2ed62354-e228-4d11-9bde-9871e971019f · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. 1A-420/2010

                               Â

                                                    Procesinio sprendimo

kategorijos:

                                                                                     Â

1.1.8.1; 1.1.8.7.9; 1.1.8.8;

 (S)

LIETUVOS Apeliacinis teismas

              N U O S P R E N D I S Â

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. spalio 21 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Elenos Vainienės (pranešėjos), teisėjų: Valdimaro Bavėjano, Rūtos Mickevičienės, sekretoriaujant Agatai Minkel,

dalyvaujant prokurorui Rimai Krikščiūnaitei, gynėjui advokatui Valdui Burneikiui,

nuteistajam

V. A.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros pirmojo skyriaus vyriausiosios prokurorės apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 22 d. nuosprendžio, kuriuo V. A. (V. A.) nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 9 metams;

- pagal BK 150 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 7 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies

1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 9 metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Iš V. A. priteista S. J. 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ir  Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros pirmojo skyriaus vyriausiosios prokurorės apeliacinį skundÄ ,

n u s t a t ė:

V. A. nuteistas už tai, kad seksualiai prievartavo ir žagino mažametę, o būtent: jis nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2009 m. liepos 1 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) ir laikotarpyje nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2009 metų rugpjūčio 24 d. bute, esančiame (duomenys

neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pasinaudodamas S. J., gimusios (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle

dėl mažametystės, grasindamas panaudoti fizinį smurtÄ ir jį panaudodamas – suduodamas smÅ«gius rankomis nukentėjusiajai į galvÄ ir taip palauždamas valiÄ prieÅ¡intis, sistemingai, nenustatytÄ skaičių kartų prieÅ¡ jos valiÄ tenkino lytinę aistrÄ oraliniu ir analiniu bÅ«du bei su ja lytiÅ¡kai santykiavo.

Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros pirmojo skyriaus vyriausioji prokurorė apeliaciniu skundu praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2010-06-22 nuosprendį pakeisti: nuteistajam V. A. pagal BK 149 straipsnio 4 dalį paskirti bausmę laisvės atėmimas 14 metų, o pagal BK 150 straipsnio 4 dalį - laisvės atėmimÄ 10 metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies

1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti ir V. A. paskiri subendrintÄ bausmę laisvės atėmimÄ 14 metų. Tenkinti Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo byloje pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį ir iÅ¡ nuteistojo V. A. priteisti 50 000 Lt nukentėjusiajai neturtinei žalai atlyginti.

Apeliantė, nesutikdama su skundžiamu nuosprendžiu, mano, kad pirmosios instancijos teismas V. A. netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir paskyrė jam neteisingas, aiÅ¡kiai per Å¡velnias, bausmes bei netinkamai iÅ¡sprendė kitus nuosprendžio klausimus.

Apeliantės manymu, teismas, skirdamas V.

A. bausmes pagal BK 149 straipsnio 4 dalį bei 150 straipsnio 4 dalį mažesnes nei šių straipsnių sankcijose numatyti bausmės vidurkiai, neteisingai taikė BK 54 straipsnio, 61 straipsnio 2 dalies, 41 straipsnio nuostatas ir nuteistajam paskyrė neteisingas, aiškiai per švelnias, bausmes. Teismas nepagrįstai švelnino V. A. bausmę, motyvuodamas tuo, kad jam nustatyta oligofrenija debilumo laipsnyje su neurotinėmis reakcijomis. Nurodoma,

jog ši diagnozė nuteistajam buvo nustatyta 1987-12-21 - 1988-01-18, o 2010-02-17 teismo psichiatrijos ekspertizės akte konstatuota,

kad jis nei veikos padarymo metu, nei šiuo metu lėtiniu psichikos sutrikimu neserga, galėjo ir gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos pilnai teisingai valdyti, gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo ir teismo procese, duoti teisingus paaiškinimus į jam užduotus klausimus, priverstinis priverčiamųjų medicinos

priemonių taikymas jam nereikalingas. Minėtame akte taip pat nurodyta, kad V. A. prisipažino dažnai vartojęs

alkoholį ir jam stebimas lengvas intelekto sutrikimas bei asocialaus tipo asmenybės sutrikimo požymiai. Šios aplinkybės, apeliantės manymu, patvirtina, kad nuteistojo sveikatos būklė niekaip neįtakojo jo veiksmų darant labai sunkius nusikaltimus, jis juos padarė veikdamas tiesiogine tyčia, todėl nėra teisinio pagrindo švelninti jam bausmę dėl sveikatos būklės.

Apeliantės manymu, teismas nepakankamai įvertino ir nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį, padarytos žalos dydį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kilusius padarinius, kaltininko asmenybę.

Nuteistasis V. A., bÅ«damas suaugęs vyras, ilgį laikÄ , intensyviai, daug kartų

žagino ir seksualiai prievartavo mažametę S. J., pasinaudodamas ne tik jos bejėgiška būkle dėl mažametystės, bet

ir pavartodamas smurtÄ bei grasindamas jį pavartoti. Nukentėjusioji parodė, kad

V. A. jÄ seksualiai prievartavo oraliniu ir analiniu bÅ«du, žagino daug kartų, nepaisydamas, kad ji nesutikdavo, verkdavo, sakydavo, kad skauda. Jis grasindavo muÅ¡ti, suduodavo smÅ«gius kumščiu per veidÄ ar į galvÄ , kartais tai kartodavosi kelis kartus per dienÄ . V. A. padarė du labai sunkius, ciniÅ¡kus nusikaltimus, veikdamas tiesiogine tyčia, vadovaudamasis itin žemomis paskatomis, brutaliai smurtaudamas prieÅ¡ artimÄ Å¾mogų - savo dukrÄ , kuriai buvo vos (duomenys neskelbtini) metų, pasinaudodamas jos mažametyste, nuoÅ¡irdumu, naivumu, paklusnumu, maža gyvenimiÅ¡ka patirtimi, ir tuo nukentėjusiajai padarydamas didelę žalÄ , kurios pasekmės turės įtakos visam mažametės gyvenimui. Nuteistasis, bÅ«damas pakankamai jauno ir darbingo amžiaus,

iki nusikaltimų padarymo niekur nedirbo. Iš nukentėjusiosios, liudytojos Z. S., paties V. A. parodymų matyti, kad jis sistemingai piktnaudžiavo alkoholiu,

neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos. Be to, jis savo kaltę neigė, stengėsi

apkaltinti kitus asmenis - nukentėjusiosios giminaitį (duomenys neskelbtini), teigė, jog tyrimo metu prisipažino kaltu,

nes jam taip liepė kartu buvę suimti asmenys. Apeliantės manymu, aplinkybė, kad nuteistasis neprisipažino kaltu ir bando apkaltinti kitus asmenis, rodo, kad jis dėl savo padarytų ir teismo pripažintų įrodytais nusikalstamų veiksmų nesigaili ir kritiškai jų nevertina. Tai pažymėta ir teismo psichiatrijos ekspertizės akte.

Apeliantės manymu, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, o taip

pat į tai, kad nenustatyta nuteistojo V. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatyta jo atsakomybę sunkinanti

aplinkybė, jam skirtinos didesnės laisvės atėmimo bausmės nei sankcijose numatytų bausmių vidurkis.

Be to, apeliantės manymu, teismas, sumažindamas Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo byloje pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį nukentėjusiosios interesais, nepakankami atsižvelgė į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus, todėl netinkamai iÅ¡sprendė civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ .

Byloje nustatyta, jog nuteistojo nusikalstami seksualinio pobÅ«džio veiksmai prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ truko ilgai, intensyviai, dėl nusikalstamų veiksmų mažametė patyrė pažeminimÄ , didžiulį dvasinį sukrėtimÄ , ilgalaikius neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, padidėjusiÄ baimę. Tai patvirtino

nukentėjusiosios globėja liudytoja R. J. Nuteistojo nusikalstami veiksmai sukėlė nukentėjusiajai iki šiol

tebesitęsiančius nepatogumus, susijusius su sveikatos pablogėjimu, bendravimo galimybių sumažėjimu – S.

J. nelanko mokyklos, ji mokosi namie. PrieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ padarytų labai sunkių nusikaltimų pasekmės turės įtakos visam mažametės gyvenimui. Todėl, apeliantės manymu, teismo priteista nedidelė neturtinės žalos suma - 10 000 Lt - yra akivaizdžiai neadekvati nukentėjusiosios patirtam žiaurumui, skausmui, dvasiniams iÅ¡gyvenimams, ir neatitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo kriterijų bei besiklostančios teismų praktikos tokio pobÅ«džio bylose. Neturtine žala nukentėjusiajai padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, vadovaujantis itin žemomis, teises ir moralės požiÅ«riu niekaip nepateisinamomis paskatomis. Nors nuteistasis Å¡iuo metu neturi savo vardu jokio vertingo registruoto turto, tačiau jis yra pakankamai jauno amžiaus, darbingas, todėl turės galimybę dirbti ir tokiu bÅ«du atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . Todėl, apeliantės manymu, 50 000 Lt civilinis ieÅ¡kinys atitinka nukentėjusiajai padarytÄ neturtinę žalÄ ir jo mažinti nebuvo  pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė tenkinti

Klaipėdos apygardos skyriaus prokurorės apeliacinį skundÄ , nuteistasis V. A. ir jo gynėjas prašė prokurorės apeliacinį

skundÄ atmesti.

Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo skiriant bausmes bei netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 1 ir 4 punktai).

Klaipėdos apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, ikiteisminio tyrimo metu gautus duomenis įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų ir savo išvadas dėl nuteistojo kaltės nuosprendyje pagrindė surinktais įrodymais. Teismas, kvalifikuodamas padarytas

veikas tinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir pagrįstai V. A. pripažino kaltu padarius BK 149straipsnio 4 dalyje ir 150

straipsnio 4 dalyje numatytas nusikalstamas veikas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad prokurorės apeliacinio skundo argumentai dėl aiškiai per švelnių bausmių, paskirtų pagal atskiras inkriminuotas nusikalstamas veikas bei galutinės bausmės ir netinkamai išspręsto civilinio ieškinio, yra pagrįsti. Teismas netinkamai taikė baudžiamuosius įstatymus – BK 41 straipsnio, 54 straipsnio ir

61 straipsnio 2 dalies nuostatas ir V. A. paskyrė neteisingas, aiškiai per švelnias bausmes.

Ä®statymų leidėjas BK 41 straipsnyje atskleidė bausmės sÄ vokÄ bei bausmės paskirtį, BK 54 straipsnyje yra numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, BK 61 straipsnio 2 dalyje – bausmės skyrimas, kai yra kaltininko atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

Apeliantė pagrįstai nurodo, kad apygardos teismas nepakankamai įvertino tiek nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį, padarytos žalos dydį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamo veikos motyvus ir tikslus bei kilusius padarinius, tiek nuteistojo asmenybę.

V. A. padarė du labai sunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 5 dalis), už kuriuos baudžiama itin griežtomis laisvės atėmimo bausmėmis: už padarymÄ nusikaltimo, numatyto BK 149 straipsnio 4 dalyje, baudžiama laisvės atėmimu nuo penkių iki penkiolikos metų; už padarymÄ nusikaltimo, numatyto BK 150 straipsnio

4 dalyje, baudžiama laisvės atėmimu nuo trejų iki dvylikos metų. V. A. veikė tyčia, ilgÄ laikÄ ir intensyviai,

daug kartų žagino ir seksualiai prievartavo mažametę S. J., pasinaudodamas ne tik jos bejėgiška būkle, bet ir grasindamas

pavartoti bei pavartodamas fizinį smurtÄ . IÅ¡ nukentėjusiosios parodymų matyti, kad ji buvo prievartaujama oraliniu ir analiniu bÅ«du, žaginama daug kartų, muÅ¡ama per veidÄ ir į galvÄ ir tai kartodavosi net kelis kartus per dienÄ . Toks

V. A. elgesys ciniÅ¡kas, jis vadovavosi itin žemomis paskatomis, brutaliai smurtavo prieÅ¡ artimÄ Å¡eimos narį – savo dukrÄ , kuriai buvo tik (duomenys neskelbtini) metų, todėl akivaizdu, kad nukentėjusiajai tokiais veiksmais jis padarė didelę žalÄ , kurios pasekmės turės įtakos mažametės vystimuisi bei gyvenimui. IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog mergaitės savijauta ir sveikata pablogėjusi, dėl ko ji nelanko mokyklos ir yra mokoma namuose.

Teismas skirdamas bausmę V. A. nepakankamai įvertino ir nuteistojo asmenybę charakterizuojančiÄ

medžiagÄ , jo elgesį iki nusikaltimo padarymo ir po jo. V. A., bÅ«damas jauno ir darbingo amžiaus, iki nusikaltimo padarymo

niekur nedirbo ir piktnaudžiavo alkoholiu, neturėjo pastovios gyvenamosios vietos. Po nusikaltimo padarymo, jis neigdamas savo kaltę dėl netinkamo elgesio su mažamete, bandė apkalbėti ir apkaltinti kitÄ asmenį, nukentėjusiosios

giminaitį. Ši aplinkybė bei atliktos V. A. psichiatrijos ekspertizės išvados liudija apie tai, kad V. A. dėl savo nusikalstamų veiksmų nesigaili.

V. A. teismas atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, tačiau nustatė sunkinančiÄ atsakomybę aplinkybę tai, kad jis nusikaltimus padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Skiriant bausmę teismas akcentavo aplinkybę, kad V. A. buvo nustatyta oligofrenija debilumo laipsnyje su neurotinėmis reakcijomis ir dėl to Å¡velnino skirtinų laisvės atėmimo bausmių dydžius. Prokurorė savo apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad teismas be pagrindo V.

A. švelnino bausmę dėl sveikatos būklės.

Teismas privalo laikytis BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytų nuostatų, kad skiriant bausmes būtina atsižvelgti į tai ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertinti kiekvienos aplinkybės reikšmę bei įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį ir pobūdį, tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parinkti švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos

vidurkio. Apygardos teismas, skirdamas bausmes V. A., šio įstatymo nuostatų nesilaikė, nes nesant atsakomybę

lengvinančių aplinkybių, tačiau nustačius atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, skyrė V. A. už abi nusikalstamas veikas bausmes, kurios yra mažesnės už sankcijose numatytÄ laisvės atėmimo bausmės vidurkį.

Teisėjų kolegijos nuomone, aplinkybė, kad V. A. prieš du metus buvo nustatyti sveikatos sutrikimai, negali būti

pagrindu esminiai Å¡velninti skirtinÄ bausmę. IÅ¡ teismo psichiatrijos

ekspertizės 2010-02-17 akto išvadų matyti, kad V. A. nei veikų padarymo metu nei šiuo metu lėtiniu psichikos sutrikimu

neserga, jis galėjo ir gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos visiškai

valdyti.Be to akte akcentuota, kad V. A. dėl dažno alkoholinių gėrimų vartojimo stebimas lengvas intelekto

sutrikimas bei asocialaus tipo asmenybės sutrikimo požymiai. Todėl darytina išvada, kad apelianto sveikatos būklė neįtakojo jo veiksmų darant nusikalstamas veikas, jis jas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir būtent tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Todėl atsižvelgus į iÅ¡dėstytas aplinkybes ir nustačius V. A. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę (BPK 60

straipsnio 1 dalies 9 punktas), jam skirtinos bausmės didesnės už padarytų veikų sankcijose numatytÄ laisvės atėmimo bausmės vidurkį.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka su apeliantės argumentais, kuriais ji grindžia savo manymÄ apie netinkamai iÅ¡spręstÄ civilinio ieÅ¡kinio dydžio klausimÄ . Apygardos teismas nepakankamai atsižvelgė į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytus neturtinės žalos atlyginimo nustatymo kriterijus, todėl netinkamai iÅ¡sprendė civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ .

Prokuroras, gindamas mažametės nukentėjusiosios S. J. interesus, pareiškė 50 000 lt civilinį

ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti, tačiau teismas jį tenkino iÅ¡ dalies ir iÅ¡ V. A. priteisė 10000 lt. Tokį sprendimÄ teismas

motyvavo tuo, kad atsižvelgiama į V. A. sveikatos bÅ«klę, jo profesinius gebėjimus (nedidelis iÅ¡silavinimas, neturi specialybės), į tai, kad neturi jokio vertingo turto ir dėl to neturės galimybės sÄ Å¾iningu bÅ«du praÅ¡omos priteisti sumos sumokėti. Su tokiais motyvais, esminiai mažinant pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio dydį, teisėjų kolegija sutinka tik iÅ¡ dalies. Manytina, kad apygardos teismas spręsdamas civilinio ieÅ¡kinio dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimÄ , nepakankamai įvertino mažametei padarytos skriaudos, patirtų ilgai trukusių patyčių ir pažeminimo, dėl apelianto neteisėtų veiksmų patirto dvasinio sukrėtimo ir neigiamų iÅ¡gyvenimų. Mažametė iki Å¡iol jaučia tebesitęsiančius nepatogumus, susijusius su sveikatos pablogėjimu, bendravimo galimybių sumažėjimu. Akivaizdu, kad prieÅ¡ mažametę jos artimo žmogaus padarytų labai sunkių nusikaltimų pasekmės turės įtakos jos vystimuisi ir gyvenimui. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės teiginiu, kad teismo priteista neturtinės žalos atlyginimo suma – 10000 lt - neadekvati nukentėjusiosios patirtam žiaurumui, skausmui ir iÅ¡gyvenimams ir neatitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų. Be to, nors V.

A. šiuo metu neturi turto ir pajamų bei nėra įgijęs specialybės, tačiau  yra darbingas, pakankamai jauno amžiaus ir ateityje jo turtinė padėtis gali keistis.

 Atsižvelgusi į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo keistina ir priteistos neturtinės žalos suma didintina.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 ir 4 puntu, n u s p r e n d ž i a :

           Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 22 d. nuosprendį pakeisti ir V. A. paskirti naujas bausmes:

          Â

- pagal BK 149 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimÄ 11 (vienuolikai) metų;

- pagal BK 150 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimÄ 9 (devyneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtÄ sias bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir nustatyti subendrintÄ bausmę laisvės atėmimÄ 11 (vienuolikai) metų.

IÅ¡ V. A. priteistÄ neturtinės žalos atlyginimui sumÄ padidinti iki 25000 lt.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Kolegijos

pirmininkė                                                                             Elena

Vainienė

Teisėjai                                                                       Â

                           Valdimaras Bavėjanas

                                                                                              Â

                 Rūta Mickevičienė