2022-12-07 Nr. AB-56-3-62-3-01004-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-628-662/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01004-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija 19.3.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. ir trečiojo suinteresuoto asmens R. J. apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui (tretieji suinteresuoti asmenys – P. Š., A. V., R. J.) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. J. kreipėsi į teismą, prašydamas:

1.1. panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Kauno skyriaus vadovo 2021 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. S-17259 (14.1) (toliau – ir Sprendimas), kuriuo netenkintas pareiškėjo 2021 m. sausio 27 d. prašymas ir 2021 m. vasario 8 d. prašymas (registro Nr. G-17461 (14.1E) dėl Nekilnojamojo turto registre įrašytų duomenų ištaisymo, t. y. dėl gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), 18,43 kv. m bendro ploto gyvenamųjų patalpų 12,40 kv. m dalies įregistravimo Nekilnojamojo turto registre patalpa / butu, adresu (duomenys neskelbtini), ir pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinės naudojimo paskirties ištaisymo iš gyvenamojo dviejų butų pastato į gyvenamąjį trijų ir daugiau butų pastatą;

1.2. panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. balandžio 21 d. sprendimą Nr. CSPR-103 (S-46805 (1.10 E) (toliau – ir Komisijos sprendimas), kuriuo Sprendimas paliktas galioti;

1.3. įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą ir ištaisyti netikslius duomenis registre – pareiškėjo nuosavybės teise valdomų gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), 18,43 kv. m bendro ploto gyvenamųjų patalpų 12,40 kv. m dalį įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip patalpą / butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir pakeisti (ištaisyti) Nekilnojamojo turto registre (duomenys neskelbtini) pastato – gyvenamojo namo, unikalus (duomenys neskelbtini), pagrindinę naudojimo paskirtį iš gyvenamosios paskirties dviejų butų pastato į gyvenamąjį trijų ir daugiau butų pastatą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis yra faktinio buto Nr. 3, esančio penkių butų gyvenamajame name, savininkas. Jis apžvelgė ginčo aplinkybes (be kita ko, dokumentus, patvirtinančius, jog jo senelio sesuo K. V. įsigijo butą Nr. 3 dar 1989 m.) ir tvirtino, kad ginčo gyvenamojo namo kadastro duomenys buvo nustatyti 1997 m. vasario 27 d.; užfiksuota, jog pastato paskirtis – gyvenamoji, butų skaičius – 5. Nepaisant to, šiuo metu Nekilnojamojo turto registre dėl neaiškių priežasčių nurodyta, jog ginčo pastato pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (dviejų butų pastatai). Pareiškėjas teigė, kad K. V. įgytos pastato (duomenys neskelbtini) 12/100 dalys ir yra butas Nr. 3, kas užfiksuota 1989 m. rugpjūčio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartyje bei 1995 m. kovo 8 d. patalpų perdavimo-priėmimo akte. Ginčo patalpa kaip butas Nr. 3 pirmą kartą užfiksuota dar 1949 metais, pagal tuometines kadastro ir registro norminių teisės aktų nuostatas. Uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Inventora“ parengtoje nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje yra patalpų išsidėstymo planas, iš kurio matyti, jog indeksu IV-3 pažymėta patalpa yra bendro naudojimo, iš jos patenkama į butus Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 5, priklausančius skirtingiems savininkams. Taigi, ginčo gyvenamasis namas yra 5 butų, t. y. daugiabutis. Ši aplinkybė užfiksuota ir kituose dokumentuose. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad vėlesnė buto savininkė G. V. ne kartą kreipėsi į atsakovą, prašydama paaiškinti, kaip ginčo gyvenamajame name, kuris neva yra vieno, dviejų butų, gali būti įregistruoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai butai Nr. 4 ir Nr. 5, kai jos valdomas tapatus butas Nr. 3 neturi tokio statuso, tačiau Nekilnojamojo turto registre esančios klaidos iki šiol nėra ištaisytos.

3. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas nepagrįstai nurodė, kad prašymui ištaisyti ginčo gyvenamojo namo naudojimo paskirtį iš gyvenamoji (dviejų butų pastatai) į gyvenamoji (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai) būtinas namo bendraturčių prašymas / sutikimas. Pats atsakovas jau yra nustatęs kad, pagal Gyvenamojo namo archyvinę kadastro ir registro dokumentų bylą, šiame name esančių butų skaičius – 5, todėl padaryta klaida laikytina akivaizdžia. Klaidos ištaisymas atitiktų visų bendraturčių teisėtus interesus.

4. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

5. Atsakovas teigė, kad iki 1993 m. sausio 28 d. bendraturčiai valdė ginčo namą bendrosios dalinės nuosavybės teise. 1993 metais buvo suformuoti du butai – Nr. 4 ir Nr. 5. Duomenys, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre apie pareiškėjui ir kitiems fiziniams asmenims priklausiusias ir priklausančias ginčo namo dalis ar butus, visiškai atitinka nuosavybės teisės dokumentus, kurių pagrindu asmenys buvo ir yra įgiję nuosavybės teises į namo dalis ir atskirus nekilnojamojo turto kadastro objektus – butus Nr. 4 ir Nr. 5. Pareiškėjas 2018 m. gegužės 25 d. dovanojimo sutartimi įgijo nuosavybės teisę į 12/100 dalis namo, o ne į konkretų butą. Be to, sutartyje pareiškėjas patvirtino, kad jam žinoma apie nustatytą naudojimosi namu tvarką bei nurodytas patalpas, kuriomis jis naudosis. Atsakovas manė, kad šiuo atveju Nekilnojamojo turto registre nėra klaidų, o net jei ir būtų konstatuotos kokios nors techninės klaidos, tai jos galėtų būti ištaisytos tik tuo atveju, jei nebūtų pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 33 str. 2 d.). Atsakovas teigė, kad pareiškėjas iš esmės siekia nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakeitimo. Pažymėjo, kad pareiškėjas turi teisę inicijuoti procedūrą, siekdamas, kad jo nuosavybės teise valdomos patalpos būtų suformuotos kaip naujas nekilnojamojo turto kadastro objektas – butas, tačiau tokia teisė turi būti įgyvendinta teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjas nepateikė atsakovui dokumentų, pagal kuriuos galėtų būti sprendžiama dėl ginčo namo paskirties pakeitimo ir jo nuosavybės teise valdomų patalpų įregistravimo kaip buto.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. V. atsiliepime į skundą prašė nutraukti bylą.

7. A. V. tvirtino, kad ginčo namo duomenys Nekilnojamojo turto registre yra teisingi. Pareiškėjas nuo 2018 metų neduoda ramybės kaimynams ir elgiasi savavališkai, kelia sumaištį ir nesantaiką, kliudo įsivesti name kanalizaciją, planuoja kažkokias statybas.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. liepos 16 d. sprendimu atmetė pareiškėjo A. J. skundą.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas pateikė VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Kauno skyriui 2021 m. sausio 27 d. ir 2021 m. vasario 7 d. prašymus ištaisyti Nekilnojamojo turto registre įregistruotą gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), paskirtį iš gyvenamosios dviejų butų į gyvenamąją trijų ir daugiau butų bei pareiškėjo nuosavybės teise valdomas patalpas įregistruoti kaip butą.

10. VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Kauno skyriaus vadovas ginčijamu 2021 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. S-17259 (14.1) netenkino šių prašymų. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2021 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. CSPR-103 (S-46805 (1.10 E) atmetė pareiškėjo skundą dėl Sprendimo.

11. Nekilnojamojo turto registro istoriniai duomenys patvirtina, jog iki 1993 m. sausio 28 d. ginčo namo bendraturčiams nuosavybės teisės į visą namą buvo įregistruotos bendrosios dalinės nuosavybės teise, name nebuvo įregistruoti butai kaip atskiri nekilnojamojo turto kadastro objektai. Iš valstybei priklausančios ginčo namo dalies 1993 metais buvo išskirti ir suformuoti du butai – Nr. 4 ir Nr. 5, kurie parduoti 1993 m. sausio 28 d. ir 1993 m. kovo 31 d. sutartimis.

12. Pagal Nekilnojamojo turto registro 1997 m. vasario 27 d. duomenis, ginčo namo paskirtis yra gyvenamoji – dviejų butų pastatas. Pareiškėjui 2018 m. gegužės 25 d. dovanojimo sutarties pagrindu nuosavybės teise priklauso ginčo namo 12/100 dalys. Aptariamo namo 21/50 dalys priklauso P. Š., kuris jas įgijo 2012 m. gruodžio 10 d. ir 2016 m. sausio 26 d. pirkimo-pardavimo sutartimis. Kitos namo dalys buvo suformuotos kaip atskiri nekilnojamojo turto kadastro objektai – butai: butas Nr. 4 nuosavybės teise priklauso A. V., jis jį įsigijo 2004 m. balandžio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartimi; butas Nr. 5 nuosavybės teise priklauso R. J., kuri jį įsigijo 2020 m. kovo 3 d. pirkimo-pardavimo sutartimi.

13. Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, nusprendė, jog pareiškėjo skunde minimi ir pateikti dokumentai neįrodo aplinkybės, jog Nekilnojamo turto registre duomenys apie ginčo gyvenamąjį namą ir nuosavybės teises į jį įregistruoti klaidingai. Registro duomenys patvirtina, jog pareiškėjas 2018 m. gegužės 25 d. dovanojimo sutarties pagrindu įgijo nuosavybės teisę tik į namo 12/100 dalis, tačiau ne į nekilnojamojo turto kadastro objektą – konkretų butą. Faktinė aplinkybė, jog pareiškėjas naudojasi jam priklausančiomis patalpomis kaip butu, nėra teisinis pagrindas ištaisyti namo paskirtį ir jo nuosavybės teise valdomas patalpas įregistruoti kaip butą. Pagal anksčiau minėtus Nekilnojamojo turto registro duomenis, pareiškėjas nuosavybės teise niekada nevaldė buto, suformuoto kaip atskiras nekilnojamojo turto kadastro objektas.

14. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, kurioje aiškinami, be kita ko, teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai. Pažymėjo, kad pareiškėjas, kreipdamasis į atsakovą dėl klaidingų duomenų ištaisymo, t. y. dėl namo paskirties pakeitimo ir jo nuosavybės teisių įregistravimo į valdomas patalpas kaip į butą, turėjo pagrįsti, kad į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, arba kad padaryta techninė klaida. Pareiškėjas nepateikė atsakovui duomenų, iš kurių galima spręsti, jog ginčo name iš viso yra penki butai ir pareiškėjas nuosavybės teise valdo konkretų butą, o tokių duomenų nenustatė ir teismas. Teismo vertinimu, Nekilnojamojo turto registro duomenys visiškai atitinka dokumentus, kurių pagrindu nekilnojamojo turto objektai, jų dalys ir nuosavybės teisės į juos įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl akivaizdu, jog techninio pobūdžio klaida nebuvo padaryta. Atsakovas pagrįstai atsisakė pagal pareiškėjo prašymus ištaisyti Nekilnojamojo turto registre įregistruotą ginčo gyvenamojo namo paskirtį bei pareiškėjo nuosavybės teise valdomas patalpas įregistruoti kaip butą, kadangi Registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti (Įstatymo 5 str. 2 d.).

15. Teismas papildomai akcentavo, jog nuosavybės teisės registravimas Nekilnojamojo turto registre atlieka tik įgytos teisės išviešinimo funkciją, todėl pareiškėjas, siekdamas pakeisti namo paskirtį ir įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamojo turto dalį – butą, turi pateikti nuosavybės teisės įgijimo pagrindus patvirtinančius dokumentus, įrodančius, jog jis įgijo nuosavybės teises į butą, nes nagrinėjamoje byloje tokių duomenų ir aplinkybių nenustatyta, arba teisės aktų nustatyta procedūrų tvarka prašyti suformuoti naują nekilnojamojo turto kadastro objektą – butą.

16. Teismas priėjo prie išvados, jog skundžiami sprendimai pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis, nėra jokio teisinio pagrindo juos panaikinti. Nepanaikinus ginčijamų sprendimų, netenkintinas ir išvestinis pareiškėjo skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovui atlikti veiksmus.

III. 17. Pareiškėjas A. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 16 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

18. Pareiškėjas apžvelgia ginčo aplinkybes. Teigia, jog jis buvo pateikęs teismui visus turimus dokumentus, patvirtinančius, jog ginčo gyvenamasis namas realiai yra 5 butų namas, tačiau teismas nevertino jo pateiktų dokumentų. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, jog egzistuoja archyvinė byla Nr. 19/16118. Minėta byla disponuoja tik atsakovas. Nors atsakovo buvo pareikalauta pateikti visus su ginčo nagrinėjimu susijusius dokumentus, jis šios bylos nepateikė. Pareiškėjui nebuvo leista susipažinti su minėtais dokumentais, tai motyvuojant paskelbtu karantinu, o vėliau susipažinimas su archyviniais dokumentais buvo ribotas. Pareiškėjas mano, kad atsakovo teismui pateikti archyviniai dokumentai sudaro pagrindą preziumuoti, jog nors 1993 metais ginčo gyvenamajame name buvo parduoti du butai, bet 1997 m. liepos 8 d. namo techniniame pase užfiksuotos trims savininkams priklausančios gyvenamojo namo dalys, o patalpų charakteristikoje nurodyta, kad gyvenamajame name yra 5 butai. Šie duomenys patvirtina poreikį išreikalauti ir ištirti visus archyvinės bylos Nr. 19/16118 dokumentus. Teismas nepagrįstai neišreikalavo šių dokumentų, būtinų prieštaringoms bylos aplinkybėms išaiškinti.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 16 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

20. R. J. paaiškina, kad ji yra buto Nr. 5 savininkė. Ji pritaria pareiškėjo reikalavimams. R. J. turėjo teisę išsakyti savo argumentus teismo posėdyje, tačiau ji negavo šaukimo ir procesinių dokumentų, nebuvo informuota apie paskirto posėdžio datą ir vietą. Ji 2021 m. liepos 1 d. sužinojo, kad administracinėje byloje yra teismo šaukimo įteikimo pažyma, kurioje nurodyta, jog šaukimas buvo įteiktas jai asmeniškai birželio 14 d. Tačiau šaukime esantis įrašas ir parašas yra ne R. J., o akivaizdžiai suklastoti. Ji kreipėsi į teismą, prašydama dėl šių aplinkybių kreiptis į prokurorą ar ikiteisminio tyrimo įstaigą, tačiau teismas netenkino šio jos prašymo ir informavo apie teisę pačiai kreiptis į ikiteisminio tyrimo pareigūnus dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Pareiškėja kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tačiau atsisakyta pradėti tokį tyrimą. R. J. taip pat kreipėsi į AB „Lietuvos paštas“, kuri jai atsakė, jog dėl laiškininkės neatsakingumo siunta buvo įteikta kitam asmeniui. Taigi, siunta su procesiniais dokumentais buvo pristatyta netinkamai.

21. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į apeliacinius skundus prašo atmesti pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens R. J. apeliacinius skundus.

22. Atsakovas iš esmės pakartoja anksčiau išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Mano, kad visos ginčo namo archyvinės bylos dokumentų pateikimas būtų buvęs perteklinis. Byloje yra pakankamai dokumentų, iš kurių nuosekliai matyti namo savininkų ir jiems priklausančių namo nuosavybės dalių kaita, dviejų butų suformavimo istorija. Ginčo namo archyvinės bylos pateikimas nepakeistų aplinkybės, kad pareiškėjas iš ankstesnės savininkės įgijo nuosavybės teises į namo dalį, o ne į konkretų butą. Vien tik namo kadastro duomenų bylos duomenys, kuriuose nurodyta, jog aptariamame name yra 5 butai, nesudaro pagrindo neatsižvelgti į nuosavybes teises pagrindžiančius dokumentus. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas teismui galėjo reikšti pretenzijas, prašymus dėl dokumentų nepakankamumo byloje, tačiau jis to nepadarė. Be to, atsakovas teigia, kad iš bylos dokumentų teismas negalėjo spręsti, jog teismo šaukimas nebuvo įteiktas R. J.. Trečiasis suinteresuotas asmuo savo apeliaciniame skunde nutylėjo reikšmingą aplinkybę, ar asmuo, kuriam buvo įteiktas teismo šaukimas, vėliau suteikė jai kokią nors informaciją apie minėtą šaukimą. R. J., žinodama apie iškeltą administracinę bylą, turėjo galimybes ir pati susisiekti su teismu bei pasidomėti proceso eiga.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 23. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Sprendimo, kuriuo netenkinti pareiškėjo 2021 m. sausio 27 d. ir 2021 m. vasario 7 d. prašymai dėl Nekilnojamojo turto registro duomenų ištaisymo, ir Komisijos sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas dėl Sprendimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

24. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pabrėžtina, jog apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

25. Vienas iš sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, yra atvejis, kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš proceso dalyvių, kuriam nustatyta tvarka nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir toks asmuo šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą (7 p.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, kad teismo šaukimai ir pranešimai – tai vieni iš svarbiausių teismo procesinių dokumentų, kuriais informuojama apie teismo posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atliko laiką ir vietą. Teismas negali nagrinėti bylos, kai nedalyvauja kuris nors iš byloje dalyvaujančių asmenų, jeigu jis nebuvo tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką, nes tokiu atveju būtų pažeidžiama teisė būti išklausytam, šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principai. Šių principų nesilaikymas gali lemti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimą (žr., pvz., 2011 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-53/2011, 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1634/2012, 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1025-261/2018).

26. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad proceso šalių lygybės principas, būdamas sudėtine platesnės teisingo bylos nagrinėjimo koncepcijos dalimi, reikalauja, jog kiekviena šalis turėtų prieinamą galimybę pristatyti savo bylą tokiu būdu, kuris nepastatytų jos į žymiai nepalankesnę padėtį, palyginus su oponentu (žr., pvz., 2001 m. birželio 7 d. sprendimą byloje Kress prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 39594/98)). Šalių lygybės principas prarastų prasmę, jei vienai iš jų nebūtų pranešta apie teismo posėdį tokiu būdu, kad ji turėtų galimybę jame dalyvauti norėdama įgyvendinti savo teises, įtvirtintas nacionalinėje teisėje – kai tuo metu kita šalis tokias savo teises veiksmingai įgyvendina (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 25 d. sprendimą Š. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 37259/04)). Proceso greitumas yra svarbi siekiamybė, tačiau ji negali pateisinti vieno iš esminių principų – šalių teisės į rungtynišką procesą – nepaisymo (žr., pvz., 1997 m. vasario 18 d. sprendimą byloje Nideröst-Huber prieš Šveicariją (pareiškimo Nr. 18990/91)). Dalyvavimas teismo posėdyje įgalina vieną šalį pateikti argumentus dėl bylos esmės, o šių argumentų neperdavimas kitai šaliai, dėl ko ji negali į juos atsakyti, juolab kad poveikis teismo sprendimui, kurį būtų turėjusios priešingos šalies pateiktos pastabos, a priori (iš anksto) negali būti įvertintas, kelia grėsmę byloje dalyvaujančio asmens pasitikėjimui teisingumo vykdymu, paremtam inter alia (be kita ko, įskaitant) žinojimu, kad dėl kiekvieno byloje esančio dokumento bus galima pareikšti savo nuomonę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1722-602/2017, 2020 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1254-756/2020).

27. ABTĮ 72 straipsnyje, be kita ko, įtvirtinta, kad proceso dalyviams teismo šaukimu ir pranešimu pranešama apie teismo posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą (1 d.). Jeigu įstatymai nenustato kitaip, proceso dalyviams šaukimas turi būti įteikiamas ne vėliau kaip prieš septynias kalendorines dienas iki teismo posėdžio dienos (2 d.). Asmeniui, kuriam pranešama arba kuris šaukiamas, šaukimas pristatomas į jo gyvenamąją vietą arba siunčiamas į jo darbovietę (3 d.).

28. ABTĮ 74 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad šaukimas pristatomas paštu ar per kurjerius. Įteikimo adresatui laikas pažymimas įteikiamame šaukime ir grąžintinoje teismui šaukimo atplėšiamojoje dalyje, kurioje adresatas pasirašo, kad šaukimą gavo (1 d.). Šaukimas asmeniui įteikiamas jam pačiam pasirašytinai (4 d.). Jeigu pristatantis šaukimą asmuo gyvenamojoje vietoje arba darbo vietoje neranda asmens, kuriam pranešama ar kuris šaukiamas dalyvauti byloje, šaukimas įteikiamas kuriam nors iš gyvenančių kartu su juo suaugusių šeimos narių, o jeigu jų nėra, – butų eksploatavimo organizacijai, seniūnijos seniūnui (jo pavaduotojui) ar darbovietės administracijai. Šiais atvejais priėmęs šaukimą asmuo privalo pasirašydamas, kad gavo šaukimą, nurodyti savo vardą, pavardę, taip pat savo ryšį su adresatu arba einamas pareigas. Priėmęs šaukimą asmuo privalo, esant galimybei, nedelsdamas įteikti jį adresatui (5 d.). Šaukimo atplėšiamoji dalis su adresato parašu ar pranešimas apie šaukimo įteikimą grąžinamas teismui (6 d.).

29. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde trečiuoju suinteresuotu asmeniu nurodė R. J., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Byloje yra 2021 m. birželio 9 d. teismo šaukimas R. J., gyvenančiai (duomenys neskelbtini) (deklaruotas), kuriuo ji informuojama apie 2021 m. birželio 28 d. įvyksiantį teismo posėdį. Teismo šaukimo įteikimo pažymoje, eilutėje „Teismo šaukimą gavau asmeniškai“ yra ranka įrašytas žodis „J.“ ir parašas, pažymoje taip pat nurodytas įteikiantysis asmuo – laiškininkė G. J., įteikimo data – 2021 m. birželio 14 d.

30. Teismo posėdis pirmosios instancijos teisme įvyko 2021 m. birželio 28 d., šiame posėdyje užbaigtas bylos nagrinėjimas iš esmės, teismo sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėti 2021 m. liepos 16 d.

31. R. J. 2021 m. liepos 1 d. pateikė teismui pranešimą, kuriame tvirtino, jog jai nebuvo įteiktas teismo šaukimas ir procesiniai dokumentai, ji nežinojo apie paskirtą teismo posėdį, o įrašai teismo šaukimo įteikimo pažymoje yra suklastoti, bei prašė teismo kreiptis į prokurorą ar ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. R. J. prie šio pranešimo pridėjo 2021 m. liepos 1 d. skundo AB „Lietuvos paštas“ kopiją. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. liepos 8 d. rašte atsakė R. J., jog nenustatyta nusikalstamos veikos požymių proceso šalių ar kitų asmenų veiksmuose, todėl nėra pagrindo pranešti apie tai prokurorui, ir informavo apie teisę jai pačiai kreiptis į ikiteisminio tyrimo pareigūnus dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

32. Pareiškėjas 2021 m. liepos 13 d. pateikė teismui prašymą pridėti prie bylos dokumentą – pašto siuntos sekimo duomenis, iš kurių neva matyti, jog teismo šaukimas negalėjo būti įteiktas R. J. 2021 m. birželio 14 d., kadangi pašto siunta buvo logistikos centre iki 2021 m. birželio 16 d., taip pat prašė įvertinti, ar nėra proceso šalių teisių esminių pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. liepos 14 d. rašte atsakė pareiškėjui, kad teismo posėdyje nuspręsta, jog proceso dalyviams buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdį; tai, jog nesutampa teismo šaukimo įteikimo data, nurodyta ant teismo šaukimo įteikimo pažymos, ir AB „Lietuvos paštas“ sistemoje nurodyta siuntos įteikimo gavėjui data, nesudaro pagrindo spręsti, jog buvo netinkamai pranešta proceso šaliai apie teismo posėdžio datą.

33. Teisėjų kolegijos vidiniu įsitikinimu, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, būtina priimti ir vertinti prie R. J. apeliacinio skundo pridėtus naujus įrodymus (ABTĮ 142 str. 3 d.). AB „Lietuvos paštas“ 2021 m. liepos 19 d. rašte nurodyta, jog, atlikus tyrimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nustatyta, jog dėl laiškininkės G. J. neatsakingumo siunta su procesiniais dokumentais buvo įteikta kitam asmeniui, t. y. ne R. J. (jos nepavyko rasti), o, laiškininkės teigimu, kaimynystėje gyvenančiam asmeniui. 2021 m. liepos 21 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-1-01-37051-21 užfiksuota, jog G. J. patvirtino R. J. nurodytą aplinkybę, jog ne ji (R. J.) pasirašė teismo šaukimo įteikimo pažymoje; liudytoja paaiškino, kad ji visus tris teismo šaukimus įteikė moteriai, atidariusiai buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris ir prisistačiusiai A. V. seserimi D. V..

34. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti R. J. teiginiais, kad ji iki teismo posėdžio negavo teismo šaukimo ir procesinių dokumentų, nežinojo apie paskirto posėdžio datą ir vietą. Nors atsakovas atsiliepime į apeliacinius skundus tvirtina, jog minėtas trečiasis suinteresuotas asmuo žinojo apie iškeltą administracinę bylą, turėjo galimybes pats susisiekti su teismu bei pasidomėti proceso eiga, tačiau tokia atsakovo pozicija nepagrįsta jokiais konkrečiais duomenimis ir įrodymais.

35. Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo užtikrintos trečiojo suinteresuoto asmens R. J. procesinės teisės, įskaitant teisę dalyvauti teismo posėdyje, teikti paaiškinimus ir atsikirtimus. Pirmosios instancijos teismas iki teismo sprendimo priėmimo buvo informuotas apie tai, jog R. J. nebuvo įteikti teismo šaukimas ir procesiniai dokumentai, tačiau iš bylos medžiagos nematyti, jog teismas ėmėsi priemonių šioms aplinkybėms detaliau išsiaiškinti (jei kilo abejonių dėl R. J. teiginių teisingumo) arba galbūt pažeistoms R. J. procesinėms teisėms užtikrinti.

36. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju egzistuoja ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtintas sprendimo negaliojimo pagrindas – pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš proceso dalyvių, kuriam nustatyta tvarka nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir toks asmuo šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliaciniai skundai tenkinami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. J. ir trečiojo suinteresuoto asmens R. J. apeliacinius skundus tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 16 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė