2022-11-16 Nr. AB-27902-3-61-3-00535-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-964-552/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00535-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 7.5.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui (tretieji suinteresuoti asmenys: Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždaroji akcinė bendrovė „ISM vadybos ir ekonomikos universitetas“) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba) 2019 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. (6.3E) 1-156; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir Fondo valdybos Vilniaus skyrius, atsakovas) 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. (10.7) VPE_SPI-11250; 3) įpareigoti Fondo valdybą ir Fondo valdybos Vilniaus skyrių įskaityti į pareiškėjo mokslinio darbo stažą, reikalingą mokslininkų valstybinei pensijai gauti, laikotarpį nuo 2000 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. lapkričio 13 d., jam dirbant ISM Vadybos ir ekonomikos nevalstybiniame universitete, bei atitinkamai perskaičiuoti mokslininko valstybinės pensijos dydį.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Fondo valdybos Vilniaus skyrius 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr.(10.7)VPE_SP1E-11250 įskaitė pareiškėjo mokslinio darbo stažą, kurį jis įgijo, dirbdamas valstybinėse mokslo institucijose ir paskyrė mokslininko pensiją už tą laikotarpį, tačiau neįskaitė mokslinio darbo stažo, kurį jis įgijo, dirbdamas nevalstybinėje mokslo ir studijų institucijoje – uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „ ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas“, motyvuodamas tuo, kad Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 4 straipsnis mokslinio darbo stažą apibrėžia kaip darbą valstybinėje mokslo ir studijų institucijoje. Fondo valdyba 2019 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. (6.3E) 1-156 atmetė jo 2018 m. gruodžio 8 d. skundą dėl šio Fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimo, nurodydama dar ir kitą priežastį: ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas nėra įtrauktas į Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos 1995 m. patvirtintą valstybinių mokslo ir studijų institucijų sąrašą, kuriose mokslininko darbas įskaitomas į mokslinio darbo stažą.

3. Pareiškėjas, nesutikdamas su Fondo valdybos ir Fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimais, prašė teismo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis ta apimtimi, kuria nustatyta, kad „Daktaro stažą sudaro asmens mokslinio darbo Lietuvos Respublikos valstybinėse mokslo ir studijų institucijose laikas nuo daktaro laipsnio suteikimo dienos, o habilituoto daktaro stažą – mokslinio darbo minėtose institucijose laikas nuo habilituoto daktaro laipsnio suteikimo dienos, bet abiem atvejais ne ilgiau negu tam asmeniui sukaks 65 metai“, ir 4 straipsnio 4 dalis ta apimtimi, kuria nustatyta, kad „<...> kitų mokslininkų mokslinio darbo stažas, kai jie dirbo mokslinį darbą vykdydami iš valstybės biudžeto finansuojamas mokslo programas, prilyginamas mokslinio darbo stažui Lietuvos Respublikos valstybinėse mokslo ir studijų institucijose šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka“, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies, 48 straipsnio 1 dalies ir 52 straipsnio nuostatoms.

4. Pareiškėjas nurodė, kad mokslininkų, dirbančių Lietuvos Respublikos valstybinėse mokslo ir studijų institucijose ir dirbančių Lietuvos Respublikos nevalstybinėse mokslo ir studijų institucijose, kurios nevykdo valstybės biudžeto finansuojamų mokslo programų, padėtis iš esmės yra vienoda, tarp jų nėra tokių skirtumų, kad būtų pateisinama galimybė neįskaityti į darbo stažą Lietuvos Respublikos nevalstybinėse mokslo ir studijų institucijose, kurios nevykdo valstybės biudžeto finansuojamų mokslo programų, mokslinį darbą dirbančių mokslininkų darbo laiko ir diskriminuoti juos socialinės padėties atžvilgiu, nesuteikiant galimybės gauti valstybinę mokslininko pensiją. Pareiškėjo teigimu, mokslininko darbas nevalstybinėje mokslo ir studijų institucijoje, kuri nevykdo valstybės biudžeto finansuojamų mokslo programų, bet vykdo privataus kapitalo finansuojamas mokslo programas, pats savaime nesumenkina tokio mokslininko darbo bei jo reikšmės ir naudos valstybei ar visuomenei, lyginant su mokslininko darbu valstybinėje mokslo ir studijų institucijoje. Pareiškėjas manė, kad tokiu teisiniu reguliavimu pažeidžiamas Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas.

5. Pareiškėjo įsitikinimu, Laikinajame įstatyme numatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį tik mokslininkams, dirbantiems valstybinėse mokslo ir studijų bei joms prilygintose institucijoje, numatyta teisė gauti valstybinę mokslininko pensiją, lyginant su mokslininkais, dirbančiais kitose institucijose, kuriems tokia galimybė nenumatyta, pastaruosius ne tik diskriminuoja socialinės padėties atžvilgiu, bet taip pat tai laikytina galimybės laisvai pasirinkti darbą ir verslą suvaržymu, toks reguliavimas pažeidžia konstitucinę asmens teisę į socialinę paramą, neatitinka konstitucinio socialinės darnos imperatyvo, konstitucinių teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų ir prieštarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies ir 52 straipsnio nuostatoms.

6. Atsakovas Fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepime prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

7. Atsakovas nurodė, kad mokslininkų pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis Laikinuoju įstatymu. Atsakovas pažymėjo, kad ISM Vadybos ir ekonomikos nevalstybinis universitetas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 1995 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 65 „Dėl valstybinių mokslo ir studijų institucijų, kuriose mokslininko darbas įskaitomas į daktaro ar habilituoto daktaro stažą mokslininkų valstybinei pensijai gauti, sąrašo“ patvirtintame sąraše (toliau – ir Sąrašas) nenurodytas.

8. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad moksliniam darbo stažui yra prilyginamas laikas, kuriuo mokslininkai dirbo mokslinį darbą vykdydami iš valstybės biudžeto finansuojamas mokslo programas. Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad mokslininkų mokslinio darbo stažą, kai jie dirbo mokslinį darbą vykdydami iš valstybės biudžeto finansuojamas mokslo programas, nustato ir išduoda mokslinio darbo stažą patvirtinančius dokumentus pensijai skirti Lietuvos Respublikos mokslinio darbo stažo nustatymo komisija prie Švietimo ir mokslo ministerijos. Apie galimybę kreiptis į Švietimo ir mokslo ministerijos Studijų, mokslo ir technologijų departamentą dėl laikotarpio nuo 2000 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. lapkričio 13 d., kai V. B. dirbo ISM Vadybos ir ekonomikos universitete, prilyginimo mokslinio darbo stažui, pareiškėjas buvo informuotas.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo Fondo valdyba su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jo netenkinti, atsiliepime į skundą nurodydama tuos pačius nesutikimo su skundu argumentus, kaip ir Fondo valdybos Vilniaus skyrius.

10. Fondo valdyba pažymėjo, jog Konstitucinis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad valstybinių pensijų, o mokslininkų valstybinė pensija yra viena iš valstybinių pensijų rūšių, ypatumai leidžia įstatymų leidėjui, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes ir paisant Konstitucijos normų ir principų, nustatyti atitinkamas šių pensijų skyrimo sąlygas (2008 m. gruodžio 24 d. nutarimas, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2010 m. birželio 29 d., 2012 m. vasario 6 d., 2015 m. gegužės 6 d. nutarimai); įstatymų leidėjo diskrecija nustatant valstybinių pensijų skyrimą yra platesnė nei reglamentuojant kitas pensijas, jų skyrimo sąlygos gali būti labai įvairios ir priklausyti inter alia (taip pat) nuo ekonominių valstybės išgalių ir kt. (2008 m. gruodžio 24 d., 2012 m. vasario 6 d., 2015 m. gegužės 6 d. nutarimai).

11. Fondo valdyba, remdamasi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sekretorės 2009 m. kovo 16 d. raštu Nr. (26.10-35)-SD-2500, nurodytu Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2009 m. balandžio 17 d. pažymoje Nr.(09)-SN-20, teigė, kad Laikinasis įstatymas priimtas, siekiant paremti mokslininkus, dirbančius už palyginti nedidelius atlyginimus. Mokslininkų valstybinių pensijų tikslas – kompensuoti palyginti mažus valstybiniame sektoriuje dirbančių mokslininkų atlyginimus, dėl ko sulaukus senatvės pensijos amžiaus mokamos mažos socialinio draudimo pensijos. Privačiame sektoriuje yra didesnės mokslinių tyrimų finansavimo galimybės, kas užtikrina didesnį darbo užmokestį mokslininkams ir geresnes mokslinių tyrimų vykdymo sąlygas, sutelkus visas pastangas kuo daugiau mokslininkų pritraukti į įvairių sektorių, gali susidaryti situacija, kad pritrūks kvalifikuotų mokslininkų darbui valstybinėse studijų institucijose. Fondo valdyba, atsižvelgdama į Laikinojo įstatymo priėmimo tikslą, manė, kad kreiptis į Konstitucinį Teismą nėra pagrindo.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas“ pareiškėjo skundą prašė patenkinti.

13. UAB „ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas“ manė, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostata, kuria iš valstybinių mokslininkams skiriamų pensijų sistemos eliminuojamos nevalstybinės aukštojo mokslo ir studijų institucijos, prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies, 48 straipsnio 1 dalies ir 52 straipsnio nuostatoms. Teigė, kad mokslininkų, dirbančių valstybinėse mokslo ir studijų institucijose ir mokslininkų, dirbančių nevalstybinėse mokslo ir studijų institucijose, kvalifikacija yra vienoda, tiesiogiai siejama su daktaro ar habilituoto daktaro laipsniu arba su pedagoginiu vardu, todėl yra nepateisinama, kad pagal Laikinąjį įstatymą į mokslininko stažą gali būti įskaitomas tik darbas valstybinėje įstaigoje.

14. Be to, UAB „ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas“ prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti: ar Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostata, kad „Valstybinių mokslo ir studijų institucijų, kuriose mokslininko darbas įskaitomas į daktaro ar habilituoto daktaro stažą, sąrašą tvirtina Švietimo ir mokslo ministerija“ neprieštarauja Konstitucijos 29, 48 ir 52 straipsniams; ar Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies nuostatos, taip pat 6 straipsnio 2 dalies nuostata neprieštarauja Konstitucijos 40 straipsniui; ar Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies nuostatos, taip pat 6 straipsnio 2 dalies nuostata neprieštarauja Konstitucijos 42 straipsniui.

15. Šį prašymą UAB „ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas“ grindė tuo, kad mokslininko pensija nėra skirta valstybinėms mokslo institucijoms remti. Mokslininko pensija yra skirta nuolatinių Lietuvos Respublikos gyventojų (fizinių asmenų) individualiai mokslinei veiklai skatinti, mokslinei kvalifikacijai bei veiklai pripažinti ir už ją atlyginti. Ši valstybės teikiama apsauga mokslininkams ir jų veiklai yra konstitucinės reikšmės. Manė, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio ir 6 straipsnio nuostatos be jokio teisinio pagrindo diskriminuoja mokslininkus, vykdančius mokslinę veiklą nevalstybinėse aukštojo mokslo įstaigose, trukdo aukštojo mokslo įstaigų (valstybinių ir nevalstybinių) sąžiningai konkurencijai, siekiant mokslinės veiklos ir tyrimų kokybės.

II. 16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas“ prašymų kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą netenkino. Pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas“ prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmetė.

17. Teismas nustatė, kad Fondo valdybos Vilniaus skyrius, remdamasis V. B. 2018 m. lapkričio 16 d. prašymu Nr. KA_PR3-35498, 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. (10.7)VPE_SPI-11250 nusprendė V. B. skirti 75,40 Eur per mėnesį mokslininkų valstybinę pensiją nuo 2018 m. lapkričio 14 d. iki gyvos galvos. Vadovaudamasis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatomis, Fondo valdybos Vilniaus skyrius į V. B. mokslinio darbo stažą neįskaitė laikotarpio nuo 2000 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. lapkričio 13 d., kai jis dirbo ISM Vadybos ir ekonomikos nevalstybiniame universitete. Fondo valdyba 2019 m. sausio 9 d. sprendimu Nr.(6.3E) 1-156 atsisakė panaikinti Fondo valdybos Vilniaus skyrius 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. (10.7)VPE_SPI-11250 ir pareiškėjo V. B. skundą atmetė.

18. Teismas vadovavosi Laikinojo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, 4 straipsnio 1, 3, 4 dalių, 6 straipsnio 2, 3 dalių nuostatomis.

19. Byloje nebuvo ginčo, jog pareiškėjas V. B. laikotarpiu nuo 2000 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. lapkričio 13 d. dirbo ISM Vadybos ir ekonomikos universitete.

20. Teismas nurodė, jog kaip matyti iš Sąrašo (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr.V-2097 redakcija), ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas nėra priskirtas valstybinių mokslo ir studijų institucijai, kurioje mokslininko darbas įskaitomas į daktaro ar habilituoto daktaro stažą. Dėl šios aplinkybės ginčo taip pat nėra.

21. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras 1999 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 149 „Dėl mokslinio darbo stažo nustatymo nuostatų“ patvirtino Mokslinio darbo stažo nustatymo nuostatus (toliau – ir Nuostatai). Teismas vadovavosi Nuostatų 18 punktu (2011 m. rugsėjo 21 įsakymo Nr. V-1729 redakcija), 19 punktu, reglamentuojančiais dokumentus, kuriuos Švietimo ir mokslo ministerijai turi pateikti asmuo, pretenduojantis gauti mokslininkų valstybinę pensiją už veiklą, reglamentuotą Nuostatų 3.1 ar 3.2 punkte.

22. Remiantis bylos duomenimis, pareiškėjas V. B. Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje ir Nuostatų 18 ir 19 punktuose nustatyta tvarka į Lietuvos Respublikos mokslinio darbo stažo nustatymo komisiją prie Švietimo ir mokslo ministerijos nesikreipė. Duomenų, jog pareiškėjas dirbo mokslinį darbą, vykdydamas iš valstybės biudžeto finansuojamas mokslo programas, byloje nebuvo.

23. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 6 straipsnio 2 ir 3 dalimis, padarė išvadą, jog Fondo valdybos Vilniaus skyrius 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. (10.7)VPE_SPI-11250 pagrįstai nusprendė į V. B. mokslinio darbo stažą neįskaityti laikotarpio nuo 2000 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. lapkričio 13 d., kai jis dirbo ISM Vadybos ir ekonomikos nevalstybiniame universitete. Fondo valdyba, nagrinėdama pareiškėjo skundą, teisingai nustatė faktines aplinkybes ir tinkamai pritaikė Laikinojo įstatymo nuostatas.

24. Fondo valdybos Vilniaus skyrius 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimas Nr. (10.7)VPE_SPI-11250 ir Fondo valdybos 2019 m. sausio 9 d. sprendimas Nr.(6.3E) 1-156 yra teisėti ir pagrįsti, naikinti nurodytus sprendimus, remiantis pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmestas.

25. Dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą teismas, atsižvelgęs į Laikinojo įstatymo preambulę, nurodė, kad įstatymų leidėjas mokslininkų valstybinės pensijos skyrimą ir mokėjimą sieja su mokslininkų kvalifikacija. Teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimą, kuriame konstatuota, jog įstatymų leidėjo diskrecija nustatant valstybinių pensijų skyrimą yra platesnė nei reglamentuojant kitas pensijas, inter alia (taip pat) senatvės ar invalidumo pensijas. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas neturėjo pagrindo abejoti Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies (1994 m. gruodžio 22 d. redakcija Nr. 1-732, be pakeitimų galiojanti nuo 1995 m. sausio 5 d.) ta apimtimi, kuria nustatyta, kad „Daktaro stažą sudaro asmens mokslinio darbo Lietuvos Respublikos valstybinėse mokslo ir studijų institucijose laikas nuo daktaro laipsnio suteikimo dienos, o habilituoto daktaro stažą – mokslinio darbo minėtose institucijose laikas nuo habilituoto daktaro laipsnio suteikimo dienos, bet abiem atvejais ne ilgiau negu tam asmeniui sukaks 65 metai“, 4 straipsnio 4 dalies (1998 m. spalio 22 d. įstatymo Nr. VIII-909 redakcija) ta apimtimi, kuria nustatyta, kad „<...> kitų mokslininkų mokslinio darbo stažas, kai jie dirbo mokslinį darbą vykdydami iš valstybės biudžeto finansuojamas mokslo programas, prilyginamas mokslinio darbo stažui Lietuvos Respublikos valstybinėse mokslo ir studijų institucijose šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka“, 6 straipsnio 2 dalies konstitucingumu. Dėl šių priežasčių pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens prašymai kreiptis į Konstitucinį Teismą atmesti.

26. Atmetus pareiškėjo skundą, tenkinti pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas“ prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taip pat nebuvo pagrindo, todėl jie taip pat atmesti.

III. 27. Pareiškėjas V. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą ištirti, ar Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis ta apimtimi, kuria nustatyta, kad „Daktaro stažą sudaro asmens mokslinio darbo Lietuvos Respublikos valstybinėse mokslo ir studijų institucijose laikas nuo daktaro laipsnio suteikimo dienos, o habilituoto daktaro stažą – mokslinio darbo minėtose institucijose laikas nuo habilituoto daktaro laipsnio suteikimo dienos,“ ir 6 straipsnio 2 dalis, ta apimtimi, kuria nustatyta, kad „Valstybinių mokslo ir studijų institucijų, kuriose mokslininko darbas įskaitomas į daktaro ar habilituoto daktaro stažą, sąrašą tvirtina Švietimo ir mokslo ministerija“, neprieštarauja Konstitucijos 29, 40, 42, 48, 52 straipsniams.

28. Pareiškėjo teigimu, Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimas ir Fondo valdybos 2019 m. sausio 9 d. sprendimas prieštarauja Konstitucijos 29, 40, 42, 48 ir 52 straipsniams ir todėl turėjo būti panaikinti. Pirmosios instancijos teismo sprendimas pažeidžia Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 6 straipsnį.

29. Pareiškėjas tvirtina, jog Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostata tiesiogiai susieja daktaro stažą mokslininko pensijai gauti su darbu valstybinėse mokslo ir studijų institucijose. Dėl šios priežasties mokslininkai, dirbantys nevalstybinėse mokslo ir studijų institucijose, negali gauti valstybinės mokslininkų pensijos, nes neatitinka Laikinajame įstatyme numatytų reikalavimų. Praktinės to pasekmės yra tokios, kad mokslo daktarai, dirbantys nevalstybiniuose universitetuose, negali gauti mokslininko pensijos, o mokslininkai, dirbantys valstybinėse kolegijose ar kitose neuniversitetinėse mokslo įstaigose, šias pensijas gauna. Tai yra Konstitucijos požiūriu nepagrįsta, reali tos pačios kvalifikacijos asmenų diskriminacija. Mokslininko pensija yra suteikiama kvalifikacijos (daktaro ar habilituoto daktaro) pagrindu. Toks mokslininkų išskyrimas reiškia Konstitucijos 29, 48 ir 52 str. pažeidimus.

30. Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs nesikreipti į Konstitucinį Teismą, nurodė, kad įstatymų leidėjas Laikinajame įstatyme mokslininkų valstybinės pensijos skyrimą ir mokėjimą sieja su mokslininkų kvalifikacija. Tačiau, remiantis Laikinojo įstatymo nuostatomis, mokslininkų valstybinės pensijos skyrimas (mokslininko stažo skaičiavimas) siejamas ne tik su mokslininko kvalifikacija, tačiau ir kitais reikalavimais, kurie tiesiogiai diskriminuoja mokslininkus dėl jų socialinės padėties. Laikinajame įstatyme įtvirtinta, kad valstybinės mokslininkų pensijos skiriamos mokslininkams, kurie dirbo į Sąrašą įtrauktose mokslo ir studijų institucijose bei tiems mokslininkams, kurie dirbo mokslinį darbą, vykdydami iš valstybės biudžeto finansuojamas mokslo programas. O mokslininkams, įgijusiems įstatymo reikalaujamą mokslo laipsnį arba pedagoginį mokslo vardą, tačiau dirbantiems į Sąrašą neįtrauktose mokslo ir studijų institucijose arba dirbantiems mokslinį darbą, finansuojamą privačių lėšų, valstybinė mokslininko pensija neskiriama. Nei vienas iš šių dviejų Laikinajame įstatyme nustatytų alternatyvių reikalavimų teismo nebuvo aptartas, kaip ir neįvertintas Konstitucijoje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas minimų nuostatų atžvilgiu.

31. Pirmosios instancijos teismas taip pat ignoravo į bylą pateiktą 2009 m. balandžio 17 d. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pažymą. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba nustatė mokslininkų, darbo stažą įgyjančių nevalstybinėse mokslo ir studijų institucijose ir dėl šios priežasties negalinčių gauti valstybinės mokslininko pensijos, diskriminaciją dėl socialinės padėties.

32. Teismas neįvertino, kad pats Sąrašas yra akivaizdžiai diskriminacinis ir pažeidžia Konstitucijos 29 straipsnį. Jame gali būti įrašytos tik valstybinės studijų įstaigos, be kita ko, kolegijos, laboratorijos ir kitos institucijos, neturinčios universiteto statuso ir negalinčios suteikti mokslinių laipsnių. Pareiškėjo teigimu, ISM vadybos ir ekonomikos universitetas atitinka visus taikomus kriterijus mokslo ir studijų institucijų įtraukimui į Sąrašą.

33. Pareiškėjas pažymi, kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo II skyrius nustato detalius reikalavimus aukštųjų mokyklų veiklai ir specialias sąlygas universitetų veiklai, neišskiriant valstybinių ir nevalstybinių įstaigų. Nevalstybiniai universitetai yra prižiūrimi ir kontroliuojami valstybės taip pat, kaip ir valstybiniai, ir turi atitikti tokius pačius reikalavimus. Vienodi su mokslo veikla susiję tikslai, vienoda mokslo produkcijos kokybės užtikrinimo tvarka galioja ir valstybiniams, ir nevalstybiniams universitetams. Tiek valstybiniai, tiek nevalstybiniai universitetai turi teisę suteikti mokslinį laipsnį arba pedagoginio mokslo vardą.

34. Nurodo, kad ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas – nevalstybinis universitetas Lietuvoje, turintis mokslo doktorantūros teisę. Būtent mokslinio laipsnio suteikimas yra esminis kriterijus mokslininko pensijai gauti.

35. Atsakovas Fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o V. B. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

36. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas įvertino visus byloje esančius įrodymus ir išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes, todėl teisingai nusprendė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Fondo valdybos Vilniaus skyriaus nuomone, pareiškėjas nepateikė jokių svarių argumentų, pagrindžiančių Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą.

37. Trečiasis suinteresuotas asmuo Fondo valdyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o V. B. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

38. Atsižvelgdama į Laikinojo įstatymo priėmimo tikslą, Fondo valdyba mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo reikalavimo kreiptis į Konstitucinį Teismą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 39. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus sprendimo, kuriuo pareiškėjui į mokslinio darbo stažą mokslininkų valstybinei pensijai gauti neįskaitytas laikotarpis, dirbtas UAB „ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas“.

40. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu atsakovo sprendimu, kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, kuris pareiškėjo skundą atmetė, pripažinęs, kad atsakovas tinkamai įvertino V. B. įgytą mokslinio darbo stažą ir teisingai taikė Laikinojo įstatymo nuostatas.

41. Apeliaciniame skunde pareiškėjas kvestionavo pirmosios instancijos teismo sprendimą teisės normų aiškinimo ir taikymo aspektais, akcentuodamas, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

42. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

43. Byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių. Nustatyta, jog pareiškėjas V. B. 1987 metais įgijo fizikos matematikos mokslų kandidato (prilygintą mokslų daktarui) laipsnį, 1987 -2000 metais dirbo mokslinį darbą Matematikos ir informatikos institute bei VGTU, o 2000-2018 metais - UAB „ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas“. 2018 m. lapkričio 16 d. pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, prašydamas skirti jam mokslininkų valstybinę pensiją. Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. (10.7)VPE_SPI-11250 V. B. skirta 75,40 Eur per mėnesį mokslininkų valstybinė pensija nuo 2018 m. lapkričio 14 d. iki gyvos galvos už 13 metų mokslinį darbą dirbtą Matematikos ir informatikos institute bei VGTU. Vadovaudamasis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatomis, Fondo valdybos Vilniaus skyrius į V. B. mokslinio darbo stažą neįskaitė laikotarpio nuo 2000 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. lapkričio 13 d., kai jis dirbo ISM Vadybos ir ekonomikos nevalstybiniame universitete.

44. Siekdama pašalinti kilusias abejones dėl šioje byloje taikytino Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatų konstitucingumo, teisėjų kolegija 2021 m. balandžio 21 d. nutartimi sustabdė šios bylos nagrinėjimą ir kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą, prašydama ištirti, ar Lietuvos Respublikos laikinojo mokslininkų valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostata „Daktaro stažą sudaro asmens mokslinio darbo Lietuvos Respublikos valstybinėse mokslo ir studijų institucijose laikas nuo daktaro laipsnio suteikimo dienos, o habilituoto daktaro stažą – mokslinio darbo minėtose institucijose laikas nuo habilituoto daktaro laipsnio suteikimo dienos“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

45. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2022 m. spalio 6 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek pagal ją mokslinio darbo stažą, pagal kurį skiriama ir mokama mokslininkų valstybinė pensija, sudarė tik asmens mokslinio darbo laikas Lietuvos Respublikos valstybinėse mokslo ir studijų institucijose, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

46. Be kita ko, Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas minėtame nutarime pažymėjo, jog įstatymų leidėjas, Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtindamas tokį pareiškėjo tiek, kiek nurodyta, ginčijamą teisinį reguliavimą, be kita ko, siekė visuomeniškai reikšmingų tikslų, susijusių su valstybės pareigos formuoti ir vykdyti tam tikrą mokslo politiką, taip pat aukštojo mokslo politiką, kuri atitiktų viešąjį interesą, visuomenės poreikius, be kita ko, remti valstybines aukštąsias mokyklas, įgyvendinimu. Tokiu teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas sudarė prielaidas užtikrinti, kad pilietinei visuomenei ir Lietuvos valstybei reikšmingas mokslinis darbas būtų atliekamas valstybinėse mokslo ir studijų institucijose, t. y. tose mokslo ir studijų institucijose, kurias steigia valstybė, siekdama užtikrinti, kad valstybėje būtų inter alia vykdomi tarptautinio lygio fundamentiniai ir taikomieji moksliniai tyrimai, valstybės, ūkio ar visuomenės plėtrai svarbūs tam tikros krypties ilgalaikiai moksliniai tyrimai, eksperimentinė plėtra. Konstatuotina, kad ginčijamoje Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustačius minėtą diferencijuotą mokslininkų valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo teisinį reguliavimą, kuriuo buvo siekiama minėtų visuomeniškai reikšmingų tikslų, nebuvo sudaryta prielaidų pažeisti Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą asmenų lygiateisiškumo principą.

47. Pripažinus Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas neprieštaraujančias Lietuvos Respublikos Konstitucijai, apeliacinio skundo argumentai, susiję su atsakovo sprendimo prieštaravimu aukštesnės galios teisės aktams, pripažįstami nepagrįstais.

48. Apeliantas taip pat teigė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė aktualius teisės aktus bei nepagrįstai netenkino jo prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą. Kaip jau minėta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pašalino abejones šios byloje taikytinų teisės normų konstitucingumu, todėl pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė Laikinojo įstatymo 3, 4 ir 6 straipsnius. Kitų objektyvių pagrindų, numatytų Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnyje, leidžiančių kvestionuoti skundžiamo atsakovo sprendimo pagrįstumą ar teisėtumą, nenustatyta.

49. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai niekaip nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

50. Atmetus apeliacinį skundą, nėra pagrindo pareiškėjui bei trečiajam suinteresuotam asmeniui priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. sprendimą palikti nepakeistu.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius