Legislator Case Law & Legislation
2021-07-28 Nr. AB-15007-3-61-3-00913-2020-0 AI generated

2021-07-28 Nr. AB-15007-3-61-3-00913-2020-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2021-07-28 Nr. AB-15007-3-61-3-00913-2020-0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio projektas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio projektas“ skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Legislator headnote

AI generated

2021-07-28 Nr. AB-15007-3-61-3-00913-2020-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Pajūrio projektas“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2020 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. (7.9)-2D-315 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą iš naujo įvertinti statytojo veiksmus pagal statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-33-190219-00023.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eA-2320-662/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00913-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 17.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio projektas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio projektas“ skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Pajūrio projektas“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2020 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. (7.9)-2D-315 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą iš naujo įvertinti statytojo veiksmus pagal statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-33-190219-00023.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Po priimtų teismo sprendimų dėl savavališkai pastatyto statinio (medinės terasos su pakyla) jis kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo ir 2019 m. vasario 19 d. pareiškėjui buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. LSNS-33-190219-00023. Šio leidimo pagrindu pareiškėjas atliko laikino statinio statybą pagal parengtus projekto sprendinius. Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas 2019 m. rugpjūčio 22 d. atliko statinio atitikties projekto sprendiniams patikrinimą vietoje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), ir surašė statinio atitikties statinio projektui patikrinimo aktą Nr. SPA-172(16.54). Šiuo aktu buvo nustatyta, kad statinys neatitinka projekte numatytam terasos plotui. Taip pat buvo surašytas privalomojo nurodymo patikrinimo aktas Nr. PNSSA-30-190902-00085, kuriame konstatuota, kad privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-170912-00081 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) yra neįvykdytas. Su tuo nesutikdamas, pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, kuris skundžiamu Sprendimu konstatavo, kad nėra jokio tikslo panaikinti privalomojo nurodymo patikrinimo akto Nr. PNSSA-30-190902-00085 bei pradėti naują procedūrą dėl statinio projekte pagal statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-33-190219-00023 nustatytų neatitikimų pašalinimo.

2.2. Pareiškėjas pažymi, kad 2017 m. rugsėjo 12 d. privalomasis nurodymas Nr. PNSSP-30-170912-00081 yra įvykdytas, t. y. gautas statybą leidžiantis dokumentas (2019 m. vasario 19 d. leidimas Nr. LSNS-33-190219-00023), leidimas buvo išduotas teisėtai, statinys, kuris buvo pastatytas ir dėl kurio buvo nustatytas pažeidimas, nugriautas ir vietoje jo pastatytas naujas statinys. Taigi, yra akivaizdu, kad jame nurodytos pasekmės pareiškėjo atžvilgiu nebegali būti taikomos, t. y. negali būti tęsiamas priverstinis privalomojo nurodymo vykdymas pagal 2017 m. rugsėjo 12 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-30-170912-00081. Po 2019 m. rugpjūčio 22 d. atlikto statinio atitikties projekto sprendiniams patikrinimo vietoje nustatyta, kad statinys neatitinka statinio esminiams sprendiniams, o tai reiškia, kad turi būti pradėta nauja procedūra dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo ar statybos įteisinimo, o ne tęsiama senoji procedūra.

2.3. Minėtas privalomojo nurodymo aktas yra visiškai nepagrįstas ir nemotyvuotas, tuo tarpu privalomojo nurodymo turiniui taikytinas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ), be kita ko, nustatantis viešojo administravimo principus bei reikalavimus individualiam administraciniam aktui. Todėl šiuo atveju yra akivaizdūs procedūriniai pažeidimai priimant individualius teisės aktus. Kadangi yra pažeistos pareiškėjo teisės, nes jo atlikta statyba ne vertinama iš naujo, atsižvelgiant į šiuo metu galiojančius teisės aktus ir esamą situaciją, o vertinama situacija ir tęsiama procedūra buvusi iki statybos leidimo išdavimo.

3. Atsakovas Inspekcija atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Savo poziciją grindė šiais argumentais:

3.1. Savavališkos statybos padarinių šalinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 14 straipsnis. Šio straipsnio 14 dalyje numatyta, kad su savavališkos statybos padarinių šalinimu susijusių procedūrų atlikimo tvarką nustato aplinkos ministras, o surašomų dokumentų formas tvirtina Inspekcijos viršininkas. Pasak atsakovo, pareiškėjas pasirinko būdą savavališkos statybos padarinius pašalinti gaunant statybos leidimą, t. y. įteisinti savavališką statybą. Palangos miesto savivaldybės administracijai pateiktame 2019 m. sausio 31 d. prašyme išduoti statybą leidžiantį dokumentą Nr. SRA-100-190131-02729 nurodyta, kad šis prašymas teikiamas pasinaudojant galimybe įteisinti savavališką statybą. Su prašymu pateiktas pareiškėjo sumokėtos įmokos už savavališkos statybos įteisinimą sumokėjimą patvirtinantis dokumentas ir savavališkos statybos sąnaudų vertę patvirtinantis dokumentas. Šio prašymo pagrindu buvo išduotas 2019 m. vasario 19 d. statybą leidžiantis dokumentas Nr. LSNS-33-190219-00023. Taigi šios aplinkybės paneigia pareiškėjo poziciją dėl galbūt naujai pastatyto statinio.

3.2. 2019 m. rugpjūčio 23 d. fiksuota situacija pasikeitė nuo 2017 m. rugpjūčio 17 d. fiksuotos situacijos, t. y. pareiškėjas papildomai pastatė amfiteatrą, papildomai įrengė konstrukciją virš terasos bei padidino terasos plotą. Prie 2017 m. pastatytos terasos papildomai pristatytos konstrukcijos (taip padidinant bendrą terasos plotą), todėl atsakovas nesutiko su pareiškėju, kad jis 2017 metais užfiksuotą savavališką statybą pašalino, statinį nugriaudamas ir vietoje pastatydamas naują statinį.

3.3. Inspekcija skundžiamame Sprendime pateikė savavališkos statybos padarinių šalinimo reglamentavimą, išsamiai paaiškino Inspekcijos atliekamus veiksmus patikrinant Privalomojo nurodymo įvykdymą, bei pagrįstai padarė išvadą, kad procedūra tęstina pagal Privalomąjį nurodymą, kadangi Privalomojo nurodymo įvykdymas nebuvo konstatuotas. Pareiškėjas skunde nenurodė, kokias teisės aktų nuostatas Inspekcija pažeidė priimdama skundžiamą Sprendimą. Vien tas faktas, kad pareiškėjo netenkina Sprendimas, negali būti pagrindu pripažinti, jog pats Sprendimas yra neteisėtas, nemotyvuotas, priimtas pažeidžiant procedūras ar įstatymus.

3.4. Nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad privalomojo nurodymo aktas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nuostatų, pažymėdamas, kad privalomojo nurodymo aktas neturi administraciniam aktui keliamų požymių, t. y. jame nėra išreikšti teisės normų taikymo rezultatas konkretaus subjekto atžvilgiu, turintis įtakos šio subjekto teisiniam statusui (teisėms ir pareigoms), t. y. jis nesukelia konkrečių administracinių teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo. Taip pat privalomojo nurodymo aktas neturi privalomojo nurodymo statuso ir pats savaime negali sukelti kokių nors teisinių pasekmių. Privalomojo nurodymo akte nurodomos patikrinimo metu fiksuotinos aplinkybės ir faktai, jokie privalomieji įpareigojimai nėra nurodyti. Taip pat akcentavo, kad apskritai privalomojo nurodymo aktas negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o argumentai dėl šio akto galėtų būti panaudoti ginčijant teisines pasekmes, kurios atsirastų akto pagrindu.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5. Teismas nustatė, kad:

5.1. Inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (po reorganizacijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas, toliau – ir Vakarų departamentas) 2017 m. rugpjūčio 17 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir surašė patikrinimo aktą Nr. FAK-2377(16.30). Patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „Pajūrio projektas“ mieste kultūros paveldo vietovėje „Palangos miesto istorinė dalis“ (unikalus kodas (duomenys neskelbtini)), esančioje adresu (duomenys neskelbtini), savavališkai atliko naujos statybos darbus, iš prekybos pastato šiaurinės pusės, ant paviršinio vandens telkinio Ražės upės pakrantės apsaugos juostos pastatė II grupės nesudėtingą statinį – apie 182,78 kv. m medinę terasą su 21,39 kv. m pakyla atlikėjams, tam neturėdamas privalomo statybą leidžiančio dokumento. Už mieste kultūros paveldo vietovėje „Palangos miesto istorinė dalis“ (unikalus kodas (duomenys neskelbtini)), esančioje adresu (duomenys neskelbtini), savavališkai atliktus II grupės nesudėtingo statinio naujos statybos darbus, tam neturint privalomo statybą leidžiančio dokumento, pareiškėjui 2017 m. rugsėjo 11 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-170911-00074. Taip pat buvo surašyti: 2017 m. rugsėjo 11 d. privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio statybos darbų Nr. PNSD-30-170911-00080 ir 2017 m. rugsėjo 12 d. privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti pastatytą terasą su pakyla Nr. PNSSP-30-170912-00081.

5.2. Pareiškėjas kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją su 2019 m. sausio 31 d. prašymu Nr. SRA-100-190131-02729 išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Jame nurodyta, kad šis prašymas teikiamas pasinaudojant galimybe įteisinti savavališką statybą. Su prašymu taip pat pateiktas pareiškėjo 2018 m. lapkričio 5 d. sumokėtos įmokos už savavališkos statybos įteisinimą sumokėjimą patvirtinantis dokumentas ir savavališkos statybos sąnaudų vertę patvirtinantis dokumentas, t. y. pareiškėjo užsakytas savavališkos statybos atliktų darbų statinio ekspertizės aktas Nr. 18-203S, kuriame apskaičiuota įmoka 182,78 kv. m medinei terasa su 21,39 kv. m pakyla įteisinti. Bylos duomenimis, pareiškėjui buvo išduotas 2019 m. vasario 19 d. statybą leidžiantis dokumentas Nr. LSNS-33-190219-00023.

5.3. Vakarų departamentas 2019 m. rugpjūčio 22 d. atliko statinio atitikties projekto sprendiniams patikrinimą vietoje adresu (duomenys neskelbtini), ir surašė statinio atitikties statinio projektui patikrinimo aktą Nr. SPA-172(16.54) (registracijos data 2019 m. rugpjūčio 23 d.). Nustatyta, kad statinys neatitinka esminių statinio projekto sprendinių, t. y. įrengtos terasos plotas neatitinka projekte numatytam terasos plotui, vietoje 145,7 kv. m pastatyta 253,8 kv. m terasa ir ant terasos įrengtos apie 4,15 m aukščio 8 medinės konstrukcijos, nenumatytos projekte. Atlikus patikrinimą, surašytas privalomojo nurodymo patikrinimo aktas Nr. PNSSA-30-190902-00085, kuriame konstatuota, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas.

5.4. Inspekcijoje 2019 m. spalio 15 d. užregistruotas pareiškėjo 2019 m. spalio 10 d. skundas dėl Inspekcijos privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo. Pareiškėjas Inspekcijos prašė panaikinti privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimo aktą Nr. PNSSA-30-190902-00085 (toliau – patikrinimo aktas), kuriame konstatuota, kad Privalomasis nurodymas neįvykdytas ir įpareigoti Vakarų departamentą pradėti naują procedūrą dėl statinio projekte pagal statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-33-190219-00023 nustatytų neatitikimų pašalinimo. Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjo 2019 m. spalio 10 d. skundą, 2020 m. sausio 8 d. priėmė Sprendimą skundo netenkinti.

6. Teismas sutiko su atsakovu, kad nustatytų aplinkybių nuosekli seka įrodo, jog savavališkai pastatytą statinį, dėl kurio buvo surašytas savavališkos statybos aktas, buvo siekiama ne nugriauti, vykdant Privalomąjį nurodymą, o jį įteisinti, gaunant statybą leidžiantį dokumentą. Teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo teiginį, kad Privalomasis nurodymas yra įvykdytas, o statinys, dėl kurio buvo nustatytas pažeidimas, nugriautas ir vietoje jo pastatytas naujas statinys, nes byloje nustatytos aplinkybės paneigia pareiškėjo argumentus dėl naujo pastatyto statinio. Taip pat teismas pažymėjo, kad atsakovas teisingai pastebėjo faktą, jog pareiškėjas sumokėjo įmoką už savavališką statybą, o tai reiškia, kad neturėjo tikslo pašalinti savavališkos statybos padarinius – įvykdyti Privalomąjį nurodymą, nugriaudamas statinį. Pareiškėjo argumentai, jog jis nugriovė savavališkai pastatytą statinį ir toje pačioje vietoje pastatė naują statinį, teismas laikė neįrodytu, nesant jokių tai patvirtinančių (objektyvių) įrodymų, priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad šiuo atveju pareiškėjas pasirinko savavališkos statybos padarinius pašalinti, siekdamas gauti statybos leidimą. Be to, teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas sutiko, kad jokių įrodymų apie tai, kad statinys buvo nugriautas, o po to pastatytas naujas, nėra.

7. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad šioje situacijoje yra pažeistos jo teisės, nes atlikta statyba ne vertinama iš naujo, atsižvelgiant į šiuo metu esamą situaciją, o vertinama situacija ir tęsiama procedūra buvusi iki statybos leidimo išdavimo. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog pareiškėjas įvykdė savavališkai pastatyto statinio griovimo darbus ir vykdė naujo statinio statybą, todėl iš esmės atsakovui nebuvo jokio pagrindo spręsti, kad yra pastatytas naujas statinys. Iš byloje pateiktų fotonuotraukų ir situacijos schemų matyti, kad 2019 m. (pagal 2019 m. rugpjūčio 23 d. statinio atitikties statinio projektui patikrinimo aktą Nr. SPA-172(16.54)) užfiksuota situacija yra labai pasikeitusi nuo 2017 m. buvusios situacijos (faktinių duomenų patikrinimo vietoje 2017 m. rugpjūčio 17 d. aktas Nr. FAK-2377(16.30)). Matyti, kad 2019 m. jau papildomai pastatytas amfiteatras ir naujai įrengtos konstrukcijos virš terasos. Teismas sutiko su atsakovu, kad Privalomasis nurodymas buvo surašytas dėl 182,78 kv. m medinės terasos su 21,39 kv. m pakyla, tuo tarpu 2019 m. rugpjūčio 23 d. surašant statinio atitikties statinio projektui patikrinimo aktą Nr. SPA-172(16.54)), buvo užfiksuota, kad medinės terasos su medinėmis konstrukcijomis plotas yra 253,8 kv. m, t. y. akivaizdžiai padidėjo ir pačios medinės terasos plotas. Įvertinęs tai, kad šie išvardinti statybos darbai įvykdyti papildomai, palyginus su 2017 m. esama situacija, ir atsižvelgiant į tai, kad prie 2017 m. buvusios medinės terasos papildomai pristatytos konstrukcijos bei padidintas bendras terasos plotas, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo teiginys, jog jis savavališkai pastatytą statinį pašalino jį nugriaudamas ir vietoje jo pastatydamas naują statinį, yra atmestinas kaip neįrodytas.

8. Dėl pareiškėjo argumentų, kad patikrinimo aktas yra visiškai nepagrįstas ir nemotyvuotas, t. y. neatitinkantis VAĮ nuostatoms, kurios taikomos individualiam administraciniam aktui, teismas pažymėjo, kad Privalomojo nurodymo akte yra pateikiamos atlikto patikrinimo metu užfiksuotos aplinkybės ir faktai dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimo rezultatų, tačiau iš jo turinio matyti, kad patikrinimo aktu pareiškėjui jokie įpareigojimai nėra pateikti, todėl jis labiau vertintinas kaip tarpinis procedūros dokumentas nei galutinis sprendimas, sprendžiant dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūroje. Teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad Privalomojo nurodymo aktas, kuris surašytas taikant savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūrą, neatitinka VAĮ 8 straipsnyje keliamų reikalavimų. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas iš esmės neginčija patikrinimo akte nustatytų faktinių aplinkybių.

9. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo panaikinti ginčijamą Sprendimą, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Netenkinęs pareiškėjo skundo pagrindinio reikalavimo, teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio reikalavimo dėl įpareigojimo atsakovą iš naujo įvertinti statytojo veiksmus pagal statybą leidžiantį dokumentą.

III. 9. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą patenkinti.

10. Pareiškėjo manymu, teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, ir į bylą pateiktus įrodymus, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde pareiškėjas akcentuoja, kad:

10.1. 2017 m. rugsėjo 12 d. privalomasis nurodymas Nr. PNSSP-30-170912-00081 buvo įvykdytas – 2019 m. vasario 19 d. gautas statybą leidžiantis dokumentas Nr. LSNS-33-190219-00023, terasa su pakyla buvo nugriauta ir vietoje jos pastatytas naujas statinys, todėl UAB “Pajūrio projektas” atžvilgiu negalėjo būti tęsiamas priverstinis privalomojo nurodymo vykdymas pagal 2017 m. rugsėjo 12 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-30-170912-00081. Po 2019 m. rugpjūčio 22 d. atlikto statinio atitikties projekto sprendiniams patikrinimo vietoje buvo nustatyta, kad statinys neatitinka esminių statinio projekto sprendinių, o tai reiškia, kad turi būti pradėta nauja procedūra dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo ar statybos įteisinimo, o ne tęsiama senoji procedūra, senomis aplinkybėmis konstatuojant, kad privalomasis nurodymas Nr. PNSSP-30-170912-00081 yra neįvykdytas.

10.2. 2019 m. vasario 19 d. statybą leidžiančiame dokumente Nr. LSNS-33-190219-00023 nenurodoma, kad jis skirtas jau esamo statinio įteisinimui. Šis leidimas išduotas naujam statiniui statyti, nes buvęs statinys neatitiko leidime nurodytų naujo statinio matmenų. 2020 m. spalio 15 d. posėdžio metu Vilniaus apygardos administraciniam teismui buvo pateikti papildomi įrodymai – 2017 m. rugsėjo 22 d. administracinio nusižengimo protokolas JA Nr. APS-55(16.11) ir 2019 m. spalio 23 d. administracinio nusižengimo protokolas JA Nr. APS-53(16.11). Iš šių protokolų matyti, kad Inspekcija buvo pradėjusi dvi skirtingas administracinio nusižengimo procedūras. Kadangi, administracinėje teisenoje galioja taisyklė, kad tas pats asmuo negali būti baudžiamas už tą patį pažeidimą, tai galima daryti išvadą, kad pati Inspekcija nustatė, jog tai nėra ta pati statyba, o nauja statyba, todėl surašė naują administracinio nusižengimo protokolą. Šių aplinkybių teismas neįvertino, todėl pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir padarė nepagrįstas išvadas.

11. Atsakovas atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad:

11.1. Palangos miesto savivaldybės administracijai pateiktame 2019 m. sausio 31 d. prašyme išduoti statybą leidžiantį dokumentą Nr. SRA-100-190131-02729 nurodyta, kad šis prašymas teikiamas pasinaudojant galimybe įteisinti savavališką statybą. Taip pat, su prašymu pateiktas pareiškėjo 2018 m. lapkričio 5 d. sumokėtos įmokos už savavališkos statybos įteisinimą sumokėjimą patvirtinantis dokumentas ir savavališkos statybos sąnaudų vertę patvirtinantis dokumentas (pareiškėjo užsakytas savavališkos statybos atliktų darbų statinio ekspertizės aktas Nr. 18-203S, kuriame apskaičiuota įmoka 182,78 kv. m medinei terasa su 21,39 kv. m pakyla įteisinti). Šio prašymo pagrindu buvo išduotas 2019 m. vasario 19 d. statybą leidžiantis dokumentas Nr. LSNS-33-190219-00023. Atsižvelgiant į Statybos įstatymo 27 straipsnio 16 dalies 1 punkto nuostatas, statybą leidžiantis dokumentas gali būti išduodamas tik su savavališkos statybos padarinių šalinimu susijusiems statybos darbams atlikti. Kadangi žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta savavališkos statybos faktas, t. y. savavališkai pastatyta medinė terasa ir nebuvo pašalinti savavališkos statybos padariniai, nagrinėjamu atveju statybą leidžiantis dokumentas galėjo būti išduodamas tik statybos darbams susijusiems su savavališkos statybos pašalinimų, todėl pareiškėjo argumentas, kad 2019 m. vasario 19 d. statybą leidžiantis dokumentas Nr. LSNS-33-190219-00023 buvo išduotas naujo statinio statybai, nesiejant to su savavališkos statybos padarinių įteisinimu, yra nepagrįstas.

11.2. Pareiškėjo minimi administracinio nusižengimo protokolai surašyti skirtingais pagrindais – 2017 m. rugsėjo 22 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. APS-55(16.11) surašytas už tai, kad pareiškėjas pažeidė Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – ir Reglamentas) 3 priedo 1.2 punktą, t. y. savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento, kultūros paveldo vietovėje atliko naujos statybos darbus, tuo tarpu 2019 m. spalio 23 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. APS-53(16.11) surašytas už tai, kad pareiškėjas pažeidė Reglamento 48 punktą, t. y. turėdamas statybą leidžiantį dokumentą, pažeidė esminius statinio projekto sprendinius ir padidino projekte numatytus statinio matmenis bei sumontavo laikančiąsias konstrukcijas, kurios nebuvo numatytos projekte. Paminėtuose administracinio nusižengimo protokoluose nėra vertinama ar tai yra ta pati, ar nauja statyba, pareiškėjas administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas dėl skirtingų pažeidimų, be to aplinkybė, kad pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn, nėra reikšminga. Apeliaciniame skunde nėra nurodyti jokie procesinių ar materialinių normų pažeidimai, kurie būtų pagrindas teismo sprendimą pripažinti nepagrįstu ir naikintinu. Inspekcijos nuomone, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, pareiškėjas pateikia savo subjektyvią nuomonę dėl sprendimo, kuri neturėtų būti pagrindu teismo sprendimui naikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. sausio 8 d. sprendimo Nr. (7.9)-2D-315 teisėtumo ir pagrįstumo bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo įvertinti statytojo veiksmus pagal statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-33-190219-00023 pagrįstumo.

13. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimu UAB „Pajūrio projektas“ skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, jog pareiškėjas neįrodė, kad ji savavališkai pastatytą statinį pašalino jį nugriaudama ir vietoje jo pastatė naują statinį. Taip pat pažymėjo, kad ginčijamas sprendimas yra motyvuotas, t. y. visiškai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus.

14. Pareiškėjas su minėtu teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – UAB „Pajūrio projektas“ skundą patenkinti. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, ir į bylą pateiktus įrodymus, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

15. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

16. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respyblikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ nuostatos. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime išsamiai aptarė aktualias minėtų teisės aktų normas, todėl apeliacinės instancijos teismas šiame sprendime jų nebekartoja.

17. Teisėjų kolegija vertina, jog byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina, kad Privalomasis nurodymas yra įvykdytas, o statinys, dėl kurio buvo nustatytas pažeidimas, nugriautas ir vietoj jo pastatytas naujas statinys. Pareiškėjas Palangos miesto savivaldybės administracijai 2019 m. sausio 31 d. pateiktame prašyme Nr. SRA-100-190131-02729 išduoti statybą leidžiantį dokumentą nurodė, jog šis prašymas teikiamas pasinaudojant galimybe įteisinti savavališką statybą. Taip pat kartu su prašymu buvo pateiktas 2018 m. lapkričio 5 d. sumokėtos įmokos už savavališkos statybos įteisinimą sumokėjimą patvirtinantis dokumentas ir savavališkos statybos sąnaudų vertę patvirtinantis dokumentas, t. y. pareiškėjos užsakytas savavališkos statybos atliktų darbų statinio ekspertizės aktas Nr. 18-203S, kuriame apskaičiuota įmoka 182,78 kv. m medinei terasai su 21,39 kv. m pakyla įteisinti. Be to, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas pripažino, kad jokių įrodymų apie tai, kad statinys buvo nugriautas, o po to pastatytas naujas, nėra. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog savavališkai pastatytą statinį, dėl kurio buvo surašytas savavališkos statybos aktas, buvo siekiama ne nugriauti vykdant Privalomąjį nurodymą, o jį įteisinti, gaunant statybą leidžiantį dokumentą. Šių aplinkybių visuma akivaizdžiai rodo, jog atsakovo pareiškėjui duotas Privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas.

18. Pirmosios isntancijos teismas sprendime išsamiai pasisakė dėl statybos vertinimo kaip naujos ir pareiškėjo teisių pažeidimo. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Šiuo skundo aspektu pabrėžtina, jog priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino bylos duomenis ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, todėl apeliacinės instancijos teismas šioje dalyje pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja.

19. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies nuostatų nepažeidė. Pažymėtina, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstas išvadas.

20. Teisėjų kolegijos vertinimu ginčijamas sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Patikrinimo aktas pagrįstai pirmosios instancijos teismo vertintas kaip tarpinis procedūrinis dokumentas.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė jokių svarių argumentų, kurie galėtų turėti reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai.

22. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas bylai svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai jas ištyrė, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl UAB „Pajūrio projektas“ apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio projektas“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Dalia Višinskienė