2edc6eac-63a5-4002-a4d8-8d007c70bc59 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-6794-821/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05160-2014-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 6 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. Č. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo (toliau - ir LukiÅ¡kių TI-K), priteisti 35 000 Lt (10 136,70 EUR) neturtinei žalai atlyginti.PareiÅ¡kėjas skunde (I t., b. l. 1-5) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2010 m. birželio mėnesio iki 2014 m. periodiÅ¡kai buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Kamerose, kurių plotas apie 7 kv. m, buvo laikomas kartu su dar Å¡eÅ¡iais asmenimis. Ä® kameros plotÄ taip pat įskaičiuotas ir baldų bei sanitarinio mazgo užimamas plotas. Kamerose buvo blogas apÅ¡vietimas, todėl kenkė regėjimui. Dėl ploto kamerose trÅ«kumo tarp nuteistųjų dažnai kyla konfliktai. Atvykus į LukiÅ¡kių TI-K, asmens ir jo daiktų apžiÅ«ra atliekama antisanitarinėmis sÄ lygomis (Å¡alta, neÅ¡varu), daiktai dedami į neÅ¡varias dėžes. PareiÅ¡kėjas turėjo galimybę tik 1 valandÄ per parÄ pasivaikščioti lauke, todėl tokiu bÅ«du buvo pažeidžiamos jo teisės ir Europos komiteto iÅ¡aiÅ¡kinimai.

Kamerose, kuriose buvo kalinamas, drėgna, tamsu ir Å¡alta. PareiÅ¡kėjo teigimu, vienam asmeniui turi bÅ«ti užtikrinamas ne mažesnis nei 5 kv. m., taip pat uždaras tualetas ir kitos žmogaus orumÄ saugančios sÄ lygos. PareiÅ¡kėjas dėl kalinimo sÄ lygų, neatitinkančių teisės aktų reikalavimų, netinkamo pareigÅ«nų elgesio, patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinę depresijÄ , galimybių bendrauti sumažėjimÄ , orumo pažeminimÄ . PatirtÄ neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas įvertino 35 000 Lt, kas atitinka 10 136,70 EUR.Lietuvos valstybę atstovaujantis LukiÅ¡kių TI-K atsiliepimu (I t., b. l. 9-19) prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas nuo 2010-04-02 iki 2013-08-28. Atsakovės atstovas taip pat pateikė duomenis kokiose ir kokio dydžio kamerose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas, kiek asmenų buvo laikoma kartu su pareiÅ¡kėju. Reikalavimams dėl neturtinės žalos atlyginimo prašė taikyti sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Nurodė, kad 2010 m. gegužės 11 d. Kalėjimų direktoriaus įsakymu V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m.

Kai kuriais laikotarpiais vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje visiÅ¡kai atitiko nustatytus reikalavimus.PaaiÅ¡kino, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. LukiÅ¡kių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimÄ .

Maksimalus leistinas LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų skaičius yra 954 asmenys. Tačiau skaičius nuolat virÅ¡ijamas ir gali siekti virÅ¡ 1000 asmenų. DidžiausiÄ dalį čia esančių žmonių sudaro suimtieji, taip pat čia laikomi nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos, nuteistieji, kurie įstaigoje palikti atlikti Å«kio darbus. Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintų suimtųjų izoliavimo reikalavimų.

Stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ .Ä®staigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už tvarkÄ kamerose atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Jiems iÅ¡duodamas reikalingas inventorius. Siekdamas palaikyti Å¡varÄ LukiÅ¡kių TI-K yra sudaręs sutartį su bendrove, kuri atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ , profilaktinius patikrinimus.

Kamerų remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji dažnai patys piktybiÅ¡kai niokoja ir gadina kamerose esantį turtÄ , todėl dažnai vėl tenka daryti pakartotinį remontÄ . LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natÅ«raliai per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės.Pažymėjo, kad skundas grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo.

Nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos. PareiÅ¡kėjas skundo reikalavimams pagrįsti nepateikė įrodymų, o nurodyti neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai susiję su jo paties elgesiu, kadangi tai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė.Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu (II t., b. l. 66-69) su skundu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų, jog LukiÅ¡kių TI-K bÅ«tų sÄ moningai siekęs nežmoniÅ¡kai su juo elgtis. PareiÅ¡kėjas skunde iÅ¡ esmės nurodė tik vienÄ esminį pažeidimÄ â€“ gyvenamojo ploto trÅ«kumÄ , todėl kalinimo sÄ lygos buvo patenkinamos ir negalėjo sukelti žymių nepatogumų. PareiÅ¡kėjas dėl netinkamų laikymo sÄ lygų į Kalėjimų departamentÄ prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) ginčui aktualiu laikotarpiu nesikreipė.

Siekdamas žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjas privalo įrodyti visas aplinkybes ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus, tačiau pareiÅ¡kėjas jokių objektyvių įrodymų nepateikė, aplinkybių, galinčių patvirtinti jam tariamai padarytÄ Å¾alÄ nedetalizavo, praÅ¡omo priteisti žalos dydžio nepagrindė. Teigia, kad pareiÅ¡kėjas nepatyrė skunde nurodytų iÅ¡gyvenimų, fizinių nepatogumų, papildomo diskomforto bei gyvenimo kokybės pablogėjimo. Neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das.

Teisės pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Teigia, kad ne visais atvejais tam, kad bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. PareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K laikomas tokiomis pačiomis sÄ lygomis kaip ir kiti asmenys, jokių iÅ¡imčių, kad bÅ«tų pablogintas jo buvimas įstaigoje nėra. PraÅ¡ydamas priteisti neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas remiasi abstrakčiais teiginiais ir nesistengia pagrįsti bei konkrečiai įvardyti valstybės kaltės, priežastinio ryÅ¡io tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas nepagrįstai ilgai, manydamas, jog pažeistos jo teisės, jų negynė, skundÄ teismui pateikė praėjus daugiau kaip 4 metams nuo ginčui aktualaus laikotarpio pradžios, t. y. praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui pareikÅ¡ti ir nepraÅ¡o jo atnaujinti, todėl praÅ¡o pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikyti ieÅ¡kinio senatį.Atsakovės atstovas, vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartį (II t., b. l. 153), pateikė duomenis apie kratos atlikimo sÄ lygas, sanitarinio mazgo įrengimÄ , taip pat pateikė paaiÅ¡kinimus dėl sÄ lygų sudarymo bÅ«ti gryname ore (II t., b. l. 160-162).

Posėdžio metu pareiÅ¡kėjas skundÄ palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai pažymėjo, kad perpildytose kamerose trÅ«ko oro, vietos prie stalo, todėl teko valgyti atÅ¡alusį maistÄ . Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo (suėmimo vykdymo) sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K, laikotarpiu nuo 2010-04-02 iki 2013-08-28. PareiÅ¡kėjo teigimu, suėmimo vykdymo laikotarpiu jis buvo laikomas nežmoniÅ¡komis, kankinančiomis ir orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis.

VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovės atstovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo praÅ¡o taikyti 3 metų senaties terminÄ (I t., b. l. 9-19, II t., b. l. 66-69). Pagal CK 1.124 straipsnio ir 1.131 straipsnio 1 dalį, ieÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį, o ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti.

CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ .

IeÅ¡kinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja.Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo teismui iÅ¡siųstas 2014 m. lapkričio 27 d. (vokas, I t., b. l. 6), todėl reikalavimai dėl žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2010-04-02 iki 2011-11-27 pareikÅ¡ti praleidus CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį, pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimÄ teismine tvarka.

Ginčo Å¡aliai reikalaujant taikyti ieÅ¡kinio senatį, teismas ex officio patikrina ne tik tai, ar taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminÄ atnaujinti. CK neįtvirtinta konkrečių ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo pagrindų (ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių) sÄ raÅ¡o. Jame taip pat neįvardyta kriterijų, pagal kuriuos galima bÅ«tų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2009-09-24 nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).

IeÅ¡kinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimÄ , jeigu per šį laiko tarpÄ suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu apginti pažeistÄ teisę. IeÅ¡kinio senaties institutas negali bÅ«ti vertinamas kaip vienaÅ¡alis, t. y. nustatytas tik vienos civilinio teisinio santykio Å¡alies interesais. Ä®statymas, nustatydamas laiko tarpÄ , per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimÄ , siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumÄ , bet ir sukurti stabilius civilinius teisinius santykius.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad ieÅ¡kinio senaties terminas nesukuria asmeniui materialiųjų teisių, tačiau per įstatyme nustatytÄ terminÄ suteikia tokiai teisei gynybÄ nuo pažeidimų. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 str. 1 d.), į šį pažeidimÄ per visÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigÄ nereaguoja ir nereiÅ¡kia ieÅ¡kinio, tai kita civilinio teisinio santykio Å¡alis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista.

Teisinio santykio Å¡alis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieÅ¡kinio senaties terminu, jei kita Å¡alis nepateisinamai ilgÄ laikÄ neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo paÅ¡alinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės, kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginė senaties termino funkcija) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-342-686/2016; kt.).PareiÅ¡kėjas delsimÄ kreiptis į teismÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo apeliaciniame skunde (II t., b. l. 91-93) grindė tuo, kad neturi pakankamai teisinių žinių, jam trÅ«ksta informacijos kaip galėtų apginti savo teises, tuo metu vykdo teismo posėdžiai.

Teigė, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) sprendimai dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio taikymo neiÅ¡versti į lietuvių kalbÄ , todėl ilgai negalėjo su jais susipažinti. Pažymėjo, kad Konvencija senaties termino nenustato, todėl tokio termino negali nustatyti ir nacionalinė teisė. Vertinant nurodytų argumentų pagrįstumÄ , pažymėtina, kad patirtÄ neturtinę žalÄ Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ Konvencijos 3 straipsnio pažeidimų, teigdamas, kad jo kalinimo (suėmimo vykdymo) sÄ lygos buvo nežmoniÅ¡kos, kankinančios, žeminančios žmogaus orumÄ . Pažymėtina, kad asmuo turi suprasti, jog su juo yra elgiamasi netinkamai, jis žeminamas ir kankinamas.

Jei pareiÅ¡kėjas jautė Konvencijos 3 straipsnį atitinkantį diskomfortÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas visÄ nustatytÄ laikotarpį suvokė ar turėjo suvokti, jog jo teisės gali bÅ«ti pažeidžiamos kankinant ir tai sudaro pagrindÄ kreiptis į teismÄ . Neigiami dvasiniai iÅ¡gyvenimai, sudarantys neturtinės žalos turinį pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, jaučiami nepriklausomai nuo suėmimo vykdymÄ reglamentuojančių teisės aktų turinio, todėl įstatymų nežinojimas, netinkamas jų nuostatų suvokimas, teisinių žinių stoka nepateisina delsimo kreiptis į teismÄ .

Be kita ko, tiek Konvencija, tiek su neturtinės žalos atlyginimu susiję nacionalinės teisės aktai, taip pat nacionalinių teismų formuojama praktika, paskelbti lietuvių kalba, todėl pareiÅ¡kėjas turėjo visas galimybes susipažinti su jam aktualiu teisiniu reglamentavimu ir teismine praktika. Konvencija nereglamentuoja neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir ieÅ¡kinio senaties klausimų, o Europos Žmogaus Teisių Teismas suteikia nacionalinėms valstybėms nuožiÅ«ros laisvę nustatyti, kokių priemonių ketinama imtis norint užtikrinti efektyvų naudojimÄ si konkrečia teise ar laisve ir tai lemia nacionalinės teisės vertinimÄ ir taikymÄ .

EŽTT taip pat yra pastebėjęs, jog neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieÅ¡kinio senatis - bendras susitariančių valstybių nacionalinės teisės bruožas. Toks senaties įtvirtinimas užtikrina teisinį stabilumÄ , baigtumÄ , saugo Å¡alis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali bÅ«ti sunku paneigti, įrodymams tapus nepatikimais laikui bėgant (žr. EŽTT 1996 m. spalio 22 d. sprendimÄ Stubbings ir kiti prieÅ¡ Jungtinę Karalystę).

Atsižvelgiant į paminėtÄ EŽTT praktikÄ aiÅ¡kinant Konvencijos nuostatas ir jų taikymÄ , pareiÅ¡kėjo skundo argumentai, jog ieÅ¡kinio senatis dėl Konvencijos pažeidimų nenumatyta ir/ar negali bÅ«ti taikoma, atmestini kaip nepagrįsti. IÅ¡dėstytų aplinkybių kontekste pripažintina, kad pareiÅ¡kėjas nenurodė jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių laiku realizuoti teisę į teisminę gynybÄ . Byloje taip pat nėra duomenų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas iki ieÅ¡kinio senaties termino pabaigos negalėjo tinkamai ginti savo galimai pažeistų teisių.

Teismas, atsižvelgęs į atsakovės atstovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimuose į skunda suformuluotÄ reikalavimÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį, byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartÄ teismų praktikÄ , įvertinęs įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimui priteisti jam nuo 2010-04-02 iki 2011-11-27 galimai padarytÄ neturtinę žalÄ taikytina ieÅ¡kinio senatis ir pareiÅ¡kėjo skundas Å¡ioje dalyje atmestinas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalÄ už laikotarpį nuo 2011-11-27 iki 2013-08-28. IÅ¡ nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikytas periodiÅ¡kai. Laikotarpiu, kuriam netaikomas ieÅ¡kinio senaties terminas, pareiÅ¡kėjas į LukiÅ¡kių TI-K pirmÄ kartÄ atvyko 2012-02-03, nuo 2011-11-27 iki 2012-02-02 (įskaitytinai) buvo kitose tardymo įstaigose, todėl reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ nagrinėjamas už laikotarpį nuo 2012-02-03 iki 2013-08-28 (toliau – ir ginčo laikotarpis).Kaip jau buvo minėta, pareiÅ¡kėjas 2012 m. pirmÄ kartÄ Ä¯ LukiÅ¡kių TI-K atvyko vasario 3 d. ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 116, kurios plotas - 7,49 kv. m. (5 asmenys kameroje).

Toje pačioje kameroje pareiÅ¡kėjas laikytas iki 2012-02-06 (2012-02-04 kameroje ryte laikyti 5 asmenys, vakare 1 asmuo, kitomis dienomis kameroje buvo 1 asmuo). 2012-02-07 pareiÅ¡kėjas iÅ¡vyko į Alytaus pataisos namus.2012-02-22 atvyko iÅ¡ Alytaus pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 119, kurios plotas -7,31 kv. m. (1 asmuo kameroje). TÄ pačiÄ dienÄ perkeltas į kamerÄ Nr. 274, jos plotas - 7,84 kv. m. (4 asmenys kameroje). 2012-02-23 iÅ¡vyko į Å iaulių tardymo izoliatorių.2012-03-02 atvyko iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 111,plotas - 7,45 kv. m. (5 asmenys kameroje). 2012-03-03 perkeltas į kamerÄ Nr. 399, kurios plotas - 31,61 kv. m. (ryte - 5, vakare - 10 asmenų kameroje).

Kameroje Nr. 399 pareiÅ¡kėjas laikytas iki 2012-03-05 (10 asmenų kameroje). 2012-03-06 iÅ¡vyko į Alytaus pataisos namus.2012-03-27 atvyko iÅ¡ Alytaus areÅ¡tinės ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 204, jos plotas - 6,90kv. m. (1 asmuo kameroje). 2012-03-28 perkeltas į kamerÄ Nr. 108, jos plotas - 7,38 kv. m. (kameroje ryte buvo 1, vakare - 3 asmenys). 2012-03-29 iÅ¡vyko į Å iaulių tardymo izoliatorių.2012-04-17 atvyko iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 115,jos plotas - 7,45 kv. m. (4 asmenys kameroje), vėliau perkeltas į kamerÄ Nr. 404, kurios plotas -17,02 kv. m. (vakare - 4 asmenys kameroje).

Toje pačioje kameroje pareiÅ¡kėjas laikytas ir 2012-04-18 (ryte - 2, vakare - 6 asmenys kameroje). 2012-04-19 iÅ¡vyko į TelÅ¡ių areÅ¡tinę.2012-04-25 atvyko iÅ¡ TelÅ¡ių areÅ¡tinės ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 122, kurios plotas - 7,38 kv. m. (5 asmenys kameroje). 2012-04-26 perkeltas į kamerÄ Nr. 400, jos plotas - 40,40 kv. m. (1 asmuo kameroje). 212-04-27 perkeltas į kamerÄ Nr. 111, plotas - 7,45 kv. m. (ryte 2, vakare - 4 asmenys kameroje). Toje pačioje kameroje laikytas iki 2012-04-29 (kameroje laikytų asmenų skaičius kito nuo 3 iki 4). 2012-04-30 iÅ¡vyko į Alytaus areÅ¡tinę.2012-06-05 atvyko iÅ¡ Alytaus areÅ¡tinės ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 108, jos plotas - 7,38 kv. m. (6 asmenys kameroje). 2012-06-06 iÅ¡vyko į Å iaulių tardymo izoliatorių.2012-07-17 atvyko iÅ¡ Alytaus areÅ¡tinės ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 111, kurios plotas - 7,45 kv. m. (6 asmenys kameroje), vėliau perkeltas į kamerÄ Nr. 274, jos plotas - 7,84 kv. m. (1 asmuo kameroje).

Kameroje Nr. 274 pareiÅ¡kėjas laikytas iki 2012-07-23 (4 asmenys kameroje). 2012-07-24 iÅ¡vyko į Alytaus pataisos namus.2012-08-21 atvyko iÅ¡ Alytaus pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 114, jos plotas -7,31 kv. m. (5 asmenys kameroje). 2012-08-22 iÅ¡vyko į Å iaulių tardymo izoliatorių.2012-08-28 atvyko iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 115,jos plotas - 7,45 kv. m. (6 asmenys kameroje). 2012-08-29 perkeltas į kamerÄ Nr. 400, kurios plotas - 40,40 kv. m. (ryte - 1, vakare - 7 asmenys kameroje).

Toje pačioje kameroje laikytas iki 2012-09-03 (laikytų asmenų skaičius kito nuo 4 iki 11). 2012-09-04 perkeltas į kamerÄ Nr. 391, jos plotas - 34,27 kv. m. (ryte - 1, vakare - 2 asmenys kameroje). 2012-09-05 perkeltas į kamerÄ Nr. 400, plotas - 40,40 kv. m. (ryte - 1, vakare - 6 asmenys kameroje). 2012-09-06 iÅ¡vyko į Å iaulių tardymo izoliatorių.2012-09-14 atvyko iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 116,plotas - 7,49 kv. m. (6 asmenys kameroje). 2012-09-15 perkeltas į kamerÄ Nr. 400, plotas - 40,40 kv. m. (ryte - 6, vakare - 12 asmenų kameroje).

Kameroje Nr. 400 pareiÅ¡kėjas laikytas iki 2012-09-18 (laikytų asmenų skaičius kito nuo 10 iki 12). 2012-09-18 iÅ¡vyko į Alytaus pataisos namus.2012-09-25 atvyko iÅ¡ Alytaus pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 108, jos plotas -7, 38 kv. m. (6 asmenys kameroje). 2012-09-26 perkeltas į kamerÄ Nr. 389, kurios plotas - 26,63 kv. m. (ryte - 1, vakare - 4 asmenys kameroje). Toje pačioje kameroje laikytas iki 2012-09-30 (laikytų asmenų skaičius kito nuo 3 iki 4). 2012-10-01 iÅ¡vyko į Å iaulių tardymo izoliatorių.             2012-10-10 atvyko iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 115,plotas - 7,45 kv. m. (3 asmenys kameroje). 2012-10-11 perkeltas į kamerÄ Nr. 400, plotas - 40,40 kv. m. (ryte - 3, vakare - 5 asmenys kameroje).

Kameroje Nr. 400 pareiÅ¡kėjas laikytas iki 2012-10-15 (laikytų asmenų skaičius kito nuo 5 iki 12). 2012-10-16 iÅ¡vyko į Alytaus pataisos namus.             2012-11-20 atvyko iÅ¡ Alytaus areÅ¡tinės ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 111, plotas - 7,45kv. m. (1 asmuo kameroje), vėliau perkeltas į kamerÄ Nr. 398, kurios plotas - 32,33 kv. m.(1 asmuo kameroje). Kameroje Nr. 398 laikytas iki 2012-11-26 (1 asmuo kameroje). 2012-11-27 iÅ¡vyko į Alytaus areÅ¡tinę.             2012-12-04 atvyko iÅ¡ Alytaus areÅ¡tinės ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 119, plotas - 7,31kv. m. (3 asmenys kameroje). 2012-12-05 perkeltas į kamerÄ Nr. 310, jos plotas - 7,77 kv. m. (laikytų asmenų skaičius kito nuo 3 iki 4).

Toje pačioje kameroje pareiÅ¡kėjas laikytas iki 2012-12-10 (kameroje laikytų asmenų skaičius kito nuo 3 iki 4). 2012-12-11 iÅ¡vyko į Alytaus pataisos namus.             2013-01-02 atvyko iÅ¡ Alytaus pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 115, plotas -7,45 kv. m., (3 asmenys kameroje). 2013-01-03 iÅ¡vyko į Å iaulių tardymo izoliatorių.             2013-01-23 atvyko iÅ¡ Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 117,jos plotas - 7,31 kv. m. (6 asmenys kameroje). 2013-01-24 perkeltas į kamerÄ Nr. 262, jos plotas - 7,86 kv. m. (ryte - 1, vakare - 4 asmenys kameroje).

Toje pačioje kameroje laikyta iki 2013-02-12 (kameroje laikytų asmenų skaičius kito nuo 3 iki 4). 2013-02-13 iÅ¡vyko į Å iaulių tardymo izoliatorių.             2013-02-19 atvyko iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 111,jos plotas – 7,45 kv. m. (4 asmenys kameroje), vėliau perkeltas į kamerÄ Nr. 311, kurios plotas -7,75 kv. m. (3 asmenys kameroje). Kameroje Nr. 311 laikytas iki 2013-02-25 (4 asmenys kameroje). 2013-02-26 iÅ¡vyko į Alytaus areÅ¡tinę.             2013-03-12 atvyko iÅ¡ Alytaus areÅ¡tinės ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 112, jos plotas - 7,28kv. m. (6 asmenys kameroje). 2013-03-13 perkeltas į kamerÄ Nr. 263, plotas - 7,83 kv. m. (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje).

Toje pačioje kameroje laikytas iki 2013-03-17 (4 asmenys kameroje). 2013-03-18 perkeltas į kamerÄ Nr. 314, plotas - 7,58 kv. m. (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje), kurioje laikytas iki 2013-03-27 (laikytų asmenų skaičius kito nuo 3 iki 4). 2013-03-28 iÅ¡vyko į Kauno tardymo izoliatorių.             2013-04-03 atvyko iÅ¡ Kauno tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 107,plotas - 7,38 kv. m. (4 asmenys kameroje). 2013-04-04 perkeltas į kamerÄ Nr. 262, jos plotas - 7,86 kv. m., kurioje laikytas iki 2013-04-08 (laikytų asmenų skaičius kito nuo 3 iki 4). 2013-04-09 perkeltas į kamerÄ Nr. 268, plotas - 7,30 kv. m. (ryte - 1, vakare - 2 asmenys kameroje).

Toje pačioje kameroje laikytas iki 2013-04-11 (4 asmenys kameroje). 2013-04-12 perkeltas į kamerÄ Nr. 379, jos plotas - 6,94 kv. m. (2 asmenys kameroje). Toje pačioje kameroje laikytas iki 2013-04-22 (laikytų asmenų skaičius kito nuo 2 iki 3). 2013-04-23 iÅ¡vyko į Alytaus areÅ¡tinę.             2013-05-10 atvyko iÅ¡ Alytaus areÅ¡tinės ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 397, jos plotas - 20,14kv. m., (3 asmenys kameroje), kurioje laikytas iki 2013-05-15 (laikytų asmenų skaičius kito nuo 3 iki 4). 2013-05-16 iÅ¡vyko Kauno tardymo izoliatorių.

             2013-06-11 atvyko iÅ¡ Kauno tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 111,plotas - 7,45 kv. m., (2 asmenys kameroje), vėliau perkeltas į kamerÄ Nr. 398, jos plotas -32,33 kv. m., (1 asmuo kameroje). Toje pačioje kameroje laikytas iki 2013-06-17 (2013-06-12, 2013-06-13 ir 2013-06-14 (ryte) kameroje buvo 2 asmenys, kitomis dienomis laikytų asmenų skaičius kito nuo 5 iki 6). 2013-06-18 iÅ¡vyko į Alytaus pataisos namus.             2013-07-09 atvyko iÅ¡ Alytaus pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 113, kurios plotas - 6,43 kv. m. (1 asmuo kameroje). 2013-07-10 iÅ¡vyko į Å iaulių tardymo izoliatorių.             2013-07-17 atvyko iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 121, plotas - 7,38 kv. m. (4 asmenys kameroje). 2013-07-18 perkeltas į kamerÄ Nr. 356, jos plotas - 8,31 kv. m. (1 asmuo kameroje). 2013-07-19 perkeltas į kamerÄ Nr. 388, jos plotas - 26,96 kv. m. (1 asmuo kameroje).

Kameroje Nr. 388 laikytas iki 2013-07-23 (laikytų asmenų skaičius kito nuo 3 iki 4). 2013-07-23 iÅ¡vyko į Alytaus pataisos namus.2013-08-27 atvyko iÅ¡ Alytaus pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 206, jos plotas - 6,90 kv. m. (1 asmuo kameroje). 2013-08-28 iÅ¡vyko į Mažeikių areÅ¡tinę.Minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartÄ rėmėsi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje suformuota doktrinine nuostata, jog kameros erdvės trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo ,,žeminančios“ Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio požiÅ«riu (žr., pvz., LVAT 2013 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-1222/2013).Nuo 2010 m. gegužės 14 d.

įsigaliojusio Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas) 1.3.1 punktas nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

EŽTT praktikoje ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra nustatyto reikalavimo eliminuoti užstatytÄ gyvenamÄ jį plotÄ , skaičiuojant minimalų gyvenamÄ jį plotÄ (žr., pvz. LVAT 2015 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2215-520/2015, 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2227-520/2016 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad LukiÅ¡kių TI-K kiekvienam kalinamajam privalo tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m. kameros ploto, o Å¡is reikalavimas nustatytas Ä®sakyme, todėl nacionaliniai teismai remiasi bÅ«tent Å¡iuo standartu (žr., pvz., LVAT 2015 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1279-442/2015; 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-858/2015).Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ginčo laikotarpiu (nuo 2012-02-03 iki 2013-08-28, t. y. 572 dienos) pareiÅ¡kėjas į LukiÅ¡kių TI-K buvo atvykęs 25 kartus (toliau – periodai) ir Å¡ioje tardymo izoliatoriuje praleido 152 dienas (1 periodas nuo 2012-02-03 iki 2012-02-07 (4 dienos); 2 periodas nuo 2012-02-22 iki 2012-02-23 (1 diena); 3 periodas 2012-03-02 iki 2012-03-06 (4 dienos); 4 periodas nuo 2012-03-27 iki 2012-03-29 (2 dienos); 5 periodas nuo 2012-04-17 iki 2012-04-19 (2 dienos); 6 periodas nuo 2012-04-25 iki 2012-04-30 (5 dienos); 7 periodas nuo 2012-06-05 iki 2012-06-06 (1 diena); 8 periodas nuo 2012-07-17 iki 2012-07-24 (7 dienos); 9 periodas nuo 2012-08-21 iki 2012-08-22 (1 diena); 10 periodas nuo 2012-08-28 iki 2012-09-06 (9 dienos); 11 periodas nuo 2012-09-14 iki 2012-09-18 (4 dienos); 12 periodas nuo 2012-09-25 iki 2012-10-01 (6 dienos); 13 periodas nuo 2012-10-10 iki 2012-10-16 (6 dienos); 14 periodas nuo 2012-11-20 iki 2012-11-27 (7 dienos); 15 periodas nuo 2012-12-04 iki 2012-12-11 (7 dienos); 16 periodas 2013-01-02 iki 2013-01-03 (1 diena); 17 periodas nuo 2013-01-23 iki 2013-02-13 (21 diena); 18 periodas nuo 2013-02-19 iki 2013-02-26 (7 dienos); 19 periodas nuo 2013-03-12 iki 2013-03-28 (16 dienų); 20 periodas nuo 2013-04-03 iki 2013-04-23 (20 dienų); 21 periodas nuo 2013-05-10 iki 2013-05-16 (6 dienos); 22 periodas nuo 2013-06-11 iki 2013-06-18 (7 dienos); 23 periodas nuo 2013-07-09 iki 2013-07-10 (1 diena); 24 periodas nuo 2013-07-17 iki 2013-07-23 (6 dienos); 25 periodas nuo 2013-08-27 iki 2013-08-28 (1 diena); (4+1+4+2+2+5+1+7+1+9+4+6+6+7+7+1+21+7+16+20+6+7+1+6+1 = 152).

Kitomis ginčo laikotarpio dienomis pareiÅ¡kėjas buvo iÅ¡vykęs į kitas laisvės atėmimo (tardymo įstaigas).Ginčui aktualiu laikotarpiu minimalus kameros plotas tenkantis vienam asmeniui atitiko 53,5 dienas (1 periodu atitiko 2,5 dienas, t. y. 2012-02-04 dalį dienos (skaičiuojama 0,5), 2012-02-05, 2012-02-06; 2 periodu atitiko 0,5 dienos 2012-02-22; 3 periodu atitiko 0,5 dienos 2012-03-03; 4 periodu atitiko 1,5 dienos, t. y. 2012-03-27 ir 2013-03-28 dalį dienos; 5 periodu atitiko 1 dienÄ , t. y. 2014-04-17 ir 2014-04-18 po dalį dienos; 6 periodu atitiko 1,5 dienos, t. y. 2014-04-26 ir 2012-04-27 dalį dienos; 7 periodu atitiko 0; 8 periodu atitiko 0,5 dienos 2012-07-17; 9 periodu atitiko 0; 10 periodu atitiko 8 dienos, t. y. nuo 2012-08-29 iki 2012-09-05; 11 periodu atitiko 1,5 dienos, t. y. dalį dienos 2012-09-15 ir 2012-09-17 (visÄ dienÄ ); 12 periodu atitiko 5 dienas, t. y. nuo 2012-09-26 iki 2012-09-30; 13 periodu atitiko 3 dienas, t. y. 2012-10-11, 2012-10-12, 2012-10-13 dalį dienos, 2012-10-15 dalį dienos; 14 periodu atitiko 7 dienas, t. y. nuo 2012-11-20 iki 2012-11-26; 15 ir 16 periodais atitiko 0 dienų; 17 periodu atitiko 0,5 dienos 2013-01-24; 18 ir 19 periodu atitiko 0 dienų; 20 periodu atitiko 0,5 dienos 2013-04-09; 21 periodu atitiko 6 dienas, t. y. nuo 2013-05-10 iki 2013-05-15; 22 periodu atitiko 7 dienas, t. y. nuo 2013-06-11 iki 2013-06-17; 23 periodu atitiko 1 dienÄ , t. y. 2013-07-09; 24 periodu atitiko 5 dienas, t. y. nuo 2013-07-18 iki 2013-07-22; 25 periodu atitiko 1 dienÄ 2013-08-27).

Kitas 98,5 dienas vienam asmeniui tenkanti ploto norma buvo pažeista (152-53,5= 98,5), pareiÅ¡kėjui teko 1,49 – 3,47 kv. m. kameros ploto. Ginčai dėl saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos užtikrinimo susiję ne tik su pakankamo gyvenamųjų patalpų ploto suteikimu, bet ir su kitais fiziniais kalinimo sÄ lygų aspektais – kameros oro temperatÅ«ra, vėdinimu, apÅ¡vietimu, sanitarine įranga, higiena, ir kt. Daugelį Å¡ių klausimų ginčui aktualiu laikotarpiu reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 76:2010).PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad jo laikymo sÄ lygos neatitiko higienos normų reikalavimų, buvo Å¡alta, drėgna, tamsu, trÅ«ko oro, neÅ¡varu.Pagal Higienos normos HN 76:2010 24 punktÄ , gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Kamerose turi būti įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx (Higienos norma HN 76:2010 22 punktas). Laisvės atėmimo (kardomojo kalinimo) vietų gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro santykinę drėgmę ir oro judėjimo greitį nustato Higienos normos HN 76:2010 26 punktas. Pagal šio punkto nuostatas, santykinė oro drėgmė šiltuoju metu laiku turėtų būti 35-65 proc., oro judėjimo greitis 0,15-0,25 proc., šaltuoju metų laiku santykinė oro drėgmė neturi viršyti – 35-60 proc., oro judėjimo greitis – 0,05 -0,15 proc.

Kameros temperatūra šiltuoju metų laiku turėtų būti 18-28 ?C, šaltuoju metų periodu - 18-22 ?C. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta - 200 lx (Higienos norma HN 76:2010 22 punktas). Higienos normos HN 76:2010 56, 60 punktai įpareigoja, laisvės atėmimo įstaigas užtikrinti, kad kamerose nebūtų graužikų ir kitų buitinių parazitų, ant kamerų sienų ir lubų nebūtų pelėsio. Laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos, patalpos, įrenginiai ir baldai turi būti švarūs (Higienos norma HN 76:2010 28, 54 punktai).

Iš byloje esančių patikrinimo aktų (pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K ar jam artimais laikotarpiais nuo 2012 metų), matyti, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras, kamerose kuriose buvo laikytas pareiškėjas, nustatė apšvietimo, drėgmės ir temperatūros rodiklių pažeidimų (I t., b. l. 62-63, 67-70, 74-77, 103-111, 116-118, 119-121, 158-161, II t., b. l. 8-13; 27-28, 47-48). Patikrinimų metu taip pat nustatyta pelėsio požymių (I t.. b. l., 162-164, 169-171), švaros neužtikrinimo ir remonto reikalingumo atvejų (I t., b. l. 100-102, 169-172, 194-195, 198, II t., b. l. 14-15, 19-21, 53-55), vienoje iš kamerų buvo išimtas stiklas (I t., 103-111).

Gyvenamosios patalpos pritaikytos natÅ«raliam vėdinimui per langÄ (I t., b. l. 67-70, 91-92, 93-95,116-115, 119-121, 163, 175-177, 181-184, II t., b. l. 49-50). Patikrinimų metu buitinių parazitų nenustatyta (I t., b. l. 93-94, 158-159). Atsižvelgiant nurodytas aplinkybes, ginčui aktuliu laikotarpiu nustatytų higienos pažeidimų visumÄ ir jų pobÅ«dį, pripažintina, kad pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygos ne visada atitiko higienos normų reikalavimų (nustatyti Higienos normos HN 76:2010 22, 26, 28, 54, 56, 60 punktų pažeidimai).

Pareiškėjas teigia, kad jam nebuvo neužtikrinamas uždaras tualetas.Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Eksploatavimo taisyklės), patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176, 16.5 punkte nustatyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas.

Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 -metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Atsakovės atstovas paaiškino, kad tualetai nuo likusio kameros ploto atskirti sienele, ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio.

Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Higienos normos HN 76:2010 reikalavimus (II t., b. l. 160-162). Tačiau dalinis tualeto atskyrimas, kai pareiÅ¡kėjas toje pačioje kameroje buvo laikomas kartu su kitais asmenimis, teismo vertinimu, pažeidė jo teisę į privatumÄ , žemino orumÄ , neabejotinai kėlė diskomfortÄ ir kitus neigiamus potyrius. Pažymėtina, kad pagal Europos žmogaus teisių teismo praktikÄ , nacionalinės institucijos turi pareigÄ suteikti prieigÄ prie sanitarinių įrenginių, kurie bÅ«tų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu bÅ«du, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumÄ .

Tik iÅ¡ dalies uždara tualeto zona, kurioje laikomas daugiau nei vienas kalinys, taip pat gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida, pripažįstami nepriimtinais (2013 m. balandžio 25 d. sprendimas byloje Canali prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 40119/09; 2015 m. kovo 10 d. sprendimas byloje Varga ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ 81, 82, 90 punktai, pareiÅ¡kimų Nr. 14097/12, 45135/12, 73712/12, 34001/13, 44055/13 ir 64586/13). PareiÅ¡kėjas taip pat skundžiasi tuo, kad kamerose trÅ«ksta vietos sėdėti prie stalo, todėl turėjo valgyti atÅ¡alusį maistÄ .

Eksploatavimo taisyklių 14.6-14.8 punktuose nustatyta, kad tardymo izoliatorių kameroje privalo bÅ«ti prie grindų pritvirtintos metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali bÅ«ti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti, viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti, spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti. Ä®vertinus kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas plotÄ , juose įrengtų miegamųjų vietų skaičių ir aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu teko bÅ«ti perpildytose kamerose, tikėtina, jog tuo metu galėjo trÅ«kti ir tam tikro inventoriaus.PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodė, kad asmens apžiÅ«ros (kratos) daromos antisanitarinėmis sÄ lygomis (Å¡alta, purvina ir pan.).

Kartos atlikimo tvarkÄ iki 2014-09-13 reglamentavo Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcija (toliau – Instrukcija), patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4/07-130. Suimtojo arba nuteistojo krata – tai jo drabužių, avalynės, turimų su savimi daiktų bei kÅ«no apieÅ¡kojimas siekiant surasti daiktus, kuriuos jam turėti draudžiama (Instrukcijos 143 punktas). Suimtųjų ir nuteistųjų krata skirstoma į visÄ (iÅ¡rengiant) ir dalinę (neiÅ¡rengiant).

JÄ atlieka tos pačios lyties kaip suimtasis ar nuteistasis asmuo (Instrukcijos 144 punktas). Suimtiesiems ir nuteistiesiems visa krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietÄ , taip pat iÅ¡vykstant iÅ¡ jos (Instrukcijos 145.1 punktas). Visa asmens krata atliekama specialioje patalpoje. Atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui atvykstant ir iÅ¡vykstant iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai privalėjo atlikti visÄ (iÅ¡rengiant) kratÄ . Asmens ir daiktų patikrinimo metu pareiÅ¡kėjas A.

Č. jokių pretenzijų nereiÅ¡kė. Å iÄ aplinkybę patvirtina LukiÅ¡kių TI-K kaltinamojo (nuteistojo) kratų, atliktų pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu, protokolai (III t. b. l. 116-163). Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad krata buvo atliekama pažeidžiant Instrukcijoje nustatytÄ tvarkÄ . Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamo kartų atlikimo atmestini kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas teigia, kad galimybė tik vienÄ valandÄ per dienÄ pasivaikščioti lauke prieÅ¡tarauja Europos komiteto prie kankinimÄ ir kitokį žiaurų elgesį iÅ¡aiÅ¡kinimui, kuriame nurodyta, kad suimtasis ar nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip aÅ¡tuonias valandas praleisti lauke.

Pažymėtina, kad prieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėjas, Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ praneÅ¡ime, 8 valandų ar ilgesnis laikotarpis rekomenduojamas ne kardomojo kalinimo įstaigose laikomų asmenų pasivaikščiojimui lauke, o jų užimtumui atitinkamomis veiklomis ne jų kamerose. PareiÅ¡kėjas pripažįsta, kad jam buvo suteikta teisė kasdien bÅ«ti gryname ore ne mažiau nei vienÄ valandÄ , todėl pažeidimas nenustatytas.

Byloje taip pat nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti pareiÅ¡kėjo abstrakčiai nurodytas aplinkybes dėl tyčinių LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų konfliktinių situacijų provokacijų ir kito galimai netinkamo elgesio su pareiÅ¡kėju. PareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ dėl netinkamo pareigÅ«nų elgesio nesikreipė (II t., b. l. 163-175). Grįsdamas neturtinės žalos atsiradimÄ pareiÅ¡kėjas nurodė, kad dėl netinkamų jo laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K pablogėjo regėjimas, tačiau asmens sveikatos istorijoje duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų dėl to kreipęsi į gydytojus nėra (II t., b. l. 178-20, III t., b. l. 1-75).

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99). AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnyje nustatyta, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė.

Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., 2001-04-21 sprendimas byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95). Atsižvelgdamas į nurodytÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ , konstatuotina, kad vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja iÅ¡vadÄ , jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis, tokiu atveju turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į kitas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui konstatuoti reikÅ¡mingas aplinkybes, t. y. kalinimo netinkamomis sÄ lygomis trukmę, jo fizinį ir psichinį poveikį, nukentėjusiojo lytį, amžių bei jo sveikatos bÅ«klę.

Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Nr. A822-1427/2013, Nr. A822-1395/2013). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikytas 152 dienas, iš jų 98,5 dienas jam nebuvo užtikrintinas teisės aktuose nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamasis plotas. Būnant Lukiškių TI-K pareiškėjui teko naudotis tualetu kitų asmenų akivaizdoje, nustatyta higienos normų pažeidimų, būnant perpildytose kamerose tikėtinai trūko tam tikro kietojo inventoriaus.

Teismo vertinimu, vien asmeninės erdvės trÅ«kumas ir aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«damas kameroje su kitais asmenimis turėjo naudotis iÅ¡ dalies atskirtu tualetu, yra pakankami, jog sukeltų diskomfortÄ , nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ , galinčius žeminti ir sumenkinti žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ . Atsižvelgęs į tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad priimtinų sÄ lygų nesudarymas tiesiogiai lėmė pareiÅ¡kėjui nepatogumus, neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, orumo pažeminimÄ ir sudaro pagrindÄ priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ .

Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos.Atsižvelgiant į visas pareiÅ¡kėjo laikymo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygas, įvertinus pažeidimo trukmę, nustatytų pažeidimų pobÅ«dį ir mastÄ , pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai bÅ«dingus, atsižvelgus į formuojamÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti 10 136,70 EUR (35 000 Lt) suma yra per didelė ir neatitinka jo patirtų iÅ¡gyvenimų bei nepatogumų.

Nustatytų pažeidimų atveju, atsižvelgiant į laikymÄ nepriimtinomis sÄ lygomis trukmę ir su tuo susijusius nepatogumus bei dvasinius iÅ¡gyvenimus, pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę (II t., b. l. 94, 184-188), kuri galėjo lemti intensyvesnius dvasinius iÅ¡gyvenimus, darytina iÅ¡vada, kad protinga ir adekvati patirtų nepatogumų ir neigiamų iÅ¡gyvenimų mastui priteistina suma bÅ«tų 750 EUR. Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija iki 2016-07-01) 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 4 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjo A.

Č. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui A. Č. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, 750 EUR (septinis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti.Kitoje dalyje skundÄ atmesti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėja                                                                 Iveta Pelienė