Legislator Case Law & Legislation
2013-10-15 Nr. BB-1916-1-06-1-03019-2010-4 AI generated

2013-10-15 Nr. BB-1916-1-06-1-03019-2010-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Case Number 2013-10-15 Nr. BB-1916-1-06-1-03019-2010-4
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. kasacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 14 d. nutarties.

Legislator headnote

AI generated

2013-10-15 Nr. BB-1916-1-06-1-03019-2010-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir galutinė bausmė paskirta 12 MGL (1560 Lt) dydžio bauda.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr. 2K–388/2013

Teisminio proceso Nr. 1-06-1-03019-2010-4

Procesinio sprendimo kategorija

1.2.18.11 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Vytauto Greičiaus,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. kasacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 14 d. nutarties.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. nuosprendžiu A. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 9 MGL (1170 Lt) dydžio bauda, 221 straipsnio 1 dalį (dėl pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos (forma FR0600) ir metinės pajamų deklaracijos (forma GPM308) nepateikimo) – 2 MGL (260 Lt) dydžio bauda, 221 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „A“ metinės pelno mokesčio deklaracijos (forma PLN204) ir pajamų mokesčio deklaracijos (FR0573) nepateikimo) – 3 MGL (390 Lt) dydžio bauda, 300 straipsnio 1 dalį – 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir galutinė bausmė paskirta 12 MGL (1560 Lt) dydžio bauda.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 40 straipsniu buvo atleistas N. R., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 14 d. nutartimi nuteistojo A. P. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

A. P. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad aplaidžiai tvarkė apskaitą, t. y. būdamas A. P. ūkininko ūkio, registruoto Pakruojo r. sav., (duomenys neskelbtini), vadovu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. redakcija) 21 straipsnio nuostatomis, būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, 2009 metais aplaidžiai tvarkė A. P. ūkininko ūkio apskaitą, pažeisdamas šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 4 dalies reikalavimą, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po tai, kai yra galimybė tai padaryti, netvarkė savo ūkininko ūkio pinigų kasoje ir atsiskaitomosiose sąskaitose registro – pinigų, pirkimo ir pardavimo žurnalo, netvarkė ūkininko skolų bei skolų ūkininkui registro ir 2009 metais į ūkio buhalterinę apskaitą neįtraukė pinigų, o būtent:

8630 kg miežių pardavimo UAB „R“ pagal 2009 m. birželio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą RGR Nr. 002075 už 2945,10 Lt;

4900 kg miežių pardavimo UAB „R“ pagal 2009 m. birželio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą RGR Nr. 002132 už 1717,55 Lt;

462 lapų neasbestinio šiferio, 950 vnt. šiferinių vinių ir 300 kv.m plėvelės pirkimo iš UAB „S“ pagal 2009 m. rugpjūčio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą LAP Nr. 11342 už 9 939,05 Lt;

nuo 2009 m. sausio 8 d. iki 2009 m. spalio 22 d. iš AB „Swedbank“ esančių ūkininko A. P. atsiskaitomųjų sąskaitų paimtų grynųjų pinigų – 107 389 Lt;

nuo 2009 m. balandžio 14 d. iki 2009 m. liepos 2 d. į AB „Swedbank“ esančias ūkininko A. P. atsiskaitomąsias sąskaitas įneštų grynųjų pinigų – 3900 Lt;

UAB „Ž“ už chemikalus pagal 2009 m. rugsėjo 21 d. pinigų priėmimo kvitą BLA Nr. 5755332, bei pagal 2009 m. rugsėjo 28 d. pinigų priėmimo kvitą BLA Nr. 5755334 sumokėtų 2701,93 Lt;

ūkininkų A. V. ir A. V. įsiskolinimo A. P. ūkiui – 30201,50 Lt;

ūkininko A. P. 20 270 Lt skolos: 7970 Lt R. V., 6300 Lt A. V., 6000 Lt A. V.;

ūkininko A. P. skolų sumažėjimo bendrovei UAB „Ž“ už 37 705,45 Lt pagal sudarytą 2009 m. spalio 30 d. trišalį susitarimą;

ūkininko A. P. skolų sumažėjimo UAB „L“ už 366 520,00 Lt dėl traktoriaus „John Deere 7830“ grąžinimo UAB „L“ pagal 2009 m. gruodžio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą LTS Nr. 04342;

ūkininko A. V. ūkio skolos sumažėjimo ūkininko A. P. ūkiui už 124 950 Lt pagal 2009 m. rugpjūčio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą AP Nr. 2.

Dėl visų šių išvardytų A. P. padarytų apskaitos pažeidimų 2009 metais iš dalies negalima buvo nustatyti ūkininko A. P. ūkio veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2009 metus.

Be to, A. P. pagal BK 221 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad nepateikė deklaracijos, t. y. būdamas A. P. ūkininko ūkio, registruoto Pakruojo r. sav., (duomenys neskelbtini), vadovu, 2009 metais uždirbusiu daugiau kaip 10 000 Lt pajamų iš žemės ūkio veiklos, pažeisdamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2009 m. gruodžio 15 d. įsakymu patvirtintų metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos ir jos priedų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklių ir prie jų pateikto nedeklaruojamų neapmokestinamųjų pajamų sąrašo 6 punkto nuostatą, kad žemės ūkio veikla užsiimantys gyventojai, kurie per mokestinius metus uždirba daugiau kaip 10 000 Lt pajamų iš žemės ūkio veiklos, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui privalo pateikti metinę pajamų deklaraciją, taip pat pažeisdamas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002 m. liepos 2 d. redakcija) 27 straipsnio reikalavimus, pagal kuriuos privalėjo pateikti 2009 metų metinę pajamų mokesčio deklaraciją iki 2010 m. gegužės 1 d., nepateikė 2009 m. sausio 1 d.–2009 m. gruodžio 31 d. laikotarpio metinės pajamų deklaracijos (forma GPM308), kurios pateikimo terminas – iki 2010 m. gegužės 3 d., po to, kai 2010 m. liepos 10 d. Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija elektroniniu būdu išsiuntė A. P. priminimą pateikti deklaraciją arba kitokius dokumentus ir nurodė reikalaujamą deklaraciją pateikti per 10 darbo dienų nuo šio priminimo gavimo.

Be to, tęsdamas nusikalstamą veiką, pažeisdamas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (2004 m. balandžio 13 d. redakcija) 2 straipsnio 15 dalies nuostatą, kad mokesčių mokėtojas – asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį, 40 straipsnio nuostatas laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaujantis mokesčių įstatymais laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus, pažeisdamas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002 m. kovo 5 d. redakcija) 77 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad PVM mokėtojas privalo teikti šio Įstatymo reikalaujamas PVM deklaracijas, 84 straipsnio 4 dalies ir 85 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad fizinio asmens PVM mokėtojo mokestinis laikotarpis yra kalendorinis pusmetis, jeigu fizinis asmuo nesikreipia į vietos mokesčio administratorių su prašymu mokestiniu laikotarpiu laikyti kalendorinį mėnesį, nepateikė ūkininko A. P. ūkio 2010 m. liepos 1 d.–2010 m. gruodžio 31 d. laikotarpio pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos (forma FR0600), po to kai 2011 m. vasario 21 d. Šiaulių apskrities VMI Mokestinių prievolių departamento mokesčių mokėtojų skyrius mokesčių administratoriaus nurodymu Nr. (25.80)S1-4044 nurodė pateikti PVM deklaraciją už 2010 metų antrą pusmetį iki 2011 m. kovo 1 dienos.

Taip pat A. P. pagal BK 221 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad nepateikė deklaracijos, t. y. būdamas UAB „A“, registruotos Šiaulių r. sav., (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pažeisdamas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (2004 m. balandžio 13 d. redakcija) 40 straipsnio 4 punkto nuostatą, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus, pažeisdamas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (2001 m. gruodžio 20 d. redakcija) 51 straipsnio 2 dalies reikalavimą, kad metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos kartu su finansine atskaitomybe (jeigu teisės aktų nustatyta tvarka ji privalo būti sudaryta) pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio dešimto mėnesio pirmos dienos, mokesčių administratoriui nepateikė 2009 metų metinės pelno mokesčio deklaracijos, forma (PLN204), kurios pateikimo terminas buvo iki 2010 m. spalio 1 d., po to kai Šiaulių apskrities VMI Mokestinių prievolių departamento Mokesčių mokėtojų skyrius 2010 m. gruodžio 16 d. UAB „A“ išsiuntė priminimą Nr. (25.27-13.1) S19-10389 per 5 dienas pateikti metinę pelno mokesčio deklaraciją (PLN204).

Be to, tęsdamas nusikalstamą veiką, pažeisdamas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (2004 m. balandžio 13 d. redakcija) 40 straipsnio 4 punkto nuostatą, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus, taip pat pažeisdamas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio (2002 m. liepos 2 d. redakcija) įstatymo 24 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad mokestį išskaičiuojantis asmuo mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas ir 2 dalies nuostatą, kad metinė deklaracija, kurioje deklaruojama bendra per mokestinį laikotarpį išmokėtų išmokų, priskirtų apmokestinamosioms ir neapmokestinamosioms pajamoms, išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio suma ir kiekvienam gyventojui per tą mokestinį laikotarpį išmokėtų išmokų, priskirtų apmokestinamosioms ir neapmokestinamosioms pajamoms, išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio suma, pateikiama už mokestinį laikotarpį iki kito mokestinio laikotarpio antrojo mėnesio 15 dienos, mokesčių administratoriui nepateikė metinės A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos (FR0573) už 2010 metus, kurios pateikimo terminas iki 2011 m. vasario 15 d., po to kai Šiaulių apskrities VMI Mokestinių prievolių departamento mokesčių mokėtojų skyrius 2011 m. vasario 18 d. UAB „A“ išsiuntė priminimą Nr. (25.27) S1-3902 per 5 dienas pateikti deklaraciją (FR0573).

Be to, A. P. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „A“ , registruotos Šiaulių r. sav., (duomenys neskelbtini), direktoriumi, veikdamas kartu su UAB „A“ vieninteliu akcininku N. R., 2009 m. lapkričio 10 d., tiksliai tyrimo nenustatytoje vietoje ir laiku, Pakruojo mieste, savo parašais patvirtino tyrimo nenustatyto asmens pagamintą tikrą dokumentą – 2009 m. lapkričio 10 d. paskolos sutartį Nr. 1, kurioje buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad A. P. nuo 2009 m. lapkričio 10 d. iki 2010 m. spalio 1 d. suteikia UAB „A“ akcininkui N. R. 30 000 Lt paskolą, tačiau šių pinigų N. R., kaip UAB „A“ vieninteliam akcininkui, nedavė, o N. R., atstovaudamas UAB „A“ kaip vienintelis akcininkas nuo 2009 m. lapkričio 10 d. iki 2010 m. spalio 1 d. pasiskolina iš A. P. 30 000 Lt paskolą, tačiau šių pinigų UAB „A“ negavo, taip suklastojo tikrą dokumentą – 2009 m. lapkričio 10 d. paskolos sutartį Nr. 1.

Kasaciniu skundu nuteistasis A. P. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 14 d. nutarties dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, 221 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, ir bylą nutraukti.

Kasatorius teigia, kad jis inkriminuotų nusikalstamų veikų nepadarė, todėl nuteistas nepagrįstai. Teigia, kad visą buhalterinę ūkio apskaitą buvo pavedęs vesti UAB „K“ ir tikėjosi, jog ši įmonė laiku pateiks deklaracijas ir kt., todėl jiems atidavė visus ūkio dokumentus, buhalterines knygas. 2010 m. birželio 8 d. UAB „K“ direktorė J. M. (apklausta kaip liudytoja šioje byloje) atvežė 2009 metų pirkimo dokumentus (26 lapus), 2007-2009 metų pirkimo-pardavimo dokumentus (254 lapai), registravimo žurnalą (10 lapų), nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis (30 lapų), kitus dokumentus – 17 lapų, tačiau neinformavo, kad Mokesčių inspekcijai nepateikė deklaracijų ir į apskaitą neįtraukė dalies sąskaitų. Kasatoriaus manymu, kad už šiuos pažeidimus turėtų atsakyti UAB „K“ darbuotojai, o ne jis. Tuo tarpu ikiteisminio ir teisminio nagrinėjimo metu jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas tik tikėdamasis, kad bus paskirtos švelnesnės bausmės arba bus atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Regimantas Žukauskas prašo kasacinį skundą atmesti.

Prokuroras nurodo, kad kasatoriaus argumentai, jog už padarytas nusikalstamas veikas turi atsakyti UAB „K“, yra nepagrįsti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 223 straipsnį yra traukiami asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) - tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką apskaitos tarnybą; 2) buhalterinių ir audito, konsultacinių įmonių specialistai – tais atvejais, kai ūkio subjekto buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su tomis buhalterinėmis, audito ar konsultacinėmis įmonėmis; 3) ūkio subjekto vadovas – už buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimą nustatytą laiką. Įmonės savininkas arba vadovas taip pat atsako pagal šį straipsnį, jeigu buhalterinę apskaitą aplaidžiai tvarko jis pats arba kitas asmuo, nesusijęs su įmone darbo ar sutartiniais teisiniais santykiais, tik žodžiu susitaręs su įmonės vadovu ar savininku dėl įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo.

Baudžiamojoje byloje surinktais ir abiejų instancijų teismų tinkamai įvertintais įrodymais (paties A. P., liudytojų UAB „K“ direktorės J. M., R. J. parodymais, 2009 m. spalio 20 d. A. P., A. V. ir N. R. preliminarios paslaugų teikimo sutarties sudarytos su UAB „K“ turiniu ir kt. rašytine bylos medžiaga) nustatyta, kad A. P. jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčių nebuvo įregistravęs, taip pat nebuvo sudaręs paslaugų teikimo ar darbo sutarčių dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo ir su UAB „K“. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad už tinkamą savo ūkio buhalterinės apskaitos tvarkymą ir apskaitos organizavimą bei deklaracijų pateikimą buvo atsakingas ne kas kitas, o pats kasatorius, todėl jį pagrįstai nuteisė pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, 221 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį.

Nuteistojo A. P. kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl BK 223 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjekto

Kasatorius teigia, kad nėra jam inkriminuotų nusikalstamų veikų subjektas, todėl nuteistas nepagrįstai, nes visą buhalterinę ūkio apskaitą buvo pavedęs tvarkyti UAB „K“ ir tikėjosi, jog ši įmonė tinkamai tvarkys buhalterinę apskaitą ir laiku pateiks deklaracijas.

Pagal BK 223 straipsnį atsako asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką apskaitos tarnybą; 2) buhalterinių ir audito, konsultacinių įmonių specialistai – tais atvejais, kai ūkio subjekto buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su tomis buhalterinėmis, audito ar konsultacinėmis įmonėmis; 3) ūkio subjekto vadovas – už buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimą nustatytą laiką. Įmonės savininkas arba vadovas taip pat atsako pagal šį straipsnį, jeigu buhalterinę apskaitą aplaidžiai tvarko jis pats arba kitas asmuo, nesusijęs su įmone darbo ar sutartiniais teisiniais santykiais, tik žodžiu susitaręs su įmonės vadovu ar savininku dėl įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo.

Be to, pagal Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu Nr. 845 patvirtinto 1999 m. gruodžio 1 d. nutarimo Nr. 1333 „Dėl ūkininko ūkio ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo tvarkos aprašo“ naujos redakcijos 8 punktą – ūkininko ūkio veiklos buhalterinę apskaitą gali tvarkyti pats ūkininkas, jo partneriai arba pagal sutartis apskaitos paslaugas teikiančios įmonės.

Kasatoriaus teiginys, kad už padarytas nusikalstamas veikas turi atsakyti UAB „K“ darbuotojai, yra nepagrįstas, jį paneigia byloje ištirti ir tinkamai, vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, įvertinti įrodymai.

Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad A. P., A. V. ir N. R. 2009 m. spalio 20 d. sudarė preliminariąją paslaugų teikimo sutartį su UAB „K“. Iš šios sutarties turinio matyti, kad UAB „K“ neįsipareigojo klientams tvarkyti buhalterinę apskaitą. Tai patvirtino ir liudytoja Ž. M., parodžiusi, kad pagal pasirašytą preliminariąją sutartį jų įmonė įsipareigojo iš pateiktų buhalterinių dokumentų atlikti ūkio veiklos analizę, sudaryti balansą, tačiau dokumentai buvo netvarkingi, todėl bendradarbiavimas nutrūko. Iš Pakruojo savivaldybės administracijos pateikto rašto matyti, kad kasatorius taip pat nebuvo registravęs jungtinės veiklos partnerystės sutarčių.

Be to, kad buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai, teisme patvirtino ir pats kasatorius, teigdamas, jog buhalterinius duomenis patikėjo tvarkyti buhalterinio išsilavinimo neturinčiai R. V., kaip dokumentai tvarkomi – nesidomėjo ir pats netvarkė. Tuo tarpu R. V. parodė, kad ji buhalterinės apskaitos netvarkė, o tik perėmė dokumentus iš R. J., kuri taip pat buhalterinės apskaitos netvarkė.

Kadangi kasatorius jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčių nebuvo įregistravęs, taip pat nebuvo sudaręs paslaugų teikimo ar darbo sutarčių dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo ir su UAB „K“, todėl už tinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą ir organizavimą bei deklaracijų pateikimą buvo atsakingas jis pats, tą teismai teisingai ir konstatavo. Esant šioms aplinkybėms baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, o kasatorius pagrįstai nuteistas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, 221 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo A. P. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Viktoras Aidukas

Valerijus Čiučiulka

Vytautas Greičius