2024-04-10 Nr. AB-5854-3-63-3-03308-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-548-442/2024

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-03308-2022-5

Procesinio sprendimo kategorija 18.4.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. B. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja R. B. (toliau – ir pareiškėja) teismui pateiktame skunde prašė: 1) panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (dabar – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) (toliau – ir atsakovas, NŽT) 2019 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. 34S-51-(14.34.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei R. B. “ (toliau – ir Sprendimas) ir atsakovą įpareigoti tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą.

2. Skunde pareiškėja nurodė, jog priimant Sprendimą, nebuvo vertinama galimybė atkurti nuosavybės teises į žemę natūra, iš NŽT Vilniaus rajono skyriaus nebuvo gauta informacija dėl lygiaverčio žemės sklypo suteikimo neatlygintinai.

3. Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą su juo nesutiko, prašė jį atmesti.

4. Atsiliepimas į skundą grindžiamas šiais argumentais:

4.1. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2019 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 48VĮ-752-(14.48.2.) patvirtino Asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašą (toliau – ir Sąrašas), pagal kurį pareiškėja X eiliškumo grupėje įrašyta 3 eilės numeriu. Pareiškėja 2019 m. gegužės 24 d. raštu Nr. 48SD-6853-(14.48.104.) buvo kviečiama 2019 m. birželio 11 d. 10:45 val. atvykti į Vilniaus rajono skyrių dalyvauti X eiliškumo grupės pretendentų susirinkime, kuriame turėjo išreikšti valią dėl jos vardu projektuojamo žemės / miško / vandens telkinio / sklypo (-ų) vietos ir ribų, tačiau nurodytu laiku neatvyko. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 21 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (toliau – ir Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka) 105 ir 1051 punktais bei į tai, kad rengiant Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą pareiškėja į 2022 m. birželio 11 d. organizuojamą pretendentų susirinkimą neatvyko, lygiavertis turėtajam žemės sklypas jai nebuvo suprojektuotas.

4.2. Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 105 punkto nuostata, išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn ją priėmęs žemėtvarkos skyriaus vedėjas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo priėmimo turi persiųsti vedėjui to žemėtvarkos skyriaus, kurio veiklos teritorijoje pilietis pageidauja gauti žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, NŽT Vilniaus rajono skyrius 2019 m. rugpjūčio 20 d. raštu Nr. TR-8076-(5.34.) grąžino NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriui pareiškėjos vardu parengtą Tauragės apskrities 2006 m. liepos 5 d. išvados Nr. 5756 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ originalą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pinigais.

4.3. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2019 m. gegužės 24 d. raštu Nr. 48SD-6853-(14.48.104.) „Dėl kvietimo atvykti į susirinkimą“ registruotu laišku kviesta neatvyko į pretendentų susirinkimą, kuris vyko 2019 m. birželio 11 d. ir nepasirinko projektuojamo žemės, miško sklypo, buvo priimtas NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2019 m. rugsėjo 6 d. įsakymas Nr. 34VĮ-2158-(14.34.2.) „Dėl Tauragės apskrities viršininko 2006 m. liepos 5 d. išvados Nr. 5756 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, priimtos pareiškėjos vardu, patikslinimo“ ir NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus 2019 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr. 34SD-5868-(14.34.104.) „Dėl 2006 m. liepos 5 d. išvados Nr. 5756 pakeitimo“ registruotu laišku išsiųstas pareiškėjai. Šio laiško pareiškėja neatsiėmė per visą siuntos saugojimo pašto skyriuje terminą. NŽT Tauragės ir Pagėgių skyrius, įgyvendindamas Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos nuostatas pateikti informaciją apie pretendentų susirinkimo vietą ir laiką, kartu su minėtais dokumentais pareiškėjai išsiuntė NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus 2019 m. rugsėjo 23 d. raštą Nr. 34SD-5870-(14.34.104.) „Dėl sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo“, kuriuo 2019 m. spalio 4 d. 10.00 val. pareiškėja buvo kviečiama atvykti į NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriuje organizuotą posėdį susipažinti su parengto NŽT sprendimo atkurti nuosavybės teises į tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 5,0804 ha žemės, atlyginant pinigais, projektu. Minėtame rašte buvo nurodyta, kad neatvykus į posėdį, sprendimas bus priimtas pareiškėjai nedalyvaujant, šis raštas pareiškėjai buvo išsiųstas registruotu laišku, tačiau per visą jo saugojimo pašto skyriuje terminą pareiškėja jai adresuotų dokumentų neatsiėmė.

4.4. Po to, kai buvo priimtas Sprendimas, NŽT Tauragės ir Pagėgių skyrius 2019 m. spalio 23 d. raštu Nr. 34SD-6676-(14.34.104.) „Dėl informacijos pateikimo“ pareiškėjai išsiuntė laišką dėl sąskaitos pateikimo, kuris negrįžo. Atsakovo žiniomis, šį laišką pareiškėja priėmė, o tris kartus pareiškėjai siųsti dokumentai grįžo su žyma apie jų neįteikimą.

4.5. Nuo pat pradžių pareiškėja nesielgė rūpestingai, apdairiai, nes kviečiama neatvyko į NŽT teritorinius padalinius, nedalyvavo pretendentų susirinkime, todėl pagrįstai Sprendimu nuosavybės teisės į žemę buvo atkurtos pinigais. Ginčo nuosavybės teisių atkūrimo procedūra buvo vykdoma laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos, procedūrinių terminų, neprieštaraujant aukštesnės galios teisės aktams. Teisines pasekmes lėmė pareiškėjos neveikimas.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. balandžio 19 d. sprendimu pareiškėjos R. B. skundą tenkino visiškai, skundžiamą Sprendimą panaikino ir įpareigojo atsakovą tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą į pareiškėjai tenkančią buvusio savininko J. S. turto dalį.

6. Teismas nustatė, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2019 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 48VĮ-752-(14.48.2.) „Dėl asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypus ar vandens telkinius, taip pat perduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašo patvirtinimo“ patvirtino Asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašą ir pareiškėja šio sąrašo X eiliškumo grupėje buvo įrašyta 3 numeriu.

7. Teismas konstatavo, kad nors atsakovas teigė, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2019 m. gegužės 24 d. raštu Nr. 48SD-6853-(14.48.104.) buvo kviečiama 2019 m. birželio 11 d. 10:45 val. atvykti į NŽT Vilniaus rajono skyrių dalyvauti X eiliškumo grupės pretendentų susirinkime, kuriame ji turėjo išreikšti valią dėl jos vardu projektuojamo (-ų) žemės / miško / vandens telkinio / sklypo (-ų) vietos ir ribų, tačiau to nepadarė, byloje esanti akcinės bendrovės Lietuvos paštas 2020 m. birželio 17 d. pažyma patvirtina, kad 2019 m. gegužės 29 d. NŽT siųsta registruotoji korespondencijos siunta Nr. RN475998569LT, adresuota R. B., gavėjai įteikta tik 2019 m. birželio 17 d.

8. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju nepaneigta, kad NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus 2019 m. spalio 23 d. raštu Nr. 34SD-6676-(14.34.104.) „Dėl informacijos pateikimo“ pareiškėja buvo informuota apie Sprendimo priėmimą. Nežiūrint į tai, teismas sprendė, kad nėra ginčo dėl to, kad Sprendimo originalas pareiškėjai buvo įteiktas kartu su NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus 2022 m. spalio 20 d. raštu Nr. 34SD-5659-(14..34.104.).

9. Teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja Vyriausybės nustatyta tvarka nebuvo informuota apie jos privalomą dalyvavimą sprendžiant klausimus dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, kas pripažintina esminiu procedūriniu pažeidimu ir yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas: NŽT, priimdama Sprendimą, pati nesiaiškino ir nesuteikė pareiškėjai galimybės paaiškinti, dėl kokių priežasčių ji neatvyko į Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės X eiliškumo grupės pretendentų susirinkimą (Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 105 p.).

10. Teismas vertino, kad minėtas procedūrinis pažeidimas laikytinas esminiu ir todėl Sprendimas negali būti laikytinas teisėtu, todėl naikintinas.

11. Panaikinus Sprendimą, teismas sprendė, kad yra pagrindas įpareigoti atsakovą tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą į pareiškėjai tenkančią buvusio savininko J. S. turto dalį.

III. 12. Atsakovas NŽT apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. balandžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

13. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

13.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, nenustatęs visų bylai reikšmingų aplinkybių, neatsižvelgė į NŽT prašymą pritaikyti senaties terminą ir visiškai nepasisakė dėl jo ir būtent dėl to galbūt neteisingai išnagrinėjo bylą ir tuo pagrindu priėmėm neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

13.2. Pareiškėja, teikdama skundą teismui, neginčijo NŽT veiksmų susijusių su žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymu bei Tauragės apskrities viršininko 2006 m. liepos 5 d. išvados Nr. 5756 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo nuosavybėn neatlygintinai“ panaikinimu.

13.3. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų ir nepagrįstas, o skundžiamas Sprendimas yra išsamus, motyvuotas, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, todėl negali būti panaikintas pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnį.

13.4. Pirmosios instancijos teismo cituojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2021 m. birželio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1447-552/2021) nėra analogiška nagrinėjamai bylai, nes teismo cituojamoje byloje pareiškėjui dokumentai iš viso nebuvo siunčiami, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje pareiškėja buvo informuojama apie vykdomus nuosavybės teisių atkūrimo projektus ir po jų priimtus sprendimus, tačiau šių dokumentų pareiškėja neatsiėmė laiku arba visai neatsiėmė. Teismų praktikoje pripažįstama, jog pats suinteresuotas asmuo turi pareigą veikti rūpestingai ir operatyviai, siekdamas nuosavybės teisių į žemę atkūrimo (pvz., žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1899-1062/2019).

13.5. Pareiškėja 2019 m. birželio 17 d. gavusi NŽT siųstą korespondenciją ir sužinojusi, kad turėjo išreikšti valią dėl jos vardu projektuojamo (-ų) žemės / miško / vandens telkinio / sklypo (-ų) vietos ir ribų, buvo informuota ir apie neatvykimo pasekmes, t. y. neatvykus į organizuojamą pretendentų susirinkimą rinktis arba atvykus ir nepasirinkus projektuojamo žemės, miško sklypo ar vandens telkinio vietos, nuosavybės teisės bus atkuriamos pinigais. Pareiškėja pati pasirinko pasyvų elgesio modelį, neatsiėmė NŽT siunčiamų pašto siuntų, nesidomėjo esama situacija. NŽT, nesulaukęs jokios informacijos iš pareiškėjos, laikydamasis nustatytos tvarkos ir procedūrinių terminų, priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą.

13.6. Pareiškėja, klaidindama pirmosios instancijos teismą, savo skunde nurodė, kad priimant Sprendimą nebuvo vertinama galimybė atkurti nuosavybės teises į žemę natūra, iš Vilniaus rajono skyriaus nebuvo gauta informacija dėl lygiaverčio žemės sklypo suteikimo neatlygintinai. Pati pareiškėja nebuvo aktyvi ir neskundė žemės reformos projektinių sprendinius Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje.

13.7. Nagrinėjant skundą pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatyta, kad pretendentė ar jo įgalioti asmenys buvo aktyvūs, domėjosi tikrąja reikalų padėtimi, įstatyme nustatyta tvarka ir terminais siekė pakeisti būdą, kuriuo atlyginama už valstybės išperkamą žemę, ar to negalėjo padaryti dėl viešojo administravimo subjektų neveikimo, piktnaudžiavimo teise ir pan.

13.8. Pareiškėja 2019 m. spalio 23 d. raštu Nr. 34SD-6676-(14.34.104.) buvo informuota apie skundžiamo Sprendimo priėmimą, kuris šiuo metu yra galiojantis ir nebuvo apskųstas. Tačiau pareiškėja su skundu į teismą kreipėsi tik po 3 metų.

13.9. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad pareiškėjai kvietimai bei pranešimai dėl žemės sklypų projektavimo ir galimo žemės sklypo, ploto ir ribų suderinimo buvo siunčiami visada tuo pačiu adresu, tačiau pareiškėja į siunčiamus pranešimus nereagavo, siūlomo žemės sklypo pasirinkti neatvyko ir tolimesniu nuosavybės teisių atkūrimo procesu nesidomėjo. Piliečiai visuomenės informavimo priemonėmis informuojami tik tuo atveju, kai registruotu laišku nėra galimybių jų informuoti dėl to, kad jie yra mirę ir nežinomi jų įpėdiniai, arba piliečiai (jų įpėdiniai) yra išvykę ar pakeitę gyvenamąją vietą ir nežinomi jų gyvenamosios vietos adresai. Pareiškėjos gyvenamosios vietos adresas buvo žinomas, kvietimas, siųstas registruota pašto siunta, jai pačiai asmeniškai įteiktas 2019 m. birželio 17 d. Apie vėlesnius žemės reformos žemėtvarkos projektus buvo skelbiama viešai teisės aktų nustatyta tvarka, ir pareiškėjo galėjo nevaržomai pasinaudoti teise pateikti pasiūlymus, tačiau to nepadarė.

14. Pareiškėja R. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. balandžio 19 d. sprendimą.

15. Pareiškėja atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

15.1. Atsakovas apeliaciniame skunde pakartojo tuos pačius argumentus, nurodytus pirmosios instancijos teismui.

15.2. Atsakovas neginčija fakto, kad nesilaikė pareigos informuoti laikantis nustatytų terminų, bet bando kaltę perkelti pareiškėjai.

15.3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja praktiką dėl pareigų perkėlimą išvengimo.

15.4. Ginčijamas Sprendimas pareiškėjai buvo įteiktas su NŽT 2022 m. spalio 22 d. raštu Nr. 34SD-5659-(14.34.104), atsižvelgiant į tai apskundimo terminas nebuvo praleistas. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad nagrinėjamu atveju praleistas skundo padavimo terminas. Sprendimo įteikimas aptartas skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės yra kilęs dėl NŽT 2019 m. spalio 22 d. sprendimo Nr. 34S-51-(14.34.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei R. B. “ teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2019 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 48VĮ-752-(14,48.2.) patvirtino Asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašą, kuriame pareiškėja X eiliškumo grupėje buvo įrašyta 3 eilės numeriu.

18. Pareiškėjai registruotu laišku buvo išsiųstas NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2019 m. gegužės 24 d. raštas Nr. 48SD-6853- (14.48.104.), kuriuo ji buvo kviečiama 2019 m. birželio 11 d. 10:45 val. atvykti į NŽT Vilniaus rajono skyrių dalyvauti X eiliškumo grupės pretendentų susirinkime.

19. Vilniaus rajono skyrius 2019 m. rugpjūčio 20 d. raštu Nr. TR-8076-(5.34.) grąžino Nacionalinės žemės tarnybos Tauragės ir Pagėgių skyriui pareiškėjos vardu parengtą Tauragės apskrities 2006 m. liepos 5 d. išvadą Nr. 5756 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, nes pareiškėja neatvyko į X eiliškumo grupės pretendentų susirinkimą.

20. Nacionalinės žemės tarnybos Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjas priėmė 2019 m. rugsėjo 6 d. įsakymą Nr. 34V|-2158-( 14.34.2.) „Dėl Tauragės apskrities viršininko 2006 m. liepos 5 d. išvados Nr. 5756 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, priimtos R. B. vardu, patikslinimo“ ir Tauragės ir Pagėgių skyriaus 2019 m. rugsėjo 23 d. raštą Nr. 34SD-5868-(14.34.104.) „Dėl 2006 m. liepos 5 d. išvados Nr. 5756 pakeitimo“.

21. Nacionalinės žemės tarnybos 2019 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. 34S-51-(14.34.3.) pareiškėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės į 5,0804 ha žemės (vertė 1441,97 Eur), kompensuojant pinigais.

22. Pirmosios instancijos teismas panaikino ginčijamą Sprendimą pripažinęs, kad pareiškėja Vyriausybės nustatyta tvarka nebuvo informuota apie jos privalomą dalyvavimą sprendžiant klausimus dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, o tai, pirmosios instancijos teismo nuomone, pripažintina esminiu procedūriniu pažeidimu ir yra tikimybė, jog dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas, nes NŽT, priimdama Sprendimą, pati nesiaiškino ir nesuteikė pareiškėjai galimybės paaiškinti, dėl kokių priežasčių ji neatvyko į Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės X eiliškumo grupės pretendentų susirinkimą.

23. Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 1021 punkte nustatyta, kad rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą žemėtvarkos skyrius piliečius (jų įpėdinius) į organizuojamą pretendentų susirinkimą, kuriame jiems turėtų būti projektuojami natūra grąžinami ar (ir) perduodami neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai turėtiesiems žemės sklypai, kviečia raštu (registruotais laiškais) išsiųsdamas kvietimus ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki nustatytos susirinkimo dienos, kvietime nurodydamas informaciją apie pretendentų susirinkimo vietą ir laiką bei šios tvarkos 103 ar 105 punktuose numatytas pasekmes dėl neatvykimo į pretendentų susirinkimą.

24. Jeigu rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą pilietis šios tvarkos 1021 punkte nustatyta tvarka kviečiamas neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių) į organizuojamą pretendentų susirinkimą, kuriame projektuojami žemės sklypai, taip pat tais atvejais, kai pilietis atvykęs nepasirenka projektuojamo žemės, miško sklypo ar vandens telkinio vietos, arba nebėra laisvos žemės fondo žemės, kurioje piliečiui būtų galima projektuoti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn grąžinama vedėjui to žemėtvarkos skyriaus, kurio veiklos teritorijoje yra išvadoje dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn nurodyta žemė, miškas ar vandens telkinys, apie tai raštu informuojant pilietį. Šiuo atveju nuosavybės teisės į žemę, mišką ar vandens telkinį atkuriamos atlyginant pinigais šios tvarkos 1051 punkte nustatyta tvarka. Jeigu iki rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto viešo svarstymo pabaigos paaiškėja, kad pilietis į pretendentų susirinkimą neatvyko dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, jam perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtajam žemės, miško sklypas ar vandens telkinys projektuojamas šio žemės reformos žemėtvarkos projekto teritorijoje likusioje laisvos žemės fondo žemėje, nekeičiant kitiems asmenims pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eilę suprojektuotų žemės sklypų ribų. Jeigu šis faktas paaiškėja po šio žemės reformos žemėtvarkos projekto viešo svarstymo iki sprendimo dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ar vandens telkinį atkūrimo atlyginant pinigais priėmimo, piliečiui perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtajam žemės, miško sklypas ar vandens telkinys projektuojamas rengiant kitą žemės reformos žemėtvarkos projektą (Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 105 p.).

25. Nuosavybės teisių atkūrimas pagal Įstatymą yra grindžiamas pretendentų valia ir jai teikiamas prioritetas, kiek tai atitinka nuosavybės teisių atkūrimo proceso tikslus, nepažeidžia imperatyvių įstatymo nuostatų, paisant imperatyvų, kylančių iš protingo asmens elgesio standarto ir gero administravimo principo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-318-822/2023). Pagal nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančius įstatymus pareiga rūpintis subjektinių teisių realizavimu, taigi ir domėtis bei gauti informaciją apie galimą susigrąžinti turtą, tenka patiems pretendentams. Be to, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kiekvienas asmuo teisiniuose santykiuose turi ne tik teises, bet ir tam tikras pareigas, o tai įpareigoja patį suinteresuotą asmenį veikti rūpestingai, operatyviai ir racionaliai, siekiant išvengti kliūčių siekiamam tikslui, šiuo atveju – nuosavybės teisių į žemę atkūrimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1994/2008, 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-530/2014, 2021 m. gegužės 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1300-492/2021). Nuosavybės teisių atkūrimo teisinių santykių subjektai – pretendentai, pareiškę valią atkurti nuosavybės teisę į nacionalizuotą turtą, turi pareigą elgtis pagal elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (bonus pater familias), kuris suponuoja atidumo ir rūpestingumo pareigos vykdymą taip, kaip elgtųsi atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-446-415/2023).

26. Pareiškėja į pretendentų susirinkimą, įvykusį 2019 m. birželio 11 d., buvo kviečiama registruotu laišku išsiunčiant kvietimą. AB „Lietuvos paštas“ 2020 m. birželio 17 raštas Nr. 3-2020-02660 patvirtina, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2019 m. gegužės 24 d. raštas Nr. 48SD-6853- (14.48.104.), kuriuo pareiškėja buvo kviečiama 2019 m. birželio 11 d. atvykti dalyvauti pretendentų susirinkime, buvo siųstas 2019 m. gegužės 29 d., o pareiškėjai asmeniškai įteiktas 2019 m. birželio 17 d. Pareiškėja 2022 m. gruodžio 28 d. pirmosios instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog iš anksto (2019 m. balandžio 4 d.) buvo suplanavusi kelionę į užsienį ir nuo 2019 m. birželio 7 d. iki 2019 m. birželio 14 d. buvo išvykusi, todėl korespondencijos siuntą iš pašto pasiėmė 2019 m. birželio 17 d.

27. Nors pareiškėjai kvietimas dalyvauti pretendentų susirinkime registruotu laišku buvo išsiųstas nesilaikant Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 1021 punkte nustatyto termino, tačiau pareiškėjos neatvykimo į pretendentų susirinkimą priežastimi buvo ne pavėluotas kvietimo išsiuntimas, bet jos kelionė į užsienį. Taigi, nagrinėjamos administracinės bylos faktinių aplinkybių kontekste minėtas procedūrinis pažeidimas nėra esminis, todėl jis nėra pagrindas naikinti ginčijamą Sprendimą.

28. Kaip jau buvo minėta, pareiškėja NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2019 m. gegužės 24 d. raštą Nr. 48SD-6853- (14.48.104.), kuriuo ji buvo kviečiama 2019 m. birželio 11 d. 10 val. 45 min. atvykti į NŽT Vilniaus rajono skyrių dalyvauti X eiliškumo grupės pretendentų susirinkime, gavo tik 2019 m. birželio 17 d., tačiau po šio rašto gavimo, žinodama, jog yra vykdomos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros pagal jos pareikštą valią, operatyviai iki Sprendimo priėmimo nesiėmė kokių nors veiksmų, kad atsakovas būtų informuotas apie priežastis, dėl kurių ji negalėjo atvykti į pretendentų susirinkimą.

29. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja tik 2020 m. vasario 17 d. NŽT Vilniaus rajono skyriui pateikė prašymą neatlygintinai suteikti jai žemės sklypą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) kadastrinėse vietovėse. Nors prašyme pareiškėja nurodė, kad kvietimo pareikšti norą ji nėra gavusi, tačiau tai prieštarauja šioje byloje esantiems duomenims apie kvietimo dalyvauti pretendentų susirinkime įteikimą.

30. Į bylą nėra pateikta jokių faktinių duomenų apie tai, kad po pranešimo apie kvietimą atvykti į pretendentų susirinkimą gavimo dienos (2019 m. birželio 17 d.) iki minėto prašymo pateikimo dienos pareiškėja kreipėsi į atsakovą dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo.

31. Nagrinėjamu atveju toks pareiškėjos elgesys po pranešimo apie pretendentų susirinkimą gavimo dienos negali būti pripažintas apdairiu ir rūpestingu. Pareiškėja, negalėdama atvykti į pretendentų susirinkimą dėl to, jog pavėluotai gavo pranešimą, iki ginčijamo Sprendimo priėmimo turėjo pakankamai laiko informuoti atsakovą apie neatvykimo į susirinkimą priežastis. Tokios informacijos pateikimas, atsakovui pripažinus, kad pareiškėja į pretendentų susirinkimą neatvyko dėl ne nuo jos valios priklausančių aplinkybių, būtų pagrindas tęsti sprendimo dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, pareiškėjai perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą, priėmimo procedūrą. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, naikinti ginčijamą Sprendimą remiantis aplinkybėmis, išdėstytomis pareiškėjos skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui, kuriomis ji grindžia tokį reikalavimą, nėra pagrindo. Atmetus pareiškėjos skundo reikalavimą dėl Sprendimo panaikinimo, netenkinamas ir pareiškėjos skundo išvestinis reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procesą.

32. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos netinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjos skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą patenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. balandžio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjos R. B. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Egidijus Šileikis