2021-06-16 Nr. AB-13189-3-63-3-00168-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1592-815/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00168-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 17.2; 17.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Ernesto Spruogio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vitės valdos“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gegužės 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vitės valdos“ skundą atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos) dėl administracinio akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vitės valdos“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir jo patikslinimu, prašė panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) Klaipėdos apygardos skyriaus 2020 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. 21R2-13(AG2-135/13-2019) ir atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ (toliau – ir IS „Infostatyba“) 2019 m. spalio 28 d. pateiktą nepritarimo motyvą dėl statybos užbaigimo akto išdavimo atnaujinimo (modernizavimo) darbų (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nepritarimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2015 m. vasario 12 d. su projektuotoju UAB „Progresyvūs projektai“ (toliau – ir Projektuotojas) sudarė Statinio projektavimo paslaugų ir projekto vykdymo priežiūros sutartį (toliau – ir Projektavimo sutartis), pagal kurią Projektuotojas įsipareigojo savo jėgomis, medžiagomis, rizika ir atsakomybe pagal užsakovo pateiktą projektavimo darbų užduotį, projektavimo sąlygų sąvadą atlikti daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Gyvenamasis namas), projektavimo darbus. Projektuotojo 2015 m. birželio 2 d. parengtam techniniam Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projektui (toliau – ir Projektas) buvo gautas statybą leidžiantis dokumentas. Pareiškėjas 2018 m. gegužės 8 d. su rangovu UAB „RNDV Group“ (toliau – ir Rangovas) sudarė Gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizavimo) rangos darbų sutartį Nr. V22 (toliau – ir Rangos sutartis), kuria Rangovas įsipareigojo atlikti Gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizavimo) darbus. Pareiškėjas per IS „Infostatyba“ pateikė prašymą statybos užbaigimo aktui gauti: pirmasis prašymas išduoti statybos užbaigimo aktą pateiktas 2019 m. rugpjūčio 13 d., tačiau Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) pateikė nepritarimo motyvus (pastabas); ištaisius trūkumus, 2019 m. spalio 7 d. dar kartą pateiktas prašymas statybos užbaigimo aktui gauti, tačiau 2019 m. spalio 28 d. tam nepritarė atsakovas.

3. Pareiškėjas pažymėjo, jog Projekto aiškinamajame rašte numatyta Projektavimo apimtis – išorinių atitvarų apšiltinimas: pastato fasadų, cokolio stogo anstato ir stogelių, senų langų ir durų keitimas, lodžijų stiklinimas, liftų keitimas; inžinerinių sistemų atnaujinimas: vandentiekio, šilumos punkto, šildymo sistemos ir vėdinimo žaibosaugos įrengimas; numatyta, kad keičiami seni mediniai / įrengiami nauji lodžijų įstiklinimai; patalpų perplanavimas Projektu nenumatytas, esamų evakuacijos kelių kokybė nekeičiama ir nebloginama. Rengiant Projektą, vadovautasi kadastro duomenų byla, kurioje angos iš butų balkonų į bendrojo naudojimo lodžijas nenumatytos, o jeigu tokios ir buvo, jos nelaikytinos avariniais išėjimais, per kuriuos gaisro atveju galėtų evakuotis žmonės. Pareiškėjo manymu, Nepritarimo motyvas suformuotas, neatsižvelgiant Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų, patvirtintų Departamento direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 (toliau – ir Reikalavimai), aktualios redakcijos nuostatas, kuriose reglamentuotas avarinio išėjimo sąvokos apibrėžimas ir avariniam išėjimui keliami reikalavimai. Naikinamos Gyvenamojo namo balkono angos neatitinka avarinio išėjimo apibrėžimo, todėl nėra teisinio pagrindo jas traktuoti avariniu išėjimu ir tuo pagrindu jas išsaugojant rekonstruoti. Todėl atsakovo reikalavimas, kad pareiškėjas pateiktų sprendinį dėl avarinių išėjimų tarp butų balkonų bei bendrojo naudojimo lodžijų panaikinimo, yra neteisėtas ir nepagrįstas.

4. Pareiškėjo teigimu, Projekto tinkamumas bei atitiktis statybos norminių teisės aktų reikalavimams buvo patvirtinta techninio projekto bendrąja ekspertize. Projektas yra tinkamai parengtas, jeigu atlikus projekto ekspertizę, jo įvertinimas projekto ekspertizės akte atitinka Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – ir STR 1.04.04:2017) 89.1 papunktyje nurodytą įvertinimą. UAB „Klaipėdos ekspertizė“ 2015 m. gegužės 5 d. Projekto bendrosios ekspertizės akte Nr. EY-54-2015-02 nurodė, kad Gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas pataisytas ir papildytas pagal projekto bendrosios ekspertizės akto privalomas pastabas, atitinka esminius statinio reikalavimus, projekto rengimo dokumentų, kitų statybos teisės aktų reikalavimus, techninį darbo projektą galima tvirtinti. Be to, UAB „Klaipėdos ekspertizė“ 2020 m. sausio 13 d. rašte Nr. 1-20 LAGK nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad Gyvenamojo namo statinio kadastrinių matavimų bylos 6–9 aukštų planuose avariniai išėjimai (angos) tarp butų balkonų ir bendro naudojimo lodžijų nėra užfiksuoti, o pastato atnaujinimo (modernizavimo) projekte pateikti aukštų planai sutampa su 1980 metais sudarytos namų valdos techninės apskaitos bylos duomenimis, darytina prielaida, jog Projektu nėra naikinami avariniai išėjimai tarp butų balkonų ir bendrojo naudojimo lodžijų; atliekant pastato atnaujinimo (modernizavimo) projektą sprendžiami jo energetinio efektyvumo pagerinimo klausimai, jo inžinerinių sistemų fizinės bei energinės savybės, nustatytos investicijų plane, techninėje užduotyje bei specialiuosiuose architektūros reikalavimuose.

5. Pareiškėjo įsitikinimu, atliktas Projekto atitikties teisės aktų reikalavimams vertinimas patvirtina, kad Projektas atitinka visus teisės aktų reikalavimus, įskaitant 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB (toliau – ir Reglamentas Nr. 305/2011), numatytus esminius statinio reikalavimus. Remiantis Projektu buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, objekto modernizavimo (atnaujinimo) darbai atlikti nenukrypstant nuo Projekto sprendinių. Nagrinėjamu atveju neaišku, kodėl vertinant tą patį Projektą buvo gautos dvi skirtingos išvados – vienu atveju pripažinta, kad Projektas atitinka visus teisės aktų reikalavimus, o ginčijamame LAGK sprendime teigiama, kad Departamento atstovo motyvuotas nepritarimas priimtas teisingai ir Projektas neatitinka teisės aktų reikalavimų.

6. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

7. Departamentas nurodė, kad pastaba IS „Infostatyba“ įkelta ir sprendimas nepasirašyti modernizuoto (atnaujinto) Gyvenamojo namo statybos užbaigimo akto turi aiškų teisinį pagrindą (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – ir STR 1.05.01:2017) 75.2 p.). Atsakovas atkreipė dėmesį, jog 2020 m. sausio 13 d. UAB „Klaipėdos ekspertizė“ rašte Nr. 1-20 taip pat pasisakyta dėl naikinamų avarinių išėjimų tarp buto balkonų ir bendrojo naudojimo lodžijų.

8. Atsakovas pažymėjo, jog statybos užbaigimo komisijos nariams yra nustatyta pareiga pagal kompetenciją vizualiai patikrinti statinio atitiktį ne tik projektui, bet ir teisės aktų reikalavimams. Taigi komisijos nariui nustatyta prievolė patikrinti, ar statinys atitinka gaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų (Departamento direktoriaus 2011 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1-64 patvirtintų Gyvenamųjų pastatų gaisrinės saugos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) ir Reikalavimų) nuostatas. Nagrinėjamu atveju, Gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto, išduodant statybą leidžiantį dokumentą, Departamentas nederino, jam neteikė specialiųjų reikalavimų ar pastabų, nes pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą neturėjo tokios prievolės. Tačiau pagal gaisrinės saugos reglamentavimą pastate turi būti numatyti avariniai išėjimai.

Šiuo metu daugiabučių gyvenamosios paskirties pastatų avarinių išėjimų įrengimo reikalavimai, lyginant su 1979 metais, savo turiniu iš esmės liko nepasikeitę. Projekte, pagal kurį išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. LNS-31-150602-00134, esamų avarinių išėjimų išsaugojimas, atstatymas arba naujų įrengimas faktiškai nebuvo nagrinėjamas, priešingai – numatytas esamų avarinių išėjimų panaikinimas juos uždengiant (apšiltinant ir užtinkuojant), todėl Projektas parengtas pažeidžiant gaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.

Laikantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 5 punkto sąlygos, pastate esančios gaisrinės saugos priemonės turi būti išsaugomos arba turi būti įrengiamos taip, kaip reglamentuoja šiuo metu galiojantys gaisrinės saugos normatyviniai dokumentai. Aplinkybė, kad pastate anksčiau buvę žmonių evakuacijai skirti avariniai išėjimai nevisiškai atitinka šiuo metu galiojančius avarinio išėjimo reikalavimus, nesuteikia teisės juos naikinti, taip bloginant pastato gaisrinę saugą. Rengiant Projektą dėl pastato laiptinių sienų turėjo būti sprendžiamas avarinių išėjimų išsaugojimo, atstatymo arba naujų avarinių išėjimų įrengimo klausimas, tačiau tai nebuvo padaryta.

Rengiant Gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizavimo) techninį darbo projektą, nebuvo išsamiai atliktas statinio techninės būklės įvertinimas, o Projekto vadovas ruošdamas techninės būklės įvertinimą nesivadovavo statybos techniniame reglamente nurodytais reikalavimais, projekto ekspertizė atlikta neįvertinus šios techninės būklės apimties. Atsakovas taip pat pažymėjo, jog kadastro bylose ginčo angos nėra žymimos.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į skundą teismo prašė sprendimą priimti savo nuožiūra.

II. 10. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. gegužės 7 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Vitės valdos“ skundą.

11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:

11.1. Pareiškėjas ir UAB „Progresyvūs projektai“ 2015 m. vasario 12 d. sudarė Statinio projektavimo paslaugų ir projekto vykdymo priežiūros sutartį, kuria Projektuotojas įsipareigojo savo jėgomis, medžiagomis, rizika ir atsakomybe pagal pareiškėjo pateiktą projektavimo darbų užduotį, projektavimo sąlygų sąvadą atlikti Gyvenamojo namo projektavimo darbus. Projektuotojas 2015 metais parengė Gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, jo aiškinamajame rašte nurodė, kad projektavimo apimtis – išorinių atitvarų apšiltinimas: pastato fasadų, cokolio stogo antstato ir stogelių, senų langų ir durų keitimas, lodžijų stiklinimas, liftų keitimas; inžinerinių sistemų atnaujinimas: vandentiekio, šilumos punkto, šildymo sistemos ir vėdinimo žaibosaugos įrengimas; keičiami seni mediniai / įrengiami nauji lodžijų įstiklinimai. Projektu patalpų perplanavimas nebuvo numatytas, esamų evakuacijos kelių kokybė nekeičiama ir nepabloginama. Statinio architektūros konstrukcijos brėžinys numatė, kad esamos dekoratyvine sienute uždengtos angos, kurių dalis ribojasi su butų lodžijomis, apšiltinamos 10 cm polistireniniu putplasčiu EPS 100 ir nutinkuojamos (neuždengtos angos uždengiamos, apšiltinamos ir nutinkuojamos). 2015 m. sausio 28 d. Statinio projektavimo techninėje užduotyje nurodyta, kad demontuojami esami seni mediniai lodžijų stiklinimai ir prastos kokybės PVC balkonų įstiklinimai (gyventojų pageidavimu); įrengiami nauji PVC lodžijų stiklinimai su vienos kameros (2 stiklų) stiklo paketu; lodžijų priekinė dalis iš 4 skaidymų – visos dalys varstomos; lodžijų aptvėrimų apšiltinimas polistireniniu putplasčiu ir apdailinimas tinku. UAB „Klaipėdos ekspertizė“ 2015 m. gegužės 5 d. Projekto bendrosios ekspertizės akte Nr. EY-54-2015-02 nurodyta, kad Projektas pataisytas ir papildytas pagal Projekto bendrosios ekspertizės akto privalomas pastabas, atitinka esminius statinio reikalavimus, projekto rengimo dokumentų, kitų statybos teisės aktų reikalavimus, techninį darbo projektą galima tvirtinti.

11.2. 2015 m. birželio 2 d. Projektui gautas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos statybą leidžiantis dokumentas Nr. LNS-31-150602-00134, kuriame nurodyta, kad statytojui UAB „Vitės valdos“ pagal Projektuotojo 2015 metais parengtą Projektą statybos vietoje leidžiama atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us).

11.3. Pareiškėjas ir UAB „RNDV Group“ 2018 m. gegužės 8 d. sudarė Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) rangos darbų sutartį Nr. V22, kuria Rangovas įsipareigojo atlikti Gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizavimo) darbus.

11.4. Pareiškėjas 2019 m. rugpjūčio 13 d. IS „Infostatyba“ pateikė prašymą statybos užbaigimo aktui gauti. Šiam prašymui nepritarė ir motyvus (pastabas) išdėstė Inspekcijos įgaliotieji komisijos nariai. Nurodyti nepritarimo motyvai: 1) neatlikti priešgaisriniai sandarinimai, kur inžinerinės komunikacijos (šilto ir šalto vandens vamzdynai ir kt.) kerta pastato priešgaisrines užtvaras (perdangas) (Projektas, Reikalavimų 77 punktas); 2) nepateiktas projektinis sprendinys ir teisinis pagrindas dėl avarinių išėjimų tarp butų balkonų ir bendrojo naudojimo lodžijų panaikinimo (Statybos įstatymo 4 str. 1 p., Taisyklių 68 p.).

11.5. Ištaisęs nurodytus trūkumus, pareiškėjas dar kartą per IS „Infostatyba“ pateikė prašymą statybos užbaigimo aktui gauti. Departamento 2019 m. spalio 28 d. nepritarimu, vadovaujantis STR 1.05.01:201 75.2 punktu, pakartotinai atsisakyta išduoti statybos užbaigimo aktą (reg. Nr. LN-191021134841468). Atsakovo nepritarime nurodyta, kad nepateiktas projektinis sprendinys ir teisinis pagrindas dėl avarinių išėjimų tarp butų balkonų ir bendrojo naudojimo lodžijų panaikinimo, teisiniu pagrindu nurodyta Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Taisyklių 9, 46 punktai.

11.6. Nesutikdamas su atsakovo Nepritarimu, pareiškėjas pateikė skundą LAGK, kuri pareiškėjo skundą dėl šio administracinio akto panaikinimo atmetė, nustačiusi, jog rengiant Projektą turėjo būti sprendžiamas avarinių išėjimų ar evakuacinių kelių išsaugojimas, atstatymas arba naujų įrengimas.

12. Remdamasis Statybos įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, 28 straipsnio 1 ir 9 dalimis, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir TPSVPĮ) 16 straipsnio 1–3 ir 7 dalimis, STR 1.05.01:2017 10.1, 10.2, 56, 58, 67, 68 ir 75.2 punktais bei 9 priedo 4 punktu, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad statybos užbaigimo procedūroje dalyvaujantys asmenys privalo griežtai laikytis STR 1.05.01:2017 nuostatų, o komisijos narys turi veikti tik pagal savo kompetenciją – Departamento atstovas pagal kompetenciją tikrina statinių atitiktį statinio projekto sprendiniams, įgyvendinantiems esminį statinio gaisrinės saugos reikalavimą.

13. Vertindamas ginčijamo Departamento Nepritarimo pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas vadovavosi Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, Reglamento Nr. 305/2011 I priedo 2 straipsnio (d) punktu, Taisyklių 4, 9, 12, 46 punktais, Reikalavimų 96, 99, 100, 105.9 punktais, nuo 1971 metų galiojusių statybinių normų ir taisyklių „Gyvenamieji pastatai“ reikalavimų 5 skyriaus 5.20 punktu, Departamento direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 patvirtintų Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių, privalomai taikomų naudojamiems statiniams, neatsižvelgiant į jų nuosavybės formas, 68 punktu, Projekto aiškinamajame rašte, Projekto ištraukoje „Tipinio (antro) aukšto plano schema M1:150“ pateiktais duomenimis, bei darė išvadą, kad bylos medžiaga patvirtina atsakovo argumentus, jog Projekte numatytas angų, kurios ginčijamame sprendime įvardijamos avariniais išėjimais, uždengimas (apšiltinant ir užtinkuojant), taip iš esmės jas pašalinant. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Gyvenamajame name anksčiau buvę žmonių evakuacijai skirti avariniai išėjimai nevisiškai atitinka šiuo metu galiojančius avarinio išėjimo reikalavimus, lyginant su pastatymo metu galiojusiais priešgaisrinės saugos reikalavimais, tačiau tai nesuteikia teisės pareiškėjui juos naikinti ir tokiu būdu bloginti statinio gaisrinę saugą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, rengiant Projektą privalėjo būti užtikrintas avarinių išėjimų ar evakuacinių kelių išsaugojimas, atstatymas arba naujų įrengimas, tačiau tai nebuvo padaryta. Užtaisius ginčo angas tarp butų balkonų ir bendrojo naudojimo lodžijų yra panaikinami evakuacijos keliai gaisro atveju, o palikus ginčo statinyje tik vieną evakuacijos kelią per bendrojo naudojimo laiptines, apribojama gyventojų išsigelbėjimo galimybė gaisro atveju, kyla grėsmė jų saugumui. Tinkamai neišsprendus avarinių išėjimų Gyvenamajame name klausimo, atsakovas pagrįstai atsisakė išduoti statybos užbaigimo aktą.

III. 14. Pareiškėjas UAB „Vitės valdos“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gegužės 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

15. Pareiškėjas palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame skunde išdėstytą poziciją, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nevertino dalies byloje esančių įrodymų ir dėl jų nepasisakė, suteikė nepagrįstą prioritetą tam tikroms aplinkybėms, dėl to neobjektyviai ir nevisapusiškai išnagrinėjo faktines aplinkybes bei neteisingai išsprendė bylą.

16. Pasak pareiškėjo, pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino teisės aktų, reglamentuojančių avariniam išėjimui keliamus reikalavimus, ir tik deklaratyviai nurodė, kad pareiškėjas turėjo užtikrinti avarinių išėjimų išsaugojimą. Pareiškėjo teigimu, Gyvenamajame name nėra priblokuotos daugiabučių sekcijos ir priblokuoto atskiro gaisrinio skyriaus (Reikalavimų 100.2 p.). Patekimas iš buto balkono į laiptinės balkoną taip pat nėra patekimas į gretimą daugiabučio sekciją, kadangi butas su laiptine yra toje pačioje sekcijoje; perėjimas į priblokuotą sekciją būtų tuo atveju, jeigu iš buto balkono būtų galima pereiti į gretimoje laiptinėje (sekcijoje) esantį buto balkoną. Gyvenamasis namas neturi jokių požymių, kad laiptinė būtų suprojektuota kaip atskiras gaisrinis skyrius – ji neatskirta reikiamo atsparumo ugniai gaisrinius skyrius atskiriančiomis sienomis nuo gretimų patalpų (butų). Reikalavimų 100.3 punktas yra visiškai nesusijęs su ginčijamu klausimu, kadangi Gyvenamajame name nėra ir nebuvo kopėčių, jungiančių skirtinguose aukštuose esančius balkonus arba lodžijas.

17. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad Projektas atitinka statybos norminių teisės aktų reikalavimus, įskaitant Reglamente Nr. 305/2011 numatytus esminius statinio reikalavimus, kad pagal Projektą buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, o modernizavimo (atnaujinimo) darbai atlikti nenukrypstant nuo Projekto sprendinių. Patalpų perplanavimas Projektu nebuvo numatytas, Projektu esamų evakuacijos kelių kokybė nebuvo keičiama ir bloginama, rengiant Projektą vadovautasi kadastro duomenų byla, kurioje angos iš butų balkonų į bendrojo naudojimo lodžijas nenumatytos, o jeigu tokios ir buvo, jos nelaikytinos avariniais išėjimais, per kuriuos gaisro atveju galėtų evakuotis žmonės. Projekto tinkamumas bei atitiktis statybos norminių teisės aktų reikalavimams buvo patvirtinta techninio projekto bendrąja ekspertize. Pareiškėjo teigimu, Projektu nėra naikinami avariniai išėjimai tarp butų balkonų ir bendro naudojimo lodžijų.

18. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytus argumentus, mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl apeliacinį skundą prašo atmesti.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo bylą spręsti apeliacinės instancijos teismo nuožiūra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Ginčas byloje kilo dėl Departamento Nepritarimo ir LAGK Klaipėdos apygardos skyriaus 2020 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. 21R2-13(AG2-135/13-2019) teisėtumo ir pagrįstumo.

21. Pirmosios instancijos teismas sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Pirmosios instancijos teismas, detaliai aptaręs teisinį reguliavimą, įvertinęs įrodymus, darė išvadą, kad bylos medžiaga patvirtina, jog Projekte numatytas angų, kurios ginčijamame sprendime įvardijamos avariniais išėjimais, uždengimas (apšiltinant ir užtinkuojant), taip iš esmės jas pašalinant. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Gyvenamajame name anksčiau buvę žmonių evakuacijai skirti avariniai išėjimai nevisiškai atitinka šiuo metu galiojančius avarinio išėjimo reikalavimus, lyginant su pastatymo metu galiojusiais priešgaisrinės saugos reikalavimais, tačiau tai nesuteikia teisės pareiškėjui juos naikinti ir tokiu būdu bloginti statinio gaisrinę saugą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, rengiant Projektą privalėjo būti užtikrintas avarinių išėjimų ar evakuacinių kelių išsaugojimas, atstatymas arba naujų įrengimas, tačiau tai nebuvo padaryta. Užtaisius ginčo angas tarp butų balkonų ir bendrojo naudojimo lodžijų yra panaikinami evakuacijos keliai gaisro atveju, o palikus ginčo statinyje tik vieną evakuacijos kelią per bendrojo naudojimo laiptines, apribojama gyventojų išsigelbėjimo galimybė gaisro atveju, kyla grėsmė jų saugumui. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, tinkamai neišsprendus avarinių išėjimų Gyvenamajame name klausimo, atsakovas pagrįstai atsisakė išduoti statybos užbaigimo aktą.

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino dalies byloje esančių įrodymų ir dėl jų nepasisakė, suteikė nepagrįstą prioritetą tam tikroms aplinkybėms, dėl to neobjektyviai ir nevisapusiškai išnagrinėjo faktines aplinkybes bei neteisingai išsprendė bylą. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad Projektas atitinka statybos norminių teisės aktų reikalavimus, kad patalpų perplanavimas Projektu nebuvo numatytas, Projektu esamų evakuacijos kelių kokybė nebuvo keičiama ir bloginama, rengiant Projektą vadovautasi kadastro duomenų byla, kurioje angos iš butų balkonų į bendrojo naudojimo lodžijas nenumatytos, o jeigu tokios ir buvo, jos nelaikytinos avariniais išėjimais, per kuriuos gaisro atveju galėtų evakuotis žmonės. Pasak pareiškėjo, pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino teisės aktų, reglamentuojančių avariniam išėjimui keliamus reikalavimus, ir tik deklaratyviai nurodė, kad pareiškėjas turėjo užtikrinti avarinių išėjimų išsaugojimą.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi šioje byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

24. Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo 12 straipsnyje nustatyta, kad gaisrų prevencijai užtikrinti nustatomi statinių projektavimo, teritorijų planavimo ir objektų eksploatavimo reikalavimai, užkertantys kelią gaisrams kilti ir sudarantys sąlygas gaisrams gesinti, žmonėms ir turtui gelbėti; šie reikalavimai nustatomi vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės aktais, taip pat atsižvelgiant į patirtį gaisrų prevencijos ir gesinimo srityje ir daiktų, medžiagų, technologinių procesų, gaminių, konstrukcijų bei statinių gaisrinį pavojingumą. Taisyklėse ir Reikalavimuose įtvirtintos nuostatos, kurios taikomos ir gyvenamųjų pastatų priešgaisrinei saugai. Reikalavimų 99 punkte nurodomas evakavimo(si) kelio apibrėžimas, o 100 punkte – avarinio kelio apibrėžimas. Bet kuriuo atveju, tiek evakavimo(si), tiek avarinis keliai yra laikomi keliais, vedančiais iš patalpų, be to, pagal Reikalavimų 106 punktą išėjimo keliai, neatitinkantys reikalavimų evakavimo(si) keliams, gali būti vertinami kaip avariniai, siekiant padidinti žmonių saugumą gaisro metu; projektuojant avariniai išėjimai nevertinami kaip evakavimo(si) keliai.

25. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino dalies byloje esančių įrodymų ir dėl jų nepasisakė, suteikė nepagrįstą prioritetą tam tikroms aplinkybėms, dėl to neobjektyviai ir nevisapusiškai išnagrinėjo faktines aplinkybes bei neteisingai išsprendė bylą. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį (buvusi 6 dalis) jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai.

Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4688-415/2018; kt.). Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad Projektas atitinka statybos norminių teisės aktų reikalavimus, kad patalpų perplanavimas Projektu nebuvo numatytas, Projektu esamų evakuacijos kelių kokybė nebuvo keičiama ir bloginama, rengiant Projektą vadovautasi kadastro duomenų byla, kurioje angos iš butų balkonų į bendrojo naudojimo lodžijas nenumatytos, o jeigu tokios ir buvo, jos nelaikytinos avariniais išėjimais, per kuriuos gaisro atveju galėtų evakuotis žmonės. Pasak pareiškėjo, pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino teisės aktų, reglamentuojančių avariniam išėjimui keliamus reikalavimus, ir tik deklaratyviai nurodė, kad pareiškėjas turėjo užtikrinti avarinių išėjimų išsaugojimą.

Teisėjų kolegija nesutinka su tokia pareiškėjo pozicija. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Projekte numatytas angų, kurios ginčijamame sprendime įvardijamos avariniais išėjimais, uždengimas (apšiltinant ir užtinkuojant), taip iš esmės jas pašalinant. Paminėtina, kad UAB „Progresyvūs projektai“ 2019 m. rugsėjo 6 d. rašte Nr. 1090906 nurodė, jog Projekto sprendinys panaikinti angas tarp buto balkono ir pastato bendro naudojimo lodžijos priimtas atsižvelgiant, jog tokia anga nėra vertinama kaip avarinis išėjimas vadovaujantis Reikalavimų 100 punkto nuostatomis.

Tai, kad tam tikros angos tarp buto balkono ir pastato bendro naudojimo lodžijos buvo, byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra. Esminis ginčas yra, ar minėtas angas galima vertinti avariniais išėjimais teisės aktų prasme. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Gyvenamajame name anksčiau buvę žmonių evakuacijai skirti avariniai išėjimai nevisiškai atitinka šiuo metu galiojančius avarinio išėjimo reikalavimus, lyginant su pastatymo metu galiojusiais priešgaisrinės saugos reikalavimais, tačiau tai nesuteikia teisės pareiškėjui juos naikinti ir tokiu būdu bloginti statinio gaisrinę saugą.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, rengiant Projektą privalėjo būti užtikrintas avarinių išėjimų ar evakuacinių kelių išsaugojimas, atstatymas arba naujų įrengimas, tačiau tai nebuvo padaryta. Užtaisius ginčo angas tarp butų balkonų ir bendrojo naudojimo lodžijų yra panaikinami evakuacijos keliai gaisro atveju, o palikus ginčo statinyje tik vieną evakuacijos kelią per bendrojo naudojimo laiptines, apribojama gyventojų išsigelbėjimo galimybė gaisro atveju, kyla grėsmė jų saugumui. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, tinkamai neišsprendus avarinių išėjimų Gyvenamajame name klausimo, atsakovas pagrįstai atsisakė išduoti statybos užbaigimo aktą.

Teisėjų kolegija sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo atliktu esamos situacijos vertinimu. Pagal Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 5 punktą pastate esančios gaisrinės saugos priemonės turi būti išsaugomos arba turi būti įrengiamos taip, kaip reglamentuoja šiuo metu galiojantys gaisrinės saugos normatyviniai dokumentai; taigi, išvada, jog tinkamai neišsprendus avarinių išėjimų Gyvenamajame name klausimo, atsakovas pagrįstai atsisakė išduoti statybos užbaigimo aktą, yra pagrįsta.

26. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

27. Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vitės valdos“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Veslava Ruskan

Ernestas Spruogis