2ef3711d-a76d-49ce-b6fe-847dc3af7cec · Kauno apygardos teismas

Pranešėja Regina Majauskienė Byla NrPranešėja Regina Majauskienė                             Byla Nr.1A-87-120-2013Teisėja Joana Kvaselytė                                        Proceso Nr. 1-22-1-01143-2011-9                                                                                  Proc. sprendimo kategorija: 2.4.6                            (S)                                   KAUNO APYGARDOS TEISMAS                                                 N U T A R T I S                                  LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU Kaunas                                                                                              2013 m. vasario 22 d.

                                                                                                                                            Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų:

Dmitrijaus Korsakovo ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Žukauskienei, nuteistajam A. G., jo gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo A. G. bei nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. G. apeliacinius skundus dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 11 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d. bei 150 str. 1 d. ir pagal BK 149 str. 1 d., nubaustas 3 (trejiems) metams ir 7 (septyniems) mėnesiams laisvės atėmimo; pagal BK 150 str. 1 d. , nubaustas 3 (trejiems) metams ir 7 (septyniems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos BK 63 str. 1 d., 2 d., ir 5 d. 1 p., bausmės subendrintos jų apėmimo bÅ«du ir galutinė subendrinta bausmė paskirta ? 3 (treji) metai 7 (septyni) mėnesiai laisvės atėmimo.             Nukentėjusiosios I. G. civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies ir, neturtinės žalos atlyginimui, iÅ¡ A. G. jai priteista 20.000,00 Lt (dvideÅ¡imt tÅ«kstančių litų).                          Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi skundÄ , iÅ¡klausiusi pranešėjos praneÅ¡imo, proceso dalyvių nuomonių,                              n u s t a t ė :

             A. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d., 150 str. 1 d. nuteistas už tai, kad jis 2011 m. lapkričio 4 d. apie 18.00 val. automobilyje ,,Convoy TD LWB“, Jungtinės Karalystės v/n (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, KaiÅ¡iadorių r. sav., grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ ir, pasinaudodamas bejėgiÅ¡ka nukentėjusiosios I. G. bÅ«kle – visiÅ¡ko aklumo negalia bei taip atimdamas nukentėjusiajai I. G. galimybę prieÅ¡intis, privertė nukentėjusiÄ jÄ I.

G. nusirengti, lytiÅ¡kai santykiavo su nukentėjusiÄ ja I. G. prieÅ¡ jos valiÄ , tenkino lytinę aistrÄ su nukentėjusiÄ ja I. G. prieÅ¡ jos valiÄ oraliniu ir kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«du (jÄ lietė, bučiavo, glamonėjo jos krÅ«tis, liepė nukentėjusiajai I. G. masažuoti jo lytinį organÄ rankomis ir oraliniu bÅ«du), bet nusikalstamos veikos nebaigęs dėl nukentėjusiosios I. G. žandikaulio deformacijos, vėl lytiÅ¡kai santykiavo su nukentėjusiÄ ja I. G. prieÅ¡ jos valiÄ .             A.

G. apeliaciniu skundu prašo:

a) jo kalinimÄ pripažinti neteisėtu ir jį nutraukti;

b) pirmosios instancijos teismo nuosprendį pripažinti neteisėtu, nepagrįstu ir jį panaikinti;

c) BPK 3 str. 1 d. 1 p. pagrindu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį;

d) jo ir trečiųjų asmenų turto prievartinį paėmimÄ byloje, pripžinti neteisėtu;

e) BPK 257 str. pagrindu priimti jo skundo 11-19 lapuose apraÅ¡ytas nutartis.             Nurodo, kad teismas bylos iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai neiÅ¡nagrinėjo, teisėjų etikos kodekso normomis nesivadovavo, Konstitucijos ir tarptautines teisės normas pažeidė, BPK 257 str. pagrindu nepriimdamas jame numatytų nutarčių dėl prisidengiant krata, padarytų oficialių dokumentų suklastojimo, jo rÅ«bų paėmimo, jo privačios nuosavybės pagrobimo, tyčinio jo turto sugadinimo, jo apÅ¡meižimo, jo nekaltumo prezumpcijos pažeidimo, neteisėto jo laisvės atėmimo, atsisakymo įvertinti jo suėmimo pagrįstumÄ , sukurtos ydingos praktikos apeiti BPK 127 str. nustatytÄ 3 mėnesių suėmimo terminÄ , jo konstitucinės teisės į gynybÄ pažeidimo, nepraneÅ¡ant jam sulaikymo pagrindų ir motyvų, neiÅ¡aiÅ¡kinant jo teisės į gynybÄ , neleidžiant tyrimo metu susipažinti su bylos medžiaga, teismui poveikio darymo, kad Å¡is priimtų jam nepalankų sprendimÄ , jo reiÅ¡kiamų nuÅ¡alinimų netenkinimo, teismas ignoravo jo atžvilgiu daromus pažeidimus, todėl jis abejoja ar teismas buvo įsigilinęs į įvykio aplinkybes, ir t.t..

Jis nei smurto, nei grasinimų prieÅ¡ nukentėjusiÄ nenaudojo, nukentėjusios yra apkalbėtas ir ne tik nusikaltimo sudėties, bet ir paties nusikaltimo jo veiksmuose, nebuvo, todėl teismo nuosprendį jis ir laiko neteisėtu bei nepagrįstu. Nukentėjusi I. G. apeliaciniu skundu praÅ¡o teismo nuosprendį dėl per Å¡velnios bausmės paskyrimo, panaikinti ir paskirti jam griežtesnę bausmę bei pilnai patenkinti jos civilinį ieÅ¡kinį. Nurodo, kad už 2 tyčinių nusikaltimų padarymÄ teismo nuteistajam, kuris už išžaginimÄ teisiamas trečiÄ kartÄ , paskirta yra per Å¡velni bausmė.

Josios 100.000 lt ieÅ¡kinys neturtinei žalai atlyginti, turėjo bÅ«ti patenkintas pilnai, nes ji, praradusi nekaltybę, pastojo, prarado gyvenimo džiaugsmÄ , jaučiasi nesaugi, iÅ¡gyvena dvasinę krizę ir nuteistojo veiksmais jai padarytos žalos pasekmės lydės jÄ visÄ gyvenimÄ .             Atsikirtimu į nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės I. G. apeliacinį skundÄ A. G. praÅ¡o nukentėjusios apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad nukentėjusios skundas paduotas yra praėjus daugiau nei 20 d., bet dėl paduoto apeliacinio skundo priėmimo, teisėjo nutartis nepriimta.

Skundas grindžiamas nukentėjusios dezinformacine informacija apie jo teistumų skaičių. Pagrindo jam ir taip teismo paskirtÄ per griežtÄ Â bausmę dar labiau griežtinti, nėra. Juo yra siekiama gauti didesnę turtinę naudÄ . Nukentėjusios teisme duoti parodymai buvo prieÅ¡taringi. Pagrindo jais tikėti, nebuvo.  DĖL A. G. SKUNDO REIKALAVIMŲ JO ATŽVILGIU PRIIMTĄ NUOSPRENDÄ® PRIPAŽINTI NETEISĖTU, NEPAGRÄ®STU IR BPK 3 STR. 1 D. 1 P. TVARKA JÄ®  PANAIKINTI, O JÄ® IÅ TEISINTI              Pagal BK 149 str. 1 d. už išžaginimÄ atsako tas, kas lytiÅ¡kai santykiavo su žmogumi prieÅ¡ Å¡io valiÄ panaudodamas fizinį smurtÄ ar grasinimus tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę prieÅ¡intis, ar pasinaudodamas bejėgiÅ¡ka nukentėjusio asmens bÅ«kle. Išžaginimas laikomas tik tiesioginės tyčios bÅ«du padaromu tyčiniu nusikaltimu.

Vadinasi, Å¡io nusikaltimo padarymo inkriminavimas galimas yra tik nustačius, kad kaltininkas suvokė lytinio akto siekiantis ir atliekantis jį prieÅ¡ nukentėjusio asmens valiÄ arba be jo sutikimo ir atliko jį žinodamas arba privalėdamas ir galėdamas numatyti, kad pasinaudoja bejėgiÅ¡ka nukentėjusio asmens bÅ«kle.Pagal BK 150 str. už seksualinį prievartavimÄ atsako tas, kas tenkino lytinę aistrÄ su žmogumi prieÅ¡ Å¡io valiÄ analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«du panaudodamas fizinį smurtÄ ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę prieÅ¡intis, ar pasinaudodamas bejėgiÅ¡ka nukentėjusio asmens bÅ«kle ir yra baudžiamas areÅ¡tu arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.

Pasinaudojimas bejėgiÅ¡ka nukentėjusio asmens bÅ«kle alternatyviu išžaginimo požymiu laikomas tada, kai nukentėjusysis dėl savo fizinės ar psichinės bÅ«klės ypatumų (fizinių trÅ«kumų, ligos, mažametystės, senatvės, psichikos sutrikimo ar kitokios liguistos ar nesÄ moningos bÅ«senos dėl hipnozės, girtumo ir pan. medžiagų) nesupranta, nesuvokia jo atžvilgiu atliekamų veiksmų prasmės arba kad ir supranta, suvokia, bet dėl fiziologinių priežasčių negali pasiprieÅ¡inti kaltininkui, ar iÅ¡reikÅ¡ti savo nuomonės.                               Kaltinamojo A.

G. parodymai rodo, kad, kelyje Kaunas-Vilnius, ties prekybos centru „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiai stabdant pakeleivingas maÅ¡inas, jis sustojo ir sutiko jÄ pavežti iki patogesnės jai pakeleivingų automobilių stabdymo vietos. Matė, kad jos turimuose lapuose tekstas yra paraÅ¡ytas Brailio raÅ¡tu, bet kad ji bÅ«tų buvus akla, nepatikėjo, nes su juo ji koketavo. Nukentėjusios papraÅ¡ytas nuvežti jÄ pas draugę į ŽirmÅ«nus, Vilniuje bei už tai pasisiÅ«lius padaryti viskÄ , ko tik jis panorės, jis tai suprato kaip pasiÅ«lymÄ lytiÅ¡kai santykiauti, todėl, pavažiavęs 4-5 km, sustojo Kauno miesto ribose esančioje (duomenys neskelbtini) aikÅ¡telėje.

Ir pasakė, kad čia jie galės pasimylėti. Nukentėjusioji tam nesiprieÅ¡ino, bet atsakė, kad gal nereikia Å¡ito daryti. Tokį jos elgesį supratęs kaip maivymÄ si, nes nukentėjusioji pati iki pusės nusirengė, parodė jam randÄ ant krÅ«tinės bei įspėjo jį, dėl jai padarytos Å¡irdies operacijos, elgtis su ja atsargiai. Nukentėjusioji pati ant sėdynės pasiklojo striukę, daiktus susidėjo ant priekinės panelės ir jie mylėjosi natÅ«raliu bÅ«du. Jokios prievartos prieÅ¡ jÄ jis nenaudojo, jai negrasino, jos netampė, nemušė ir su nukentėjusiÄ ja elgėsi Å¡velniai, bet jam dingo erekcija ir ji, jo jpapraÅ¡yta erekcijÄ sukelti rankomis, pati pasisiÅ«lė tai padaryti oraliniu bÅ«du, bet tai darė nevykusiai, todėl jie toliau ir toliau vėl mylėjosi natÅ«raliu bÅ«du.

Po to ji pati apsirengė. Nubrozdinimai nukentėjusios kÅ«ne atsirasti galėjo nuo po ja buvysios patiestos striukės, užtrauktuko. Ä® Vilnių jis jos nevežė, nes pamanęs jÄ turint psichikos problemų, iÅ¡sigando, jog prieÅ¡ jį čia gali bÅ«ti rezgama kokia afera. Jam paklausus, kodėl ji važinėja pakeleivingomis maÅ¡inomis, Å¡i atsakė, jog neturi pinigų bilietui. Kadangi jis atlygį už jos nuvežimÄ Ä¯ Vilnių, pasinaudojęs jos pasiÅ«lymu, lyg ir buvo pasiėmęs, pasisiÅ«lė nupirkti jai traukinio bilietÄ .

Pakeliui sustojus ir nuėjus jai nupirkti citrininių ledų, nukentėjusi įsėdo į kitÄ automobilį. Jis pamanė, kad ji ir kitam vairuotojui pasiÅ«lys tÄ patį, kÄ ir jam buvo pasiÅ«liusi. Apelianto parodymų apie nukentėjusios pasiÅ«lymÄ lytiniu santykiavimu atsilyginti už nuvežimÄ Ä¯ Vilnių bei laisvanoriÅ¡kus lytinius ir seksualinius santykius, jokie faktiniai duomenys byloje, nepatvirtina, tad teismas pagrįstai jais netikėjo.              Nukentėjusios I. G. parodymai rodo, kad 2011 m. lapkričio 4 d., apie 16.00 val., iki vietos, kur ji galėtų stabdyti pakeleivingas maÅ¡inas į Vilnių, bÅ«dama atvesta, .tabdė pakeleivingas maÅ¡inas.

Sustojęs kaltinamasis, pasisiÅ«lė jÄ pavežti į patogesnę pakeleivingų automobilių stabdymui, vietÄ . Važiuojant pajuto, kad vežama yra toliau nei keli kilometrai. Jai paklausus, kur ji yra vežama, kaltinamasis atsakė nuveÅ¡iÄ s į Vilnių. Pagalvojusi, jog jis jai, supratęs kad ji neregė, jai padės. Pajutusi, jog automobilis iÅ¡suko iÅ¡ kelio, iÅ¡sigando ir paklausė, kodėl jis iÅ¡suko iÅ¡ kelio. Kaltinamasis paaiÅ¡kino tai bÅ«tinumu jam iÅ¡ draugės pasiimti paliktÄ daiktÄ .

Automobiliui sustojus, kaltinamasis kažkur nuėjo, o grįžęs pasakė, jog jie pasimylės. Nusirengė pats, ir liepė jai pačiai nusirengti. Jai bandant sakyti, jog serga ir negali lytiÅ¡kai santykiauti, praÅ¡ant jos neįgalios pasigailėti, kaltinamasis jai pagrasino, kad nesutikuss, bus blogai. Ji labai iÅ¡sigando, nes, dėl aklumo buvo bejėgiÅ¡ka ir pabėgti negalėjo, todėl darė viskÄ , kÄ jai liepė daryti. Kaltinamasis sudraskė jai mergystės plėvę, liepė čiulpti jo lytinį organÄ ir grasino, jei ji to nedarys, su ja santykiaus „per užpakalį“.

Bijodama, ji sutiko čiulpti jo lytinį organÄ , bet dėl žandikaulio sÄ nario patologijos, jai nepavyko iÅ¡sižioti, todėl jis ir vėl jÄ Å¾agino. Ji, visÄ tÄ laikÄ , prašė jos pasigailėti. PrieÅ¡inosi jo veiksmams žodžiais ir maldavimais. Baigęs lytinį aktÄ , liepė jai apsirengti, pasakė padėsiÄ s jai ir parveÅ¡iÄ s jÄ namo. Verkdama ji apsirengė ir mÄ stė, kaip policija galėtų sulaikyti jos skriaudikÄ , kaip ji galėtų jį apibÅ«dinti. Kad turėtų kÄ policijai pasakyti, ji pati paprašė kaltinamojo telefono numerio, bet jis jo jai nedavė.

Tada ji, sugalvojusi pagal reljefÄ sužinoti jo automobilio numerius, paprašė kaltinamojo nupirkti jai ledų. Kaltinamajam iÅ¡lipus ir nuėjus, ji taip pat iÅ¡lipo ir bandė pirÅ¡tais užčiuopti automobilio numerius, bet to padaryti jai nepavyko, nes numerių ji nesuprato. Paprašė merginos, sėdėjusios greta sustojusiame automobilyje, pasakyti jai automobilio numerį. Å iai jį pasakius, trumposiomis žinutėmis telefonu ji sužinotÄ automobilio numerį iÅ¡siuntė porai draugių, pati iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus ir į kaltinamojo automobilį, negrįžo.             Nukentėjusios parodymai apie įvykio aplinkybes pastovÅ«s, nuoseklÅ«s bei patvirtinti faktiniais duomenimis byloje.                          Liudytojų R.

B., E. D. parodymai rodo, kad nuvykę į geležinkelio stotį, (duomenys neskelbtini), jie rado verkiančiÄ ir iÅ¡sigandusiÄ neregę merginÄ . Mergina paaiÅ¡kino, jog sustabdyto pakeleivingo automobilio vairuotojas jÄ iÅ¡prievartavo. Ji jiems parodė užraÅ¡ytÄ automobilio numerį, kuris priklausė Jungtinei Karalystei.             Liudytojos L. G. parodymai rodo, kad 2011 m. lapkričio 4 d., apie 19.00-19.30 val., nuvykusi į policijos komisariatÄ iÅ¡ pareigÅ«nų iÅ¡girdo, kad nukentėjusi ,,prisivažinėjo“ ir, kad jai reikia kitų rÅ«bų.

Supratusi, kas draugei nutiko, atvežė keletÄ asmeninių savo rÅ«bų. Matė, kad nukentėjusi buvo iÅ¡balusi, pasimetusi, sutrikusi, mažai kalbėjo ir tepasakė, kad ,,papuolė“. Ji iÅ¡tikta buvo Å¡oko, jÄ nuolat reikėjo raminti.              Specialisto iÅ¡vados Nr. G2999/11(02) (t. 1, b.l.

19) aktu nustatyta, kad įvykio metu, t.y. galimai 2011 m. lapkričio 4 d. apie 18.00 val., nukentėjusiajai padaryti buvo nubrozdinimai nugaros ir juosmens kairėje pusėje bei plyÅ¡imas mergystės plėvėje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, o tepinėliuose ir tampone su nukentėjusiosios makÅ¡ties turiniu, rasta sperma sutampa su kaltinamojo A. G. haplotipu nemažesne nei 99,99 proc. tikimybe (t. 1, b.l. 32, 112-113).             Visos Å¡ios byloje nustatytos faktinės aplinkybės bei paties kaltinamojo parodymai apie tai, kad, ketinant lytinius santykius su nukentėjusiÄ ja pradėti, Å¡i sakiusi jam, kad „gal nereikia, kad ji dar nekalta ir t.t.“, rodo, jog laisva valia su kaltinamuoju lytinius santykius turėti, nukentėjusi nesutiko, tad teismas, konstatuodamas, jog apeliantas lytinius bei seksualinius santykius su nukentėjusiÄ ja turėjo prieÅ¡ Å¡ios valiÄ ir žinojo bei suprato, kad siekia bei žagina ir seksualiai prievartaujÄ bejėgiÅ¡koje bÅ«klėje dėl visiÅ¡kos neregystės esančiÄ nukentėjusiÄ ir to norėjo, tad jo padarytos veikos pagal BK 149 str. 1 d. bei 150 str. 1 d., kvalifikuotos yra pagrįstai ir pagrindo apeliantÄ iÅ¡ Å¡ių jam inkriminuotų veikų iÅ¡teisinti, nėra.

                                    DĖL A. G. SKUNDO REIKALAVIMO KALINIMĄ PRIPAŽINTI NETEISĖTU IR JÄ® NUTRAUKTI Apelianto teigimu, skiriant bei tęsiant jam suėmimÄ , padaryta buvo teisėjų etikos kodekso, EŽT Konvencijų, Å¡alies Konstitucijos ir kitų teisės aktų pažeidimų, todėl jo kalinimas yra neteisėtas ir turi bÅ«ti nutrauktas.Duomenys byloje rodo, kad, įtarus nusikalstamų veikų padarymu, A. G., 2011 m. lapkričio 15 d. BPK 140 str. pagrindu buvo sulaikytas (t. 1, b.l. 114-115), o 2011 m. lapkričio 16 d. nutartimi, jam paskirta buvo kardomoji priemonė – suėmimaas (t.1, b.l. 124-126).

Šios jam paskirtos kardomosios priemonės paskyrimo teisėtumas ir pagrįstumas patvirtintas yra įsiteisėjusia (duomenys neskelbtini)Kauno apygardos teismo nutartimi. A. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, jam buvo pratęsta (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo nutartimis. Abiejų šių nutarčių teisėtumas ir pagrįstumas patvirtintas yra įsiteisėjusiomis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)Kauno apygardos teismo nutartimis. Neginčytinai akivaizdu, kad apeliaciniu skundu A.

G. skundžiamos visos suėmimo jam paskyrimo bei pratęsimo nutartys, yra įsiteisėję. Visi A. G. apeliaciniame skunde dėl minėtų nutarčių keliami klausimai, įsiteisėjusiomis nutartimis yra išspręsti, suėmimo paskyrimo bei paskirto suėmimo pratęsimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimais sprendimai, taip pat yra priimti ir įsiteisėję, tad visi jie galioja ir šiuo metu. Galiojančių sprendimų priėmimo teisėtumo bei pagrįstumo svarstymas ir vertinimas nėra apeliacinės instancijos teismo kompetencijos dalykas, todėl šie A.

G. apeliacinio skundo reikalavimai paliekami nenagrinėti.  DĖL A. G. REIKALAVIMO, REMIANTIS JO SKUNDO 11-19 LAPUOSE IÅ DĖSTYTOMIS APLINKYBĖMIS, BPK 257 STR. PAGRINDU PRIIMTI NUTARTIS A. G. apeliacinio skundo 11- 19 lapų turinį sudaro Europos žmogaus teisių teismo suformuluotų įstatymų aiÅ¡kinimo principų, Lietuvos Konstitucinio teismo nutarimų perraÅ¡ymas, BK 149 bei 150 str. sudėčių, nukentėjusios duotų parodymų bei teismo atliktų veiksmų apraÅ¡ymai bei teiginiai apie jo patirtas kliÅ«tis susipažinti su teismo posėdžio protokolu ir apie teismo nuosprendyje tendencingų iÅ¡kraipyų jo ir kitų asmenų parodymiose, buvimÄ , apie teismo pareigos, iÅ¡reikalauti dokumentus, neįvykdymÄ ir t.t.

Å ių savo apeliacinio skundo teiginių apeliantas, savo nurodytuose skundo 11-19 lapuose jokiais faktiniais duomenimis motyvuotai nepagrindė, konkretaus reikalavimo, nesuformulavo ir reikalaujamų BPK 257 str. pagrindu primti nutarčių, nekonkretizavo. Skundo 1-10 lapuose yra teiginiai apie nepriėmimÄ nutarčių oficialių dokumentų suklastojimo, jo privačios nuosavybės pagrobimo, tyčinio svetimo turto sugadinimo, duomenų apie bylÄ pavieÅ¡inimo žiniasklaidoje, neteisėto jo laisvės atėmimo ir kt klausimais, tačiau ir Å¡ioje jo apeliacinio skundo dalyje motyvuotai pagrįstų faktinių duomenų, kurie jo reikalavimų teisėtumÄ bei pagrįstumÄ patvirtintų, nėra, tad Å¡ioje dalyje jo skundas laikomas deklaratyviu bei plačiau neanalizuojamas bei nevertinamas.

DĖL A. G. TURTO PRIEVARTINIO PAĖMIMO PRIPAŽINIMO NETEISĖTU A. G. skundo turinys rodo, kad neteisėtu ir nepagrįstu jis kaiko laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ Ä¯ automobilį „Convoy TD LWB, kuris, jo teigimu, yra jo ir procese nedalyvavusių asmenų, todėl priimtas sprendimas pažeidžia tų žmonių teises. Užsienyje gyvenantis savininkas kreiptis negali, nes nežino apie tai, o Lietuvoje gyvenanti J. K. – T. ikiteisminio tyrimo metu yra kreipusis į ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nÄ .Å ie apelianto skundo teiginiai, nepagrįsti.BPK 151 str. 6 d. nustatyta tvarka, bylai esant perduotai teismui, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo, priimdamas nutartį, nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla.

Teismas šių reikalavimų, nepažeidė.Duomenys byloje rodo, kad, patikrintais Anglijoje registruotų automobilių duomenimis, Jungtinės Karalystės numerį (duomenys neskelbtini) turintis automobilis „Convoy TD LWB“, Anglijoje W. W iš Birminheimo, vardu registruotas buvo iki 2010 m. birželio mėnesio, automobilis. Šiuo metu šis automobilis Anglijoje jokio šeimininko neturi (t.1, b.l. 44-46), tačiau šis, Jungtinės Karalystės numerį (duomenys neskelbtini) turintis automobilis „Convoy TD LWB“, 2011 m. lapkričio 15 d. kratos metu rastas buvo Elektrėnų savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaime J.

K. (ji ir T.) namo kieme. Å io automobilio viduje rasti buvo 2010 m. kovo 1 d. A. G. (duomenys neskelbtini)), vardu iÅ¡raÅ¡yti jo registracijos dokumentai (t.1, b.l. 80-90). 2011 m. lapkričio 17 d. apklausta liudytoja J. T. (ji ir K.) parodė, kad šį automobilį Anglijoje įsigijęs parsigabeno ir naudojosi juo, apeliantas, tad, skundžiamu nuosprendžiu pripažinęs apeliantÄ kaltu ir iÅ¡ dalies patenkinęs nukentėjusios pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį, teismas, priteisto ieÅ¡kinio iÅ¡ieÅ¡kojimo užtikrinimui, į UAB „Šančių autoservisas“ saugomÄ Â automobilį, apelianto nuosavybės teises apribojo pagrįstai.

Apelianto skundo teiginiai, jog be jo automobilio savininkais yra ir J. T. (K.) bei dar kažkoks tai užsienyje gyvenantis asmuo, jokiais faktiniais duomenimis nepatvirtinti, tad yra deklaratyvÅ«s ir pagrindo, nuosprendžio Å¡ioje dalyje naikinimui, neduoda.          DĖL NUKENTĖJUSIOS I. G. APELIACINIO SKUNDO Už BK 149 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymÄ numatyta vien tik laisvės atėmimo iki 7 m. bausmė, o už BK 150 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymÄ numatyta areÅ¡to arba laisvės atėmimo iki 7 m., bausmė.

A. G. už kiekvieno iÅ¡ nusikaltimų padarymÄ nubaustas laisvės atėmimu po 3 metus ir 7 mėnesius. Akivaizdu, kad už kiekvienÄ iÅ¡ Å¡ių nusikaltimų paskirtos bausmė, nors ir nežymiai, bet yra didesnės už įstatymo sankcijoje nustatytų Å¡ios rÅ«Å¡ies bausmių, vidurkius. Skirdamas A. G. Å¡ias bausmes, teismas įstatymų reikalavimų nepažeidė ir teisingai taikė įstatymus.BK 61 str. įpareigoja teismÄ , įvertinus atsakomybę lengvinančių ir (ar) atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvimÄ , skiriamos bausmės dydį skaičiuoti nuo įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės vidurkio.

Skirdamas bausmes, teismas atsižvelgė į visas apeliantės I. G. nurodytas aplinkybes, t.y., ir į tai, kad, savo veiksmais A. G. padarė du tyčinius sunkius, nukreiptus prieÅ¡ žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvės neliečiamumÄ , nusikaltimus, ir į tai, kad A. G. buvo teistas, ir į tai, kad, jo už ižžaginimÄ turėti teistumai yra iÅ¡nykę, ir į tai, kad paskutinis jo teistumas, skundžiamu nuosprendžiu konstatuotų padarytais nusikaltimų padarymo metu, nebuvo iÅ¡nykęs, ir į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tad BK 54 str. bei BK 61 str. reikalavimai, nepažeisti ir pagrindo, remiantis tomis pat aplinkybėmis, A.

G. paskirtas bausmes griežtinti, nėra,    Abu A. G. padaryti nusikaltimai sudaro idealiÄ jÄ nusikaltimų sutaptį. BK 63 str. 5 d. 1 p. įpareigoja bausmes, paskirtas už idealia sutaptimi padarytus nusikaltimus bendrinti bausmių apėmimo bÅ«du. Å ioje konkrečioje byloje bÅ«tent taip teismas, A. G. paskirtas bausmes ir subendrino, tad, Å¡ioje dalyje nukentėjusios skundas, nepagrįstas.     Nepagrįstas nukentėjusios skundas ir civilinio ieÅ¡kinio dydžio dalyje. I. G. praÅ¡omÄ priteisti 100.000 lt neturtinės žalos dydį tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, tiek ir apelaciniame skunde, motyvavo ir motyvuoja tuo, kad nusikaltimų pasekmės jÄ lydės visÄ gyvenimÄ , nes ji ne savo noru yra praradusi nekaltybę, pastojusi, praradusi gyvenimo džiaugsmÄ , jaučiasi nesaugi, iki Å¡opl nepriima su ja atsitikusio fakto, , pačios prisiminimai bei kitų pasakojimai sukelia jai neigiamas emocijas, iÅ¡gyvena dvasinę krizę.

    Esminiu neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijumi laikomos yra nusikaltimo padarymu sukeltos pasekmės.    Teismas, skundžiamu nuosprendžiu, jokių liekamųjų nukentėjusios sveikatos pakenkimo reiÅ¡kinių buvimo, nenustatė. Nei bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme, nei Å¡ios instancijos teismui, duomenys, kurie patvirtintų liekamųjų sveikatos pakenkimų diagnozavimo nukentėjusiai buvimÄ , nepateikta. Teiginiai apie nukentėjusios kreipimÄ si į psichologus ir socialinius darbuotojus, jokiais faktiniais duomenimis iki Å¡iol taip pat nepatvirtinti.

Teismų praktikoje priteisiamos BK 149 str. 1 d. numatytais nusikaltimais padarytos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 3000 lt iki 50.000 lt, bet jos vidurkį sudaro 8000 lt, o priteisiamos neturtinės žalos dydis BK 150 str. 1 d. numatytais nusikaltimais, svyruoja nuo 1000 lt iki 10.000 lt, bet jos vidurkį sudaro 4000 lt ((apžvalgai pateiktose bylose priteistų neturtinės žalos dydžių lyginamoji lentelė, sudaryta 2009 m. birželio 1 d.). Iš to akivaizdu, kas, nekonstatavus jokių liekamųjų sveikatos problemų buvimo, nukentėjusiai priteistas 20000 lt neturtinės žalos dydis nėra aiškiai per mažas.

Jis pilnai atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, tad ir Å¡ioje dalyje pagrindo nukentėjusios skundo tenkinimui taip pat nėra.              Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,                                        n u t a r i a:              A. G. ir nukentėjusiosios I. G. apeliacinius skundus atmesti.             KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 11 d. nuosprendį apeliacinių skundų ribose palikti nepakeistÄ .

Teisėjai:                                                                                    Regina Majauskienė                                                                                                    Kęstutis Dargužis                                                                                                                                                                              Dmitrijus Korsakovas