2eddd7ac-8b64-4c65-bcd1-be096fe0306c · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-1319/2011Procesinio sprendimo kategorija 119.12.(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gegužės 12 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Algirdo GailiÅ«no (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Accuratus“ administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės ,,Admivita“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nutarties, kuria ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtas, civilinėje byloje Nr. 2-2625-577/2011 pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Accuratus“ ieÅ¡kinį atsakovui OU ,,Aquabaltia Group Estonia“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo, ir n u s t a t ė :Ginčo esmė Nagrinėjamu atveju kilo ginčas, ar ieÅ¡kovo BUAB „Accuratus“ administratoriaus užsienio valstybės – Estijos – įmonei „OU Aquabaltia Group Estonia“ pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dėl skolos ir delspinigių priteisimo nagrinėtinas Lietuvos Respublikos teismuose, ar bylÄ turėtų bÅ«ti nagrinėjama užsienio valstybės teisme.IeÅ¡kovas BUAB „Accuratus“ kreipėsi į teismÄ ir ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo „OU Aquabaltia Group Estonia“ 1 029 051 Lt skolÄ , 559 270,03 Lt palÅ«kanas, 8 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad Å¡alys sudarė prekių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 03-2007, kurioje nepasirinko teismų jurisdikcijos bei taikytinos teisės. Mano, jog pagal CPK, ETT praktikÄ bei Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1346/2000 „Dėl bankroto bylų“ nuostatas byla yra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, o vadovaujantis CPK 25 str. 4 d. – Vilniaus apygardos teismui. Kadangi tarp Å¡alių susiklostė tarptautinio pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, vadovaujantis 1980 m. Vienos konvencija, 1980 m. Romos konvencija bei CPK, tokiems santykiams taikytina Lietuvos Respublikos materialinė teisė.

Atsakovas pateikė atsiliepimÄ , kuriuo, be kita ko, prašė bylos nagrinėjimÄ nutraukti, kadangi, atsakovo nuomone, ieÅ¡kovo BUAB „Accuratus“ ieÅ¡kinys neteismingas Lietuvos Respublikos teismams, Vilniaus apygardos teismui. Mano, kad Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1346/2000 nuostatos negali bÅ«ti taikomos, kadangi Å¡is Reglamentas bylų pagal bankrutuojančios įmonės ieÅ¡kinius skolininkams – užsienio valstybių subjektams – teismingumo klausimų nereglamentuoja; vadovaujantis Tarybos Reglamentu (EB) Nr. 44/2001 ieÅ¡kinys dėl skolos priteisimo iÅ¡ atsakovo turi bÅ«ti reiÅ¡kiamas kompetentingam Estijos teismui; taikytinos teisės klausimas taip pat turi bÅ«ti sprendžiamas Estijos teismo pagal Estijos įstatymus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 21 d. nutartimi nutarė ieÅ¡kovo BUAB „Accuratus“ ieÅ¡kinį atsakovui „OU Aquabaltia Group Estonia“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo palikti nenagrinėtÄ . Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktikÄ Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1346/2000 nuostatos negali bÅ«ti taikomos, kadangi Å¡is Reglamentas bylų pagal bankrutuojančios įmonės ieÅ¡kinius skolininkams – užsienio valstybių subjektams – teismingumo klausimų nereglamentuoja;

šio Reglamento normos reglamentuoja jurisdikcijos klausimus, susijusius tik su bankroto bylų iškėlimu, eiga, užbaigimu, taip pat kitais su nagrinėjama bankroto byla tiesiogiai susijusiais teismo sprendimais. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1346/2000 taikymas neapima bylų pagal bankrutuojančios įmonės ieškinius skolininkams – kitos valstybės narės ūkio subjektams – jurisdikcijos klausimų, nes dėl tokiuose ieškiniuose pareikštų materialinių reikalavimų priimami sprendimai negali būti priskiriami tiesiogiai su bankroto bylos iškėlimu, jos eiga ar užbaigimu susijusiems sprendimams.

Esant nurodytam, nagrinėjamu atveju Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1346/2000 ,,Dėl bankroto bylų“ nuostatos netaikytinos. Vadovaujantis Tarybos Reglamentu (EB) Nr. 44/2001 ieÅ¡kinys dėl skolos priteisimo iÅ¡ atsakovo turi bÅ«ti reiÅ¡kiamas kompetentingam Estijos teismui.III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kinį priimti. Nurodo Å¡iuos argumentus :Teismas neįvertino visų ieÅ¡kinyje nurodytų argumentų ir Europos Teisingumo Teismo praktikos, dėl ko padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1346/2000 netaikytinas.

Europos Teisingumo Teismas pripažino, kad vadovaujantis Reglamento ,,Dėl bankroto bylų“ 3 str. 1 d., bylos, kurios glaudžiai susijusios su bankroto byla, turi bÅ«ti nagrinėjamos valstybėje narėje, kurioje yra nagrinėjama bankroto byla. Nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡tas reikalavimas yra glaudžiai susijęs su bankroto byla, kadangi ieÅ¡kinį ieÅ¡kovo bankroto administratorius reiÅ¡kia visų ieÅ¡kovo kreditorių interesais, siekdamas prisiteisti susidariusiÄ skolÄ ir patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių, tarp kurių yra ir valstybė, kreditorinius finansinius reikalavimus.

Dėl to bylÄ yra tikslinga nagrinėti bankroto bylos vietos teisme. Tokiu bÅ«du bus užtikrinti įmonės kreditorių interesai, minimizuojami bankrutavusios įmonės administravimo kaÅ¡tai. Be to, sÄ sajumas tarp Å¡ios bylos dėl skolos pritesimo bankrutuojančios įmonės naudai ir pačios bankroto bylos, tai yra viso bankroto proceso, pasireiÅ¡kia ir tuo, jog tol, kol nebus priimtas sprendimas Å¡ioje byloje ir bankrutuojanti įmonė buvo ieÅ¡kovu, jos nebus galima likviduoti ir iÅ¡registruoti iÅ¡ juridinių asmenų registro, ir užbaigti bankroto proceso.

Atsakovas atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o palikti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartį nepakeistÄ . Nurodo, kad Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1346/2000 bylų pagal bankrutuojančios įmonės ieÅ¡kinius skolininkams – užsienio valstybių subjektams – teismingumo klausimų nereglamentuoja. Tarybos Reglamente (EB) Nr. 44/2001 nustatytų iÅ¡imčių, kurioms esant Å¡i civilinė byla galėtų bÅ«ti keliama ne atsakovo buvimo vietos teisme, nėra. IeÅ¡kovas netinkamai suformulavo atskirojo skundo reikalavimÄ , nes apeliacinės instancijos teismas negali iÅ¡spręsti ieÅ¡kinio priėmimo klausimo.

IeÅ¡kinio priėmimo klausimÄ sprendžia pirmosios instancijos teismas (CPK 137 str. 1 d.). IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas tenkinamas. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas, ar yra pagrindas ieÅ¡kovo BUAB „Accuratus“ administratoriaus užsienio valstybės – Estijos – įmonei „OU Aquabaltia Group Estonia“ pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį dėl skolos ir delspinigių priteisimo nagrinėti Lietuvos Respublikos teismuose, ar bylÄ turėtų bÅ«ti nagrinėjama užsienio valstybės teisme.Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumentÄ , kad pirmosios instancijos teismas nepagristai atsisakė taikyti Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1346/2000 „Dėl bankroto bylų“ nuostatas tarp Å¡alių kilusio ginčo priskirtinumo klausimui spręsti.

Apygardos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1346/2000 bylų pagal bankrutuojančios įmonės ieškinius skolininkams – užsienio valstybių subjektams – teismingumo klausimų nereglamentuoja. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimai, kuriais skundžiamoje nutartyje rėmėsi apygardos teismas, būdingi Lietuvos teismų 2007–2008 metų praktikai, tačiau vėlesnėje teismų praktikoje jau pripažįstama, kad administratoriaus ieškiniai gali patekti į Reglamento (EB) Nr. 1346/2000 taikymo sritį (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-178/2009, Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1540/2009 ir kt.).

Pažymėtina, kad CPK 782 straipsnyje yra nustatyta, jog bylÄ nagrinėjantis teismas privalo savo iniciatyva patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Užsienio (tarptautinio) elemento civilinėje byloje buvimas lemia tam tikrus proceso teisės taikymo ypatumus. Tarptautinį civilinį procesÄ reglamentuoja ne tik nacionalinė teisė, bet ir dviÅ¡alės bei daugiaÅ¡alės valstybių sutartys. CPK 780 straipsnyje nustatyta taisyklė, kad CPK nuostatos taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip.

Be to, Lietuvos Respublika, kaip ir Estija yra Europos SÄ jungos narės. Europos SÄ jungos institucijos bendriems siekiams įgyvendinti pagal konvenciniu pagrindu nustatytÄ kompetencijÄ iÅ¡leidžia įvairius teisės aktus, todėl tarptautinio civilinio proceso Å¡altinis sprendžiant ginčus tarp Å¡alių, kurios yra Europos SÄ jungos valstybių narių subjektai, yra ir Europos SÄ jungos teisės aktai. Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 13 d. įstatymu patvirtintas Konstitucinis aktas „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos SÄ jungoje“ skelbia, kad Europos SÄ jungos teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis.

Å ioje byloje aktualus Europos SÄ jungos teisės Å¡altinis yra Tarybos Reglamentas Nr. 1346/2000 „Dėl bankroto bylų“. Pagal EB sutarties 249 straipsnio 2 dalį, Reglamentas yra taikomas visuotinai; jis yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse. Atsižvelgiant į tai, kad tiek Lietuva, tiek Estija yra Europos SÄ jungos narės, o Reglamentas Nr. 1346/2000 „Dėl bankroto bylų“ skirtas reguliuoti bankroto bylų iÅ¡kėlimo jurisdikcijÄ ir Å¡ių bylų pagrindu priimamus bei glaudžiai su bankroto bylomis susijusius teismo sprendimus (Reglamento preambulės 6 p.), teisėjų kolegija sprendžia, jog tarp Å¡alių kilusio ginčo priskirtinumo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas tiesiogiai taikant Tarybos Reglamento Nr. 1346/2000 „Dėl bankroto bylų“ nuostatas.

Byloje kilo ginčas ir dėl to, pagal kurį reglamentÄ turi bÅ«ti nustatomas ieÅ¡kinio tarptautinis teismingumas. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl Reglamento (EB) Nr. 1346/2000 ir Reglamento (EB) Nr. 44/2001 taikymo srities santykio jau ne kartÄ yra pasisakęs Europos Bendrijų Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas), suformuluodamas kriterijus, kuriais vadovaujantis turi bÅ«ti atskiriamos bylos, pakliÅ«nančios į kiekvieno Å¡ių dviejų teisės aktų taikymo sritį. Pirmasis, dar aiÅ¡kinant 1968 m.

Briuselio konvencijÄ , kuri yra Reglamento (EB) Nr. 44/2001 pirmtakė, priimtas, tačiau tebeaktualus (Reglamento (EB) Nr. 44/2001 konstatuojamosios dalies 19 punktas) Teisingumo Teismo sprendimas buvo priimtas 1979 m. vasario 22 d. byloje Gourdain prieÅ¡ Nadler (bylos Nr. C-133/78). Å ioje byloje teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad reikalavimais, kurie tiesiogiai kyla iÅ¡ bankroto ar skolininko likvidavimo ir yra glaudžiai susiję su nemokumo procesu, galima laikyti tokius, kurie atitinka du kriterijus:

a) ieÅ¡kinio pagrindas turi bÅ«ti nemokumo teisė ir b) ieÅ¡kinys turi bÅ«ti neatskiriamai susijęs su bankroto procesu. 2009 metais Teisingumo Teismas, toliau plėtodamas aiÅ¡kinimÄ minėtoje Gourdain prieÅ¡ Nadler byloje, 2009 m. priėmė dar du prejudicinius sprendimus, aiÅ¡kindamas, kurie procesai laikytini tiesiogiai kylančiais iÅ¡ bankroto ar skolininko likvidavimo ir glaudžiai susijusiais su nemokumu. Prejudiciniame sprendime byloje Christopher Seagon prieÅ¡ Deko Marty Belgium NV (bylos Nr. C-339/07) Teisingumo Teismas ieÅ¡kinį pripažindamas tiesiogiai kylančiu iÅ¡ bankroto ir glaudžiai susijusiu su nemokumu svarbiomis tokiai iÅ¡vadai aplinkybes laikė Å¡ias: ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė nemokaus subjekto turto administratorius ir remdamasis skolininko nemokumu.

Prejudiciniame sprendime German Graphics Graphische Maschinen GmbH prieš Alice van der Schee, Holland Binding BV bankroto administratorę (bylos Nr. C-292/08) Teisingumo Teismas kaip kriterijus, kuriems esant ieškinys laikytinas susijusiu su bankroto byla, paminėjo šiuos:

a) reikalavimo grindimas bankroto teise ir b) bankroto bylos iÅ¡kėlimas kaip ieÅ¡kinio pagrindas, bankroto administratoriaus įsikiÅ¡imas. Minėtose bylose nagrinėtos faktinės situacijos nėra identiÅ¡kos nagrinėjamai Å¡ioje byloje, tačiau minėtose bylose suformuoti kriterijai, kuriais remiantis reikėtų spręsti, ar byla yra glaudžiai susijusi su bankroto procesu, aktualÅ«s. Atsižvelgiant į aptartuose Teisingumo Teismo sprendimuose suformuluotus kriterijus ir paminėtÄ Lietuvos apeliacinio teismo 2009 metų praktikÄ , darytina iÅ¡vada, kad byloje nagrinėtinas ieÅ¡kinys gali bÅ«ti pripažįstamas glaudžiai susijusiu su bankroto procesu, todėl ieÅ¡kovo bankroto administratorius galėjo jį pareikÅ¡ti Lietuvos teisme.

Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas skirtas Europos SÄ jungos teisės akto, 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1346/2000 „Dėl bankroto bylų“, taikymui užtikrinti (Ä®BÄ® 1 str. 5 d.) ir iÅ¡ esmės suderintas su reglamento nuostatomis, todėl ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo normos turi bÅ«ti taikomos kartu su Reglamento Nr. 1346/2000 „Dėl bankroto bylų“ nuostatomis. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinį reiÅ¡kia bankrutuojančios įmonės administratorius, kuris Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 23 punkto pagrindu imasi priemonių iÅ¡ieÅ¡koti skolas iÅ¡ įmonės skolininkų.

Tokie reikalavimai Ä®monių bankroto įstatyme buvo įtvirtinti ne atsitiktinai, o siekiant užtikrinti visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus bei sudaryti teismui galimybę nustatyti priežastis, kurios galėjo sÄ lygoti įmonės nemokumÄ , kai sprendžiamas tyčinio bankroto klausimas. Lietuvos Respublikos bankroto įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad visos bylos, kuriose įmonei pareikÅ¡ti turtiniai reikalavimai, perduodamos bankroto bylÄ iÅ¡kėlusiam teismui. Å itaip yra užtikrinamas visų bankrutuojančios įmonės kreditorių teisių ir teisėtų interesų gynimas, nes visi jie privalo dalyvauti, vykdant visas bankroto procedÅ«ras: iÅ¡keliant bankroto bylÄ , kreditoriams pareiÅ¡kiant reikalavimus ir juos tvirtinant, tenkinant kreditorių reikalavimus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2005).

Ä®monių bankroto įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad administratoriaus ieÅ¡kiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami bankroto bylÄ nagrinėjančiame teisme. Dėl to pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kinį palikdamas nenagrinėtu tuo pagrindu, kad, kad ieÅ¡kinys yra nagrinėtina užsienio valstybės teisme, netinkamai iÅ¡sprendė tarp Å¡alių kilusio ginčo priskirtinumo klausimÄ , nepagrįstai netaikė Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1346/2000 „Dėl bankroto bylų“ bei Ä®monių bankroto įstatymo nuostatų.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirasis skundas pagrįstas ir tenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis panaikintina ir byla pagal ieÅ¡kovo BUAB „Accuratus“ ieÅ¡kinį atsakovui „OU Aquabaltia Group Estonia“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ esmės. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu, n u t a r i a :Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartį panaikinti ir bylÄ pagal ieÅ¡kovo BUAB „Accuratus“ ieÅ¡kinį atsakovui „OU Aquabaltia Group Estonia“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ esmės. Teisėjai:                                                                             Virginija Čekanauskaitė                                          Algirdas GailiÅ«nas Marytė Mitkuvienė