2018-09-18 Nr. AB-15920-3-61-3-01420-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-5122-662/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01420-2016-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 22.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. R. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas L. R. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su patikslintu skundu, prašydamas: 1) panaikinti Pretendentų į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, Tarnyba) direktoriaus pareigas konkurso komisijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. balandžio 7 d. konkurso (toliau – ir Konkursas) rezultatų protokolą (toliau – ir Protokolas); 2) priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjo teigimu, Protokolas priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 5 straipsnio 3 dalies, 33 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 3 straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. 3P-171 patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) IV skyriaus 6.2 ir 6.7 punktų bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966 patvirtintų Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 63 ir 65 punktų reikalavimus.

3. Pareiškėjas skundą grindė procedūriniais Konkurso pažeidimais dėl netinkamai suformuluotų ir pateiktų klausimų, balų skaičiavimo. Pareiškėjas išreiškė abejones dėl konkursą laimėjusios D. M. atsakymų vertinimo ir teigė, kad ji su Komisijos nariais buvo susijusi giminystės bei politiniais ryšiais. Pareiškėjo nuomone, D. M. galėjo iš anksto žinoti klausimus. Akcentavo, kad Komisijos pirmininkas S. J. darė tiesioginę įtaką Komisijos nariams, išsakydamas neigiamą nuomonę apie pareiškėją, todėl mano, jog Komisijos rezultatai buvo šališki. Pabrėžė, kad pretendentas, kuris pripažintas antru pagal surinktų balų dydį, nepasibaigus Konkursui, į vertinimo procedūrą atsivedė du mažamečius vaikus, kurie buvo Komisijos vertinimo procedūroje.

4. Pareiškėjo nuomone, Protokolas priimtas šiurkščiai pažeidus Apraše nustatytus procedūrinius reikalavimus, kadangi Komisija privalėjo atrinkti tik tuos pretendentus, kurie turėjo trejų metų vadovavimo juridiniam asmeniui, kaip vienasmeniui valdymo organui, patirtį, o ne vadovavimo savarankiško teisnumo neturinčiam struktūriniam padaliniui patirtį. Pažymėjo, kad nebuvo įvertinta, ar pretendentai moka dirbti „Microsoft Office“ programiniu paketu, o ECDL sertifikatą iš jo atsisakyta priimti. Pareiškėjo įsitikinimu, Konkursas buvo neskaidrus, šališkas, vyko pažeidus teisės aktų reikalavimus, dėl ko jis patyrė dvasinius išgyvenimus, rūpesčius aiškinantis susiklosčiusią situaciją. Paaiškėjusios aplinkybės, kad Komisijos įvertinti asmenys susiję su politine įtaka, pareiškėjui sukėlė daug nepatogumų, teko iš naujo pergalvoti ateities planus, todėl dėl nesąžiningai įvykusio Konkurso prašo priteisti 5 000 Eur neturtinę žalą.

5. Atsakovas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovo teigimu, Protokolas pagrįstas ir teisėtas, o Konkurso procedūros atliktos laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Pažymėjo, kad Konkurso į valstybės tarnautojo pareigas komisijos nariai supažindinami su pretendentų pateiktais gyvenimo aprašymo duomenimis, tačiau informacijos apie jų arba jiems artimų asmenų priklausymą kuriai nors politinei partijai Komisija neturi. Mano, kad pareiškėjo nurodomos sąsajos tarp D. M. paskelbimo Konkurso nugalėtoja ir atleistos buvusios NŽT direktorės D. G. bei buvusio NŽT patarėjo G. J. F. nepagrįstos teisiniais argumentais ir yra prielaidų pobūdžio.

7. Atsakovas akcentavo, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrė V. B., siekdama išvengti galimo interesų konflikto ir įsakymu skirdama Konkurso laimėtoją D. M. eiti Tarnybos direktorės pareigas, kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, prašydama pateikti rekomendaciją dėl sprendimų, priimamų šio asmens atžvilgiu. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nurodė, kad aplinkybės, jog ministrė su D. M. tėvais buvo ar yra susijusi darbo ar politinėmis pažiūromis, nėra pakankamas pagrindas kilti interesų konfliktui, kadangi pagal Aprašo nuostatas Komisijos nariai pretendentų tinkamumą vertina individualiai, o pretendento balą sudaro visų Komisijos narių balų vidurkis. Pažymėjo, kad stebėtojo teisėmis Konkurse dalyvavęs visuomeninės organizacijos atstovas L. D. pareiškėjui pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, kurią paneigė Konkurso eigą fiksavęs skaitmeninis vaizdo ir garso įrašas. Komisijos posėdžio metu jokių Komisijos pirmininko S. J. neigiamų, t. y. ironiškų, negatyvaus pobūdžio komentarų, pareiškėjo atžvilgiu pasakyta nebuvo, taip pat nebuvo išsakytas Komisijos pirmininko teiginys dėl pareiškėjo vertinimo mažesniais balais. Pabrėžė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad Komisijos pirmininkui S. J. buvo žinoma apie D. M. galimas sąsajas su Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministre.

8. Atsakovo teigimu, Pareigybės aprašyme nustatyti specialieji reikalavimai yra pagrįsti ir teisėti, visi į pokalbį pakviesti ir Konkurse dalyvavę pretendentai pagal pateiktus dokumentus atitiko Tarnybos direktoriaus pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. Pažymėjo, kad trejų metų vadovavimo patirties specialusis reikalavimas vertintinas remiantis bendrine lingvistine prasme ir teisės doktrinos nuostatomis – kaip tam tikro kolektyvo veiklos organizavimas, tvarkymas ir buvimas atsakingu už jo veiklą. Pretendento atitiktis Pareigybės aprašymo 6.7 punkte nustatytam specialiajam reikalavimui – mokėti dirbti „Microsoft Office“ programiniu paketu, vertinama pagal tokio asmens gyvenimo aprašyme pateiktą informaciją. Tik tuomet, jeigu pagal gyvenimo aprašyme pateiktą informaciją nėra aišku apie pretendento atitikimą kuriam nors Pareigybės aprašyme nustatytam reikalavimui, pagal Aprašo 28 punktą per Valstybės tarnybos informacinę sistemą prašoma pateikti dokumentą, įrodantį atitiktį bendriesiems ir specialiesiems reikalavimams.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

10. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skundo reikalavimų dalis šiuo atveju nagrinėjama iš naujo, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2018 m. balandžio 19 d. nutartimi pakeitus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 9 d. sprendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėta nutartimi panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 9 d. sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo reikalavimas panaikinti Pretendentų į NŽT direktoriaus pareigas konkurso komisijos 2016 m. balandžio 7 d. konkurso rezultatų protokolą ir šį pareiškėjo reikalavimą perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 9 d. sprendimo dalį palikdamas nepakeistą. Po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutarties priėmimo, pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėjant iš naujo, buvo gautas ir priimtas pareiškėjo patikslintas skundas.

11. Teismas, pakartotinai išnagrinėjęs pareiškėjo skundo reikalavimą, dėl kurio byla grąžinta nagrinėti iš naujo, nustatė, kad konkursą Tarnybos direktoriaus pareigoms užimti vykdė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 3P-46 sudaryta Komisija, kurią sudarė septyni nariai: Teisės departamento direktorius, Valstybės tarnybos departamento Atrankų skyriaus Vadovavimų gebėjimų tikrinimo grupės ekspertė, Vyriausybės kanceliarijos Ekonomikos pažangos departamento Kaimo reikalų ir darnios plėtros skyriaus vedėjas, Teisės departamento Personalo skyriaus vedėja, Žemės ir išteklių politikos departamento direktorius, Žemės ir išteklių politikos departamento Žemės teisės skyriaus vedėja, Veiklos administravimo ir turto valdymo departamento vedėja. Dar viena Personalo skyriaus patarėja buvo paskirta Komisijos sekretore. Įvertinęs paskirtos Komisijos sudėtį pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tokia Komisijos sudėtis atitiko Aprašo 46 ir 52 punktų reikalavimus, dėl ko pripažino, jog Konkursą organizavusi Komisija sudaryta teisėtai, tinkamos sudėties ir kompetentinga vertinti pretendentus.

12. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad patikimų duomenų, jog Komisijos nariai buvo šališki kurių nors pretendentų atžvilgiu, byloje nėra surinkta. Atsižvelgdamas į tai teismas pareiškėjo teiginius apie Komisijos išankstinį nusistatymą ir Komisijos narių ryšius su kitais pretendentais vertino kaip subjektyvią pareiškėjo nuomonę. Teismas taip pat akcentavo, kad pareiškėjas nenurodė objektyvių duomenų ar įrodymų, jog kuris nors Komisijos narys tiesiogiai ar netiesiogiai buvo suinteresuotas konkurso rezultatais, ar aplinkybių, kurios keltų pagrįstas abejones kurio nors nario šališkumu. Teismas vertino, kad vien aplinkybė, jog Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrė su D. M. tėvais buvo ar yra susijusi darbo ar politinėmis pažiūromis, nėra pakankamas pagrindas kilti interesų konfliktui. Atkreipė dėmesį, kad tokios pačios pozicijos laikėsi ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai pateiktose rekomendacijose dėl sprendimų priimamų D. M. atžvilgiu.

13. Pasisakydamas dėl subjektyvaus asmenų nešališkumo pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog asmuo yra laikomas nešališku, kol nėra įrodyta priešingai, t. y. kol nėra nustatyta, kad valstybės tarnautojas, veikdamas Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nustatytoje situacijoje, parodė suinteresuotumą, priešiškumą ar nepalankumą dėl asmeninių priežasčių. Teismo nuomone, pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kurios verčia jį abejoti atskirų Komisijos narių nešališkumu, nepaneigia subjektyvaus nešališkumo prezumpcijos nagrinėjamoje situacijoje.

14. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Konkurse pretendentams užduotus klausimus ir jų pateiktus atsakymus, neturėjo pagrindo daryti išvadą, kad Komisijos nariai peržengė turimos vertinimo laisvės ribas, klausimai atitiko valstybės tarnybos sritį, į kurią organizuotas konkursas, ir buvo skirti patikrinti pretendentų gebėjimą atlikti pareigybės, dėl kurios vyko konkursas, funkcijas bei šitoms funkcijoms atlikti būtinų žinių turėjimą, profesinius įgūdžius bei asmenines dalykines savybes. Pažymėjo, kad nors kiekvienas iš Komisijos narių subjektyviai ir nevienodai įvertino pretendentus, tačiau šių vertinimų aritmetinis vidurkis atspindi objektyvų Komisijos požiūrį į pretendentus, todėl nepagrįstas būtų vertinimas, jog pareiškėjas buvo kaip nors diskriminuojamas kitų pretendentų atžvilgiu. Teismo nuomone, pareiškėjo nesutikimas su vieno iš Komisijos narių įvertinimu, grindžiamas tik paties pareiškėjo subjektyviu pateiktų atsakymų vertinimu, nenustačius jokios aplinkybės, leidžiančios abejoti šio Komisijos nario objektyvumu ir daryti išvadą, kad Komisijos narys piktnaudžiavo pretendentų į valstybės tarnybą žinių patikrinimo diskrecijos teise ir tokiu būdu darė tiesioginę įtaką į Komisijos narių nuomonės objektyvumą.

15. Pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginių, kad konkurso stebėtojas L. D. išsakė abejones dėl konkurso laimėtojos D. M. pokalbio vertinimo objektyvumo, teismas pažymėjo, jog teisės aktų nuostatos nesuteikia teisės konkurso stebėtojo teisėmis dalyvaujantiems asmenims vertinti pretendentų tinkamumo eiti pareigas. Teismo nuomone, byloje pateiktas L. D. 2016 m. balandžio 7 d. pasižadėjimas, kuriuo jis prižadėjo neatskleisti asmens duomenų paslapties ir per konkursą gautos informacijos, kelia pagrįstas abejones dėl pareiškėjo teiginių apie L. D. paskleistą informaciją.

16. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Aprašo 61–65 punktų nuostatomis, atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus dėl Konkurso procedūrų pažeidimo, kadangi pretendentai buvo įvertinti jau po konkurso. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo argumentus, kad antrojo pagal Konkurso rezultatus pretendento mažamečiai vaikai, dalyvavę skaičiuojant Komisijos narių balsus, sukėlė tam tikrą emocinį pretendento palaikymą. Teismas vertino, kad paskelbiant rezultatus antrojo pretendento vaikų dalyvavimas, skaičiuojant Konkurso rezultatus, neturėjo ir negalėjo turėti įtakos Konkurso rezultatams ir yra prielaidų pobūdžio. Teismas, vadovaudamasis Aprašo 25.2 punktu, pripažino nepagrįstu pareiškėjo argumentą, jog Konkurso komisija vertino tik pretendentų atsakymus į klausimus, tačiau nevertino pretendentų atitikimo specialiesiems reikalavimams. Teismo nuomone, Konkurso komisija Konkurso metu buvo susipažinusi su pretendentų pateiktais dokumentais, iš kurių matyti jų darbinė patirtis ir kiti duomenys, o ECDL sertifikato pateikimas Konkurso sąlygose nebuvo numatytas.

17. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, rengdama ir vykdydama Konkursą Tarnybos direktoriaus pareigybei užimti, pažeidė Konkurso organizavimo tvarką, galėjusią nulemti pareiškėjo teisės lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą pažeidimą, dėl ko pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Komisijos protokolinio sprendimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nagrinėjamoje byloje nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų organizuojant Konkursą, pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat atmetė kaip nepagrįstą.

III. 18. Pareiškėjas L. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

19. Pareiškėjo nuomone, jo skundas nėra teismingas administraciniam teismui, kadangi tarp šalių kilo ginčas, kai atsakovas realizavo savo civilines teises Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.45 straipsnio pagrindu. Pažymi, kad įstatymų leidėjas suformulavo, jog vienas iš ginčo šalių administracinėje teisenoje turi būti valstybės tarnautojas, tačiau šiuo atveju jis nebuvo valstybės tarnautoju, todėl ginčas neteismingas administraciniam teismui, o skundžiamas sprendimas šiuo pagrindu turi būti panaikintas ir byla perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

20. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą pažeidė jo teisę į tinkamą procesą ir rungimosi principą, kadangi neleido susipažinti su atsakovo pateiktais Konkurso garso ir vaizdo įrašais, motyvuodamas tuo, kad tokiu atveju būtų pažeisti asmens duomenų apsaugos reikalavimai.

21. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vaizdo ir garso įrašais neleidęs įrodinėti argumentų dėl L. D. pateiktos informacijos apie Komisijos nario išsakytą neigiamą požiūrį į pareiškėją, pažeidė jo teises. Mano, kad teismas nepagrįstai nevertino jo nurodytų aplinkybių apie Pretendentų į NŽT direktoriaus pareigas konkurso komisijos 2017 m. lapkričio 16 d. rezultatų protokolo. Teigia, kad tikėjosi, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas jo skundą pasisakys dėl visų skundo motyvų ir įrodymų, tačiau teismas nepasisakė dėl pretendentų atitikimo specialiesiems reikalavimams, nurodytiems Pareigybės aprašyme, t. y. dėl vadovaujamojo darbo patirties ir darbo su „Microsoft Office“ programiniu paketu.

22. Atsakovas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

23. Atsakovas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. balandžio 19 d. nutartimi konstatavo, jog pareiškėjo keliamas ginčas savo prigimtimi laikytinas tarnybiniu, nepaisant to, kad pareiškėjas iki šiol nėra valstybės tarnautojas, todėl mano, jog nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas dėl ginčo teismingumo bendrosios kompetencijos teismui.

24. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo prašymas dėl leidimo susipažinti su Konkurso garso ir vaizdo įrašais buvo išnagrinėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eI-6809-811/2016, kuri neskundžiama.

25. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino L. D. parodymus ir nepasisakė dėl pretendentų atitikimo specialiesiems reikalavimams. Mano, kad nepagrįstas pareiškėjo argumentas, jog teismas nepasisakė dėl 2017 m. lapkričio 16 d. vykusio konkurso NŽT vadovo pareigoms užimti, kadangi šis konkursas nėra susijęs su nagrinėjama byla.

26. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo prašoma priteisti neturtinė žala grindžiama vien hipotetinio pobūdžio teiginiais dėl nesąžiningo konkurso. Pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatytos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, todėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimas negalimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Konkurso į valstybės tarnautojo – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus – pareigas procedūros teisėtumo ir pagrįstumo.

28. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, rengdama ir vykdydama Konkursą Tarnybos direktoriaus pareigybei užimti, nepažeidė Konkurso organizavimo tvarkos, galėjusios nulemti pareiškėjo teisės lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą pažeidimą. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

29. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka iš esmės šiais argumentais: inicijuotas ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui; buvo pažeista jo teisė į tinkamą procesą ir rungimosi principas, kadangi pirmosios instancijos teismas neleido susipažinti su atsakovo pateiktais Konkurso garso ir vaizdo įrašais; teismas nepagrįstai nevertino jo nurodytų aplinkybių apie Pretendentų į NŽT direktoriaus pareigas konkurso komisijos 2017 m. lapkričio 16 d. rezultatų protokolo; pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pretendentų atitikimo specialiesiems reikalavimams.

31. Pažymėtina, kad dėl apeliaciniame skunde keliamų abejonių ginčo teismingumo aspektu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pasisakė 2018 m. balandžio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3688-552/2018. Minėtoje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, kad, vadovaujantis ABTĮ 2 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjo keliamas ginčas savo prigimtimi laikytinas tarnybiniu, nepaisant to, jog pareiškėjas iki šiol nėra valstybės tarnautojas. Dėl šios priežasties pareiškėjo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė rūšinio teismingumo taisykles, pripažintas nepagrįstu, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinį skundą, neturi pagrindo nesutikti su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartimi.

32. Pagal Aprašo 62 punktą konkurso eigai fiksuoti daromas skaitmeninis garso arba garso ir vaizdo įrašas. Konkurso į įstaigos prie ministerijos vadovo, ministerijos kanclerio pareigas eigai fiksuoti daromas skaitmeninis garso ir vaizdo įrašas. Skaitmeninis garso arba garso ir vaizdo įrašas perkeliamas į kompiuterinę laikmeną, pridedamas prie protokolo, saugomas konkursą organizavusioje įstaigoje teisės aktų nustatyta tvarka, laikantis asmens duomenų apsaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Aprašo 82 punkte numatyta, kad pretendentas po konkurso rezultatų paskelbimo turi teisę susipažinti su konkurso protokolu ir savo pokalbio skaitmeniniu garso arba garso ir vaizdo įrašu. Aprašo 61 punktas nustato, kad konkurso metu pretendentams pateikti klausimai, praktinė užduotis ir atsakymai į juos neviešinami.

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į minėtus reikalavimus užtikrinti testo klausimų ir praktinės užduoties konfidencialumą, duomenų apie kitus pretendentus, testo klausimų ir atsakymų į juos, taip pat praktinių užduočių neviešinimą, pirmosios instancijos teismas 2016 m. lapkričio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-6809-811/2016 pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo susipažinti su visu Konkurso garso ir vaizdo įrašu, kadangi pagal Aprašo 82 punktą pretendentas po konkurso rezultatų paskelbimo turi teisę susipažinti tik su savo pokalbio skaitmeniniu garso arba garso ir vaizdo įrašu, tačiau ne su visu konkurso įrašu. Be to, teismas, siekdamas užtikrinti pareiškėjo teisę susipažinti su byloje esančiais duomenimis ir galimybę tinkamai ištirti visus į bylą pateiktus įrodymus, taip pat apsaugoti kitų konkurse dalyvavusių pretendentų asmens duomenis, minėta nutartimi įpareigojo atsakovą pateikti teismui Konkurso komisijos 2016 m. balandžio 7 d. posėdžio vaizdo ir garso įrašą, kuriame būtų tik pareiškėjo pokalbio su Komisijos nariais garso ir vaizdo įrašas (II t., b. l. 21, 30–32). Atsakovas 2016 m. gruodžio 1 d. įvykdė pirmosios instancijos teismo įpareigojimus ir pateikė Konkurso komisijos posėdžio tik su pareiškėju susijusio garso ir vaizdo įrašo kopiją (II t., b. l. 39–41). Pareiškėjui 2016 m. gruodžio 6 d. pranešimu buvo išaiškinta teisė ir susipažinimo tvarka su atsakovo pateikta Konkurso garso ir vaizdo įrašo kopija (II t., b. l. 51). Byloje duomenų, kad pareiškėjas šia teise būtų pasinaudojęs, nėra.

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad ribojimą gauti dokumentų kopijas, kuriuose yra konfidencialių bei neskelbtinų duomenų, pateisina prevencinis tikslas apsaugoti kitų pretendentų asmens duomenis nuo neteisėto jų panaudojimo bei užtikrinti konkurso organizavimo skaidrumą, objektyvumą bei nešališkumą. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, tokia priemonė yra proporcinga, nes nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisė į informaciją, kuri su juo susijusi, iš esmės nebuvo suvaržyta, o tie duomenys, kurie reikalingi pažeistoms teisėms ginti teisme, buvo pateikti į bylą. Minėtos aplinkybės nulėmė ir išnagrinėtos bylos medžiagos dalies pripažinimą nevieša (ABTĮ 49 str. 1–2 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo teisės susipažinti su konkurso protokolu, savo išspręstu testu ir praktine užduotimi bei savo egzamino žodžiu dalies skaitmeniniu garso ir vaizdo įrašu tinkamas įgyvendinimas pats savaime neturi įtakos konkurso rezultatų teisėtumui. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. lapkričio 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-2247/2013.

35. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovas į bylą pateikė visus reikalingus duomenis, pirmosios instancijos teismas juos tyrė ir vertino, o galimybės pretendentui susipažinti su visu konkurso garso ir vaizdo įrašu nenumato teisės aktai (Aprašo 82 p.), teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl teisės į tinkamą procesą pažeidimo, nesuteikus galimybės susipažinti su atsakovo pateiktais Konkurso garso ir vaizdo įrašais.

36. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pretendentų atitikimo specialiesiems reikalavimams, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, vadovaudamasis Aprašo 25.2 punktu, nustatančiu, jog asmuo, norėdamas dalyvauti konkurse, konkursą organizuojančiai įstaigai per Valstybės tarnybos valdymo informacinę sistemą privalo pateikti Valstybės tarnybos valdymo informacinėje sistemoje nurodytos formos gyvenimo aprašymą, sprendė, jog Konkurso komisija Konkurso metu buvo susipažinusi su pretendentų pateiktais dokumentais, iš kurių matyti pretendentų darbinė patirtis ir kiti duomenys. Teisėjų kolegija, papildomai pažymi, kad Valstybės tarnautojų pareigybės aprašomos ir vertinamos vadovaujantis Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 685 (toliau – ir Metodika). Pagal Metodikos 2 priedą įstaigos vadovui pareigybės aprašyme rekomenduotina nustatyti ne didesnę kaip 3 metų vadovaujamojo darbo patirtį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentu, jog Pareigybės aprašymo 6.2 punkte nustatytas specialusis reikalavimas turėti ne mažesnę kaip 3 metų vadovaujamojo darbo patirtį nesusiaurina „vadovaujamojo darbo“ sąvokos iki vadovavimo viešajam juridiniam asmeniui. Be to, lingvistiškai aiškinant šį specialųjį reikalavimą, „vadovaujamojo darbo patirtis“ suprantama kaip tam tikro kolektyvo veiklos organizavimas, tvarkymas ir buvimas atsakingu už jo veiklą, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstas pareiškėjo teiginys, jog direktoriaus pareigybė ir vadovaujamojo darbo patirties reikalavimas susiję tik su viešuoju juridiniu asmeniu (viešuoju sektoriumi).

37. Pareiškėjas taip pat teigia, jog Konkurso metu Komisija neįsitikino, ar pretendentai moka dirbti „Microsoft Office“ programiniu paketu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo pozicija, kad pretendento atitiktis Pareigybės aprašymo 6.7 punkte nustatytam specialiajam reikalavimui mokėti dirbti „Microsoft Office“ programiniu paketu, vertinama pagal tokio asmens gyvenimo aprašyme pateiktą informaciją. Tik tuomet, jeigu pagal gyvenimo aprašyme pateiktą informaciją nėra aišku apie pretendento atitikimą kuriam nors pareigybės aprašymo nustatytam reikalavimui, pagal Aprašo 28 punktą per Valstybės tarnybos informacinę sistemą prašoma pateikti dokumentą, įrodantį atitiktį bendriesiems ir specialiesiems reikalavimams. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisės aktuose nėra numatyta konkurso komisijos pareiga, net ir esant gyvenimo aprašyme pateiktai informacijai apie sugebėjimą dirbti „Microsoft Office“ programiniu paketu, reikalauti pretendentų pateikti minėtus gebėjimus patvirtinančius dokumentus. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo nurodyta aplinkybė, jog pretendento prašoma pateikti dokumentą, įrodantį atitiktį bendriesiems ir specialiesiems reikalavimams, tik tuomet, kai pagal gyvenimo aprašyme pateiktą informaciją nėra aišku apie pretendento atitikimą kuriam nors pareigybės aprašymo nustatytam reikalavimui, atitinka protingumo ir ekonomiškumo principus. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, jog Konkurso Komisija, nepareikalavusi pretendentų pateikti darbo su „Microsoft Office“ programiniu paketu gebėjimus patvirtinančius dokumentus, padarė procedūrinį pažeidimą, kas turėtų įtakos Konkurso rezultatų neteisėtumui.

38. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, rengdama ir vykdydama Konkursą NŽT direktoriaus pareigybei užimti, nepažeidė Konkurso organizavimo tvarkos, galėjusios nulemti pareiškėjo teisės lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą pažeidimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl aplinkybių, susijusių su Pretendentų į NŽT direktoriaus pareigas konkurso komisijos 2017 m. lapkričio 16 d. rezultatų protokolu, nesudaro pagrindo Pretendentų į NŽT direktoriaus pareigas konkurso komisijos 2016 m. balandžio 7 d. konkurso rezultatų protokolą vertinti kitaip.

39. Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 57 straipsnyje nustatytas taisykles, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti, remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo L. R. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ramutė Ruškytė

Milda Vainienė