Legislator Case Law & Legislation
2ef0e047-93d3-41f0-b74d-9f593a85fba5 AI generated

2ef0e047-93d3-41f0-b74d-9f593a85fba5 · Regionų administracinis teismas

Case Number 2ef0e047-93d3-41f0-b74d-9f593a85fba5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Administracinė byla Nr. I-7094-283/2018 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01763-2018-2 Procesinių sprendimų kategorijos: 20.1; 20.2.1.1; 20.2.1.2; 20.2.3.2; 37.3; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 20 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Dalytė Zlatkuvienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. B. skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos.

Legislator headnote

AI generated

2ef0e047-93d3-41f0-b74d-9f593a85fba5 · Regionų administracinis teismas: Valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ , tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Keywords

AI generated
substandard housing reception conditions safety regulations violation restrictive measures against Belarus subsistence minimum health and veterinary checks
AI generated

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Administracinė byla Nr. I-7094-283/2018 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01763-2018-2 Procesinių sprendimų kategorijos: 20.1; 20.2.1.1; 20.2.1.2; 20.2.3.2; 37.3; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 20 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Dalytė Zlatkuvienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. B. skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos.

Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas A. B. (toliau – ir A. B., ir pareiÅ¡kėjas) skundu kreipėsi į teismÄ ir prašė iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovės atstovas, ir PravieniÅ¡kių PN-AK, ) priteisti 1 968 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo laikymo netinkamomis sÄ lygomis PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, atlyginti už 2016 m. sausio 18 d. - 2018 m. rugpjūčio 24 d. (skundo iÅ¡siuntimo data).

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad nuo 2016 m. sausio 18 d. iki 2016 m. liepos 1 d. bausmę atliko 2-ajame sektoriuje 12 bÅ«ryje 1 brigadoje. Å i brigada naudojosi gyvenamÄ ja patalpa, kurios plotas 65,72 kv. m, joje gyveno 24 žmonės, o nuo 2016 m. liepos 1 d. iki skundo padavimo – 21 žmogus. Teigė, kad didelę dalį patalpos ploto užėmė baldai, todėl pareiÅ¡kėjui teko mažesnis plotas, nei numatyta teisės aktuose minimali norma. Nurodė, kad gyvenamosiose patalpose trÅ«ko inventoriaus, be to, nebuvo įrengtų tam tikros paskirties patalpų - laisvalaikio ir poilsio kambario, drabužių ir avalynės džiovyklos.

Dėl džiovyklos patalpos nebuvimo pareiÅ¡kėjas buvo priverstas rÅ«bus ir patalynę džiovinti miegamojoje patalpoje. Tvirtino, kad prausykloje, sanitariniame mazge bei duÅ¡e trÅ«ko sanitarinių įrenginių; duÅ¡u naudotis buvo galima trečiadienį nuo 9 iki 12 val. ir penktadienį nuo 10 iki 12 val.; duÅ¡e slidžios grindys, nebuvo kilimėlių, blogai veikė vandens maiÅ¡ytuvai, dozatoriai nuolatos bÅ«davo neužpildyti prausimosi priemone. Teigė, kad per nurodytÄ laikÄ pataisos įstaiga reikalavo ne tik pasinaudoti duÅ¡u, bet ir apsipirkti parduotuvėje, nueiti į bibliotekÄ , apsikirpti kirpykloje ir pasivaikščioti.

Gyvenamosiose patalpose, virtuvėlėse ir pasimatymų kambariuose pilna blakių ir tarakonų, vasarÄ - musių, uodų ir Å¡irÅ¡ių. Nurodė, kad nebuvo galimybės iÅ¡siskalbti rÅ«bų nemokamai. Teigė, kad buitinių atliekų konteineris stovi maždaug 10 metrų nuo gyvenamųjų patalpų, konteineris atviras, iÅ¡ jo sklido smarvė, skraidė musės, veisėsi vabalai, kirmėlės. A. B. tokias kalinimo sÄ lygas vertino kaip antisanitarines, kankinančias, nežmoniÅ¡kas ir pažeidžiančias Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnį.

Dėl neteisėtų PravieniÅ¡kių PN-AK veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , pasireiÅ¡kusiÄ orumo pažeminimu, emocine depresija, dvasiniais iÅ¡gyvenimais, reputacijos pablogėjimu (b. l. 3-12). Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas PravieniÅ¡kių PN-AK atsiliepimu prašė A. B. skundÄ atmesti nepagrįstÄ . PravieniÅ¡kių PN-AK nurodė, jog pareiÅ¡kėjas į 2-Ä sektorių atvyko 2016 m. liepos 18 d., tačiau nuo 2016 m. liepos 28 d. iki 2017 m. sausio 17 d. buvo kalinamas PravieniÅ¡kių PN-AK 3-iajame sektoriuje.

Atsakovės atstovas tvirtino, kad nuo 2017 m. sausio 17 d. iki 2018 m. rugpjūčio 13 d. pareiškėjui minimalus gyvenamasis plotas buvo užtikrintas. Nuteistųjų gyvenamosios ir bendro naudojimo patalpos baldais, kalintys asmenys apranga, asmens higienos priemonėmis, kitu inventoriumi ir švaros priemonėmis aprūpinami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“.

Tvirtino, kad nuteistųjų sugadintas inventorius nuolat tvarkomas; 2-ajame sektoriuje veikiančioje skalbykloje ir džiovykloje yra sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius, be to, dienotvarkėje numatytu maudymosi metu nuteistieji gali skalbti rÅ«bus duÅ¡inėje. BÅ«rių kiemuose yra įrengtos stacionarios džiovyklos su stogeliu, kur nuteistieji gali padžiauti savo asmeninius drabužius. Teigė, kad duÅ¡inėje karÅ¡tas vanduo yra nuolat ir nuteistiesiems suteikiama galimybė vienÄ kartÄ per savaitę pasinaudoti duÅ¡u, duÅ¡inėje patiesti guminiai kilimėliai.

PravieniÅ¡kių PN-AK pripažino, kad 2-ajame sektoriuje laisvalaikio kambariai neįrengti, tačiau pažymėjo, kad laisvu nuo darbo laiku nuteistieji gali bÅ«ti savo gyvenamojoje patalpoje ar gryname ore, dalyvauti įvairiose socialinėse programose, sportuoti, užsiimti kita kultÅ«rine veikla, lankytis bibliotekoje. Nurodė, kad pataisos įstaigoje nuolat naikinami buitiniai parazitai; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus. Teigė, kad visi Å¡iukÅ¡lių konteineriai yra su dangčiais, nuo 12 bÅ«rio gyvenamųjų patalpų konteineris pastatytas 20 m atstumu; aikÅ¡telė po konteineriu betonuota, kartÄ per savaitę Å¡iukÅ¡lių konteineriai purÅ¡kiami chloro tirpalu.

Nurodė, jog teisės aktai numato, kad nuteistieji patys turi rūpintis gyvenamųjų patalpų švara ir tvarka. Atsakovės atstovas pažymėjo, kad bylose dėl valstybės neteisėtais veiksmais padarytos žalos, konkretų žalos dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos privalo įrodyti pareiškėjas. Pravieniškių PN-AK teigė, kad reikalaujant neturtinės žalos atlyginimo, nepakanka deklaratyviai ir abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais neteisėtais valstybės institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ir teisėti interesai.

Vertino, kad pareiÅ¡kėjas reikalavimo nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis, jo argumentai nekonkretÅ«s ir deklaratyvÅ«s. Atsakovės atstovas teigė, kad laikosi teisės aktų reikalavimų, nuteistiesiems yra užtikrinamos laisvės atėmimo bausmės atlikimo sÄ lygos, numatytos atitinkamose teisės aktuose (b. l. 18-26). Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. PravieniÅ¡kių PN-AK pateikti A. B. asmens bylų Nr. 9608/A ir Nr. 2174 duomenys patvirtina, kad A. B. į PravieniÅ¡kių PN-AK atvyko 2016 m. liepos 18 d. iÅ¡ Kauno tardymo izoliatoriaus ; iki 2016 m. liepos 28 d. buvo laikomas karantino patalpose, po to buvo perkeltas į PravieniÅ¡kių PN-AK 3-Ä jį sektorių, o 2017 m. sausio 18 d. - į PravieniÅ¡kių PN-AK 2-Ä jį sektorių (b. l. 27, 28).

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kildinamos iÅ¡ Lietuvos valstybei atstovaujančių PravieniÅ¡kių PN-AK neteisėtų veiksmų (neveikimo), atlyginimo. PareiÅ¡kėjas skundo 4-ajame puslapyje aiÅ¡kiai nurodė, kad neturtinę žalÄ jam sukėlė netinkamos kalinimo sÄ lygos, buvusios PravieniÅ¡kių PN-AK 2-ajame sektoriuje, 12 bÅ«rio 1 brigadoje (b. l. 4). Ä®vertinus PravieniÅ¡kių PN-AK pateiktos asmens bylos duomenis, daroma iÅ¡vada, kad 2-ajame sektoriuje 12 bÅ«rio 1 brigadoje pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas nuo 2017 m. sausio 18 d.

Teismas neturi pagrindo abejoti pataisos įstaigos tvarkomais ir į nuteistojo asmens bylas įraÅ¡omais duomenimis, todėl jais vadovaujasi. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad pareiÅ¡kėjas skundÄ per pataisos įstaigÄ pateikė 2018 m. rugpjūčio 24 d., sprendžiama, kad byloje nagrinėjimo ginčo laikotarpis yra nuo 2017 m. sausio 18 d. iki 2018 m. rugpjūčio 24 d. (toliau – ginčo laikotarpis). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.271 straipsnis).

Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas CK 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra vieÅ¡asis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus Å¡ios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina. Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis).

Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, bÅ«tina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigÅ«nai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Atsižvelgus į tai, kad pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, jog bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo sudarytos įstatymais reglamentuojamos bausmės atlikimo gyvenimo ir buities sÄ lygos, aktualus yra Konvencijos 3 straipsnio, nustatančio, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas, taikymas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata, numatanti, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ , tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

PareiÅ¡kėjas tvirtino, kad neturtinę žalÄ , visų pirma, sukėlė tai, kad jam tekęs minimalus gyvenamosios patalpos plotas neatitiko teisės aktų nustatytos normos. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau – ir nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Taisyklės). Taisyklių 111.1 punktas (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. 1R-85 redakcija) nustato minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotÄ vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose. Teisinis reglamentavimas nenustato baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotÄ , todėl daroma iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , visas gyvenamosios patalpos plotas dalijamas iÅ¡ patalpoje laikomų asmenų skaičiaus.

Byloje nustatyti duomenys leidžia teigti, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas į PravieniÅ¡kių PN-AK 2-ojo sektoriaus 12 bÅ«rio 1 brigadÄ , kuri naudojosi ploto 65,72 kv. m gyvenamÄ ja patalpa; joje buvo įrengta 21 gyvenamoji vieta; 1 brigadoje buvo 21 asmuo. Taigi, vienam asmeniui teko 3,13 kv. m ploto (b. l. 18, 31, 33). PareiÅ¡kėjas teigė, jog 12 bÅ«rio 1 brigadoje nuo 2016 m. sausio 18 d. iki 2016 m. liepos 1 d. bausmę atliko 24 asmenys. Minėta, kad bylos duomenimis, pareiÅ¡kėjas į PravieniÅ¡kių PN-AK atvyko tik 2016 m. liepos 18 d., todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl 12 bÅ«rio 1 brigadoje buvusių asmenų skaičiaus vertinami kaip keliantys pagrįstų abejonių ir atmetami.

Teismas, iÅ¡analizavęs PravieniÅ¡kių PN-AK pateiktus duomenis, daro iÅ¡vadÄ , kad vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas skaičiuojamas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiÅ¡kėjas, gyvenamÄ jį plotÄ padalinant iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus. Remiantis tuo, kas nurodyta, konstatuojama, kad pareiÅ¡kėjo teisė į minimalų teisės aktuose įtvirtintÄ gyvenamosios patalpos plotÄ ginčo laikotarpiu nebuvo pažeista. Sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo atsižvelgti į kameroje esančio inventoriaus užimamÄ plotÄ , teismas pažymi, jog, vadovaujantis EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ Â (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ .

TokiÄ teisminę praktikÄ formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Nacionaliniai teisės aktai nereikalauja, kad vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus ploto norma, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams; tačiau tai savaime nelemia, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017); baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikÅ¡mingas vertinant pareiÅ¡kėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2466-502/2018).

Nagrinėjamoje byloje minimalaus gyvenamojo ploto normos pažeidimas nenustatytas. Tai reiÅ¡kia, kad nėra pagrindo iÅ¡ kameros ploto atimti kameroje esančių baldų užimamÄ plotÄ . Bylos duomenimis, pareiÅ¡kėjas turėjo judėjimo laisvę už kameros ribų; nenustatyta, kad buvo trukdoma naudotis teisės aktų suteiktomis teisėmis - eiti pasivaikščioti gryname ore, naudotis kitomis teisėmis. Teismo vertinimu, tai patvirtina PravieniÅ¡kių PN-AK atsiliepime pateikti paaiÅ¡kinimai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti (b. l. 19).

Be to, pareiÅ¡kėjas nurodė, kad neturtinę žalÄ sukėlė tai, jog gyvenamosiose patalpose trÅ«ko baldų, sanitariniuose mazguose klozetų, pisuarų, kriauklių buvo įrengta per mažai, neatsižvelgiant į didelį kalinamų asmenų skaičių. Ginčo laikotarpiu Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkÄ nustatė iki 2017 m. birželio 8 d. galiojusios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. Nr. 1R-139 „Dėl areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos atliekančių nuteistųjų, suimtųjų r vaikų(kÅ«dikių), esančių pataisos namų vaikų(kÅ«dikių) namuose, materialinio buitinio aprÅ«pinimo normų patvirtinimo“ patvirtintos normos bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2017 m. birželio 7 d.

įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normos (toliau – ir AprÅ«pinimo normos), galiojančios nuo 2017 m. birželio 8 d. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ (b. l.

20) ir 2018 m. rugsėjo 20 d. pažymoje Nr. 88-580 (b. l.

34) nurodė, kad patalpos inventoriumi aprūpintos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymais nustatytoms normomis. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis. Be to, teismas vertina, kad pareiškėjas skunde nepateikė išsamių paaiškinimų, kiek konkrečiai ir kokios paskirties baldų, kito inventoriaus trūko, todėl pareiškėjo argumentai dėl baldų trūkumo gyvenamojoje patalpoje laikomi deklaratyviais ir atmetami. Be to, Pravieniškių PN-AK atsiliepime (b. l.

21) ir 2018 m. rugpjūčio 20 d. pažymoje Nr. 88-580 (b. l.

34) nurodė, jog Pravieniškių PN 12-ojo būrio sanitariniame mazge yra įrengta 6 unitazai, 4 pisuarai, prausykloje – 8 praustuvės, 4 kojų plautuvės, duše – 15 dušo galvučių (b. l. 21, 34). Atsakovės atstovo pateiktos 2018 m. rugsėjo 17 d. pažymos Nr. 42-15928 duomenimis, 12 būryje iki 2018 m. rugpjūčio 13 d. bausmę atliko 65 nuteistieji, po 2018 m. rugpjūčio 13 d. – 67 nuteistieji (b. l. 33). Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta aplinkybių, leidžiančių pagrįstai abejoti tokiais atsakovės atstovės pateiktais duomenimis.

Daroma iÅ¡vada, kad ginčo laikotarpiu PravieniÅ¡kių PN 2-ojo sektoriaus 12-ojo bÅ«rio aprÅ«pinimas praustuvėmis, plautuvėmis, unitazais, pisuarais atitiko nustatytas teisės aktais nustatytas normas, todėl pagrindo konstatuoti PravieniÅ¡kių PN-AK neteisėtus veiksmus nėra. PareiÅ¡kėjas teigė, jog neturtinę žalÄ sukėlė ir tai, jog 2-ajame sektoriuje nebuvo laisvalaikio kambario, drabužių ir avalynės džiovyklos, nebuvo sudaryta galimybė skalbti drabužius. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d.

įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Eksploatavimo taisyklės) 5.8. punkte nurodyta, kad kiekvienam bÅ«riui turi bÅ«ti įrengiamas laisvalaikio kambarys. Atsakovės atstovas atsiliepime pripažino, kad 2-ojo sektoriaus 12 bÅ«ryje laisvalaikio kambarys neįrengtas (b. l. 21, 34). Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, daroma iÅ¡vada, kad ginčo laikotarpiu PravieniÅ¡kių PN-AK pažeidė Eksploatavimo taisyklių 5.8. punktÄ . Eksploatavimo taisyklių 5.9 punkte nurodyta, kad kiekvienam bÅ«riui turi bÅ«ti įrengiama batų ir drabužių džiovykla.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, jog 2-ajame sektoriuje skalbykla ir džiovykla veikia, o kiemuose prie bÅ«rių įrengtos džiovyklos su stogeliu, todėl vertino, kad yra sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti rÅ«bus. Be to, atsakovės atstovas nurodė, kad 2-ame sektoriuje veikiančioje skalbykloje ir džiovykloje yra sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius; nuteistiesiems sudaroma galimybė iÅ¡siskalbti drabužius maudymosi duÅ¡e metu; prausyklose sumontuoti vandens Å¡ildytuvai, todėl nuteistieji gali savo asmeninius drabužius skalbtis patys (b. l. 20-21).

PravieniÅ¡kių PN-AK pateikti duomenys patvirtina, kad pataisos namuose kalinamiems asmenims yra teikiamos drabužių ir patalynės skalbimo ir dezinfekcijos paslaugos (b. l. 71-74). Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis apie teikiamas skalbimo paslaugas, sudarytas galimybes skalbti, drabužių džiovyklos įrengimÄ kiemelyje. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas pripažino, jog 2-ojo sektoriaus 12 bÅ«rio virtuvėje 2017 m. gruodžio mėn. buvo įrengta skalbimo maÅ¡ina, bei neneigė galimybės skalbti duÅ¡o patalpoje (b. l. 8).

Be to, byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į pataisos namų administracijÄ dėl negalėjimo iÅ¡siskalbti ar iÅ¡sidžiovinti drabužius, atsisakymo suteikti skalbimo paslaugas. Remiantis tuo, kas nurodyta, sprendžiama, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė tinkamų įrodymų, pagrindžiančių PravieniÅ¡kių PN-AK neteisėtus veiksmus užtikrinant pareiÅ¡kėjo galimybes iÅ¡siskalbti ir iÅ¡sidžiovinti skalbinius. Be to, pareiÅ¡kėjas tvirtinto, jog neturtinę žalÄ sukėlė tai, jog duÅ¡uose blogai veikė vandens maiÅ¡ytuvai, juose nebuvo kilimėlių, dozatoriai neužpildomi prausimosi priemone.

PravieniÅ¡kių PN-AK atsiliepime į skundÄ nurodė, kad įstaigos darbuotojai nuolat tvarko dušų sietelius, kadangi nuteistieji juos nuolatos gadina; prie dušų kilimėliai sudėti; ant sienų sumontuota po 2 prausiklio dozatorius, kuriuos pildo duÅ¡inę prižiÅ«rintis Å«kio dalyje dirbantis nuteistasis (b. l. 21). Sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjo teiginių apie duÅ¡o įrengimÄ , daroma iÅ¡vada, kad jie yra apibendrinančio pobÅ«džio, pareiÅ¡kėjas nenurodė, kada konkrečiai dėl blogai veikiančių vandens maiÅ¡ytuvų, nesančių kilimėlių, neužpildytų dozatorių negalėjo pasinaudoti duÅ¡u.

Bylos duomenimis, pataisos įstaiga nėra gavusi pareiÅ¡kėjo skundų dėl duÅ¡uose blogai veikiančių vandens maiÅ¡ytuvų, nesančių kilimėlių, neužpildytų dozatoriai ir dėl to atsirandančių trukdžių nustatytu laiku nueiti į duÅ¡Ä . Be to, teismas vertina, kad guminių Å¡lepečių avėjimas duÅ¡e iÅ¡ esmės neprieÅ¡tarauja asmens higienos ir sanitarijos normoms, kurių įprastai laikomasi bendro naudojimo dušų patalpose. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie netinkamai įrengtus duÅ¡us nėra pagrįsti ir atmetami.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildino iÅ¡ to, kad patalpose buvo tarakonų, blakių, o vasarÄ dar ir musių, uodų, Å¡irÅ¡ių. Ginčo laikotarpiu galiojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos ir saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 20 punkte nurodoma, kad laisvės atėmimo vietoje, policijos areÅ¡tinėje neturi bÅ«ti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų; laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. V-55 patvirtinto Privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarkos apraÅ¡o (2016 m. rugpjūčio 29 d. įsakymo Nr. V-1045 redakcija; toliau – ir ApraÅ¡as) 11 punkte nurodoma, kad licencijuoti asmenys, atlikę privalomÄ jį profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinsekcijÄ , deratizacijÄ ), duomenis apie atliktus darbus įraÅ¡o kenkėjų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnale.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ , pareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui. Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiÅ¡kėjo teiginių, susijusių su kalinimo sÄ lygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013;2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.).

Atsakovės atstovas pateikė 2016 m. lapkričio 23 d. su UAB „Utenos deratizacija“ sudarytÄ Kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 76-203 (b. l. 83-86). Teismas vertina, kad vien sudaryta sutartis dėl kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų teikimo nepaneigia pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės, jog patalpose buvo kenkėjų, tuo labiau, kad Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo duomenimis, patalpose yra užfiksuoti duomenys apie graužikus ir nariuotakojus (b. l. 37-41).

Ä®vertinęs bylos aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad PravieniÅ¡kių PN-AK veikla, vykdant kenkėjų (tarakonų) monitoringÄ bei naikinimÄ , buvo nepakankama, todėl yra pagrindas konstatuoti, jog atsakovės atstovas netinkamai vykdė Higienos normos HN 134:2015 20 punkto reikalavimus. PareiÅ¡kėjas teigė, kad neturtinę žalÄ sukėlė už 10 m nuo gyvenamųjų patalpų langų stovintis buitinių atliekų konteineris, kadangi jis bÅ«davo neuždengtas, nuo jo sklido smarvė, jame veisėsi įvairÅ«s gyviai.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. D1-857 patvirtintų Minimalių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kokybės reikalavimų 91.6 punktas nustato, kad komunalinių atliekų konteinerių aikštelė turi būti įrengta ne mažesniu kaip 10 m atstumu nuo pastato langų ir (ar) durų; atliekos laikomos uždaruose konteineriuose su uždaromais liukais ir (ar) kitokia būtina apsauga nuo lietaus ir kito neigiamo aplinkos poveikio (91.1 punktas); konteineriams įrengiama aikštelė su kieta danga (91.2 punktas).

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ (b. l.

22) ir 2018 m. rugsėjo 20 d. pažymoje Nr. 88-580 (b. l.

34) nurodė, kad Å¡iukÅ¡lių konteineriai yra su dangčiais; nuo 12 bÅ«rio gyvenamųjų patalpų Å¡iukÅ¡lių konteineris yra 20 m atstumu; aikÅ¡telė po konteineriu betonuota, kartÄ per savaitę Å¡iukÅ¡lių konteineriai purÅ¡kiami chloro tirpalu. Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais PravieniÅ¡kių PN-AK pateiktais duomenimis, todėl sprendžia, kad nėra pagrindo teigti, jog atsakovės atstovas, tvarkydamas komunalines atliekas, pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių komunalinių atliekų tvarkymÄ , reikalavimus.

Be to, pareiÅ¡kėjas tvirtino, kad neturtinę žalÄ sukėlė tai, kad patalpose nebuvo ventiliacijos, todėl jose buvo karÅ¡ta, neiÅ¡duodami ventiliatoriai. Pagal Higienos normos HN 134:2015 17 punktÄ , nuteistiesiems turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad patalpos, kuriose gyveno pareiÅ¡kėjas, buvo vėdinamos per atidaromus langus (b. l. 22).

Teismas neturi pagrindo netikėti Å¡iais atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, todėl jais remiasi. Nustatytas patalpų vėdinimas atitinka Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjas negalėjo iÅ¡vėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamÄ langÄ . Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas nepateikė tinkamų įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovės atstovas neužtikrino Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimo vykdymo, jo argumentai dėl patalpų netinkamo vėdinimo ir jose buvusio karščio iÅ¡ esmės yra deklaratyvaus pobÅ«džio, todėl atmetami.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad neturtinę žalÄ sukėlė tai, kad per laikÄ , skirtÄ nusimaudyti, jis turėjo spėti ir apsilankyti bibliotekoje, apsipirkti parduotuvėje, nueiti į kirpyklÄ , pasivaikščioti didžiuoju ratu. Taisyklių 732 punktas nustato, kad iÅ¡ kamerų, gyvenamųjų patalpų, palatų arba gyvenamųjų aukÅ¡tų nuteistieji iÅ¡leidžiami pagal dienotvarkėje nustatytÄ laikÄ Ä¯ darbÄ , bendrojo lavinimo mokyklÄ ar profesinio mokymo įstaigÄ , pasimatymus, paskambinti telefonu, valgyklÄ , duÅ¡Ä , socialinės reabilitacijos užsiėmimus, susitikimus su advokatu, taip pat užsiimti individualia ar kita Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nustatyta veikla, sudaryti santuokÄ , iÅ¡kvietus pataisos įstaigos administracijai, į pataisos įstaigoje vykstančius renginius nuteistiesiems, pas sveikatos priežiÅ«ros specialistus (skubiais atvejais arba sveikatos priežiÅ«ros specialisto paskirtu priėmimo laiku) ir laisvalaikio metu – pasivaikščioti arba užsiimti kitokia asmeninio pobÅ«džio veikla.

Bylos duomenimis, PravieniÅ¡kių PN-AK direktorius 2016 m. kovo 31 d. priėmė įsakymÄ Nr. V-143, kurio patvirtino bausmę atliekančių nuteistųjų dienotvarkes (b. l. 55-70). Byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų patvirtinti, jog pareiÅ¡kėjas nustatyto laisvalaikio metu bÅ«tų buvęs rakinamas, neiÅ¡leidžiamas pasivaikščioti ar užsiimti kitokia leistina veikla. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas atsikirtime pripažino, kad patalpos buvo rakinamos tik nuo 20.30 val. iki 6.30 val. (b. l. 93).

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie aukščiau nurodytÄ teisės pažeidimÄ yra deklaratyvÅ«s, nepagrįsti bylos duomenimis, todėl atmetami. CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ , turi bÅ«ti nustatyti ne tik neteisėti valstybės institucijos veiksmai, bet ir tai, kaip jie įtakojo pareiÅ¡kėjo teisių apimtį.

Teismas sprendžia, kad dėl byloje nustatyto atsakovės atstovo veiksmų (neveikimo) pareiÅ¡kėjui buvo sudarytos netinkamos kalinimo sÄ lygos, todėl jis patyrė nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t. y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjas praÅ¡o neturtinę žalÄ atlyginti, priteisiant piniginių lėšų sumÄ .

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99). AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. EŽTT teisminėje praktikoje konstatuojama, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Atsižvelgus į nurodytÄ teisminę praktikÄ , teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, nustatęs, jog pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu dėl skunde nurodytų jo teisių pažeidimų į PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos administracijÄ nesikreipė, daro iÅ¡vadÄ , kad dėl nustatytų kalinimo sÄ lygų pažeidimų pareiÅ¡kėjo patirti neigiami iÅ¡gyvenimai nesukėlė ilgalaikių ir nepataisomų padarinių pareiÅ¡kėjo fizinei ir psichinei sveikatai, dėl kurių jam bÅ«tų tekę gydytis, bei į tai, kad papildomai patirti nepatogumai nebuvo tokio masto ir pobÅ«džio, kad bÅ«tų galima spręsti dėl neturtinės žalos atlyginimo piniginėmis lėšomis.

Dėl nurodytų priežasčių pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteisiamas, konstatuojama, kad pareiÅ¡kėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija už jo patirtÄ neturtinę žalÄ . Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :  pareiÅ¡kėjo A.

B. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad nuo 2017 m. sausio 18 d. iki 2018 m. rugpjūčio 24 d. buvo pažeista A. B. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje sÄ lygas. KitÄ skundo dalį atmesti. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mus.

Teisėja Dalytė Zlatkuvienė