2ee4a902-1584-46c1-a95a-e1731bd1a76c · Klaipėdos apygardos teismas

Prane??jas Stasys Valu?is Baud?Pranešėjas Eduardas MaÅ¡kevičius              Baudž. byla Nr. 1A-50-417/2016Teisėja Kristina BaÅ¡kienė                                     Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00092-2014-3                                                                          Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                           1.2.7.1; 1.1.8.6; 2.1.7.4; 2.1.15.1.2                                                                                            KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                          2016 m. sausio 21 d.             Klaipėda              Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Eduardo MaÅ¡kevičiaus, teisėjų Savinijaus Katausko, Lino Pauliukėno,sekretoriaujant Jurgitai Dilienei,dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Veitui,nuteistajam S. S.,gynėjui advokatui Vitalijui Katėnui,             teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Kęstučio Veito ir nuteistojo S. S. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-08 nuosprendžio, kuriuo S. S. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimus, numatytus BK 149 str. 1 d., 150 str. 1 d., ir jam pagal BK 149 str. 1 d. paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams, pagal BK 150 str. 1 d. laisvės atėmimas trejiems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę bausmę ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2014 m. kovo 24 d. 11.50 val. iki 2014 m. kovo 25 d. 14.10 val. (dvi dienos). Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5, 6 ir 8 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant S. S. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba registruotis darbo biržoje ir vienerius metus dalyvauti elgesio pataisos programose.             Nukentėjusiosios R.

B. pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies, priteista iÅ¡ S. S. 3000 Eur neturtinės žalos. Procesas dėl civilinio ieÅ¡kinio 809 Eur turtinei žalai ir 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti nutrauktas, S. S. atlyginus Å¡iÄ Å¾alÄ .Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :              S. S. nuteistas už tai, kad panaudodamas fizinį smurtÄ , lytiÅ¡kai santykiavo su žmogumi prieÅ¡ jo valiÄ ir tenkino lytinę aistrÄ su žmogumi prieÅ¡ jo valiÄ oraliniu bÅ«du: 2014 m. kovo 23 d., apie 15.40 val., tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, miÅ¡ke, prie „(duomenys neskelbtini)“, apie 400 metrų nuo ekspozicijos tako pradžios, pavartodamas fizinį smurtÄ prieÅ¡ R.

B., tempdamas ir raudamas plaukus, suduodamas apie 23 (dvideÅ¡imt tris) trauminius kontaktinius smÅ«gius rankomis į įvairias kÅ«no vietas, taip padarydamas sužalojimus: daugybines poodines kraujosruvas veide, deÅ¡inėje ausyje, užausyje, abiejose rankose, kojose, odos nubrozdinimus veide, abiejose rankose, kojose, ant nugaros ir sėdmenų, nežymiai sutrikdžiusius R. B. sveikatÄ , pavartodamas fizinę jėgÄ , prispausdamas prie žemės savo kÅ«nu, spausdamas rankomis, palaužė nukentėjusiosios valiÄ ir paguldė jÄ nugara ant žemės, po to įvedęs varpÄ Ä¯ makÅ¡tį lytiÅ¡kai santykiavo su ja prieÅ¡ jos valiÄ ir tenkino savo seksualinę aistrÄ fizinio sÄ lyčio bÅ«du – savo rankų pirÅ¡tus kiÅ¡o į nukentėjusiosios makÅ¡tį bei tenkino savo seksualinę aistrÄ oraliniu bÅ«du, savo varpÄ kiÅ¡o į nukentėjusiosios burnÄ .             Apeliaciniu skundu prokuroras K.

Veitas praÅ¡o pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-08 nuosprendį dėl neteisingai paskirtos bausmės ir paskirti S. S. už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 149 str. 1 d., laisvės atėmimÄ 4 metams ir 6 mėnesiams, už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 150 str. 1 d., – laisvės atėmimÄ 4 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir paskirti galutinę subendrintÄ 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose, kitas nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.

             Prokuroras nurodo, kad apylinkės teismas pagrįstai S. S. pripažino kaltu pagal BK 149 str. 1 d. ir 150 str. 1 d., tačiau netinkamai vadovavosi bausmių individualizavimo principu, neatsižvelgė į visus BK 54 str. nurodytus bausmių skyrimo pagrindus. Pasak prokuroro, teismo paskirta bausmė neteisinga, aiÅ¡kiai per Å¡velni. Prokuroro nuomone, S. S. skiriamos BK 149 str. 1 d. ir 150 str. 1 d. sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės turėtų virÅ¡yti įstatyme numatytus Å¡ios bausmės vidurkius.             Prokuroro nuomone, teismas visiÅ¡kai nepagrįstai S. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, jog jis iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos savo iniciatyva atlygino nukentėjusiajai 809 Eur turtinę žalÄ ir 1000 Eur neturtinės žalos dalį.

Teismų praktikoje Å¡i lengvinanti aplinkybė pripažįstama tik tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar paÅ¡alino visÄ Å¾alÄ (t. y. tiek turtinę, tiek neturtinę) iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos iÅ¡nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211/2014, 2K-560/2014 ir kt.). Å iuo atveju S. S. atlygino ne visÄ turtinę žalÄ â€“ 10 809 Eur, o tik maÅ¾Ä jÄ jos dalį – 1 809 Eur.

Tokiu bÅ«du nėra jokio pagrindo teigti, kad S. S. nukentėjusiajai atlygino ar paÅ¡alino žalÄ (t. y. tiek turtinę, tiek neturtinę). Be to, S. S. atlygintos žalos dydis – 1809 Eur – lyginant tiek su papildomai priteista 3000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti, tiek su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu 10809 Eur, nėra pakankamai didelis, o kaltininko pastangos atlyginti likusiÄ padarytos žalos dalį nėra nuoÅ¡irdžios, jis kritiÅ¡kai savo elgesio nevertina ir nesigaili dėl jo padarinių.              Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas netinkamai pritaikė BK 75 str. nuostatas.

Prokuroro nuomone, nors Å¡iuo atveju egzistuoja formalus pagrindas nuteistajam S. S. taikyti BK 75 str. nuostatas ir atidėti bausmės vykdymÄ , tačiau materialiojo pagrindo taikyti BK 75 str. nuostatas teismui nėra. S. S. nusikaltimus padarė prieÅ¡ mažai jam pažįstamÄ moterį, brutaliai pavartodamas fizinę ir lytinę prievartÄ , norėdamas sumenkinti, pažeminti B. B. orumÄ , pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į jÄ , jis neprisipažino padaręs nusikaltimus, kritiÅ¡kai savo elgesio nevertina ir nesigaili dėl jo padarinių.

Prokuroro nuomone, bausmės tikslai nuteistajam nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.              Nuteistasis S. S. apeliaciniu skundu praÅ¡o jį iÅ¡teisti pagal BK 149 str. 1 d. ir sumažinti priteisto civilinio ieÅ¡kinio dydį. Nurodo, jog teismas netinkamai taikė baudžiamosios materialines teisės normas, todėl nepagrįstai pripažino jį kaltu pagal BK 149 str. 1 d. Pasak apelianto, byloje esančių įrodymų visetas nepatvirtina, kad jis atliko išžaginimÄ , t. y.

įkiÅ¡o ir/ar kiÅ¡o savo varpÄ nukentėjusiai į makÅ¡tį ir jÄ tokiu bÅ«du išžagino. Policijos pareigÅ«nai, atvykę į įvykio vietÄ , nematė galimo išžaginimo fakto, o apklausti nurodė, jog kaltinamasis buvo tokia poza su nukentėjusiÄ ja, kad savo lytinius organus laikė prie nukentėjusiosios veido, jokios pagalbos Å¡auksmo nebuvo, girdėjosi tik pokalbis tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo. Policijos pareigÅ«nams A. Z., E. P., tiesiogiai dalyvaujant įvykio vietoje, uždavus nukentėjusiajai klausimus, kas įvyko, pastaroji nieko nepasakė, todėl, pasak pareigÅ«nų, nebuvo įmanoma nustatyti, kas įvyko.

IÅ¡ bylos aplinkybių matyti, kad apie išžaginimo faktÄ nukentėjusioji kalba tik su greitosios medicinos darbuotojais. Liudytojai Å ., kurie iÅ¡kvietė pareigÅ«nus, taip pat negirdėjo jokio pagalbos Å¡auksmo ar triukÅ¡mo, nors nukentėjusioji teigia, kad ji pagalbos Å¡aukėsi. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad parodymų patikrinimo vietoje daugiausiai kalba ir menamuosius klausimus bei atsakymus duoda tyrėja L. M.. Ä®vykio vietoje nesiaiÅ¡kintos svarbios išžaginimo aplinkybės, kaip jis buvo ir galėjo bÅ«ti atliktas, kokiomis pozomis buvo S. S. ir R.

B., kaip ir nuo ko ji prarasdavo sÄ monę.             Apeliantas nurodo, jog pati nukentėjusioji, apklausiama nuotoliniu bÅ«du, negalėjo patvirtinti, kad jÄ išžagino, taigi išžaginimo faktas nebuvo įrodytas. Be to, teismas visiÅ¡kai nevertino nukentėjusiosios bÅ«senos, jos girtumo ir veiksmų, sužalojimų atsiradimo aplinkybių. Apeliantas tvirtina, jog bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusioji turėjo visas galimybes pabėgti ar kitaip pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos, be to, ji pati savo galimais veiksmais iÅ¡provokavo apeliantÄ atlikti jai veiksmus – seksualinį priekabiavimÄ , tačiau tikrai ne išžaginimÄ .             Apelianto nuomone, civilinis ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti sumažintas, nes nukentėjusioji nepateikė jokių žalos dydį patvirtinančių įrodymų.

Byloje nenustatyta, kokias pasekmes nukentėjusiosios sveikatai, psichikai sukėlė įvykis. Tai buvo galima nustatyti paskyrus psichologinę-psichiatrinę ekspertizę. Tačiau tiek prokuroras sÄ moningai, tiek teismas atsisakė atlikti ekspertizę ir tai objektyviai sutrukdė nustatyti svarbias aplinkybes bei įvertinti žalÄ . Pažymi, jog pačios nukentėjusios elgesys (kartu pramogavo, vartojo alkoholį) iÅ¡provokavo jį atlikti prieÅ¡ jÄ galbÅ«t neteisėtus veiksmus. Be to, civilinis ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti sumažintas, nes S. S. turi bÅ«ti iÅ¡teisintas pagal BK 149 str. 1 d.

             Teismo posėdžio metu prokuroras prašė jo apeliacinį skundÄ tenkinti, o nuteistojo – atmesti.              Nuteistasis S. S. ir jo gynėjas prašė atmesti prokuroro apeliacinį skundÄ , o nuteistojo skundÄ patenkinti. Nuteistasis atsiprašė ir labai gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos – lytinio priekabavimo prie nukentėjusiosios, tačiau neigė, kad išžagino nukentėjusiÄ jÄ .              Apeliaciniai skundai atmestini.

             Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 str. 3 d.).             Dėl nuteistojo S. S. apeliacinio skundo             Nuteistojo apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas netinkamai taikė baudžiamosios materialinės teisės normas, t. y., pasak apelianto, jis nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 149 str. 1 d., nes byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad jis išžagino nukentėjusiÄ jÄ , t. y.

įkiÅ¡o ir/ar kiÅ¡o savo varpÄ nukentėjusiajai į makÅ¡tį, nė vienas iÅ¡ liudytojų nematė išžaginimo ir negirdėjo jokio pagalbos Å¡auksmo ar triukÅ¡mo, teismas visiÅ¡kai nevertino nukentėjusiosios bÅ«senos, jos girtumo, sužalojimų atsiradimo aplinkybių, pačios nukentėjusiosios veiksmų, kurie iÅ¡provokavo apeliantÄ atlikti jai veiksmus – seksualinį priekabiavimÄ , tačiau tikrai ne išžaginimÄ . Tokie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, prieÅ¡tarauja byloje surinktiems, S. S. kaltę patvirtinantiems įrodymams, neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir todėl atmestini.

             Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes ir motyvuotai, remdamasis teisme iÅ¡tirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, pagrįstai pripažino S. S. kaltu padarius BK 149 str. 1 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Teismas tinkamai įgyvendino įrodymų vertinimo taisykles, jo padarytos iÅ¡vados visiÅ¡kai atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.             BK 149 str. 1 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė už lytinį santykiavimÄ su žmogumi prieÅ¡ jo valiÄ , jei tokia veika padaroma panaudojant fizinį smurtÄ , grasinant tuoj pat jį panaudoti ar kitaip atimant galimybę prieÅ¡intis, ar pasinaudojant bejėgiÅ¡ka nukentėjusio asmens bÅ«kle.

Taigi baudžiamÄ jai atsakomybei atsirasti bÅ«tina įrodyti fizinį smurtÄ , grasinimÄ tuoj pat jį panaudoti, kitokį galimybės prieÅ¡intis atėmimÄ ar pasinaudojimÄ bejėgiÅ¡ka nukentėjusio asmens bÅ«kle ir lytinį santykiavimÄ . Pažymėtina, jog išžaginimo sudėtis yra formali ir veikos kvalifikavimas pagal BK 149 str. nėra siejamas su veikos padariniais. Baudžiamoji atsakomybė už Å¡iÄ veikÄ kyla atlikus pavojingus veiksmus ir nepriklauso nuo to, ar baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui pavyko patenkinti lytinę aistrÄ , justi seksualinį pasitenkinimÄ ar malonumÄ .             Teisėjų kolegija konstatuoja, jog S. S. kaltė dėl BK 149 str. 1 d. numatytos veikos padarymo pagrįsta byloje surintų įrodymų visuma.

Nukentėjusioji teisiamajame posėdyje apklausiama vaizdo konferencijos bÅ«du parodė apie nuteistojo S. S. naudotÄ fizinio smurto pobÅ«dį ir intesyvumÄ miÅ¡ke, t. y. jis trankė jai per veidÄ , tampė už plaukų, vilko jÄ parklupusiÄ ant kelių. Nukentėjusioji tvirtino, jog prašė S. S. jÄ paleisti, tačiau jis toliau jÄ tempė bei mušė. R. B. akcentavo, jog po intesyvaus smurto naudojimo prieÅ¡ jÄ ji prarado sÄ monę, o atgavusi sÄ monę pajuto, kad S. S. jÄ prievartauja. Nukentėjusioji nurodė, kokia poza buvo ji bei S. S., kai ji atgavo sÄ monę, t. y. ji buvo iki pusės nuoga, gulėjo ant nugaros, S. S. gulėjo ant jos, buvo nusismaukęs kelnes, iki pusės nuogas.

Nukentėjusioji pažymėjo, jog po Å¡io įvykio jos lytinės lÅ«pos buvo iÅ¡tinusios.              Apeliantas teigia, jog nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu negalėjo patvirtinti, jog ji buvo išžaginta. Atsakant į šį apelianto argumentÄ , pažymėtina, kad nukentėjusioji prašė, jog teismas vadovautųsi jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, paaiÅ¡kindama, jog jie yra teisingi, iÅ¡samÅ«s, nes praėjus daug laiko po įvykio, konkrečių aplinkybių neatsimena.

Teisėjų kolegijos nuomone, akivaizdu, kad įvykio detales nukentėjusioji geriau atsiminė iÅ¡ karto po įvykių. Be to, atsižvelgtina ir į tai, jog bylos įvykiai buvo itin skaudÅ«s iÅ¡gyvenimai, kuriuos nukentėjusioji žmogiÅ¡kai stengiasi užmirÅ¡ti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, ir baudžiamojo proceso įstatymo taisyklių nepažeidė. Nukentėjusiosios R. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurie buvo perskaityti teisiamajame posėdyje, patvirtina, jog S. S. vartojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , nuo nuteistojo smÅ«gių ji prarasdavo sÄ monę, atgavusi sÄ monę pamatė, jog guli ant žemės, ant nugaros, pėdkelnės ir kelnaitės nuplėštos, nuauti batai, o S. S. palinkęs virÅ¡ jos, nusismaukęs kelnes ir įkišęs savo lytinį organÄ Ä¯ jos makÅ¡tį, atlieka lytinį aktÄ .

Jai pradėjus verkti, S. S. jÄ glostė, ramino, sakydamas, jog tuoj baigs. Tuomet R. B. pradėjo Å¡auktis pagalbos, tada S. S. sudavė jai smÅ«gį kumščiu į veidÄ ir ji prarado sÄ monę (t.1, b. l. 47–48, 53–54). Savo parodymus nukentėjusioji patvirtino ir jų patikrinimo vietoje metu, detalizuodama, kas ir kur su ja buvo daroma, nurodydama, jog S. S. prieÅ¡ jÄ vartojo fizinį smurtÄ , grasino jai ir prieÅ¡ jos valiÄ lytiÅ¡kai su ja santykiavo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Å¡io tyrimo veiksmo portokolas suraÅ¡ytas nepažeidžiant BPK 179 str. reikalavimų ir atitinka visus įrodymams keliamus reikalavimus.

Netikėti nukentėjusiosios parodymais ir jais nesivadovauti teismas neturėjo objektyvaus pagrindo, kadangi jos parodymai dėl esminių apinkybių yra nuoseklÅ«s, logiÅ¡ki, neprieÅ¡taraujantys tarpusavyje, taip pat juos patvirtina ir iÅ¡tirti bei įvertinti liudytojų parodymai bei byloje esanti raÅ¡ytinė medžiaga. Byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių manyti, jog nukentėjusioji siekė apkalbėti nuteistÄ jį ir apkaltinti jį nebÅ«to sunkaus nusikaltimo padarymu.              Vien tai, jog policijos pareigÅ«nai, atvykę į įvykio vietÄ , nematė, kaip S. S. žagino R.

B., nesuponuoja iÅ¡vados, kad tokio įvykio apskritai nebuvo. Nukentėjusioji įvykio dienÄ ir nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai tvirtino, kad S. S. jÄ išžagino, ji lytiÅ¡kai su juo santykiauti nenorėjo, jam prieÅ¡inosi, todėl jis jÄ nuolat mušė ir ji nuo suduodamų smÅ«gių prarasdavo sÄ monę. R. B. pažymėjo, jog jai skaudėjo lytinius organus ir pilvÄ . Pažymėtina, jog apie tai, jog S. S. išžagino R. B., pastaroji iÅ¡kart nurodė jÄ suradusiems policijos pareigÅ«nams, taip pat apie tai papasakojo atvykusiems greitosios pagalbos darbuotojams bei grįžusi namo savo artimiesiems: tėvui A.

B. ir sesei S. M.. Liudytojas A. B. nurodė, jog R. B. papasakojo jam, jog S. S. jÄ nuolat mušė, išžagino ir prievartavo oraliniu bÅ«du. Liudytoja S. M. parodė, jog sesuo nuolat kartojo, jog jÄ išžagino, vos neužmušė. IÅ¡ liudytojų E. P. ir A. Z., kurie rado nukentėjusiÄ jÄ , parodymų matyti, jog moteris, juos pamačiusi, pradėjo Å¡auktis pagalbos, ji tvirtino, jog Å¡is vyras jÄ sumušė ir iÅ¡prievartavo, o Å¡alia buvęs vyriÅ¡kis tvirtino, jog pati moteris sutiko su juo santykiauti.

Moteris buvo iki pusės nuoga, o vyro kelnės buvo nuleistos iki pusės, apnuogintas lytinis organas. Liudytojas E. E. patvirtino, jog R. B. buvo nuoga, iÅ¡sigandusi, isteriÅ¡ka, atsisakė eiti į greitosios pagalbos automobilį, todėl jÄ pareigÅ«nai nunešė. Kad S. S. atliko lytinį aktÄ prieÅ¡ nukentėjusiosios valiÄ , patvirtina ir padarytų sužalojimų kiekis, lokalizacija. Specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, jog nukentėjusiajai padarytas sužalojimas – poodinė kraujosruva deÅ¡inės Å¡launies vidiniame pavirÅ¡iuje apatiniame trečdalyje – galėjo susidaryti nuo poveikio rankos pirÅ¡tais – stipraus spaudimo.

Kadangi sužalojimas rastas vidiniame Å¡launies pavirÅ¡iuje, jis bÅ«dingas per prievartÄ rankomis skečiant kojas.             Atmestini apelianto argumentai, jog nukentėjusioji neprašė pagalbos, nesiprieÅ¡ino, turėdama visas galimybes nepabėgo, tačiau pati savo veiksmais ir elgesiu provokavo apeliantÄ . Teisėjų kolegija pažymi, jog asmens nesutikimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas žodžiais – pasakant apie lytinių santykių nenorÄ , Å¡aukiant pagalbos arba kitokio pobÅ«džio veiksmais – verkiant, atstumiant kaltininkÄ , stengiantis nuo jo pabėgti, naudojant prieÅ¡ jį fizinį ar psichinį poveikį arba kitais bÅ«dais.

Nukentėjusioji nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek jÄ apklausiant teisiamajame posėdyje nurodė, jog iki lytinio santykiavimo pradžios ji nuolat Å¡aukėsi pagalbos, įvykio metu aktyviai prieÅ¡inosi, bandė iÅ¡trÅ«kti, prašė S. S. jÄ paleisti, pasigailėti jos dėl vaikų, tačiau į jos pagalbos Å¡auksmÄ S. S. sureguodavo suduodamas jai smÅ«gius į galvÄ , veidÄ , dėl to ji prasdavo sÄ monę. Nukentėjusioji pažymėjo, jog bandė pabėgti, tačiau nuteistasis jÄ pagavo, sumušė ir grasino užmuÅ¡ti, jei ji vėl pabėgs.

Taigi nukentėjusioji iÅ¡reiÅ¡kė lytinių santykių nenorÄ tiek žodžiu apie tai pasakydama, tiek kitokio pobÅ«džio veiksmais, t. y. verkdama, aktyviai prieÅ¡indamasi, stengdamasi pabėgti. IÅ¡ liudytojo A. Z. parodymų nustatyta, jog jis girdėjo, kad nukentėjusioji iÅ¡reiÅ¡kė neigimÄ nuteistojo atliekamiems veiksmams, prašė nuteistojo, jog jis nelįstų, nedarytų jai nieko. Liudytojas A. Z. apibÅ«dino R. B. elgesį ir bÅ«senÄ , ji buvo iÅ¡tikta isterijos, prašė pagalbos, Å¡aukė, sakė, kad to nedarys, nenori.

Liudytojas E. P. nurodė tokias pat aplinkybes, t. y. moteris sakė „ne, ne“, verkė.              Aptartos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog dar iki lytinio santykiavimo su R. B. pradžios S. S. nuolat vartojo fizinį smurtÄ nukentėjusiosios esamam pasiprieÅ¡inimui įveikti, taip pat fizinį smurtÄ vartojo ir lytinių santykių metu, be to, grasino, kad nukentėjusiÄ jÄ , kai viskÄ baigs, užmuÅ¡, pakas, iÅ¡durs akis, todėl nukentėjusiosios pasiprieÅ¡inimas S. S. tenkinant lytinę aistrÄ oraliniu bÅ«du ir lytiÅ¡kai santykiaujant su R.

B. jau buvo palaužtas, o S. S. suvokė, kad nukentėjusioji nesiprieÅ¡ina dėl baimės patirti fizinį smurtÄ , todėl liudytojai Å ., radę nukentėjusiosios iÅ¡mėtytus daiktus, ir negirdėjo nukentėjusiosios pagalbos Å¡auksmo, tačiau svarbu pažymėti, jog policijos pareigÅ«nai, priėję prie nukentėjusiosios, girdėjo jos iÅ¡reikÅ¡tÄ nenorÄ tenkinti S. S. lytinę aistrÄ . Taigi akivaizdu, jog S. S. suvokė, kad jis lytiÅ¡kai santykiavo ir tenkino lytinę aistrÄ prieÅ¡ nukentėjusiosios valiÄ Å¡iai akivaizdžiai iÅ¡reiÅ¡kus nenorÄ lytiÅ¡kai santykiauti.

             Apelianto teiginiai, jog nukentėjusioji bÅ«dama girta ir nuolat krisdama pati susižalojo, visiÅ¡kai nelogiÅ¡ki ir atmestini kaip nepagrįsti. Be pačios nukentėjusiosios parodymų, apie fizinio smurto prieÅ¡ jÄ pavartojimÄ patvirtina teismo medicinos specialisto iÅ¡vada, kurioje nurodyta, jog R. B. padaryti Å¡ie sužalojimai: daugybinės poodinės kraujosruvos veide, deÅ¡inėje ausyje, užausyje, abejose rankose, kojose, odos nubrozdinimai veide, abiejose rankose, kojose, ant nugaros ir sėdmenų.

Poodinė kraujosruva deÅ¡inės Å¡launies vidiniame pavirÅ¡iuje galėjo bÅ«ti padaryta per prievartÄ skečiant kojas. Sužalojimai ant plaÅ¡takų, rieÅ¡o galėjo susidaryti nukentėjusiajai pasyviai ginantis nuo jÄ Å¾alojusio daikto ar įrankio. Odos nubrozdinimai padaryti kietų bukabriaunių daiktų poveikiu, ant kelių ir sėdmenų poveikiai ilgalaikiai. Konstatuoti sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dėl 23 trauminių kontaktinių smÅ«ginių bei dinaminių poveikių. Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas specialistas R.

P. patvirtino Å¡iÄ iÅ¡vadÄ ir parodė, kad ant nukentėjusiosios kelių, strėnų ir sėdmenų buvo daugybiniai nubrozdinimai, jis neprisimena kito tokio įvykio, kad ant žmogaus kÅ«no bÅ«tų tiek nubrozdinimų. Tai, jog prieÅ¡ R. B. buvo pavartotas fizinis smurtas ir ji buvo išžaginta, patvirtina ir greitosios medicinos pagalbos kortelėje užfiksuoti duomenys, jog nukentėjusioji paaiÅ¡kino, kad miÅ¡ke buvo sumuÅ¡ta, iÅ¡prievartauta. Atvykę greitosios pagalbos medikai objektyviai nustatė, kad nukentėjusioji susijaudinusi, verkia, nieko neprisileidžia, ji be apatinių rÅ«bų, basomis kojomis, ant kelių stebimos kraujosruvos, hematomos, poodinė hematoma veido kairėje pusėje, ir diagnozavo: galvos ir kÅ«no sumuÅ¡imÄ , iÅ¡prievartavimÄ , Å«miÄ reakcijÄ Ä¯ stresÄ .

Å ių duomenų visuma patvirtina, jog S. S., siekdamas palaužti nukentėjusiosios pasiprieÅ¡inimÄ , pavartojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ jÄ ir lytiÅ¡kai santykiavo su ja prieÅ¡ jos valiÄ .               Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad teismas visiÅ¡kai nevertino nukentėjusiosios bÅ«senos, jos girtumo ir veiksmų, sužalojimų atsiradimo aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pateikė įrodymų analizę dėl nukentėjusiosios bÅ«senos bei jos sužalojimų atsiradimo ir lokalizacijos.

Tai, kad iki įvykio nukentėjusioji buvo vartojusi alkoholio ir po įvykio jos Å¡lapime rasta 1,21 promilės etilo alkoholio, neturi esminės reikÅ¡mės ir nepateisina apelianto elgesio su nukentėjusiÄ ja.              Esant Å¡ioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ ir iÅ¡samiu bylos aplinkybių iÅ¡tyrimu pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl S. S. kaltės jam atlikus inkriminuotus išžaginimo veiksmus, tai patvirtina ir visų anksčiau nurodytų aplinkybių ir skundžiamame teismo nuosprendyje aptartų įrodymų visuma, todėl nuteistojo S. S. kaltė, įvykdžius jo apeliaciniu skundu ginčijamÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 149 str. 1 d., įrodyta, o apeliacinio skundo argumentai dėl objektyvių ir neginčijamų nuteistojo kaltės įrodymų nebuvimo laikytini nepagrįstais ir yra atmestini.

                          Apeliantas nesutinka su nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos 3000 Eur dydžiu, argumentuodamas tuo, jog nukentėjusioji nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kokias pasekmes įvykis turėjo jos sveikatai, psichikai, be to, teismas neįvertino nukentėjusiosios elgesio (kartu pramogavo, vartojo alholį), nukentėjusioji provokavo S. S. taip elgtis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais ir atmeta juos kaip nepagrįstus.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 str. 10 d.). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Pažymėtina, kad CK nenustatytos atlygintinos neturtinės žalos dydžio ribos. Nukentėjusiojo patirtos žalos vertinimas yra teismo prerogatyva, jis tai daro vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Visais atvejais teismas turi pareigÄ nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus ir parinkti tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį sielvartÄ , sukrėtimÄ , fizinį skausmÄ , kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.             Šioje byloje nustatyta, jog S. S. įvykio dienÄ , panaudodamas fizinį smurtÄ , išžagino bei fizinio sÄ lyčio bÅ«du savo rankų pirÅ¡tus kiÅ¡o į nukentėjusiosios makÅ¡tį bei tenkino savo lytinę aistrÄ oraliniu bÅ«du prieÅ¡ nukentėjusiosios R.

B. valiÄ . Taigi neabejotina, jog nukentėjusiajai buvo sukeltas ne tik fizinis skausmas, bet kartu ir dvasiniai iÅ¡gyvenimai dėl S. S. prievartinių veiksmų, nukreiptų prieÅ¡ jÄ . Pirmosios instancijos teismas įvertino nukentėjusiosios patirtÄ neturtinę žalÄ 4000 Eur. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas nustatydamas tokį neturtinės žalos dydį, iÅ¡samiai įvertino visas reikÅ¡mingas aplinkybes – S. S. padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį, jų padarymo aplinkybės, jo kaltę, taip pat jo materialinę bei socialinę padėtį.

Taip pat teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pasekmes – nukentėjusioji patyrė fizinį skausmÄ , dvasinį sukrėtimÄ , pažeminimÄ , iÅ¡gyvenimÄ dėl savo sveikatos ir gyvybės, buvo nežymiai sutrikdyta jos sveikata, pablogėjo jos socialiniai santykiai ir gerovė, taip pat atsižvelgė į tai, jog nenustatyta, jog Å¡ių neigiamų iÅ¡gyvenimų pasekmės yra susijusios su nepataisomais liekamaisiais reiÅ¡kiniais, pablogėjusiu nukentėjusiosios darbo, Å¡eimos, socialiniais santykiais, gerove.

             Teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai klausimÄ , iÅ¡samiai įvertino visas neturtinės žalos ir jos dydžio nustatymui reikÅ¡mingas aplinkybes, teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiajai yra proporcingas S. S. padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jų kilusioms pasekmėms, atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl sumažinti neturtinės žalos dydį nėra teisinio pagrindo.             Dėl prokuroro apeliacinio skundo             Teisėjų kolegija nesutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, jog teismas netinkamai vadovavosi bausmių individualizavimo principu, neatsižvelgė į visus BK 54 str. nurodytus bausmių skyrimo pagrindus, todėl nuteistajam paskyrė neteisingÄ , aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę, taip pat netinkamai pritaikė BK 75 str. nuostatas ir nepagrįstai atidėjo bausmės vykdymÄ .

Bausmės skyrimas yra viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų. BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, kad bausmės skyrimas yra iÅ¡imtinė teismo kompetencija. Pagal bendrÄ taisyklę teismas skiria bausmę vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais pagrindais, t. y. pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadijÄ , kaltininko asmenybę, jo, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 1, 2 d.). Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).

IÅ¡nagrinėjusi bylos medžiagÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam už padarytus nusikaltimus subendrintÄ galutinę ketverių metų ir Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė du tyčinius nusikaltimus, priskiriamus sunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstamas veikas padarė tiesiogine tyčia, įvertino padarytų nusikaltimų pavojingumÄ , kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: anksčiau neteistas, nusikalto pirmÄ kartÄ , dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko P. K. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterės V.

J. charakterizuojamas teigiamai, turi Å¡eimÄ ir kartu su sutuoktine augina tris mažametes dukras, pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad jis savo iniciatyva atlygino nukentėjusiajai 809 Eur turtinės ir 1000 Eur neturtinės žalos, o sunkinančia jo atsakomybę pripažino aplinkybę – nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo esminės įtakos nusikalsti. Teisėjų kolegija nesutinka su prokuroru, jog teismas nepagrįstai S. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, jog jis iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos savo iniciatyva atlygino nukentėjusiajai 809 Eur turtinės žalÄ ir 1000 Eur neturtinės žalos dalį.

Pažymėtina, jog atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis suprantamos aplinkybės, parodančios teismui tuos teigiamus momentus, kurie mažina nusikalstamos veikos ar kaltininko asmenybės pavojingumÄ ir leidžia Å¡velninti baudžiamÄ jÄ atsakomybę. BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltininkas savo noru atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ . Teismų praktikoje Å¡i lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar paÅ¡alino visÄ Å¾alÄ (t. y. tiek turtinę, tiek neturtinę) iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos iÅ¡nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211/2014, 2K-560/2014 ir kt.).

Teismas, vadovaudamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimÄ , tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi bÅ«ti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiesiems tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusiÄ padarytos žalos dalį – nuoÅ¡irdžios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-579/2010, 2K-345/2013 ir kt.).Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog nukentėjusioji R.

B. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, reikalaudama atlyginti nuteistojo S. S. nusikalstamais veiksmais padarytÄ 809 Eur turtinę ir 10 000 Eur neturtinę žalÄ (t. 2, b. l. 53–54). S. S. teisiamajame posėdyje savo iniciatyva atlygino nukentėjusiajai visÄ turtinę žalÄ â€“ 809 Eur ir 1000 Eur neturtinės žalos (t. 2, b. l. 96). Apylinkės teismas nustatė, jog nukentėjusioji patyrė 4000 Eur neturtinės žalos ir atsižvelgęs į tai, jog S. S. 1000 Eur neturtinės žalos atlygino, priteisė nukentėjusiajai 3000 Eur neturtinės žalos.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto visiÅ¡kai atlyginta 809 Eur turtinė žala bei iÅ¡ dalies atlyginta 1000 Eur neturtinė žala sudaro nemaÅ¾Ä teismo nustatytÄ nukentėjusiajai padarytos žalos dalį, ir tai reiÅ¡kia, jog teismas pagrįstai pripažino BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgęs į visas Å¡ias aplinkybes, apylinkės teismas, prieÅ¡ingai nei nurodoma prokuroro skunde, paskyrė S. S. individualizuotÄ ir jo įvykdytas nusikalstamas veikas atitinkančiÄ ketverių metu ir Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Teisėjų kolegija nesutinka su prokuroro skundo argumentu, jog teismas nepagrįstai atidėjo S. S. bausmės vykdymÄ . Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, esant pakankamam pagrindui manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad BK nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sÄ raÅ¡o aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismo iÅ¡vada dėl bausmės vykdymo atidėjimo klausimo iÅ¡sprendimo turi bÅ«ti motyvuota, teismas, priimdamas sprendimÄ dėl BK 75 straipsnio taikymo, turi vadovautis BK 41 ir 54 straipsnių nuostatomis, įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su kaltininko asmenybe.

Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ bÅ«tina vertinti: nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį Å¡eimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, taip pat įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryÅ¡ius (kasacinės nutartys: Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013). Å ie duomenys turi sudaryti prielaidas iÅ¡vadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai S. S. gali bÅ«ti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Nors S. S. padarytos veikos, numatytos BK 149 str. 1 d., 150 str. 1 d., priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai, veikos padarytos tiesiogine tyčia, tačiau svarbu pažymėti, jog S. S. iki nusikalstamų veikų padarymo neteistas, nusikalto pirmÄ kartÄ , dirba direktoriumi dviejose bendrovėse, akcininko bei bendrovės vyr. buhalterio charakterizuojamas teigiamai, turi sukÅ«ręs Å¡eimÄ , augina tris mažamečius vaikus.

Byloje nėra duomenų, kad po nusikalstamų veikų padarymo, už kurias skundžiamu nuosprendžiu apeliantas nuteistas, jis bÅ«tų vėl padaręs naujus nusikaltimus, tai iÅ¡ esmės patvirtina jo ryžtÄ pakeisti gyvenimo bÅ«dÄ ir daugiau nebenusikalsti. Svarbu pažymėti ir tai, jog S. S. nukentėjusiajai visiÅ¡kai atlygino turtinę žalÄ bei iÅ¡ dalies atlygino neturtinę žalÄ . Teisėjų kolegijos nuomone, realus laisvės atėmimas neigiamai paveiktų apelianto turimus teigiamus socialinius ryÅ¡ius.

Aptartų aplinkybių visuma sudaro pagrindÄ konstatuoti, jog bausmės vykdymo atidėjimas bei teismo nustatytų įpareigojimų, ribojančių S. S. elgesį ir kartu turinčių pataisomÄ jį poveikį, taikymas yra pakankamas jo asmenybei taisyti ir turės didžiausiÄ poveikį nuteistajam, taip bus užtikrinami bausmės tikslai – tiek individualiosios prevencijos, tiek ir nubaudimo, todėl teisingumo principas bei nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra nebus pažeista.Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-08 nuosprendis yra teisėtas, teisingas ir pagrįstas, todėl tenkinti apeliacinius skundus ir panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ nuosprendį nėra teisinio pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Kęstučio Veito ir nuteistojo S. S. apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                    Eduardas Maškevičius Teisėjai                                                                 Savinijus Katauskas                                                                  Linas Pauliukėnas