2023-12-13 Nr. AB-21944-3-61-3-07665-2023-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. eA-2581-463/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07665-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.6.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gruodžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Dainiaus Raižio ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. R. (S. R.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. R. (S. R.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis S. R. kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2023 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. 23S97161, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas Nr. 1); 2) panaikinti Migracijos departamento 2023 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. 23S102262, kuriuo pareiškėjui atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas Nr. 2) ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti iš naujo pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; 3) panaikinti Migracijos departamento 2023 m. liepos 10 d. sprendimą Nr. 23S104153, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus) (toliau – ir Sprendimas Nr. 3). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

2.1. Pareiškėjas 2005 metais įsidarbino vairuotoju įmonėje „Fandok“, įstojo į aukštąją mokyklą „Baltarusijos nacionalinis technikos universitetas“, 2005 metais paliko įmonę „Fanok“ ir įsidarbino „Trest Belsantekhmontazh Nr. 1“ ir iki 2008 metų dirbo ten įvairiose pareigose – vairuotoju ir santechniku, o nuo 2010 metų vėl dirbo toje pačioje įmonėje sanitarinių sistemų montuotoju. Pareiškėjas nuo 2010 metų įsidarbino Bobruisko specialiųjų situacijų skyriuje (gaisrinėje), kur dirbo vairuotoju iki 2018 metų, iš pareigų išėjo abiejų šalių susitarimu. Pareiškėjas 2018 – 2019 metais dirbo tarptautinių reisų vairuotoju Lietuvos įmonėje UAB „Laikrida“, nuo 2019 metų iki 2020 metų dirbo UAB „Jorde“, o nuo 2020 m. rugpjūčio mėnesio iki 2023 m. liepos mėnesio dirbo UAB „Integre-Trans“. Pareiškėjas neatliko karinės tarnybos Baltarusijos Respublikos kariniuose daliniuose.

2.2. Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamus sprendimus, vadovavosi Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, VSD) išvadoje pateikta informacija. Iš skundžiamų sprendimų turinio matyti, kad tiek Migracijos departamentas, tiek VSD pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui sieja su pareiškėjo atsakymu į klausimyne pateiktus klausimus. Pareiškėjui nurodžius, kad jis 2010-2018 metais dirbo Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje gaisrinės vairuotoju, Migracijos departamentas ir VSD konstatavo pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui. Priešingai, nei nurodoma skundžiamuose sprendimuose, faktas, kad pareiškėjas dirbo Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje gaisrinės vairuotoju, nerodo nei jo politinių įsitikinimų, nei lojalumo Baltarusijos Respublikos valdžiai ar jos vykdomai užsienio politikai. Be to, priešgaisrinė tarnyba nėra sukarinta organizacija, o pareiškėjo veikla buvo susijusi tik su vairuotojo pareigybe.

2.3. Migracijos departamento skundžiamuose sprendimuose nenurodoma jokia informacija apie pareiškėjo ankstesnius veiksmus, jų pobūdį, kurie pagrįstų realų, o ne formalų grėsmės valstybės saugumui buvimą, taip pat nėra informacijos apie tai, ar buvo vertinami pareiškėjo veiksmai praeityje priimant skundžiamus sprendimus, kadangi pareiškėjas nuo 2018 metų turėjo jam išduotą nacionalinę vizą, o nuo 2018 m. lapkričio mėnesio leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Nenustačius konkrečių pareiškėjo veiksmų, ar profesinės veiklos, kuri galėtų būti pripažinta pati savaime kaip kelianti pavojų visuomenės ar valstybės saugumui, ar asmens ketinimų atlikti veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvą, išvada apie pareiškėjo tariamai keliamą grėsmę valstybės saugumui, laikytina formalia ir nepagrįsta.

2.4. Migracijos departamento skundžiamame sprendime Nr. 2 nepateikiama jokių objektyviai egzistuojančių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas savo aktyviais veiksmais būtų skleidęs informaciją, kuri skatintų nesantaiką ar pateisintų vykdomus karo nusikaltimus. Pareiškėjas Migracijos departamentui pateiktame klausimyne aiškiai nurodė, kad nepritaria Rusijos vykdomai agresijai Ukrainoje ir, kad Krymas priklauso Ukrainai.

2.5. Pareiškėjas jam išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje turi nuo 2018 m. lapkričio 29 d. Pareiškėjo teisė kreiptis dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje būtų atsiradusi 2023 m. lapkričio 29 d. Pareiškėjas, planuodamas savo tolimesnį gyvenimą Lietuvos Respublikoje ir susijungimą su šeima, elektroniniu paštu kreipėsi į Migracijos departamentą, prašydamas patikslinti leidimų išdavimo Lietuvoje sąlygas. Nesuėjus nurodytam terminui, pareiškėjas neturėjo teisės kreiptis į atsakovą dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo.

2.6. Migracijos departamentas, priimdamas sprendimus dėl asmens grėsmės valstybės saugumui, neturėtų VSD išvados perkelti į sprendimus, o, būdamas viešojo administravimo subjektas, turi, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, atlikti savo vertinimą ir padaryti savarankišką išvadą. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas individualaus vertinimo, kurio reikalaujama priimant sprendimus dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar draudimo atvykti priėmimo, neatliko, į skundžiamus sprendimus perkėlė VSD išvadą, neįvertinęs duomenų visumos bei priimtų sprendimų proporcingumo. Skundžiami sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones motyvuoti. Migracijos departamentas ir VSD pareiškėjo grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui konstatavo formaliai, neindividualizavo pareiškėjo keliamos realios ir akivaizdžios grėsmės valstybės nacionaliniam saugumui, todėl priimti sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepimą grindė šiais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

4.1. Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamus sprendimus, vadovavosi kompetentingos institucijos – VSD išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnio 3 dalį, išvadą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui teikia VSD. Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos, todėl remiamasi VSD pateiktais duomenimis ir išvadomis.

4.2. VSD išvadoje nurodoma, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose. VSD nustatė konkrečius tokią Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. VSD išvada yra pagrįsta pareiškėjo darbu Baltarusijos Respublikos institucijoms, lojalumu joms. Aplinkybė, kad pareiškėjas dirbo Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje gaisrinės vairuotoju, nepaneigia išvados dėl pareiškėjo lojalumo Baltarusijos Respublikos institucijoms, o reikalavimas, kad užsienietis turi atlikti konkrečius veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvą, yra per aukštas įrodinėjimo standartas bei nukrypsta nuo nuoseklios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, kurioje išaiškinta, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas.

4.3. Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad nepritaria Rusijos vykdomai agresijai Ukrainoje, tačiau jis nepateikė jokių objektyvių įrodymų, leidžiančių spręsti apie pareiškėjo pažiūras, todėl šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo lojalumas Baltarusijos Respublikai gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant leidimo laikinai gyventi panaikinimo klausimą.

4.4. Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjo šeiminius, socialinius ir ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika, nustatė, kad pareiškėjas nuo 2018 m. sausio 30 d. iki 2019 m. sausio 17 d. turėjo jam išduotą nacionalinę vizą, leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojusius nuo 2018 m. lapkričio 29 d. iki 2020 m. lapkričio 28 d., nuo 2019 m. rugsėjo 12 d. iki 2021 m. rugsėjo 12 d., ir nuo 2021 m. rugpjūčio 9 d. iki 2022 m. liepos 30 d. bei nuo 2022 m. birželio 6 d. iki 2023 m. birželio 27 d. turėjo galiojantį leidimą laikinai gyventi, išduotą darbo Lietuvos Respublikoje pagrindu. Pareiškėjas dirba Lietuvos Respublikoje nuo 2018 m. vasario 8 d. Migracijos departamentas nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje. Šios aplinkybės nepaneigia fakto, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. VSD atsiliepimą grindė šiais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

6.1. Migracijos departamento skundžiami sprendimai priimti vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų nuostatomis.

6.2. VSD nustatė, kad pareiškėjas, dirbdamas Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Pareiškėjas, gyvendamas Lietuvoje gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.

6.3. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose. VSD nustatė konkrečius tokią Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema. Gyvendami užsienio valstybėse ir integravęsi į tų šalių visuomenes, agentai įgyja geresnes galimybes rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politinius ir ekonominius procesus, strateginės civilinės ir karinės infrastruktūros objektus ar vykdyti kitas žvalgybos tarnybų užduotis. Pasikeitus situacijai, Rusijos karinės agresijos atveju, su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis bendradarbiaujantys šių šalių piliečiai gali būti išnaudoti specialioms, karinę agresiją remiančioms operacijoms – propagandos ir dezinformacijos platinimui, diversijų prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus vykdymui.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 26 d. sprendimu atmetė pareiškėjo S. R. (S. R.) skundą.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Pareiškėjas pateikė Migracijos departamentui prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad ketina dirbti pagal darbo sutartį. Pareiškėjas, pildydamas Migracijos departamento pateiktą klausimyną nurodė, kad nuo 2010 m. vasario 17 d. iki 2018 m. sausio 29 d. jis dirbo Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje gaisrinės vairuotoju. Migracijos departamentas priėmė Sprendimą Nr. 1, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Teismas pažymėjo, jog Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje nustatė, kad pareiškėjas turėjo jam nuo 2018 m. sausio 30 d. iki 2019 m. sausio 17 d. išduotą nacionalinę vizą bei leidimus laikinai gyventi, galiojusius nuo 2018 m. lapkričio 29 d. iki 2020 m. lapkričio 28 d., nuo 2019 m. rugsėjo 12 d. iki 2021 m. rugsėjo 12 d., ir nuo 2021 m. rugpjūčio 9 d. iki 2022 m. liepos 30 d., o nuo 2022 m. birželio 6 d. iki 2023 m. rugpjūčio 9 d. leidimą laikinai gyventi, išduotą darbo Lietuvos Respublikoje pagrindu. Taip pat, kad pareiškėjas dirba Lietuvos Respublikoje nuo 2018 m. vasario 8 d., neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, nėra duomenų apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius jų teisę gyventi Lietuvos Respublikoje.

9. Teismas sprendė, jog pareiškėjas pakankamai neseniai dirbo Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje gaisrinės vairuotoju ir privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti jos valdžią bei vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, o tai reiškia, kad pareiškėjas bet kuriuo metu gali būti panaudotas kaip potencialus verbavimo taikinys, siekiant per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant juos jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse vykdyti. Tai, kad sprendimų priėmimo dieną nebuvo duomenų apie tai, kad pareiškėjas yra užverbuotas specialiųjų užsienio struktūrų nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjas nekelia realios grėsmės valstybės saugumui.

10. Teismas akcentavęs, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, jo darbo laikotarpiai neatsveria grėsmės valstybės saugumui svarbos bei įvertinęs aplinkybių visumą, geopolitinę situaciją ir VSD atliktą vertinimą, padarė išvadą, kad byloje yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei nacionalinio saugumo užtikrinimas.

11. Teismas įvertinęs, jog pareiškėjo klausimyne pateikta informacija ir teismo posėdyje teikti paaiškinimai, jog pareiškėjas dirbo Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje gaisrinės vairuotoju, turėjo seržanto laipsnį, darbą paliko dėl ekonominių priežasčių, bei nenustatęs aplinkybių, kurios neabejotinai patvirtintų pareiškėjo priešiškumą Baltarusijos oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš režimą, konstatavo, kad pareiškėjas gali būti laikomas Baltarusijos valdžiai lojaliu ir patikimu asmeniu, galinčiu vykdyti režimo pavestas užduotis. Teismas pareiškėjo skunde nurodytas priežastys, kad jis su šeima nori gyventi Lietuvos Respublikoje, nes nepritaria Baltarusijos valdžios vykdomai politikai, be to, pagal galimybes remia Ukrainos karį, o Baltarusijoje užsiimti tokia veikla negalėtų dėl gręsiančios baudžiamosios atsakomybės, nelaikė prioritetinėmis sąlygomis, sudarančiomis pagrindą pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

12. Teismas sprendė, kad Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą, t. y. įvertino šeiminius, socialinius bei ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių jo šeiminius, socialinius bei ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika, o aplinkybės, kad pareiškėjui nuo 2018 metų išduodami leidimai laikinai gyventi Lietuvoje, jis dirbo teisėtai ir mokėjo mokesčius, nėra reikšmingesnės nei valstybės institucijų siekis užtikrinti valstybės saugumą, todėl jos nėra pakankamos konstatuoti, kad Migracijos departamento skundžiami sprendimai yra neproporcingi.

13. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, paneigiančių VSD išvadoje nurodytas aplinkybes, įskaitant ir tai, kad Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja šios valstybės žvalgybos ir saugumo tarnybos, užtikrinančios, kad tose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios politikos nepalaikantys asmenys, ir, kad pareiškėjas, turėdamas leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudojamas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Teismas vertino, jog Migracijos departamento skundžiami sprendimai priimti laikantis nustatytų procedūrų, atlikus individualų asmens ir surinktų įrodymų tyrimą, įvertinus reikšmingas aplinkybes bei padarius pagrįstas išvadas.

III. 14. Pareiškėjas S. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

15. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. VSD, Migracijos departamentas bei pirmosios instancijos teismas pareiškėjo grėsmę nacionaliniam saugumui grindžia vienintele aplinkybe – pareiškėjo darbu Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje. Tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nėra suderinama su naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią, tokio pobūdžio bylose yra akcentuojamas kompleksinis pareiškėją charakterizuojančių savybių vertinimas, neapsiribojant tarnybos (darbo) faktu.

15.2. Migracijos departamentas neatliko kompleksinio pareiškėją charakterizuojančių aplinkybių vertinimo ir nepagrįstai konstatavo pareiškėjo grėsmę nacionaliniam saugumui, perkeldamas VSD išvadą į skundžiamus sprendimus. Nagrinėjamu atveju nėra jokių objektyviai laike ir erdvėje egzistuojančių faktų, įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo grėsmę nacionaliniam saugumui, nors teismų praktikoje aiškiai nurodoma, kad grėsmė nacionaliniam saugumui turi būti objektyviai egzistuojanti laike ir erdvėje. Aplinkybė, kad pareiškėjas prieš 6 metus dirbo Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje gaisrinės vairuotoju, nesant jokių kitų papildomų indikacijų dėl pareiškėjo keliamos grėsmės bei neįvertinus kitų su pareiškėju susijusių aplinkybių, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti pareiškėjo keliamą pavojų. Šios išvados nepaneigia ir VSD pateikiama bendro pobūdžio informacija apie Rusijos ir Baltarusijos agentų veikimo kitose valstybėse metodus.

15.3. Pirmosios instancijos teismas, grįsdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kuri neatitinka nagrinėjamo atvejo ir negali būti taikoma šioje byloje.

16. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

17. Atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Pareiškėjo skunde ir teismo posėdyje išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo paneigti pareiškėjo lojalumą Baltarusijos Respublikai ir pripažinti, kad grėsmė yra išnykusi. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarime Nr. 19-A/2021 pažymėta, jog asmens ryšiai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą, taigi kartu galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose, kuriose buvo vertinama asmenų galima grėsmė, nurodyta, jog asmeniui nepateikus konkrečių įrodymų ir byloje nesant duomenų, paneigiančių VSD išvadoje nurodytas aplinkybes, Migracijos departamento sprendimuose pagrįstai konstatuota, jog asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

17.2. Nagrinėjamu atveju tikėtina, kad pareiškėjas gali palaikyti ryšius su buvusioje darbovietėje ir (ar) kitose žvalgybos tarnybose dirbančiais Baltarusijai lojaliais asmenimis ar tokie ryšiai gali bet kada atsinaujinti, ir tai yra pakankamas pagrindas išvadai, kad pareiškėjo darbas gali būti laikomas aplinkybe, suponuojančia pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumui.

17.3. Reikalavimas, kad užsienietis turi atlikti konkrečius veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvą, yra per aukštas įrodinėjimo standartas, taip yra nukrypstama nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, kurioje nurodyta, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis vertinimas.

17.4. Priimant skundžiamus sprendimus atsižvelgta į naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, todėl Migracijos departamento ir teismo sprendimuose pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

19. Trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

19.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, Teismas pagrįstai konstatavo, kad Migracijos departamento skundžiami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją. Teismas tinkamai įvertino pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui realumą ir akivaizdumą, pagrįstai suteikė prioritetą nacionaliniam saugumui.

19.2. Pareiškėjas, siekdamas suklaidinti teismą, nurodo, kad pirmosios instancijos teismo pozicija yra nesuderinama su naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tačiau pareiškėjo nurodytose bylose yra visiškai skirtingos aplinkybės, nei nagrinėjamoje byloje. Priešingai, nei tvirtina pareiškėjas, teismo sprendimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose.

19.3. Teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui dėl skundžiamuose sprendimuose išdėstytų aplinkybių bei argumentų yra pakankamai reali ir akivaizdi. Pareiškėjas nepagrįstai kvestionuoja teismo sprendimą grėsmės valstybės saugumui aspektu. Nagrinėjamu atveju buvo įvertintos visos su pareiškėju susijusios aplinkybės bei nustatyta, kad pareiškėjo keliama grėsmė gali būti susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu, o leidimo gyventi panaikinimas ir draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti visuomenės saugumą, lyginant su teisės užsieniečiui gyventi Lietuvoje nesuteikimu.

19.4. Teismo sprendime tinkamai įvertintos bylos faktinės aplinkybės ir taikytinos teisės aktų nuostatos bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, todėl nėra pagrindo šį sprendimą naikinti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 20. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Sprendimo Nr. 1, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, Sprendimo Nr. 2, kuriuo pareiškėjui atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir Sprendimo Nr. 3, kuriuo pareiškėjui uždrausta 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką, pagrįstumo ir teisėtumo.

21. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad Migracijos departamentas pagrįstai priėmė skundžiamus sprendimus, tinkamai įvertinęs aplinkybes, jog pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad teismas nepagrįstai ir neobjektyviai išnagrinėjo bylą, o teismo sprendimas neatitinka naujausios teismų praktikos, neįvertintos visos aplinkybės ir nesilaikyta proporcingumo principo.

23. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

24. Jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, užsieniečiui atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą gyventi (Įstatymo 35 str. 1 d. 1 p.), taip pat uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką (Įstatymo 133 str. 5 d.). Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai (Įstatymo 50 str. 1 d. 14 p.).

25. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Todėl siekiant tinkamai pritaikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina įvertinti individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3694-492/2019).

26. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07).

27. Pagal Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu nustatytus Lietuvos nacionalinio saugumo pagrindus, pagrindiniai nacionalinio saugumo objektai yra: žmogaus ir piliečio teisės, laisvės bei asmens saugumas; tautos puoselėjamos vertybės, jos teisės ir laisvos raidos sąlygos; valstybės nepriklausomybė; konstitucinė santvarka; valstybės teritorijos vientisumas; aplinka ir kultūros paveldas; visuomenės sveikata (2 skyriaus Pirmasis skirsnis). Valstybė užtikrina nacionalinį saugumą, vykdydama rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes mažinančią vidaus ir užsienio politiką bei kt. (2 skyriaus Trečiasis skirsnis).

28. Nacionalinio saugumo strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907, 14 punkte įtvirtinta, kad didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio Rusijos Federacijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, Rusijos Federacijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui.

29. Nacionalinio saugumo strategijos 16 punkte nurodyta, kad autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti Rusijos Federacijos įtaka Baltarusijos Respublikai, politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką. Papildomas grėsmes nacionaliniam saugumui kelia šių valstybių kuriamos šiuolaikinės technologijos ir programinė įranga, įgalinanti kenkiamąją jų veiklą.

30. Pareiškėjas Migracijos departamento pateiktame klausimyne nurodė, kad jis: 2005 metais įsidarbino vairuotoju įmonėje „Fandok“, įstojo į aukštąją mokyklą „Baltarusijos nacionalinis technikos universitetas“; 2005 metais paliko įmonę „Fanok“ ir įsidarbino „Trest Belsantekhmontazh Nr. 1“ ir iki 2008 metų dirbo ten įvairiose pareigose – vairuotoju ir santechniku, o nuo 2010 metų vėl dirbo toje pačioje įmonėje sanitarinių sistemų montuotoju; nuo 2010 metų įsidarbino Bobruisko specialiųjų situacijų skyriuje (gaisrinėje), kur dirbo vairuotoju iki 2018 metų, iš pareigų išėjo abiejų šalių susitarimu. VSD, atlikusi pareiškėjo individualų vertinimą dėl grėsmės nacionaliniam saugumui, Migracijos departamentui 2023 m. birželio 15 d. pateiktoje išvadoje Nr. 18-6614 nurodė, kad pareiškėjas, dirbdamas Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje gaisrinės vairuotoju, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti jos valdžią bei vykdomą agresyvią politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, atsižvelgusi į Rusijos keliamą grėsmę Lietuvai, be kita ko, ir dėl Baltarusijos vaidmens vykdant neišprovokuotą agresiją prieš Ukrainą ir su tuo susijusį geopolitinį kontekstą, vadovaudamasi vidiniu įsitikinimu, protingumo bei sąžiningumo principais, neturi priežasčių nesutikti su VSD ir Migracijos departamento atliktu pareiškėjo keliamos grėsmės vertinimu. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju nepateikė konkrečių įrodymų ir byloje nėra duomenų, patvirtinančių VSD išvadoje nurodytas aplinkybes, įskaitant ir tai, kad Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja šios valstybės žvalgybos ir saugumo tarnybos, užtikrinančios, kad tose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios politikos nepalaikantys asmenys, ir, kad pareiškėjas, turėdamas leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudojamas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamento skundžiamuose sprendimuose pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

32. Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas, vertinama potenciali grėsmė valstybės saugumui, todėl nagrinėjamu atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo atlikti veiksmai (pareiškėjo darbas Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje) VSD surinktos informacijos kontekste gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Byloje surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Tai, kad pareiškėjas pakankamai seniai dirbo Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje gaisrinės vairuotoju, nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių su šia ir kitomis tarnybomis yra išnykusi. Teisėjų kolegijos vertinimu, VSD surinkti ir aptarti įrodymai sudarė pagrindą išvadai apie pareiškėjo galimus ryšius su Baltarusijos atitinkamomis tarnybomis, leidžia spręsti apie potencialų pareiškėjo pažeidžiamumą Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo institucijų atžvilgiu, kurie nebuvo paneigti.

33. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokio pobūdžio bylose remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarime padarytomis išvadomis, kad ryšiai su užsienio valstybės institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis laikomi nepašalinama grėsme nacionalinio saugumo interesams keliančia priežastimi. Kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi būti itin dėmesingai įvertinamos aplinkybės, kurios gali būti laikomos potencialiai keliančiomis grėsmę. Pareiškėjas gali palaikyti ryšius su buvusioje darbovietėje ir (ar) kitose jėgos struktūrose dirbančiais Baltarusijos režimui lojaliais asmenimis (pvz. buvusiais kolegomis) – ir tai yra pakankamas pagrindas išvadai, kad toks ryšių palaikymas gali būti laikomas aplinkybe, suponuojančia pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023, 2023 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1640-552/2023, 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2065-552/2023).

34. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad, vertinant grėsmę pagal Įstatyme nustatytą atitinkamą grėsmės lygį, pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui yra pakankamai reali. Šiame kontekste akcentuotina, jog nurodytą išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgdama ir į tai, kad byloje nenustatyti pareiškėjo šeiminiai, socialiniai, kultūriniai ar kitokio pobūdžio ryšiai su Lietuvos Respublika. Pareiškėją su Lietuvos Respubliką iš esmės sieja tik pareiškėjo siekis dirbti Lietuvos Respublikoje, tačiau šis siekis negali nusverti nacionalinio saugumo interesų, prisiimant šiai vertybei bylos duomenimis keliamą pagrįstą riziką.

35. Pareiškėjas, be kita ko, nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 7 d.).

36. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ nuostatas dėl įrodymų vertinimo ir jų tyrimo, ne kartą yra nurodęs, kad paprastai vienokios ar kitokios išvados byloje apie nustatomų faktų egzistavimą yra daromos įvertinus duomenų visumą (ABTĮ 56 str.), neteikiant prioriteto jokiam atskiram įrodymui, tačiau atsižvelgiant į kiekvienos šalies pareigą įrodyti jos teiginius patvirtinančias aplinkybes, į byloje pateikiamų duomenų objektyvumą, nuoseklumą, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1127-492/2017). Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 7 d.).

37. Teisėjų kolegija, įvertinusi proceso šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, skundžiamų sprendimų turinį, kitą byloje esančią medžiagą, pažymi, kad pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo apeliacinį skundą pateikęs asmuo, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus ir byloje esančius įrodymus, priėjo prie pagrįstos išvados, kad Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamus sprendimus, nepažeidė teisės aktų reikalavimų.

38. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad pareiškėjo situacija atsakovo vertinta individualizuotai ir padaryta pagrįsta išvada dėl pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui, o priimti sprendimai panaikinti leidimą laikinai gyventi ir atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje yra pagrįsti ir teisėti.

39. Migracijos departamentas, be kita ko, priėmė sprendimą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką dėl to, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Teisėjų kolegijos vertinimu, priimtas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, o juo pritaikytas ribojimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcingas ir pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes pareiškėjo teisių nesuvaržė labiau nei tai buvo būtina.

40. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų nuostatomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

41. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kadangi galutinis procesinis sprendimas priimamas ne pareiškėjo naudai, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. R. (S. R.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Arūnas Sutkevičius