2ef644a2-67e8-45eb-863e-4039e3b5c4bc · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas KPranešėjas A. Paštuolis                                                         Baudžiamoji byla Nr. 1A-488-493-2013Teisėjas J. Malinauskas                                                      Proceso Nr. 1-52-1-01456-2011-9                                                                      Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.4.6.2.; 1.2.4.6.8.; 1.2.14.1.2.2.; 1.2.14.1.1.;1.1.4.4.3.; 1.1.4.4.5.; 2.4.6.; 2.4.7.             KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 5 d.Kaunas             Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arūno Paštuolio, teisėjų Danguolės Šiugždinytės, Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Simonai Janulaitienei, dalyvaujant prokurorei Rasai Urbienei, nuteistajam E. G., jo gynėjai advokatei Linai Gervelienei, nuteistajam T.

Č. ir jo gynėjui advokatui Juozui Å arkai,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų E. G. ir T. Č. apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. nuosprendžio, kuriuo T. Č. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 24 str. 4 d. – 138 str. 2 d. 2 p., 8 p., ir nubaustas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Remiantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d., paskirtos bausmės vykdymas nuteistajam atidėtas 1 (vieneriems) metams ir nuteistasis įpareigotas per visÄ Å¡Ä¯ laikÄ neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 2200 val. iki 600 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, ir neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo laikas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.T. Č. dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 str. 2 d., išteisintas, nepadarius šios nusikalstamos veikos.E. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 24 str. 6 d. – 138 str. 2 d. 2 p., 8 p., 24 str. 6 d. – 178 str. 1 d., ir nubaustas: pagal LR BK 24 str. 6 d. – 138 str. 2 d. 2 p., 8 p., laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams; pagal LR BK 24 str. 6 d. – 178 str. 1 d., laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Remiantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams. Remiantis BK 75 str. 1 d., 2 d., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams ir nuteistasis įpareigotas per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 2200 val. iki 600 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, ir neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Nukentėjusiųjų V. R. ir A. R. pareikÅ¡ti civiliniai ieÅ¡kiniai tenkinti. IÅ¡ nuteistojo E. G. turtinei žalai atlyginti priteista solidariai: 3938 (tris tÅ«kstančiai devyni Å¡imtai trisdeÅ¡imt aÅ¡tuoni) litai nukentėjusiajam V. R., 1050 (tÅ«kstantis penkiasdeÅ¡imt) litų nukentėjusiajam A. R..Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : T. Č. nuteistas už tai, kad organizavo nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymÄ nukentėjusiajam A.

R., o E. G. nuteistas už tai, kad padėjo padaryti nesunkų sveikatos sutrikdymÄ nukentėjusiajam A. R. bei padėjo pagrobti svetimÄ turtÄ Å¡iomis aplinkybėmis:2011 m. gruodžio 16 d., vakare, tikslesnis laikas nenustatytas, T. Č. kartu su I. B. (jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo iÅ¡skirtas į atskirÄ tyrimÄ ir jam paskelbta paieÅ¡ka) bei Ž. B. (jo atžvilgiu buvo kreiptasi į teismÄ dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo) dalyvavo B. R. gimtadienyje, vykusiame V. R. priklausančioje pirtyje esančioje (duomenys neskelbtini).

Vakaro metu, kilus konfliktui tarp jaunimo ir muÅ¡tynėms, T. Č., kartu su I. B. ir Ž. B. iÅ¡ pirties kitų jaunuolių buvo iÅ¡praÅ¡yti. IÅ¡vykdami jie pažadėjo sugrįžti.Vykstant į namus T. Č. paskambino savo draugui E. G., gyvenančiam Vilniuje, ir pasiguodė dėl sumuÅ¡imo bei paprašė pagalbos, kad padėtų atkerÅ¡yti. E. G. sutiko tai padaryti ir, paėmęs tris iÅ¡ matymo pažįstamus draugus (jų tapatybė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta), savo automobiliu BMW atvyko į sutartÄ vietÄ Alytuje.

IÅ¡ čia, T. Č. rodant keliÄ ir važiuojant pirmam savo automobiliu ,,Volkswagen Golf“, kuriame buvo ir I. B. su Ž. B., jau gruodžio 17 d., apie 500 val., visi nuvyko į V. R. priklausančiÄ pirtį, esančiÄ (duomenys neskelbtini). Pirmi į pirtį subėgo E. G. atvežti trys draugai. Po to suėjo visi kiti. T. Č. prieÅ¡pirtyje paėmęs striukę iÅ¡ pirties išėjo, paskui jį išėjo ir E. G., paskui jį neužilgo iÅ¡ pirties išėjo ir I. B. su Ž. B.. Ilgiausiai pirtyje užtruko E. G. atvežti trys jaunuoliai, kurie pirties garinėje, papurÅ¡kę dujų į akis ten miegojusiam nukentėjusiajam A.

R., jį sumušė, padarydami jam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ dėl kairės plaÅ¡takos IV pirÅ¡to naginės falangos lūžimo. IÅ¡eidami iÅ¡ pirties minėti trys asmenys (kurių tapatybė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta) iÅ¡sinešė pagrobę nukentėjusiajam V. R. priklausantį kompiuterį ,,Dell“ su dviem mobiliosiomis atmintimis, kurio bendra vertė - 2688 litai, televizorių ,,Samsung“, kurio vertė - 500 litų, dvi garso kolonėles ,,S-90“, kurių bendra vertė - 300 litų, garso stiprintuvÄ , kurio vertė - 200 litų, kirvį ,,Fiskars“, kurio vertė - 250 litų, bei nukentėjusiajam A.

R. priklausantį rankinį laikrodį ,,EM Armani“, kurio vertė - 1000 litų, ir mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ ,,Samsung“, kurio vertė - 50 litų, tuo padarydami nukentėjusiajam V. R. 3938 litų turtinę žalÄ , o nukentėjusiajam A. R. 1050 litų turtinę žalÄ .Nuteistasis E. G. skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendį, praÅ¡o jį panaikinti dalyje dėl jo nuteisimo ir civilinių ieÅ¡kinių priteisimo nukentėjusiųjų turtinei žalai atlyginti. Skunde nurodo, kad jo atžvilgiu priimtas nuosprendis nepagrįstas, jame padarytos iÅ¡vados neatitinka faktinių aplinkybių, teismas faktines bylos aplinkybes ir įrodymus vertino pažeisdamas LR BPK 20 str. 4 ir 5 d. nuostatas.

Teismas nepagrįstai rėmėsi T. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie skyrėsi nuo jo parodymų teisme, o apelianto parodymus atmetė ir laikė tik siekimu iÅ¡vengti atsakomybės. Tuo tarpu jo parodymai yra nuoseklÅ«s. Be to, vykstant ikiteisminiam tyrimui T. Č. dirbo (duomenys neskelbtini) bÅ«rio patruliu, jam už nusikalstamos veikos padarymÄ grėsė atleidimas iÅ¡ darbo, todėl jis savo atsakomybę siekė perkelti kitiems. Apeliantas taip pat pažymi, kad byloje nustatyta, jog pirmas konfliktas tarp T.

Č., I. B., Ž. B. ir A. R. bei kitų asmenų, buvusių kartu pirtyje įvyko 2011-12-17, apie 00.30 val., po kurio T. Č. kartu su savo draugais išvyko į (duomenys neskelbtini), o pirtyje liko apie 20 žmonių, kurie po valandos išsiskirstė. Nešiojamas kompiuteris ir mobiliojo ryšio telefonas „Samsung" buvo pirtyje ant stalo, todėl šiuos daiktus galėjo pavogti ir pirtyje linksmintis likę asmenys. Be to, nukentėjusysis A. R. miegojo pirties garinėje prie neužrakintų durų kelias valandas, todėl pavogti daiktus galėjo bet kokie pašaliniai asmenys.

Skunde E. G. taip pat nurodo, kad nei jis, nei kartu su juo atvažiavę asmenys jokių daiktų iÅ¡ pirties neatsinešė ir į jo automobilį BMW nesukrovė. Jis gerai matė, kaip I. B. ant rankų nešėsi 2 kolonėles, o Ž. B. - žarsteklį ir televizorių, kuriuos sudėjo į T. Č. automobilio VW GOLF (universalo) bagažinę. Pastebi, kad tokių parametrų daiktai į jo automobilį BMW (sedanÄ ) bÅ«tų net netilpę. Taip pat parodymus, kad daiktus iÅ¡ pirties pavogė T. Č. draugai I.

B. ir Ž. B., patvirtina tai, kad T. Č. pats nukentėjusiajam sutiko atlyginti žalÄ už pavogtus daiktus. Taip pat nurodo, kad už pavogtus daiktus paprastai priteisiama reali prarasto daikto vertė, tačiau nukentėjusysis V. R. pavogtÄ kompiuterį „Dell“ su dviem mobiliosiomis atmintinėmis įkainavo suma, kuriÄ jis sumokėjo už naujÄ kompiuterį daugiau nei prieÅ¡ metus, o per tiek laiko jis prarado dalį savo vertės.Teismas nepagrįstai rėmėsi T. Č. parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti įrodymai, ir nemotyvuodamas atmetė jo parodymus, kurie buvo nuoseklÅ«s nuo ikiteisminio tyrimo pradžios.

Ä® Alytų jis važiavo T. Č. kviečiamas praleisti laikÄ pirtyje. T. Č. akivaizdžiai apkalbėjo jį ir kartu su juo atvažiavusius asmenis, siekdamas byloje sau pozityvaus rezultato. Su juo atvažiavę asmenys neturėjo jokio tikslo muÅ¡ti pirtyje buvusio A. R.. Jis pats į pirtį net nebuvo įėjęs. Apeliantas nurodo ir tai, kad teismas nukentėjusiojo A. R. bejėgiÅ¡ka bÅ«kle laikė tai, kad jam miegančiam buvo papurkÅ¡ta dujų į akis ir taip atimta galimybė aktyviai gintis. Kaltinamajame akte bejėgiÅ¡ka nukentėjusiojo A.

R. bÅ«kle buvo laikoma tik tai, kad jis miegojo. Todėl teismui nuosprendyje suformulavus naujÄ kaltinimo dalį, jam nebuvo suteikta galimybė nuo jos apsiginti, kas laikytina jo teisės į gynybÄ pažeidimu. Be to, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad miegančiam A. R. buvo į akis papurkÅ¡ta dujų. To neminėjo nei T. Č., nei su juo atvažiavę asmenys. Pažymėtina ir tai, kad miegas nukentėjusiojo bejėgiÅ¡ka bÅ«kle nelaikytinas.Apelianto teigimu, teismas taip pat padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusysis A.

R. buvo sumuÅ¡tas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, kurias rodo T. Č. siekis ir noras atkerÅ¡yti už netinkamÄ jo ir jo draugų iÅ¡vijimÄ iÅ¡ vakarėlio. Tačiau remiantis teismų praktika, chuliganiÅ¡kos paskatos yra tuomet, kai sunku įžvelgti nusikaltimo priežastį, kaip tarp kaltininko ir nukentėjusiojo nėra asmeninių santykių. Kai kaltininko smurtinę veikÄ pirmiausia nulėmė pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panaÅ¡aus pobÅ«džio santykių, chuliganiÅ¡kas paskatas kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama.

Be to, pirmo konflikto metu A. R. daug kartų mušė T. Č. per galvÄ , mušėsi jis ir su Ž. B.. Todėl neatmetama galimybė, kad A. R. galėjo pirÅ¡tÄ susižaloti pats naudodamas smurtÄ kitų asmenų atžvilgiu. Tokia iÅ¡vada padaryta ir Alytaus rajono apylinkės prokuratÅ«ros 2012-04-18 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , kuriame konstatuota, kad 2011-12-17, apie 00.30 val., konflikte nukentėjo E. M., M. G. ir A. R., kurie smurtiniuose veiksmuose dalyvavo tiek puolimo, tiek gynybos tikslais. Teismo posėdyje apklaustas specialistas taip pat nurodė, kad pirÅ¡tÄ susižaloti A.

R. galėjo tiek krisdamas, tiek pats smÅ«giuodamas, tiek jam suduodant smÅ«gius į rankÄ . Nuteistasis T. Č. apeliaciniu skundu taip pat praÅ¡o panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. nuosprendį dalyje dėl jo pripažinimo kaltu ir jį iÅ¡teisinti. Skunde jis nurodo, kad jokios įtakos su E. G. atvykusių asmenų veikimui nedarė. Pats buvo sumuÅ¡tas. Pažymi, kad grįžęs į pirtį greitai surado savo striukę ir jÄ pasiėmęs išėjo. Kas konkrečiai ir kaip mušė A.

R., nematė. Net nežinojo, kad jis buvo likęs miegoti pirties garinėje. Taip pat nurodo, kad dėl pirmojo incidento pirtyje buvo atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas, kuris buvo nutrauktas, o nutarime konstatuota, kad A. R. visus sužalojimus galėjo patirti ir pats naudodamas smurtÄ kitų asmenų atžvilgiu. Todėl byloje nepaneigtos abejonės, kokiu konkrečiai momentu ir kurio incidento metu kilo A. R. pirÅ¡to falangos lūžimas. Teismas taip pat neteisingai kvalifikavo A. R. sveikatos sutrikdymÄ padarius dėl chuliganiÅ¡kų paskatų ir nukentėjusiajam esant bejėgiÅ¡kos bÅ«klės. Nagrinėtų įvykių metu chuliganiÅ¡kų paskatų požymių nebuvo.

A. R. bejėgiÅ¡kÄ bÅ«klę dėl to, kad jam buvo papurkÅ¡ta dujų teismas konstatavo remdamasis tik paties A. R. parodymais. Pažymi, kad jis pats dujų kvapo nejuto, be to, ankÅ¡toje patalpoje purÅ¡kiant dujas jos momentaliai veiktų visus ten esančius asmenis, todėl incidento dalyviai nebÅ«tų naudoję dujų, žinodami, kad ir juos pačius jos gali paveikti. Teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi teisėjo praneÅ¡imÄ , nuteistųjų gynėjus, praÅ¡iusius apeliacinius skundus dėl juose iÅ¡dėstytų motyvų patenkinti, prokurorę, praÅ¡iusiÄ apeliacinius skundus atmesti, sprendžia, kad nuteistųjų E. G. ir T.

Č. apeliaciniai skundai atmetami.Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas. LR BK 2 str. įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Ä®statyme numatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį kodeksÄ tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu.

Asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir tik jeigu veikos padarymo metu iÅ¡ jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 305 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis LR BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.Be to, Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų Senato 2003 m. birželio 20 d. Nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ 1.1. p. nustatyta, jog nuosprendis turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų.

Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. To paties nutarimo 3.1.8. p. nustatyta, jog apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai iÅ¡naudojus visas galimybes nepavyksta jų paÅ¡alinti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė ir iÅ¡nagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus ir teisingai juos įvertino, nustatė tikrÄ sias įvykio aplinkybes bei nuteistųjų kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ . Teisėjų kolegija sutinka su teismo iÅ¡vadomis, jog E. G. ir T. Č. kaltė, padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, įrodyta byloje surinktais duomenimis.

Skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vados yra pagrįstos patikimais įrodymais, įvertinant jų tarpusavio ryšį ir visumÄ , nė vieniems iÅ¡ iÅ¡tirtų įrodymų nesuteikiant pranaÅ¡umo prieÅ¡ kitus įrodymus. BPK 301 str. 2 d. numatytas draudimas apkaltinamÄ jį nuosprendį pagrįsti vien tik nukentėjusiųjų parodymais, tačiau nagrinėjamoje byloje apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas ne tik nukentėjusiojo parodymais, bet ir kitais tinkamai iÅ¡tirtais įrodymais, kurie patvirtina nukentėjusiųjų nurodytas įvykio aplinkybes.

AukÅ¡tesnės instancijos teismas pažymi, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistieji, gali teismui tik pateikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus. Tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus, tarp jų nuteistųjų ir nukentėjusiųjų parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje vertino visų bylos duomenų visete ir ne taip kaip norėtų nuteistieji, neduoda jokio pagrindo teigti, jog skundžiamas nuosprendis neteisėtas ir (ar) nepagrįstas.

Pažymėtina, kad nemažai apeliacinių skundų argumentų dėl to, jog pirmos instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus ir nepateikė motyvuotų išvadų, yra pagrįsti tik deklaratyviais teiginiais ir teismo atlikto įrodymų vertinimo kritika. Tai, kad apeliantams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar LR BPK normų pažeidimu.Apeliaciniame skunde E. G. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jo parodymus nepagrįstai atmetė ir rėmėsi tik nuteistojo T.

Č. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (LR BPK 301 str. 1 d.). Asmenų parodymai įrodymais pripažįstami, kai jie, nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos, yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai teisiamajame posėdyje gali būti balsu perskaitomi byloje esantiems įrodymams patikrinti (LR BPK 276 str. 4 d.).

Nors jie priimant nuosprendį įrodomosios galios neturi, tačiau, kai ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai atitinka kitus byloje surinktus bei teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka iÅ¡vadai apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvimÄ ar nebuvimÄ , Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumÄ ar nekaltumÄ ir kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, tokie parodymai iÅ¡lieka svarbiu teismo vidinį įsitikinimÄ formuojančiu veiksniu (kasacinės nutartys Nr.2K-206/2008, 2K-274/2008, 2K-7-198/2008, 2K-592/2010, 2K-461/2011).

Teismų praktikoje ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui duoti parodymai teisia­ma­jame posėdyje paprastai perskaitomi tik tada, kai yra esminių prieÅ¡taravimų tarp parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, ir parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas LR BPK 276 str. 4 d. pagrindu pagarsino T. Č. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, apklausoje dalyvaujant ir kaltinamojo gynėjui, nes jie skyrėsi nuo teisme duotų jo parodymų apie tai, kad jis kerÅ¡yti niekam nežadėjo, tik norėjo atsiimti savo daiktus.

Atsiradusių esminių skirtumų kaltinamasis deramai paaiÅ¡kinti negalėjo, todėl teismas parodymų keitimÄ pagrįstai vertino kaip kaltinamojo gynybinę pozicijÄ ir vadovavosi T. Č. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Be to, ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai pilnai atitiko ir jo akistatos su E. G. metu duotiems parodymams ir kitus pirmosios instancijos teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus. Atsižvelgiant į tai, E. G. apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nemotyvuotai ir nepagrįstai rėmėsi T.

Č. parodymais, atmestini.Apeliantas E. G. skunde taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai nukentėjusiojo A. R. bejėgiÅ¡ka bÅ«kle laikė tai, kad jam miegančiam buvo papurkÅ¡ta dujų į akis ir taip atimta galimybė aktyviai gintis, o kaltinamajame akte bejėgiÅ¡ka nukentėjusiojo A. R. bÅ«kle buvo laikoma tik tai, kad jis miegojo. Baudžiamojo proceso įstatymo draudžiama teismui savo iniciatyva pakeisti kaltinamajame akte iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes iÅ¡ esmės skirtingomis, tačiau teismas savo iniciatyva gali patikslinti kaltinamajame akte iÅ¡dėstytas aplinkybes arba jas pakeisti su sÄ lyga, kad tos aplinkybės nebÅ«tų pakeistos iÅ¡ esmės skirtingomis.

Nagrinėjamu atveju nurodyta aplinkybė iÅ¡ esmės skirtinga nelaikytina ir jos nebuvimas kaltinamajame akte nepaneigia inkriminuojamo nusikaltimo sunkumÄ kvalifikuojančios bejėgiÅ¡kos bÅ«klės aplinkybės – nukentėjusiojo miegojimo fakto. Todėl apelianto skundo argumentas, kad teismui nuosprendyje suformulavus naujÄ kaltinimo dalį, jam nebuvo suteikta galimybė nuo jos gintis, laikytinas nepagrįstu. Apeliantai savo skunduose apskritai neigia dujų panaudojimo faktÄ , nurodo, kad to neminėjo ir kiti pirtyje buvę asmenys.

Tačiau nukentėjusiojo A. R. parodymus, kad miegodamas pirtyje ant gultų pajuto, kad jam į akis papurÅ¡kė dujų, patvirtina ir teisme liudytoju apklaustas V. R., parodęs, kad 2011 m. gruodžio 17 d., ryte nuvykęs į pirtį, pamatė po muÅ¡tynių likusį vaizdÄ , pirtyje buvo dujų kvapas. Be to, apelianto E. G. teigimu, nepagrįstai nukentėjusiojo A. R. bejėgiÅ¡ka bÅ«kle buvo laikomas ir jo miegojimas, nes bejėgiÅ¡ka bÅ«klė yra tais atvejais, kai nukentėjusysis dėl savo fizinės ar psichinės negali suvokti jo atžvilgiu atliekamų veiksmų esmės arba kad ir suvokia, bet dėl bejėgiÅ¡kos bÅ«klės negali pasiprieÅ¡inti.

Tačiau teismų praktikoje numatyta, kad nukentėjusiojo asmens fizinė bÅ«klė, kuri gali lemti bejėgiÅ¡kÄ bÅ«klę, gali bÅ«ti asmens neįgalumas, amžius ar liga, dėl kurios jis negali pasiprieÅ¡inti kaltininkui, taip pat miegas.Apeliaciniuose skunduose taip pat nurodoma, kad teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusysis A. R. buvo sumuÅ¡tas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, nes jos inkriminuojamos tuomet, kai sunku įžvelgti nusikaltimo priežastį, kaip tarp kaltininko ir nukentėjusiojo nėra asmeninių santykių.

Teisėjų kolegija sutinka su skundo teiginiais, kad chuliganiÅ¡kų paskatų nėra, kai kaltininko smurtinę veikÄ pirmiausia nulėmė pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panaÅ¡aus pobÅ«džio santykių. Tačiau pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, kai ji padaroma dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomenės tvarkai, siekiant prieÅ¡prieÅ¡inti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiÅ«rį į juos.

ChuliganiÅ¡kos paskatos paprastai pasireiÅ¡kia neiÅ¡provokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu be tarpusavio santykių priežasties arba panaudojant tam menkavertę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 21, kasacinės nutartys Nr. 2K-249/2009, 2K-286/2011, 2K-349/2011). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam A. R. nesunkiai sutrikdyta sveikata buvo dėl menkavertės dingsties – noro atkerÅ¡yti už netinkamÄ T. Č. ir jo draugų iÅ¡vijimÄ iÅ¡ vakarėlio, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistųjų elgesį lėmė chuliganiÅ¡kos paskatos, t. y. jų veiksmuose yra visi nusikaltimo, numatyto LR BK 138 str. 2 d. 8 p., požymiai.Apeliaciniuose nuteistųjų skunduose taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teisme liko nepaneigta galimybė, kad A.

R. galėjo pirÅ¡tÄ susižaloti pats naudodamas smurtÄ kitų asmenų atžvilgiu, nes remiantis nuteistųjų parodymais, pirmo konflikto metu A. R. daug kartų mušė T. Č. per galvÄ , jis mušėsi ir su Ž. B.. Be to, Alytaus rajono apylinkės prokuratÅ«ros 2012-04-18 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ konstatuota, kad 2011-12-17, apie 00.30 val., įvykusiame konflikte nukentėjo E. M., M. G. ir A. R., kurie smurtiniuose veiksmuose dalyvavo tiek puolimo, tiek gynybos tikslais. Teismo posėdyje apklaustas specialistas taip pat nurodė, kad pirÅ¡tÄ susižaloti A.

R. galėjo tiek krisdamas, tiek pats smÅ«giuodamas, tiek jam suduodant smÅ«gius į rankÄ . Tačiau pirmosios instancijos teismas atmetė tokios nuteistųjų versijos galimybę ir nuosprendyje nurodė, kad teismui nekyla abejonių, kad bÅ«tent antrojo užpuolimo metu nukentėjusiajam A. R. ir buvo padarytas specialisto iÅ¡vadoje konstatuotas sužalojimas. IÅ¡ vakarėlio iÅ¡vykus T. Č., I. B. ir Ž. B., visi kiti dalyviai liko pirtyje Å¡vęsti toliau ir niekas nesiskundė bloga savijauta, niekam nereikėjo medicininės pagalbos.

O po antrojo smurto panaudojimo A. R. atžvilgiu, pastarasis į namus, kaip kad parodė liudytoja V. R., parėjo keturpėsčias, visas kruvinas ir labai sumuÅ¡tas, dėl ko buvo priverstas kreiptis į medikus. Be to, Alytaus rajono apylinkės prokuratÅ«ros 2012-04-18 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ konstatuota, kad nustatyti, kokiomis aplinkybėmis nukentėjo A. R. ikiteisminio tyrimo metu nepavyko. Tai, kad jis galėjo sužalojimus patirti ir pats naudodamas smurtÄ kitų asmenų atžvilgiu, buvo sprendžiama tik atsižvelgiant į jo pozicijÄ atsisakyti duoti parodymus.Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu patenkintų nukentėjusiųjų civilinių ieÅ¡kinių teisingumu..

Remiantis LR BPK 113 str., 115 str. 1 d., priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, vadovaudamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta. Teismas nukentėjusiųjų A. R. ir V. R. civilinius ieÅ¡kinius turtinei žalai atlyginti tenkinto visiÅ¡kai, nes konstatavo, jog Å¡i suma reali ir pagrįsta bylos duomenimis. Todėl kaip nepagrįstos atmestinos ir E. G. skunde nurodytos aplinkybės, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ne realiÄ pavogto kompiuterį „Dell“ vertę.

Byloje nėra dokumento, patvirtinačio, kad nukentėjusysis V. R. civiliame ieÅ¡kinyje kompiuterį įkainavo suma, kuriÄ jis sumokėjo už naujÄ kompiuterį daugiau nei prieÅ¡ metus.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstÄ bei teisėtÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį. Nuosprendžio iÅ¡vados dėl nuteistųjų kaltės, bausmių paskyrimo ir civilinių ieÅ¡kinių priteisimo pagrįstos bylos duomenimis ir motyvuotos, todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistųjų apeliaciniai skundai atmetami.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a : nuteistųjų E. G. ir T.

Č. apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkas                                            Arūnas Paštuolis Teisėjai:                                                         Danguolė Šiugždinytė                                                                       Egidijus Jonas Grigaravičius