2016-10-04 Nr. AB-18871-3-61-3-03217-2014-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-917-261/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03217-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija 33.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. V. (P. V.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. (P. V.) skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas P. V. (P. V.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1-9), prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Agentūra, NMA) 2014 m. birželio 3 d. sprendimą Nr. BR6-(11.2.6)-7273 (toliau – ir ginčijamas sprendimas) ir įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą dėl pareiškėjo 2013 m. birželio 13 d. pateiktos paraiškos tiesioginėms išmokoms gauti (paraiškos registracijos Nr. 13-1011691582-A1-1) (toliau – ir Paraiška).

Paaiškino, kad Paraiškoje nurodė duomenis apie žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus, už kuriuos prašo paramos, taip pat pažymėjo, kad pageidauja gauti tiesioginę išmoką už visus valdoje laikomus valdos valdytojo ir (ar) partnerio mėsinius galvijus ir (arba) mėsines avis bei kad paraiška teikiama papildomai nacionalinei tiesioginei išmokai už ėriavedes gauti. NMA ginčijamu sprendimu nepagrįstai nusprendė dėl pakartotinio tyčinio pažeidimo atsisakyti skirti paramą.

Nurodė, kad remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A822-134/2011, kurioje išaiškinta, kad NMA, kaip savarankiška Lietuvos Respublikos vykdomosios valdžios institucija, veikianti Žemės ūkio ministerijos administravimo srityje, administruojanti valstybės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšas bei atliekanti jų mokėjimo ir kontrolės funkcijas (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 3D-17 patvirtintų Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų 1 p.), privalo surinkti tokius įrodymus, kurie aiškiai, neprieštaringai įrodytų pareiškėjų padarytus pažeidimus, nes, priešingu atveju, tie pažeidimai laikytini menamais. Pareiškėjo padaryti pažeidimai turi būti neginčijamai įrodyti, neturi būti jokių prieštaravimų, o pateikti pakankamus ir aiškius įrodymus pareiga tenka NMA, o neginčijamais įrodymais nepagrįstas sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Pažymėjo, kad Paraiška buvo teikiama pagal kelias programas ir NMA, vertindama paraiškas, privalėjo į tai atsižvelgti. Pareiškėjas pateikė Gyvų gyvulių ir deklaruotų bandų sąrašą, kuris įrodo, kad pareiškėjas 2013 m. laikė 20 avių, 1 ožką, 1 karvę ir 1 buliuką. Pagal gyvūnų perskaičiavimo į sutartinius gyvulius (toliau – ir SG) lentelę, karvės, buliai sudaro 1 SG, avys, ožkos – 0,07 SG. Taigi, pareiškėjas turėjo 3,47 SG (20 avių x 0,07 SG + 1 ožka x 0,07 SG + 1 karvė x 1 SG + 1 buliukas x l SG = 3,47 SG). Tačiau NMA ginčijamame sprendime nurodo tik 2,4 SG. Pareiškėjas pateikė skaičiavimus, kad jeigu 2013 m. 0,2 SG dengia 1 ha, tuomet 3,47 SG dengia 17,35 ha. Pareiškėjas nesuprato, kuo remiantis pritaikyta NMA formulė skaičiuoti deklaruotų pievų ir ganyklų plotų dalį, kuri sudaro visų tiesioginėms išmokoms deklaruotų ir tinkamų paramai žemės ūkio naudmenų.

Pabrėžė, kad skiriant sankciją, nebuvo įvertintos visos aplinkybės, įrodymai pateikti painiai, nesuprantamai ir be nuorodų į tai reglamentuojančius teisės aktus. Sankcija paskirta nepagrįstai ir pareiškėjui dėl to gali kilti neigiamų padarinių.

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 28-30) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad pareiškėjo pateikta Paraiška buvo vertinama vadovaujantis Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės 2013 m. taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-171 (toliau – ir 2013 m. TI Taisyklės); Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-327 (toliau – ir GAAB aprašas); Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3D-306 (toliau – ir Metodika).

Nurodė, jog GAAB aprašo 10 punkte numatyta, kad SG skaičiavimą atlieka valstybės įmonė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras (toliau – ir Centras). Sutartinių gyvulių skaičiavimų duomenys turi būti perduoti NMA ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugsėjo 30 d. Centras 2013 m. rugsėjo 3 d. raštu Nr. 1S-6980 „Dėl sutartinių gyvulių skaičiaus duomenų teikimo“ pateikė NMA duomenis apie SG skaičiavimo duomenis. Pagal šiuos duomenis pareiškėjo valdoje nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. buvo 2,4 SG. Pareiškėjo deklaruoti pievų ir ganyklų plotai 2013 m. sudaro daugiau kaip 20 proc. visų tiesioginėms išmokoms deklaruotų ir tinkamų paramai žemės ūkio naudmenų. Taikoma formulė yra: (27,85 ha (pievų ir ganyklų plotai 2013 m. Paraiškoje) / 34,83 ha (visas tinkamas 2013 m. Paraiškos plotas) * 100 proc. = 79,96 proc.), o pagal Centro Ūkinių gyvūnų registre esančius duomenis pareiškėjas per ūkinių gyvūnų išlaikymo laikotarpį (nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 1 d.) turėjo 2,4 SG, o tai atitinka 12 ha ganyklų-pievų ploto. Atsižvelgiant į tai, buvo nustatytas minėto reikalavimo pažeidimas, kuris sudaro 56,91 proc. viso tiesioginėms išmokoms deklaruoto ir tinkamo paramai pievų ir ganyklų ploto (27,85 ha - (2,4 SG x 5 ha/SG)) / 27,85 ha x 100 proc. = 56,91 proc.). Bendras tokių tiesioginėms išmokoms deklaruotų ir tinkamų paramai pievų ir ganyklų plotas viršijo 10 ha. Įvertinus aukščiau pateiktas aplinkybes, padarytas pažeidimas buvo priskirtas prie tyčinių reikalavimų pažeidimų (pažeidimas visada laikomas mažo masto, sunkiu bei jo poveikio trukmė – visada nepastovi).

Paaiškino, kad Metodikos 17.4 papunktyje numatyta, jog tyčiniams reikalavimų pažeidimams priskiriami atvejai, kai pareiškėjo valdoje nustatomas GAAB aprašo 7 punkte nurodytas GAAB reikalavimo pažeidimas, kai plotas, kuriame nustatytas minėtas pažeidimas, sudaro daugiau kaip 50 proc. viso tiesioginėms išmokoms deklaruoto ir tinkamo paramai pievų ir ganyklų, nurodytų GAAB reikalavimų aprašo 7 punkte, ploto ir bendras tokių tiesioginėms išmokoms deklaruotų ir tinkamų paramai pievų ir ganyklų plotas viršija 10 ha, bei 181.1 papunktyje nustatyta, kad, jeigu nustačius GAAB aprašo 7 punkte nurodyto GAAB reikalavimo pažeidimą: plotas, kuriame nustatytas minėtas pažeidimas, sudaro daugiau kaip 50 proc. viso tiesioginėms išmokoms deklaruoto ir tinkamo paramai pievų ir ganyklų ploto, sankcijos dydis apskaičiuojamas pagal šios Metodikos 19 punktą. Metodikos 19 punkte nustatyta, kad, „nustačius tyčinį reikalavimo pažeidimą, išmoka sumažinama 20 proc. ir sankcijos dydis atitinkamai padidinamas ar sumažinamas įvertinus reikalavimų pažeidimą pagal masto, sunkumo ir poveikio trukmės kriterijus vadovaujantis šios Metodikos 1, 2 ir 3 priedais: 19.2. jeigu reikalavimų pažeidimo sunkumas įvertinamas kaip sunkus – sankcijos dydis didinamas 1 proc.; 19.4. jeigu reikalavimų pažeidimo mastas įvertinamas kaip mažas – sankcijos dydis sumažinamas 1 proc.; 19.6. jeigu reikalavimų pažeidimo pastovumas įvertinamas kaip nepastovus – sankcijos dydis sumažinamas 1 pro. Pagal Metodikos 22 punktą, kuriame nurodyta, kad, „nustačius pakartotinį tyčinio reikalavimo pažeidimą, taikoma sankcija – išmokos suma sumažinama 100 proc., be to, parama neskiriama ir už kitus kalendorinius metus“. 2012 m. pareiškėjui buvo nustatyta tyčinė 19 proc. kompleksinio paramos susiejimo sankcija už minėto GAAB reikalavimo pažeidimą. Apie šią sankciją Pareiškėjas buvo informuotas 2013 m. vasario 15 d. Agentūros pranešimu Nr. 2011110. Todėl nustačius pakartotinį reikalavimo pažeidimą, pareiškėjui parama negali būti skiriama tiek už 2013 m., tiek ir už 2014 m.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje trečiojo suinteresuotojo asmens Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovė prašė pareiškėjo skundą atmesti ir sutiko su atsakovo atsiliepime į skundą nurodytais motyvais.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 25 d. sprendimu (b. l. 64-68) pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2013 m. birželio 13 d. pateikė paraišką gauti paramą už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus 2013 m. (reg. Nr. 13-1011691582-A1-1; valdos Nr. 1011691582). Pareiškėjas deklaravo 34,83 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos (b. l. 35-39). 2014 m. balandžio 30 d. pareiškėjas, informuotas SMS žinute apie Paraiškos išnagrinėjimą, pateikė prašymą NMA paaiškinti, kodėl nebuvo išmokėta parama (b. l. 22). 2014 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. BR6-(11.2.6)-7273 NMA nurodė, kad parama negali būti skiriama dėl padaryto pakartotinio tyčinio pažeidimo (b. l. 33-34).

Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo, parama pareiškėjui iš esmės neskirta dėl to, kad jis laikė mažiau ūkinių gyvūnų, nei buvo reikalaujama ir padarė pakartotinį tyčinį pažeidimą. Pirmiausia teismas pažymėjo, kad 2012 m. pareiškėjui buvo nustatyta tyčinė 19 proc. kompleksinio paramos susiejimo sankcija už to paties kaip ir nagrinėjamoje byloje GAAB aprašo 7 punkto reikalavimo pažeidimą. Pareiškėjas šio pažeidimo neginčija. Todėl nagrinėjamoje byloje nagrinėti tik 2013 m. Paraiškoje nustatyti pažeidimai.

Pagal 2013 m. Paraiškos pateikimo metu galiojusio GAAB aprašo 7 punktą, pareiškėjai, deklaruojantys pievas ir ganyklas („Ganyklos (pievos) iki 5 m.“ (išskyrus Ekologinio ūkininkavimo programą iki 2011 m.) ir „Daugiametės ganyklos (pievos) 5 m. ir daugiau“ (išskyrus Ekologinio ūkininkavimo programą iki 2011 m.), „Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas (nuo 2012 m.)“, „Programa „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ (nuo 2012 m.)“, „Ganyklos (pievos) iki 5 m. (Ekologinio ūkininkavimo programa (nuo 2012 m.))“ ir „Daugiametės ganyklos (pievos) 5 m. ir daugiau (Ekologinio ūkininkavimo programa (nuo 2012 m.))“), turi laikyti ūkinius gyvūnus, registruotus Ūkinių gyvūnų registre, o 1 deklaruojamų pievų ir ganyklų hektarui, už kurį prašoma tiesioginių išmokų, tenkantis ūkinių gyvūnų skaičius 2012 m. turi sudaryti ne mažiau kaip 0,1 SG (sutartinio gyvulio), 2013 m.

– ne mažiau kaip 0,2 SG, nuo 2014 m. – ne mažiau kaip 0,3 SG pagal šio įsakymo priede pateiktą Gyvūnų perskaičiavimo į sutartinius gyvulius lentelę. Ūkiniai gyvūnai, registruoti individualiai, turi būti išlaikyti valdoje (valdytojo ir (ar) partnerio) nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 1 d., registruotų bičių šeimų skaičius prilyginamas atitinkamų metų liepos 1 d., o registruotų bandomis ūkinių gyvūnų skaičius prilyginamas atitinkamų metų liepos 1 d. Ūkinių gyvūnų registre nustatyta tvarka registruotam ūkinių gyvūnų skaičiui.

Šio punkto reikalavimas netaikomas pareiškėjams, kurie nelaiko gyvūnų, tačiau jų deklaruoti pievų ir ganyklų plotai 2012 m. sudaro ne daugiau kaip 30 proc., 2013 m. – ne daugiau kaip 20 proc., nuo 2014 m. – ne daugiau kaip 10 proc. visų tiesioginėms išmokoms deklaruotų ir tinkamų paramai žemės ūkio naudmenų, neįskaičiuojant plotų, deklaruojamų kaip „(Ganyklos) pievos, skirtos prekinei žolinės produkcijos gamybai“, „Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas“ (iki 2011 m.), „Programa „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ (iki 2011 m.), „Ganyklos (pievos) iki 5 m.“ (Ekologinio ūkininkavimo programa iki 2011 m.) ir „Daugiametės ganyklos (pievos) 5 m. ir daugiau“ (Ekologinio ūkininkavimo programa iki 2011 m.).

Šio punkto reikalavimas netaikomas pareiškėjams, kurie nelaiko gyvūnų, tačiau dalyvauja įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemones „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Miškų aplinkosaugos išmokos“, „Natura 2000 išmokos (parama Natura 2000 miškų teritorijose)“ ir jų deklaruoti pievų ir ganyklų plotai 2012 m. sudaro ne daugiau kaip 30 proc., 2013 m. – ne daugiau kaip 20 proc., nuo 2014 m.

– ne daugiau kaip 10 proc. visų tiesioginėms išmokoms ir paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemones „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Miškų aplinkosaugos išmokos“, „Natura 2000 išmokos (parama Natura 2000 miškų teritorijose)“ deklaruotų ir paramos tinkamumo reikalavimus atitinkančių plotų.

Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nepagrindė savo teiginių, kad 2013 m. laikė 20 avių, 1 ožką, 1 karvę ir 1 buliuką. Pagal pareiškėjo pateiktą 2013 m. birželio 1 d. gyvų gyvulių ir deklaruotų bandų sąrašą (b. l. 23) pareiškėjas laikė 20 avių, 1 ožką, ir 1 karvę. Įvertinus dokumento formą, manytina, kad trūksta vieno lapo, kuriame tikėtina ir turėtų būti nurodytas trūkstamas 1 buliukas. Tačiau atsakovo pateikiami duomenys iš esmės paneigia aplinkybę, kad pareiškėjas turėjo visus minimus gyvulius nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2013 rugpjūčio 1 d. Iš atsakovo pateikto Ūkinių gyvūnų registro išrašo matyti, kad pareiškėjas nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. turėjo 20 avių, ir vieną karvę. Pareiškėjo nurodomos 1 ožkos, kurios Nr. LT065755, laikymo pabaiga yra 2013 m. birželio 3 d., taip pat 1 buliuko laikymo pabaiga yra 2013 m. birželio 5 d. Pareiškėjas šias aplinkybes nuneigiančių įrodymų nepateikė (pareiškėjo pateiktas sąrašas yra 2013 m. birželio 1 d.), vadinasi, paraiškos pateikimo metu – 2013 m. birželio 13 d. pareiškėjo ūkyje šių gyvulių nebuvo.

Nagrinėjamu atveju NMA nustatė, kad deklaruoti pievų ir ganyklų plotai sudaro 27,85 ha iš pareiškėjo deklaruotų 34,83 ha, taigi, ganyklų plotas sudaro 79,96 proc. viso paraiškoje deklaruoto tinkamo paramai ploto. Taikoma formulė yra matematinė: 27,85 ha (pievų ir ganyklų plotai 2013 m. Paraiškoje) dalinami iš 34,83 ha (visas tinkamas 2013 m. Paraiškos plotas) ir dauginama iš 100 proc., todėl deklaruoti pievų ir ganyklų plotai sudaro 79,96 procentus visų tiesioginėms išmokoms deklaruotų ir tinkamų paramai žemės ūkio naudmenų.

Pagal VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Ūkinių gyvūnų registre esančius duomenis pareiškėjas per nurodytą ūkinių gyvūnų išlaikymo laikotarpį (nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 1 d.) turėjo 2,4 SG, todėl minėto GAAB reikalavimo pažeidimas sudaro (27,85 ha (pievų ir ganyklų plotai Paraiškoje) – 12 ha (plotas, skaičiuojant sankciją, atmetamas, kadangi pareiškėjas turi 2,4 SG (2,4 SG / 0,2 SG/ha = 12 ha)) / 27,85 ha (visas tiesioginėms išmokoms deklaruotas ir tinkamas paramai pievų ir ganyklų plotas) * 100 proc. = 56,91 proc.) daugiau kaip 50 proc. viso tiesioginėms išmokoms deklaruoto ir tinkamo paramai pievų ir ganyklų ploto. Valdoje sąlyginis gyvulių (sutartinis gyvūnų) skaičius vienam hektarui sudaro 0,043 SG (2,4 SG / 27,85 ha = 0,086 SG), nors 2013 m. turėjo sudaryti ne mažiau kaip 0,2 SG vienam hektarui. Šis skaičiavimas yra matematinis, teismui abejonių dėl jo nekyla. Todėl pareiškėjo teiginiai dėl to, kad jis nesuprato kaip buvo apskaičiuotas pažeidimo dydis, vertinti kritiškai. Pažymėta ir tai, kad konkretūs matematiniai veiksmai nagrinėjamu atveju neprivalo būti nustatyti konkrečiame teisės akte.

Teismas padarė išvadą, kad sankcijų dėl valdymo reikalavimų, geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų nesilaikymo žemės ūkio veiklos subjektams, pateikusiems paraišką gauti tiesiogines išmokas ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemones, taikymo tvarką nustato Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3D-306. Šiuo atveju sankcija pareiškėjui skirta vadovaujantis Metodikos 22 punktu, pagal kurį išmokos suma sumažinama 100 proc., be to, parama neskiriama ir už kitus kalendorinius metus, kai nustatomas pakartotinis tyčinis reikalavimo pažeidimas, todėl, šiuo atveju, svarbu nustatyti, ar pareiškėjo padarytas Aprašo 7 punkto pažeidimas gali būti priskirtas pakartotiniam tyčiniam pažeidimui.

Pagal Metodiką, pakartotinis reikalavimų pažeidimas – pareiškėjo veika siekiant neteisėtai gauti paramą, kai jis sąmoningai neužtikrina net būtinosios žemės ūkio naudmenų priežiūros arba daro žalą aplinkai, kelia pavojų žmonių sveikatai, gyvūnų gerovei ir sveikatai. Pakartotinis netyčinis reikalavimų pažeidimas Metodikoje nustatytu atveju ir tvarka taip pat laikomas tyčiniu reikalavimų pažeidimu (Metodikos 2.10 p.). Tyčiniams reikalavimų pažeidimams priskiriami atvejai, nurodyti Metodikos 17 punkte. Pažymėta, kad ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojusios Metodikos redakcijos 17.4 punkte prie tyčinių pažeidimų priskiriamas GAAB aprašo 7 punkte nurodytas GAAB reikalavimo pažeidimas, kai plotas, kuriame nustatytas minėtas pažeidimas, sudaro daugiau kaip 50 proc. viso tiesioginėms išmokoms deklaruoto ir tinkamo paramai pievų ir ganyklų ploto.

Pagal Metodiką, pakartotinis reikalavimo pažeidimas – to paties geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimo ar standarto, valdymo ir (ar) trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimo pažeidimas daugiau negu vieną kartą per trejus metus iš eilės, nors žemės ūkio veiklos subjektas buvo informuotas apie ankstesnius nustatytus reikalavimų pažeidimus ir turėjo galimybę juos pašalinti (Metodikos 2.5 p.).

Kadangi konstatuota, kad Paraiškoje pareiškėjo deklaruotas ganyklos (pievos) plotas, kuriame nustatytas pažeidimas yra didesnis nei 50 proc. viso tiesioginėms išmokoms deklaruoto ir tinkamo paramai pievų ir ganyklų ploto (56,91 proc.), todėl plotas laikytinas kaip neatitinkantis GAAB aprašo 7 punkto reikalavimo, taigi, vadovaujantis Metodikos 17.4 punktu, toks pažeidimas laikytinas tyčiniu. Taip pat kadangi 2013 m. Paraiškoje nustatytas pažeidimas laikytinas pakartotiniu bei tyčiniu, todėl padaryta išvada, kad NMA pagrįstai pareiškėjo atžvilgiu pritaikė Metodikos 22 punktą ir nusprendė neskirti pareiškėjui paramos pagal 2013 m. Paraišką bei už kitus kalendorinius metus. Pažymėta, kad būtent toks sankcijos dydis nustatytas Metodikos 22 punkte, todėl, teismo vertinimu, pareiškėjui paskirta sankcija laikytina adekvačia padarytam pažeidimui.

III. Pareiškėjas P. V. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 72-78), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą dėl pareiškėjo 2013 m. birželio 13 d. pateiktos Paraiškos. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (žyminį mokestį bei išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti atlyginimą (įskaitant išlaidas pirmojoje instancijoje)).

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi klaidinga informacija. T. y. klaidingais Ūkinių gyvūnų registro duomenimis ir dėl to padarė klaidingas išvadas. Gž-2 formoje aiškiai nurodyta, kad buliukas (lyties kodas l) juodmargės spalvos buvo paskerstas tik 2013 m. gruodžio 20 d. Tai leidžia daryti neginčytiną išvadą, kad jis buvo pas pareiškėją laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. Pabrėžtina, kad Gž-2 formoje esanti informacija yra registruojama ir prieinama atsakovui. Taip pat atsakovui turėjo būti žinoma, kad Ūkinių gyvūnų registras iki šiol nėra iki galo sutvarkytas ir jame yra labai daug klaidų, dėl kurių dažniausiai ir kyla ginčai.

2. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo pripažino galimą pareiškėjo pažeidimą tyčiniu. Kaip matyti, esminis ginčas kyla, kad NMA ir pareiškėjas skirtingai skaičiuoja gyvūnus. Tačiau pirmosios instancijos teismas rėmėsi NMA įrodymais dėl gyvūnų skaičiavimo, nepaisydamas pareiškėjo pateiktų įrodymų. Pareiškėjas savo skunde teigė nesuprantąs pažeidimo dydžio apskaičiavimo, tačiau pirmosios instancijos teismas klaidingai interpretavo jo pareiškimą. Matematinė formulė, taikoma apskaičiavimui, pareiškėjui yra aiški, tačiau neaišku, kodėl būtent taip taikoma, kai Paraiška teikiama pagal kelias programas ir sutartinių gyvūnų suskaičiuojama daugiau. Be to, NMA ir pirmosios instancijos teismas pažeidimą laikė tyčiniu, neatsižvelgdami į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiškinimus, kas sukėlė pareiškėjui neigiamas pasekmes.

3. 2013 m. TI Taisyklių 7 punktas nustato, kad pareiškėjas paraiškoje privalo deklaruoti visus valdomus naudmenų ir kitus plotus, už kuriuos jis prašo paramos, ir visus valdomus naudmenų plotus, už kuriuos neprašo paramos. Pagal 2013 m. TI Taisyklių naudmenų klasifikatorių, 33 punktą pildant paraišką, naudmenų kodai surašomi pagal šį klasifikatorių: Daugiametės ganyklos (pievos) (5 m. ir daugiau), skirtos prekinei žolinės produkcijos gamybai 5PP-2; Daugiametės ganyklos (pievos) (5 m. ir daugiau) 5DG-1; Ganyklos (pievos) (iki 5 m.) 5GP-1. Pareiškėjas Paraiškoje nurodė 9,18 ha 5GP-1; 18,67 ha 5DG-1; 4,53 ha 5PD-1; 0,33 ha 5BU-2; 0,13 ha 5RU-1; l,19 ha 5AV-l. Pagal Gyvų gyvulių ir deklaruotų bandų sąrašą (Priedas Nr.

6) pareiškėjas 2013 m. laikė 20 avių, 1 ožką, 1 karvę ir vieną buliuką. Pagal gyvūnų perskaičiavimo į sutartinius gyvulius lentelę, karvės buliai sudaro 1 SG, avys, ožkos 0,07 SG. Taigi, pareiškėjas turėjo 3,47 SG (20 avių x 0,07 SG + 1 ožka x 0,07 SG + l karvė x 1 SG + 1 buliukas x l SG = 3,47 SG). Tačiau NMA nurodo tik 2,4 SG. Skaičiuojant, kad 2013 m. 0,2 SG dengia 1 ha, turime, kad 3,47 SG dengia 17,35 ha. NMA skaičiuoja: „turėjote 2,4 sutartinių gyvulių, kurie dengia 12 ha ganyklų – pievų ploto (27,85 ha - (2,4 SG x 5 ha/SG))/27,85 ha x 100 proc. = 56,91 proc.“.

Tačiau 3,47 sutartinių gyvulių dengia 17,35 ha. Pritaikius NMA taikomą formulę: (27,85 - 17,35)/27,85*100 = 37,7 proc. Be to, pareiškėjas prekiauja šienu (yra ne PVM mokėtojas). Remiantis Pašarų pardavimo žurnalo 2013 m. (Priedas Nr. 7) įrašais, per 2013 m. birželį buvo parduota 10,5 tonos šieno (3 + 3 + 3 + 1,5 = 10,5). Pažymėtina, kad Paraiška buvo teikiama pagal kelias programas, todėl turėjo būti užtikrintos tokios pat pareiškėjo teisės, kaip ir teikiant atskiras paraiškas. Pareiškėjas jau daugelį metų teikia paraiškas tiesioginėms išmokoms gauti, ir tik pradedant 2012 m. buvo nustatytas reikalavimo pažeidimas.

GAAB aprašas nustato, kad: „1 deklaruojamų pievų ir ganyklų hektarui, už kurį prašoma tiesioginių išmokų, tenkantis ūkinių gyvūnų skaičius 2012 m. turi sudaryti ne mažiau kaip 0,1 SG (sutartinio gyvulio), 2013 m. – ne mažiau kaip 0,2 SG, nuo 2014 m. – ne mažiau kaip 0,3 SG pagal šio įsakymo priede pateiktą Gyvūnų perskaičiavimo į sutartinius gyvulius lentelę“ bei: „jų deklaruoti pievų ir ganyklų plotai 2012 m. sudaro ne daugiau kaip 30 proc., 2013 m. – ne daugiau kaip 20 proc., nuo 2014 m. – ne daugiau kaip 10 proc. visų tiesioginėms išmokoms deklaruotų ir tinkamų paramai žemės ūkio naudmenų“.

4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas teigia, kad: „Šiuo aspektu pažymėtina, jog sankcijų skyrimo už geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų pažeidimą tvarką reglamentuojančios Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodikos 2 punkte apibrėžiamas tyčinis reikalavimų pažeidimas kaip atvejis, susijęs su ketinimais neteisėtai gauti paramą, kai pareiškėjas sąmoningai neužtikrina net minimalios žemės ūkio naudmenų priežiūros arba sąmoningai aktyviais veiksmais daro žalą aplinkai, kelia pavojų žmonių sveikatai, gyvūnų gerovei ir sveikatai, taip pat atvejis, kai Metodikoje nustatytu atveju konstatuojamas pakartotinis netyčinis reikalavimų pažeidimas.

Netyčinis reikalavimų pažeidimas apibrėžiamas kaip pareiškėjo per aplaidumą sukelti veiksmai, kai nepadaroma didelės žalos aplinkai, nesukeliama pavojaus žmonių sveikatai, gyvūnų gerovei ir sveikatai. Ginčui aktualios redakcijos Metodikos 17.2 punktas numatė, kad tyčiniams reikalavimų pažeidimams priskiriami atvejai, kai pareiškėjo valdoje nustatomas šios Metodikos 1 priedo 4 ar 12 punktuose nurodytas GAAB reikalavimų pažeidimas. LVAT 2011 m. liepos 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A822-2773/2011, aiškindamas iš esmės analogišką situaciją (tuo metu galiojusios redakcijos Metodikos 13 p. prie tyčinių reikalavimų pažeidimų, be kita ko, priskyrė ir Metodikos 1 priedo 4, 5, 6 ir 8 p. nustatytus GAAB reikalavimų pažeidimus), pažymėjo, jog teisės norma turi būti aiški ir nedviprasmiška, kadangi, kaip šiuo atveju, jos pagrindu diferencijuojama pareiškėjui taikoma sankcija.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai taip pat kyla abejonių, ar tais atvejais, kai pareiškėjo valdoje nustatomas Metodikos 1 priedo 4 ar 12 punktuose nurodytas GAAB reikalavimų pažeidimas (t. y., be kita ko, ir GAAB aprašo 1.4 punkto pažeidimas), jis jau yra automatiškai priskiriamas tyčiniams pažeidimams, nesvarbu kokiame plote jis nustatytas. Kadangi atsakovas (taip pat ir trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija) nepateikė pagrįstų argumentų, leidžiančių Metodikos 17.2 punkte nurodytą normą aiškinti kitaip, nei ją aiškino pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nemato pagrindo nukrypti nuo LVAT praktikos, kuria rėmėsi ir ją taikė Vilniaus apygardos administracinis teismas apeliaciniais skundais skundžiamame sprendime.“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartis byloje Nr. A-624-756/2015).

5. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog, spręsdama klausimus dėl sankcijų pareiškėjams taikymo ar netaikymo, Nacionalinė mokėjimo agentūra, kaip tam tikras išmokas administruojanti ir už sankcijų taikymą atsakinga institucija, turi tiksliai ir aiškiai apibrėžti padarytus pažeidimus, eliminuoti bet kokias dviprasmybes, faktinę situaciją apibūdinti bei pagrįsti taip, jog ji būtų aiški ne tik valstybės tarnautojams, atsakingiems už teikiamą paramą žemės ūkio sektoriuje, bet ir tiems asmenims, kurie tiesiogiai pretenduoja į išmokas. Tikslus pažeidimų identifikavimas neatsiejamas nuo galbūt taikytinų poveikio priemonių rūšių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2134/2012). Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju atsakovas NMA, priimdamas ginčijamą sprendimą, jame atskirai nurodė teisės aktus, kuriais remdamasis priėmė šį sprendimą, taip pat faktines aplinkybes, tai, kad pripažįsta pareiškėjo padarytą pažeidimą tyčiniu, sankcijos apskaičiavimo metodą, tačiau nenurodė aiškių loginių tokio pažeidimo pripažinimo tyčiniu motyvų, nepagrindė tokio savo sprendimo teisės aktų nuostatomis. Kitaip tariant, atsakovas nepateikė padaryto pažeidimo kvalifikacijos pagal Metodikos 17 punkto, numatančio tyčiniams reikalavimų pažeidimams priskiriamus atvejus, nuostatas. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis byloje A-252-143/2015). Taigi, nėra neabejotinų įrodymų, kad pareiškėjo pažeidimas pripažįstamas tyčiniu, su iš to išplaukiančiomis pasekmėmis.

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą, pateiktame elektroninių ryšių priemonėmis, prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis paramos administravimą, SG skaičiavimo duomenis atlieka būtent Centras. Be to, patikrinus pareiškėjo duomenis apie SG skaičių per Ūkinių gyvūnų registrą matyti, kad pareiškėjas nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. turėjo 20 avių, ir vieną karvę (20 avių x 0,07 SG + 1 karvė x 1 SG), o tai sudaro 2,4 SG. Pažymėtina, kad ožka, kurios Nr. LT065755, neįskaičiuojama į SG skaičių, nes laikymo pabaiga yra 2013 m. birželio 3 d., taip pat į SG skaičių neįskaičiuojamas ir buliukas, kurio Nr. LT000006276512, nes laikymo pabaiga yra 2013 m. birželio 5 d., todėl šiuo atveju pareiškėjas nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. turėjo 2,4 SG.

2. Pažymėtina, jog 2012 m. pareiškėjui buvo nustatyta tyčinė 19 proc. kompleksinio paramos susiejimo sankcija už minėto GAAB reikalavimo pažeidimą. Apie šią sankciją pareiškėjas buvo informuotas 2013 m. vasario 15 d. Agentūros pranešimu Nr. 2011110. Kompleksinio paramos susiejimo reikalavimai taikomi pareiškėjams, pateikusiems paraiškas pagal priemones: „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natura 2000 išmokos“, „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Miškų aplinkosaugos išmokos“, „Tiesioginės išmokos už pasėlius ir žemės ūkio naudmenas“, „Atskiros tiesioginės išmokos už baltąjį cukrų“, „Parama už braškes ir avietes, skirtas perdirbti“, „Tiesioginės išmokos už mėsinius galvijus ir mėsines avis“. Taigi, už nustatytus GAAB reikalavimų pažeidimus Agentūros apskaičiuotu procentiniu dydžiu mažinamos visos pareiškėjo išmokos pagal priemones, kurioms taikomi kompleksinės paramos reikalavimai. Apie galutinius vertinimo rezultatus (mokėtiną paramos sumą ir taikomas sankcijas) pareiškėjas buvo informuotas 2014 m. balandžio 11 d. Agentūros pranešimu Nr. 2296089 2013 m. Paraiškoje pasirinktu būdu, šiuo atveju trumpąja žinute mobiliuoju telefonu (vertinimo rezultatai taip pat skelbiami Agentūros interneto portale).

3. Pareiškėjo minimos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys šiuo metu šiai administracinei bylai nėra aktualios, nes pasikeitė teisės aktų reglamentavimas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse buvo sprendžiamas klausimas dėl 2009 m. paraiškoje pritaikytų sankcijų teisėtumo ir pagrįstumo. Šiuo atveju ginčas kilo dėl 2013 m. paraiškoje nustatytų GAAB pažeidimų (dėl ūkinių gyvūnų laikymo). Per tą laiką gerokai pasikeitė sankcijų taikymas pagal Metodikos nuostatas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A822-2773/2011 buvo suformuluota praktika dėl GAAB aprašo 1.4 papunkčio pažeidimo (dėl medžių ir krūmų), o kitoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-2454/2011 suformuluota praktika dėl GAAB aprašo 1.2 papunkčio (dėl nenušienautų ganyklų-pievų) bei 1.5 papunkčio (dėl piktžolių) pažeidimo. Pagal tuo metu galiojančią Metodikos redakciją 1 priedo „Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų Pažeidimo įvertinimo pagal masto, sunkumo ir poveikio trukmės kriterijus lentelė“ 2 punkte (dėl pievų nenušienavimo), 4 punkte (dėl medžių, krūmų) bei 5 punkte (dėl piktžolių buvimo) aktualus buvo lauko dydis, kokiame plote yra nustatytas GAAB pažeidimas, tačiau administruojant pareiškėjo 2013 m. Paraišką ir taikant Metodikos redakciją, galiojančią būtent 2013 m. Paraiškos pateikimo dieną, yra įtvirtintos kitokios teisės aktų nuostatos, jos yra pasikeitusios. Todėl, Agentūros nuomone, pareiškėjo cituojamos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys ir jose suformuluota teismo praktika nėra aktuali šiai administracinei bylai, nes pasikeitė Metodikos teisinis reglamentavimas ir teismas, spręsdamas šį ginčą, neturėtų vadovautis jau pasenusia teismų suformuluota praktika. Teismas turėtų vadovautis Metodikos redakcija, galiojančia 2013 m. Paraiškos pateikimo dieną.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą, pateiktame elektroninių ryšių priemonėmis prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas identiškais argumentais kaip ir atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pagal 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalį administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti apeliacine instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas apeliacinėje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas išnagrinėtas, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu nustatytomis bylos nagrinėjimo ribomis, kad apeliacinės instancijos teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą, daro išvadą, jog pareiškėjo apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei ginčo santykių kvalifikavimu ir, nepaneigdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų, atsako į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus.

Dėl pareiškėjo nesutikimo su atsakovo atliktu sutartinių gyvulių skaičiavimu pareiškėjo valdoje pažymėtina, kad remiantis Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-327, 10 punktu, nustatyta, kad 7 punkte nurodytų sutartinių gyvulių skaičiavimą atlieka VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras. Sutartinių gyvulių skaičiavimų duomenys turi būti perduoti Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugsėjo 3 d.

VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras 2013 m. rugsėjo 3 d. raštu Nr. 1S-6980 „Dėl sutartinių gyvulių skaičiaus duomenų teikimo“ pateikė atsakovui SG skaičiavimo duomenis pareiškėjo valdoje. Pagal šiuos duomenis pareiškėjo valdoje nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. buvo 2,4 SG.

VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, pareiškėjo nurodomos 1 ožkos, kurios Nr. LT065755, laikymo pabaiga yra 2013 m. birželio 3 d., taip pat 1 buliuko, kurio Nr. LT000006276512, laikymo pabaiga yra 2013 m. birželio 5 d. (b. l. 41-44), todėl jie nepateko į apskaitos laikotarpį.

Pareiškėjas nesutikimą dėl sutartinių gyvulių skaičiavimo grindžia 2013 m. gruodžio 30 d. Pranešimu apie ūkinių gyvūnų perkėlimą ir kaitą (GŽ-2 forma), kurioje nurodoma, kad buliukas, kurio Nr. LT000006276512, buvo paskerstas 2013 m. gruodžio 20 d. (b. l. 79). Pareiškėjas nurodo, kad buliuko paskerdimo data patvirtina, jog jis apskaitos laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. buvo ūkyje ir tai keičia atsakovo apskaičiuotą SG rodiklį.

Šis pareiškėjo argumentas yra nepagrįstas ir nepaneigia atsakovo priimto sprendimo duomenų.

Kaip minėta, atsakovas sprendimą dėl išmokų mokėjimo priima vadovaudamasis VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pateiktais duomenimis. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-171 patvirtintų Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių 23 punktu nustatyta, kad pasikeitus deklaruotiems duomenims po paraiškos pateikimo, pareiškėjas iki einamųjų metų liepos 10 d. gali teikti prašymą pakeisti paraiškos duomenis (akto redakcija, galiojusi nuo 2013 m. gegužės 31 d. iki 2013 m. rugsėjo 6 d.).

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 3D-451 patvirtintų Ūkinių gyvūnų registro nuostatų 23 punktu nustatyta, kad šių nuostatų 16.1–16.21 ir 18 punktuose, išskyrus 16.10 punktą, nurodytus duomenis teikia ūkinių gyvūnų laikytojai, savininkai (akto redakcija, galiojusi nuo 2012 m. kovo 23 d. iki 2014 m. vasario 1 d.).

Tokiu būdu pareiškėjas, nesutikdamas su VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis apie laikomus valdoje sutartinius gyvulius, galėjo nustatytais terminais bei tvarka pakeisti Centro duomenis. Nepakeitus nustatyta tvarka duomenų, atsakovas pagal GAAB aprašo 10 punktą privalėjo remtis Centro pateiktais duomenimis, priimdamas sprendimą dėl išmokos apskaičiavimo bei sankcijos taikymo.

Nustatydamas sankcijos dydį, atsakovas taikė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3D-306 patvirtintų Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodikos 17.4 punktą, kuriuo nustatytas tyčinis reikalavimų pažeidimas. Šiuo punktu tyčiniam pažeidimui priskiriami atvejai, kai pareiškėjo valdoje nustatomas GAAB reikalavimų aprašo 7 punkte nurodytas GAAB reikalavimo pažeidimas, kai plotas, kuriame nustatytas minėtas pažeidimas, sudaro daugiau kaip 50 proc. viso tiesioginėms išmokoms deklaruoto ir tinkamo paramai pievų ir ganyklų, nurodytų GAAB reikalavimų aprašo 7 punkte, ploto ir bendras tokių tiesioginėms išmokoms deklaruotų ir tinkamų paramai pievų ir ganyklų plotas viršija 10 ha (akto redakcija, galiojusi nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. balandžio 12 d.)

Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas pareiškėjo pažeidimą tyčiniu, pagrindė išvadą skaičiavimais, kurie nėra paneigti, todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta šią išvadą teisinga.

Pareiškėjo nurodoma teismų praktika nėra aktuali šiam ginčui, todėl ja nesiremiama.

Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo P. V. (P. V.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas