2edf41e8-b605-4cc0-9477-c3bd853538c2 · Biržų rajono apylinkės teismas

                               Baudžiamoji byla Nr.1-184-434-2017Teisminio proceso Nr.1-06-2-00178-2017-5Procesinio sprendimo kategorija 1.1.6.2.; 1.2.22.1.1.; 2.3.6.4.2.;2.3.6.4.6.1.;2.3.6.4.6.2 (S) BIRŽŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 13 d.Biržai              Biržų rajono apylinkės teismo teisėja Nida Solovjovienėsekretoriaujant Irmai Oržekauskienei,dalyvaujant prokurorui Tomui Bajorūnui,gynėjui adv.

Gintui Matulevičiui,teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. Å ., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) lietuvis, LR pilietis, vedęs, aukÅ¡tesniojo iÅ¡silavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,             kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d.             Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : Kaltinamasis R. Å . neteisėtai, neturėdamas leidimo, nuo tyrimu nenustatytos dienos sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), iki 2017 m. sausio 23 d. 11.02 val., laikė keturis pirmos grupės pramoninės gamybos 12-o kalibro medžioklinius Å¡ovinius, skirtus įvairiems lygiavamzdžiams medžiokliniams Å¡autuvams, ir tris antros grupės pramoninės gamybos 16-o kalibro Å¡ovinius, skirtus įvairiems lygiavamzdžiams medžiokliniams Å¡autuvams, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymu, yra Å¡audmenys, skirti Å¡aunamiesiems B ir C kategorijos ginklams, kuomet kratos metu Å¡iuos Å¡audmenis rado ir paėmė policijos pareigÅ«nai.Å i veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d.

Kaltinamasis kaltu neprisipažino ir paaiÅ¡kino, kad pas jį namuose sodyboje, kurioje jis ir gyvena, policijos pareigÅ«nai atliko kratÄ , kurios metu jis pats atrakino seifÄ , nes jame laikė legaliai įsigytÄ medžioklinį ginklÄ ir jį parodė pareigÅ«nams. Vienas pareigÅ«nas iÅ¡ seifo mažosios dalies, pats jÄ atrakindamas, paėmė medžioklinį dirÅ¾Ä ir iÅ¡ jo išėmė Å¡ovinius, skirtus lygiavamzdžiams ginklams. Kadangi jis tos seifo dalies nenaudojo, tų Å¡ovinių nebuvo matęs. Mano, kad tie Å¡oviniai priklausė jo mirusiam dėdei, nes jis buvo medžiotojas ir tuo pačiu seifu naudojosi iki pat savo mirties.

Po jo mirties jis policijos pareigÅ«nei pranešė apie dėdės mirtį ir sutarė, kad ji atvažiuos jo ginklų iÅ¡ seifo paimti, tačiau paimant dėdės ginklus pats nedalyvavo, o dalyvavo jo brolis M. Å .. Dėdės sodyba atiteko jam ir jis joje gyvena. Kai norėjo gauti leidimÄ ginklui, paskambino policijos pareigÅ«nei J. Sorokaitei ir susitarė, kada ji atvyks patikrinti turimo seifo. Ji buvo atvykusi į sodybÄ , seifÄ apžiÅ«rėjo ir jam buvo iÅ¡duotas leidimas laikyti ginklÄ . Be jo paties, niekas seifu daugiau nesinaudojo ir į jį nieko negalėjo pridėti.Kaltinamojo kaltė įrodyta.Liud.

R. J. parodymais, dirba Panevėžio apskrities VPK KP nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresniuoju tyrėju. Metų pradžioje pagal teismo nutartį kartu su kolegomis atliko kratÄ pas kaltinamÄ jį jo sodyboje Biržų rajone, kaimo nebepamena. Kratos metu patikrino kambaryje, sujungtame su virtuve, buvusį seifÄ , kurį atrakino pats R. Å . ir pats iÅ¡ seifo išėmė Å¡autuvÄ , kuris buvo įdėtas į specialų dėklÄ . Kolegos sutikrino paduotÄ ginklÄ su leidimu, jis buvo legalus, o jis tuo metu apžiÅ«rėjo seifÄ ir jame ant grindų rado padėtÄ specialų medžiotojo dirÅ¾Ä , skirtÄ sudėti Å¡oviniams.

ApžiÅ«rėjęs šį dirÅ¾Ä jame rado sudėtus 7 Å¡ovinius, iÅ¡ kurių trys buvo 16-o kalibro ir keturi 12-o kalibro. Paklausus R. Å ., iÅ¡ kur pas jį Å¡ie Å¡oviniai, jis pasakė, kad jie yra jo mirusio dėdės ir kad policija, tikrindama seifÄ , juos matė, tačiau nieko dėl to jam nesakė ir jų nepaėmė. Kadangi R. Å . neturėjo leidimo Å¡iems Å¡oviniams, jis juos paėmė ir supakavo į paketÄ . Seife dar buvo durklas ir lyg tai prožektorius. Seife esantis atskiras skyrelis buvo nerakintas ir tuščias.

Seifo duris atrakino pats kaltinamasis, jis tik apžiÅ«rėjo jau atrakintÄ seifÄ ir ant jo grindų rado dirÅ¾Ä su Å¡oviniais.Liud. J. Sorokaitės parodymais, dirba Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK Veiklos skyriaus vyresniÄ ja tyrėja ir į jos pareigas įeina asmenų, turinčių leidimus laikyti ar norinčius įsigyti ginklus, seifų tikrinimas. 2016 m. spalio mėnesį jai į tarnybinį telefonÄ paskambino R. Å . ir paprašė patikrinti seifÄ . Sutartu laiku nuvažiavo (duomenys neskelbtini)., buvusiÄ J.

J. sodybÄ , ir apžiÅ«rėjo name esantį seifÄ . Jį apžiÅ«rėjo visÄ , nieko nelegalaus jame nebuvo, jis atitiko visus įstatymų reikalavimus, todėl apie atliktÄ patikrinimÄ suvedė duomenis į licencijuojamos veiklos informacinę sistemÄ . Daugiau R. Å . seifo netikrino. (duomenys neskelbtini) metais, mirus J. J., jai taip pat paskambino ir apie tai pranešė R. Å ., kad paimti ginklus, tačiau nuvykus į sodybÄ joje buvo kaltinamojo brolis, kuris iÅ¡ pradžių ilgai nerado seifo raktų, tačiau atradus raktus, jis seifÄ atrakino ir ji iÅ¡ jo išėmė visus ten buvusius ginklus bei Å¡audmenis, apie kÄ surašė aktÄ ir paimtus ginklus nustatyta tvarka pridavė į licencijavimo skyrių.

Kadangi ginklai buvo dėkluose, ji kartu su kaltinamojo broliu juos iÅ¡ dėklų išėmė ir apžiÅ«rėjo. Seife nieko nebeliko, todėl kai kaltinamojo praÅ¡ymu 2016 m. vėl apžiÅ«rėjo tÄ patį seifÄ , jame nebuvo likusių jokių J. J. ginklų ar Å¡audmenų.Liud. A. J. parodymais, jo tėtis J. J. iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini) kaime. Kadangi jis buvo medžiotojas, turėjo medžioklinių ginklų ir Å¡audmenų, kuriuos laike seife. Žino, kad po tėvo mirties jo ginklus iÅ¡ seifo paėmė policijos pareigÅ«nai, dalyvaujant M.

Å .. Žino, kad po tėvo mirties policija rado Å¡ovinių, tačiau ar tie rasti Å¡oviniai priklausė jo tėvui, 100 procentų negali patvirtinti.Liud. M. Å . parodymais, mirus dėdei J. J., reikėjo paimti jo turėtus ginklus, todėl jis nuvyko į jo sodybÄ (duomenys neskelbtini) kaime, kur su policijos pareigÅ«ne, namuose suradęs seifo raktus ir atrakinęs seifÄ , leido pareigÅ«nei paimti ginklus. Kiek seife buvo ginklų ir Å¡audmenų, nepamena, tačiau pareigÅ«nė iÅ¡ seifo paėmė viskÄ ir apie tai surašė dokumentus.

Seifo durys buvo užrakintos vienos, kitų užraktų seife nebuvo. Seife taip pat buvo diržas Å¡oviniams sudėti, jis buvo padėtas pačioje pirmoje seifo dalyje, kurį pareigÅ«nė apžiÅ«rėjo ir išėmė viskÄ , kas jame buvo, o dirÅ¾Ä paliko.Liud. R. Å . parodymais, jos brolis J. J. gyveno (duomenys neskelbtini) kaime. Jis buvo medžiotojas, todėl turėjo medžioklinių ginklų ir Å¡audmenų. Å autuvus ir Å¡audmenis jis laikė seife. VienÄ kartÄ matė, kaip jis, bÅ«damas neblaivus, žadėjo eiti Å¡audyti lapių, todėl užtaisė Å¡ovinius, dėl ko jos jį su mama barė.

Po brolio mirties jo sodyba atiteko sÅ«nui R., kur jis ir gyvena.Liud. A. R. parodymais, jis dirba Panevėžio AVPK vieÅ¡osios tvarkos biuro licencijavimo skyriaus vyresniuoju specialistu ir pagal užklausimÄ surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ apie asmens turimÄ leidimÄ laikyti ir neÅ¡iotis medžioklinius ginklus. Asmuo, kuris turi leidimÄ ir yra įsigijęs ginklÄ , gali turėti tik tokio kalibro Å¡audmenis, kurie yra skirti jo ginklui, kitokio kalibro Å¡audmenų jis negali turėti.Kaltinamojo kaltę pagrindžia ir byloje esantys raÅ¡ytiniai duomenys: iÅ¡ kratos protokolo (b.l.14-16) matyti, kad iÅ¡ R.

Š. namų kambaryje esančio seifo buvo rasta ir paimta, be kitų daiktų, 3 vnt. 16 kalibro ir 4 vnt. 12 kalibro medžioklinių šovinių; iš specialisto išvados (b.l.20-22) matyti, kad tyrimui pateikti keturi pirmos grupės pramoninės gamybos 12-o kalibro medžiokliniai šoviniai, skirti įvairiems lygiavamzdžiams medžiokliniams šautuvams; tyrimui pateikti trys antros grupės pramoninės gamybos 16-o kalibro medžiokliniai šoviniai, skirti įvairiems lygiavamzdžiams medžiokliniams šautuvams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymu Å¡ie visi Å¡oviniai yra Å¡audmenys, skirti Å¡aunamiesiems B ir C kategorijos ginklams. Tyrimui pateikti visi Å¡oviniai tinkami Å¡audyti; iÅ¡ tarnybinio praneÅ¡imo dėl R. Å . (b.l.34) bei pateikto leidimo (b.l.100-101) matyti, jog jis turi leidimÄ Nr.L1-0004373 laikyti neÅ¡iotis medžioklinius (lygiavamzdžius, graižtvinius ir kombinuotus) ginklus nuo 2016-11-10 d. R. Å . graižtvinį ginklÄ â€žREMINGTON“ 7400 pirko 2016-11-10, o pardavė jį 2017-01-24 S. B..

Visų šių įrodymų visumos pakanka kaltinamojo kaltei dėl jam inkriminuoto nusikaltimo pagrįsti. Jo veiksmai pagal LR BK 253 str. 1 d. kvalifikuoti tinkamai, kadangi kaltinamasis, neturėdamas leidimo, laikė 3 vnt. 16 kalibro ir 4 vnt. 12 kalibro medžioklinių šovinių, kurie yra šaudmenys, tinkami šaudyti ir skirti šaunamiesiems B ir C kategorijos ginklams. Nors kaltinamasis kaltu dėl neteisėto šaudmenų laikymo neprisipažino, teigdamas kad šie šoviniai yra jo mirusio dėdės, kuris buvo medžiotojas, o po jo mirties sodyba atiteko jam bei jis pradėjo naudotis ir ten buvusiu seifu, tačiau nematė, kad seife, kuriuo jis naudojosi vienintelis ir niekas kitas, be jo paties, nieko negalėjo į jį pridėti (paties kaltinamojo parodymai), be jo teisėtai laikomo šautuvo su šoviniais, dar yra ir kratos metu surasti 7 šoviniai, tačiau tokie jo paaiškinimai atmetami ir vertinami siekimu išvengti atsakomybės, nes juos paneigia visi byloje surinkti ir virš aptarti duomenys.

IÅ¡ liudytojo R. J. parodymų bei kratos protokolo matyti, kad jos metu Å¡ie Å¡audmenys pas kaltinamÄ jį buvo rasti namuose užrakintame seife, sudėti į tam skirtÄ dirÅ¾Ä , kuris buvo rastas seifo dugne ir leidimo juos laikyti jis neturi. Nors kaltinamasis teigia, kad kratos metu rasti Å¡audmenys buvo rasti atskirame mažame virÅ¡utiniame seifo skyriuje, kuriuo jis nesinaudojo, todėl ir nematė ten esančių Å¡ovinių, tačiau tokius jo parodymus paneigia liudytojo R. J. parodymai, kuriais teismas neturi jokio pagrindo abejoti, nes jie buvo nuoseklÅ«s, be to, juos patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (b.l.25-26), tiek teisme Å¡is liudytojas patvirtino, kad diržas su Å¡oviniais seife kratos metu buvo rastas ne atskirame jo skyriuje, o ant seifo dugno. Liudytoju teismo posėdyje apklaustas M. Å . patvirtino, kad po dėdės mirties atvykusi pareigÅ«nė iÅ¡ seifo paėmė viskÄ ir apie tai surašė dokumentus. Nurodė, kad seife taip pat buvo diržas Å¡oviniams sudėti, jis buvo padėtas pačioje pirmoje seifo dalyje, kurį pareigÅ«nė apžiÅ«rėjo ir išėmė viskÄ , kas jame buvo, o dirÅ¾Ä paliko.

Tas pačias aplinkybes patvirtino tiek ikiteisminio tyrimo metu (b.l.31-32), tiek teisme ir apklausta liudytoja J. Sorokaitė, kuri patvirtino, kad buvo nuvykusi į sodybÄ po J. J. mirties ir iÅ¡ ten buvusio seifo, dalyvaujant M. Å ., kuris ir atrakino seifÄ , iÅ¡ jo išėmė visus ten buvusius Å¡autuvus bei Å¡audmenis, apie kÄ surašė nustatytos formos aktÄ , kÄ patvirtina ir teismo posėdyje pateiktas aktas (b.l.104). Ji taip pat patvirtino, kad kaltinamojo praÅ¡ymu, jam siekiant įsigyti ginklÄ , buvo nuvykusi į tÄ pačiÄ sodybÄ ir apžiÅ«rėjo visÄ seifÄ , kuris atitiko įstatymo reikalavimus ir jame nieko neteisėto nebuvo, todėl į sistemÄ apie tai suvedė reikalingus duomenis.

Be to, teismo posėdyje gynybai iÅ¡kėlus versijÄ apie tai, kad jei diržas su Å¡audmenimis iÅ¡ tiesų bÅ«tų buvęs rastas seifo dugne, kaip tai nurodė kratÄ atlikęs pareigÅ«nas R. J., tuomet seife nebÅ«tų tilpęs dėkle laikomas kaltinamojo įsigytas graižtvinis Å¡autuvas „REMINGTON“ 7400, tačiau visiems proceso dalyviams nuvykus į įvykio vietÄ ir kartu dalyvaujant šį ginklÄ iÅ¡ kaltinamojo teisėtai įsigijusiam S. B., buvo nustatyta, kad seifo dugne bet kokioje padėtyje padėjus dirÅ¾Ä su jame esančiais Å¡audmenimis, kaltinamojo turėtas ginklas su dėklu telpa į seifÄ , tuo paneigiant ir Å¡iÄ iÅ¡keltÄ versijÄ .

Ir nors iÅ¡ kaltinamajam iÅ¡duoto leidimo (b.l.101-102) matyti, kad jam leidžiama įsigyti ir laikyti ginklus medžioklei (lygiavamzdžiai, graižtviniai ir kombinuoti Å¡aunamieji ginklai), tačiau LR Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo 12 str. 5 d. reglamentuoja, jog leidimas laikyti ginklus suteikia teisę įgyti ir laikyti jame nurodytus ginklus ir Å¡audmenis turimiems ginklams. Kadangi kaltinamasis turėjo teisėtai įsigijęs graižtvinį Å¡autuvÄ , todėl teisės laikyti kaltinime nurodytus Å¡audmenis, kurie skirti įvairiems lygiavamzdžiams medžiokliniams Å¡autuvams, neturėjo.

O kadangi kaltinamasis yra medžiotojas (b.l.102), jam Å¡ios įstatymo nuostatos yra privalomos žinoti. Tuo bÅ«du, visi Å¡ie byloje surinkti ir virÅ¡ aptarti įrodymai neginčijamai patvirtina R. Å . atlikus jam inkriminuotus veiksmus.BK 253 str. numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę už neteisėtÄ disponavimÄ Å¡aunamaisiais ginklais, Å¡audmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis. Kadangi Å¡ios nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, veika laikoma baigta atlikus bent vienÄ iÅ¡ straipsnio dispozicijoje įvardintų alternatyvių veikų.

Å iame BK straipsnyje nustatyto nusikaltimo objektas yra visuomenės saugumas, kuriam kyla grėsmė dėl neteisėto Å¡aunamųjų ginklų, Å¡audmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų disponavimo. Å io nusikaltimo dalykas yra tinkami naudoti Å¡aunamieji ginklai, Å¡audmenys, sprogmenys ar sprogstamosios medžiagos. Kasacinės instancijos teismas formuoja praktikÄ , jog baudžiamoji atsakomybė pagal BK 253 str. gali bÅ«ti taikoma tik tuo atveju, kai disponavusio nurodytais objektais asmens elgesio neteisėtumas siekia bÅ«tinÄ baudžiamosios atsakomybės taikymui pavojingumo laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr.2K-P-178/2012, 2K-153-942/2016).

Kasacinės instancijos teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad baudžiamoji teisė nėra formali teisė. Ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus, todėl kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina atsižvelgti į visų veikos požymių, tiek objektyviųjų, tiek subjektyviųjų iÅ¡raiÅ¡kÄ konkrečiame nusikaltime.Teismas, nustatydamas R. Å . atliktų veiksmų formaliÄ atitiktį baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo požymiams, privalo įvertinti realų kaltinamojo padarytos veikos pavojingumÄ .Pagal LR BK 37 str., padaręs nusikaltimÄ asmuo gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikÅ¡me.

Vadinasi, pagal šį straipsnį kaltininkas gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau, antra, Å¡ie požymiai (ar kai kurie iÅ¡ jų) egzistuoja tik formaliai. IÅ¡ nusikaltimo sudėties požymių, kurių iÅ¡raiÅ¡ka konkrečiame nusikaltime gali bÅ«ti tokia formali, kad dėl to atsiranda pagrindas šį nusikaltimÄ vertinti kaip mažareikÅ¡mį, įstatymas pirmiausia nurodo padarytos žalos dydį.

Žalos pobÅ«dis, dydis iÅ¡reiÅ¡kia nusikaltimų pavojingumÄ , t.y. socialinį, materialųjį veikos požymį, pagal kurį nusikalstamos veikos atribojamos nuo nenusikalstamų, įstatyme diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė, individualizuojama bausmė. Veikos pavojingumo suvokimas svarbus konstatuojant kaltę, jos formÄ ir rūšį. Taigi, jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iÅ¡ esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams ar kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos, kad tokia veika vertintina kaip nereikÅ¡minga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms (kasacinės nutartys Nr.2K-421/2007, 2K-387/2008, 2K-153-942/2016 ir kt.).Atsižvelgiant į visas byloje nustatytas aplinkybes, kad R.

Š. neteisėtai laikė tik 7 vnt. šovinių, skirtų įvairiems lygiavamzdžiams medžiokliniams šautuvams, kurie skirti šaunamiesiems B ir C kategorijos ginklams, jie buvo laikomi saugiai – ginklams ir šaudmenims saugoti tinkamame seife kartu su teisėtai laikytu ginklu ir šaudmenimis, todėl nebuvo jokios tikimybės, kad šaudmenys netinkami laikant gali patekti kitiems asmenims, galintiems kelti grėsmę visuomenės saugumui, byloje nebuvo nustatyta jokių požymių, kad kaltinamasis šaudmenis būtų ketinęs ar galėjęs naudoti pavojingai visuomenei, nes jis yra neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirba.

Å iuo atveju vertinant padarytos žalos dydį konstatuotina, kad jokių pavojingų realių padarinių nekilo, kaltininko tyčioje nenustatyti ketinimai Å¡audmenis naudoti nusikalstamiems tikslams, taigi pagal bylos aplinkybes nėra jokio pagrindo daryti iÅ¡vadai, kad egzistavo realus pavojaus žalos visuomenei atsiradimui ir kad kaltinamasis savo atliktais tokiais veiksmais kėlė tokį pavojų visuomenės saugumui, kokį paprastai kelia apysunkio nusikaltimo padarymas. Todėl, esant visoms Å¡ioms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad R.

Å . padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių pažymių turinį, jų pasireiÅ¡kimÄ nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant Å¡iÄ veikÄ pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, taip pat LR BK 37 str. nuostatų kontekstÄ , bÅ«tų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių taikymas Å¡iÄ veikÄ padariusiam kaltinamajam. TokiÄ praktikÄ formuoja ir kasacinis teismas (kasacinės nutartys Nr.2K-421/2007, 2K-154/2013, 2K-153-942/2016 ir kt. ).Remiantis iÅ¡dėstytu, teismas sprendžia, kad nors R.

Å . veiksmai atitinka LR BK 253 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau jo padaryta veika nėra tiek pavojinga, kad bÅ«tų tikslinga jį už padarytÄ nusikaltimÄ traukti baudžiamojon atsakomybėn, jo veika pripažįstama mažareikÅ¡me, todėl jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo (LR BK 37 str.), o baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina (LR BPK 303 str. 4 d.).             Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304-307 str., teismas n u s p r e n d ž i a :

R. Å ., pritaikius BK 37 str., nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 253 str. 1 d. atleisti ir bylÄ nutraukti. KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti panaikinti.              Nuosprendis per 20 d. gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundÄ paduodant Biržų rajono apylinkės teisme. Teisėja                                                                                                                    Nida Solovjovienė