2022-10-12 Nr. AB-24504-3-61-3-03497-2020-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-205-556/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03497-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, (toliau – ir atsakovas) 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 8 d. buvo perkeltas iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) į Vilniaus pataisos namus (toliau – ir atsakovo atstovas, Vilniaus PN). Vilniaus PN administracijai kartu su jo asmens byla buvo perduoti dokumentai, patvirtinantys, kad jam paskirtas dietinis maitinimas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teigė, kad Vilniaus PN administracija nubraukė įrašą apie dietinio maitinimo paskyrimą ir nurodė, kad toks maitinimas jam nepriklauso. Todėl, nuo 2020 m. rugsėjo 8 d. iki skundo teismui pateikimo dienos, pareiškėjui netiekiamas dietinis maitinimas. Pareiškėjas tvirtino, jog dėl dietinio maitinimo tiek žodžiu, tiek raštu kreipėsi į Vilniaus PN administraciją, tačiau gaunami atsakymai būdavo deklaratyvūs ir atskleidžiantys tai, jog Vilniaus PN administracija nesusipažino su jo asmens byla ir joje esančiais įrašais dėl dietinio maitinimo paskyrimo. Negaudamas dietinio maitinimo, pareiškėjas yra priverstas badauti. Suvalgęs bendrai tiekiamą visiems nuteistiesiems (suimtiesiems) maistą, patiria virškinamojo trakto problemų, jaučia stiprius skrandžio skausmus. Badavimas taip pat sukelia neigiamas pasekmes sveikatai.

3. Pareiškėjas, įvertinęs pažeidimo trukmę, mastą, intensyvumą, teigė, jog jis kalėjo netinkamomis sąlygomis, turėjusiomis žalingą poveikį sveikatai. Tokios kalinimo sąlygos žemina orumą, sukelia fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, kančią, diskomfortą, todėl pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

4. Pareiškėjas teismo posėdyje taip pat prašė priteisti jo naudai 5 proc. dydžio metines palūkanas.

5. Atsakovo atstovas Vilniaus PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovo atstovas nurodė, kad Vilniaus PN nuteistieji maitinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ ir Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 (toliau – ir Taisyklės). Skiriamų maisto produktų vidutiniai paros kiekiai nustatyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. IR-485 „Dėl teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ pakeitimo“. Nuteistieji maitinami pagal pataisos įstaigoje pavirtintą dienotvarkę, o valgiaraščiai, tarp jų ir valgiaraštis nedirbantiems vyrams yra patvirtinti Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas). Valgiaraščiai sudaromi 31 dienai, o kai mėnuo trumpesnis, nesančiomis dienomis maisto produktai neskiriami. Valgiaraščiuose nurodomi patiekalai gaminami pagal patiekalų receptūras, panaudojant maisto produktus ir žaliavas pagal valgiaraščiuose nurodytus kiekius, atsižvelgiant į nuteistųjų skaičių. Nuteistieji maitinami pataisos namų valgykloje, nustatytu laiku pagal pataisos įstaigos direktoriaus patvirtintą nuteistųjų maitinimo grafiką. Maisto produktai, dalyvaujant pataisos namų budinčiajam direktoriaus padėjėjui, sudedami į katilus pagal svorį. Maistas nuteistiesiems išduodamas tik po Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo juslinio maisto patikrinimo (ragavimo), tai pažymint Pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale.

7. Atsakovo atstovas nesutiko su skundo argumentais, kad pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus PN administraciją dėl dietinio maitinimo su pretenzijomis bei prašymais, o administracija nesiėmė jokių veiksmų. Pareiškėjas 2020 m. spalio 15 d. kreipėsi į įstaigoje dirbantį šeimos gydytoją, reikalaudamas jam skirti dietinį maitinimą, tačiau gydytojas tokio maitinimo pareiškėjui neskyrė. Vilniaus PN pateikė pareiškėjo Asmens sveikatos istorijos kopiją, iš kurios matyti, kad pareiškėjui nėra nustatyti jokie sveikatos sutrikimai, t. y. nėra jokio medicininio išrašo, patvirtinančio pareiškėjui diagnozuotas ligas. Todėl nesant jokių duomenų, patvirtinančių, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjui būtų fiksuota ar nustatyta liga arba susirgimas, negalima teigti, jog pareiškėjo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti.

8. Atsakovos atstovas nesutiko su pareiškėjo reikalaujama priteisti suma neturtinei žalai atlyginti Vilniaus PN nurodė, jog pareiškėjas nepagrindė priteistinos neturtinės žalos jokiais skaičiavimais ir nepateikė dokumentų, kuriais galėtų pagrįsti reikalaujamos priteisti neturtinės žalos dydį. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų arba argumentų, jog skunde nurodomos aplinkybės darytų įtaką pareiškėjo fizinei arba psichinei sveikatai. Vilniaus PN administracija jokiais savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir jam jokios žalos nesukėlė.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 9 d. sprendimu pareiškėjo D. S. skundą atmetė.

10. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 5, 9 dalimis, Taisyklių 7 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir nurodė, kad nuteistieji maistu pagal dietinio maitinimo normas privalo būti aprūpinti tik esant gydymo įstaigos rekomendacijai, įrašytai į nustatyta tvarka išduodamą medicininės ligos istoriją, kurioje pagrindžiama diagnozė, apibūdinamas gydymas, ligonio būklė, ligos prognozė ir tolimesnis gydymas.

11. Teismas iš byloje pateiktos Asmens sveikatos istorijos Nr. 1529 duomenų nenustatė, kad Vilniaus PN administracijai būtų teikiamos rekomendacijos ginčo laikotarpiu (nuo 2020 m. rugsėjo 8 d. iki skundo teismui padavimo dienos) skirti pareiškėjui maistą pagal dietinio maitinimo normas. Teismas nurodė, jog byloje surinkti rašytiniai įrodymai paneigė pareiškėjo skundo argumentus, kad Vilniaus PN administracija ginčo laikotarpiu turėjo jam skirti dietinį maitinimą. Teismas nustatė, kad atlikus pirminę medicininę apžiūrą pareiškėjui Vilniaus PN, įvertinus jo sveikatos istoriją ir nenustačius sveikatos sutrikimų / diagnozuotų ligų, 2020 m. lapkričio 11 d. Vilniaus PN šeimos gydytojas nusprendė, jog pareiškėjui dietinis maitinimas pagal Kalėjimų departamento Įsakymu patvirtintą Dietinio maitinimo valgiaraštį nepriklauso. Kadangi dietinis maitinimas skiriamas tik esant atitinkamoms medicininėms indikacijoms, o pareiškėjui specialus valgiaraštis ar kitoks specialus maitinimas nebuvo rekomenduotas, todėl, teismas vertino, jog, nesant sveikatos priežiūros specialistų rekomendacijų skirti tokį maitinimą, Vilniaus PN administracija neturėjo pagrindo individualiai koreguoti pareiškėjo maitinimo. Teismas nurodė, kad Vilniaus PN neturi pareigos koreguoti valgiaraščio individualiai konkrečiam asmeniui, jeigu toks valgiaraštis asmeniui nebuvo rekomenduotas sveikatos priežiūros specialistų.

12. Teismas aptarė Kalėjimų departamento Įsakymo priedo Dietinio maitinimo valgiaraštis pastabų 15 punkte nustatytas ligas, kuriomis sergant skiriamas (duomenys neskelbtini) dietinis valgiaraštis, tačiau nenustatė, kad pareiškėjui būtų diagnozuota bent viena iš jų. Teismas nurodė, kad kitais pagrindais pareiškėjo prašymas dėl dietinio maitinimo paskyrimo negali būti patenkintas.

13. Teismas nustatė, kad pareiškėjas dėl jam galimai netiekiamo dietinio maitinimo ir kitų kalinimo sąlygų 2020 m. rugsėjo 10 d., 2020 m. rugsėjo 14 d. ir 2020 m. spalio 20 d. prašymais–skundais kreipėsi į Vilniaus PN administraciją, prašydamas paaiškinti, kodėl jam netiekiamas dietinis maitinimas, nors jo Asmens sveikatos istorijoje aiškiai pažymėta, kad jam toks maitinimas priklauso. Atsakovo atstovas 2020 m. spalio 9 d., 2020 m. spalio 14 d. ir 2020 m. lapkričio 18 d. atsakymais atsakė į pareiškėjo prašymuose keliamus klausimus. Vilniaus PN pareiškėjui išaiškino, kad jam atvykus į Vilniaus PN ir atlikus pirminės sveikatos priežiūros apžiūrą, įvertinus Asmens sveikatos medicininę istoriją, sveikatos priežiūros specialistai nepaskyrė dietinio maitinimo, vadovaudamiesi teisės aktų nuostatomis. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, jog atsakovo atstovas nereagavo į pareiškėjo teikiamus prašymus ir pretenzijas.

14. Nesant byloje duomenų, patvirtinančių, jog sveikatos priežiūros specialistų nurodymu pareiškėjui buvo rekomenduotas arba paskirtas dietinis maitinimas Vilniaus PN, teismas sprendė, jog atsakovo atstovas neturėjo pareigos tokį maitinimą tiekti, todėl neatliko neteisėtų veiksmų. Teismo posėdyje pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad, atliekant bausmę kitose įstaigose, jam buvo tiekiamas dietinis maitinimas, teismas vertino kaip nesudarančią pagrindo išvadai, jog dietinis maitinimas jam turėjo būti tiekiamas ir Vilniaus PN. Kadangi pareiškėjas neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Vilniaus PN) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo), teismas nusprendė, kad valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Teismas pareiškėjo skundą atmetė.

III. 15. Pareiškėjas D. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 9 d. sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo.

16. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Teismo sprendimas neteisingas, priimtas nesurinkus pakankamai duomenų, neišreikalavus jų iš atsakovo atstovo, perkėlus įrodinėjimo naštą pareiškėjui, šališkas, remtasi vien tik atsakovo atstovo argumentais.

16.2. Alytaus pataisos namų medikai, atsižvelgę į pareiškėjo paaiškinimus, Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL) rekomendacijas nuo 2018 m. sausio mėnesio neterminuotam laikui pareiškėjui skyrė dietinį maitinimą. Vilniaus PN teigė, kad nėra pagrindo skirti dietinio maitinimo, tačiau šiuo atveju skirti ir nereikėjo, reikėjo tik vykdyti tai, kas jau paskirta bei maitinti dietiniu maistu. Atsakovas nepateikė teismui jokių dokumentų ar pažymų, dėl kokių priežasčių ir kas nutraukė dietinį maitinimą. Iš dokumentų matyti, kad niekas pareiškėjo neapžiūrėjo, tik vėliau, jo paties prašymu, jis buvo apžiūrėtas medikų, tačiau kadangi jau 10 dienų nedavė valgyti, tai nusprendė dietinio matinimo neskirti.

16.3. Teismas neišreikalavo: Asmens bylos pažymos iš Pravieniškių PN-AK (2 sektorius) 2020 m. rugsėjo 8 d., kurioje parašytas, koks maitinimas turi būti skiriamas asmeniui; medikų išvados, dėl kokių priežasčių buvo nutrauktas neterminuotas dietinis maitimas ir kada; LAVL rekomendacijų.

17. Pareiškėjas kartu su papildytu apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė 2020 m. rugsėjo 8 d. Pravieniškių PN-AK 2 sektoriaus Asmens bylos pažymą Nr. 1461/B 34-1354. Pareiškėjas nurodo, jog ji patvirtina, kad atsakovo atstovas nemaitino pareiškėjo taip, kaip buvo paskirta, nors, perkėlus iš vienų pataisos namų į kitus, kalinimo sąlygos neturėtų pasikeisti. Pareiškėjas teigia, kad atsakovo atstovas tyčia nepateikė visų bylai išnagrinėti reikalingų dokumentų, tik po pareiškėjo nusiskundimų ir prašymų 2020 m. rugsėjo 16 d. neskyrė dietinio maitinimo po apsilankymo pas gydytojus. Pareiškėjas taip pat pateikė dokumentus apie neterminuoto dietinio maitinimo paskyrimą.

18. Atsakovo atstovas Vilniaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

19. Atsakovo atstovas teigia, jog teismas laikėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių argumentų dėl teismo sprendimo nepagrįstumo ar neteisėtumo, nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, priežastinio ryšio tarp nurodomų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos, nepateikia duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savynes, kurios galėtų būti reikšmingos įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimui išspręsti. Vilniaus PN teigia, jog teismas priėmė teisingą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui D. S. iš atsakovo Lietuvos valstybės pagal CK 6.271 straipsnį dėl neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų Vilniaus PN nuo 2020 m. rugsėjo 8 d. iki 2020 m. spalio 27 d. (skundo padavimo teismui diena).

21. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atstovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pareiškėjo skundą atmetė, nes nenustatė būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų.

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo netinkamai, nesurinko visų įrodymų, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

23. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24. Pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.

25. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas tiek skunde pirmosios instancijos teismui (b. l. 1), kituose jo teiktuose procesiniuose dokumentuose (2020 m. lapkričio 26 d. ir 2021 m. sausio 11 d. atsikirtimuose į atsakovo atsiliepimą bei papildomai pateiktus įrodymus (b. l. 49, 83), tiek 2021 m. vasario 8 d. teismo posėdyje nuosekliai teigė, jog, vykstant etapu iš Pravieniškių PN-AK į Vilniaus PN, ant asmens bylos lydraščio („važtaraščio“) buvo gydytojo įrašas apie jam paskirtą dietinį maitinimą – „dieta (duomenys neskelbtini)“ ir prašė pirmosios instancijos teismo šį dokumentą iš atsakovo išreikalauti. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą (b. l.

11) vadovavosi pareiškėjo Asmens sveikatos istorijoje esančiais įrašais ir nurodė, kad juose nėra duomenų, jog pareiškėjui būtų diagnozuotas susirgimas, dėl kurio jam turėjo būti paskirtas dietinis maitinimas (dieta (duomenys neskelbtini)). Atsakovo atstovas nurodė, jog pareiškėjas 2020 m. spalio 15 d. kreipėsi į šeimos gydytoją su reikalavimu skirti jam dietinį maitinimą, tačiau gydytojas tokio maitinimo neskyrė. Atsakovo atstovas, vykdydamas pirmosios instancijos teismo įpareigojimus ir teikdamas į bylą papildomus dokumentus (b. l. 54–61, 90), kartojo savo poziciją, jog pareiškėjo Asmens sveikatos istorijoje nėra duomenų apie diagnozuotą susirgimą, dėl kurio jam turėjo būti paskirtas dietinis maitinimas (dieta (duomenys neskelbtini)), todėl tokio maitinimo šeimos gydytojas neskyrė.

Atsakovo atstovas papildomai nurodė, kad Vilniaus PN neturi duomenų, kad pareiškėjui sveikatos priežiūros specialistų būtų skirtas dietinis maitinimas (tokie duomenys įrašomi į Asmens sveikatos istorijos knygelę, o ne į pareiškėjo bylą). Tačiau pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė 2020 m. rugsėjo 8 d. Pravieniškių PN-AK 2 sektoriaus Asmens bylos pažymą Nr. 1461/B 34-1354, kurioje, be kita ko, yra įrašas „dieta (duomenys neskelbtini)“ bei įrodymus, patvirtinančius, jog dieta (duomenys neskelbtini) jam paskirta nuo 2018 m. sausio 9 d. neterminuotai.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovo atstovas netinkamai vykdė savo pareigą pateikti visus duomenis, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti (nepateikė 2020 m. rugsėjo 8 d. Pravieniškių PN-AK 2 sektoriaus Asmens bylos pažymos Nr. 1461/B 34-1354), o pirmosios instancijos teismas, nepaisydamas nuoseklių pareiškėjo argumentų apie tokių įrodymų egzistavimą, jų neišreikalavo.

26. Teisėjų kolegija nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo funkcija – patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), o pirmosios instancijos teismas privalo nustatyti ir ištirti visas bylai reikšmingas faktines bylos aplinkybes bei jas teisiškai įvertinti pagal byloje taikytinus teisės aktus. Konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių, neištyrė jų išsamiai, visapusiškai (ABTĮ 80 str. 1 d.) ir bylos aplinkybėms išaiškinti būtina surinkti naujų įrodymų, apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.). Vien tik Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3081-629/2019).

27. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir administracinė byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. S. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 9 d. sprendimą ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius