2ef92a7a-79f5-4c2f-932b-ffd20698c7d8 · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo teisėjaPirmosios instancijos teismo teisėja                                         Civilinė byla Nr. 2A-1-544/2018Zita Gavėnienė                                                     Teisminio proceso Nr. 2-32-3-01453-2011-7                                                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.4.; 2.6.10.2.4.; (S) 2.6.39.2.6.1.; 3.1.3.6.2.; 3.3.1.18.4.; 3.3.1.19.2.

                                                                              PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 21 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Birutės Jonaitienės ir Zinos MickevičiÅ«tės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo M.

J. apeliacinį skundÄ dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rÅ«mų 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-380-266/2015 pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieÅ¡kinį atsakovui M. J. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka ir n u s t a t ė:Ginčo esmė IeÅ¡kovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – ir Biuras) patikslintu ieÅ¡kiniu kreipėsi į pirmosios instancijos teismÄ dėl 27 594,01 Eur nuostolių atlyginimo regreso tvarka priteisimo iÅ¡ atsakovo M.

J.. Nurodė, jog 2007 m. liepos 21 d. Danijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu Lietuvos Respublikoje registruota atsakovui M. J. priklausanti transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“ valst., Nr. (duomenys neskelbtini) kuriÄ vairavo D. K., susidÅ«rė su kita transporto priemone ir jÄ apgadino. Atsakovui M. J. priklausanti transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu kaip numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) 4 straipsnio 1 dalies ir 41 straipsnio 8 dalies nuostatos.

Eismo įvykio metu buvo sužalota kito eismo įvykyje dalyvavusio, ne atsakovui priklausančio automobilio keleivė. Danijos nacionalinis draudikų biuras, vadovaudamasis Biurų tarybos bendradarbiavimo nuostatais sureguliavęs žalÄ ir iÅ¡mokėjęs eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimÄ , pateikė Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui reikalavimÄ apmokėti 205.657,78 DKK Nok (27 594,01 Eur) sumÄ . IeÅ¡kovas, vadovaudamasis TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 5 dalimi, minėtÄ sumÄ Danijos nacionalinio draudimų biurui apmokėjo, dėl ko įgijo teisę reikalauti iÅ¡mokėtos sumos iÅ¡ atsakovo, kaip atsakingo už draudimo sutarties sudarymÄ asmens.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai ir iÅ¡ atsakovo M. J. ieÅ¡kovui Biurui priteisė 27 594,01 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentus metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2011 m. lapkričio 11 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, o taip pat bylinėjimosi bei kelionės iÅ¡laidas ir žyminį mokestį. Teismas sprendė, kad byla yra teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Atsakovas, nors tvirtino, jog jam priklausantį automobilį, su kuriuo buvo padarytas eismo įvykis Danijoje, 2003 metais buvo pardavęs, todėl negali atsakyti už kito asmens veiksmus bei dėl jų kilusiÄ Å¾alÄ tretiesiems asmenimis, tačiau nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad jo vardu registruota transporto priemonė buvo parduota kitam asmeniui.

Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog su atsakovo vardu registruota transporto priemone buvo padaryta žala tiek transporto priemonei, tiek jos keleivei, kuri yra atlyginta ieÅ¡kovo, dėl ko pastarasis pagrįstai reikalauja atlyginti jo patirtus nuostolius. Teismas vertino, kad ieÅ¡kovo pateiktų dokumentų patikimumu nėra pagrindo abejoti, dėl ko nėra pagrindo abejoti ir eismo įvykio metu padaryta žala, kuriÄ po administravimo procedÅ«rų tinkamai nustatė Danijos nacionalinis draudikų biuras, kuris yra savarankiÅ¡kas ir iÅ¡imtinai kompetentingas spręsti žalos atlyginimo klausimus dėl eismo įvykių, įvykusių Danijoje.

Teismo nuomone, iÅ¡ atsakovo turi bÅ«ti priteistas administravimo mokestis, kadangi ieÅ¡kovas atlygino Danijos nacionalinio draudikų biuro patirtas žalos administravimo iÅ¡laidas, iÅ¡laidos už gydytojo apžiÅ«rÄ , kadangi gydytojo iÅ¡vada buvo užsakyta tam, kad bÅ«tų iÅ¡tirta nukentėjusiosios sveikatos bÅ«klė dėl 2007 m. liepos 21 d. įvykusio eismo įvykio, o Å¡ių veiksmų atlikimo sumÄ Danijos nacionaliniam draudikų biurui taip pat yra atlyginęs ieÅ¡kovas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundÄ teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas M.

J. praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtu, nes jis neteismingas Lietuvos Respublikos teismui, arba ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ , iÅ¡nagrinėjo neteismingÄ bylÄ , kadangi Å¡i byla turėjo bÅ«ti nagrinėjama Danijos teismuose, nes bÅ«tent Danija yra apelianto, kitų eismo įvykio dalyvių, liudytojų gyvenamoji vieta ir įrodymų buvimo vieta.

Apeliantas tvirtina, jog byloje nebuvo pagrindo spręsti, kad nukentėjusiųjų automobilio apgadinimai yra bÅ«tent 2007 m. liepos 21 d. įvykusio eismo įvykio pasekmė. Transporto priemonės remontas turėjo bÅ«ti detaliai iÅ¡nagrinėtas, kadangi kilo klausimų, ar visos detalės turėjo bÅ«ti keičiamos naujomis. Apelianto vertinimu, byloje esantys įrodymai dėl žalos dydžio buvo prieÅ¡taringi, o teismas juos netinkamai įvertino ir neteisingai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ . Nukentėjusioji į medikus kreipėsi praėjus kuriam laikui nuo eismo įvykio, anksčiau buvo patyrusi traumų, dėl ko dar iki eismo įvykio skundėsi įvairiais galvos, kaklo bei pečių juostos skausmais, 2008 metais buvo patekusi į dar vienÄ eismo įvykį, serga vidutinio laipsnio depresija su psichozės simptomais ir kt.

Apelianto nuomone, ieÅ¡kovas neįrodė visų jo civilinės atsakomybės sÄ lygų, tarp kurių yra ir priežastinio ryÅ¡io tarp žalos ir 2007 m. liepos 21 d. eismo įvykio nustatymas. Atsiliepimu ieÅ¡kovas praÅ¡o palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ . Nurodo, kad apelianto nurodomi reglamentai, kuriais jis remiasi ginčydamas Lietuvos teismų kompetencijÄ , nebegalioja, dėl ko jais vadovautis nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į faktinius duomenis apie atsakovo gyvenamÄ ja vietÄ , ieÅ¡kinys apeliantui buvo pateiktas nepažeidžiant teismingumo taisyklių.

Kita vertus, pradėjus Å¡iÄ civilinę bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo Danijos teisme bÅ«tų buvę pažeisti civilinio proceso koncentracijos bei ekonomiÅ¡kumo principai, juo labiau, kad apelianto argumentai dėl bylos tariamo neteismingumo Lietuvos teismams yra tik gynybinė pozicija. Å iÄ civilinę bylÄ nagrinėjant apeliacine bei kasacine tvarka atsakovas teismingumo klausimo nekėlė. Atsiliepime taip pat pabrėžiama, kad nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai yra pakankami atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygų konstatavimui.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2007 m. liepos 21 d. Danijoje įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvavo atsakovo M. J. vardu Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojama D. K.. Å io eismo įvykio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sužalota Danijos pilietė, dėl ko Biuras pagal Danijos transporto priemonių draudikų biuro pateiktus duomenis ir sÄ skaitas pervedė draudimo iÅ¡mokas už transporto priemonės apgadinimÄ ir asmens sužalojimÄ , o taip pat kitus susijusius mokėjimus (1 t., 6, 40, 3 t., 53 – 58, 60, 198 – 199 b. l.).

Atsakovui pretenzijoje nustatytu terminu nuostolių neatlyginus, ieÅ¡kovas kreipėsi į pirmosios instancijos teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl nuostolių atlyginimo (1 t., 3 – 5, 36 b. l., 3 t., 4 – 6 b. l.).Pagal TPVCAPDÄ® 4 straipsnio 1-3 dalyse nustatytÄ reglamentavimÄ transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo bÅ«ti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota; Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Å ie įstatymu nustatyti reikalavimai turi imperatyvųjį pobÅ«dį.

TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Biuras turi teisę reikalauti, jog atsakingas už žalos padarymÄ asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grÄ Å¾intų dėl padarytos žalos iÅ¡mokėtÄ sumÄ , jeigu iÅ¡moka buvo sumokėta pagal Å¡io TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad minėti asmenys, pažeidę TPVCAPDÄ® 4 straipsnio draudžiamųjų ir imperatyviųjų teisės normų reikalavimus ir kai dėl tokių pažeidimų buvo padaryta žala Biurui, jam atsako solidariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2008).Be to, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytas iÅ¡imtis.

Ji atsiranda tik įstatymų ar Å¡alių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , kai Biuras turi teisę reikalauti, jog atsakingas už žalos padarymÄ asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grÄ Å¾intų dėl padarytos žalos iÅ¡mokėtÄ sumÄ , jeigu iÅ¡moka buvo sumokėta pagal Å¡io įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , Biuras turi teisę iÅ¡ kelių asmenų atsakovu pasirinkti bet kurį ir iÅ¡ to asmens reikalauti sumokėtos iÅ¡mokos tretiesiems asmenims (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).

Tačiau teismas privalo užtikrinti, kad byloje nebÅ«tų priimtas sprendimas, kuriuo bus nuspręsta dėl neįtraukto byloje dalyvauti asmens materialių teisių ir pareigų (CPK 266 straipsnis). Pagal CK 6.9 straipsnio 1 dalį solidariÄ jÄ pareigÄ Ä¯vykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iÅ¡ visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, kÄ jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančiÄ dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Taigi įstatymas įtvirtina, kad nurodytu atveju tarp solidariųjų skolininkų atsiranda dalinė prievolė, o skolininkų dalys Å¡ioje prievolėje, kaip matyti tiek iÅ¡ nurodytos normos, tiek iÅ¡ CK 6.5, 6.279 straipsnio 2 dalies, 6.280 straipsnio 2 dalies nuostatų, preziumuojamos esančios lygiomis.Nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai patvirtina, kad dėl 2007 m. liepos 21 d.

Danijoje įvykusio eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta žala turtui ir sveikatai, kilimo kaltu pripažintas D. K., kuris vairavo Lietuvos Respublikoje registruotÄ , atsakovui M. J. priklausančiÄ , Danijoje galiojančiu privalomuoju transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimu neapdraustÄ transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) IeÅ¡kovas, pasinaudodamas jam TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje, CK 6.6 straipsnio 4 dalyje numatyta teise, turėjo teisę rinktis, ar padarytos žalos dėl iÅ¡mokėtos sumos reikalauti iÅ¡ atsakingo už žalos padarymÄ asmens D.

K. ar iÅ¡ M. J., neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį dėl nuostolių atlyginimo pareiÅ¡kė tik atsakovui M. J. (1 t., 3 – 5 b. l., 3 t., 4 – 6 b. l.). Pirmosios instancijos teismas, priėmęs sprendimÄ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, atsižvelgdamas į tai, kad eismo įvykį sukėlė ir nustatyta tvarka neapdraustÄ transporto priemonę vairavo D. K., bei į CK 6.280 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , skundžiamame sprendime nurodė, kad, atlyginęs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ , asmuo (atsakovas) turi į padariusį žalÄ asmenį (D.

K.) regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (5 t., 129 b. l.). Padarydamas minėtÄ iÅ¡vadÄ teismo sprendime, pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje žalÄ padariusio D. K. materialių teisių pareigų, nes konstatavo, jog atsakovas M. J. įgyja teisę regreso tvarka reikalauti dalies nuostolių atlyginimo iÅ¡ solidaraus ieÅ¡kovo skolininko D. K.. Taigi, pirmosios instancijos teismo sprendimas Å¡ioje byloje gali turėti įtakos D.

K. materialiosioms teisėms ir pareigoms (CPK 47 straipsnis). Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovas M. J. teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose buvo nurodęs, kad, jo vertinimu, ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti reiÅ¡kiamas eismo įvykį sukėlusiam D. K., buvo pasisakęs dėl solidariosios žalÄ padariusio bei neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį asmenų atsakomybės (1 t., 54 – 59 b. l., 2 t., 19 – 20 b. l.). Atsakovas, nors raÅ¡ytinių įrodymų nepateikė, tačiau proceso metu ne kartÄ nurodė, kad automobilį, kuris dalyvavo eismo įvykyje, jis buvo pardavęs 2003 metais R.

P. (1 t., 54 – 59 b. l., 2 t., 32, 134 – 137 b. l., 5 t., 47 – 53 b. l.). Be to, apeliantas buvo pateikęs praÅ¡ymÄ Ä¯ civilinės bylos nagrinėjimÄ trečiaisiais asmenimis įtraukti R. P. ir D. K., nes bÅ«simas teismo sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms (2 t., 32 b. l.). Esant iÅ¡dėstytiems tokiems atsakovo argumentams ir pateiktam praÅ¡ymui, pirmosios instancijos teismas turėjo apsvarstyti tokį praÅ¡ymÄ ir priimti atitinkamÄ procesinį sprendimÄ . Tačiau byloje nėra procesinio sprendimo, kuriuo Å¡is atsakovo praÅ¡ymas bÅ«tų iÅ¡spręstas.

Be to, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, į bylÄ gali bÅ«ti įtraukiamas ir teismo iniciatyva (CPK 47 straipsnio 5 dalis). Tačiau, kaip jau minėta, tiesiogiai nedraustÄ transporto priemonę vairavęs ir atsakingas už žalos padarymÄ tretiesiems asmenims asmuo D. K. į bylÄ trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, įtrauktas nebuvo, nors yra pagrindas iÅ¡vadai, kad teismo sprendimas gali turėti įtakos jo, kaip solidaraus ieÅ¡kovo skolininko, materialinėms teisėms ir pareigoms.Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.

Å is pažeidimas reiÅ¡kia, kad tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvo. Å ių padarinių apeliacinės instancijos teismas paÅ¡alinti negali, todėl pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ leidžiama apskųstÄ sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, nes tai yra vienintelis bÅ«das, kurio pagalba galima atstatyti pažeistÄ dalyvaujančių byloje asmenų teisę į tinkamÄ teismo procesÄ pirmojoje instancijoje. PrieÅ¡ingu atveju bylos užbaigimas priimant sprendimÄ apeliacinės instancijos teisme reikÅ¡tų, kad dalyvaujantys byloje asmenys tinkamai nepasinaudojo viena teismine instancija.Taigi pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės nuostatas, reglamentuojančias trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, įtraukimÄ Ä¯ civilinės bylos nagrinėjimÄ (CPK 47 straipsnis), neįvykdė teismo pareigos užtikrinti, kad byloje nebÅ«tų priimtas sprendimas, kuriuo bus nuspręsta dėl neįtraukto byloje dalyvauti asmens materialių teisių ir pareigų (CPK 266 straipsnis), neįtraukęs į bylÄ asmens (asmenų), kurio (kurių) teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos teismo sprendimas, dėl tokių teisių ir pareigų nusprendė, todėl byloje egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte.

Todėl teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Kadangi civilinė byla grÄ Å¾inama nagrinėti iÅ¡ naujo, dėl kitų apeliacinio skundo motyvų ir argumentų, siekiant neiÅ¡reikÅ¡ti iÅ¡ankstinės nuomonės, teisėjų kolegija nepasisako. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a : panaikinti Utenos apylinkės teismo Anykščių rÅ«mų 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pagal teismingumÄ Â Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rÅ«mams.

Teisėjų kolegija:                                                     Ramunė Čeknienė                                                                 Birutė Jonaitienė                                                                 Zina Mickevičiūtė