2eedbee2-d8ca-49fd-8005-16f3aea7f2f7 · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-631-460/2021 Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01945-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.11.6: 2.6.16.4; 3.3.1.18.1 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 18 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Irmos Čuchraj, AuÅ¡ros MaÅ¡kevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos MisiÅ«nienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Stavira“ (apeliantė) apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Stavira“ ieÅ¡kinį atsakovams R.

V. J., J. J., RAB „Praim Split“ (likviduota proceso metu) dėl pirkėjo teisių perkėlimo, tretieji asmenys notarė N. Š., I. J., uždaroji akcinė bendrovė „Intersera“. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Ieškovė UAB „Stavira“ 2019 m. lapkričio 18 d. priimtu ieškiniu atsakovams R. V. J., J. J., RAB „Praim Split“ prašo perkelti ieškovei UAB „Stavira“ pirkėjo teises ir pareigas pagal atsakovų RAB „Praim Split“ (pardavėjos) ir R.

V. J. (pirkėjo) 2019 m. birželio 6 d. sudarytÄ pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtintÄ Lentvario miesto notaro biure, notarinio reg. Nr. NÅ -1634, dėl nuosavybės teisės į žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini), ir pastatÄ - autoservisÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), perleidimo, įpareigojant ieÅ¡kovę UAB „Stavira“ po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumokėti atsakovams R.

V. J. ir J. J. Å¡ių daiktų pirkimo-pardavimo kainÄ - 70000 Eur. Nurodė, kad ieÅ¡kovė su atsakove RAB „Praim Split“ 2019 m. gegužės 31 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė 5 metų terminui iÅ¡sinuomojo autoserviso patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Sutarties 2 punkte nustatyta, kad nuomotojas neturi teisės parduoti ar kitai perduoti patalpas arba jas įkeisti ar kitaip suvaržyti nuosavybės teisę į patalpas prieÅ¡ tai raÅ¡tu nepasiÅ«lius pirkti patalpų nuomininkui.

Tačiau atsakovė RAB „Praim Split“ 2019 m. birželio 6 d., pažeisdama nurodytÄ Ä¯sipareigojimÄ , pirkimo pardavimo sutartimi už 70000 Eur perleido Å¡ias patalpas su žemės sklypu atsakovui R. V. J., kuris daiktus nupirko bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine prieÅ¡ tai nepasiÅ«liusi patalpų pirkti ieÅ¡kovei. Nors nuomos sutartis nebuvo įregistruota vieÅ¡ame registre, apie Å¡iÄ sutartį ir joje nustatytÄ ieÅ¡kovės pirmumo teisę, taip pat apie ieÅ¡kovės ketinimÄ ja pasinaudoti, jei turtas bus parduodamas, pirkėjui R.

V. J. buvo žinoma. Registracija atlieka teisės iÅ¡vieÅ¡inimo funkcijÄ , neturi įtakos sutarties galiojimui, įstatymo nuostata dėl registracijos yra apsaugoti teisėtus trečiųjų asmenų interesus, susijusius su nekilnojamuoju daiktu. Kadangi pirkėjas žinojo apie ieÅ¡kovės pirmumo teisę pirkti nuomojamÄ turtÄ , jis laikytinas nesÄ Å¾iningu įgijėju. Jau pirmÄ jÄ pirkimo pardavimo sandorio sudarymo dienÄ atsakovas nesÄ Å¾iningai pradėjo ieÅ¡kovei reikÅ¡ti pretenzijas dėl nuomos sutarties, t. y. reikalavo atlaisvinti patalpas.

Kad nebÅ«tų apribota ieÅ¡kovės veikla, ji buvo priversta pasiraÅ¡yti su atsakovu naujÄ terminuotÄ nuomos sutartį. Tačiau tÄ patį mėnesį atsakovas pareikalavo atlaisvinti patalpas, vėliau savo reikalavimo atsisakė. Dar vėliau atsisakė ir nuomos sutarties, nurodydamas, kad perėmė teises ir pareigas pagal ieÅ¡kovės su atsakove RAB „Praim Split“ 2019 m. gegužės 31 d. sudarytÄ sutartį, siÅ«lė pirkti turtÄ už kelis kartus didesnę kainÄ ir tuo pat metu siÅ«lė sudaryti naujas nuomos sutartis, po to vėl nurodė, kad Å¡alims galioja 2018-06-06 (nurodyta netiksli data) nuomos sutartis, kuri tapo neterminuota ir jÄ atsakovas nutraukia.

VisÄ tÄ laikÄ Å¡alys derėjosi dėl ieÅ¡kovės teisės pirmiau už kitus asmenis pirkti nuomojamas patalpas pažeidimo paÅ¡alinimo bÅ«dų, tačiau atsakovo pozicijos keitėsi, jis nesÄ Å¾iningai naudojo spaudimÄ grasindamas iÅ¡keldinti ieÅ¡kovę iÅ¡ nuomojamų patalpų. Kai tapo aiÅ¡ku, kad ginčo taikiu bÅ«du derybomis iÅ¡spręsti nepavyks, ieÅ¡kovė buvo priversta dėl savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybos kreiptis į teismÄ dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo ieÅ¡kovei.

Žemės sklype, kuriame yra autoserviso pastatas, jokių kitų pastatų nėra. Žemės sklypas skirtas bÅ«tent pastato – autoserviso naudojimui pagal paskirtį. Todėl ieÅ¡kovei perkeltinos ir pirkėjo teisės į žemės sklypÄ .

2. Atsakovai R. V. J. ir J. J. pateiktu atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti, taikyti senaties terminÄ . Nurodė, kad atsakovai pagal 2019 m. birželio 6 d. notarinę pirkimo pardavimo sutartį įsigijo žemės sklypÄ ir pastatÄ â€“ autoservisÄ , esančius (duomenys neskelbtini). Kaip pirkėjas sutartį sudarė ir pasirašė atsakovas R. V. J.. Žemės sklype be serviso buvo ir Å¡iuo metu yra vieÅ¡ame registre neįregistruotas dar vienas - plovyklos – pastatas, kurį taip pat nupirko atsakovai.

Pirkimo pardavimo sandoris buvo sudarytas tarpininkaujant UAB „Capital Klaipėda“. Atsakovas R. V. J. apie tai, kad nurodytÄ objektÄ kaip veikiantį autoserviso verslÄ , su objekte veikiančiu nuomininku, yra ketinama parduoti už 280000 Eur, sužinojo iÅ¡ brokerio K. B., su kuriuo tarėsi dėl kainos ir iki sandorio sudarymo vyko apžiÅ«rėti objekto. Už objektÄ sumokėjo 270000 Eur: 70000 Eur mokant pavedimu, 200000 Eur grynais notaro biure sutarties sudarymo dienÄ prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį. Sutartyje nurodyti ne tikrÄ jÄ už daiktus mokamÄ , o mokėjimo pavedimu sumokėtÄ daiktų kainÄ , atsakovas sutiko pardavėjo per brokerį perduotu praÅ¡ymu.

Tokiu atveju pardavėjas sutiko padaryti 10000 Eur nuolaidÄ ir paraÅ¡yti raÅ¡ytinį įsipareigojimÄ grÄ Å¾inti visus už pirkinį sumokėtus pinigus, jeigu dėl kokių nors priežasčių atsakovas neįgytų nuosavybės teisių į perkamus daiktus. SutikimÄ nulėmė visiÅ¡kas pasitikėjimas brokerio reputacija ir netinkamas pardavėjos 2019 m. birželio 6 d. įsipareigojimo vertinimas. Atsakovė J. J. apie tai, kad atsakovas R. V. J. pardavėjo praÅ¡ymu sutiko pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyti tik 70000 Eur, sužinojo tik gavusi ieÅ¡kinį ir atsakingai pareiÅ¡kė, kad niekada ir jokia forma nėra ir nebuvo iÅ¡reiÅ¡kusi sutikimo sudaryti sandorį, kai nekilnojamųjų daiktų pirkimo pardavimo sutartyje nurodoma tikrovės neatitinkanti sandorio kaina.

Teigė, kad 2019 m. gegužės 31 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis vieÅ¡ame registre nebuvo įregistruota. IÅ¡ 2019 m. gegužės 15 d. brokerio laiÅ¡ko matosi, kad atsakovų įsigytose patalpose jau 2019 m. gegužės 15 d. buvo nuomininkas. Akivaizdu, kad patalpos buvo nuomojamos ne ieÅ¡kovės pateiktos 2019 m. gegužės 31 d. nuomos sutarties pagrindu, o kitu atsakovams nežinomu pagrindu. TÄ pačiÄ dienÄ â€“ 2019 m. birželio 6 d., kai buvo sudaryta nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutartis, atsakovas R.

V. J. sudarė su ieÅ¡kove negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuria buvo nustatytas 2000 Eur nuomos mokestis, kai tuo tarpu pagal 2019 m. gegužės 31 d. nuomos sutartį nuomos mokestis buvo nustatytas 2500 Eur. Atsakovas nurodytus nekilnojamuosius daiktus įsigijo siekdamas gauti pajamų iÅ¡ daiktų nuomos. Siekdamas užsitikrinti tokių pajamų srautÄ , jis visÄ laikÄ susiraÅ¡inėjo su ieÅ¡kove, siekiant suderinti Å¡alims priimtinas nuomos sÄ lygas. Atsakovams nesuprantami kriterijai, kuriais vadovaujantis ieÅ¡kovė atsakovo elgesį vertina kaip nesÄ Å¾iningai reiÅ¡kiamas pretenzijas dėl nuomos sutarties ir patalpų atlaisvinimo.

ChronologiÅ¡kai vertinant Å¡alių bendravimÄ , pažymi, kad jau 2019 m. birželio 6 d. sutartimi Å¡alys susitarė dėl ieÅ¡kovei (nuomininkei) palankesnės, t. y. mažesnės nuomos kainos. IeÅ¡kovės nurodytas „reikalavimas“ tÄ patį mėnesį atlaisvinti patalpas realiai buvo ne reikalavimas, bet Å¡alių susitarimas, užfiksuotas 2019 m. birželio 21 d. susirinkimo protokole. IÅ¡ ieÅ¡kovės pateikto 2019 m. rugpjūčio 1 d. nuomos sutarties projekto akivaizdu, kad Å¡alys tarėsi dėl dar palankesnių nuomos sÄ lygų ieÅ¡kovei dėl dar mažesnio 800 Eur ir 120 Eur GMP nuomos mokesčio.

Ieškovės teikiamu 5 priedu šalys susitarimu, o ne vienašališku dokumentu, susitarė, kad negalioja anksčiau 2019 m. birželio 21 d. protokolu ieškovės prisiimtas įsipareigojimas išsikelti iš patalpų. Atsakovas 2019 m. rugpjūčio 16 d. laišku (ieškovės teikiamu 6 priedu) nereiškė jokio reikalavimo atlaisvinti patalpas, tik prašė vykdyti nuomininko įsipareigojimus. Būtent ieškovė 2019 m. rugpjūčio 19 d. elektroniniu laišku pirma pranešė ketinanti nutraukti nuomos sutartį, nes „reikalai klostosi ne taip, kaip planavau“.

Atsakovo 2019 m. rugpjūčio 26 d. siÅ«lyme pirkti nekilnojamuosius daiktus (ieÅ¡kinio 7 priedas) nėra nei vieno žodžio apie kokį nors trukdymÄ ieÅ¡kovei naudotis patalpomis. Å is pasiÅ«lymas buvo pateiktas ieÅ¡kovei po to, kai ji pareiÅ¡kė ketinimÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti nuomos sutartį. IeÅ¡kovė iki 2019 m. rugsėjo 6 d. atsakymo į pasiÅ«lymÄ nepateikė. Atsakovas, siekdamas iÅ¡vengti painiavos Å¡alių susiraÅ¡inėjime ir vienodo susiklosčiusių aplinkybių vertinimo, taip pat siekdamas gauti pajamas iÅ¡ nuomos, pasiÅ«lė ieÅ¡kovei konstatuoti esančias faktines aplinkybes ir, susitarus dėl anksčiau Å¡alis siejančių sutarčių pabaigos, sudaryti naujÄ nuomos sutartį (ieÅ¡kinio 8 ir 9 priedai).

Atsakovo pasiÅ«lytame nuomos sutarties projekte nurodyta nuomos kaina – 1300 Eur / mėn., t. y. beveik dvigubai mažiau negu ieÅ¡kovė buvo įsipareigojusi mokėti pagal 2019 m. gegužės 31 d. nuomos sutartį. IeÅ¡kovė 2019 m. spalio 10 d. elektroniniu laiku atsisakė pasiraÅ¡yti atsakovo pasiÅ«lytus dokumentus dėl patalpų nuomos, nuomos mokesčio nemokėjo. Atsakovas, neketindamas leisti savo turtu naudotis neatlygintinai, ieÅ¡kovės pateiktu (10) ieÅ¡kinio priedu ir pateikė faktinį esamos situacijos vertinimÄ bei pranešė, kad nutraukia nuomos teisinius santykius CK įtvirtintu pagrindu.

Atsakovas nuolat darė nuolaidas ieÅ¡kovei, tačiau nesutiko, kad ieÅ¡kovė patalpomis naudotųsi neatlygintinai. Tai paneigia ieÅ¡kovės teiginius apie bet kokį atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ . Atsakovai yra tretieji asmenys 2019 m. gegužės 31 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties atžvilgiu, sutartis vieÅ¡ame registre neįregistruota. Todėl prieÅ¡ atsakovus negali bÅ«ti panaudota nei neįregistruota sutartis, nei jokie kiti įrodymai, kildinami iÅ¡ Å¡ios sutarties. IeÅ¡kovės nurodyta sutartimi negali grįsti savo pirmumo teisės prieÅ¡ atsakovus pirkti nekilnojamÄ jį daiktÄ .

IeÅ¡kovė pagal 2019 m. gegužės 31 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį iÅ¡sinuomojo 515 kv. m bendro ploto patalpas, t. y. dalį iÅ¡ 523,15 kv. m bendro ploto. IeÅ¡kovė nebuvo įgijusi pirmumo teisės nei į atsakovų įgytas 8,15 kv. m ploto patalpas pastate, nei į žemės sklypÄ , nei į žemės sklype esantį neinventorizuotÄ ir vieÅ¡ame registre neįregistruotÄ plovyklos pastatÄ . Atsakovai iÅ¡reiÅ¡kė norÄ pirkti, o pardavėja siekė parduoti ne patalpas, kurios iÅ¡nuomotos 2019 m. gegužės 31 d. nuomos sutartimi, o visÄ kompleksÄ , susidedantį iÅ¡ pastate esančių iÅ¡nuomotų ir neiÅ¡nuomotų patalpų, žemės sklypo ir jame esančio neįregistruoto plovyklos pastato.

Akivaizdu, tai labiau atitiko turto savininko / pardavėjo interesus. Vien tik iÅ¡nuomotų patalpų pardavimas galimai bÅ«tų nulėmęs galimybės pirkti likusiÄ turto dalį nebuvimÄ , nes atsakovai tokio sandorio nebÅ«tų sudarę, arba esminį vertės netekimÄ . Situacija, kai nuomininkas, galimai turintis pirmumo teisę į dalį savininkui priklausančio turto, gali sukliudyti įvykdyti viso turtinio komplekso pardavimo sandorį, vertintina kaip varžanti ir pažeidžianti turto savininko teisėtus interesus.

Tokios ieÅ¡kovės teisės gynimas pažeistų Å¡alių, Å¡iuo atveju turto savininko ir nuomininko teisėtų lÅ«kesčių ir teisėtų interesų pusiausvyros principus. Be to kelia abejones pats 2019 m. gegužės 31 d. nuomos sutarties sudarymo teisėtumo ir sutarties Å¡alių sÄ Å¾iningumo klausimas sutarties sudarymo momento ir tikrųjų sutarties Å¡alių ketinimu aspektu, nes nuomininkas 2019 m. gegužės 15 d. negalėjo bÅ«ti turte 2019 m. gegužės 31 d. sutarties pagrindu. Atkreipė dėmesį, kad pirmumo teisė pirkti nuomojamÄ turtÄ nėra standartinė, įprastinė nuomos sutarties sÄ lyga.

Tokios sÄ lygos įtraukimas į sutartį suponuoja, kad ieÅ¡kovė žinojo apie pirmumo teisės pasekmes ir pasinaudojimo ja tvarkÄ bei tokios sutarties teisinės registracijos svarbÄ ir pasekmes. Vertinant faktÄ , kad ieÅ¡kovė neįregistravo sutarties vieÅ¡ame registre, darytina iÅ¡vada, kad pirmumo teisės įraÅ¡ymas neatitiko tikrųjų sutarties Å¡alių ketinimų arba sutartis tokia redakcija, kokia pateikta teismui, buvo sudaryta ne nurodytu metu, o vėliau, notarui galimai pateikiant kitokiÄ sutarties versijÄ .

Tokį įspÅ«dį sustiprina ir tai, kad sutarties 2.1 p. nurodyta, kad patalpos įkeistos hipoteka, nors ir NTR iÅ¡raÅ¡o matyti, kad deklaruojamu sutarties sudarymo metu patalpos hipoteka apsunkintos nebuvo. IeÅ¡kovės pajamos per 2018 m. buvo tarp 30000 ir 50000 Eur, net nemokėdama atlyginimų ir mokesčių, ieÅ¡kovė galimai jai palankų sprendimÄ galėtų įvykdyti tik per 2 metus. IeÅ¡kinio patenkinimas pažeistų Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principÄ ir nulemtų teisinius ginčus ateityje.

Atsakovas 2019 m. birželio 6 d. nuomos sutartyje su ieÅ¡kove nedviprasmiÅ¡kai nurodė, kad veikia kaip patalpų nuomotojas, todėl ieÅ¡kovė apie pirmumo teisės pažeidimÄ galėjo ir turėjo sužinoti 2019 m. birželio 6 d., be to, 2019 m. birželio 7 d. vieÅ¡ame registre buvo padarytas įraÅ¡as apie patalpų savininko pasikeitimÄ . IeÅ¡kinio senaties terminas baigėsi 2019 m. rugsėjo 6 d. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinį pateikė 2019 m. spalio 31 d., ieÅ¡kinio senaties terminas akivaizdžiai praleistas.

3. Atsakovė RAB „Praim Split“ pateiktu atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį ir ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad pardavė, o atsakovai R. V. J. ir J. J. nupirko žemės sklypÄ ir pastatÄ â€“ autoservisÄ , esančius (duomenys neskelbtini). Sklype be autoserviso pastato yra dar vienas – plovyklos pastatas, neįregistruotas vieÅ¡ame registre. 2019 m. birželio 6 d. notarinėje pirkimo – pardavimo sutartyje turto kaina yra nurodyta 70000 Eur, tačiau tikroji nekilnojamųjų daiktų kaina buvo 270000 Eur. 2019 m. pabaigoje RAB „Praim Split“ likvidatorius pranešė atsakovui, kad RAB „Praim Split“ žinioje yra 2019 m. birželio 6 d. kasos pajamų orderis, kurio pagrindu į bendrovės kasÄ iÅ¡ R.

V. J. yra paimta 200000 Eur. Likvidatorius 2020 m. sausio mėn. atvykęs į LietuvÄ atvežė nurodytÄ bendrovės žinioje esantį kasos pajamų orderį bei nurodė, kad sutiktų pataisyti pirkimo – pardavimo sutartį, nurodant sumokėtÄ grynais ir pavedimu pinigų sumÄ . Atsakovės likvidatorius patvirtino, kad bendrovė pinigus gavo, tačiau dėl jam nežinomų priežasčių ankstesnis bendrovės vadovas Å¡ių pinigų sumos nenurodė pirkimo – pardavimo sutartyje. Pritaria atsakovų fizinių asmenų pozicijai, kad visi kiti asmenys, iÅ¡skyrus RAB „Praim Split“ ir UAB „Stavira“ vertintini kaip tretieji asmenys, prieÅ¡ kuriuos nurodyta nuomos sutartis negali bÅ«ti panaudota.

Klaidinga laikytina ieÅ¡kovės pozicija, kad pirkėjai žinojo apie ieÅ¡kovės pirmumo teisę ir tariamai yra nesÄ Å¾iningi įgijėjai. Ydinga manyti, kad vien tik nuomos sutarties egzistavimo faktas nuomininkui sukuria pirmumo teisę įsigyti nuomojamas patalpas. Sutartis nebuvo įregistruota vieÅ¡ame registre ir notarė nereikalavo ieÅ¡kovės pirmumo teisės pirkti atsisakymo. IeÅ¡kovei buvo iÅ¡nuomota 515 kv. m bendro ploto patalpų, kurių bendras lotas 523,15 kv. m dalis. IeÅ¡kovė neįgijo jokių teisių nei į likusias 8,15 kv. m patalpas autoserviso pastate, nei į žemės sklypÄ , nei į jame esantį neįregistruotÄ plovyklos pastatÄ .

IeÅ¡kovė klaidingai vadovaujasi CK 6.394 – 6.395 str. nuostatomis, dėl to ir jos praÅ¡ymas perkelti pirkėjo teises į žemės sklypÄ , kuriame yra autoservisas, nepagrįstas. Pirkimo pardavimo sutartis buvo sudaryta 2019 m. birželio 6 d., ieÅ¡kovė apie tai žinojo, tačiau į teismÄ su ieÅ¡kiniu kreipėsi tik 2019 m. spalio 31 d., t. y. ne per 3 mėnesius nuo sužinojimo apie pirkimo pardavimo sutartį, o tik tada, kai atsakovai nutraukė nuomos sutartį ir paprašė iÅ¡sikelti. Kyla klausimas dėl pačios ieÅ¡kovės sÄ Å¾iningumo.

Mano, kad ieÅ¡kovė elgiasi nesÄ Å¾iningai ir piktnaudžiauja savo procesine padėtimi.

4. Trečiasis asmuo Lentvario miesto notarų biuro notarė N. Š. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovai R. V. J. ir J. J. yra tretieji asmenys negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties atžvilgiu, todėl viešame registre neįregistruota nuomos sutartis prieš juos negali būti panaudota. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovų procesiniuose dokumentuose nurodytas žemės sklype esantis plovyklos pastatas pirkimo pardavimo sudarymo ir notarinio tvirtinimo metu viešame registre įregistruotas nebuvo, jis sutartyje atskirai apibrėžtas ir aptartas nebuvo.

Å iuo atveju taikytina CK 6.395 str. 1 d. nuostata ir laikoma, kad nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančius pastatus, statinius, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus perėjo žemės sklypo pirkėjui. Pirkimo pardavimo sutartyje daiktų kaina buvo nurodyta 70000 Eur, t. y. tokia, kokiÄ prieÅ¡ sutarties pasiraÅ¡ymÄ ir notarinį patvirtinimÄ nurodė pačios sutarties Å¡alys. Ä® notarę su 2020 m. sausio 22 d. praÅ¡ymu, grindžiamu Notariato įstatymo 35 str. 2 d., buvo kreiptasi iÅ¡ pirkėjų pusės, praÅ¡ant sudaryti sÄ lygas pirkimo – pardavimo sutarties Å¡alims iÅ¡taisyti sutartyje klaidÄ , dėl kurios bendra daiktų kaina sutartyje nurodyta 70000 Eur vietoje turėjusios bÅ«ti nurodytos 270000 Eur. 2020 m. sausio 28 d. nutarimu dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmÄ buvo atsisakyta tenkinti praÅ¡ymÄ .

Notarė neturi informacijos dėl Å¡io nutarimo apskundimo. IeÅ¡kovė galėjo įgyti pirmumo teisę tik į negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi iÅ¡nuomotas 515 kv. m patalpas. IeÅ¡kovė neįgijo jokių teisių į likusias 8,15 kv. m ploto patalpas autoserviso pastate, taip pat į žemės sklypÄ ir jame esantį vieÅ¡ame registre neįregistruotÄ plovyklos pastatÄ . Parduodant daiktus, į kuriuos pirmumo teisės ieÅ¡kovė neturėjo, ieÅ¡kovės interesai negalėjo bÅ«ti pažeisti.

IeÅ¡kovė nepagrįstai reikalauja perkelti pirkėjo teises pagal pirkimo – pardavimo sutartį pilna apimtimi, nes tokiu atveju jos įgytos teisės virÅ¡ytų pirmenybės teisės objektÄ ir pažeistų pirkėjų (atsakovų R. V. J. ir J. J.) interesus– be jokio pagrindo iÅ¡ atsakovų bÅ«tų atimtos nuosavybės teisės į žemės sklypÄ ir neįregistruotÄ statinį. Å alių procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieÅ¡kovė apie pažeistÄ teisę sužinojo 2019 m. birželio 6 d., su ieÅ¡kiniu į teismÄ kreipėsi 2019 m. spalio 31 d., tad 3 mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas buvo praleistas.

5. Trečiasis asmuo I. J. atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kaip trečiajam asmeniui žinoma, kad atsakovės RAB „Praim Split“ nekilnojamasis turtas buvo parduotas ne tiesiog kaip turtinis vienetas, o kaip veikiantis verslas, kuris apėmė tiek patį pastatÄ â€“ autoserviso patalpas, tiek teritorijÄ â€“ žemės sklypÄ , tiek žemės sklypo teritorijoje esančias autoplovyklos patalpas bei kitÄ teritorijoje buvusį turtÄ . Visos patalpos buvo įrengtos, jose buvo visa reikiama įranga autoservisui bei autopriežiÅ«ros salonui veikti.

Atsižvelgiant į tai, yra nesÄ Å¾ininga ir iÅ¡ viso negalima atsakovų R. V. J. ir J. J. pirkėjų teisių ir pareigų perkelti UAB „Stavira“, nes ieÅ¡kovė nepagrįstai praturtės, o atsakovai nepagrįstai patirs didelių nuostolių. Nuomos sutartis nei UAB „Stavira“, nei RAB „Praim Split“ nebuvo registruota vieÅ¡ame registre ir negali bÅ«ti panaudota prieÅ¡ trečiuosius asmenis – atsakovus R. V. J. ir J. J.. IeÅ¡kovei buvo iÅ¡nuomotos 515 kv. m bendro ploto patalpos.

IeÅ¡kovė neturėjo pirmumo teisės įgyti 8,15 kv. m negyvenamųjų patalpų, žemės sklypo ir automobilių plovyklos pastato. IeÅ¡kovės reikalavimas perkelti jai pirkėjo teises visam atsakovų įgytam kompleksui prieÅ¡tarauja tiek sÄ Å¾iningumo principui, tik pačios nuomos sutarties nuostatoms. Sutinka su atsakovų praÅ¡ymais taikyti ieÅ¡kinio senatį. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2021 m. sausio 29 d. sprendimu ieÅ¡kinys atmestas.

Teismas nusprendė priteisti iš ieškovės UAB „Stavira“ 9325 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui R. V. J.. Teismas priteisė iš ieškovės UAB „Stavira“ 150 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui notarei N. Š.. Priteisė iš ieškovės UAB „Stavira“ 1125 Eur žyminio mokesčio ir 16 Eur pašto išlaidų, iš viso 1141 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei (įmokos kodas 5660). Teismas nutarė panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutartimi ieškovės reikalavimų įvykdymo užtikrinimui atsakovams R.

V. J. ir J. J. taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones – draudimÄ imtis bet kokių veiksmų, susijusių su pastato - autoserviso, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) uomos sutarties, sudarytos su ieÅ¡kove, nutraukimu bei vieÅ¡Ä Ä¯raÅ¡Ä Nekilnojamojo turto registre dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini), ir pastato - autoserviso, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo.

Pagrindiniai argumentai: 6.1. Teismas sprendė, kad realiai už įsigytÄ turtÄ (žemės sklypÄ ir autoserviso pastatÄ ) buvo sumokėta 270000 Eur kaina. IeÅ¡kovės siekis už 70000. Eur įgyti nuosavybės teisę į ženkliai (beveik 4 kartus) didesnės vertės turtÄ , net jei ir bÅ«tų konstatuotas pirmumo teisės pažeidimas, yra nesÄ Å¾iningas ir nesuderinamas su Å¡alių interesų pusiausvyros principu. 6.2. UAB „Stavira“ iki 2019 m. gegužės 31 d. nuomos sutarties pasiraÅ¡ymo patalpas nuomojosi pagal 2018 m. gruodžio 1 d. sutartį, sudarytÄ su asmeniu, neturinčiu nuosavybės teisių į nuomojamÄ objektÄ .

Tai rodo, kad ieÅ¡kovė net nežinojo, kas yra jos nuomojamų patalpų savininkas, o jei žinojo, tai tam buvo abejinga, t. y. ieÅ¡kovei nebuvo aktualus asmuo, kuris turi užtikrinti nuomos sutartyje numatytÄ pirmumo teisės įgyvendinimÄ . 6.3. Teismo vertinimu, UAB „Stavira“ (jos vadovas) 2019 m. gegužės 31 d. nuomos sutarties pasiraÅ¡ymo metu žinojo, kad nuomos objektas parduodamas kitiems asmenims. Jokių pretenzijų tuometiniam patalpų savininkui ir /ar pirkėjui dėl pirmumo teisės nereiÅ¡kė.

Jokių realių veiksmų, kuriais bÅ«tų siekiama įsigyti turtÄ , neatliko. 6.4. Visuma byloje nustatytų aplinkybių leidžia pagrįstai abejoti tikraisiais nuomos sutarties Å¡alių (RAB „Praim Split“ ir UAB „Stavira“) ketinimais dėl sutartyje, labiausi tikėtina formaliai pagal ankstesnius Å¡ablonus, numatytos nuomininko pirmumo teisės įsigyti nuomojamas patalpas. 6.5. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė nei nuosavų, nei skolintų lėšų turto pirkimui neturėjo. IeÅ¡kovė apie jos nuomojamų patalpų pardavimÄ neabejotinai sužinojo ne vėliau kaip 2019 m. birželio 6 d. 6.6.

Visuma aplinkybių suponuoja iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė neturėjo objektyvios galimybės ir neketino pasinaudoti nuomos sutartyje numatyta pirmumo teise įsigyti nuomojamas patalpas, todėl formaliai sutartyje numatyta pirmumo teisė realiai nebuvo pažeista. 6.7. IeÅ¡kovė (pagal iÅ¡dėstytais motyvais abejonių keliančiÄ sutarties sÄ lygÄ ) pirmumo teisės į nuomos sutartyje nenurodytus objektus neįgijo. IeÅ¡kovės reikalavimas perkelti pirkėjo teises ir pareigas į visÄ atsakovų įgytÄ turtÄ , kuris nebuvo nuomojamas ieÅ¡kovei ir į kurį ieÅ¡kovė jokių pirmumo teisių neturėjo, yra visiÅ¡kai nepagrįstas. 6.8.

IeÅ¡kovė praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ . III. Apeliacinio skundo argumentai 7. Apeliantė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 29 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus: 7.1. Pirkimo - pardavimo 2019 m. birželio 6 d. sutarties 5.1.1. punkte įraÅ¡yta: „2019 m. gegužės 31 d. pardavėjas yra pasirašęs Daikto 2 nuomos sutartį. Todėl pirmosios instancijos teismo motyvas, kad nepaisant to, kad pirkimo-pardavimo sutartyje yra nuoroda į 2019 m. gegužės 31 d. nuomos sutartį, pirkėjai neprivalėjo bÅ«ti iÅ¡samiai susipažinę su visomis nuomos sutarties sÄ lygomis, ypač tokiomis, kurios nėra standartinės nuomos sutarties sÄ lygos, yra naikintinas. 7.2.

Neginčytinai nustatyta, kad apie 2019 m. gegužės 31 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sudarymo faktÄ ir pats sutarties turinys 2019 m. birželio 6 d. pirkimo - pardavimo sandorio Å¡alims buvo žinomas ir atskleistas. Dar daugiau, buvo žinomas ir nuomos sutarties 2.4. punktas, numatantis ieÅ¡kovės pirmenybės teisę įsigyti parduodamÄ turtÄ , kÄ teisme patvirtino pats atsakovas / pirkėjas. 7.3. SÄ Å¾iningai aiÅ¡kinant 2019 m. gegužės 31 d. nuomos sutarties nuostatas ir tikruosius Å¡alių ketinimus darytina iÅ¡vada, kad tikroji nuomos santykių Å¡alių valia buvo iÅ¡nuomoti visÄ autoserviso pastatÄ su įranga, su pastatui suformuotu žemės sklypu ir su neįregistruota plovykla.

Kadangi nuomos sutarties tekstÄ rengė nuomotoja, tai priežastys, kodėl į sutartį buvo įraÅ¡ytas ne visas, o 98,4 procentų dalis viso pastato - autoserviso ploto, nėra suprantamos. 7.4. Tikrieji nuomos santykių Å¡alių ketinimai, susiję su iÅ¡sinuomoto turto apimtimi, o dar svarbiau- su nuomininkės pirmumo teise įsigyti parduodamÄ turtÄ , aiÅ¡kintini tokia apimtimi, jog analogiÅ¡ki Å¡alims protingi asmenys, ypač kalbant apie nuomininkÄ , užsitikrindamas pirmenybės teisę įsigyti parduodamÄ turtÄ , siekia sau užsitikrinti pirmenybės teises tokia apimtimi, jog jas realizavus, nuomininkas galėtų toliau vykdyti veiklÄ kaip savininkas, nepatirdamas jokio savo teisių sumažėjimo, nei jis faktiÅ¡kai turėjo naudodamasis turtu kaip nuomininkas. 7.5.

Dėl ieÅ¡kovės UAB „Stavira“ galimybės įvykdyti teismo sprendimÄ , jeigu ieÅ¡kovei bÅ«tų perkeltos pirkėjos teisės teismo sprendimu, nurodo, kad atsakovo / pirkėjo atsiliepime pateikti pasvarstymai apie juridinio asmens galimybes pirkti nekilnojamÄ jį turtÄ yra niekuo nepagrįstos, nes ieÅ¡kovė turto įsigijimui gali naudoti ne tik savo, bet skolintas lėšas - tiek iÅ¡ kredito įstaigų, tiek iÅ¡ steigėjų ir pan. 7.6. Su tuo, kad ieÅ¡kinio senaties termino pradžia – 2019 m. birželio 6 d., ieÅ¡kovė sutinka.

Pažymi, kad iÅ¡ byloje esančių ieÅ¡kovės ir atsakovo nuolatinio susiraÅ¡inėjimo ei. laiÅ¡kais nuo 2019 m. birželio mėn. iki 2019 m. spalio mėn. pagrindžiančių dokumentų matyti, kad tarp Å¡alių nuolat vyko derybos, kaip spręsti susidariusiÄ situacijÄ dėl to, kad atsakovui / pirkėjui įsigyjant ginčo turtÄ , buvo pažeista ieÅ¡kovės pirmumo teisė. Taigi nagrinėjamu atveju pats atsakovas/ pirkėjas 2019 m. rugpjūčio 26 d. veiksmais nutraukė ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimÄ . 7.7.

Teigia, jog susidarė situacija, kuomet Å¡alys nuo pat pirmos ieÅ¡kinio senaties termino pradžios dienos ateinančius 4 mėnesius (iki 2019 m. spalio 10 d. atsakovo / pirkėjo praneÅ¡imo apie nuomos sutarties nutraukimÄ ) vedė derybas dėl to, kaip sureglamentuoti ir sureguliuoti savo tarpusavio santykius. Taigi, ieÅ¡kovė nuo pat pradžių buvo atidi ir sÄ Å¾ininga. Ji pagrįstai tikėjosi, kad nesutarimai su atsakovu (naujuoju turto savininku) bus iÅ¡spręsti ir jokio teisminio bylos nagrinėjimo neprireiks.

Dėl to mano, kad yra pagrindas (jeigu bus manoma, kad jis praleistas) senaties terminÄ atnaujinti. 7.8. Kainos nustatymas mebuvo Å¡ios bylos dalykas.

8. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovai su juo nesutinka, praÅ¡o jo netenkinti. Nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus: 8.1. Akivaizdu, kad ne subjekto žinojimas apie registruotinÄ sandorį, o bÅ«tent subjekto statusas - ar jis yra registruotino sandorio Å¡alis, ar registruotinas sandoris turi jam įtakos - apsprendžia galimybę naudoti prieÅ¡ jį registruotinÄ , bet nustatyta tvarka neįregistruotÄ sandorį. 8.2. TeisiÅ¡kai neįregistruotos nuomos sutarties panaudojimas prieÅ¡ atsakovę / pirkėja, kuriai tokia sutartis nebuvo iÅ¡vieÅ¡inta, reikÅ¡tų grubų CK 1.75 str. 1 ir 2 d., 6.478 str. 1 d.

įtvirtintų teisės normų pažeidimÄ . 8.3. Nesutiktina su apeliantės (ieÅ¡kovės) pozicija aiÅ¡kinant 2019 m. gegužės 31 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, be kitko, ta apimtimi, kur mėginama įteigti, kad tikrieji nurodytos nuomos sutarties (t. y. sutarties, iÅ¡ kurios kildinama pirmumo teisė) ketinimai buvo iÅ¡nuomoti ne tik sutartyje nurodytas patalpas, bet ir visÄ Å¾emės sklypÄ , to nenurodant nuomos sutartyje. 8.4. Apeliantės siekis aiÅ¡kinti 2019 m. gegužės 31 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį apeliantės nurodomu bÅ«du reiÅ¡kia ne kÄ kitÄ , o mėginimÄ kildinti savo teisę iÅ¡ neteisės: apeliantė aiÅ¡kina sutartį, teigdama, kad jos pirmumo teisė į nekilnojamojo turto objektus kilo iÅ¡ sutarties, kuri į nurodytus nekilnojamojo turto objektus jai jokių teisių nesuteikė.

Tokia apeliantės pozicija neatitinka teisė teorijoje vyraujančio principo „ex iniuria ius non oritur“ (iš neteisės negimsta teisė). 8.5. Atsakovų vertinimu, 6000 Eur vertės nuomininkės, t. y. apeliantės, teisių ir teisėtų lūkesčių gynimas kraštutine gynybos priemone - pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimu net ir į pirmumo teise nesuvaržytus objektus, kuriuos nupirkto atsakovai, akivaizdžiai būtų neproporcinga gynybos priemonė, grubiai pažeidžianti atsakovų interesus. 8.6.

Teigia, kad ieÅ¡kovės turtinė padėtis yra labai bloga, apeliantė neturi objektyvių galimybių sumokėti pačios apeliantės reikalaujamos iÅ¡ jos priteisti 70 000 Eur sumos. 8.7. Vertinant tikrosios sumokėtos kainos nustatymo reikÅ¡mę, atkreipia dėmesį tai, kad atsakovai niekada neprašė teismo ginti jų teises didesne apimti, negu notarinės formos sutartyje nurodyta objekto pirkimo kaina - 70 000 Eur. 8.8. Vertinant tiek apeliacinį skundÄ , tiek ir bylos medžiagÄ visa apimtimi, akivaizdu, kad apeliantė į bylÄ nepateikė ir byloje nėra nei vieno įrodymo, pagrindžiančio atsakovų aktyvių veiksmų atlikimÄ pripažįstant apeliantės reikalavimÄ perkelti jai ginčo turto pirkėjos teises ir pareigas pagal 2019 m. birželio 6 d. notarinės formos pirkimo - pardavimo sutartį.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant Å¡iai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Å iuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka 10. Pagal bendrÄ jÄ CPK įtvirtintÄ taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali bÅ«ti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). IÅ¡ paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylÄ nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimÄ savo nuožiÅ«ra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015).

Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra bÅ«tinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui iÅ¡nagrinėti reikÅ¡mingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiÅ¡kios, proceso dalyviai savo pozicijÄ yra iÅ¡samiai iÅ¡dėstę procesiniuose dokumentuose. Dėl naujų įrodymų priėmimo 11. Atsakovai teismo praÅ¡o priimti papildomÄ Ä¯rodymÄ â€“ 2021 m. gegužės 13 d. iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ VÄ® Registrų centro svetainės apie apeliantės teikiamus dokumentus Juridinių asmenų registrui.

12. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o CPK 180 straipsnyje numatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

13. Atsižvelgus į tai, kad papildomai pateiktu įrodymu siekiama iÅ¡ papildomai įvertinti ieÅ¡kovės turtinę padėtį, kas iÅ¡ esmės patenka į byloje nagrinėtinų klausimų ratÄ , į tai, jog atsakovų minimi finansinės atskaitomybės dokumentai turėjo bÅ«ti pateikti bylÄ pirmosios instancijos teisme jau iÅ¡nagrinėjus iÅ¡ esmės, todėl galimybės informacijÄ apie juos pateikti anksčiau, nebuvo bei siekiant visapusiÅ¡kai įvertinti byloje kilusį ginÄÄ , apeliacinės instancijos teismas priima ir su kita bylos medžiaga vertina kartu su byloje pateiktais įrodymais (CPK 314 straipsnis).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės 14. Remiantis bylos duomenimis nustatyta: 14.1 Tarp RAB „Praim Split“ (pardavėja) (proceso metu likviduota) ir atsakovo R. V. J. (pirkėjas) 2019 m. gegužės 27 d. buvo sudaryta preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis, kuria pardavėja įsipareigojo parduoti, o pirkėjas pirkti žemės sklypÄ su statiniu (autoservisu), esančius (duomenys neskelbtini). Viena iÅ¡ esminių pagrindinės turto pirkimo pardavimo sutarties sÄ lygų, kad turtas parduodamas su sudaryta serviso nuomos sutartimi 5 metams bei galimybe jÄ pratęsti, bÅ«tinos nuomos sutarties sÄ lygos – nuomininkas turi mokėti 2500 – 2800 Eur per mėnesį, taip pat padengti visus komunalinius mokesčius ir kitus mokesčius, susijusius su žemės ir pastato mokestine prievole. 14.2 Tarp atsakovės RAB „Praim Split“ (nuomotoja) (proceso metu likviduota) ir ieÅ¡kovės UAB „Stavira“ (nuomininkė) 2019 m. gegužės 31 d. sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, pagal kuriÄ ieÅ¡kovei UAB „Stavira“ 5 metų terminui iÅ¡nuomotos 515 kv. m bendro ploto autoserviso patalpos (toliau – ir Nuomos sutartis).

Nuomos mokestis 2500 Eur per mėnesį. Sutarties 2.4 punkte nustatyta, kad nuomotoja neturi teisės parduoti ar kitaip perduoti patalpas arba jas įkeisti ar kitaip suvaržyti nuosavybės teisę į patalpas prieÅ¡ tai raÅ¡tu nepasiÅ«lius pirkti patalpų nuomininkei. Sutarties 7.7. p. nustatyta nuomotojos teisė besÄ lygiÅ¡kai nutraukti nuomos sutartį, sumokant nuomininkei 6000 Eur. Nuomos sutartis VĮ Registrų centre neįregistruota. 14.3 Lentvario miesto notaro biure 2019 m. birželio 6 d, buvo patvirtinta pirkimo – pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. NÅ -1634 (toliau – ir Pirkimo pardavimo sutartis), ja atsakovė RAB „Praim Split“ (pardavėja) perleido, o atsakovas R.

V. J. (pirkėjas) bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine atsakove J. J. įsigijo 0,2687 ha komercinės paskirties žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatÄ - autoservisÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 523,15 kv. m, užstatymo plotas 521 kv. m, esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ginčo sutartis). Sutarties 3.1 p. nurodyta bendra 70000 Eur daiktų kaina. Sutarties 5.1.1. p. nurodyta, kad pardavėjas 2019 m. gegužės 31 d. yra pasirašęs pastato - autoserviso (sutartyje Daikto 2) nuomos sutartį.

Pirkimo pardavimo sutartis VÄ® Registrų centre įregistruota 2019 m. birželio 7 d. Ä®gytame žemės sklype yra neįregistruotas statinys – plovykla. Taip pat pirkėjui pagal įrangos priėmimo– perdavimo aktÄ perduota autoserviso įranga (25 punktai): keltuvai, montavimo staklės, kompresorius, stendai (ratų balansavimo, stabdžių, žibintų patikros ir kt.), montavimo staklės, aukÅ¡to slėgio plovykla, spaustuvas ir kt. Dėl apeliacinio skundo argumentų 15. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad buvo nustatyta, jog apie 2019 m. gegužės 31 d.

Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sudarymo faktÄ ir pats sutarties turinys 2019 m. birželio 6 d. pirkimo - pardavimo sandorio Å¡alims buvo žinomas ir atskleistas. Be to, buvo žinomas ir Nuomos sutarties 2.4. punktas, numatantis ieÅ¡kovės pirmenybės teisę įsigyti parduodamÄ turtÄ , tÄ teisme patvirtino pats atsakovas / pirkėjas. Apeliantės nuomone, sÄ Å¾iningai aiÅ¡kinant 2019 m. gegužės 31 d. Nuomos sutarties nuostatas ir tikruosius Å¡alių ketinimus darytina iÅ¡vada, kad tikroji nuomos santykių Å¡alių valia buvo iÅ¡nuomoti visÄ autoserviso pastatÄ su įranga, su pastatui suformuotu žemės sklypu ir su neįregistruota plovykla.

Dėl ieÅ¡kovės UAB „Stavira“ galimybės įvykdyti teismo sprendimÄ , jeigu ieÅ¡kovei bÅ«tų perkeltos pirkėjos teisės teismo sprendimu, nurodo, kad ieÅ¡kovė turto įsigijimui gali naudoti ne tik savo, bet skolintas lėšas -tiek iÅ¡ kredito įstaigų, tiek iÅ¡ steigėjų ir pan.

16. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismÄ pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas bÅ«tų patenkintas, turi bÅ«ti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo Å¡alis, ir iÅ¡ jo kylanti ieÅ¡kovo reikalavimo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. N. v. M. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-56/2007; 2012 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Lietuvos draudimas“ v.

UAB ,,Statinių priežiÅ«ra“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-105/2012; kt.). Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad pirmosios instancijos teismas ne iki galo tiksliai identifikavo tarp Å¡alių susiklosčiusio teisinio santykio turinį, vadovavosi bendrosiomis sutartinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis, dėl to ne iki galo tiksliai buvo apraÅ¡ytos ir įvertintos specialiosios teisės normos, reglamentuojančios pirmenybės teisę įsigyti nekilnojamÄ jį daiktÄ (pirkėjos teisės perkėlimÄ ).

17. Dera pažymėti, kad ieÅ¡kinio turinys ir jame iÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės, vėlesni paaiÅ¡kinimai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl pažeistų jos nuosavybės teisių gynimo, tvirtindama, kad buvo pažeista jos pirmenybės teisė įsigyti Pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytÄ turtÄ . Å ias savo pažeistas teises ji praÅ¡o ginti praÅ¡ydama perkelti jai pirkėjų (atsakovų / fizinių asmenų) teises ir pareigas pagal 2019 m. birželio 6 d, pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. NÅ -1634.

18. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Å¡is ieÅ¡kovės praÅ¡omas specialus teisių gynimo bÅ«das taikomas tais atvejais, kai yra pažeista įstatymuose įtvirtinta pirmenybės teisė įsigyti tam tikrÄ turtÄ .

19. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pirmenybės teisė yra įstatyminė garantija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-134/2007, Nr. 3K-3-232/2007, Nr. 3K-3-408-611/2016). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek Žemės įstatyme, tiek kituose įstatymuose (Civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinajame įstatyme) įtvirtintos pirmenybės teisės įsigyti žemę prigimtis yra analogiška.

Ä®statymų leidėjas, nustatydamas pirmenybės teisę, visais atvejais siekia tų pačių tikslų – užtikrinti tų asmenų, kurie susiję su perleidžiamu nekilnojamuoju turtu labiau nei visi kiti tretieji asmenys ir kurių interesams Å¡io turto pardavimas gali turėti tiesioginę įtakÄ , teisių apsaugÄ bei galimybę ateityje jas tinkamai įgyvendinti. Tokia pirmenybės teisė yra įstatymo suteikta garantija, suteikianti pagrįstÄ bendraturčio, pastatų savininko ar žemės naudotojo (nuomininko) teisinių ir ekonominių interesų apsaugÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2014; 2007 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2007;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-611/2016).

20. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieÅ¡kovė Å¡ioje civilinėje byloje nenurodė nė vieno įstatymuose nustatyto pagrindo taikyti specialųjį ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ galbÅ«t jos pažeistų teisių gynybos bÅ«dÄ . Kolegija, atlikusi teisinį kvalifikavimÄ , įstatymo, suteikiančio teisę naudoti šį specialųjį teisų gynybos bÅ«dÄ â€“ perkelti pirkėjos teisę ieÅ¡kovei taip pat nenustatė. Bylos duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovė nėra siekiamo įsigyti turto bendraturtė, nėra žemės sklype esančių pastatų savininkė, ieÅ¡kovė nėra ir žemės sklypo naudotoja (nuomininkė). Kaip žinoma, ieÅ¡kovei Nuomos sutartimi buvo iÅ¡nuomotas 515 kv. m pastatas. Dėl to jos lÅ«kestis dėl pirmenybės teisės suteikimo galėtų bÅ«ti aptariamas dėl Nuomos sutarties atnaujinimo (CK 6.482 straipsnis), pratęsimo (CK 6.607 straipsnis).

21. Tęsiant teisinį vertinimÄ aktualu tai, jog tarp atsakovės RAB „Praim Split“ (nuomotoja) ir ieÅ¡kovės UAB „Stavira“ (nuomininkė) 2019 m. gegužės 31 d. sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Nėra ginčo, kad Nuomos sutarties 2.4 punkte nustatyta, kad nuomotoja neturi teisės parduoti ar kitaip perduoti patalpas arba jas įkeisti ar kitaip suvaržyti nuosavybės teisę į patalpas prieÅ¡ tai raÅ¡tu nepasiÅ«lius pirkti patalpų nuomininkei. Nuomos sutarties specifika ta, kad Å¡alys faktiÅ¡kai sudarė patalpų nuomos sutartį su tokioms sutartims bÅ«dingais bruožais (kaina, objektas, terminas), tačiau į jÄ papildomai įtraukė ne nuomos sutartims bÅ«dingÄ sÄ lygÄ â€“ įtraukė visiÅ¡kai kito teisinio instituto – pirmenybės teisės pirkti objektÄ sÄ lygÄ .

Taigi, ne įstatymu, o Å¡alių sutartimi buvo susitarta, kad RAB „Praim Split“, prieÅ¡ parduodama turtÄ , pasiÅ«lys ieÅ¡kovei pirkti 515 kv. m patalpas (Nuomos sutarties 1.1. punktas).

22. Kaip žinia, 2019 m. birželio 6 d, buvo patvirtinta pirkimo – pardavimo sutartis, ja atsakovė RAB „Praim Split“ (pardavėja) perleido, o atsakovas R. V. J. (pirkėjas) bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine atsakove J. J. įsigijo 0,2687 ha komercinės paskirties žemės sklypÄ ir pastatÄ - autoservisÄ , bendras plotas 523,15 kv. m, esančius (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė RAB „Praim Split“ (pardavėja) įvykdė Nuomos sutarties 2.4 punkte nustatytÄ sÄ lygÄ ir pasiÅ«lė patalpas pirkti patalpų nuomininkei (ieÅ¡kovei). Minėtų duomenų nesant, 2019 m. birželio 6 d, sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis ir Å¡ios nutarties priėmimo metu turimi duomenys patvirtinta faktÄ , kad atsakovė RAB „Praim Split“ (pardavėja) pažeidė Nuomos sutarties 2.4 punktÄ .

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, susidariusi teisinė situacija leidžia nuspręsti, kad atsakovei RAB „Praim Split“, pažeidusiai Nuomos sutarties sÄ lygÄ pasiÅ«lyti ieÅ¡kovei pirkti pastatÄ , gali bÅ«ti taikoma civilinė atsakomybė.

24. CK 6.245 straipsnis nustato, kad civilinė atsakomybė yra dviejų rÅ«Å¡ių: sutartinė ir deliktinė. To paties straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius).

25. Kolegija akcentuoja, kad Å¡iuo atveju nagrinėjamoje civilinėje byloje galėtų bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl sutartinės civilinės atsakomybės sÄ lygų taikymo ir / ar kito ieÅ¡kovės teisių gynybos bÅ«do, nes, kaip anksčiau minėta, ieÅ¡kovės pasirinkto specialaus teisių gynybos bÅ«do– pirkėjos teisių perkėlimo joks įstatymas bei susidariusi teisinė situacija nenumato.

26. Remdamasi nurodyta kasacinio teismo praktika, teisiniu reglamentavimu kolegija konstatuoja, kad ieÅ¡kovės pasirinktas jos galbÅ«t pažeistų teisių gynybos bÅ«das Å¡ioje civilinėje byloje negali bÅ«ti taikomas, o dėl sutartinės atsakomybės sÄ lygų bei pasekmių ieÅ¡kovė nepasisakė, dėl to nusprendžia, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys nepagrįstas ir atmestinas. TÄ konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.

27. Svarstant klausimÄ dėl ieÅ¡kinio senaties svarbu tai, kad ir teismas, ir atsakovai (ieÅ¡kovė su tokius vertinimu sutiko) rėmėsi kasacinio teismo praktika, kurioje nurodomas pirmenybinės teisės gynimo nustatytas 3 mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas. Teismas nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėse bylose Nr. 3K-3-134/2007, Nr. 3K-3-232/2007, Nr. 3K-3-408-611/2016, atsakovai nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartį Nr. 3K-3-232/2007 ir prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį. Teismas ieÅ¡kinio senatį taikė.

28. Aktualu tai, kad Å¡is 3 mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas nustatytas ne bet kokiam asmeniui, o bendraturčiui, turinčiam pirmenybės teisę pirkti bendrÄ ja nuosavybe esančiÄ parduodamÄ turto dalį (CK 4.79 straipsnio 3 dalis). Minėtose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylose irgi buvo pasisakoma dėl bendraturčių tarpusavio teisinių santykių ir specialaus įstatyme nustatyto teisių gynimo bÅ«do – pirkėjos teisių perkėlimo. Å iuo atveju, kaip žinoma, ieÅ¡kovė nėra / nebuvo parduoto turto bendraturtė.

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė teisinį pagrindÄ ieÅ¡kinio senaties terminui nustatyti ir dėl to neteisingai iÅ¡sprendė šį klausimÄ . Atsižvelgdama į tai, kad ieÅ¡kovės materialinis reikalavimas pripažintas nepagrįstu, plačiau dėl ieÅ¡kino senaties termino (ne)taikymo kolegija nepasisako.

30. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir neteisingai sprendė ieÅ¡kino senaties klausimÄ , nors ir ne tais motyvais, tačiau iÅ¡ esmės priėmė pagrįstÄ ir teisingÄ sprendimÄ . Kolegija atsižvelgia į tai, jog iÅ¡ esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali bÅ«ti panaikinami vien formaliais pagrindais (CPK 328 straipsnis) 31. Atsižvelgiant t tai, kad ieÅ¡kinio senaties taikymas yra savarankiÅ¡kas pagrindas ieÅ¡kinį atmesti, panaikinti skundžiamo sprendimo motyvai dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų 32. IÅ¡dėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ , kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018, 33 punktas; kt.). Dėl bylos procesinės baigties 33. Atsižvelgdama į anksčiau iÅ¡dėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog Å¡iÄ bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ teismo procesinį sprendimÄ , konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 34. Teisėjų kolegijai atmetus esminius apeliantės skundo argumentus, spręstina, kad apeliantė teisės už skundÄ Ä¯ bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ apeliacinės instancijos teisme neįgijo (CPK 93 straipsnio 1 , 3 ir 4 dalys).

Dėl to jos nepriteistinos.

35. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

36. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo patvirtintose rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio.

37. Atsakovė pateikė įrodymus, jog patyrė 1845,25 EUR teisinės pagalbos išlaidų.

38. Atsižvelgiant į tai, kad minėtos teisinės pagalbos iÅ¡laidos jas vertinant kompleksiÅ¡kai nevirÅ¡ija rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, jos yra realiai patirtos, įrodytos, todėl netenkinus apeliacinio skundo, atsakovui (pateiktas jo mokėjimo nurodymas) iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 1845,25 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija, n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 29 d. sprendimÄ palikti iÅ¡ esmės nepakeistÄ . Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 29 d. sprendimo motyvuojamoje dalyje motyvus dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo (sprendimo 16 lapas, 3 pastraipa). Priteisti atsakovui R. V. J. iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Stavira“ 1845,25 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teisėjos Irma Čuchraj AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė Erika MisiÅ«nienė