2ef09a30-c499-4ce9-bc5e-86ef600a0738 · Kauno apygardos teismas

                                                                 Byla Nr. 1S-429-397/2018                                                                 Procesinio sprendimo kategorijos:                                                                  2.5.14.; 2.5.19. (S)                           KAUNO APYGARDOS TEISMAS             N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 1 d.Kaunas Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R.

B. skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2018 m. balandžio 25 d. nutarties, kuria atsisakyti tvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisijos) 2018 m. balandžio 4 d. nutarimÄ taikyti R. B. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : R. B. bausmę atlieka pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį, kuria paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 metams 10 mėnesių.R.

B. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 181 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 2 dalį, 4 dalį, 5 dalies 1 punktÄ , galutine subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausme. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nuosprendis – pagal BK 181 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 181 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 2 dalį, 4 dalį, 5 dalies 1 punktÄ paskirta galutinė subendrinta 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 11 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (4 nusikalstamos veikos), 63 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 24 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 63 straipsnio 5 dalies 1 punktÄ , ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Å irvintų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (5 nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos), 187 straipsnio 3 dalį (3 nusikalstamos veikos), 63 straipsnio 5 dalies 1 punktÄ , ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 281 straipsnio 6 dalį 7 metų laisvės atėmimo bausme ir uždrausta 3 metus vairuoti transporto priemones. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, subendrinti 2012 m. gruodžio 20 d., 2013 m. spalio 9 d., 2013 m. liepos 11 d. ir 2013 m. liepos 24 d. nuosprendžiai ir paskirta galutinė subendrinta 7 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta galutinė subendrinta 8 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, subendrinti 2013 m. spalio 9 d., 2012 m. gruodžio 20 d., 2013 m. liepos 11 d., 2013 m. liepos 24 d., 2013 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiai ir paskirta galutinė subendrinta 7 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;Laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2020 m. kovo 23 d.Komisija 2018 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, konstatavus, jog yra pagrindas manyti, kad jis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti nuteistajam likusiÄ bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiÅ«rimam.

Alytaus apylinkės teismas skundžiama nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimÄ , motyvuodamas tuo, jog nutarimas yra nepakankamai pagrįstas, priimtas vienpusiÅ¡kai įvertinus nuteistojo asmenybę, jo elgesį ir pokyčius, nutylint neigiamai charakterizuojančius duomenis ir pernelyg iÅ¡skiriant teigiamus. Teismo vertinimu, nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistasis R. B. skunde praÅ¡o panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartį ir priimti naujÄ sprendimÄ , taikyti jam lygtinį paleidimÄ .

Teigia, jog teismas klaidingai vertino jį charakterizuojančius duomenis, nesigilino į jo elgesį bausmės atlikimo metu, todėl padarė klaidingas iÅ¡vadas, kad negali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas.Skunde nuteistasis nurodo, kad bausmę atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis, galiojančių nuobaudų neturi, už gerÄ elgesį bei aktyvų dalyvavimÄ visuomeninėje veikloje ir socialinės reabilitacijos renginiuose ir socialinėse programose. Teigia, jog teismas neatsižvelgė į Å¡ias aplinkybes ir neįvertino, kad nuteistasis aktyviai dalyvauja sporto, Å¡venčių ir viktorinų renginiuose, palaiko glaudžius ryÅ¡ius su artimaisiais, laisvėje turėtų gyvenamÄ jÄ vietÄ , vykdo finansinius įsipareigojimus – iÅ¡ priteistų daugiau kaip 19 000 eurų jau sumokėjęs 1 315,71 eurus.Nuteistojo manymu, Komisija, įvertino visas reikÅ¡mingas aplinkybes, nepažeisdama teisės aktų reikalavimų, tuo tarpu teismas, prieÅ¡ingai, neiÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo ir neteisingai įvertino visas Å¡iam klausimui spręsti reikÅ¡mingas aplinkybes: nepakankamai dėmesio skyrė nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, nuteistojo pavojingumÄ charakterizuojančioms aplinkybėms, elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančioms aplinkybėms.

Nepagrįstai, prieÅ¡ingai nei formuojama teismų praktika, teismas vertino ankstesnius teistumus bei padarytų veikų sunkumÄ , likusios bausmės dydį ir nepagrįstai sureikÅ¡mino padarytus vidaus tvarkos pažeidimus, nes nuobaudos jau yra nebegaliojančios, o tai, kad Komisija nebuvo vieninga, demokratinėje valstybėje neturėtų bÅ«ti kliÅ«tis taikyti lygtinį paleidimÄ .Taip pat visiÅ¡kai nepagrįsti, apelianto vertinimu, ir teismo argumentai dėl sumokėtų vos 2 eurų sumos, dengiant finansinius įsipareigojimus, kurie yra didesni nei 19 000 eurų, nes prie skundo pridedamos pažymos rodo, jog iÅ¡mokėta beveik 1 500 eurų.

Å ios aplinkybės turėtų bÅ«ti vertinamos atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo įsidarbinimo pataisos namuose galimybės tiek dėl ligos, tiek ir dėl darbo vietų stokos yra ribotos, be to, Å¡iems įsipareigojimams dengti gali bÅ«ti atskaitoma vos 20 procentų iÅ¡ gautų pajamų. Skunde nuteistasis taip pat teigia, jog teismas nepagrįstai sumenkino bausmės atlikimo metu gautus paskatinimus, tokiu bÅ«du moraliÅ¡kai pasmerkdamas nuteistuosius ir atimdamas jiems viltį.Nesutinka apeliantas ir su teismo argumentu, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ yra nepakankama.

Nurodo, jog tai vienas iÅ¡ svarbiausių kriterijų sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir Å¡iuo atveju ji yra akivaizdi, nes nuo 64 balų sumažėjusi iki 55 balų, be to, yra daug teigiamų pasikeitimų – nuteistasis jau ne pirmÄ kartÄ yra įvykdęs Komisijos rekomendacijas ir pan. Teismas nenurodė logiÅ¡kų motyvų, kodėl Å¡iuo atveju jo lygtinis paleidimas galėtų pakenkti asmenų saugumui ar paskatinti nuteistÄ jį vėl nusikalsti. Esant Å¡ioms aplinkybėms, lieka neaiÅ¡ku, ko nuteistasis bausmės atlikimo metu turi siekti, kaip reabilituotis.

Pažymi, kad lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos nereiÅ¡kia visiÅ¡kÄ atleidimÄ nuo paskirtos bausmės ir Å¡iuo institutu skatinamas pozityvus nuteistųjų elgesys įkalinimo įstaigoje bei asmens integracija į visuomenę. Taikant lygtinį paleidimÄ asmenys tampa mokesčių mokėtojais ir gali atlyginti didesnę dalį žalos. Skundo autoriaus vertinimu socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyti duomenys, socialinės reabilitacijos priemonės ir jų vykdymo rezultatai bei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagrindžia lygtinio paleidimo taikymÄ .

Tuo tarpu teismo argumentai, jog nuteistasis nesilaikys įstatymų, pažeidžia bausmės individualizavimo ir kitus baudžiamosios teisės principus. Nuteistojo manymu, Å¡iuo atveju egzistuoja tiek formalus, tiek materialus lygtinio paleidimo pagrindas. Visi argumentai tenkinti jo praÅ¡ymÄ paremti asmens byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų iÅ¡vadomis ir jo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas. Nuteistojo R. B. skundas atmestinas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymÄ Ä¯tvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimÄ kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimaliÄ BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam bÅ«ti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad R.

B. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančiÄ jam taikyti lygtinį paleidimÄ , tačiau atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ , naudojant „OASys“ metodikÄ , nustatyta, kad jis priskiriamas ne prie žemos, bet prie vidutinės rizikos grupės (55 balas), todėl, net ir įvertinus tai, kad Å¡is vertinimas sumažėjo 9 balais (nuo 64), vis tik turi bÅ«ti nustatyta akivaizdi ir įtikinanti jo pažanga, kuri sudarytų pagrindÄ iÅ¡vadai, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimÄ , dalyvavimÄ elgesio pataisos programose bei Å¡ių priemonių ir programų įtakÄ nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo iÅ¡vados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d.

įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).Å iuo atveju abejonių pakankama nuteistojo elgesio korekcija ir jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ kelia jam ir po didesnės bausmės dalies atlikimo nustatytų kriminogeninių veiksnių – alkoholio probleminio vartojimo, gyvenimo stiliaus ir draugų, mÄ stymo ir elgesio, iÅ¡silavinimo ir galimybių įsidarbinti įtaka jo elgesiui.Nors nuteistasis ypatingai akcentuoja jo elgesį pataisos įstaigoje charakterizuojančias aplinkybes, o bÅ«tent paskatinimus ir galiojančių nuobaudų neturėjimÄ , socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais ir pastangas dengti finansinius įsipareigojimus, tačiau pažymėtina, jog kiekvienas nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, turi bÅ«ti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaiÅ¡tingai, bÅ«ti paskatintas ir nepažeidinėti vidaus tvarkos taisyklių, todėl nuteistojo nurodytos aplinkybės savaime nesÄ lygoja pagrindo manyti, kad asmuo jau gali bÅ«ti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Kaip jau minėta, bÅ«tinas pagrindas iÅ¡vadai, kad asmeniu galima jau pasitikėti ir tikėtis, kad jis bÅ«damas lygtinai paleistas nebedarys naujų nusikaltimų ir gyvenimo tikslų stengsis siekti tik teisėtomis priemonėmis.

Nagrinėjamu atveju, įvertinus nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, sutiktina su teismo iÅ¡vada, kad nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog nuteistojo nuostatose, elgesyje yra akivaizdÅ«s, aiÅ¡kÅ«s pokyčiai, rodantys akivaizdžiÄ pažangÄ mažinant kriminogeninius veiksnius, o kartu ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ . Pažymėtina, jog rizika vis dar vertinama kaip vidutinė, o jos sumažėjimÄ per visÄ bausmės atlikimÄ vos 9 balais negalima vertinti kaip akivaizdžiÄ pažangÄ . Pažymėtina, jog ankstesnių vertinimų metu rizika nekito.

Å iuo metu rizika sumažėjusi dėl pagerėjusių ryÅ¡ių su artimaisiais, požiÅ«rio į kriminalinį kompanionÄ , o taip pat dėl to, kad mokėsi įvairių problemų sprendimo bÅ«dų, tačiau sutiktina su teismo iÅ¡vada, jog tokie pokyčiai Komisijos nutarime nepagrįstai įvertinti kaip rodantys akivaizdžiÄ pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ . Kaip matyti ilgÄ laikÄ nusikalstamo elgesio rizika visiÅ¡kai nekito ir jau vien tai kelia pagrįstų abejonių dėl nuteistojo elgesio ir mÄ stymo pokyčių stabilumo.

Pažymėtina ir tai, jog net 45 iÅ¡ 55 pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų yra dinaminiai, kintantys, t. y. tie, kurie gali mažėti, ir viskas priklauso vien tik nuo nuteistojo pastangų. Be to, pakartotinio smurtinio elgesio rizika taip pat vertinama kaip vidutinė, kas taip pat rodo faktinį, realų asmens pavojingumÄ visuomenei.Skunde apelianto minimos aplinkybės dėl veikų pavojingumo, atliktos ir neatliktos bausmės santykio, kuris tiesiogiai susijęs su teisingumo ir proporcingumo principo užtikrinimu, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ , yra svarbios tiek, kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangÄ koreguojant savo elgesį teigiama linkme, ir sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ turi bÅ«ti vertinamos kitų aptartų duomenų kontekste.

Kai matyti iÅ¡ pateiktų duomenų, nuteistasis anksčiau ne kartÄ teistas už panaÅ¡aus pobÅ«džio nusikalstamas veikas, jam kartÄ buvo taikytas ir lygtinis paleidimas, tačiau akivaizdu tai neužtikrino sėkmingos integracijos į visuomenę, nepakeitė nuteistojo nuostatų ir požiÅ«rio į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, nes jis toliau darė nusikalstamas veikas, dirbo nelegaliai, gyveno iÅ¡ paÅ¡alpų, nesistengė užsitikrinti legalaus stabilaus pragyvenimo Å¡altinio. Tai svarbios aplinkybės, rodančios asmens požiÅ«rį į nusikalstamas veikas bei jam taikytas poveikio priemones.

Ir tai atsispindi kitame iÅ¡ nurodytų kriminogeninių veiksnių – iÅ¡silavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti. IÅ¡ pateiktos medžiagos matyti, jog nusikalstamos veikos padarytos iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų, prieÅ¡ suėmimÄ nuteistasis legaliai niekur nedirbo, gyveno iÅ¡ paÅ¡alpų. Å iÄ problemÄ nuteistasis stengiasi spręsti – pataisos namuose mokosi, tačiau nėra duomenų, kad bÅ«tų pareiÅ¡kęs norÄ dirbti ar sutikęs dirbti bet kokį kvalifikacijos nereikalaujantį darbÄ .

BÅ«tent gebėjimas užsitikrinti pragyvenimo Å¡altinį yra vienas iÅ¡ sėkmingos integracijos į visuomenę veiksnių, tačiau nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje Å¡iuo aspektu, teisėjų kolegijos vertinimu, nerodo akivaizdžios pažangos, nerodo motyvacijos parodyti, jog jis geba dirbti, o kartu ir galėtų užsitikrinti legalų pragyvenimo Å¡altinį laisvėje. Be to, nuteistasis turi didelių finansinių įsipareigojimų, kurie dengiami minimaliai, todėl nebuvimas pastangų įsidarbinti ir taip gauti daugiau pajamų iÅ¡ kurių galėtų dengti žalÄ , neleidžia pagrįstai manyti, jog nuteistasis adekvačiai vertina savo neteisėto elgesio pasekmes.

Tai taip pat kelia pagrįstų abejonių, jog nuteistojo integracija į visuomenę Å¡iuo metu galėtų bÅ«ti sėkminga. Apygardos teismo manymu, nemažiau svarbi yra ir aplinkybė dėl kito kriminogeninio veiksnio – alkoholio vartojimo problemos. Kaip matyti iÅ¡ teismui pateiktų duomenų, R. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal kelis nuosprendžius dėl tyčinių turtinio pobÅ«džio nusikaltimų padarymÄ , o taip pat dėl neatsargaus nusikaltimo, susijusio su kelių eismo taisyklių pažeidimais, kai, vairuojant transporto priemonę apsvaigus nuo psichikÄ veikiančių priemonių, buvo sukeltas eismo įvykis ir dėl to žuvo žmogus.

Nors nuteistasis pripažįsta turįs alkoholio vartojimo problemÄ , tačiau, kaip matyti iÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados, Å¡i problema vis dar aktuali. Nors dalyvavo Anoniminių Alkoholikų 12 žingsnių programoje ir teigia, jog supranta alkoholio poveikį aplinkiniams bei sau pačiam, tačiau atsisakyti alkoholio neketina, ketina tik riboti jo vartojimÄ . Be to, sprendžiant apie elgesio ir mÄ stymo pokyčius svarbu ir tai, kad nuteistasis susiduria su sunkumais priimant tinkamÄ problemos sprendimo variantÄ , sunkiai priima kitų nuomonę ir požiÅ«rį.

Apibendrinant aptartus motyvus, konstatuojama, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybes, reikÅ¡mingas sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ . Paminėtos aplinkybės, aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, Å¡iuo metu dar neleidžia spręsti apie nuteistojo elgesio ir pasikeitusių nuostatų tvirtumÄ ir neleidžia daryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, jog R. B., bÅ«damas lygtinai paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos, iÅ¡ tiesų sugebės laikytis jam skirtų įpareigojimų, draudimų, suvaržymų, sugebės laikytis įstatymų ir gerbti bei laikytis visuotinai priimtinų elgesio taisyklių.

Skundo argumentai nesuteikia pagrindo Alytaus apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartį vertinti kaip nepagrįstÄ ir neteisėtÄ , todėl nuteistojo skundas atmetamas, Alytaus apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartis paliekama galioti. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija n u t a r i a : atmesti nuteistojo R. B. skundÄ ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2018 m. balandžio 25 d. nutartį.

Å i nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjai             JÅ«ratė Jakubonienė                                        Algirdas Remeika                                       Gytis Večerskas             Â