2021-11-10 Nr. AB-23797-3-61-3-03828-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-703-756/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03828-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės Markovienės, Ernesto Spruogio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. S. (pagal Gyventojų registro duomenis pavardė pakeista į Ž.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Laisvės atėmimo vietų ligoninės, Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja E. S. kreipėsi į teismą su skundu ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK), 1 800,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėja nurodė, kad buvo sulaikyta 2 paroms ir pristatyta į Vilniaus AVPK areštinę, kurioje dar praleido 11 parų po to, kai sulaikymas buvo pratęstas. Pareiškėja paaiškino, kad Vilniaus AVPK areštinėje buvo kameroje Nr. 15, kurioje neatsidarė langas, nebuvo gryno oro. Dėl gryno oro trūkumo pareiškėja labai prastai jautėsi, negalėjo miegoti. Kameroje Nr. 15 nebuvo pakabų rūbams pakabinti, todėl pareiškėja privalėjo striukę ir kitus rūbus laikyti ant stalo arba ant grindų. Dėl drėgmės rūbai įsigėrė nemalonaus (pelėsio) kvapo, buvo sugadinti.

3. Laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 25 d. iki 2019 m. spalio 30 d. pareiškėja vėl buvo etapuota į Vilniaus AVPK areštinę, kurioje išbuvo 5 paras. Kameroje Nr. 10 nebuvo pakabų ir trūko gryno oro. Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI) gydytojas pareiškėjai paskyrė vaistus – (duomenys neskelbtini), kuriuos pareiškėja privalėjo vartoti visą mėnesį, tačiau Vilniaus AVPK areštinės viršininkas pareiškėjai paaiškino, jog jie vaistų neturi. Dėl to, kad pareiškėja nevartojo jai skirtų vaistų, pablogėjo sveikatos būklė.

4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus AVPK atsiliepime į skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovo atstovas teigė, kad Vilniaus AVPK areštinė yra visiškai naujas pastatas, kuris neeksploatuojamas 1 metus. Statant šį pastatą, buvo numatyta įrengti nevarstomus langus ir mechaninę patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemą. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – HN 134:2015), 17 punktą turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Gyvenamojoje patalpoje, kurioje yra įrengta mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, nėra numatyta papildomai šias patalpas vėdinti per langus. Atsakovo atstovas nurodė, kad kamerose yra įrengtos ventiliacijos įrenginiai, todėl pareiškėjos teiginiai dėl netinkamos ventiliacijos ir drėgmės yra nepagrįsti.

6. Atsakovo atstovas nesutiko su pareiškėja, kad, jai būnant Vilniaus AVPK areštinėje, nebuvo galimybės pasikabinti drabužių ant kabliukų ir / ar pakabų. Areštinėje yra sandėlis, skirtas asmenų daiktams saugoti su seifais. Taip pat kamerose yra lentynėlės, kėdė, sienoje pritvirtinti strypai drabužių džiovinimui. Taigi, atsakovo atstovas apibendrino, kad pareiškėja galėjo pasidėti drabužius ant minėto inventoriaus.

7. Pareiškėja, atvykusi į areštinę, neturėjo su savimi vaistų, areštinei vaistai nebuvo perduoti. Areštinės medicinos punktas paskirtų vaistų neturėjo, taip pat negalėjo išrašyti, nupirkti, nes pas save turi tik tokius vaistus, kurie priklauso pagal Medicinos normą, patvirtintą kaip Sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. V-8 2 priedas. Areštinės medicinos punkte psichiatras nedirba.

8. Atsakovo atstovas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja neįrodė visų trijų sąlygų, reikalingų viešajai atsakomybei kilti. Pareiškėjos teiginiai yra abstraktūs bei nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis. Iš pareiškėjos skundo neaišku, kokios neigiamos fizinės ar emocinės pasekmės sąlygojo jos reikalavimus ir kuo remiantis neturtinė žala įvertinta tokia suma, be to, nepateikta jokių įrodymų bei medicininių dokumentų apie galimai patirtą moralinę žalą bei jos padarinius, o visi pareiškėjos argumentai paremti tik subjektyviu aplinkybių vertinimu.

9. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujamas Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

10. Teigė, kad vaistai išduodami pagal Vaistinių preparatų įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašą, patvirtintą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. Nr. V-101 (toliau – ir Aprašas). Somatinėms ligoms gydyti vaistai pacientams išduodami ribotai. Medicininiame pažymėjime nurodomi vaistai, kuriuos asmeniui leidžiama turėti. Ligoninės gydytoja psichiatrė paskyrė gydymą medikamentais. Psichotropiniai medikamentai pareiškėjai vykstant į kitą įstaigą įdėti nebuvo.

11. Atsakovo atstovas Kauno tardymo izoliatorius pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

12. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėja į Kauno TI buvo pristatyta 2019 m. spalio 10 d. ir buvo iki 2019 m. spalio 25 d., kuomet išvežta į Vilniaus AVPK areštinę. Kauno TI atžvilgiu pareiškėjos skundo pagrindas sietinas ne su netinkamomis kalinimo sąlygomis, o su gydymo paslaugų suteikimu – vaistų paskyrimu ir gydymo tęsimu (vaistų įdėjimu). Kauno TI sveikatos paslaugų neteikia, paslaugas izoliatoriuje nuo 2019 m. spalio 1 d. teikia LAVL skyrius. Kauno TI jokių teisės aktų nepažeidė.

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. liepos 9 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

14. Teismas, iš į bylą pateiktų duomenų nustatė, kad pareiškėja 2019 m. rugsėjo 30 d. buvo uždaryta Vilniaus AVPK areštinėje ir buvo laikoma iki 2019 m. spalio 10 d. Pareiškėja 2019 m. spalio 10 d. buvo išvežta į Kauno TI, 2019 m. spalio 25 d. iš Kauno TI vėl buvo pristatyta į Vilniaus AVPK areštinę, kur išbuvo iki 2019 m. spalio 29 d.

15. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjai už tai, kad, jai esant suimtai ir būnant Vilniaus AVPK areštinėje, dėl prastos ventiliacijos kamerose trūko gryno oro, kamerose nebuvo pakabų rūbams ir nebuvo išduoti paskirti vaistai.

16. Teismas sutiko su atsakovo atstovu, kad Vilniaus AVPK patalpos nėra vėdinamos per langus. Pareiškėja negalėjo atidaryti langų, nes jie nėra pritaikyti vėdinimui, t. y. jie neatidaromi, nes Vilniaus AVPK areštinės kamerose esantys langai turi konstrukcinį sprendimą, leidžiantį į patalpą patekti išorės orui, juose yra mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Taigi, teismas nusprendė, kad HN 134:2015 reikalavimai nėra pažeisti. Teismas, be kita ko, atkreipė dėmesį ir į tai, kad tuo atveju, jeigu pareiškėja kameroje jautėsi prastai (dėl gryno oro trūkumo ar pan.), turėjo teisę kreiptis į Vilniaus AVPK areštinės pareigūnus, tačiau byloje tokių duomenų nėra pateikta.

17. Vilniaus AVPK pateikė teismui paaiškinimus, kad Vilniaus AVPK areštinėje yra sandėlis, skirtas asmenų daiktams saugoti su seifais. Taip pat kamerose yra lovos, lentynėlės, stalas, kėdės (po atskirą kiekvienam laikomam asmeniui), sienoje pritvirtinti strypai drabužių džiovinimui. Taigi, teismas padarė išvadą, kad pareiškėja yra neteisi, jog negalėjo tinkamai laikyti savo rūbų.

18. Teismas, vertindamas pareiškėjos skundo argumentus dėl to, kad nebuvo išduoti paskirti vaistai, visų pirma nurodė, jog Konvojavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau – ir Konvojavimo taisyklės) 73 punkte nustatyta, jog jeigu konvojuojamajam yra paskirtas tęstinis gydymas, Kalėjimų departamento bei jam pavaldžių įstaigų, teritorinių policijos įstaigų (areštinių) ar kitų specialiųjų statutinių institucijų budėtojas konvojaus viršininkui perduoda konvojuojamajam tęstiniam gydymui paskirtus medikamentus. Iki konvojavimo pareiškėja buvo Kauno TI žinioje, todėl teismas laikė, kad būtent Kauno TI turėjo pagal Konvojavimo taisyklių 73 punktą įdėti vaistus pervežant pareiškėją į Vilniaus AVPK. Teismas nesutiko su Kauno TI argumentu, kad vaistų įdėjimas yra sveikatos priežiūros paslauga, nes vaistai jau buvo paskirti gydytojo (tai ir buvo sveikatos priežiūros paslauga), medicininė kompetencija paskirtų vaistų įdėjimui / perdavimui nėra reikalinga, tai yra administracinio pobūdžio veikla. Teismas pažymėjo, jog tai, kad pagal Aprašą asmeniškai išduodami vaistai yra ribojami, neatleidžia nuo pareigos įdėti vaistus pagal Konvojavimo taisyklių 73 punktą. Visais atvejais kalinamam asmeniui turi būti užtikrintas jau paskirtų vaistų prieinamumas. Tam nėra būtina juos perduoti pačiam asmeniui. Taigi, teismas apibendrino, kad Kauno TI, kurio žinioje buvo pareiškėja, nesielgė pakankamai atidžiai ir rūpestingai, pažeidė Konvojavimo taisyklių 73 punktą.

19. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, pareiškėjo ir atsakovo atstovų paaiškinimus, byloje esančius įrodymus apie pareiškėjai paskirtą gydymą ir duomenis apie tolimesnę sveikatos būklę, priėjo prie išvados, kad pareiškėja nepateikė teismui jokių pagrįstų įrodymų, jog dėl to, kad pareiškėja nevartojo paskirtų vaistų nuo 2019 m. spalio 25 d. iki spalio 29 d., realiai pablogėjo jos sveikata. Pareiškėja visiškai nedetalizavo, kokią žalą šiuo atveju jai sukėlė jos nurodytos aplinkybės dėl vaistų nevartojimo tam tikrą laiką. Nagrinėjamu atveju duomenų, kad pareiškėja vėliau kreipėsi į laisvės atėmimo vietos administraciją dėl kilusių sveikatos sutrikimų, nėra. Taigi, teismas konstatavo, kad pareiškėja neįrodė žalos jos sveikatai kilimo fakto. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 20. Pareiškėja apeliaciniu skundu (patikslintu apeliaciniu skundu) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

21. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais dėl drabužių laikymo sąlygų Vilniaus AVPK ir dėl vaistų neišdavimo.

22. Akcentuoja, kad medikamentai, kurių Kauno TI neperdavė etapuojant pareiškėją į Vilniaus AVPK, yra būtini. Pareiškėja paaiškina, kad paskirtus medikamentus vartoja iki šiol, o tuo laikotarpiu, kai būdama Vilniaus AVPK nevartojo paskirtų medikamentų ((duomenys neskelbtini)), sveikatos būklė buvo labai bloga. Pareiškėją visas naktis kankino nemiga, emocinė depresija, padidėjęs jautrumas, panikos priepuoliai.

23. Pareiškėja teigia, kad išvažiuojant iš Kauno TI, visuomet kreipdavosi į medikus tam, kad paskirti medikamentai būtų įdedami konvojavusiems pareigūnams. Pareiškėja tvirtina, kad Kauno TI medikai, seselės į prašymus atsakydavo nepagarbiai ir šiurkščiai, t. y. pareiškėja sulaukdavo tokių atsakymų kaip „nenumirsi“, „jei bus bloga, duos tau areštinė“. Pareiškėja, be kita ko, dėl tokio pasityčiojimo patyrė dvasinius išgyvenimus, jautėsi nejaukiai, pažeminta. Atvažiavusi į Vilniaus AVPK sulaukdavo panašių žeminančių atsakymų. Pareiškėja Vilniaus AVPK prašė budėjusių pareigūnų iškviesti mediką, tačiau į prašymus nebuvo reaguota. Pareiškėja jautė medikų ir pareigūnų diskriminaciją, pažeminimą, nes nebuvo atsižvelgta į jos sveikatą.

24. Pareiškėja akcentuoja, kad po tokių sveikatos sutrikimų yra priversta (duomenys neskelbtini) naudoti ne tik vakarais, tačiau ir rytais. Prašo atsižvelgti į tai, kad, etapuojant ją į Vilniaus AVPK, buvo nustatytas Kauno TI pažeidimas. Pareiškėja taip pat prašo teisingai įvertinti situaciją, pareiškėjos dvasinius ir emocinius išgyvenimus, kilusias pasekme ir priteisti už visas praleistas dienas areštinėje 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

25. Pareiškėja teigia, kad kameroje Nr. 15, kurioje buvo laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. iki 2019 m. spalio 10 d., kabliukų rūbams pakabinti nebuvo – kabliukai buvo pakabinti tik pareiškėjai atvykus į Kauno TI 2019 m. spalio 25 d. Pareiškėja taip pat akcentuoja, kad apie sandėlį, skirtą susidėti daiktams, nebuvo jokios informacijos. Atsižvelgiant į tai, už sugadintą striukę teismo prašo priteisti 200 Eur.

26. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno TI, pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo: 1) nustatyti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, o jų nepašalinus – nutraukti apeliacinį procesą; 2) išnagrinėjus bylą, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

27. Teigia, kad pareiškėjos reikalavimai pateiki pirmosios instancijos teismui ir nurodyti apeliaciniame skunde iš esmės skiriasi. Pareiškėja skunde pirmosios instancijos teismui prašė priteisti 1 800 Eur neturtinei žalai atlyginti. Minėtą sumą pareiškėja išskirstė ir nurodė, kad už laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 25 d. iki 2019 m. spalio 30 d. netinkamai suteiktas medicinines paslaugas, jai turėtų būti priteista 400 Eur, tačiau apeliaciniame skunde prašo 500 Eur. Atsakovo atstovo teigimu, pareiškėja negali keisti skundo dalyko – reikalavimo dydžio už nepagrįstai neužtikrintą tinkamą medicininį gydymą (vaistų neišdavimą).

28. Atsakovo atstovas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo naujas aplinkybes, kurių pirmosios instancijos teismui nepateikė: pateikia naujas aplinkybes, susijusias su patirtais išgyvenimais ir nepatogumais, neigiamomis pasekmėmis, nors skunde pirmosios instancijos teismui pareiškėja neigiamų pasekmių, pateiktų apeliaciniame skunde nenurodė, jų nedetalizavo.

29. Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėja apeliaciniame skunde patvirtina aplinkybę, jog vaistus atsisakė įdėti medicinos darbuotojos. Pabrėžia, kad Kauno TI pirmosios instancijos teismui su atsiliepimu pateikė duomenis ir įrodymus, jog nuo 2019 m. spalio 1 d. Kauno TI sveikatos priežiūros paslaugas įstaigoje laikomiems asmenims teikia ir užtikrina Laisvės atėmimo vietų ligoninė per įstaigoje veikiantį pirminės asmens sveikatos priežiūros skyrių. Vilniaus apygardos administracinis teismas nenustatė, kad medikai vaistus perdavė Kauno TI budėtojui. Kauno TI budėtojas negalėjo perduoti vaistų, jei jų negavo iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės atsakingo darbuotojo (mediko), nes Kauno TI neskiria vaistų, jais nedisponuoja ir neskiria gydymo.

30. Atsakovo atstovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėja patyrė neigiamų pasekmių, išgyvenimų. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad Kauno TI pareigūnai ir kiti darbuotojai būtų tyčia siekę pažeminti pareiškėjos orumą ar nežmoniškai su ja elgtis. Suėmimo vykdymo procese yra nustatomas tam tikras suimtųjų teisių suvaržymas, todėl tam tikras nepatogumų sukėlimas ir pasirinkimo laisvės apribojimas suimtiesiems bei su tuo susiję išgyvenimai, paprastai yra neišvengiama suėmimo pasekmė.

31. Atsakovas LAVL pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

32. LAVL sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais remiantis teismas atmetė skundą. Atsakovo atstovas taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą naikinti remiantis pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 33. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimą pareiškėja sieja su netinkamomis laikymo sąlygomis Vilniaus AVPK, atlyginimo.

34. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad Kauno TI nesielgė pakankamai atidžiai ir rūpestingai, pažeidė Konvojavimo taisyklių 73 punktą, todėl pareiškėja laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 25 d. iki 2019 m. spalio 29 d. negalėjo vartoti jai paskirtų vaistų. Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėja nedetalizavo, kokią žalą jai sukėlė nurodytos aplinkybės dėl vaistų nevartojimo, nesant byloje duomenų, jog pareiškėja kreipėsi į laisvės atėmimo vietos administraciją dėl kilusių sveikatos sutrikimų, konstatavo, kad pareiškėja neįrodė žalos jai kilimo fakto.

35. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, visų pirma, apeliaciniame skunde pateikia argumentus, kuriais siekia įrodyti, kad dėl to, jog laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 25 d. iki 2019 m. spalio 29 d. negalėjo vartoti jai paskirtų vaistų – pablogėjo sveikata. Pareiškėja apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad Vilniaus AVPK kameroje Nr. 15 nebuvo kabliukų rūbams pakabinti (kabliukai buvo pakabinti, kai pareiškėja į Vilniaus AVPK atvyko antrą kartą, t. y. 2019 m. spalio 25 d.), o apie sandėlį, skirtą susidėti daiktams, nebuvo informacijos. Pareiškėja apeliaciniame skunde, be kita ko, prašo priteisti didesnę neturtinės žalos dalį dėl vaistų nesuteikimo nei pateiktame pirminiame skunde, tačiau nenurodo tokios neturtinės žalos padidinimo pagrindo.

36. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatyti pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Todėl byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

37. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi į bylą pateiktais duomenimis (b. l. 57), nustatė, kad pareiškėja kameroje Nr. 15 buvo laikoma laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. iki 2019 m. spalio 10 d. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad kabliukai, skirti pakabinti drabužius, buvo įrengti tik tuomet, kai į Vilniaus AVPK atvyko antrą kartą, t. y. 2019 m. spalio 25 d. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus AVPK neginčija šių pareiškėjos nurodytų aplinkybių. Vilniaus AVPK rašte „Dėl medžiagos pateikimo“ (b. l. 30-31) paaiškino, kad areštinėje yra sandėlis, skirtas asmenų daiktams saugoti su seifais, tačiau pačiose kamerose seifų ir spintelių nėra. Nurodė, kad kamerose yra lova, kėdė, lentynėlės, į sieną pritvirtinti 3 strypai, skirti drabužių džiovinimui; tuo metu, kai pareiškėja buvo areštinėje, kabliukų skirtų pasikabinti drabužiams, nebuvo, tačiau juos sudėti buvo galimybė ant kėdės ar lentynėlių. Vilniaus AVPK taip pat paaiškino, kad šiuo metu kamerose jau yra įmontuoti kabliukai, skirti kabinti drabužius, tačiau kyla diskusijų dėl jų demontavimo, kilus įvykiams, kuomet kabliukai areštantų bandomi panaudoti, keliant saugumą jų pačių sveikatai. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos, atsakovo atstovo Vilniaus AVPK argumentus, į bylą pateiktus duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja galėjo tinkamai laikyti savo rūbus.

38. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad visais atvejais kalinamam asmeniui turi būti užtikrintas jau paskirtų vaistų prieinamumas, todėl Kauno TI, kurio žinioje buvo pareiškėja, nesielgė pakankamai atidžiai ir rūpestingai, pažeidė Konvojavimo taisyklių 73 punktą. Tačiau pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, jog pareiškėja neįrodė žalos jai kilimo fakto.

39. Teisėjų kolegija, visų pirma pažymi, kad Kauno TI, vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 73 punktu, turėjo pareigą užtikrinti, jog pareiškėjai būtų įdedami paskirti gydytojo medikamentai, pervežant pareiškėją į Vilniaus AVPK. Byloje pateiktas pareiškėjos asmens sveikatos išrašas patvirtina, jog pareiškėjai buvo paskirtas medikamentinis gydymas vaistais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pareiškėja skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, kad dėl to, jog 5 dienas negavo paskirtų medikamentų, pablogėjo sveikata. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pareiškėja skunde nedetalizavo, kaip konkrečiai pablogėjo jos sveikata, tačiau atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėjai paskirtų medikamentų nesuteikimas laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 25 d. iki 2019 m. spalio 29 d. iš tiesų galėjo sukelti tam tikrus sveikatos pablogėjimus, todėl yra pagrindas kilti neturtinei žalai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

40. Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

41. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija) įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99). Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-442-552/2021).

42. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, nustatyto pažeidimo trukmę – pareiškėjai 5 dienas nebuvo suteikiami gydytojo paskirti medikamentai, mastą, intensyvumą, pareiškėjos patirtų nepatogumų dydį (pareiškėja jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad ji patyrė itin didelę ir ilgalaikę neturtinę žalą, nenurodė) ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (daugiau jokių pažeidimų nenustatyta; dėl padaryto pažeidimo pareiškėjai kilusių ilgalaikių pasekmių nenustatyta) sprendžia, kad tai nagrinėjamu atveju nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjai atlyginimo. Šiuo atveju asmens teisių pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu yra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjos pažeistoms teisėms apginti, ji atitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus (Civilinio kodekso 6.250 str.).

43. ABTĮ 134 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštais reikalavimais. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja apeliaciniame skunde nekelia naujų reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau detalizuoja aplinkybes, susijusias su neigiamais išgyvenimais ir pablogėjusia sveikata.

44. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta pareiškėjos apeliacinio skundo reikalavimą iš dalies pagrįstu ir pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia, t. y. nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nusprendžia pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjos teisė gauti gydytojo paskirtus medikamentus, Kauno TI pažeidus Konvojavimo taisyklių 73 punktą, laikant tai pakankama satisfakcija jos pažeistoms teisėms apginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos E. S. (Ž. – pagal Gyventojų registro duomenis) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 9 d. sprendimą pakeisti.

Pripažinti, kad Kauno tardymo izoliatoriui, nesilaikant Konvojavimo taisyklių 73 punkto, buvo pažeista pareiškėjos teisė į tinkamas kalinimo sąlygas.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė