2022-06-29 Nr. AB-17669-3-61-3-01554-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2373-442/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01554-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 7.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Camservis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Camservis“ skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Camservis“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2020 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. (1.45E) 1-2134 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos 2020 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. SPRE-895“ (toliau – ir VSDFV sprendimas); 2) panaikinti VSDFV Užsienio išmokų tarnybos (po reorganizacijos – Vilniaus skyrius) (toliau – ir Vilniaus skyrius) 2020 m. vasario 19 d. sprendimą Nr. SPRE-895 „Dėl atsisakymo išduoti A1 pažymėjimus UAB „Camservis“ darbuotojams“ (toliau – ir Skyriaus sprendimas, kartu su VSDFV sprendimu – ir Sprendimai); 3) įpareigoti Vilniaus skyrių iš naujo išnagrinėti Bendrovės prašymą dėl A1 Formos pažymėjimų išdavimo darbuotojams (toliau – ir Darbuotojai): E. R. laikotarpiui nuo 2020 m. sausio 6 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.; A. P. (A. P.) laikotarpiui nuo 2020 m. sausio 6 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.; R. B. laikotarpiui nuo 2020 m. sausio 6 d. iki 2020 m. vasario 24 d.; D. L. laikotarpiui nuo 2020 m. sausio 6 d. iki 2020 m. sausio 27 d.; A. V. laikotarpiui nuo 2020 m. sausio 6 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.; N. J. laikotarpiui nuo 2020 m. sausio 6 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.; R. Z. (R. Z.) laikotarpiui nuo 2020 m. sausio 6 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.; V. A. (V. A.) laikotarpiui nuo 2020 m. sausio 6 d. iki 2020 m. sausio 27 d.; A. R. (A. R.) laikotarpiui nuo 2020 m. sausio 6 d. iki 2020 m. vasario 22 d.; K. A. laikotarpiui nuo 2020 m. sausio 20 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.

2. Bendrovė paaiškino, kad kreipėsi į Vilniaus skyrių dėl A1 formų išdavimo Darbuotojams, bet Vilniaus skyrius jų neišdavė. Bendrovė padavė skundą VSDFV, kuri Bendrovės skundą atmetė. Pareiškėjo vertinimu, prašymas 2019 m. vasario 11 d. dėl A1 pažymėjimų (toliau – ir Prašymas) išdavimo atitiko visus įstatymų ir poįstatyminių aktų keliamus reikalavimus. Todėl Skyriaus sprendimas ir jį patvirtinęs VSDFV sprendimas neatitiko Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtintų individualaus administracinio akto reikalavimų. Skyrius ir VSDFV, vertindami, ar Bendrovė vykdo ekonominę veiklą, iškreipė ekonominės veiklos sąvokos esmę, nes rėmėsi tik pajamų gavimo (negavimo) faktu. Sprendimuose nenurodyti argumentai, kokių kriterijų Bendrovė neatitiko ir kokiais teisės aktais vadovaujantis buvo nuspręsta, jog Bendrovė nevykdė ekonominės veiklos. Pajamų gavimas nėra privalomas kriterijus, siekiant nustatyti, ar ūkio subjektas vykdo veiklą, ar ne.

3. Bendrovė nurodė, kad tiek VSDFV direktoriaus 2010 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-253 patvirtintame Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo tvarkos apraše (toliau – ir Tvarkos aprašas), tiek Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktikoje yra įtvirtinta, kad juridinio asmens veiklos vykdymu yra laikomi ir paruošiamieji darbai, tokie kaip marketingas, darbuotojų bei klientų paieška, darbuotojų paruošimas (apmokymas). Bendrovė ekonominę veiklą pradėjo vykdyti nuo pat jos įsteigimo, t. y. 2019 m. rugsėjo mėn. ir patyrė dėl to išlaidas (sąnaudas), atliko aktyvius marketingo ir potencialių klientų bei darbuotojų paieškos veiksmus. Šių aspektų Skyrius ir VSDFV visapusiškai neįvertino.

4. Bendrovė paaiškino, kad sutartis su užsakovu UAB „Autokausta“ sudaryta po to, kai Bendrovė surado ir pasamdė darbuotojus. Su šiuo partneriu buvo sutarta ir tai, jog darbai bus atliekami tik po to, kai Bendrovė įsigis reikiamus darbo įrankius bei taps pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) mokėtoja. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) Bendrovės iš karto neįregistravo į PVM mokėtojų sąrašą, todėl ji negalėjo pradėti didelės apimties darbų. Dėl to buvo vykdomi paruošiamieji ir bandomieji darbai. Registracija dėl PVM mokėtojo statuso buvo baigta 2020 m. vasario mėn. Todėl, suradus tinkamus darbuotojus ir siekiant jiems suteikti darbo bei turint užsakymą (duomenys neskelbtini), buvo nuspręsta juos išsiųsti į komandiruotę. Prašymo pateikimo metu, dauguma iš Darbuotojų buvo komandiruoti į (duomenys neskelbtini) tik laikinai, siekiant, kad dalis Darbuotojų įgytų įgūdžių ir patirties, reikalingų atlikti darbus Lietuvoje, nes Bendrovė ketino didžiąją dalį darbų atlikti būtent Lietuvoje. Todėl akivaizdu, kad VSDFV nurodytas teiginys, jog Darbuotojams turi būti taikomi Nyderlandų socialinio draudimo teisės aktų reikalavimai, pažeidė konstitucinį darbuotojų teisėtų lūkesčių principą. Be to, skundžiama Skyriaus ir VSDFV pozicija yra nuostolinga Lietuvos Respublikos biudžetui. Akivaizdu, kad atsisakymas Darbuotojams išduoti A1 pažymėjimus grindžiamas selektyviu aplinkybių vertinimu, atrenkant palankiausias aplinkybes, kurios patvirtina Skyriaus ir VSDFV poziciją, o kitų nevertinant.

5. Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime į Bendrovės skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

6. Atsakovas paaiškino, kad asmenų, migruojančių tarp Europos Sąjungos valstybių narių (nuo 2010 m. gegužės 1 d.), EEE valstybių (nuo 2012 m. birželio 1 d.), Šveicarijos konfederacijos (nuo 2012 m. gegužės 1 d.) socialinę apsaugą koordinuoja 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 5 tomas, p. 72) (toliau – ir Reglamentas Nr. 883/2004), 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką (OL 2009 L 284, p. 1) (toliau – ir Reglamentas Nr. 987/2004), Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinės komisijos 2009 m. birželio 12 d. sprendimas Nr. A2 (toliau – ir Sprendimas A2) ir Tvarkos aprašas.

7. Atsakovas nurodė, kad taikant Reglamento Nr. 883/2004 12 straipsnio 1 dalį, žodžiai „kuris paprastai ten verčiasi savo veikla“ reiškia darbdavį, kuris valstybėje narėje, kurioje yra įsisteigęs, paprastai vykdo didelę veiklos dalį, išskyrus vien tik vidaus valdymo veiklą, atsižvelgiant į visus kriterijus, apibūdinančius atitinkamos įmonės vykdomą veiklą. Tvarkos aprašo 5.5 punkte nustatyta, kad A1 pažymėjimas išduodamas asmeniui, kuris dirba pagal darbo sutartį Lietuvoje darbdaviui, paprastai vykdančiam savo veiklą Lietuvoje, ir kuris darbdavio siunčiamas į kitą valstybę narę dirbti tam darbdaviui (Reglamento Nr. 883/2004 12 str. 1 d.), jeigu siunčiantis darbdavys vykdo didelę veiklos dalį Lietuvoje. Nustatant, ar siunčiantis darbdavys vykdo didelę veiklos dalį Lietuvoje, atsižvelgiama į Tvarkos aprašo 7 punktą ir jame nustatytus kriterijus bei Tvarkos aprašo 8 punktą, kuris nurodo, kada darbdavio veiklos Lietuvoje dalis negali būti pripažinta didele.

8. Atsakovas teigė, kad, įvertinus turimus bei pateiktus duomenis, buvo nuspręsta neišduoti A1 pažymėjimų, nustačius, kad Bendrovės veiklos Lietuvoje dalis negali būti pripažinta didele, nes ji faktinės ekonominės veiklos Lietuvoje nevykdo, Darbuotojai išsiųsti dirbti į (duomenys neskelbtini). Todėl buvo pagrįstai pripažinta, kad Darbuotojams jų siuntimo laikotarpiais turi būti taikomi darbo vietos socialinio draudimo teisės aktai. Skyrius ir VSDFV priėmė motyvuotus ir argumentuotus Sprendimus, kurie yra teisingi ir pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis ir priimti vadovaujantis teisės aktų normomis. Todėl jų naikinti nėra pagrindo.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

10. VSDFV, laikydamasi pozicijos, kad skundžiami Sprendimai, yra teisėti, nes priimti vadovaujantis teisės aktų normomis, pagrįsti faktinėmis aplinkybės, ir nėra pagrindų, kodėl jie turėtų būti panaikinti, nurodė, kad Bendrovė nepateikė dokumentų, įrodančių jos veiklą, nes sudarytos rangos sutartys patvirtino tik Bendrovės ketinimus vykdyti veiklą Lietuvoje. Aplinkybė, kad Darbuotojai buvo išsiųsti dirbti į (duomenys neskelbtini), patvirtino, kad Lietuvoje Bendrovė neatlieka didelės savo veiklos dalies. Atkreipė dėmesį, kad A1 pažymėjimas nėra leidimas dirbti, nes jis patvirtinta tik tai, kad jo turėtojui taikomi Lietuvos teisės aktai socialinės apsaugos srityje. A1 pažymėjimų neturėjimas nedraudžia Darbuotojams dirbti (duomenys neskelbtini).

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimu Bendrovės skundą atmetė.

12. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. lapkričio 10 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Camservis“ apeliacinį skundą tenkino iš dalies, panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

13. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad Bendrovės atžvilgiu Skyrius priėmė neigiamą sprendimą (Skyriaus sprendimą), atsisakydamas išduoti Bendrovės Darbuotojams A1 pažymėjimus. Išnagrinėjusi ginčą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, VSDFV priėmė VSDFV sprendimą, kuriuo paliko galioti Skyriaus sprendimą. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs Bendrovės skundą dėl Sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo išnagrinėto Bendrovės Prašymą dėl A1 Formos pažymėjimų išdavimo Darbuotojams, Bendrovės skundą atmetė kaip nepagrįstą, iš esmės sutikdamas su Sprendimuose išdėstytais motyvais.

14. Susipažinęs su bylos medžiaga, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustatė, kad administracinėje byloje nėra: (i) Bendrovės užpildytų VSDFV direktoriaus nustatytos formos prašymų išduoti A1 pažymėjimus apie Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktų taikymą Darbuotojams, siunčiamiems dirbti į užsienio valstybę (valstybę narę); (ii) Bendrovės užpildytų (i) punkte nurodytų prašymų priedų (iii) ir dėl kiekvieno Darbuotojų pridėtų dokumentų, nustatytų Tvarkos aprašo 25 punkte; (iv) Užsienio išmokų tarnybos (po reorganizacijos – Vilnius skyrius) 2020 m. sausio 20 d. rašto Nr. (1.13E) SDE-291 „Dėl papildomos informacijos apie UAB „Camservis“ vykdomą veiklą pateikimo“. Dėl to, kad byloje nėra pateikta visa administracinės procedūros, kurios metu priimtas skundžiamas Skyriaus sprendimas, medžiaga, tarp kurios pagrindiniai aptariamos procedūros dokumentai, dėl kurių ir prasidėjo administracinė procedūra ir administracinis procesas dėl jos administraciniame teisme, t. y. Bendrovės prašymų išduoti A1 pažymėjimus apie Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktų taikymą Darbuotojams, siunčiamiems dirbti į (duomenys neskelbtini), nėra aišku, kokie konkretūs dokumentai ir duomenys buvo vertinami ir išnagrinėti, prieš priimant Bendrovės atžvilgiu neigiamus Sprendimus.

III. 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 16 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Camservis“ skundą atmetė. Teismas priteisė atsakovui VSDFV Vilniaus skyriui iš pareiškėjo UAB „Camservis“ 24 Eur bylinėjimosi išlaidų.

16. Teismas nustatė, kad Bendrovė 2020 m. vasario 11 d. VSDFV Vilniaus skyriui pateikė prašymą išduoti pažymas apie Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktų taikymą išvardintiems 10 Bendrovės darbuotojams išsiųstiems dirbti į (duomenys neskelbtini): E. R. laikotarpiui nuo 2020 m. sausio 6 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.; A. P. (A. P.) laikotarpiui nuo 2020 m. sausio 6 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.; R. B. laikotarpiui nuo 2020 m. sausio 6 d. iki 2020 m. vasario 24 d.; D. L. laikotarpiui nuo 2020 m. sausio 6 d. iki 2020 m. sausio 27 d.; A. V. laikotarpiui nuo 2020 m. sausio 6 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.; N. J. laikotarpiui nuo 2020 m. sausio 6 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.; R. Z. (R. Z.) laikotarpiui nuo 2020 m. sausio 6 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.; V. A. (V. A.) laikotarpiui nuo 2020 m. sausio 6 d. iki 2020 m. sausio 27 d.; A. R. (A. R.) laikotarpiui nuo 2020 m. sausio 6 d. iki 2020 m. vasario 22 d.; K. A. laikotarpiui nuo 2020 m. sausio 20 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. VSDFV Vilniaus skyrius 2020 m. vasario 18 d. priėmė sprendimą Nr. SPRE-895 neišduoti išvardintiems Bendrovės darbuotojams Al pažymėjimų, kadangi darbuotojų siuntimas dirbti į (duomenys neskelbtini) neatitinka Reglamento Nr. 883/2004 12 straipsnio 1 dalies, Reglamento Nr. 987/2009 14 straipsnio 1 ir 2 dalių, Sprendimo Nr. A2 ir Tvarkos aprašo 5 punkto reikalavimų. Bendrovė faktinės ekonominės veiklos Lietuvoje nevykdo, visi darbuotojai išsiųsti dirbti į (duomenys neskelbtini) ir jiems turi būti taikoma Nyderlandų socialinio draudimo teisės aktai. Pareiškėjas, nesutikdamas su VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimu, 2020 m. vasario 27 d. pateikė skundą VSDFV, kuri, išnagrinėjusi Bendrovės skundą, 2020 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. (1.45E) I- 2134 skundą atmetė.

17. Teismas pažymėjo, jog šiuo atveju buvo vertinama pareiškėjo atitiktis Tvarkos aprašo 5 punktui, t. y. ar pareiškėjas vykdo didelę veiklos dalį Lietuvoje ir nustačius, jog Bendrovės veiklos dalis negali būti pripažinta didele, prašymas dėl Al pažymėjimų išdavimo buvo netenkintas.

18. Teismo vertinimu, buvo laikomasi Tvarkos apraše nustatytos tvarkos, t. y. įvertinus Tvarkos aprašo 7 punkte išvardintas aplinkybes buvo padaryta išvada, kad Bendrovė faktinės ekonominės veiklos Lietuvoje nevykdo, visi darbuotojai išsiųsti dirbti į (duomenys neskelbtini), VSDFV Vilniaus skyrius ir VSDFV priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus. Tai, kad nagrinėjamu atveju ginčijamuose sprendimuose nenurodytas konkretus Tvarkos aprašo 8 punkto papunktis, kuriuo vadovaujantis atsisakyta išduoti A1 pažymėjimus, šiuo konkrečiu atveju laikytina neesminiu trūkumu, nes sprendimų turinys iš esmės yra suprantamas, o priėmimo motyvai yra aiškūs. Padarius išvadą, kad visi Bendrovės darbuotojai yra išsiųsti dirbti į (duomenys neskelbtini), po darbuotojų siuntimo dirbti darbdavys negalėjo tęsti ekonominės veiklos Lietuvoje, todėl buvo pagrindas pripažinti, kad darbdavio veiklos Lietuvoje dalis negali būti didele (Tvarkos aprašo 8.2 papunktis).

19. Teismo įsitikinimu, norint pradėti vykdyti veiklą įmonės turi atlikti paruošiamuosius darbus, bet tokie paruošiamieji darbai – klientų, darbuotojų paieška leidžia spręsti dėl veiklos mąsto ir ar apskritai tokia veikla bus vykdoma Lietuvoje. Nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 11 d. pareiškėjas sudarė su UAB „Autokausta“ generalinę rangos sutartį, o 2020 m. sausio 5 d. sudarė generalinę rangos sutartį su UAB „Eirigita“, iš kurių sąlygų matyti, jog sutarties šalys šiomis sutartimis nesitarė dėl jokių konkrečių rangos darbų atlikimo, jose nėra konkrečiai aptarta nei sutarties kaina, nei atliktini darbai ir darbų rezultatas, nei darbų atlikimo sąlygos bei atsiskaitymo už darbus tvarka.

Iš analogiško turinio generalinės rangos sutarčių 2.1 punkto „Sutarties objektas“ turinio matyti, jog rangovas (pareiškėjas) įsipareigojo turėti ir pateikti aukštos kvalifikacijos Rangovo darbuotojus užsakovui reikalingiems izoliavimo, pastolių montavimo darbams vykdyti, darbus atlikti pagal užsakovo pateikiamus ir rangovo patvirtinamus projektus arba šios sutarties pagrindu pagal tarp šalių pasirašomas atskiras rangos sutartis dėl darbų vykdymo objektuose Lietuvoje. Pareiškėja į bylą pateikė Ketinimų protokolą, sudarytą 2019 m. lapkričio 11 d. tarp UAB „Eirigita“ ir UAB „Comservis“, dėl ketinimo sudaryti rangos sutartį dėl izoliavimo darbų vykdymo objektuose Lietuvoje.

Ketinimų protokole nurodyta, jog užsakovas ir rangovas ketina sudaryti generalinę rangos sutartį dėl izoliavimo darbų vykdymo objektuose Lietuvoje, užsakovas siekia patikrinti rangovo darbuotojų kvalifikaciją prieš sudarant sutartį, todėl šalys sudarė šį ketinimų protokolą. Nurodyta, kad rangovas ketina darbų bandymus atlikti adresu (duomenys neskelbtini), tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kokie darbuotojai, kokiu metu tuos darbus atliko. Įvertinęs generalinės rangos sutarčių ir ketinimų protokolų turinį, teismas pažymėjo, kad pareiškėjo ketinimai vykdyti ekonominę veiklą pagrįsti tik sutartyse nurodytomis teorinio pobūdžio sąvokomis, o ne konkrečiais susitarimais dėl konkrečių atliktinų darbų ir jų rezultatų bei objektyviais įrodymais apie ekonominės veiklos vykdymą ar pareiškėjo atliktus paruošiamuosius darbus komercinei veiklai vykdyti.

Be to, pareiškėjas neneigė, kad prašymo dėl Al pažymėjimų pateikimo metu visi Bendrovės darbuotojai buvo išsiųsti dirbti į (duomenys neskelbtini) ir nurodė, kad ekonominės veiklos Lietuvoje nevykdo.

20. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, jog skundžiami sprendimai buvo priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti šių sprendimų nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgęs į tai, teismas netenkino pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Skyrių iš naujo išnagrinėti Bendrovės prašymą dėl A1 formos pažymėjimų išdavimo darbuotojams.

IV. 21. Pareiškėjas UAB „Camservis“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 16 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

22. Pasak atsakovo ir teismo, vertinant, ar subjektas vykdė veiklą ar ne, vienintelis kriterijus yra tai, ar jis gavo pajamas ar ne, tačiau, pareiškėjo nuomone, tai prieštarauja ne tik verslo ir ekonominės veiklos sampratai, bet ir įstatymams, kuriuose yra apibrėžiamas ekonominės veiklos vykdymas. Taip pat teismas, vertindamas, ar pareiškėjas vykdė veiklą iki darbuotojų išsiuntimo į komandiruotę, sprendė tik pagal tai, kad pareiškėjo darbuotojai buvo išsiųsti į komandiruotę, bet nevertino to, kad veikla buvo vykdomą Lietuvoje ir be darbuotojų. Pareiškėjas pažymi, jog nei Tvarkos apraše, nei kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose A1 formų išdavimą, nėra apibrėžta kas yra ekonominė veikla ar jos vykdymas, todėl darytina pagrįsta išvada, jog reiktų vadovautis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVM įstatymas) nuostatomis ir suformuota teismų praktika, kur yra išaiškinta, kas yra ekonominė veikla. PVM įstatyme yra nurodyta, jog ekonominė veikla yra veikla, kurią vykdant siekiama gauti bet kokių pajamų (neatsižvelgiant į tai, ar ją vykdant siekiama gauti pelno). Iš PVM įstatyme nurodyto ekonominės veiklos apibrėžimo akivaizdu, jog ekonominės veiklos vykdymas / nevykdymas nėra siejamas su pajamų gavimu ar negavimu. Pareiškėjo teigimu, juridinio asmens veiklos vykdymu yra laikomi ir paruošiamieji darbai, tokie kaip marketingas, darbuotojų bei klientų paieška, darbuotojų paruošimas / apmokymas ir pan. Pareiškėjas nuo pat jo, kaip juridinio asmens, įsteigimo pradėjo vykdyti ekonominę veiklą ir atliko aktyvius marketingo ir potencialių klientų ir darbuotojų paieškos veiksmus. Pagal Bendrovės vadovo suplanuotą strategiją buvo nuspręsta, siekiant nedidinti patiriamų išlaidų, pirmiausia ieškoti galimų užsakovų ir su jais pasirašyti sutartis, o po to ieškoti darbuotojų.

23. Nors ir prašymo VSDFV pateikimo metu dauguma darbuotojų buvo komandiruoti į užsienio valstybę, tačiau žvelgiant į pareiškėjo plėtros perspektyvas tai buvo laikinas ir atsitiktinis sprendimas, kadangi ketinama didžiąją dalį darbų atlikti Lietuvos teritorijoje. Pareiškėjo esamų darbuotojų profesija (izoliuotajai) 2019 m. buvo įtraukti į trūkstamų profesijų sąrašą, todėl akivaizdu, jog atlikus tinkamus paruošiamuosius veiksmus, Bendrovė turės pakankamai užsakymų Lietuvoje bei praėjus metams po įmonės įsteigimo atitiks ir paskutinį kriterijų t. y. pajamos iš veiklos Lietuvoje sudarys daugiau nei 10 proc.

24. Pareiškėjas teigia, jog teismo sprendime padarytos išvados pažeidžia Bendrovės bei jos darbuotojų teisėtus lūkesčius, nes jie buvo išsiųsti tik laikinai, su tikslu įgauti patirties ir įgūdžių kurie bus reikalingi atliekant darbus Lietuvoje, todėl jiems taikyti Nyderlandų Socialinį draudimą reguliuojančius įstatymus yra nelogišką ir teisiškai nepagrįsta, kadangi jų pagrindinė darbo vieta yra ir bus Lietuvoje, todėl jiems ir turi būti taikomi Lietuvos teisės aktai.

25. Pareiškėjo manymu, VSDFV turi pareigą aiškiai motyvuoti ir pagrįsti priimamą sprendimą, todėl paminėjimas, kad pateikti įrodymai niekaip neįrodo, jog Bendrovė vykdė veiklą, neatitinka VAĮ įstatyme individualiam administraciniam aktui nustatytų reikalavimų. VSDFV skundžiamame sprendime nenurodė, kokiais teisės aktais vadovaujantis buvo nuspręsta, kad Bendrovė nevykdė ekonominės veiklos bei kokių kriterijų neatliko.

26. Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

27. Atsakovo įsitikinimu, VSDFV Užsienio išmokų tarnyba pagrįstai nustatė, jog ginčui aktualiu laikotarpiu UAB „Camservis“ ekonominės veiklos Lietuvoje nevykdė, todėl, remiantis Tvarkos aprašo 5 punktu, A1 pažymėjimai įmonės darbuotojams, išsiųstiems dirbti į (duomenys neskelbtini), buvo pagrįstai neišduoti.

28. Atsakovas teigia, kad teismas teisingai konstatavo, jog ginčui aktualiu laikotarpiu visi Bendrovės darbuotojai buvo išsiųsti dirbti į (duomenys neskelbtini), o, pačios Bendrovės teigimu, ji pajamų iš veiklos Lietuvoje iki darbuotojų siuntimo į (duomenys neskelbtini) neturėjo, pirmąsias pajamas planuoja gauti 2020 m. vasario mėn. iš veiklos užsienyje, ekonominę veiklą Lietuvoje įmonė planuoja pradėti 2020 m. kovo–balandžio mėn. Teismas išsamiai įvertino pareiškėjo pateiktų generalinės rangos sutarčių su UAB „Autokausta“ ir UAB „Eirigita“ ir 2019 m. lapkričio 11 d. ketinimų protokolo turinį ir pagrįstai pritarė VSDFV Užsienio išmokų tarnybos bei VSDFV vertinimui, kad UAB „Camservis“ ketinimai vykdyti Lietuvoje ekonominę veiklą pagrįsti tik sutartyse nurodytomis teorinio pobūdžio sąvokomis, o ne konkrečiais susitarimais dėl konkrečių atliktinų darbų ir jų rezultatų, todėl minėti dokumentai nepagrindžia įmonės ekonominės veiklos Lietuvoje. Įvertinęs teisinį reglamentavimą ir skundžiamų sprendimų turinį teismas konstatavo, kad jie atitinka teisės aktų ir teismų praktikoje suformuotus reikalavimus, o tai, kad juose nenurodytas konkretus Tvarkos aprašo 8 punkto papunktis, nagrinėjamu atveju laikytina neesminiu trūkumu, nes sprendimų turinys iš esmės yra suprantamas, o jų priėmimo motyvai aiškūs.

29. VSDFV Vilniaus skyriaus nuomone, nagrinėjamoje byloje teismas išsamiai bei sistemiškai įvertino nagrinėjamą ginčą reglamentuojančiais teisės normas ir bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

30. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

31. VSDFV vertinimu, Užsienio išmokų tarnybos priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjas nepateikė VSDFV dokumentų, įrodančių Bendrovės veiklą, o Bendrovės pateiktos rangos sutartys yra iš esmės tik susitarimai dėl ketinimų, nes numato, kad dėl darbų objekto bus raštu pasirašyta atskira rangos sutartis ir pan. Kiti pateikti dokumentai tokie kaip Darbuotojų supažindintų su darbo tvarkos taisyklėmis registravimo žurnalas, Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimo darbo vietoje registravimo žurnalas, Darbuotojų, supažindintų su pareiginiais nuostatais, registravimo žurnalas ar Gaisrinės saugos registravimo žurnalas nėra Bendrovės veiklą įrodantys dokumentai. Taigi Bendrovė nesudarė sutarčių, o tik susitarimus dėl ketinimų, visi Bendrovės darbuotojai buvo išsiųsti dirbti į (duomenys neskelbtini).

32. VSDFV atkreipė dėmesį, jog Europos Sąjungos socialinės apsaugos reglamentai yra tiesiogiai galiojantys teisės aktai, kurių vykdymas yra privalomas ir kad taikytinos teisės nustatymo procesas yra privalomas ir vykdomas pagal reglamentuose nustatytus reikalavimus ir taisykles. A1 pažymėjimas nėra leidimas dirbti – jis tik patvirtina, kad jo turėtojui ir toliau taikomi Lietuvos teisės aktai socialinės apsaugos srityje, jo neturėjimas nedraudžia pareiškėjo darbuotojams dirbti (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

V. 33. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VSDFV Užsienio išmokų tarnybos 2020 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. SPRE-895 „Dėl atsisakymo išduoti Al pažymėjimus UAB „Camservis“ darbuotojams“ ir VSDFV 2020 m. balandžio 3 d. sprendimo Nr. (1.45E) 1-2134 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos 2020 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. SPRE-895“ teisėtumo ir pagrįstumo.

34. Pareiškėjas 2020 m. vasario 11 d. VSDFV Užsienio išmokų tarnybai pateikė prašymą išduoti pažymas apie Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktų taikymą dešimčiai darbuotojų, kurie buvo išsiųsti į (duomenys neskelbtini).

35. VSDFV Užsienio išmokų tarnyba, įvertinusi turimus bei pareiškėjo pateiktus duomenis, 2020 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. SPRE-895 nusprendė neišduoti pareiškėjo darbuotojams A1 pažymėjimų, kadangi darbuotojų siuntimas dirbti į (duomenys neskelbtini) neatitinka Reglamento (EB) Nr. 883/2004 12 straipsnio 1 dalies, Reglamento (EB) Nr. 987/2009 14 straipsnio 1 ir 2 dalių, Sprendimo Nr. A2 ir Tvarkos aprašo 5 punkto reikalavimų. Bendrovė faktinės ekonominės veiklos Lietuvoje nevykdo, visi darbuotojai išsiųsti dirbti į (duomenys neskelbtini) ir jiems turi būti taikoma Nyderlandų socialinio draudimo teisės aktai.

36. VSDFV, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2020 m. balandžio 3 d. sprendimu Nr. (1.45E) I-2134 nusprendė skundą atmesti.

37. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

38. Reglamento Nr. 883/2004 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, kuris dirba pagal darbo sutartį valstybėje narėje darbdaviui, kuris joje paprastai vykdo savo veiklą, ir kurį tas darbdavys išsiunčia į kitą valstybę narę dirbti tam darbdaviui, toliau taikomi pirmosios valstybės narės teisės aktai, su sąlyga, kad numatyta tokio darbo trukmė neviršija 24 mėnesių ir jis nesiunčiamas pakeisti kito komandiruoto asmens.

39. Reglamente Nr. 987/2004 nustatyta, kad taikant pagrindinio reglamento 12 straipsnio 1 dalį, „asmuo, kuris dirba pagal darbo sutartį valstybėje narėje darbdavio, kuris paprastai ten verčiasi savo veikla, vardu, ir kurį darbdavys išsiunčia į kitą valstybę narę“ apima asmenį, įdarbintą siekiant jį išsiųsti į kitą valstybę narę, jei atitinkamam asmeniui prieš pat jo darbo pagal darbo sutartį pradžią jau taikomi valstybės narės, kurioje yra įsisteigęs jo darbdavys, teisės aktai (14 str. 1 d.). Taikant pagrindinio reglamento 12 straipsnio 1 dalį, žodžiai „kuris paprastai ten verčiasi savo veikla“ reiškia darbdavį, kuris valstybėje narėje, kurioje yra įsisteigęs, paprastai vykdo didelę veiklos dalį, išskyrus vien tik vidaus valdymo veiklą, atsižvelgiant į visus kriterijus, apibūdinančius atitinkamos įmonės vykdomą veiklą. Atitinkami kriterijai turi atitikti kiekvieno darbdavio konkrečias savybes ir tikrąjį vykdomos veiklos pobūdį (14 str. 2 d.).

40. Tvarkos aprašo 5.5 punkte nustatyta, kad A1 pažymėjimas išduodamas asmeniui, kuris dirba pagal darbo sutartį Lietuvoje darbdaviui, paprastai vykdančiam savo veiklą Lietuvoje, ir kuris darbdavio siunčiamas į kitą Valstybę narę dirbti tam darbdaviui (Reglamento (EB) Nr. 883/2004 12 straipsnio 1 dalis), jeigu siunčiantis darbdavys vykdo didelę veiklos dalį Lietuvoje.

41. Tvarkos aprašo 7 punktas numato, jog nustatant, ar siunčiantis darbdavys vykdo didelę veiklos dalį Lietuvoje, atsižvelgiama į: 7.1. buveinės registracijos ir administracijos vietą; 7.2. administracijos darbuotojų skaičių ir vietą, kur dirba samdomi darbuotojai ir administracijos personalas; 7.3. sutartis, sudarytas vykdant ekonominę veiklą Lietuvoje ir užsienyje; 7.4. pajamas iš veiklos Lietuvoje ir užsienyje per pastaruosius 12 pilnų kalendorinių mėnesių iki darbuotojų siuntimo dirbti; 7.5. ekonominės veiklos Lietuvoje trukmę per pastaruosius 12 mėnesių iki darbuotojų siuntimo dirbti (įmonės, pradedančios veiklą Lietuvoje – visą veiklos vykdymo laikotarpį); 7.6. ekonominę veiklą Lietuvoje po darbuotojų siuntimo dirbti; 7.7. kitus objektyvius kriterijus, atsižvelgiant į vykdomos veiklos pobūdį.

42. Ginčijamas 2020 m. vasario 19 d. sprendimas Nr. SPRE-895 buvo priimtas nustačius, kad UAB „Camservis“ veiklos Lietuvoje dalis negali būti pripažinta didele, nes pareiškėjas faktinės ekonominės veiklos Lietuvoje nevykdo, visi darbuotojai išsiųsti dirbti į (duomenys neskelbtini).

43. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad, nuo pat įsteigimo pradėjo vykdyti ekonominę veiklą, atliko aktyvius marketingo ir potencialių klientų ir darbuotojų paieškos veiksmus. Pareiškėjo teigimu, nors prašymo VSDFV pateikimo metu dauguma darbuotojų buvo komandiruoti į užsienio valstybę, tačiau žvelgiant į pareiškėjo plėtros perspektyvas tai buvo laikinas ir atsitiktinis sprendimas, kadangi ketinama didžiąją dalį darbų atlikti Lietuvos teritorijoje.

44. Teisėjų kolegijos vertinimu, valstybėje narėje darbdavio paprastai vykdoma veikla pagal šios nutarties 38 ir 39 punktuose nurodytą teisinį reguliavimą pripažintina reali (faktinė) darbdavio vykdoma veikla, iš kurios jis gauna pajamas ir ši veikla turi apimti didelę darbdavio veiklos dalį.

45. VSDFV kartu su prašymu išduoti pažymas apie Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktų taikymą pateiktoje darbdavio, siunčiančio darbuotojus laikinai dirbti į užsienio valstybę, anketoje pareiškėjas nurodė, jog įmonės veiklos kryptis yra izoliavimo darbai; ekonominę veiklą Lietuvoje planuoja pradėti vykdyti kovo–balandžio mėnesiais, kai bus sudaryti konkretūs susitarimai dėl darbų atlikimo pagal 2019 m. gruodžio 11 d. su UAB „Autokausta“ ir 2020 m. sausio 5 d. su UAB „Eirigida“ pasirašytomis generalinėmis sutartimis; įmonė pajamų iš veiklos Lietuvoje neturi, taip pat neturi ir pajamų iš veiklos užsienyje.

46. Pareiškėjas buvo įsteigtas 2019 m. rugsėjo 2 d. Jo 2019 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitoje Nr. 19/1, sudarytoje 2020 m. kovo 27 d., nenurodytos jokios pardavimo pajamos, o yra nurodytos tik bendrosios ir administracinės sąnaudos (1 472 Eur).

47. Taigi nustačius, kad pareiškėjas iki prašymo išduoti pažymas apie Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktų taikymą jokios ekonominės veiklos, iš kurios būtų gaunamos pajamos, nevykdė, todėl pareiškėjas pagal Tvarkos aprašo 7 punkte nustatytus kriterijus negali būti pripažintas darbdaviu, kuris valstybėje narėje (Lietuvos Respublikoje), kurioje yra įsisteigęs, paprastai vykdo didelę veiklos dalį, todėl nebuvo pagrindo VSDFV Užsienio išmokų tarnybai išduoti A1 pažymėjimus pareiškėjo darbuotojams, siunčiamiems dirbti į kitą valstybę.

48. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis (2014 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XII-1317 redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) nustatė, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.

49. Teisėjų kolegija, įvertinusi VSDFV Užsienio išmokų tarnybos 2020 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. SPRE-895 „Dėl atsisakymo išduoti A1 pažymėjimus UAB „Camservis“ darbuotojams“ turinį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies (2014 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XII-1317 redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) kontekste, sprendžia, kad šis ginčijamas administracinis sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, jame išdėstyti sprendimo priėmimo motyvai.

50. Taigi pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir objektyviai išaiškinęs bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas bei priėjo pagrįstą išvadą, kad ginčijami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sprendimai priimti tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti šių sprendimų nėra teisinio pagrindo.

51. Netenkinus pareiškėjo skundo reikalavimų dėl ginčijamų administracinių sprendimų panaikinimo nėra pagrindo įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl A1 formos pažymėjimų išdavimo darbuotojams.

52. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, naikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Camservis“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys

Skirgailė Žalimienė