2eefa9cd-4ee3-490f-a007-fd721768cfe9 · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2S-365-221/2019 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19252-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.2.1; 3.1.18.3; 3.3.2.5 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 29 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų R. B. ir A. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „BÅ«sto paskolų draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovams R.

B. ir A. B. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo, uzufrukto panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų – akcinė bendrovė Luminor Bank, K. B., P. G. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama pripažinti negaliojančia atsakovų R. B. ir A. B. 2015 m. kovo 9 d. dovanojimo sutartį dėl buto su rÅ«siu, esančio (duomenys neskelbtini), perleidimo, taikyti restitucijÄ , grÄ Å¾inant šį turtÄ atsakovės R.

B. nuosavybėn, informuoti Nekilnojamojo turto registrÄ apie uzufrukto, nustatyto butui su rÅ«siu, esančiam (duomenys neskelbtini), panaikinimÄ .

2. IeÅ¡kinio reikalavimams užtikrinti ieÅ¡kovė prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – buto su rÅ«siu, esančio (duomenys neskelbtini), areÅ¡tÄ . IeÅ¡kovė praÅ¡yme nurodė, kad aplinkybė, jog atsakovė R. B. perleido ginčo turtÄ atsakovui A. B., esant nevykdomai kreditavimo sutarčiai ir susidariusiai skolai pagal jÄ , patvirtina atsakovės R. B. nesÄ Å¾iningumÄ ir siekį iÅ¡vengti prievolių kreditoriams įvykdymo. Kyla pagrįsta grėsmė, kad dabartinis buto savininkas atsakovas A.

B. (atsakovės sÅ«nus) gali bandyti perleisti butÄ tretiesiems asmenims arba šį butÄ Ä¯keisti. Dėl to ieÅ¡kovei galbÅ«t palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Kauno apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 12 d. nutartimi patenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo: taikė laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – atsakovui A. B. priklausančio buto su rÅ«siu, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), areÅ¡tÄ .

4. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės ir prie jo pateikti raÅ¡ytiniai dokumentai tikėtinai pagrindžia ieÅ¡kinio reikalavimus. Ä®vertinęs ieÅ¡kovės praÅ¡yme iÅ¡dėstytus argumentus, teismas sutiko, kad atsakovas A. B., sužinojęs apie ieÅ¡kovės pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, gali imtis veiksmų, bandydamas perleisti ginčo butÄ tretiesiems asmenims, ar kitaip jį apsunkinti, ir tokiu bÅ«du vengti vykdyti ieÅ¡kovei galbÅ«t palankų teismo sprendimÄ , o tai gali padidinti priimto teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ .

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 5. Atskiruoju skundu atsakovai R. B. ir A. B. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 12 d. nutartį, iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės ir atmesti praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Pritaikytos laikinosios priemonės nėra proporcingos jomis siekiamiems tikslams. IeÅ¡kovės ir galimų trečiųjų asmenų interesai bÅ«tų apsaugoti praneÅ¡us registro tvarkytojui apie iÅ¡keltÄ civilinę bylÄ teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 6 dalis).

Tokie vieÅ¡ame registre nurodyti duomenys bÅ«tų pagrindu tretiesiems asmenims žinoti apie sprendžiamÄ ginÄÄ , gauti informacijÄ apie ginčo dalykÄ ir patiems priimti sprendimÄ , ar sukuriami sutartiniai santykiai su atsakovu nesukelia jiems bÅ«simos rizikos, ar ta rizika yra jiems priimtina. 1.2. Nepagrįstai vertinta, jog ieÅ¡kovė pakankamai ir tikėtinai pagrindė savo reikalavimÄ . IeÅ¡kovė nurodė tik savo nuomonę, nuogÄ staudama, jog atsakovas A. B., sužinojęs apie ieÅ¡kinį, galbÅ«t galėtų bandyti perleisti ginčo butÄ tretiesiems asmenims.

Tokioms prielaidoms nėra realaus pagrindo, nurodoma situacija yra hipotetinė, nėra pagrįsta ar tikėtina. Å ios ieÅ¡kovės prielaidos nesudaro pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ir dėl to, jog ginčo butas dovanojimo sandorio pagrindu atsakovui A. B. buvo perleistas dar 2015 m. kovo 9 d., o ieÅ¡kinys buvo pareikÅ¡tas tik 2018 m. lapkričio 7 d. Jeigu atsakovas A. B. bÅ«tų turėjęs tikslÄ iÅ¡vengti įsipareigojimų ar apsunkinti jų vykdymÄ , jis tam turėjo daugiau nei trejus su puse metų, tačiau neperleido ginčo buto, jo neįkeitė ir kitaip neapsunkino.

Atsakovo A. B. sÄ Å¾iningumu ir noru bendradarbiauti galima pasitikėti, tad bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo grėsmė neegzistuoja.

6. Atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ negauta. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 7. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria patenkintas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui A. B. priklausančiam ginčo turtui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iÅ¡ pirmiau nurodytų sÄ lygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.

9. Atsakovų R. B. ir A. B. teigimu, Å¡iuo atveju nėra nė vienos iÅ¡ laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygų, todėl skundžiama nutartis turi bÅ«ti panaikinta.

10. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , atsakovų R. B. ir A. B. argumentus, neturi teisinio ir (ar) faktinio pagrindo sutikti su tokia atsakovų R. B. ir A. B. pozicija.

11. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartÄ buvo pasisakyta, kad tikėtino ieÅ¡kinio pagrindimo sÄ voka reiÅ¡kia, jog, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieÅ¡kinio pagrįstumo iÅ¡ esmės, netiria ir nevertina ieÅ¡kinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikÅ¡tų reikalavimų gali bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius praÅ¡omų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013).

Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o tik nustatoma tikimybė, kad gali bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovei palankus sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Kai vertinamas ieÅ¡kinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieÅ¡kinys grindžiamas faktinį pagrindÄ sudarančiais argumentais, ar ieÅ¡kinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015; 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-757-236/2015), tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios sÄ lygos (ieÅ¡kinio prima facie pagrįstumo) vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieÅ¡kinio teisinių ir faktinių argumentų, pateiktų įrodymų analize, t. y. jau Å¡ioje stadijoje suformuluojant teismo kategoriÅ¡kÄ atsakymÄ dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieÅ¡kovo nurodytiems argumentams patvirtinti ir pan.

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie ieÅ¡kinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieÅ¡kovas pasirinko neleistinÄ ar aiÅ¡kiai neįmanomÄ savo civilinių teisių gynybos bÅ«dÄ arba praÅ¡oma taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimÄ , kuris iÅ¡ viso nėra pagrįstas ieÅ¡kinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidÄ , kad reiÅ¡kiamas reikalavimas teismo negalės bÅ«ti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus Å¡io reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).

12. Nagrinėjamu atveju atsakovai R. B. ir A. B. iÅ¡ esmės neginčija aplinkybės, kad ieÅ¡kovės pateikto ieÅ¡kinio forma ir turinys atitinka įstatyme keliamus reikalavimus, t. y. suformuluoti ieÅ¡kinio reikalavimai, ieÅ¡kinio faktinis ir teisinis pagrindai, pateikti įrodymai, kurie, ieÅ¡kovės įsitikinimu, patvirtina jos nurodytus argumentus ir reikalavimus. IeÅ¡kovės pateiktų įrodymų įrodomoji vertė gali bÅ«ti nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylÄ iÅ¡ esmės, o ne pradinėje civilinės bylos stadijoje, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog ieÅ¡kovė tikėtinai nepagrindė pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimų.

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė bylos nagrinėjimo metu turi teisę pakeisti ieÅ¡kinio pagrindÄ ar dalykÄ , pateikti naujus įrodymus ir t. t. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡ioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo konstatuoti ir to, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų pasirinkusi akivaizdžiai neleistinÄ ar objektyviai neįmanomÄ jos galbÅ«t pažeistų teisių gynybos bÅ«dÄ . Remiantis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, atskirojo skundo argumentai dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos nebuvimo atmestini.

13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ir antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos – grėsmės, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieÅ¡kovei galbÅ«t palankaus sprendimo vykdymas gali bÅ«ti apsunkintas, buvimÄ .

14. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartÄ pasisakyta, kad bÅ«tinybę taikyti atitinkamus ribojimus teisminio ginčo objektams (konkrečiam turtui) ne visada lemia poreikis eliminuoti galimybę atsakovui pakeisti savo turtinę padėtį, perleidžiant ir (ar) kitaip apsunkinant jam priklausantį turtÄ , bet ir poreikis iÅ¡saugoti patį ginčo objektÄ nepakitusiu. Tokio pobÅ«džio laikinoji apsaugos priemonė Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama tik kaip prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo Å¡alių status quo (faktinės arba teisinės padėties iÅ¡saugojimÄ ) ir nesukelianti didelių suvaržymų asmeniui, kurio atžvilgiu ji yra taikoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017; 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1163-464/2017).

15. Nagrinėjamoje byloje konkretaus, ginčo sandoriu atsakovui A. B. perleisto nekilnojamojo turto areÅ¡to poreikį suponuoja pats ieÅ¡kinio dalykas – reikalavimas, pripažinus ginčo sandorį negaliojančiu, taikyti restitucijÄ , grÄ Å¾inant ginčo turtÄ atsakovės R. B. nuosavybėn. Ginčo turto areÅ¡tas užkerta keliÄ bylos nagrinėjimo metu pakisti esančiai situacijai ir atsirasti naujiems ginčo turto savininkams, kurių (sÄ Å¾iningų įgijėjų) atsiradimas akivaizdžiai apsunkintų ar net padarytų neįmanomu ieÅ¡kovei galbÅ«t palankaus teismo sprendimo vykdymÄ .

Ginčo turto areÅ¡tas netrukdo atsakovui A. B. įgyvendinti jo turimas ginčo turto naudojimo, valdymo teises, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė nepažeidžia atsakovo A. B. teisių ir teisėtų interesų, kadangi, kaip teigia atsakovas A. B., jis neketina ginčo turto perleisti tretiesiems asmenims. Pažymėtina, kad taikydamas CPK 145 straipsnyje nustatytas laikinÄ sias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti.

Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-897/2014; 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2492/2013). Dėl to aplinkybė, kad atsakovas A. B. iki šiol neperleido ar kitaip neapsunkino ginčo turto, savaime nepaneigia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybės. Nagrinėjamu atveju negali būti ignoruojamas faktas, kad, nesiėmus ieškovės prašomų taikyti priemonių apriboti atsakovo A.

B. teisę disponuoti jo žinioje esančiu ir ginčo objektÄ sudarančiu turtu, egzistuoja galimybė, jog atsakovas A. B., net ir neturėdamas nesÄ Å¾iningų ketinimų, šį turtÄ perleis sÄ Å¾iningiems tretiesiems asmenims. Tokiu atveju teismo sprendimo realus įvykdymas (ginčo turto sugrÄ Å¾inimas atsakovei R. B., kurios kreditore yra ieÅ¡kovė) gali tapti sunkiai įmanomas.

16. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus proceso Å¡aliai, tačiau tai savaime nereiÅ¡kia Å¡io asmens subjektinių teisių pažeidimo. Laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti parenkamos vadovaujantis ekonomiÅ¡kumo principu (CPK 145 straipsnio 2 dalis). IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu praÅ¡o pripažinti negaliojančia atsakovų R. B. ir A. B. 2015 m. kovo 9 d. dovanojimo sutartį dėl buto su rÅ«siu, esančio (duomenys neskelbtini), taikyti restitucijÄ , grÄ Å¾inant šį turtÄ atsakovės R.

B. nuosavybėn, informuoti Nekilnojamojo turto registrÄ apie uzufrukto, nustatyto butui su rÅ«siu, esančiam (duomenys neskelbtini), panaikinimÄ . Pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas tuo, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, taikė laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – atsakovui A. B. priklausančio buto su rÅ«siu, esančio (duomenys neskelbtini), areÅ¡tÄ , t. y. pritaikė tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek bÅ«tina ir pakanka užtikrinti bÅ«simo teismo sprendimo, kuris gali bÅ«ti palankus ieÅ¡kovei, įvykdymÄ .

Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės, neproporcingos siekiamiems tikslams ir pažeidžiančios asmens, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyrÄ .

17. Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstÄ atmeta atskirojo skundo argumentÄ , jog ieÅ¡kovės ir galimų trečiųjų asmenų interesai bÅ«tų apsaugoti praneÅ¡us registro tvarkytojui apie iÅ¡keltÄ civilinę bylÄ teisme (CPK 137 straipsnio 6 dalis). Pažymėtina, jog civilinės bylos iÅ¡kėlimo fakto įregistravimas Nekilnojamojo turto registre neatlieka laikinųjų apsaugos priemonių funkcijų ir yra informacinio pobÅ«džio. Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 6 dalimi, teisėjas, priėmęs pareiÅ¡kimÄ apie civilinės bylos dėl registruojamo daikto teisinio statuso arba daiktinių teisių į jį iÅ¡kėlimo faktÄ , ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ apie tai praneÅ¡a vieÅ¡o registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas daiktas arba daiktinės teisės į jį. Å io fakto įregistravimas Nekilnojamojo turto registre nevaržo nekilnojamojo daikto savininko nuosavybės teisių į šį daiktÄ ir neužkerta disponavimo Å¡iuo daiktu galimybių.

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, atsakovai R. B. ir A. B. atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji nekeistina. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Palikti nepakeistÄ Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. lapkričio 12 d. nutartį. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Virginija Lozoraitytė