2013-06-21 Nr. AB-2925-3-61-3-02176-2012-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS520-489/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02176-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. birželio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir norminio akto teisėtumo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundą atsakovui Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) dėl Tarnybos 2007 m. vasario 2 d. sprendimo Nr. S-(1.10.)-140-1-07 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ panaikinimo, Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos 2007 m. gegužės 25 d. sprendimo Nr. S-83-(A(G)-79) panaikinimo, Tarnybos įpareigojimo skirti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-801-40/06 bei dėl kreipimosi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-123 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pavyzdinių sutarčių patvirtinimo“ patvirtintos Nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo pavyzdinės sutarties 2.2.7 punkto teisėtumą, taip pat Tarnybos su advokatu A. C. sudarytos sutarties 2.2.7 punkto teisėtumą, 2013 m. sausio 21 d. sprendimu pareiškėjo G. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas G. K. padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 25 d. nutartimi netenkino pareiškėjo G. K. prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo.

Pareiškėjas G. K. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 25 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Taip pat prašė atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti. Nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 25 d. nutartis pareiškėjui įteikta 2013 m. vasario 27 d. ir atskirąjį skundą pareiškėjas paduoda per 7 dienas nuo nutarties įteikimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 19 d. nutartimi netenkino pareiškėjo G. K. prašymo atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, o jo atskirąjį skundą atsisakė priimti.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 149 straipsnio 2 dalimi. Pažymėjo, kad ši nuostata pakartota ir skundžiamoje nutartyje, o pareiškėjas pasirašytinai supažindintas apie procesinio sprendimo paskelbimo vietą, datą ir laiką. Sprendė, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 25 d. nutarties apskundimo paskutinė diena buvo 2013 m. kovo 4 d., tačiau pareiškėjas praleido šį terminą, nes atskirąjį skundą padavė tik 2013 m. kovo 6 d. Pažymėjo, kad pareiškėjas prašė atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, nes jis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 25 d. nutartį gavo 2013 m. vasario 27 d. Konstatavo, jog pareiškėjas norėtų, kad jam dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 25 d. nutarties apskundimo būtų taikoma ABTĮ 149 straipsnio 3 dalis, o ne 149 straipsnio 2 dalis. Darė išvadą, jog tokia pareiškėjo pozicija visiškai nepagrįsta, jis dalyvavo teismo procese.

III. Pareiškėjas G. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti.

Pareiškėjas nurodo, jog atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 25 d. nutarties padavė per 7 dienas nuo nutarties gavimo. Pažymi, jog prašė atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, atsižvelgęs į tai, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 25 d. nutartis pareiškėjui įteikta 2013 m. vasario 27 d. Teigia, kad pasinaudoti savo procesine teise apskųsti priimtą jam nepalankią teismo nutartį, nežiūrint į tai, kad dalyvavo teismo procese, jis galėjo tik gavęs nutarties nuorašą ir su ja susipažinęs. Be to, pareiškėjas, susipažinęs su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirąjį skundą dėl jos pateikė per protingą terminą, reikalingą atskirajam skundui paruošti, skaičiuojamą nuo ginčijamos teismo nutarties gavimo ir susipažinimo su teismo padarytomis išvadomis dėl ginčijamų klausimų. Atkreipia dėmesį į teismo praktiką analogiškoje situacijoje, kurioje teismas analogiškomis aplinkybėmis atnaujino terminą, nurodo, kad Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2006 m. birželio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-43-131/2006 atnaujino ieškovui terminą, o apeliacinės instancijos teismas paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą atnaujinti terminą ir išnagrinėjo apeliacinį skundą iš esmės.

Atsakovas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas atsiliepime remiasi ABTĮ 149 straipsnio 2, 3 dalimis. Teigia, jog G. K. dalyvavo teismo procese ir apie teismo nutarties paskelbimo vietą, datą ir laiką buvo pasirašytinai supažindintas. Tai, kad pareiškėjas nedalyvavo 2013 m. vasario 25 d. skelbiant teismo nutartį, nereiškia, jog G. K. turėjo teisę paduoti atskirąjį skundą vadovaudamasis ABTĮ 149 straipsnio 3 dalimi. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2008 m. kovo 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS756-179/2008, 2012 m. vasario 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS525-127/2012). Daro išvadą, kad G. K. turėtų teisę paduoti atskirąjį skundą dėl 2013 m. vasario 25 d. nutarties panaikinimo per 7 dienas nuo jos gavimo dienos tuomet, jeigu minėta nutartis būtų priimta rašytinio proceso tvarka. Tarnybos nuomone, G. K. atskirajame skunde nurodytas atvejis, kuomet buvo atnaujintas apeliacinio skundo padavimo terminas dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo priimto procesinio sprendimo panaikinimo, neturi jokių sąsajų su šia administracine byla.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas netenkintinas.

Pareiškėjas G. K. atskiruoju skundu ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartį, kuria teismas netenkino pareiškėjo G. K. prašymo atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti ir atsisakė priimti G. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 25 d. nutarties panaikinimo, nes pareiškėjas atskirąjį skundą dėl šios nutarties padavė praleidęs nustatytą terminą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus ABTĮ dvidešimt antrajame skirsnyje numatytas išimtis (ABTĮ 148 straipsnis). Atskirajam skundui taikomi reikalavimai, numatyti ABTĮ 130 straipsnio 2 dalyje, bei proceso nuostatos, numatytos ABTĮ 134 straipsnyje. ABTĮ 149 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo, o 3 dalyje nurodyta, kad, jeigu skundžiama nutartis, įstatymo nustatyta tvarka priimta nagrinėjant bylą šalims nedalyvaujant, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas nurodytas įstatymo nuostatas, yra konstatavęs, jog ABTĮ 149 straipsnio 3 dalies nuostata, numatanti, kad, jeigu skundžiama nutartis, įstatymo nustatyta tvarka priimta nagrinėjant bylą šalims nedalyvaujant, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos, taikytina tais atvejais, kai atitinkami klausimai teismo sprendžiami rašytinio proceso tvarka, šalių nekviečiant, jų pranešimais ar šaukimais apie teismo posėdžio vietą ir datą neinformuojant (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-269/2010). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad atskirasis skundas visais atvejais, nepaisant to, ar šalis dalyvavo paskelbiant skundžiamą nutartį, turi būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo, išskyrus atvejus, kai byla įstatymo numatytais atvejais nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-127/2012).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas dalyvavo 2013 m. vasario 21 d. vykusiame teismo posėdyje (t. II, b. l. 182), pareiškėjas buvo pasirašytinai supažindintas, jog procesinio sprendimo paskelbimas atidėtas 2013 m. vasario 25 d. (t. II, b. l. 183). Įvertinus tai, kas nurodyta, konstatuotina, jog pareiškėjui taikytina ABTĮ 149 straipsnio 2 dalis, todėl atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 25 d. nutarties turėjo būti paduotas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo, t. y. paskutinė atskirojo skundo padavimo diena buvo 2013 m. kovo 4 d. Pareiškėjas atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 25 d. nutarties padavė 2013 m. kovo 6 d., t. y. praleidęs terminą.

Pažymėtina, jog įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai inter alia yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-25/2012, 2012 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-40/2012, kt.). Teisėjų kolegija pažymi, jog savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą.

Įstatymo nustatytas procesinis terminas – tai įstatymo nustatytas laikotarpis, per kurį byloje dalyvaujantys asmenys turi atlikti tam tikrus veiksmus. Asmens teisė atlikti procesinį veiksmą išnyksta pasibaigus nustatytam terminui. Taip siekiama užtikrinti administracinių santykių stabilumą. Tačiau įstatymas taip pat numato, kad asmuo, praleidęs procesinį terminą, turi teisę kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti praleistą terminą, nurodydamas priežastis, dėl kurių jis praleido procesinį terminą. Asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujintas. Įstatymas neįvardija, kokios priežastys laikytinos svarbiomis, palikdamas šį klausimą spręsti teismui savo nuožiūra. Ar termino praleidimo priežastis yra svarbi ar ne, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes, susidariusias kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti procesinį veiksmą. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis yra teismo diskrecijos teisė, todėl teismas šį klausimą sprendžia atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad praleidus terminą svarbiomis šio procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatyme nustatytą terminą ir kurios galėtų pateisinti termino praleidimo laikotarpį.

Pareiškėjas nagrinėjamu atveju padavė teismui prašymą atnaujinti atskirojo skundo padavimo terminą, motyvuodamas tuo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 25 d. nutartis pareiškėjui įteikta 2013 m. vasario 27 d., o atskirąjį skundą dėl šios nutarties padavė teismui per 7 dienas nuo nutarties gavimo. Teigia, kad pasinaudoti savo procesine teise apskųsti priimtą jam nepalankią teismo nutartį, nežiūrint į tai, kad dalyvavo teismo procese, jis galėjo tik gavęs nutarties nuorašą ir su ja susipažinęs.

Teisėjų kolegija pabrėžia, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis yra pripažįstamos tokios aplinkybės, kurios asmeniui sudaro kliūtis laiku įgyvendinti savo valią atlikti tam tikrus veiksmus. Paprastai tokios aplinkybės yra objektyvaus pobūdžio ir nepriklauso nuo asmens valios. Pavyzdžiui, fizinio asmens sunki liga, kitų asmenų veikla, ribojanti asmens veiksmų laisvę, valią, neraštingumas ir pan. Teismų praktikoje sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, taip pat yra atsižvelgiama į svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-798/2008).

Kaip jau minėta, ABTĮ 149 straipsnio 2 dalis atskirojo skundo padavimo terminą aiškiai ir konkrečiai sieja su nutarties paskelbimu, todėl pareiškėjo argumentai dėl vėlesnio nutarties nuorašo gavimo negali paneigti būtinybės šiuo atveju taikyti būtent ABTĮ 149 straipsnio 2 dalies nuostatas. Todėl pareiškėjas, siekdamas tinkamai įgyvendinti ir apginti savo galbūt pažeistas teises, taip pat turėjo imtis veiksmų, įgyvendindamas teisę apskųsti jo netenkinančią teismo nutartį. Pabrėžtina, jog ABTĮ aiškiai reglamentuoja procesinius terminus ir, nors asmeniui yra suteikiama teisė į teisminę gynybą, ši teisė turi būti tinkamai įgyvendinama, laikantis procesinių reikalavimų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šiuo atveju procesinių reikalavimų dėl atskirojo skundo padavimo teismui terminų nebuvo tinkamai laikomasi.

Pareiškėjas galėjo domėtis bylos proceso eiga. Įvertinus tai, kad pareiškėjas dalyvavo bylą nagrinėjant teismo posėdyje ir buvo pasirašytinai supažindintas su procesinio sprendimo paskelbimo laiku, darytina išvada, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas neturėjo galimybės apskųsti priimtą teismo nutartį dėl nežinojimo apie šio sprendimo priėmimą. Pareiškėjas neįrodinėjo, nepagrindė savo argumento, jog pasinaudoti savo procesine teise apskųsti priimtą jam nepalankią teismo nutartį jis galėjo tik gavęs nutarties nuorašą ir su nutartimi susipažinęs, nenurodė aplinkybių, dėl kurių negalėjo kreiptis į teismą po to, kai gavo nutarties nuorašą, iki termino atskirajam skundui paduoti suėjimo. Be to, atsižvelgus į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 25 d. nutartį bei į pareiškėjo atskirąjį skundą dėl šios nutarties, yra pagrindas daryti išvadą, jog pareiškėjas turėjo pakankamai laiko nuo nutarties nuorašo gavimo dienos (2013 m. vasario 27 d.) iki paskutinės atskirojo skundo padavimo dienos (2013 m. kovo 4 d.) atskirajam skundui surašyti ir jį paduoti teismui.

Pareiškėjas G. K. atskirajame skunde nurodo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-43-131/2006, kuria buvo atnaujintas apeliacinio skundo padavimo terminas dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo priimto sprendimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pažymėjęs, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų seka, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat. Pabrėžta, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodo, jog Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje expressis verbis yra nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.

Pareiškėjo nurodyta Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. birželio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-43-131/2006 buvo sprendžiamas klausimas dėl termino atnaujinimo apeliaciniam skundui paduoti civilinėje byloje vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl termino atnaujinimo atskirajam skundui paduoti administracinėje byloje vadovaujantis ABTĮ nuostatomis. Taip pat pažymėtina, jog termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į kiekvienoje byloje individualiai susiklosčiusias aplinkybes. Taigi negalima daryti išvados, jog nagrinėjamos bylos ir pareiškėjo nurodytos bylos faktinės aplinkybės yra tapačios. Be to, remiantis tuo, kas pirmiau nurodyta, pabrėžtina, kad teismai yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog jos objektyviai apsunkino pareiškėjo galimybes paduoti atskirąjį skundą ir jis dėl to praleido šio skundo padavimo terminą. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju nepagrįstai delsė įgyvendinti savo teises, susijusias su nutarties apskundimu. Nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjas veikė operatyviai, buvo pakankamai aktyvus ir rūpestingas gindamas savo galbūt pažeistas teises. Nagrinėjamu atveju termino atnaujinimas prieštarautų įstatymų leidėjo ketinimui bei teisiniam reglamentavimui, įtvirtinančiam tinkamą procesinių terminų laikymąsi.

ABTĮ 148 straipsnis nustato, jog atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. Pagal ABTĮ 134 straipsnio 3 dalies 1 punktą apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundas paduotas praleidus jam paduoti nustatytą terminą ir neprašoma šio termino atnaujinti arba toks prašymas nebuvo patenkintas.

Esant minėtoms aplinkybėms, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas 2013 m. kovo 19 d. nutartimi pagrįstai netenkino pareiškėjo G. K. prašymo dėl termino atnaujinimo atskirajam skundui paduoti dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 25 d. nutarties ir atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo normas. Darytina išvada, kad skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta ir ją naikinti pareiškėjo G. K. atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas netenkintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė