2022-03-02 Nr. AB-5109-3-66-3-00089-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eR-2-525-2022

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00089-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 5.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant pareiškėjui G. L.,

atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos atstovėms O. K. ir L. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. L. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo dalies panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – viešoji įstaiga Radviliškio rajono paramos centras).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas G. L. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir atsakovas, Komisija) 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimo Nr. Sp-255 „Dėl savaitraščio „Radviliškio kraštas“ straipsnių vertinimo ir nemokamai dalytų savaitraščio numerių“ (toliau – ir Sprendimas) 5, 7 ir 8 punktus.

2. Pareiškėjas nurodo, jog Sprendimo 5 punktu Komisija pripažino šiuos savaitraščio „Radviliškio kraštas“ straipsnius (toliau – ir Straipsniai) išsikėlusio kandidato G. L. (pareiškėjo) 2021 m. balandžio 11 d. naujų Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nario – mero rinkimų politinės kampanijos išlaidomis (iš viso – 6 138,79 Eur) nustatytą politinės reklamos kainą politinės reklamos įkainiais:

2.1. 2020 m. lapkričio 12–18 d. numeryje išspausdintą publikaciją „Tarybos nariui įsikišus žvyrkeliai nebus niokojami“;

2.2. 2020 m. lapkričio 26 d. – 2020 m. gruodžio 2 d. numeryje išspausdintą publikaciją „Ligoninės pastate sunkiems ligoniams uždrausta naudotis liftu“;

2.3. 2020 m. lapkričio 26 d. – 2020 m. gruodžio 2 d. numeryje išspausdintą publikaciją „Privertė iš naujo asfaltuoti gatvę“;

2.4. 2020 m. lapkričio 26 d. – 2020 m. gruodžio 2 d. numeryje išspausdintą publikaciją „Įvažiuoti į kiemą – misija neįmanoma“;

2.5. 2020 m. gruodžio 23–30 d. numeryje išspausdintą sveikinimą „Mielieji“;

2.6. 2021 m. sausio 7–13 d. numeryje išspausdintą publikaciją „Ar bus iš ko mokėti biudžetininkams atlyginimus?“;

2.7. 2021 m. sausio 14–20 d. numeryje išspausdintą publikaciją „Sužibėti bandę socialdemokratai vėl apsikvailino“;

2.8. 2021 m. sausio 28 d. – 2021 m. vasario 3 d. numeryje išspausdintą publikaciją „Politiko persekiotojai liko it musę kandę“;

2.9. 2021 m. vasario 4–10 d. numeryje išspausdintą publikaciją „Siūloma kompensuoti nuotolinio darbo išlaidas“;

2.10. 2021 m. vasario 25 d. – 2021 m. kovo 3 d. numeryje išspausdintą publikaciją „Prieš „vėjo malūnus“ sukilo rajono bendruomenės“;

2.11. 2021 m. kovo 4–10 d. numeryje išspausdintą publikaciją „Gyventojų lūkesčių valdžia neišgirdo“;

2.12. 2021 m. kovo 11–17 d. numeryje išspausdintą publikaciją „Savivaldybės vadovai atsibudo – svarstė, kaip padėti verslui“;

2.13. 2021 m. kovo 11–17 d. numeryje išspausdintą publikaciją „Taryboje – priekaištai direktorei dėl melo“;

2.14. 2021 m. kovo 25–31 d. numeryje išspausdintą publikaciją „Mokyklose maisto dalinimas bus aiškesnis“.

3. Skunde taip pat nurodyta, jog Komisija savo Sprendimo 7 punktu pripažino, jog pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo (toliau – ir Finansavimo įstatymas) 14 straipsnio 1 dalį (dėl politinės kampanijos metu ne iš politinės kampanijos sąskaitos apmokėto sveikinimo „Mielieji“), 23 straipsnio 1 dalies 6 (dėl išlaidų paslėptai politinei reklamai, sudarančių 19,8 proc. nustatyto didžiausio politinės kampanijos išlaidų dydžio) ir 9 (dėl išlaidų nedeklaruotai politinei reklamai, sudarančių 19,8 proc. nustatyto didžiausio politinės kampanijos išlaidų dydžio) punktus.

4. Pareiškėjas taip pat nurodo, jog Sprendimo 8 punktu Komisija pavedė Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriui papildyti pareiškėjo 2021 m. balandžio 11 d. naujų Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nario – mero rinkimų politinės kampanijos finansavimo ataskaitą ir Politinės kampanijos finansavimo apskaitos žiniaraštį to paties Sprendimo 5 punkte nurodytomis išlaidomis, t. y. 6 138,79 Eur.

5. Pareiškėjo vertinimu, ginčijamo sprendimo dalis yra naikintina, nes joje nurodytų pažeidimų pareiškėjas nepadarė. Be to, Sprendimas ydingas ir savo forma – yra be motyvų, taigi, prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 punkte nustatytam išsamumo principui, taip pat to paties įstatymo 10 straipsnio 5 daliai, nes susideda tik iš rezoliucinės dalies. Pareiškėjas nurodo, jog ginčui taikomos Viešojo administravimo įstatymo nuostatos, nes Komisija yra viešojo administravimo subjektas.

6. Pareiškėjas teigia, kad nors Sprendimas ir priimtas atsižvelgus į Komisijos narės O. K. ir Sekretoriato 2021 m. lapkričio 23 d. išvadą Nr. 3-106 (1.2) „Dėl savaitraščio „Radviliškio kraštas“ straipsnių vertinimo ir nemokamai dalytų savaitraščio numerių“ (toliau – ir Išvada), tačiau ši Išvada nelaikyta individualiu administraciniu aktu. Remdamasis Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, 3 dalies 1-5 punktais, 11 straipsniu, 12 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjas nurodo, jog Išvada negali būti laikoma Sprendimu ar jo sudėtine dalimi, nes ją pateikė ne tik Komisijos narė O. K., bet ir anoniminis Sekretoriatas, kuris nėra kolektyvinis Komisijos narys, Komisijos aktus – sprendimus turi pasirašyti Komisijos pirmininkas, sprendimai priimami kolegialiai posėdžiuose, išvada nėra Komisijos aktas, įstatymo leidėjas nėra nustatęs, jog Komisija galėtų deleguoti jai priskirtas funkcijas ar jų dalį ne Komisijos nariams. Ginčo atveju Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suponuojanti, jog administracinį aktą priimant ankstesnio procedūrinio dokumento pagrindu nėra būtina jame pakartoti tame dokumente nurodytas aplinkybes, netaikytina, nes nebuvo sudarytas joks atskiras struktūrizuotas vienetas. Be to, Komisija priėmė Sprendimą atsižvelgdama į Išvadą, nenurodė, kad ji yra sudėtinė Sprendimo dalis, jos nepatvirtino, jai nepritarė. Pareiškėjas pabrėžia, jog prie viešai skelbiamo Sprendimo Išvada nėra pridėta.

7. Pareiškėjo vertinimu, kad Sprendimo ginčijama dalis taip pat naikintina ir dėl jos turinio. Pareiškėjas nurodo nepadaręs Sprendime konstatuotų Finansavimo įstatymo ar kitų įstatymų pažeidimų, tačiau Sprendime motyvai nenurodyti, taip pat medžiaga, kuria disponavo Komisijos narė O. K. ir Sekretoriatas, nėra žinoma, todėl pareiškėjas neturi objektyvios galimybės pateikti argumentų dėl Sprendimo nepagrįstumo. Faktinė medžiaga Išvadoje taip pat nėra nurodyta. Išvadoje nurodyta, jog Radviliškio rajono savivaldybės rinkimų komisija Nr. 37 (toliau – ir Radviliškio RK) 2021 m. kovo 15 d. gavo pranešimą dėl galimų Finansavimo įstatymo pažeidimų savaitraštyje „Radviliškio kraštas“, taip pat, kad Radviliškio RK ir Komisija 2021 m. balandžio 2 d. gavo pranešimą (VRK reg. Nr. 1-589(7.9) dėl savaitraščio „Radviliškio kraštas“ platinimo. Toliau Išvadoje aprašoma tyrimo eiga, Radviliškio RK sprendimai, trečiojo suinteresuoto asmens viešosios įstaigos Radviliškio rajono paramos centro paaiškinimų, skundų dėl Radviliškio RK sprendimų turinys. Pažymoje nurodoma, kad 2021 m. balandžio 11 d. naujų Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nario – mero rinkimų politinė kampanija prasidėjo 2020 m. lapkričio 12 d.

8. Pareiškėjas pažymi, jog Išvadoje taip pat nurodoma, kad Komisija 2021 m. liepos 12 d. raštu kreipėsi į Visuomenės informavimo etikos komisiją (toliau – ir Etikos komisija), prašydama pateikti kompetentingą nuomonę dėl 56 publikacijų vertinimo politinės reklamos aspektu, tarp jų – ir Straipsnių. Etikos komisijos 2021 m. spalio 6 d. atsakymo papildymu 7 iš Straipsnių pripažinti politine reklama. Kiti Straipsniai, išskyrus užsakytą sveikinimą (šio sprendimo 2.5 p.), politine reklama nebuvo pripažinti. Pareiškėjas nesutinka su Etikos komisijos, O. K. bei Sekretoriato vertinimais, nes Išvadoje pripažįstama, jog tai tėra tyrimą atlikusių asmenų nuomonė. Be to, nėra aišku kodėl Išvadoje nesutikta su Etikos komisijos išvada dėl Išvados 31 punkte nurodytų straipsnių nepripažinimo politine reklama.

9. Pareiškėjas pabrėžia, jog Išvadoje minimuose Straipsniuose nebuvo rinkiminių šūkių, rinkimų numerių, nebuvo raginama balsuoti už pareiškėją, pareiškėjo pavardė nebuvo išryškinta, o straipsniuose rašoma apie jo, kaip Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nario veiklą, todėl Straipsniai atitinka Komisijos 2018 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. Sp-75 patvirtintų Rekomendacijų dėl politinės reklamos skleidimo politinės kampanijos laikotarpiu (toliau – ir Rekomendacijos) 5 punkto reikalavimus.

10. Pareiškėjas nurodo, jog nesutinka su Išvadoje atspindėta pozicija, kad publikacijose formuojamas teigiamas jo įvaizdis, siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose, nes Straipsniuose, kurie buvo pripažinti politine reklama, rašoma išimtinai apie savivaldybės lygmens klausimus, kritikuojami savivaldybės pareigūnai dėl netinkamo lėšų paskirstymo ir gyventojų nuomonės nepaisymo ir pan. Vertinant per „vidutinio skaitytojo“ kriterijų bet kuriam protingam skaitytojui akivaizdu, kad vienas pats savivaldybės tarybos narys ar netgi savivaldybės tarybos narys – meras negali išspręsti visų klausimų, todėl motyvacija Išvadų 31 punkte, esą pareiškėjui publikacijose suteikiamos „atitinkamos galios“, t. y. neproporcingos galios, neturi pagrindo.

11. Pareiškėjas pažymi, kad Išvada yra prieštaringa, kadangi savaitraščio „Radviliškio kraštas“ publikacijos, kurios buvo pripažintos paslėpta politine reklama, savo turiniu ir apipavidalinimu iš esmės nesiskyrė nuo publikacijų, kurios nebuvo pripažintos paslėpta politine reklama, kuriose taip pat buvo rašoma tiek apie pareiškėjo, kaip Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nario veiklą, tiek apie trečiojo suinteresuoto asmens veiklą.

12. Pareiškėjo vertinimu, tai, jog Išvadoje prie Etikos komisijos politine reklama pripažintų dalies Straipsnių pridėtos dar šešios publikacijos, sudaro įspūdį, kad taip padaryta vien tam, jog pareiškėją būtų galima pripažinti šiurkščiai pažeidusiu Finansavimo įstatymą.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga Radviliškio rajono paramos centras atsiliepimu į skundą nurodo, kad su juo sutinka, ir prašo Sprendimo ginčijamą dalį panaikinti.

14. Teismo posėdyje pareiškėjas nurodė palaikantis skundą, prašė tenkinti jį jame nurodytais argumentais.

II. 15. Atsakovas Komisija atsiliepimu į pareiškėjo skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti.

16. Atsakovas Komisija teigia, jog Išvada yra sudėtinė Sprendimo dalis, kurioje nurodytos Sprendimui priimti reikalingos faktinės aplinkybės, pateiktas teisinis vertinimas ir motyvai, todėl Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Išvados priėmimo tvarką atsakovas grindžia Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos reglamento 19 punktu, nurodo, jog savaitraščio „Radviliškio kraštas“ redakcijos skundą ištirti buvo pavesta Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriui ir Komisijos narei O. K. 2021 m. birželio 17 d. vykusio viešo Komisijos posėdžio metu. Be to, Išvados 10 punkte buvo nurodytos jos priėmimo aplinkybės. Komisijos teigimu, tiek Sprendimas, tiek Išvada kaip jo sudedamoji dalis yra nustatyta tvarka viešai paskelbti. Be to, pareiškėjas neskundžia Sprendimo 2 ir 4 punktų, kurie priimti pagal tas pačias procedūras.

17. Komisija pažymi, jog pareiškėjui Išvada buvo siunčiama susipažinti prieš jos pristatymą Komisijos posėdyje. Gavęs Išvadą pareiškėjas prašė Komisijos svarstymą posėdyje nukelti tam, kad galėtų susipažinti su Išvada. Komisija, atsižvelgdama į gautą prašymą, suteikė laiko pareiškėjui su Išvada susipažinti ir nukėlė šio klausimo svarstymą Komisija posėdyje. Šios aplinkybės įrodo, kad Išvada ir Sprendimo projektas pareiškėjui buvo gerai žinomi, nebuvo staigmena ir laiko įvertinti šiuos dokumentus ir pateikti savo atsiliepimą jis turėjo pakankamai. Be to, Komisija 2021 m. gruodžio 15 d. gavo pareiškėjo prašymą susipažinti su visa Komisijos turima medžiaga, susijusia su Sprendimu. Atsakydama pareiškėjui Komisija nurodė, jog prašoma medžiaga yra Išvadoje, o su kita informacija pareiškėjas gali susipažinti suderintu laiku atvykęs į Komisiją. Komisija 2021 m. gruodžio 20 d., atsakydama į pakartotinį pareiškėjo prašymą pratęsti apskundimo terminą, dar kartą pakartojo, jog pareiškėjas gali susipažinti su kita norima informacija suderintu laiku atvykęs į Komisiją.

18. Komisija atkreipia dėmesį, kad Išvadoje pažeidimų objektų nagrinėjimo pagrindinė medžiaga – Straipsniai – pačiam pareiškėjui (kaip viešosios įstaigos Radviliškio rajono paramos centro, kuris valdo savaitraštį „Radviliškio kraštas“, vadovui) yra prieinami. Komisija pabrėžia, kad nei savaitraščio „Radviliškio kraštas“ redakcija, nei pats pareiškėjas su Komisijos darbo grupe, kuri atliko tyrimą, nebendradarbiavo, nors jų buvo pakartotinai prašoma pateikti straipsnių kopijas ir kainas skaičiuojant politinės reklamos įkainiais, tokia informacija Komisijai pateikta nebuvo.

19. Sprendimo 5 punkto pagrindu Komisija nurodo esant Finansavimo įstatymo 14 straipsnio 4 dalies 1 punktą, 16 straipsnio 4 dalį, 17 straipsnio 6 ir 7 dalis. Komisija pabrėžia, jog Išvados 37 punkte buvo pateikta lentelė, kurioje politine reklama pripažinti straipsniai įvertinami politinės reklamos įkainiais. Komisija papildomai pažymi, kad savaitraščio „Radviliškio kraštas“ redakcija nenurodė straipsnių kainos politinės reklamos įkainiais, nors Išvados rengimo metu ne kartą buvo prašyta šią informaciją pateikti.

20. Dėl Sprendimo 7.1 punkto Komisija pažymi, jog jo pagrindas yra Finansavimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalis. Darbo grupei nepavyko nustatyti kas apmokėjo sveikinimą „Mielieji“, kadangi ši informacija nebuvo pateikta. Pagal pareiškėjo pateiktą Politinės kampanijos finansavimo ataskaitą ir ją pagrindžiančius dokumentus nenustatyta, jog minėtas sveikinimas buvo apmokėtas iš politinės kampanijos sąskaitos. Sprendimo 7.2 punktu pripažinta, jog pareiškėjas šiurkščiai pažeidė Finansavimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktus, turėdamas išlaidų paslėptai politinei reklamai, kurios siekia 6 138,79 Eur, t. y. sudaro 19,8 proc. nustatyto didžiausio politinės kampanijos išlaidų dydžio. Komisijos vertinimu, pareiškėjas iš esmės nenurodo jokių argumentų ar įrodymų Sprendimo 7 punktui ginčyti. Pareiškėjo argumentas dėl papildomų šešių publikacijų pridėjimo idant pažeidimas viršytų 10 proc. didžiausio politinės kampanijos išlaidų dydžio ribą ir būtų pripažintas šiurkščiu, laikytinas teisiškai nereikšmingu, nes pareiškėjas tik išsako prielaidas. Be to, pareiškėjas skunde neteisingai nurodo, jog Etikos komisija politine reklama pripažino tik septynis iš Straipsnių. Etikos komisijos vertinimu, sveikinimas „Mielieji“ taip pat laikytinas politine reklama, dėl to bendra kaina sudaro 3 123,07 Eur – 10,1 proc. nustatyto didžiausio kampanijos išlaidų dydžio.

21. Sprendimo 8 punktą Komisija grindžia Finansavimo įstatymo 14 straipsnio 2, 3 ir 6 dalimis, 17 straipsnio 6 ir 7 dalimis, 23 straipsnio 1 dalies 5 punktu, Politinės kampanijos finansavimo apskaitos žiniaraščio užpildymo ir pateikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Komisijos 2016 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. Sp-51, 58, 30 punktu, administracinių teismų praktika.

22. Teismo posėdyje Komisijos atstovės nurodė, jog palaiko atsiliepimą į pareiškėjo skundą, pareiškėjo skundą prašė teismo atmesti.

III. 23. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. sausio 12 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės bei nustatė atsakovui Komisijai terminą Visuomenės informavimo etikos komisijos 2021 m. spalio 6 d. išvados ir Straipsnių pateikimui.

24. Minėta nutartimi nustatytos tokios nagrinėjamai bylai reikšmingos faktinės aplinkybės:

24.1. Pareiškėjas nesutinka su Komisijos Sprendimo dalimi, kuria 2020 m. lapkričio – 2021 m. kovo laikotarpiu publikuoti kai kurie savaitraščio „Radviliškio kraštas“ Straipsniai pripažinti politine reklama ir, atitinkamai, politinės kampanijos išlaidomis, pareiškėjas pripažintas šiurkščiai pažeidęs Finansavimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktus, bei pavesta Komisijos Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriui papildyti pareiškėjo savivaldybės tarybos nario – mero rinkimų politinės kampanijos finansavimo ataskaitą ir Politinės kampanijos finansavimo apskaitos žiniaraštį nurodytomis išlaidomis.

24.2. Pareiškėjas teigia nepadaręs Sprendime nurodytų pažeidimų, skundą grindžia, jo vertinimu, ydingu teisės akto turiniu (nurodo, jog Komisijos Sprendimas yra be motyvų), Išvados nelaiko individualiu administraciniu aktu ar sudėtine Sprendimo dalimi, taip pat pažymi, jog nežinojo visos medžiagos, kuria disponavo Komisijos narė O. K. ir Sekretoriatas priimdami Išvadą, todėl neturėjo objektyvios galimybės pateikti argumentų dėl Sprendimo nepagrįstumo, be to, daro prielaidą, kad Komisija nepagrįstai pripažino publikacijas politine reklama.

24.3. Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nario – mero rinkimų politinė kampanija prasidėjo 2020 m. lapkričio 12 d.

24.4. 2020 m. lapkričio 12 d. – 2021 m. kovo 25 m. išleistuose savaitraščio „Radviliškio kraštas“ numeriuose buvo išspausdinti Straipsniai.

24.5. 2021 m. kovo 15 d. Radviliškio RK gavo pranešimą, kuriame nurodama, jog savaitraštis „Radviliškio kraštas“ yra skirtas šiuose rinkimuose kandidatu save išsikėlusio leidėjo (pareiškėjo) asmeninei paslėptai politinei reklamai skelbti, formuoti šio „asmens kultą“, propaguoti šio kandidato idėjas ir kompromituoti bei menkinti politinius konkurentus. Pranešime pateikti argumentai dėl kiekvieno savaitraščio straipsnio, galimai vertintino kaip politinė reklama (nuo 2020 m. lapkričio 12–18 d. numerio iki 2021m. kovo 11–17 d. numerio).

24.6. 2021 m. balandžio 2 d. ir Komisija, ir Radviliškio RK gavo pranešimą (reg. Nr. 1-589(7.9), kuriame nurodoma, kad daug gyventojų į savo pašto dėžutes gavo nemokamų savaitraščio „Radviliškio kraštas“ egzempliorių.

24.7. Radviliškio RK atliko tyrimą dėl savaitraščio „Radviliškio kraštas“ publikacijų (skelbtų numeriuose nuo 2020 m. lapkričio 12–18 d. iki 2021 m. kovo 11–17 d.), parengė išvadas (2021 m. kovo 15 d. Radviliškio RK išvada Nr. PRS-S-5 ir 2021 m. balandžio 13 d. Radviliškio RK išvada Nr. PRS-S-16) ir posėdžių protokoliniais sprendimais (2021 m. kovo 24 d. Nr. P-7 ir 2021 m. balandžio 19 d. Nr. P-9) nusprendė pripažinti savaitraščio „Radviliškio kraštas“ nagrinėtas publikacijas paslėpta politine reklama.

24.8. Komisijos narė O. K. ir Sekretoriatas 2021 m. lapkričio 23 d. pateikė Išvadą dėl nemokamai dalytų savaitraščio „Radviliškio kraštas“ numerių bei savaitraščio „Radviliškio kraštas“ redakcijos skundo dėl Radviliškio RK sprendimais paslėpta politine reklama pripažintų savaitraščio Straipsnių.

24.9. Komisija 2021 m. liepos 12 d. raštu kreipėsi į Etikos komisiją, prašydama pateikti kompetentingą nuomonę dėl 56 publikacijų vertinimo politinės reklamos aspektu. Etikos komisija 7 iš Straipsnių pripažino politine reklama. 2020 m. gruodžio 23–30 d. savaitraštyje „Radviliškio kraštas“ išspausdintas sveikinimas „Mielieji“ Etikos komisijos vertinimu taip pat laikytinas politine reklama, nes atitinka Rekomendacijų 4.9 punktą. Komisijos narės O. K. ir Sekretoriato vertinimu, visi Etikos komisijos nurodyti Straipsniai yra laikytini politine reklama, be jų – dar 6 straipsniai.

24.10. Komisija 2021 m. gruodžio 9 d. priėmė nagrinėjamoje byloje ginčijamą Sprendimą.

IV. 25. Atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartį, Komisija 2022 m. sausio 19 d. pateikė Etikos komisijos 2021 m. spalio 6 d. išvadą bei Straipsnius.

26. Reaguodamas į Komisijos pateiktus dokumentus, pareiškėjas 2022 m. vasario 7 d. teismui pateikė dokumentą, pavadintą „Papildomi paaiškinimai“.

27. Pareiškėjas „Papildomuose paaiškinimuose“ nurodo, jog atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai nepaaiškina, kodėl Etikos komisijos protokolų išrašuose minimi Straipsniai buvo pripažinti politine reklama. Pareiškėjo vertinimu, nei Sprendime, nei Išvadoje nenurodomi jokie papildomi argumentai, kodėl publikacijos, dėl kurių bendru sutarimu Etikos komisija išreiškė nuomonę, jog šios publikacijos laikytinos politine reklama, yra politinė reklama.

28. Dėl Etikos komisijos 2021 m. rugpjūčio 17 d. posėdžio protokolo (toliau – ir Protokolas) 6.4 punkto (dėl savaitraščio „Radviliškio kraštas“ publikacijos „Tarybos nariui įsikišus žvyrkeliai nebus niokojami“) pareiškėjas pažymi, jog Etikos komisija pati nurodo pateikianti tik nuomonę, kad ši publikacija laikytina politine reklama. Pareiškėjo vertinimu, minėtame punkte aptariamos publikacijos antraštėje tarybos narys nėra įvardytas, publikacijos paantraštėje rašoma: „Po Tarybos nario viešo laiško daugelyje Radviliškio rajono žvyrkelių apribotas eismas“, todėl neaišku, kodėl Etikos komisija nusprendė (ar susidarė nuomonę), kad publikacijos pavadinime minimas pareiškėjas. Be to, publikacijoje nerašoma, kad pareiškėjas aprašomą klausimą išsprendė vienas, o rašoma, kad pareiškėjas kreipėsi į seniūnus ir Radviliškio rajono savivaldybę, po ko kai kuriuose žvyrkeliuose buvo pastatyti transporto priemonių svorį ribojantys kelio ženklai.

29. Dėl Protokolo 6.10 punkto (dėl savaitraščio „Radviliškio kraštas“ publikacijos „Ligoninės pastate sunkiems ligoniams uždrausta naudotis liftu“) pareiškėjas nurodo, kad iš pateikto dokumento neaišku, kodėl, Etikos komisijos nuomone, būti žmonėmis besirūpinančiu savivaldybės politiku reiškia politinę reklamą, neaišku, kur publikacijoje Etikos komisija įžiūrėjo, kad sureikšminamas pareiškėjo vaidmuo, kadangi publikacijoje pateikiama informacija apie tai, kad pareiškėjas laišku kreipėsi į rajono savivaldybę.

30. Dėl Protokolo 6.11 punkto (dėl savaitraščio „Radviliškio kraštas“ publikacijos „Privertė iš naujo asfaltuoti gatvę“) pareiškėjas teigia, kad neaišku, kodėl Etikos komisija nusprendė, kad pareiškėjo vaidmuo buvo pervertintas, kadangi publikacijoje rašoma, kad gatvės asfaltavimo darbų priėmimo aktą atsisakė pasirašyti Radviliškio rajono savivaldybės Statybos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėjas, o gatvę iš naujo savo sąskaita asfaltavo rangovas. Be to, neaišku, kodėl pareiškėjo nuotrauka pripažinta politine reklama, nes nuotraukoje pareiškėjas vos įžiūrimas.

31. Dėl Protokolo 6.12 punkto (dėl savaitraščio „Radviliškio kraštas“ publikacijos „Įvažiuoti į kiemą – misija įmanoma“) pareiškėjas nurodo, kad neaišku, kodėl gyventojų problemų kėlimas aikštėn yra pripažintinas politine reklama, taip pat neaišku, kokios „atitinkamų“ galios buvo priskirtos pareiškėjui, kadangi minėtame punkte nagrinėjamoje publikacijoje viso labo aprašyta pareiškėjo, kaip Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nario veikla, o jokios neadekvačios galios nebuvo priskirtos.

32. Dėl Protokolo 6.25 punkto (dėl savaitraščio „Radviliškio kraštas“ publikacijos „Ar bus iš ko mokėti biudžetininkams atlyginimus“) pareiškėjas pažymi, jog nėra aišku, kodėl, būti žmonėmis besirūpinančiu savivaldybės politiku reiškia politinę reklamą. Publikacijoje kalbinamas pareiškėjas tik išreiškė susirūpinimą, kad nepasiekiami savivaldybės biudžeto pajamų rodikliai bei pakvietė tarybos narius ieškoti išeities, kad ateinančiais finansiniais metais nekiltų atlyginimų mokėjimo problemų.

33. Pasisakydamas dėl Protokolo 6.18 punkto (dėl savaitraščio „Radviliškio kraštas“ publikacijos „Prieš „vėjo malūnus“ sukilo rajono bendruomenės“), pareiškėjas teigia, kad Etikos komisijos sprendimas ne tik nemotyvuotas, bet ir neaiškus, kadangi nėra aišku, ar pažeidimas nustatytas tame, kad publikacijoje cituojamas nenurodytas pareiškėjo įrašas socialiniame tinkle, ar tame, kad socialinis tinklas nelaikytinas oficialiu informacijos šaltiniu, be to, neaišku, kodėl Etikos komisija nustatė politinę reklamą tame, kad nepateikiama kitų oficialių asmenų nuomonė, kadangi atsakymo teisės nesuteikimas galėtų būti kvalifikuojamas kaip Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo pažeidimas, tačiau ne kaip pareiškėjo politinė reklama.

34. Dėl Protokolo 6.24 punkto (dėl savaitraščio „Radviliškio kraštas“ publikacijos „Savivaldybės atstovai atsibudo – svarstė, kaip padėti verslui“) pareiškėjas nurodo, kad nėra aišku, kodėl politinė reklama įžiūrėta tame, kad publikacijoje cituojamas tik pareiškėjas, o ne kiti asmenys. Be to, neaišku koks pareiškėjo pagyrimas pripažintas politine reklama.

35. Pasisakydamas dėl Protokolo 6.28 punkto (dėl sveikinimo „Mielieji“, išspausdinto savaitraštyje „Radviliškio kraštas“), pareiškėjas teigia, kad neaišku, kodėl, Etikos komisijai išsakius nuomonę, kad tai akivaizdi reklama, toliau bendru sutarimu reiškiama nuomonė, kad tai politinė reklama, t. y. neaišku, kodėl „akivaizdi reklama“ transformavosi į politinę reklamą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

V. Dėl Sprendimo atitikties Viešojo administravimo įstatyme numatytiems reikalavimams

36. Pareiškėjas nurodo, jog Sprendimas prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 punkte nustatytam išsamumo principui, taip pat to paties įstatymo 10 straipsnio 5 daliai, nes yra be motyvų – susideda tik iš rezoliucinės dalies. Pareiškėjas pažymi, jog Išvada, jo vertinimu, nelaikytina Sprendimo dalimi.

37. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnis apibrėžia principus, kuriais savo veikloje turi vadovautis viešojo administravimo subjektai. Minėto straipsnio 5 punktas nustato išsamumo principą, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį.

38. Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalis nustato reikalavimus, kas turi būti nurodyta administraciniame sprendime, t. y. administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas, administracinio sprendimo data, administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris, atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos, administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai, administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką, administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčijamas Sprendimas yra individualus administracinis aktas, kuriam taikomi Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje nustatyti reikalavimai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodyta, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje (redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) nėra nustatyta keliuose rašytiniuose dokumentuose turi būti išdėstytas individualaus administracinio akto pagrindimas (jo turinys) ir pats sprendimas dėl nustatytų ar suteiktų teisių, t. y. nereikalaujama, kad individualus administracinis aktas būtų surašytas vientisame dokumente.

Be to, pagal Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį ir 12 straipsnį, viešojo administravimo funkcijas viešojo administravimo subjektas atlieka, nustatyta tvarka vykdydamas vidaus administravimo veiklą, kurią reglamentuoja įstatymai arba jų pagrindu priimti teisės aktai (nuostatai, statutai, veiklos (darbo) reglamentai, pareigybių aprašymai (pareiginės instrukcijos), vidaus tvarkos taisyklės). Šis teisinis reglamentavimas lemia, kad atitinkamo viešojo administravimo subjekto priimamų administracinių aktų formą, jų sudėtines dalis ir pan. nustato šių viešojo administravimo subjektų vidaus administravimo veiklą reglamentuojantys įstatymai arba jų pagrindu priimti teisės aktai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1411/2011).

Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai tam tikras individualus administracinis aktas yra priimamas ankstesnių procedūrinių dokumentų pagrindu, tai tokiame individualiame administraciniame akte nėra būtina pakartoti tuose dokumentuose nustatytas aplinkybes, tokiu atveju įžanginėje dalyje pakanka nurodyti tuos procedūrinius dokumentus, kuriais remiantis priimtas individualus administracinis aktas, asmeniui sukeliantis materialiąsias teisines pasekmes, ir pridėti tuos dokumentus prie individualaus akto, ir tokie atvejai traktuojami, kad individualaus administracinio akto įžanginėje dalyje nurodyti procedūriniai dokumentai yra to individualaus akto sudėtinė (motyvuojamoji) dalis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2289-520/2017; 2015 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1266-624/2015).

Taigi, administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad individualus administracinis aktas gali susidėti ir iš kelių dokumentų, kurių visuma turėtų atitikti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1872-552/2016). Akcentuotina, jog teismas jau yra pasisakęs, kad Viešojo administravimo įstatymą išdėsčius nauja redakcija, kuri įsigaliojo 2020 m. lapkričio 1 d., 8 straipsnio nuostatos iš esmės pasikeitė, tačiau reikalavimas tinkamai motyvuoti administracinį sprendimą neišnyko, jis netiesiogiai įtvirtintas Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje ir kyla iš bendrųjų teisės principų, pavyzdžiui, teisėtumo ir gero administravimo principų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1967-756/2021).

Iš šio reguliavimo konstatuotina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, leidžianti individualų administracinį aktą išdėstyti keliuose dokumentuose, nagrinėjamam ginčui taikytina.

40. Išvadoje išsamiai yra nurodytos faktinės aplinkybės, teisinis vertinimas ir motyvai, kuo remiantis ir buvo priimtas Sprendimas. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog Išvada yra sudėtinė Sprendimo dalis ir pareiškėjas su ja susipažinęs. Kadangi Išvadoje nurodomi visi reikšmingi teisiniai ir faktiniai pagrindai, kuriais grindžiamas Sprendimas, pareiškėjui nebuvo apsunkinta galimybė suprasti Sprendimo pagrindus ir pasinaudoti teise jį apskusti, todėl laikytina, jog Sprendimas neprieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 punkte įtvirtintam išsamumo principui.

41. Dėl Išvados priėmimo tvarkos pasisakytina, kad Reglamento 19 punktas numato galimybę Komisijai posėdžio metu sudaryti darbo grupes įvairiems klausimams nagrinėti ir sprendimų projektams rengti. Reglamento 20 punkte, apibrėžiant tokios darbo grupės sudėtį, nurodoma, kad darbo grupės sudaromos iš Komisijos narių, jų sutikimu, ir Sekretoriato darbuotojų, kandidatus į darbo grupes siūlant Komisijos nariams.

42. Iš bylos medžiagos matyti, jog minėtą darbo grupę, susidedančią iš Komisijos narės O. K. bei Sekretoriato darbuotojų, nuspręsta sudaryti Komisijos 2021 m. birželio 17 d. vykusio viešo posėdžio metu, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Komisija, atlikdama tyrimą ir priimdama Išvadą, veikė teisės aktų nustatyto reguliavimo ribose.

Dėl Straipsnių pripažinimo politine reklama

43. Pareiškėjas savo skundą grindžia ir tuo, jog Komisijos nustatytų pažeidimų nepadarė, nurodo, kad Straipsniuose nebuvo rinkiminių šūkių, rinkimų numerių, nebuvo raginama balsuoti už pareiškėją, pareiškėjo pavardė nebuvo išryškinta, todėl, pareiškėjo teigimu, Straipsniai atitinka Rekomendacijų 5 punkto reikalavimus.

44. Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad įstatymų leidėjas, užtikrindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą piliečių teisę dalyvauti valdant savo šalį, be kita ko, per demokratiškai išrinktus atstovus, turi sudaryti prielaidas atspindėti rinkėjų valią, be kita ko, užtikrinti rinkimų proceso skaidrumą, pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančių subjektų sąžiningą konkurenciją ir rinkėjams reikšmingos informacijos apie juos viešumą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarimas).

45. Finansavimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalis politinę reklamą apibrėžia kaip valstybės politiko, politinės partijos, politinės partijos nario, politinės kampanijos dalyvio, jų vardu ir (ar) interesais bet kokia forma ir priemonėmis už užmokestį ar neatlygintinai politinės kampanijos laikotarpiu ar tarp politinių kampanijų skleidžiamą informaciją, kuria siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose ar referendume arba kurios skleidimu propaguojamas valstybės politikas, politinė partija, politinės partijos narys ar politinės kampanijos dalyvis, taip pat jų idėjos, tikslai ar programa. Pagal to paties įstatymo 16 straipsnio 6 dalies 2 punktą politinės kampanijos laikotarpiu politine reklama nelaikomi neatlygintinai skleidžiami įprastinio pobūdžio informaciniai pranešimai apie valstybės politikų, politinių partijų, kandidatų, kitų politinės kampanijos dalyvių veiklą, informacija, kuria neraginama nedalyvauti referendume, balsuoti už ar prieš referendumui teikiamo sprendimo priėmimą.

46. Administracinių teismų praktikoje nurodyta, jog draudžiamai politinei reklamai, skleidžiamai visuomenės informavimo priemonėse, be kito ko, priskirtina paslėpta politinė reklama, kurią tokia daro žymėjimo tvarkos, akcentuojančios jos atlygintinumą ir išskyrimą (reikalaujama nurodyti lėšų šaltinį ir aiškiai atskirti nuo kitos skleidžiamos informacijos), nesilaikymas, ir rinkimų (referendumo) agitacijos kampanijos etapu neatlygintinai (išskyrus diskusijų laidas) skleidžiama politinė reklama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio 2018 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1340-624/2018).

47. Rekomendacijų 4 punktas, be kita ko, nurodo, kad rinkimų agitacijos laikotarpiu politine reklama laikoma viešai skelbiami informaciniai pranešimai, komentarai, kita informacija, jeigu tokie pranešimai yra skelbiami neįprastai dažnai; kai tokiais pranešimais yra agituojama balsuoti už arba prieš politinę partiją, kandidatą, kitą politinės kampanijos dalyvį arba balsuoti už ar prieš referendumui teikiamo sprendimo priėmimą; kai be papildomos informacijos skelbiama kandidato nuotrauka, atvaizdas ar kita panašaus pobūdžio vizualinė informacija; kai skelbiama politinės partijos pirmininko, jos narių, kitų asmenų, einančių renkamas ar skiriamas, ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo pareigas valstybės ar savivaldybės institucijose, nuotraukos, pasisakymai; kai skelbiama informacija, kuria tiesiogiai ar netiesiogiai raginama balsuoti už konkrečią (konkrečias) politinę (politines) partiją (partijas) ir (ar) kandidatą (kandidatus), kitą (kitus) politinės kampanijos dalyvį (dalyvius) arba kurios skleidimu propaguojami valstybės politiko, politinės partijos, politinės partijos nario ar politinės kampanijos dalyvio idėjos, tikslai ar programa; kai pernelyg dažnai skelbiami sveikinimai valstybės švenčių, atmintinų dienų ar kitomis progomis, nepaisant to, kad atitinkami pareigūnas, kandidatas (politinė partija) minėtomis progomis sveikindavo ir anksčiau, ir (arba) sveikinime pateikiamas partijos logotipas ar kandidato nuotrauka, ir (arba) rinkimų šūkis, ir (arba) sveikinimą pasirašo kaip kandidatas, politinės kampanijos dalyvis ir pan.; kai skelbiama kita informacija, kuria siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose ar referendume arba kurios skleidimu propaguojami valstybės politikas, politinė partija, politinės partijos narys ar politinės kampanijos dalyvis, taip pat jų idėjos, tikslai ar programa.

48. Pareiškėjas yra Radviliškio savivaldybės tarybos narys, jo, kaip savivaldybės tarybos nario, teises bei pareigas apibrėžia Vietos savivaldos įstatymo 23 ir 24 straipsniai, numatantys, kad tarybos narys privalo dalyvauti savivaldybės tarybos posėdžiuose; būti vieno (be Kontrolės komiteto) komiteto nariu; dalyvauti komiteto, kurio narys jis yra, posėdžiuose; reglamento nustatyta tvarka informuoti merą ir (ar) tarybos narius arba kitus asmenis, kurie kartu dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, apie esamą interesų konfliktą, pareikšti apie nusišalinimą ir, jeigu pareikštas nusišalinimas buvo priimtas, jokia forma nedalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimą; nuolat bendrauti su rinkėjais ir ne rečiau kaip vieną kartą per metus atsiskaityti rinkėjams reglamento nustatyta tvarka. Be to tarybos narys turi teisę šio įstatymo nustatyta tvarka rinkti ir būti išrinktas į pareigas savivaldybės institucijose; reglamento nustatyta tvarka siūlyti savivaldybės tarybai svarstyti klausimus, rengti savivaldybės tarybos sprendimų projektus, iš savivaldybės administracijos ar kitų savivaldybės įstaigų, savivaldybės valdomų įmonių gauti visą tarybos nario veiklai reikalingą su savivaldybės taryboje nagrinėjamais ar rengiamais nagrinėti klausimais susijusią informaciją, dalyvauti diskusijose svarstomais klausimais, raštu ir žodžiu pateikti pastabas dėl savivaldybės tarybos sprendimų projektų, dėl savivaldybės tarybos darbo tvarkos ir kt., savivaldybės tarybos posėdžio metu klausti pranešėjus, kalbėti dėl vedimo tvarkos, kreiptis su paklausimais į savivaldybės institucijų, savivaldybės administracijos, kitų savivaldybės įstaigų, įmonių ir organizacijų, taip pat valstybės institucijų, kurios veikia savivaldybės teritorijoje, vadovus ir valstybės tarnautojus; dalyvauti ir kalbėti komitetų ir komisijų posėdžiuose, kuriuose svarstomi jo pateikti arba su jo elgesiu susiję klausimai; jungtis į savivaldybės tarybos narių frakcijas ir savivaldybės tarybos narių grupes reglamento nustatyta tvarka; gauti iš savivaldybės administracijos vietą posėdžiui, techninę pagalbą ir priemones tarybos nario įgaliojimams vykdyti; savo įgaliojimų laikotarpiu gali turėti visuomeninių padėjėjų, kurie tarybos nario prašymu teikia jam konsultacijas, pasiūlymus, išvadas ir kitą informaciją.

49. Teismo kolegijos vertinimu, Vietos savivaldos įstatymo 23 ir 24 straipsniuose apibrėžtos savivaldybės tarybos nario teisės ir pareigos kartu suponuoja ir tai, kas yra laikytina įprasta vietos savivaldybės tarybos nario (politiko) veikla.

50. Savaitraščio „Radviliškio kraštas“ 2020 m. lapkričio 12–18 d. numeryje buvo išspausdinta publikacija „Tarybos nariui įsikišus žvyrkeliai nebus niokojami“, kuri tiek Komisijos, tiek Etikos komisijos buvo pripažinta politine reklama. Šios publikacijos pavadinime paminėtas valstybės politikas – savivaldybės tarybos narys (pareiškėjas), taip pat minėtas asmuo aprašomas kaip darantis didelę įtaką aprašytoje situacijoje. Be to, minėtoje publikacijoje cituojamas pareiškėjo įrašas socialiniame tinkle „Facebook“, kitų politikų nuomonės aptariamu klausimu nepateikiamos. Straipsnio antraštė suponuoja didelius asmens nuopelnus, neįmanomus pelnyti nei savivaldybės tarybos nariui, nei kitokia visuomenine veikla užsiimančiam asmeniui, t. y. pareiškėjas yra propaguojamas. Todėl publikacija laikytina politine reklama Finansavimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalies pagrindu, nes joje aprašyta pareiškėjo veikla nėra susijusi su jo, kaip vietos savivaldybės politiko, įprasta veikla.

51. Savaitraščio „Radviliškio kraštas“ 2020 m. lapkričio 26 d. – gruodžio 2 d. numeryje buvo išspausdintas straipsnis „Ligoninės pastate sunkiems ligoniams uždrausta naudotis liftu“. Minėtoje publikacijoje pareiškėjas pateikiamas kaip žmonėmis besirūpinantis politikas, pabrėžiamas jo vaidmuo sprendžiant bendruomenės gyventojų problemas. Straipsnyje cituojamas pareiškėjo raštas Radviliškio rajono savivaldybės Socialinių reikalų, sveikatos ir teisėtvarkos komitetui, Radviliškio rajono savivaldybės vicemerui ir Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktorei, pasirašytas pareiškėjo, kaip politiko, einančio Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nario ir visuomeninio komiteto „Už geresnį gyvenimą visiems“ grupės seniūno pareigas. Minėtas raštas nėra susijęs su pareiškėjo, kaip vietos savivaldybės politiko, įprasta veikla, o kitų politikų nuomonė šiuo klausimu nepateikiama, straipsnyje pareiškėjas yra propaguojamas, todėl publikacija laikytina politine reklama Finansavimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalies pagrindu.

52. Savaitraščio „Radviliškio kraštas“ 2020 m. lapkričio 26 d. – gruodžio 2 d. numeryje publikuotas straipsnis „Privertė iš naujo asfaltuoti gatvę“. Straipsnis yra iliustruotas pareiškėjo fotonuotrauka, kuri pabrėžia pareiškėjo indėlį (pareiškėjas vaizduojamas stovintis ant naujai išlieto asfalto), tekste aukštinamas jo vaidmuo, sprendžiant gyventojams aktualias problemas. Iš politikų cituojamas tik pareiškėjas. Publikacijoje aprašyta pareiškėjo veikla nepriskirtina savivaldybės tarybos nario įprastai veiklai, publikacijoje pareiškėjas yra propaguojamas, todėl publikacija laikytina politine reklama Finansavimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalies pagrindu.

53. Savaitraščio „Radviliškio kraštas“ 2020 m. lapkričio 26 d. – gruodžio 2 d. numerio publikacija „Įvažiuoti į kiemą – misija neįmanoma“. Straipsnyje pasakojama kaip pareiškėjas sprendžia gyventojų problemas, aukštinamas jo vaidmuo. Straipsnyje taip pat cituojamas pareiškėjo įrašas socialiniame tinkle „Facebook“, kuriame jis kritikuoja Radviliškio miesto seniūną, reiškia nuomonę apie jo nekompetenciją, nurodo, jog problemos turėtų būti sprendžiamos efektyviau. Publikacijoje aprašyta pareiškėjo veikla nepriskirtina savivaldybės tarybos nario įprastai veiklai, publikacijoje pareiškėjas yra propaguojamas, todėl publikacija laikytina politine reklama Finansavimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalies pagrindu.

54. Savaitraščio „Radviliškio kraštas“ 2021 m. sausio 7–13 d. numeryje buvo išspausdinta publikacija „Ar bus iš ko mokėti biudžetininkams atlyginimus?“. Akcentuotina, jog ši publikacija, išspausdinta rinkimų kampanijos laikotarpiu, yra iliustruota vieno iš kandidatų – pareiškėjo – fotonuotrauka, joje nušviečiamas pareiškėjo rūpestis biudžetinių įstaigų darbuotojams. Be to, iš politikų cituojamas tik pareiškėjas, įdėta pareiškėjo rašto Radviliškio rajono savivaldybės vadovybei kopija. Teismo kolegijos vertinimu, publikacijoje aprašyta pareiškėjo veikla nepriskirtina savivaldybės tarybos nario įprastai veiklai, publikacijoje pareiškėjas yra propaguojamas, todėl publikacija laikytina politine reklama Finansavimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalies pagrindu.

55. Savaitraščio „Radviliškio kraštas“ 2021 m. vasario 25 d. – 2021 m. kovo 3 d. numeryje išspausdinta publikacija „Prieš „vėjo malūnus“ sukilo rajono bendruomenės“. Publikacijoje cituojamas pareiškėjo socialiniame tinkle „Facebook“ paviešintas įrašas, įdėtos jo raštų atsakingoms institucijoms kopijos, pabrėžiamas jo vaidmuo sprendžiant bendruomenei iškilusias problemas, ryšys su gyventojais, pateikiama vienintelio jo nuomonė. Publikacijoje aprašyta pareiškėjo veikla nepriskirtina savivaldybės tarybos nario įprastai veiklai, publikacijoje pareiškėjas yra propaguojamas, todėl publikacija laikytina politine reklama Finansavimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalies pagrindu.

56. Savaitraščio „Radviliškio kraštas“ 2021 m. vasario 25 d. – 2021 m. kovo 3 d. numeryje buvo išspausdintas straipsnis „Savivaldybės vadovai atsibudo – svarstė, kaip padėti verslui“. Straipsnyje pateikiama tik pareiškėjo pozicija, kuri yra giriama, kritikuojamas pareiškėjo politinių oponentų neveiklumas, duotų prieš rinkimus pažadų nevykdymas. Teismo kolegijos vertinimu publikacijoje pareiškėjas yra propaguojamas, todėl publikacija laikytina politine reklama Finansavimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalies pagrindu.

57. Savaitraščio „Radviliškio kraštas“ 2020 m. gruodžio 23–30 d. numeryje išspausdintas sveikinimas „Mielieji“. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtas sveikinimas iš esmės atitinka Rekomendacijų 4.9 punktą, nes yra pasirašytas pareiškėjo, kaip Radviliškio rajono tarybos nario, taigi, valstybės politiko, todėl sveikinimas laikytina politine reklama Finansavimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalies pagrindu.

58. Savaitraščio „Radviliškio kraštas“ 2021 m. sausio 14–20 d. numeryje išspausdintas straipsnis „Sužibėti bandę socialdemokratai vėl apsikvailino“. Straipsnyje akcentuojamas pareiškėjo vaidmuo, menkinamos kito kandidato į Radviliškio rajono savivaldybės merus K. R. iniciatyvos. Pabrėžiamas minėto oponento įstatymų neišmanymas, polinkis į populizmą. Teismo kolegijos vertinimu, publikacijoje pareiškėjas yra propaguojamas, todėl publikacija laikytina politine reklama Finansavimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalies pagrindu.

59. Savaitraščio „Radviliškio kraštas“ 2021 m. sausio 28 d. – 2021 m. vasario 3 d. numeryje išspausdintas straipsnis „Politiko persekiotojai liko it musę kandę“. Pažymėtina, jog straipsnyje akcentuojami geri pareiškėjo darbai, pagalba žmonėms, pateikiamas jo kovos su institucijomis epizodas. Teigiama, jog su pareiškėjo politiniais oponentais buvo derintas jo „apskundimas“, kritikuojamas pirmosios instancijos teismo teisėjos darbas. Straipsnį iliustruoja pareiškėjo fotonuotrauka. Teismo kolegijos vertinimu, publikacijoje pareiškėjas yra propaguojamas, todėl publikacija laikytina politine reklama Finansavimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalies pagrindu.

60. Savaitraščio „Radviliškio kraštas“ 2021 m. vasario 4–10 d. numeryje išspausdintas straipsnis „Siūloma kompensuoti nuotolinio darbo išlaidas“. Straipsnyje hiperbolizuojamas pareiškėjo indėlis sprendžiant gyventojams iškilusius iššūkius, iš politikų cituojamas tik pareiškėjas, cituojant kitus asmenis (gimnazijos direktorius, profesinių sąjungų lyderius) pateikiamas požiūris, jog aprašyta iniciatyva yra teigiamo pobūdžio, taigi, iš esmės, propaguojamos pareiškėjo idėjos (Rekomendacijų 4.7 p.), todėl publikacija laikytina politine reklama Finansavimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalies pagrindu.

61. Savaitraščio „Radviliškio kraštas“ 2021 m. kovo 4–10 d. numeryje išspausdintas straipsnis „Gyventojų lūkesčių valdžia neišgirdo“. Straipsnyje akcentuojamos bei teigiamai atspindimos pareiškėjo iniciatyvos, nurodoma, jog jam yra svarbūs gyventojų prašymai. Taip pat publikacijoje menkinama keturių politinių partijų ir vieno visuomeninio komiteto, turinčių atstovų Radviliškio rajono savivaldybės taryboje, veikla, teigiamai nušviečiama tik pareiškėjo atstovaujamo visuomeninio komiteto deleguotų Radviliškio rajono savivaldybės tarybos narių veikla. Kitas kandidatas į Radviliškio rajono savivaldybės merus K. R. kritikuojamas ne tik dėl jo pozicijos straipsnyje aptariamu klausimu, bet ir asmeniškai – dėl jo verslo mažai sumokamų mokesčių į biudžetą. Publikacijoje propaguojamos pareiškėjo idėjos, taip pat pats pareiškėjas (Rekomendacijų 4.7 p.), todėl publikacija laikytina politine reklama Finansavimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalies pagrindu.

62. Savaitraščio „Radviliškio kraštas“ 2021 m. kovo 11–17 d. numeryje išspausdintas straipsnis „Taryboje – priekaištai direktorei dėl melo“. Straipsnyje menkinami pareiškėjo politiniai oponentai, pabrėžiamas jo atstovaujamo visuomeninio komiteto teigiamas vaidmuo. Straipsnis apibendrinamas tokia išvada: „Beje, socialdemokratai, kaip ir „valstiečiai“, konservatoriai ir „darbiečiai“, prieš rinkimus radviliškiečiams žadėję „aukso kalnus“, nesugebėjo pateikti net vieno pasiūlymo – vienintelis Tarybos nario G. L. vadovaujamas komitetas [„Už geresnį gyvenimą visiems“] teikė siūlymus dėl gyventojų gerovės.“ Toks teiginys, apibendrinantis visą straipsnį, apibūdina publikacijos esmę – pabrėžti pareiškėjo ir jo atstovaujamo visuomeninio komiteto idėjas ir tikslus, išreikšti jiems palaikymą, o pareiškėjo oponentus sukritikuoti dėl neveiklumo, idėjų stokos, propaguoja pareiškėjo idėjas, taip pat patį pareiškėją (Rekomendacijų 4.7 p.), todėl publikacija laikytina politine reklama Finansavimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalies pagrindu.

63. Savaitraščio „Radviliškio kraštas“ 2021 m. kovo 25–31 d. numeryje išspausdinta publikacija „Mokyklose maisto dalinimas bus aiškesnis“. Straipsnyje pareiškėjas pateikiamas kaip mokinių ir kitų gyventojų interesais besirūpinantis politikas, be to, tame pačiame savaitraščio puslapyje išspausdinta ir pareiškėjo politinė reklama, taigi publikacijoje propaguojamas pareiškėjas, todėl publikacija laikytina politine reklama Finansavimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalies pagrindu.

64. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog šio sprendimo 50-63 punktuose aptartos publikacijos yra politinė reklama, kaip ji apibrėžiama Finansavimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje. Akcentuotina, jog Straipsniuose informacija buvo skleidžiama pareiškėjo interesais, jų turinyje pareiškėjas vaizduojamas teigiamai kaip valstybės politikas, pareiškėjas buvo propaguojamas, aptariamos publikacijos buvo skirtos paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose, kai kuriuose Straipsniuose skelbiama kandidato nuotrauka, propaguojamos jo idėjos, tikslai ar programa, todėl darytina išvada, jog atsakovas 2021 m. gruodžio 9 d. sprendime Nr. Sp-255 teisėtai ir pagrįstai visus paminėtus straipsnius pripažino politine reklama.

Dėl politine reklama laikytinų straipsnių kainos politinės reklamos įkainiais apskaičiavimo

65. Pareiškėjas skunde taip pat nurodo prielaidą, jog Komisija prie Etikos komisijos pripažintų politine reklama Straipsnių nepagrįstai įtraukė šešias publikacijas, siekdama, jog pareiškėją būtų galima pripažinti šiurkščiai pažeidusiu Finansavimo įstatymą, t. y. kad pareiškėjas nustatytą didžiausią politinės kampanijos išlaidų dydį viršijo 10 ar daugiau procentų.

66. Finansavimo įstatymo 16 straipsnio 4 dalis nurodo, jog politinės kampanijos laikotarpiu iki rinkimų ar referendumo galutinių rezultatų paskelbimo viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai politinę reklamą gali skleisti tik pagal visiems politinės kampanijos dalyviams vienodus įkainius ir sąlygas, pateiktus Komisijai ne vėliau kaip likus 30 dienų iki rinkimų ar referendumo dienos. Viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų pateiktus politinės reklamos įkainius ir sąlygas Komisija nedelsdama paskelbia savo interneto svetainėje. Paskelbti politinės kampanijos laikotarpiu taikytini politinės reklamos įkainiai ir sąlygos negali būti keičiami prasidėjus politinei kampanijai. Ne vėliau kaip iki politinės kampanijos laikotarpio pradžios politinei reklamai taikytini įkainiai ir sąlygos gali būti keičiami Komisijos nustatyta tvarka.

67. Finansavimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, jog šiurkščiu minėto įstatymo pažeidimu laikoma, jeigu politinės kampanijos dalyvio išlaidos nedeklaruotai politinei reklamai arba nedeklaruotos politinės kampanijos išlaidos sudaro 10 ar daugiau procentų nustatyto didžiausio politinės kampanijos išlaidų dydžio. Finansavimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 9 punktas nustato, kad šiurkščiu minėto įstatymo pažeidimu laikoma paslėptos politinės reklamos skleidimas, jeigu išlaidos paslėptai politinei reklamai sudaro 10 ar daugiau procentų nustatyto didžiausio politinės kampanijos išlaidų dydžio.

68. Teisėjų kolegija pažymi, jog Finansavimo įstatymas tiksliai nereglamentuoja politinės reklamos įkainių apskaičiavimo metodikos. Minėto įstatymo nuostatos nustato vienodus įkainius ir sąlygas visiems politinės kampanijos dalyviams, kuriuos visuomenės informavimo priemonė pateikia Komisijai ne vėliau kaip likus 30 dienų iki rinkimų ar referendumo dienos. Iš aptarto reguliavimo spręstina, jog visuomenės informavimo priemonė gali pati nusistatyti politinės reklamos įkainių apskaičiavimo metodiką, tačiau ji turi būti taikytina vienodai visiems politinės kampanijos dalyviams.

69. Ginčo atveju savaitraščio „Radviliškio kraštas“ redakcija Komisijai nenurodė straipsnių kainos politinės reklamos įkainiais, nors tokią informaciją buvo prašyta pateikti kelis kartus. Skaičiuodama politinės reklamos įkainius, Komisija rėmėsi tuo, jog viešoji įstaiga Radviliškio rajono paramos centras yra deklaravęs du laikraščio „Radviliškio kraštas“ įkainius, galiojančius nuo 2018 m. rugsėjo 25 d. („Tekstiniai nespalvoti psl.“ 0,42 Eur/cm2 ir „Tekstiniai spalvoti psl.“ 0,73 Eur/cm2). Komisija rėmėsi įkainiu „Tekstiniai spalvoti psl.“ Pažymėtina, jog Komisijos narės O. K. ir Sekretoriato Išvadoje yra pateikti išsamūs skaičiavimai, pagrindžiantys Straipsnių apskaičiuotą kainą politinės reklamos įkainiais. Konstatuotina, kad toks apskaičiavimas yra teisėtas ir pagrįstas.

70. Dėl pareiškėjo argumento, kad Komisija pridėjo šešis iš Straipsnių, kad būtų galima pripažinti pareiškėją šiurkščiai pažeidus Finansavimo įstatymą, pažymėtina, jog vien Etikos komisijos politine reklama pripažinti Straipsniai (įskaitant sveikinimą „Mielieji“) sudaro 3 132,07 Eur išlaidų. Komisijos 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimo „Dėl didžiausių politinės kampanijos išlaidų konkrečiose rinkimų apygardose dydžių nustatymo“ Nr. Sp-433 3 priedu „Didžiausias išlaidų vieno savarankiško politinės kampanijos dalyvio politinei kampanijai finansuoti dydis, kai rinkimų apygarda apima Lietuvos Respublikos teritorijos dalį“ Radviliškio rajone vykstantiems rinkimams nustatytas maksimalus politinės kampanijos išlaidų dydis yra 31 000 Eur. Taigi, vien Etikos komisijos politine reklama pripažinti Straipsniai (įskaitant sveikinimą „Mielieji“) sudaro 10,1 procento didžiausio išlaidų dydžio. Vadinasi, pareiškėjo teiginiai dėl to, kad atsakovas tikslingai siekė, jog būtų nustatyti šiurkštūs Finansavimo įstatymo pažeidimai, yra nepagrįsti.

VI. 71. Pareiškėjas taip pat nurodo, jog neturėjo galimybės susipažinti su visa medžiaga, kuria disponavo Komisijos narė O. K. ir Sekretoriatas, priimdami Išvadą, todėl neturėjo objektyvios galimybės pateikti argumentų dėl Sprendimo nepagrįstumo.

72. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas informacijos išsamumo ir tikslumo principus, yra nurodęs, jog institucijos ir įstaigos, atsakydamos į asmens prašymą pateikti informaciją, turi pateikti visą teiktiną jų disponuojamą informaciją. Įstatymas nustato institucijos ar įstaigos pareigą prašančiam asmeniui pateikti turimo, o ne asmens norimo gauti, turinio informaciją (taip pat ir informacijos kiekio prasme) (žr., pvz., 2015 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1090-624/2015).

73. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas su Išvada buvo supažindintas dar prieš Sprendimo priėmimą. Be to, Komisija, atsižvelgusi į pareiškėjo 2021 m. lapkričio 24 d. pateiktą prašymą, sutiko perkelti Komisijos posėdį tam, kad pareiškėjas galėtų susipažinti su Išvados turiniu. Be to, kai pareiškėjas 2021 m. gruodžio 15 d. pakartotinai kreipėsi į Komisiją dėl informacijos pateikimo, jam buvo atsakyta, kad prašoma medžiaga yra aprašyta Išvadoje, o su kita informacija pareiškėjas gali susipažinti sutartu laiku atvykęs į Komisiją. Atkreiptinas dėmesys, jog pagrindinė Išvadoje nagrinėjama medžiaga – Straipsniai – yra prieinama viešai, be to, pareiškėjui, kaip viešosios įstaigos „Radviliškio rajono paramos centras“, leidžiančios savaitraštį „Radviliškio kraštas“, vadovui, Straipsniai taip pat buvo prieinami. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjas turėjo galimybę susipažinti su medžiaga, kuria remiantis buvo priimta Išvada ir Sprendimas.

74. Apibendrinus tai, kad išdėstyta, darytina išvada, kad Straipsniai laikytini politine reklama, politine reklama laikytinų straipsnių kainos politinės reklamos įkainiais apskaičiuotos tinkamai, pažeidimas pagrįstai kvalifikuotas pagal Finansavimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punktą, todėl Komisijos 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimo Nr. Sp-255 5, 7 ir 8 punktai yra teisėti ir pagrįsti, o pareiškėjo skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 126 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija,

nusprendžia:

Pareiškėjo G. L. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė