2ef32c5f-e2fd-443b-aafa-38fc9fbbe9a7 · Kauno apygardos administracinis teismas

                                                                                         Administracinė byla Nr. I-1792-414/2016                                                                                            Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01861-2015-8                                                                                      Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74 (S)                      KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                                  2016 m. vasario 1 d.Kaunas              Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Rimantas Giedraitis, sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant pareiškėjui J.

P. ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų atstovui M. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. P. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas J. P. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų 100 Eur neturtinės žalos už kiekvienÄ praleistÄ parÄ Å¾eminančiomis žmogaus orumÄ ir garbę sÄ lygomis baudos izoliatoriuje, laikotarpiu nuo 2013-05-06 iki 2015-02-24.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad baudos izoliatoriaus kameros buvo perpildytos, todėl teko patirti didelius nepatogumus, depresijÄ , stresÄ . Tokios kalinimo sÄ lygos prilygo kankinimui, todėl prašė priteisti neturtinę žalÄ . Papildomai pažymėjo, kad esant baudos izoliatoriuje nuo 2013-05-07 iki 2013-11-19 buvo apribota galimybė bendrauti laiÅ¡kais ir skambučiais, todėl skambinti ir siųsti laiÅ¡kus galėjo tik kas 15 parų. Atsakovas teismo prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime nurodė ir jo atstovas teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2013-05-07 iki 2013-05-21 buvo paskirtas į baudos izoliatoriaus kamerÄ Nr. 18, kurios plotas yra 12,21 kv. m., įrengta 3 miegamosios vietos. Nuo 2013-05-23 iki 2013-05-28, nuo 2013-09-23 iki 2013-10-08, nuo 2014-09-22 iki 2014-10-03, nuo 2014-11-06 iki 2014-11-11 pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas į baudos izoliatoriaus kamerÄ Nr. 2, kurios plotas yra 29,51 kv. m., įrengta 8 miegamosios vietos. Nuo 2013-06-12 iki 2013-06-27, nuo 2013-06-27 iki 2013-07-09, nuo 2013-07-16 iki 2013-08-01, nuo 2013-08-01 iki 2013-08-13, nuo 2013-08-27 iki 2013-09-09 pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas į baudos izoliatoriaus kamerÄ Nr.15, kurios plotas yra 11,64 kv. m., įrengta 3 miegamosios vietos.

Nuo 2013-09-09 iki 2013-09-23, nuo 2013-10-08 iki 2013-10-22, nuo 2013-10-22 iki 2013-11-07 pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas į baudos izoliatoriaus kamerÄ Nr. 4, kurios plotas yra 14,48 kv. m., įrengta 4 miegamosios vietos. Nuo 2013-11-07 iki 2013-11-19 pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas į baudos izoliatoriaus kamerÄ Nr. 17, kurios plotas yra 11,25 kv. m., įrengta 3 miegamosios vietos. Nuo 2014-08-22 iki 2014-09-05 pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas į baudos izoliatoriaus kamerÄ Nr. 13, kurios plotas yra 11,97 kv.m., įrengta 3 miegamosios vietos.

Nuo 2015-02-18 iki 2015-02-24 pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas į baudos izoliatoriaus kamerÄ Nr. 9, kurios plotas yra 6,32 kv. m., įrengta 2 miegamosios vietos. Pažymėjo, kad Alytaus pataisos namų (toliau - Alytaus PN) baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpose atliktas kapitalinis remontas. Remontas vyko keliais etapais. Dalis kamerų pradėta eksploatuoti 2009 m. sausio mėnesį, kita dalis - 2010 m. birželio mėnesį. Remonto metu visose baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo kamerose buvo pakeisti langai (plastikiniais), durys, naujai įrengti tualetai, tualetuose įrengta iÅ¡traukiamoji ventiliacija, naujai įrengta elektros instaliacija ir apÅ¡vietimas, prižiÅ«rėtojo iÅ¡kvietimo sistema.

Kameros aprÅ«pintos naujais baldais ir inventoriumi. Baudos izoliatoriaus ir-kamerų tipo patalpos įrengtos pagal remonto atlikimo metu galiojusios Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Tačiau baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpų kamerose bausmę atliekantys nuteistieji piktybiÅ¡kai gadina ir laužo kamerose esantį inventorių, baldus, Å¡viestuvus, duris, langus ir elektros instaliacijÄ , radijo taÅ¡kus ir prižiÅ«rėtojo iÅ¡kvietimo sistemÄ . Pataisos namų administracija tvarko ir remontuoja nuteistųjų piktybiÅ¡kais veiksmais padarytus gedimus, bet ne visuomet fiziÅ¡kai ir finansiÅ¡kai pajėgi sutvarkyti tÄ pačiÄ dienÄ .

Lovos miegamuosiuose ir kamerose yra metalinės geros bÅ«klės, nuteistiesiems yra iÅ¡duodami Å¡varÅ«s čiužiniai ir patalynė. PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 100 Eur neturtinės žalos už kiekvienÄ praleistÄ parÄ Å¾eminančiomis žmogaus orumÄ ir garbę sÄ lygomis baudos izoliatoriuje, laikotarpiu nuo 2013-05-06 iki 2015-02-24.

Visų pirma pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minėtų sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalÄ . Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų bÅ«ti tenkinamas nustačius neteisėtus Alytaus pataisos namų administracijos veiksmus, neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos.Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 patvirtintos „Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės“. Vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punkte įtvirtinta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigose negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,1 kv. m ploto asmeniui, laikomam pataisos namų bendrabučių tipo patalpose, o pagal 111.2 punktÄ , kamerų tipo patalpose – 3,6 kv. m.Ä®rodinėjimo pareiga dėl kalinimo sÄ lygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ A. ir kiti prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07, 60800/08), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013).

Todėl Å¡iuo atveju įrodinėjimo pareiga, kad nagrinėjamu laikotarpiu laisvės atėmimo vietoje buvo užtikrintas nurodytas vienam asmeniui turintis tekti plotas, tenka Alytaus PN. PareiÅ¡kėjas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuo baudos izoliatoriuje. Savo reikalavimÄ pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės grindė tuo, kad baudos izoliatoriaus kamerose Nr. 18, 2, 15, 4, 17, 13 ir 9 nebuvo užtikrintas minimalus 3,6 kv. m. plotas.Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas:laikotarpiais 2013-05-07 iki 2013-05-21 buvo paskirtas į baudos izoliatoriaus kamerÄ Nr. 18, kurios plotas yra 12,21 kv. m.

Nuo 2013-05-23 iki 2013-05-28, nuo 2013-09-23 iki 2013-10-08, nuo 2014-09-22 iki 2014-10-03, nuo 2014-11-06 iki 2014-11-11 pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas į baudos izoliatoriaus kamerÄ Nr. 2, kurios plotas yra 29,51 kv. m. Nuo 2013-06-12 iki 2013-06-27, nuo 2013-06-27 iki 2013-07-09, nuo 2013-07-16 iki 2013-08-01, nuo 2013-08-01 iki 2013-08-13, nuo 2013-08-27 iki 2013-09-09 pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas į baudos izoliatoriaus kamerÄ Nr.15, kurios plotas yra 11,64 kv. m. Nuo 2013-09-09 iki 2013-09-23, nuo 2013-10-08 iki 2013-10-22, nuo 2013-10-22 iki 2013-11-07 pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas į baudos izoliatoriaus kamerÄ Nr. 4, kurios plotas yra 14,48 kv. m.

Nuo 2013-11-07 iki 2013-11-19 pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas į baudos izoliatoriaus kamerÄ Nr. 17, kurios plotas yra 11,25 kv. m. Nuo 2014-08-22 iki 2014-09-05 pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas į baudos izoliatoriaus kamerÄ Nr. 13, kurios plotas yra 11,97 kv. m. Nuo 2015-02-18 iki 2015-02-24 pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas į baudos izoliatoriaus kamerÄ Nr. 9, kurios plotas yra 6,32 kv. m. (b.l. 8-9). Kadangi duomenų apie konkrečiais laikotarpiais baudos izoliatoriuose kartu su pareiÅ¡kėju apgyvendintų (laikytų) nuteistųjų skaičių atsakovas nepateikia, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas baudos izoliatoriaus kamerų gyvenamÄ jį plotÄ padalinant iÅ¡ miegamųjų vietų (lovų) skaičiaus.Atsakovas į bylÄ pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad:baudos izoliatoriaus 18 kameros plotas yra 12,21 kv. m., Å¡ioje patalpoje įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui tenka 3,67 kv. m. ploto;baudos izoliatoriaus 2 kameros plotas yra 29,51 kv. m., Å¡ioje patalpoje įrengtos 8 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui tenka 3,68 kv. m. ploto;baudos izoliatoriaus 15 kameros plotas yra 11,64 kv. m., Å¡ioje patalpoje įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui tenka 3,88 kv. m. ploto;baudos izoliatoriaus 4 kameros plotas yra 14,48 kv. m., Å¡ioje patalpoje įrengtos 4 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui tenka 3,62 kv. m. ploto;baudos izoliatoriaus 17 kameros plotas yra 11,25 kv. m., Å¡ioje patalpoje įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui tenka 3,75 kv. m. ploto;baudos izoliatoriaus 13 kameros plotas yra 11,97 kv. m., Å¡ioje patalpoje įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui tenka 3,99 kv. m. ploto;baudos izoliatoriaus 9 kameros plotas yra 6,32 kv. m., Å¡ioje patalpoje įrengtos 2 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui tenka 3,16 kv. m. ploto (b.l. 22-23, 39, 48-61).

Tačiau pareiškėjas papildomai nurodė (b.l. 27), kad baudos izoliatoriaus 18 kameroje buvo įrengtos 4 miegamosios vietos, baudos izoliatoriaus 15 kameroje buvo įrengtos 4 miegamosios vietos, baudos izoliatoriaus 17 kameroje buvo įrengtos 4 miegamosios vietos, todėl šiose kamerose kalėjo po 4 asmenis ir nebuvo užtikrintas minimalus 3,6 kv. m. plotas.Atsakovo pateiktos Nuteistųjų uždarymo į baudos (drausmės) izoliatorių arba karcerį apskaitos žurnalo (toliau – Apskaitos žurnalas) atskirų lapų kopijos liudijo tai, kad baudos izoliatoriaus 18, 15 ir 17 kamerose bausmę atlikinėjo po tris nuteistuosius.

Tačiau į bylÄ iÅ¡reikalavus Apskaitos žurnalÄ nustatyta, kad baudos izoliatoriaus 18 kameroje nuo 2013-05-07 iki 2013-05-21 bausmę atlikinėjo 4 nuteistieji (Apskaitos žurnalo eil. Nr. 682, 706, 724, 735). Pažymėtina, kad Apskaitos žurnalo eil. Nr. 724 nurodytas 18 kameros numeris iÅ¡taisytas į 14 numerį. Taip pat nustatyta, kad baudos izoliatoriaus 15 kameroje nuo 2013-06-12 iki 2013-06-27 ir nuo 2013-08-27 iki 2013-09-09 bausmę atlikinėjo 4 nuteistieji (Apskaitos žurnalo eil. Nr. 858, 859, 867, 685 ir 679, 683, 693, 698), o baudos izoliatoriaus 17 kameroje nuo 2013-11-07 iki 2013-11-19 bausmę atlikinėjo taip pat 4 nuteistieji (Apskaitos žurnalo eil.

Nr. 1014, 1029, 1030, 1036).Apskaitos žurnalo duomenys patvirtina pareiÅ¡kėjo nurodytÄ aplinkybę, kad baudos izoliatoriaus 18 kameroje buvo įrengtos 4 miegamosios vietos, baudos izoliatoriaus 15 kameroje buvo įrengtos 4 miegamosios vietos, baudos izoliatoriaus 17 kameroje buvo įrengtos 4 miegamosios vietos, todėl Å¡iose kamerose kalėjo po 4 asmenis ir nebuvo užtikrintas minimalus 3,6 kv. m. plotas. Tokiu bÅ«du, baudos izoliatoriaus 18 kameroje vienam asmeniui teko 3,05 kv. m. ploto; baudos izoliatoriaus 15 kameroje vienam asmeniui teko 2,91 kv. m. ploto; baudos izoliatoriaus 17 kameroje vienam asmeniui teko 2,81 kv. m. ploto; baudos izoliatoriaus 9 kameroje vienam asmeniui teko 3,16 kv. m. ploto.Akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjo kalinimo Alytaus PN, jį apgyvendinus 18, 15, 17 ir 9 kamerose nebuvo užtikrinama Vidaus tvarkos taisyklių 111.2 punkte reglamentuota vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto norma (3,6 kv. m.).

Vidaus tvarkos taisyklių 111.2 punkto reikalavimų nesilaikymas patvirtina valstybės valdžios institucijos veiksmų neteisėtumÄ , kaip bÅ«tinÄ civilinės atsakomybės sÄ lygÄ , todėl nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjas Alytaus PN buvo kalinamas pažeidžiant jo subjektinę teisę atlikti bausmę tinkamo ploto gyvenamosiose patalpose.Pagal atsakovo pateiktus duomenis nustatyta, kad baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 18 pareiÅ¡kėjas praleido 15 parų, baudos izoliatoriaus 15 kameroje praleido 75 paras, baudos izoliatoriaus 17 ir 9 kamerose praleido po 15 parų.

IÅ¡ viso – 120 parų.   PareiÅ¡kėjas nesutinka su jam tekusio konkretaus gyvenamojo ploto apskaičiavimo metodika, t. y. jo nuomone, konkrečiu atveju nepagrįstai nebuvo atsižvelgta į užstatytÄ baldais plotÄ . Šiuo aspektu nurodytina, jog nei iki 2010 m. balandžio 30 d. galiojusi Higienos norma, nei po to įsigaliojusios Taisyklės nenumatė, kad į Å¡iuose teisės aktuose įtvirtintÄ minimaliÄ pataisos įstaigų patalpose vienam asmeniui turinčiÄ tekti gyvenamųjų patalpų ploto normÄ neįskaičiuojamas gyvenamosiose patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas (žr. pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014).

Tačiau pridurtina, jog į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, atsižvelgiama tada, kai nustatomas teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimas ir sprendžiama dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013 ir kt.). PareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės dėl apribotos galimybė bendrauti laiÅ¡kais ir skambučiais esant baudos izoliatoriuje nuo 2013-05-07 iki 2013-11-19, susijusios su drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sÄ lygomis, kurios nustatytos Bausmių vykdymo kodekso 75 straipsnyje, tačiau Å¡ių aplinkybių, o tai pat aplinkybių dėl kamerų antisanitarinės bÅ«klės pareiÅ¡kėjas nedetalizavo.

Ä® bylÄ pateikti atsakovo duomenys patvirtina, jog baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpose 2009-2010 metais atliktas kapitalinis remontas (b.l. 15-21), o Alytaus visuomenės sveikatos centras 2014-11-19 atlikęs patikrinimÄ nenustatė pažeidimų pagal Lietuvos higienos normÄ HN 76:2010 Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai (b.l. 24-25). Pažymėtina, jog Bausmių vykdymo kodekso 75 straipsnyje nustatyta galimybė gauti ir siųsti neribotÄ kiekį laiÅ¡kų, taip pat gauti smulkiųjų paketų su spauda, vienÄ kartÄ per mėnesį paskambinti telefonu, tačiau į bylÄ nepateikta jokių objektyvių duomenų, kad nustatytos tvarkos nebuvo laikomasi.

Neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios bÅ«senos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudÄ , neįmanoma sugrÄ Å¾inti – tokiÄ bÅ«senÄ kai kada (geriausiu atveju) galima tik iÅ¡ naujo sukurti, panaudojant inter alia materialiÄ (pirmiausia piniginę) kompensacijÄ už tÄ moralinę žalÄ (tai nereiÅ¡kia, kad kai kada iÅ¡ties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtÄ moralinę žalÄ ) (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimÄ ).

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽŽT), gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimÄ byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98), 2006 m. spalio 10 d. sprendimÄ byloje L. L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das, o tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99). AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į nagrinėjamo pažeidimo trukmę, nustatytus neteisėtus veiksmus, tinkamų kalinimo sÄ lygų neužtikrinimo pobÅ«dį, nėra pagrindo apsiriboti teisės pažeidimo pripažinimu kaip pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Å iuo atveju vien pažeidimo, kuris, atsižvelgus į pažeidimo trukmę, nelaikytinas menkaverčiu, pripažinimas negali bÅ«ti pripažinta pakankama satisfakcija. Teismo vertinimu, gana ilgas kalinimo perpildytoje kameroje laikotarpis bei pažeista minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto norma, kiti nustatyti pažeidimai sukėlė pareiÅ¡kėjui diskomfortÄ ir psichologinę kančiÄ , be to, toks perpildymas iÅ¡ dalies trukdė naudotis privatumu kasdieniniame gyvenime.

Manytina, jog patirtos žalos atlyginimo forma pripažinus pažeistas pareiÅ¡kėjo teises neatlygintų pareiÅ¡kėjo patirtos žalos ir žalos kompensavimas iÅ¡ esmės taptų iliuzinis. Taigi vien pažeidimo pripažinimo, įvertinus jo trukmę ir mastÄ , atsižvelgus į nustatytus kitus neteisėtus atsakovo veiksmus, nurodytus argumentus, nepakanka pažeistai teisei apginti.Teismui, kaip nacionalinei ginÄÄ nagrinėjančiai institucijai, yra palikta pirmiausiai teisė įvertinti įvardinamus asmenų teisių pažeidimus, esant jiems konstatuotiems, priteisti pagal įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ Å¾alos dydį, kompensuojantį patirtÄ Å¾alÄ , be kita ko, tai darydamas jis turi atsižvelgti į nacionaliniame reguliavime įtvirtintus tokios žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Tai pagrindžia ir EŽTT iÅ¡aiÅ¡kinimai, kad visų pirma nacionaliniai teismai privalo aiÅ¡kinti ir taikyti vidaus teisę (žr., pvz., EŽTT 1998 m. vasario 19 d. sprendimÄ E. M. G. S. A. prieÅ¡ IspanijÄ ). Å iuo atveju EŽTT neformuoja jokių bendrų, iÅ¡samių atlygintinų sumų kriterijų ir nenustato fiksuoto žalos atlyginimo dydžio, kuriais turėtų vadovautis bendrai visų valstybių nacionaliniai teismai, pirminė žalos dydžio įvertinimo teisė yra paliekama nacionaliniams teismams.Kiekvienas žalos dėl nepriimtinomis kalinimo sÄ lygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi bÅ«ti atsižvelgta į visumÄ faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje.

Taigi atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra bÅ«tent nacionalinio teismo prerogatyva ir teismas priteisdamas konkretų neturtinės žalos dydį turi pareigÄ atsižvelgti į įvardintus kriterijus, į tai, kad bÅ«tent priteistina neturtinė žala kompensuotų asmens patirtÄ Å¾alÄ .Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog atsakovo pareigÅ«nų elgesys su pareiÅ¡kėju galėtų bÅ«ti vertintinas kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme, tačiau teismas, įvertinęs nurodyto pažeidimo trukmę, pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės pažeidimo mastÄ ir trukmę, neteisėtų veiksmų pobÅ«dį, pripažįsta, kad dėl nustatytų neteisėtų veiksmų pareiÅ¡kėjas jautė dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus.

Teismas, atsižvelgęs į nurodytų aplinkybių visumÄ , jų kumuliacinį poveikį, vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais, laiko, kad pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali bÅ«ti įvertintas 960 Eur. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo J. P. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti J. P. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 960 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                                                                                 Rimantas Giedraitis