2eec9ebd-efec-4e20-abcf-215b0c1e203e · Å iaulių apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-843-368/2016 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01544-2016-9 Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.2.9.1; 2.5.1.4; 3.2.4.11; 3.3.1.21 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 8 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Irenos Stasiūnienės,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M.

R. apeliacinį skundÄ dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1968-169/2016 pagal ieÅ¡kovo M. R. ieÅ¡kinį atsakovei Ž. R. dėl skolos priteisimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : Ginčo esmėIeÅ¡kovas M. R. pateikė teismui ieÅ¡kinį dėl 1 656,87 Eur skolos, 5 proc. metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei turėtų bylinėjimos iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ atsakovės Ž.

R.. Nurodė, kad atsakovė, laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 15 d. iki 2016 m. vasario 15 d., nevykdė solidarios prievolės lygiomis dalimis mokėti buto, esančio (duomenys neskelbtini), mokesčius, rinkliavas bei kitas įmokas, todėl ieÅ¡kovas sumokėjo atsakovei tenkančių mokesčių dalį už jai priklausančio 1/2 dalies buto teikiamas komunalines ir kitas paslaugas dalį, t. y. 1656,87 Eur.Atsakovė Ž. R. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad nuo 2010 metų ginčo bute ji negyvena, nesinaudoja teikiamomis to buto paslaugomis, pagal susitarimÄ su ieÅ¡kovu nuo 2011 metų ginčo bute gyvena kiti žmonės, kurie moka mokesčius už minėtÄ butÄ .

IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad pusę mokesčių sumos už butÄ mokėjo jis, todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys nepagrįstas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėPirmosios instancijos teismas skundžiamu 2016 m. birželio 17 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei bylinėjimosi iÅ¡laidas už advokato paslaugas.Teismas, nustatęs, kad bute, priklausančiame ieÅ¡kovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/2 dalį kiekvienam, atsakovei neprieÅ¡taraujant, pagal žodinį susitarimÄ su ieÅ¡kovu, nuo 2011 metų iki Å¡ios dienos gyvena V.

G. ir S. R., kurie prižiÅ«ri butÄ ir moka pusę mokesčių pagal UAB „Mažeikių butų Å«kis“ pateiktas sÄ skaitas, sprendė, jog konkliudentiniais veiksmais tarp Å¡alių yra susiformavę panaudos teisniai santykiai. Teismas įvertinęs ieÅ¡kovo bei bute gyvenančių asmenų santykius kaip panaudos, konstatavo, jog taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.636 straipsnio nuostatas, V. G. su S. R. privalo apmokėti visas buto iÅ¡laikymo iÅ¡laidas. Teismas sprendė, kad ne atsakovė, o ieÅ¡kovas, leidęs V.

G. ir S. R. gyventi bute jų sutartomis sÄ lygomis, turi prisiimti ir neigiamų Å¡io susitarimo padarinių rizikÄ .Teismas, atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visetÄ bei teismo posėdžio metu nustatytas aplinkybes, sprendė, jog ieÅ¡kovo patirtos iÅ¡laidos apmokant atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto mokesčius, kurie nepriklauso nuo faktinio naudojimosi tomis paslaugomis, nėra įrodytos, todėl ieÅ¡kinį atmetė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentaiIeÅ¡kovas M.

R. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. sprendimÄ ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti, atsisakius iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais:Perkeldamas visas sudaryto panaudos sandorio pasekmes vien tik ieÅ¡kovui pirmosios instancijos teismas pažeidė proporcingumo principÄ bei nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, nustatančios savininkų pareigÄ iÅ¡laikyti / proporcingai prisidėti prie bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomos turto dalies iÅ¡laikymo.Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, jog butu neatlygintinai naudojasi tretieji asmenys, nepanaikina ieÅ¡kovo ir atsakovės, kaip buto bendrasavininkų, solidarios pareigos iÅ¡laikyti po santuokos nutraukimo kiekvienam atitekusiÄ 1/2 buto dalį.Teismas nepagrįstai nukrypo nuo įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, įtvirtintos bendrosios taisyklės, pagal kuriÄ bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų iÅ¡laidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams iÅ¡laikyti, iÅ¡saugoti, atnaujinti, jų bÅ«tiniems pagerinimams atlikti.Teismas nepagrįstai suabsoliutino CK 6.636 straipsnyje įtvirtintÄ panaudos gavėjo pareigÄ apmokėti visas buto iÅ¡laikymo iÅ¡laidas, taip paneigdamas sutarčių laisvės principo realų įgyvendinimÄ .IeÅ¡kovas ir V.

G. bei S. R., bÅ«dami panaudos sutartinių teisinių santykių Å¡alys buvo laisvos susitarti dėl panaudos sÄ lygų abiems Å¡alims priimtinomis sÄ lygomis, atsižvelgiant į buvusias butų nuomos rinkos sÄ lygas bei aplinkybę, jog ieÅ¡kovas iÅ¡vykdamas gyventi į užsienį nenorėjo palikti buto be priežiÅ«ros. Pati atsakovė nesiėme jokių aktyvių veiksmų, kad jai ir ieÅ¡kovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis butas bÅ«tų iÅ¡nuomotas ar neatlygintinai perleistas naudotis palankesnėmis nei esamomis sÄ lygomis.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė Ž.

R. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais:Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad jis vienas dengė bÅ«sto iÅ¡laikymo iÅ¡laidas ir dėl to patyrė nuostolius.Byloje esantys liudytojų parodymai prieÅ¡taringi, todėl teismas pagrįstai jais nesivadovavo.Apeliantas pats pripažino, kad tarp jo ir bute gyvenančių liudytojų susiklostė panaudos teisiniai santykiai.Jokio ginčo su apeliantu dėl naudojimosi butu, dėl buto valdymo ir disponavimo juo tarp Å¡alių nėra, toks ginčas niekada nebuvo kilęs, dar 2010 metais Å¡alys dėl naudojimosi bÅ«stu padarė joms priimtinus sprendimus, kurie Å¡alis tenkina iki Å¡iol.Apelianto teiginys, jog ieÅ¡kovo ir atsakovės, kaip buto bendrasavininkų, pareiga iÅ¡laikyti po santuokos nutraukimo kiekvienam atitekusiÄ 1/2 buto dalį iÅ¡lieka nepriklausomai nuo to, kas tuo turtu naudojasi, niekuo nepagrįstas, vertintinas kaip apelianto nuomonė.Tarp Å¡alių nėra ginčo apie tai, ar reikia mokėti mokesčius už teikiamas komunalines paslaugas ar ne, Å¡alys žino, kad visos teikiamos paslaugos yra apmokėtos, todėl nepagrįstas apelianto argumentas dėl imperatyvios Å¡alių prievolės apmokėti komunalines paslaugas aiÅ¡kinimo.Ginčas dėl paskolos mokėjimo ar nemokėjimo, taip pat dėl praturtėjimo apelianto sÄ skaita nėra Å¡ios bylos dalykas.Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a :IV.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinis skundas atmetamas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis, kurios nagrinėjamoje byloje nenustatytos (CPK 320 str. 2 d.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 str.).Byloje nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), po ieÅ¡kovo ir atsakovės santuokos nutraukimo abiejų Å¡alių bendru sutikimu, t. y. 2013 m. birželio 27 d., Å¡alims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/2 dalį kiekvienam. Minėtame bute atsakovė nebegyvena nuo 2010 metų, o nuo 2011 metų, kai ieÅ¡kovas iÅ¡vyko gyventi į NorvegijÄ , ieÅ¡kovo iniciatyva, atsakovei neprieÅ¡tarujant, žodinio susitarimo pagrindu jame apsigyveno V.

G. ir S. R., kurie bute gyvena iki Å¡iol, nuomos mokesčio nemoka, teigia, kad pagal susitarimÄ su ieÅ¡kovu moka dalį mokesčių sumos už butÄ pagal UAB „Mažeikių butų Å«kis“ pateiktas sÄ skaitas.Byloje kilo ginčas dėl nuostolių atlyginimo, nekilnojamojo turto – buto bendraturtei (atsakovei) faktiÅ¡kai juo nesinaudojant ir nevykdant pareigos iÅ¡laikyti jai priklausančiÄ nekilnojamojo turto dalį (1/2), nepaisant to, kad tarp kito bendraturčio (ieÅ¡kovo) ir trečiųjų asmenų žodinio susitarimo pagrindu yra susiklostę nekilnojamojo turto panaudos teisiniai santykiai.Pagal CK 4.76 straipsnį, kiekvienas iÅ¡ bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti iÅ¡laidas jam iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms.

Jeigu vienas iÅ¡ bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir iÅ¡laikyti bendrÄ daiktÄ (turtÄ ), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimÄ . Teisėjų kolegija sutinka, kad vadovaujantis minėtu straipsniu bendraturčiui kyla pareiga mokėti savo daliai tenkančias visas bÅ«tinas buto iÅ¡laikymo iÅ¡laidas, o aplinkybė, kad tuo turtu savininkas nesinaudoja, neatleidžia jo nuo įstatymų numatytos turto iÅ¡laikymo pareigos. Vis dėlto, mano, kad nagrinėjamoje byloje aktualu ir tai, jog tarp ieÅ¡kovo ir trečiųjų asmenų nuo 2011 metų iki Å¡iol yra susiklostę panaudos teisiniai santykiai.

Pabrėžtina, kad tokių aplinkybių neginčija nei ieÅ¡kovas, nei atsakovė, nei tretieji asmenys. Tai reiÅ¡kia, kad sprendžiant klausimÄ , ar atsakovei kyla pareiga mokėti mokesčius už jai priklausančiÄ buto dalį laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 15 d. iki 2016 m. vasario 15 d., ieÅ¡kovo pateikti nuostolius pagrindžiantys įrodymai turi bÅ«ti vertinami tarp ieÅ¡kovo ir trečiųjų asmenų susiklosčiusių panaudos teisinių santykių kontekste. Kitaip tariant, nustačius, kad pareigÄ mokėti privalomus mokesčius už ieÅ¡kovui ir atsakovei priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ yra įvykdę tretieji asmenys, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad bendraturčiai patyrė nuostolių už buto iÅ¡laikymÄ .

Pažymėtina, kad pateikti nuostolius patvirtinančius įrodymus yra ieÅ¡kovo pareiga (CPK 12, 178 str.). Ä®rodinėjimo tikslas pasiekiamas tiriant ir vertinant įrodymus. IÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.).Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių įrodymų, patirtus nuostolius dėl atsakovei priklausančios buto dalies iÅ¡laikymo ieÅ¡kovas grindė UAB „Mažeikių butų Å«kis“ sÄ skaitomis, mokėjimo kvitais ir liudytojų parodymais.

Teisėjų kolegija įvertinusi minėtus įrodymus sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad jie nepagrindžia aplinkybių, jog bÅ«tent ieÅ¡kovas, laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 15 d. iki 2016 m. vasario 15 d., sumokėjo visus ar dalį privalomų mokėti mokesčių už atsakovei priklausančios buto dalies iÅ¡laikymÄ ir tokiu bÅ«du patyrė nuostolių. IÅ¡ byloje pateiktų UAB „Mažeikių butų Å«kis“ sÄ skaitų ir mokėjimo kvitų, nėra galimybių nustatyti, kas ir kokia dalimi apmokėjo pateiktas sÄ skaitas.

Liudytojų parodymai vertintini kritiÅ¡kai, kadangi yra prieÅ¡taringi, be to, dėl egzistuojančių ryÅ¡ių su ieÅ¡kovu, t. y. liudytoja N. R. yra ieÅ¡kovo motina, o liudytojai V. G. ir S. R. žodinio susitarimo pagrindu su ieÅ¡kovu naudojasi jam ir atsakovei priklausančiu butu. Kitų įrodymų, pagrindžiančių minėtas aplinkybes, ieÅ¡kovas nepateikė (CPK 12, 178 str.). Kadangi nagrinėjamu atveju iÅ¡ byloje esančių įrodymų nėra galimybės nustatyti, kokia dalimi ieÅ¡kovas prisidėjo ir ar iÅ¡ vis prisidėjo prie atsakovei tenkančios buto dalies iÅ¡laikymo, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovas patyrė nuostolių už bendraturtei priklausančios buto dalies iÅ¡laikymÄ .

Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nustatydamas faktines aplinkybes ir jų pagrindu darydamas iÅ¡vadas, netinkamai taikė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles ar nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, pagal kuriÄ bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu.

Tokia įstatymo nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, iÅ¡naudoti visas galimybes suderinti savo valiÄ dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sÄ skaita ir aktyviai ieÅ¡koti priimtiniausio abiem Å¡alims sprendimo bÅ«do, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Optimalesniam naudojimosi bendrÄ ja nuosavybe variantui pasiekti bÅ«tinas bendraturčių kooperavimasis. Siekimas maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitÄ bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų.

Nagrinėjamu atveju, byloje nėra duomenų, jog tretieji asmenys naudojasi tik ieÅ¡kovui priklausančia buto dalimi, kad tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės bÅ«tų nustatyta naudojimosi butu tvarka ar butas bÅ«tų atidalintas. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovas, sudarydamas žodinę viso buto panaudos sutartį su trečiaisiais asmenimis, turėjo suderinti visas naudojimosi butu sÄ lygas, įskaitant ir mokesčių už butÄ mokėjimÄ , ne tik su trečiaisiais asmenimis, bet ir su atsakove. Nors atsakovė ir neneigia, kad žinojo, jog atsakovas leido bute gyventi tretiesiems asmenims, tačiau iÅ¡ byloje esančių įrodymų ir Å¡alių paaiÅ¡kinimų matyti, kad sÄ lygos, kuriomis tretiesiems asmenims leista gyventi ir jai bendrosios dalinis nuosavybės teisėmis priklausančiame bute, su ja nebuvo suderintos.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieÅ¡kovas, sudarydamas žodinės panaudos sutartį su trečiaisiais asmenimis dėl jam ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausančio buto, iÅ¡ esmės ignoravo atsakovę, todėl, pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad jis turi prisiimti ir neigiamų Å¡io susitarimo padarinių rizikÄ .   Vadovaudamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius, tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias bendraturčių teises ir pareigas naudojantis bendrÄ ja daline nuosavybe ir jÄ iÅ¡laikant, bei padarė pagrįstas iÅ¡vadas, todėl priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Atsakovė Ž. R. pateikė įrodymus, kad patyrė 400 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Kadangi minėta suma nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), ji atsakovei priteistina iÅ¡ ieÅ¡kovo.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a :Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo M.

R., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei Ž. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidas už advokato pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai                                                                                             Rasa BartaÅ¡ienė                                                                                                                        Egidijus Mockevičius                                                                                                                               Irena StasiÅ«nienė