2013-04-09 Nr. AB-1131-3-61-3-01981-2012-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A822-847/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01981-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija 33.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Vilkijos ūkis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Vilkijos ūkis“ skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Akcinė bendrovė „Vilkijos ūkis“ (toliau – ir AB “Vilkijos ūkis”, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 1–7), vėliau jį patikslindamas (II t., b. l. 11–16) prašydamas:

1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, atsakovas) 2012 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. BRK-(3.239)-5564 dalį, kurioje buvo nuspręsta pareiškėjos AB „Vilkijos ūkis“ atžvilgiu pritaikyti 283 387,55 Lt dydžio sankciją ir pareiškėjui vietoj prašomos 690 560 Lt paramos sumos skirti 407 172,45 Lt dydžio paramą (I t., b. l. 50–51);

2) įpareigoti Agentūrą iš naujo įvertinti pareiškėjos AB „Vilkijos ūkis“ pateiktą 2011 m. liepos 14 d. mokėjimo prašymą dėl 283 387,55 Lt dydžio paramos skyrimo ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą.

Nurodė, kad 2008 m. sausio 25 d. Agentūrai pateikė paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ pirmąją veiklos sritį „Nitratų direktyvos reikalavimų ir naujų privalomų Bendrijos standartų įgyvendinimas“ Nr. 1VM-KK-08-2-000130-PR001 (toliau – ir Paraiška), pagal kurią projektui „Nitratų direktyvos reikalavimų įgyvendinimas“ prašė skirti 690 560 Lt dydžio paramą. Paraiškoje nurodyta, jog projekto įgyvendinimo laikotarpio pabaigoje pareiškėjo numatomas turėti gyvūnų skaičius – 2 173,6 sąlyginių gyvulių vienetų (toliau – SGV). 2008 m. liepos 18 d. tarp pareiškėjo ir Agentūros buvo pasirašyta 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ pirmosios veiklos srities „Nitratų direktyvos reikalavimų ir naujų privalomų Bendrijos standartų įgyvendinimas“ paramos sutartis Nr. 1VM-KK-08-2-000130-PR001 (toliau – ir Paramos sutartis).

Pareiškėjas ir Agentūra 2009 m. birželio 25 d. pasirašė Susitarimą Nr. 2 dėl Paramos sutarties pakeitimo, kuriame buvo nustatytas projekto įvykdymo terminas iki 2011 m. liepos 17 d. (5.1 p.), taip pat numatyta, kokioms investicijoms kompensuoti bus skiriama parama iki 690 560 Lt (2 p.). Mokėjimo prašymą 690 560 Lt paramai gauti pareiškėjas Agentūrai pateikė 2011 m. liepos 14 d. Agentūra įvertinusi mokėjimo prašymą, nurodydama, kad pareiškėjo prašoma paramos suma turėtų atitikti numatomus laikyti 1 509,824 SGV, kai tuo tarpu 2011 m. liepos 14 d. pareiškėjo ūkyje buvo registruota tik 688,41 SGV (trūkstamas skaičius – 821,414 SGV) bei vadovaudamasi Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ pirmosios veiklos srities „Nitratu direktyvos reikalavimu ir nauju privalomu bendrijos standartu įgyvendinimas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. spalio 31 d.

įsakymu Nr. 3D-479 (toliai – ir Taisyklės) 11.1.2 ir 120.1 punktais ir Paramos sutarties 17.11 punktu, priėmė skundžiamą 2012 m. birželio 19 d. sprendimą. Pareiškėjo nuomone, ginčo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes priešingai nei nurodo atsakovas, pareiškėjas Mokėjimo prašymo pateikimo metu iš viso turėjo 2 525,919 SGV. Pažymėjo, kad SGV skaičiavimas atliekamas vadovaujantis Komisijos reglamento (EB) Nr. 1974/2006 V priedu. Tuo tarpu Taisyklių aiškinamųjų pastabų 1 punkte yra nustatyta, kad tais atvejais, kai gyvūnų perskaičiavimo į SGV normos pagal konkrečius gyvūnų pavadinimus nėra nurodytos Komisijos reglamento (EB) Nr. 1974/2006 V priede, reikia vadovautis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ministro 2005 m. liepos 14 d.

įsakymo Nr. D1-367/3D-342 „Dėl Aplinkosaugos reikalavimų mėšlui tvarkyti aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) priede nurodytais SGV skaičiavimo koeficientais. Kadangi Komisijos reglamento (EB) Nr. 1974/2006 V priede nėra nurodytos audinių ir lapių perskaičiavimo į SGV normos, todėl, atsižvelgiant į Taisyklių nuostatas, audinių ir lapių SGV turėtų būti nustatytas vadovaujantis Aprašo priede nurodytais koeficientais. Teigia, jog aplinkybes, kad Mokėjimo prašymo pateikimo metu pareiškėjas iš viso turėjo 2 525,919 SGV, patvirtina jo pateikta Žvėrelių judėjimo apyskaita už 2011 m. liepos mėnesį (toliau – ir Apyskaita), kurioje nurodyta, kad 2011 m. liepos mėnesį pareiškėjas turėjo 732 100 ir 23 385 vienetų audinių ir 1 657 vienetus lapių.

Iš viso pareiškėjas turėjo 96 596 vienetus audinių ir 1 657 vienetus lapių, o remiantis Apraše nurodyta SGV apskaičiavimo metodika, pareiškėjas viso turėjo 2 525,919 SVG, o tai yra net daugiau, nei Paraiškoje buvo numatyta turėti projekto įgyvendinimo laikotarpio pabaigoje (2 173,6 SGV). Agentūra, skaičiuodama pareiškėjos turimų gyvūnų SGV skaičių, vadovavosi Aprašo redakcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. D1-735/3D-700, kuris įsigaliojo nuo 2011 m. spalio 1 d., t. y. praėjus beveik trims mėnesiams po Mokėjimo prašymo pateikimo dienos.

Paminėto Aprašo priede, be kita ko, buvo nustatyta, jog į SGV įskaičiuojamos audinės/kiaunės ir lapės, kurios yra vyresnės kaip 10 mėnesių, ir tai reiškia, kad Agentūra, priimdama sprendimą ir taikydama 283 387,55 Lt dydžio sankciją, rėmėsi teisės aktu, kuriame buvo nustatytas teisinis reguliavimas, kuris iš esmės pakeitė SGV skaičiavimo metodiką, galiojusią projekto vykdymo ir Mokėjimo prašymo pateikimo metu, o nuo to ir priklausė pareiškėjui teikiamos paramos dydis.

Patikslindamas skundą pareiškėjas nurodė, kad skundžiamo atsakovo sprendimo neteisėtumą, lėmė tai, kad Agentūra galutinai spręsdama dėl paramos suteikimo pareiškėjui, vadovavosi VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (toliau – ir ŽŪIKVC) pateiktais, pareiškėjo teigimu neatitinkančiais tikrovės, duomenimis apie pareiškėjo turimų gyvūnų skaičių. Pripažino, kad projekto įgyvendinimo pabaigoje, t. y. 2011 m. liepos mėnesį, per klaidą nepateikė pranešimo apie ūkinių gyvūnų bandą, tačiau tai suprato tik gavę ŽŪIKVC atsiliepimą į skundą, kai tuo tarpu Agentūra paramos sumą apskaičiavo remdamasi duomenimis, pareiškėjo paskutinį kartą teiktais 2011 m. kovo 7 d. Teigia, jog buvo įsitikinę, jog pareigą deklaruoti vykdo laiku ir tvarkingai. Pažymėjo, kad Agentūrai pateikė papildomus duomenis apie tai, kad projekto įgyvendinimo pabaigoje, t. y. 2011 m. liepos mėnesį, pareiškėjo turimų SGV skaičius buvo kelis kartus didesnis (3 017,03 SGV), tačiau atsakovas nepagrįstai nesirėmė šiais duomenimis. Nesivadovaudamas pareiškėjo pateiktais objektyviais duomenimis (faktais) atsakovas neteisingai apskaičiavo paramos sumą ir pareiškėjui nepagrįstai pritaikė 283 387,55 Lt dydžio sankciją.

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Atsiliepime (I t., b. l. 78–80) nurodė, jog ginčo sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Taisyklių 120.1.1. punktu, atsižvelgiant į VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Ūkinių gyvūnų registro Ūkinių gyvūnų registravimo ir identifikavimo informacinėje sistemoje duomenis, kurie patvirtino, kad 2011 m. liepos 14 d. pareiškėjo valdoje buvo įregistruoti 688,41 SGV, o trūkstamų SGV skaičius siekė 821,414 bei į aplinkybę, kad pareiškėjas neįvykdė Paramos sutarties 17.11 punkte nustatyto įsipareigojimo iki Projekto pabaigos padidinti SGV skaičių. Pažymėjo, kad pareiškėjas žinojo, kad Agentūra priimdama sprendimą dėl paramos suteikimo/nesuteikimo naudoja tik iš ŽŪIKVC gautus duomenis. Ši sąlyga buvo numatyta paramos teikimo taisyklėse, su kuriomis pareiškėjas susipažino pasirašydamas. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad Agentūra yra registruota Ūkinių gyvūnų registro duomenų vartotoja ir SGV skaičiavimų neatlieka, vertindama pareiškėjo Mokėjimo prašymą rėmėsi ŽŪIKVC Ūkinių gyvūnų registro Ūkinių gyvūnų registravimo ir identifikavimo informacinėje sistemoje esančia informacija. Sistemoje nustačius pareiškėjos SGV skaičių, maksimalią mokėtiną paramos sumą apskaičiavo vadovaujantis Taisyklių 11.1.2. punkte pateiktu paramos skaičiavimo metodu. Dėl ginčo sprendimo atitikimo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimams nurodė, kad sprendimo dalis, kurioje buvo nuspręsta pareiškėjo atžvilgiu pritaikyti 283 387,55 Lt dydžio sankciją yra pagrįsta ir teisėta. Sprendimas priimtas remiantis objektyviais ŽŪIKVC Ūkinių gyvūnų registravimo ir identifikavimo informacinėje sistemoje esančiais faktiniais duomenimis, skaičiavimai yra nurodyti Sprendime bei pagrįsti Taisyklių nuostatomis.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas, atsižvelgdamas į skundo patikslinimą, sprendimu siekė nustatyti, ar Agentūra, priimdama sprendimą dėl dalies paramos skyrimo, turėjo teisinį pagrindą naudotis išskirtinai tik Centro duomenimis ir ar pagrįstai Agentūra nevertino pareiškėjo papildomai pateiktų duomenų.

Teismas nustatė, kad remiantis ginčo santykius reglamentuojančiomis teisės normomis, duomenis susijusius su ūkinių gyvūnų registravimu ŽŪIKVC du kartus per metus (sausio ir liepos mėnesiais) teikia pats gyvūnų laikytojas, ar kiti šią teisę turintys subjektai, tuo tarpu ŽŪIKVC būdama atsakinga už duomenų rinkimą, tvarkymą, saugojimą, yra pagrindinė ir vienintelė ūkinių gyvūnų registro tvarkytoja.

Atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą bei į byloje nustatytas ginčo faktines aplinkybes, teismas nesutiko su pareiškėjo argumentacija, kad Agentūra nepagrįstai atsisakė vertinti pareiškėjo 2011 m. rugsėjo 14 d. pateiktus duomenis, patvirtinančius turimą reikiamą skaičių SGV (3 017,03) projekto užbaigimo dieną. Pažymėjo, jog nagrinėjamą ginčą reglamentuojantys teisės aktai nepagrindžia pareiškėjo teiginių, kad atsiradus nesutapimams tarp faktiškai turimo ir deklaruoto gyvūnų skaičiaus, šiuo atveju, turėtų būti vadovaujamasi faktiškai turimu gyvūnų skaičiumi.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas paskutinius duomenis apie ūkyje laikomą gyvūnų skaičių deklaravo 2011 m. kovo 7 d. Vienintelė gyvūnų registro tvarkytoja yra ŽŪIKVC, kurios sukauptais ir administruojamais duomenimis Agentūra privalo remtis priimdama galutinį sprendimą dėl paramos skyrimo/neskyrimo ar sankcijų taikymo. Teismas pažymėjo, kad ši nuostata yra nurodyta ir Paraiškos XX dalies „Pareiškėjo deklaracija“ 2 p., su kuria pareiškėjas sutiko, tai patvirtindamas parašu. Taigi Agentūra, spręsdama dėl paramos pareiškėjui suteikimo, šiuo atveju pagrįstai vadovavosi paskutiniais pareiškėjo ŽŪIKVC pateiktais ir turimais duomenimis (2011 m. kovo 7 d.), nes nei teisės aktai, nei Paraiška ar kiti susiję dokumentai nenustato išimčių ar kitų būdų, kuriais Agentūra galėtų vadovautis priimdama tokio pobūdžio sprendimus. Todėl pareiškėjo argumentai, kad pagrindiniu įrodymu apie 2011 m. liepos mėnesį pareiškėjo ūkyje turėtą gyvūnų skaičių galėtų būti pareiškėjo Agentūrai 2011 m. rugsėjo 14 d. raštu pateikti duomenys (nedeklaruojant), kurie Agentūrai buvo nepateikti per klaidą, teismo atmesti kaip nepagrįsti, konstatuojant, kad deklaracijos nepateikimas laiku, šiuo konkrečiu atveju negali pateisinti 2011 m. rugsėjo 14 d. raštu pateiktų duomenų užskaitymą.

Teismas konstatavo, kad nustačius, jog Agentūra pagrįstai rėmėsi paskutiniais (2011 m. kovo 7 d.) paties pareiškėjo ŽŪIKVC pateiktais duomenimis, pareiškėjo skundo argumentai dėl to, kaip turėtų būti vertinami duomenys pateikti 2011 m. rugsėjo 14 d. rašte (ar visi, ar ne visi pareiškėjos ūkyje laikomi gyvūnai turėtų būti skaičiuojami kaip suaugę) bei Žvėrelių judėjimo apyskaitoje, nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi. Tuo pačiu pagrindu atmestas ir pareiškėjo argumentas dėl skundžiamo atsakovo sprendimo neatitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatoms, atsakovui nesivadovaujant 2011 m. rugsėjo 14 d. duomenimis bei duomenimis pateiktais Žvėrelių judėjimo apyskaitoje (2011 m. liepos mėnesį).

Teismas taip pat konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, jog Agentūra prieš priimdama sprendimą dėl paramos suteikimo rėmėsi duomenimis esančiais ŽŪIKVC administruojančiame registre, o paskutiniai duomenys apie pareiškėjo ūkyje laikomą gyvūnų skaičių registrui buvo pateikti 2011 m. kovo 7 d., atsakovas turėjo tiek faktinį, tiek teisinį pagrindą sumažinti paramos sumą, pareiškėjo veiksmus (2011 m. liepos mėnesį duomenų nepateikimą ŽŪIKVC) vertindamas Taisyklių 120.1.1 punkto, kuriame nustatytos paramos mažinimo sąlygos neįvykdžius įsipareigojimo padidinti SGV skaičių valdoje, taip pat Paramos sutarties 17.1 punkto, kuriame įtvirtinta paramos gavėjo pareiga tiksliai įgyvendinti Projektą, taip, kaip aprašyta Paraiškoje, kontekste.

Apibendrindamas teismas padarė išvadą, kad ginčo sprendimas yra teisėtas, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo, o reikalavimas įpareigoti Agentūrą iš naujo įvertinti pareiškėjo pateiktą 2011 m. rugsėjo 14 d. mokėjimo prašymą dėl 283 387,55 Lt dydžio paramos skyrimo ir naujo sprendimo priėmimo galėtų būti tenkintinas tik panaikinus ginčo sprendimą, todėl šis reikalavimas taip pat atmestinas.

III. Pareiškėjas AB „Vilkijos ūkis“ apeliaciniu skundu (II t., b. l. 50–55) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad pareiškėjas nenurodė teisinio pagrindo, kuriuo remiantis būtų galima teigti, jog esant nesutapimams tarp faktiškai turimų ir deklaruotų gyvūnų skaičiaus, turėtų būti vadovaujamasi faktiškai turimų gyvūnų skaičiumi, yra nepagrįstas. Teismas sprendime nenurodė jokios teisės normos pagrindžiančios išvadą, jog Agentūra privalėjo vadovautis išimtinai ŽŪIKVC duomenimis. Taisyklių 10 punkte nustatyta, kad suteikiamas paramos dydis skaičiuojamas atsižvelgiant į tinkamas finansuoti projekto išlaidas ir pareiškėjo turimą ir numatomą laikyti SGV skaičių valdoje. Taigi esminė aplinkybė skaičiuojant paramos sumą yra būtent pareiškėjo projekto įgyvendinimo pabaigoje faktiškai turimas SGV skaičius. Todėl, jeigu yra nesutapimų tarp faktiškai turimo ir deklaruoto gyvūnų skaičiaus, turi būti vadovaujamasi faktiškai laikomų gyvūnų skaičiumi, nes būtent toks SGV skaičiavimas atitinka Taisyklių nuostatas. Priešingu atveju būtų iš esmės nukrypta nuo Taisyklių reikalavimų ir taip būtų pažeidžiamos pareiškėjo teisės. Taisyklių 10 punkto netinkamas taikymas tiek Agentūros, tiek ir pirmosios instancijos teismo sprendime lemia šių sprendimų neteisėtumą ir nepagrįstumą. Aplinkybe, kad ŽŪIKVC yra vienintelis gyvūnų registro tvarkytojas, kaip ir Pareiškėjo deklaracija, kuri yra sudėtinė paraiškos dalis, negali paneigti Taisyklių 10 punkto normoje įtvirtinto reguliavimo. Klausimas, kaip nustatomas turimų gyvūnų skaičius, yra procedūrinio pobūdžio ir negali būti tiek sureikšminamas, paneigiant pagrindinį aptariamos teisės normos tikslą – teisingai apskaičiuoti paramos sumą. Būtent todėl Agentūra priimdama sprendimą turėjo vadovautis mokėjimo prašymo vertinimo metu pareiškėjo pateiktais duomenimis apie jo faktiškai turimų gyvūnų skaičių.

2. Priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas formaliai deklaracijai suteikė didesnę reikšmę nei objektyviai tikrovei, kad pareiškėjas turėjo pakankamą skaičių gyvūnų maksimaliai paramos sumai gauti, o tai neatitinka protingumo principo. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į aplinkybę, jog Ūkinių gyvūnų registro duomenų teikėjai yra patys gyvūnų laikytojai ir savininkai. Todėl tiek informacija, pateikiama Ūkinių gyvūnų registrui, tiek ir informacija, pateikiama tiesiogiai Agentūrai, turi vienodą reikšmę.

3. Agentūros pritaikyta 283 387,55 Lt sankcija už per klaidą nepateiktą deklaraciją (pranešimą apie ūkinių gyvūnų bandą) yra akivaizdžiai neproporcinga. Pareiškėjas pripažįsta, kad 2011 m. liepos mėnesį nepateikdamas pranešimo apie ūkinių gyvūnų bandą ne visiškai tinkamai vykdė savo pareigą deklaruoti laikomus gyvūnus, tačiau pabrėžia, kad savo pagrindines pareigas – įvykdyti projektą ir projekto įgyvendinimo pabaigoje turėti Paraiškoje nurodytą gyvūnų skaičių – įvykdė tinkamai ir netgi gerokai viršijo paraiškoje nurodytą numatomų laikyti gyvūnų skaičių, todėl pareigos deklaruoti gyvūnų skaičių pažeidimo pobūdis nagrinėjamu atveju yra formalus.

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b. l. 62–63) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Remiasi savo atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teisme nurodytais, taip pat pareiškėjo skundžiamame teismo sprendime nurodytais argumentais dėl faktinių bylos aplinkybių ir ginčui aktualių teisės normų aiškinimo ir taikymo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas netenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl Agentūros 2012 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. BRK-(3.239)-5564 dalies, kurioje buvo nuspręsta pareiškėjui AB “Vilkijos ūkis” pritaikyti 283 387,55 Lt dydžio sankciją ir vietoj prašomos 690 560 Lt paramos sumos pareiškėjui skirti 407 172,45 Lt dydžio paramą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas šioje byloje skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas su šiuo sprendimu nesutinka ir jį apskundė apeliacine tvarka.

Teisėjų kolegija pažymi, jog iš ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies nuostatų matyti, jog apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Iš šios nuostatos matyti, jog ABTĮ įtvirtina ribotą apeliaciją, t. y. apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas remiantis jau byloje esančia medžiaga. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2008 m. sausio 25 d. pateikė Agentūrai paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ pirmąją veiklos sritį „Nitratų direktyvos reikalavimų ir naujų privalomų Bendrijos standartų įgyvendinimas“ Nr. 1VM-KK-08-2-000130-PR001 (I t., b. l. 8), pagal kurią projektui „Nitratų direktyvos reikalavimų įgyvendinimas“ pareiškėjas prašė skirti 690 560 Lt dydžio paramą. Paraiškoje (XIII skirsnis) pareiškėjas įsipareigojo įvykdyti numatytus reikalavimus, susijusius su projekto „Nitratų direktyvos reikalavimų įgyvendinimas“ Nr. 1VM-KK-08-2-000130-PR001 (toliau – Projektas) rezultatais ir pasiekimais, t. y. iki Projekto įgyvendinimo pabaigos (iki 2009 m. spalio 31 d.), pasiekti 2 173,6 SGV skaičių.

Pareiškėjo Projektas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 3D-258 buvo įtrauktas į sąrašą projektų, kuriems skiriama parama pagal Priemonę (I t., b. l. 108). Tarp pareiškėjo ir Agentūros 2008 m. liepos 18 d. buvo pasirašyta Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ pirmosios veiklos srities „Nitratų direktyvos reikalavimų ir naujų privalomų bendrijos standartų įgyvendinimas“ paramos sutartis Nr. 1VM-KK-08-2-000130-PR001 (toliau – Paramos sutartis, I t., b. l. 116). Šia sutartimi pareiškėjas įsipareigojo įgyvendinti Projektą nepažeisdamas Paramos sutarties sąlygų, Europos Bendrijos reikalavimų ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu. 2009 m. birželio 25 d. susitarimu Nr. 2 šalys susitarė pakeisti Paramos sutarties 5.1. punktą, pratęsiant Projekto įvykdymo terminą iki 2011 m. liepos 17 d.

Pareiškėjas 2011 m. liepos 14 d. Agentūrai pateikė mokėjimo prašymą paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas pirmąją veiklos sritį“ Nr. 1VM-KK-08-2-000130-MP001 ir prašė išmokėti 690 560,00 Lt paramos sumą Projektui įgyvendinti.

Vertinant mokėjimo prašymą, taip pat buvo vertinama SGV skaičiavimo ataskaita, iš kurios (2011 m. rugpjūčio 29 d. prisijungus prie Centro administruojamos Ūkinių gyvūnų registravimo ir identifikavimo informacinės sistemos) buvo nustatyta, kad 2011 m. liepos 14 d. pareiškėjo ūkyje iš viso sąlyginių gyvulių vienetų yra 688,41, šis skaičius neatitiko projekto pabaigai planuoto turėti SGV skaičiaus.

Pareiškėjas 2011 m. rugsėjo 14 d. atsakovui pateikė paaiškinimą dėl SGV skaičiaus, nurodydamas, kad 2011 m. liepos 1 d. duomenimis pareiškėjo ūkyje SGV siekė 3 017,03, kai tuo tarpu planuojamas turėti SGV buvo tik 2 173,6 (I t. , b. l. 192).

Atsižvelgiant į tai, kad 2011 m. liepos 1 d. turimų duomenų pareiškėjas nedeklaravo, atsakovas, pagal duomenų bazėje turimus duomenis įvertinęs, kad 2011 m. liepos 14 d. pareiškėjo ūkyje buvo registruota tik 688,41 SGV (trūkstamas skaičius – 821,414 SGV), vadovaudamasi Taisyklių 11.1.2 ir 120.1.1 punktais bei Paramos sutarties 17.11 punktu, 2012 m. birželio 19 d. priėmė sprendimą paramą pareiškėjui skirti tik iš dalies.

Ginčo santykius nagrinėjamoje byloje reglamentuoja: Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ pirmosios veiklos srities „Nitratų direktyvos reikalavimų ir naujų privalomų bendrijos standartų įgyvendinimas“ įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 3D-479 (toliau – Taisyklės; ginčui aktuali 2011 m. vasario 22 d. įsakymo Nr. 3D-141 redakcija); Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 patvirtintas Aplinkosaugos reikalavimų mėšlui tvarkyti patvirtinimo aprašas (toliau – Aprašas, ginčui aktuali 2010 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. D1-608/3D-651 redakcija); Valstybės įmonės žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro įstatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. 3D-20 (toliau – ir Įstatai; aktuali 2009 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. 3D-20 redakcija); Ūkinių gyvūnų registro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 3D-451 (toliau – ir Nuostatai); Ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 3D-234 (toliau – ir Registravimo aprašas; ginčui aktuali 2010 m. sausio 8 d. įsakymo Nr. 3D-6 redakcija).

Taisyklių 10 punkte nustatyta, kad suteikiamos paramos dydis skaičiuojamas atsižvelgiant į tinkamas finansuoti projekto išlaidas ir pareiškėjo turimų ir numatomų laikyti sąlyginių gyvulių vienetų (SGV) skaičių valdoje. SGV skaičiavimas atliekamas vadovaujantis Komisijos reglamento (EB) Nr. 1974/2006 V priedu. Tais atvejais, kai gyvūnų perskaičiavimo į SGV normos pagal konkrečius gyvūnų pavadinimus nėra nurodytos Komisijos reglamento (EB) Nr. 1974/2006 V priede, reikia vadovautis Aprašo priede nurodytais SGV skaičiavimo koeficientais. Taisyklių 11.1.2 punkte nustatyta, kad paramos suma vienam SGV apskaičiuojama: 1) jei pareiškėjas laiko ar numato laikyti nuo 10 iki 29 SGV, už kiekvieną SGV mokama 1934 Lt parama; 2) jei pareiškėjas laiko ar numato laikyti nuo 30 iki 99 SGV, už kiekvieną SGV mokama 1122 Lt parama; 3) jei pareiškėjas laiko ar numato laikyti nuo 100 iki 299 SGV, už kiekvieną SGV mokama 691 Lt parama; 4) jei pareiškėjas laiko ar numato laikyti 300 ir daugiau SGV, už kiekvieną SGV mokama 345 Lt parama. Vadovaujantis Taisyklių 120.1.1 punktu, neįvykdžius įsipareigojimo padidinti SGV skaičių valdoje, paskutinė mokėtina suma, jei paramos gavėjas pateikia daugiau nei vieną mokėjimo prašymą, mažinama už kiekvieną trūkstamą SGV ir paramos gavėjas netenka teisės kreiptis investicinės paramos, iki bus pašalinti veiklos trūkumai.

Kaip nustatyta, atsakovas vertindamas pareiškėjo prašymą dėl paramos skyrimo, rėmėsi ŽŪIKVC pateiktais duomenis (I t. b. l. 194). Vadovaujantis Įstatais, ŽŪIKVC tvarko ir įgyvendina ūkinių gyvūnų registravimo ir tapatybės nustatymo sistemos kompiuterinę centrinę duomenų bazę (Įstatų 9.7. p.). Pagrindines ŽŪIKVC teises ir pareigas taip pat reglamentuoja Nuostatai (12 punktas). Vadovaujantis Nuostatų 5, 6 punktais, visi registro duomenys kaupiami vienoje registro duomenų bazėje. Duomenis registrui teikia gyvūnų laikytojai, savininkai, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys, susiję su ūkinių gyvūnų laikymu, ženklinimu, perkėlimu, kaita, šalutinių gyvūninių produktų tvarkymu.

Laikomų ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimą, ūkinių gyvūnų ženklinimą, jų registravimą ir apskaitos tvarką nustato Registravimo aprašas. Minėtas aprašas įpareigoja kiekvieną gyvūnų laikytoją privalomai registruoti, ženklinti laikomus ūkinius gyvūnus ir tvarkyti jų apskaitą. Registravimo aprašo 28 punkte nustatyta, kad duomenis apie bandomis registruotus ūkinius gyvūnus, išskyrus kiaules, laikytojas turi registruoti ne rečiau kaip du kartus per metus, kiekvieno pusmečio sausio ir liepos mėnesiais ir prieš teikdamas paraišką gauti valstybės pagalbą.

Įvertinusi ginčo santykiams taikomą teisinį reglamentavimą ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl ginčijamo atsakovo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo yra teisinga. Tikrindamas atsakovo sprendimo teisėtumą, pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, motyvuotas pagal ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies reikalavimus, faktinių aplinkybių vertinimas susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktu įrodymų vertinimu ir tuo remiantis padaryta išvada, kad Agentūra, spręsdama dėl paramos pareiškėjui suteikimo, šiuo atveju pagrįstai vadovavosi paskutiniais ŽŪIKVC turimais (pareiškėjos pateiktais 2011 m. kovo 7 d.) duomenimis, nes nei teisės aktai, nei Paraiška ar kiti susiję dokumentai nenustato išimčių ar kitų būdų, kuriais Agentūra galėtų vadovautis priimdama tokio pobūdžio sprendimus.

Pareiškėjo apeliacinio skundo motyvai, kad atsakovas ir teismas netinkamai aiškino Taisyklių 10 punktą, ir kad esant nesutapimams tarp faktiškai turimo ir deklaruoto gyvūnų skaičiaus, turi būti vadovaujamasi faktiškai laikomų gyvūnų skaičiumi, nes būtent toks SGV skaičiavimas atitinka Taisyklių nuostatas; taip pat, kad ir informacija, pateikiama Ūkinių gyvūnų registrui, ir informacija, pateikiama tiesiogiai Agentūrai, turi vienodą reikšmę, nepagrįsti teisiniu reglamentavimu ir vertinami kaip pareiškėjo tam tikra gynybinė pozicija.

Pareiškėjo argumentas, kad Agentūros pritaikyta 283 387,55 Lt sankcija yra akivaizdžiai neproporcinga taip pat nepagrįstas. Esant nagrinėjamu atveju nustatytoms aplinkybėms, kad pagal deklaruotus duomenis 2011 m. liepos 14 d. pareiškėjo ūkyje buvo registruota tik 688,41 SGV (trūkstamas skaičius – 821,414 SGV), Agentūra, vadovaudamasi Taisyklių 11.1.2 ir 120.1.1 punktais bei Paramos sutarties 17.11 punktu turėjo ir faktinį, ir teisinį pagrindą atitinkamai sumažinti paramos sumą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje esančią rašytinę medžiagą ir išnagrinėjusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas argumentuotai įvertino ginčo esmę sudarančias aplinkybes, ištyrė pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, atsižvelgė į visas bylai svarbias aplinkybes ir priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo akcinės bendrovės „Vilkijos ūkis“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė