2ed5780c-abc7-4e71-afff-b67e0c2d1ee3 · Vilniaus apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-622-574/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22124-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 1.2.4.1.1; 1.1.5.1.1; 2.4.6.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gruodžio 5 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mindaugo Povilansko, vertėjaujant Rimantui Skuratovič, sekretoriaujant Jolitai Žylienei, dalyvaujant prokurorui Nikolajui Kozliakui, nuteistajam V.

H., jo gynėjai advokatei Elenai Stankevičienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. H. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 25 d. nuosprendžio, kuriuo V. H. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 1 dalyje ir už nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje padarymÄ , jam paskirta 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir V. H. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams ir 6 mėnesiams. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir iš V. H. civilinei ieškovei priteista 5656,98 Eur turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiojo V. Č. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš V. H. nukentėjusiojo naudai priteista 700 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiojo J.

M. civilinis ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, ir iÅ¡ V. H. nukentėjusiojo naudai priteista 7000 Eur neturtinei žalai atlyginti. IÅ¡ V. H. nukentėjusiojo J. M. naudai priteista 1000 Eur advokato iÅ¡laidų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. V. H. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis sunkiai ir nežymiai sutrikdė kitų žmonių sveikatÄ , t. y., jis 2021 m. liepos 4 d. apie 23.40 val., vieÅ¡ojo transporto stotelėje „Verkių Riešė“, Žaliųjų Ežerų g. 138, Vilniuje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio konflikto metu, tyčia sudavė vienÄ smÅ«gį peiliu V.

Č. į rankÄ , tuo padarydamas jam pjautinę žaizdÄ kairiajame dilbyje ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatÄ , ir mažiausiai du smÅ«gius peiliu J. M. į pilvÄ , tuo padarydamas jam dvi durtines pilvo žaizdas su kraujosruva deÅ¡iniame retroperitoniniame tarpe, dauginius plonosios žarnos pažeidimus, plonžarnės pasaito pažeidimÄ su aplinkine kraujosruva, Å¡lapimo pÅ«slės sienelės pažeidimÄ ir taip sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatÄ . II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2.

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. H. praÅ¡o objektyviai iÅ¡nagrinėti bylos faktines aplinkybes ir teisingai kvalifikuoti jo veiksmus bei sutrumpinti bausmės laikÄ .

3. Nurodo, kad nuosprendį laiko neteisingu ir nepagrįstai griežtu, o jo veikų kvalifikacijÄ â€“ neteisinga. Ikiteisminis tyrimas ir bylos nagrinėjimas vyko neobjektyviai, akivaizdžiai daugiau dėmesio skiriant kaltinimo argumentams. Nuo pat tyrimo pradžios jis davė teisingus parodymus apie tai, jog bÅ«tent nukentėjusieji pirmieji agresijÄ nukreipė į Y. O., su kuriuo jis ir M. D. ilsėjosi prie ežero. Tai įvyko tuomet, kai Y. O. atsiliko nuo jo ir M. D. einant į stotelę, ir kompanija, vėliau pripažinta nukentėjusia, jį pasivijo ir sumušė.

Vėliau, kai jis ir Y. O. priėjo prie Å¡ios kompanijos norėdami iÅ¡sivesti su savimi M. D., kuri nutarė sužinoti, kas atsitiko ir už kÄ Å¡i kompanija sumušė Y. O. (tai patvirtina vaizdo stebėjimo kameros įraÅ¡ai). Penkių žmonių kompanija pripuolė prie jų ir pradėjo juos muÅ¡ti. Nuo Å¡io muÅ¡imo jis ir Y. O. pargriuvo ant asfalto. BÅ«damas bejėgiÅ¡koje padėtyje, sėdėdamas ant asfalto, nes smÅ«giai kojomis neleido jam atsistoti, jis iÅ¡sitraukė lenktinį peilį, buvusį jo Å¡ortų kiÅ¡enėje po iÅ¡kylos prie ežero, ir ėmė juo mojuoti prieÅ¡ save, tikėdamasis, kad pamatę peilį, asmenys nustos jį ir J. pulti ir muÅ¡ti. 3.1.

IÅ¡ karto po sulaikymo, jis, M. D. ir Y. O. buvo laikomi atskirai ir, neturėdami jokios galimybės susitarti, davė praktiÅ¡kai vienodus parodymus, jog agresija kilo iÅ¡ juos užpuolusios kompanijos. 3.2. Prokuroro teiginys, jog jie patys iÅ¡provokavo muÅ¡tynes, yra nepagrįstas. M. D. parodė, kad ji priėjo prie Å¡ios kompanijos, norėdama sužinoti, kas atsitiko ir už kÄ jie sumušė Y. O.. Tokį patį klausimÄ uždavė ir jis, kai vėliau priėjo prie M. D. ir minėtos kompanijos. Jų žodžiuose nebuvo nieko įžeidžiančio ar žeminančio žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ , kas galėtų iÅ¡provokuoti muÅ¡imÄ . 3.3.

Nors prokuroras, remdamasis teismų praktika, teigė, kad muÅ¡tynių metu žmonės ne ginasi, o bando sužaloti vienas kitÄ , jis atkreipia dėmesį, kad tai buvo ne muÅ¡tynės, o muÅ¡imas. Nei jis, nei Y. O. niekam nesudavė smÅ«gių kumščiais (kaip teigė nukentėjusieji), ir net nebandė to padaryti. Tik po to, kai jie buvo pargriauti, jis, bÅ«damas streso bÅ«senoje dėl to, kas įvyko ir, neturėdamas galimybės realiai įvertinti grėsmės savo sveikatai ir gyvybei laipsnio, iÅ¡sitraukė peilį, kuriuo vėliau buvo smogta nukentėjusiesiems.

Nors nukentėjusioji pusė vieningai tvirtino, kad prie jų priėjo du agresyviai nusiteikę ukrainiečiai ir puolė juos kumščiais, niekas iÅ¡ jų nesugebėjo paaiÅ¡kinti, kuo pasireiÅ¡kė Å¡i agresija. Nė vienas iÅ¡ jų nepasakė, kad jam kur nors trenkė, apžiÅ«ra po įvykio nepatvirtino jų sumuÅ¡imo fakto. 3.4. Nuo pat tyrimo pradžios nukentėjusioji pusė davė skirtingus, vieni kitiems prieÅ¡taraujančius parodymus, kurių nepatvirtino tyrimas. Viso tyrimo metu jie keitė savo parodymus, siekdami iÅ¡vengti atsakomybės už jų įvykdytÄ sumuÅ¡imÄ .

Tyrimo metu jie teigė, kad muÅ¡tynių metu buvo trise, o kiti du su jais buvę asmenys anksčiau išėjo namo, tačiau teismo posėdyje nukentėjusysis V. Č. parodė, kad jie buvo penkiese bei, kad anksčiau Y. O. patyrė agresijÄ iÅ¡ V. S. (vieno iÅ¡ jų). 3.5. Prielaida, kad bÅ«tų užtekę pakviesti į pagalbÄ , o ne bandyti pačiam apsiginti, galėtų turėti pagrindo, jei jis iÅ¡ tikrųjų bÅ«tų matęs aplinkui kokių nors žmonių, pasiruoÅ¡usių padėti, tačiau tokių toje vietoje nebuvo. 3.6.

Byloje yra medicininės ekspertizės iÅ¡vada, suraÅ¡yta apžiÅ«rėjus juos po įvykio. Å i iÅ¡vada patvirtina jo parodymus, kad jis griuvo ir gulėjo ant žemės muÅ¡imo metu (tai liudija nubrozdinimai ant alkÅ«nių ir kojų užpakalinės pusės pavirÅ¡iaus). Liudytojas V. S. teisme neneigė, kad jis ir Y. O. buvo pargriuvę, ir kad jis (liudytojas) galbÅ«t sudavė keletÄ smÅ«gių. 3.7. Nuo pat tyrimo pradžios jis davė parodymus, jog neturėjo ketinimo kÄ nors sužaloti peiliu, norėjo apsiginti, kad jo nemuÅ¡tų.

Tai patvirtina ta aplinkybė, kad kai tik jam davė galimybę atsistoti, jis pabėgo, o ne atsistojęs bandė kam nors padaryti žalos. Jį nuteisė už tyčinį sunkių sužalojimų padarymÄ nukentėjusiajam J. M., neatsižvelgus į tai, jog bÅ«tent iÅ¡ jų pusės buvo agresija, kuriÄ patvirtina jų parodymai, teismo medicinos ekspertizė ir iÅ¡ dalies liudytojų V. Č. ir V. S. parodymai teisme. Penki jauni, sveiki vaikinai, bÅ«dami stipriai girti, sumušė jį ir Y. O.. Jis norėjo apginti save ir Y.

O., o ne padaryti kam nors žalos.

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.

5. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

7. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus (BPK 20 straipsnio 5 dalis), atskleidė jų tarpusavio ryšį, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai V. H. pripažino kaltu padarius BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Motyvai, paaiÅ¡kinantys, kuo remiantis nuteistojo gynybos versijos atmetamos, taip pat nurodyti (BPK 305 straipsnio 1 dalis).

8. Nuteistasis nurodo, jog fizinį smurtÄ vartojo turėdamas tam priežastį – tai buvo reakcija į nukentėjusiųjų prieÅ¡ jį ir Y. O. vartojamÄ fizinį smurtÄ , nuo kurio jis nukrito ir pats buvo sužalotas. BÅ«tent dėl to, grumtynių metu, stengdamasis apsiginti, dÅ«rė peiliu, t. y., smurtas panaudotas veikiant bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis. Å ie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl atmetami.

9. Baudžiamasis įstatymas nustato, kad asmuo turi teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį, o ji apibrėžiama kaip tam tikra situacija, kai baudžiamojo įstatymo ginamiems interesams žala padaroma ginant save nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. BÅ«tinoji gintis galima nuo tokio kėsinimosi, kuris atitinka baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos požymius, kai kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatÄ ir pan. Kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus.

Jo pavojingumÄ rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatÄ , lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje.

Tai reiškia, kad besikėsinančių į minėtas vertybes asmenų elgesys yra išreikštas išoriškai, t. y. toks, kurį kiti asmenys gali stebėti, matyti, girdėti ar kaip kitaip justi, patirti tokio elgesio padarinius. Nusikalstami siekiai įgyvendinami įvairiai: grasinama kitiems žmonėms žodžiais, veiksmais, ginklų demonstravimu, nukentėjusieji apsupami, stumdomi, jiems suduodami smūgiai. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški.

Taip paprastai bÅ«na, kai nukentėjusieji patiria smÅ«gius, sužalojimus, jie patys ar kiti asmenys mato užpuoliko iÅ¡sitrauktÄ ginklÄ , girdi aiÅ¡kiai iÅ¡sakomus grasinimus ir pan. Ginantis negali bÅ«ti peržengtos bÅ«tinosios ginties ribos. Besiginančiojo veiksmai padarant žalÄ kitam asmeniui negali bÅ«ti laikomi bÅ«tinÄ ja gintimi , kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiÅ¡kiai nebuvo reikalo gintis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-7-428/2010, 2K-7-313/2012 ir kt.).

Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški. Teismų praktika orientuojama į tai, kad itin kruopščiai būtų tiriamos pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nuo kurių priklauso kėsinimosi akivaizdumo traktuotė.

10. Byloje nustatyta, kad 2021 m. liepos 4 d., vieÅ¡ojo transporto stotelėje ,,Verkių Riešė“, Žaliųjų Ežerų g. 138, Vilniuje, kilus konfliktui, kaltinamasis tyčia sudavė vienÄ smÅ«gį peiliu V. Č. į rankÄ ir mažiausiai du smÅ«gius peiliu J. M. į pilvÄ . IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog tarp nukentėjusiųjų bei su jais buvusių asmenų ir V. H. kompanijos kilo konfliktas, kurio kilimo aplinkybes nuteistasis ir nukentėjusieji, taip pat liudytojai aiÅ¡kino skirtingai.

11. Nuteistasis V. H. ir su juo buvusių liudytojų Y. O. ir M. D. teigimu, jau kavinėje susitikus nukentėjusiųjų kompanijÄ ir pradėjus bendrauti, kilo nepasitenkinimas jų buvimu kavinėje. PrieÅ¡ingai, nei teigia V. H. skunde, jo parodymai dėl konflikto kilimo pradžios ir priežasties nebuvo nuoseklÅ«s. Pirmos apklausos metu (2021 m. liepos 5 d.) V. H. nurodė, jog kavinėje buvo 7-8 žmonės, kurių Y. O. paprašė cigaretės ir jie visi pradėjo bendrauti, iÅ¡ pradžių kalbėjo draugiÅ¡kai, tačiau vėliau vyrai pradėjo reikÅ¡ti nepasitenkinimÄ ir nurodė, jog jiems laikas namo (t. 3, b. l. 106-109).

Papildomos apklausos 2021 m. liepos 13 d. metu, nurodė, jog jokio konflikto nebuvo, kavinėje buvo 6 asmenų kompanija, kurios Y. O. paprašė cigaretės, tada pabendrauti priėjo ir jis (t. 3, b. l. 110-111). Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog kavinėje buvo kompanija, kuriÄ sudarė 5-6 vyrai, Y. O. priėjo papraÅ¡yti jų cigaretės, jis taip pat priėjo pabendrauti ir jie gražiai bendravo, kalbėjosi įvairiomis temomis, netgi pasikeitė kontaktais dėl darbo pasiÅ«lymo. Kavinėje buvo ir M. D., kuri taip pat su jais bendravo.

Kažkuriam iÅ¡ kompanijos dėl jos kilo klausimų, kaltinamasis pasakė, jog ji Y. O. mergina, o vienam iÅ¡ buvusių asmenų pakalbėjus su Y. O., jam buvo pasakyta per 5 minutes pasiÅ¡alinti iÅ¡ kavinės. Nenorėdami aÅ¡trinti situacijos, jie atsisveikino ir išėjo, o kavinėje buvusi kompanija jiems pavymui dar Å¡aukė, jog merginÄ gali palikti (t. 4, b. l. 123-127).

12. Tuo tarpu, Y. O. pirminės apklausos metu nurodė, jog kavinėje buvo ne vienÄ kartÄ , vėlai vakare nuėjus į kavinę, kurioje prie vieno iÅ¡ stalų buvo 5-6 vyrų kompanija, pradėjus su jais bendrauti iÅ¡ karto suprato, kad draugiÅ¡kai bendrauti nepavyks, jiems agresyviai nurodė iÅ¡eiti ir jie išėjo, o dar pavakaroję prie ežero, apie 23 val. vakaro nuėjo į tÄ pačiÄ kavinę nusipirkti cigarečių. Kavinėje vis dar buvo 7-8 vyrukai, kurie pradėjo reikÅ¡ti nepasitenkinimÄ , kad jiems jau laikas eiti namo, jie tuomet išėjo link stotelės (t. 2, b. l. 166-169).

Papildomai apklaustas 2022 m. sausio 12 d. nurodė, jog vakarėjant nuėjo į kavinę, kur buvo 5-6 lietuvių kompanija. Iš pradžių pokalbis vyko draugiškai, tačiau vėliau jiems pasakė, kad pasitrauktų nuo jų staliuko, ir jei jie nenori problemų, turi išeiti (t. 3, b. l. 60-61). Apklaustas teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog išėjus iš kavinės M. D. pradėjo bendrauti su lietuvių kompanija, tuomet prisijungė ir jis su V., tačiau, jiems sužinojus jog jie yra iš (duomenys neskelbtini), jam vienas iš asmenų pasakė, kad jie turi 15 minučių, kad jų čia nebūtų.

Tuomet jis Å¡iÄ informacijÄ pasakė M. ir V. ir jie išėjo (t. 3, b. l. 34-39).

13. Liudytoja M. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jie trise – ji, V. H. ir Y. O. sėdėjo prie ežero visÄ dienÄ , jokių kitų asmenų nebuvo (t. 2, t. l. 81-83). 2021 m. rugpjūčio 12 d. apklausoje nurodė, jog ruoÅ¡damiesi važiuoti namo, užsuko į kavinę, kur buvo 5-6 vyrai, su jais bendravo daugiau V. ir J., vėliau kavinėje buvę vyrai jiems pasakė, kad jie turi 5 minutes iÅ¡eiti, kitaip jiems bus negerai (t. 2, b. l. 84-85). 2022 m. sausio 10 d. apklausoje nurodė, jog kavinėje konflikto nebuvo, vyrukai trumpai pakalbėjo, vėliau jiems pasakė iÅ¡eiti (t. 3, b. l. 79-80).

Apklausta teisiamojo posėdžio metu M. D. parodė, kad nuėjus į kavinę, ten buvo kompanija, su kuria jie pradėjo bendrauti, normaliai kalbėjosi, po to J. priėjo ir jai pasakė, kad jiems geriau išeiti, kad nebūtų problemų, tikriausiai jiems nepatiko, kad jie (duomenys neskelbtini). J. priėjo paprašyti cigaretės, todėl jie stovėjo šalia kompanijos stalo, viskas vyko labai greitai, J. pasakė, kad turi 5 minutes išeiti. Ji asmeniškai taip pat šiek tiek bendravo su tais asmenimis, jokių konfliktų nekilo, su ja niekas neflirtavo (t. 4, b. l. 150-160).

14. Nukentėjusiųjų V. Č., J. M. bei liudytojų V. S., R. G. parodymai dėl esminių faktinių aplinkybių tiek teisme, ties ikiteisminio tyrimo metu buvo nuoseklūs. Iš jų parodymų matyti, jog jiems esant kavinėje, prie jų priėjo trijų asmenų kompanija, jie prisėdo šalia, kalbėjosi neilgai, pajuokavo, draugiškai pasikalbėjo, nebuvo jokio konflikto, tačiau skiriasi parodymai dėl išėjimo iš kavinės momento. Liudytojos J. A., kuri dirbo kavinėje, teigimu, kavinėje jokio konflikto nebuvo, asmenys visi tvarkingai bendravo gal 10-15 minučių (t. 2, b. l. 17-18), kas patvirtina nukentėjusiųjų ir minėtų liudytojų nurodytas aplinkybes.

15. Nuteistasis, taip pat ir liudytojas Y. O. nurodė, jog, išėjus iÅ¡ kavinės ir einant link stotelės, Y. O. buvo sumuÅ¡tas grupės lietuvių, kai atsiliko nuo savo draugų. Nukentėjusieji bei liudytojai V. S., R. G. nurodo, jog prie jų buvo priėjęs Y. O., tačiau jie, nenorėdami bendrauti, jį nuvarė, neigė panaudoję smurtÄ . Nuteistasis skunde akcentuoja nukentėjusiojo V. Č. parodymus apie tai, kad smÅ«gio nesudavė, tik užsimojo. Apie panaudotÄ smurtÄ teigia tik pats Y. O. – ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog jam buvo suduota į pakaušį ir jis nukrito (t. 2, b. l. 166-169), papildomos apklausos metu Y.

O. parodė, jog jam buvo suduota į krÅ«tinę, jis tuomet nukrito ant nugaros, ant kuprinės, ir kuomet pasisuko, tuomet gavo smÅ«gį į galvos sritį (t. 2, b. l. 170-172). Papildomai apklaustas nurodė, jog lietuvių kompanijai jį pasivijus, jam vienas iÅ¡ vaikinų sudavė keletÄ smÅ«gių, nuo kurių jis nukrito (t. 3, b. l. 60-61). Apklaustas teisme nurodė, jog vienas vaikinas jį pastÅ«mė į krÅ«tinę, o jam nukritus, kitas dar spardė jį koja. Y. O. nurodo, jog pasibaigus smurtui prieÅ¡ jį, jis atsikėlė ir nuėjo į stotelę prie M. ir V..

Tuo tarpu liudytoja M. D. parodė, jog priėjęs Y. O. pasiskundė, jog jį minėta kompanija kažkur nusitempė ir sumušė (t. 2, b. l. 84-85, t. 3, b. l. 79-80), teismo posėdžio metu papildė, jog nusitempė jį į miÅ¡kÄ ir ten sumušė. V. H. teigė, jog jie iÅ¡girdo Y. O. Å¡auksmÄ , grįžo kiek atgal, pamatė J. ir netoliese minėtÄ kompanijÄ , iÅ¡ karto pradėjo aiÅ¡kintis su kompanija ir konfliktuoti. Kitos apklausos metu nurodė, jog laukdami stotelėje pamatė einančiÄ kompanijÄ , o už jos J., kuris priėjęs prie jų papasakojo, kas nutiko.

Teisme vėl nurodė, jog išgirdo šūksnį ir nuėjo pasitikti J.. Taigi nuteistojo parodymai nėra nuoseklūs, neatitinka ir liudytojų Y. O. ir M. D. parodymų. Net ir tuo atveju, jei nuteistojo V. H., liudytojų Y. O. ir M. D. versija, jog prieš Y. O. buvo panaudotas smurtas, būtų pasitvirtinusi, tolimesni įvykiai vertintini kaip nuteistojo smurtiniai veiksmai, kilus konfliktinei situacijai, o ne kaip atlikti esant būtinosios ginties situacijai. Nagrinėjamu atveju, gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo, pasikėsinimui atremti buvo panaudotos priemonės, kurios konkrečioje situacijoje nebuvo būtinos.

16. Apeliaciniame skunde V. H. teigia, jog smurtinius veiksmus pradėjo nukentėjusieji ir su jais buvę asmenys, kurie užpuolė J.. Vis dėl to, teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog besiginančiojo veiksmai padarant žalÄ kitam asmeniui negali bÅ«ti laikomi bÅ«tinÄ ja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiÅ¡kiai nebuvo reikalo gintis (pvz., kasacinės nutartys Nr.2K-125/2011, 2K-140/2011). Taigi net tuo atveju, kaip jau minėta, jeigu bÅ«tų nustatyta, jog Y.

O. atžvilgiu bÅ«tų buvęs panaudotas smurtas, pavojingas kėsinimasis jau buvo pasibaigęs, nukentėjusieji jau ketino sėsti į automobilį ir iÅ¡važiuoti, kuomet V. H., Y. O. ir M. D. nusprendė aiÅ¡kintis su jais santykius. Teisė į bÅ«tinÄ jÄ gintį nekyla ir esant specifinei konfliktinei muÅ¡tynių situacijai, kurioje besiginančiųjų nėra, nes abi pusės yra puolančiosios, t. y. fizinį smurtÄ naudoja ne gynybos, bet puolimo tikslais, iÅ¡skyrus atvejį, kai viena iÅ¡ pusių muÅ¡tynes nutraukia, o kita puola toliau (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2011, 2K-273/2012, 2K-392/2012, 2K-275/2013, 2K-501/2013, 2K-7-62-489/2015, 2K-163-303/2017, 2K-3-648/2021 ir kt.).

Muštynėms, skirtingai nuo pavojingo kėsinimosi, būdinga, kad abi pusės vadovaujasi agresyviais, puolamais interesais, dėl to muštynėse nėra besiginančiųjų (kasacinė nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2011, 2K-489/2011, 2K-501/2013). Muštynėmis pripažįstamas vienas iš konflikto sprendimo būdų, kai abi pusės vadovaujasi agresyviais, puolamaisiais interesais, t. y. abi pusės yra puolančiosios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-684/1999, 2K-428/2008, 2K-392/2012).??? 17.

Nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, jog jis peilį panaudojo gulėdamas ant žemės, bÅ«damas bejėgiÅ¡kos bÅ«klės, tam, kad galėtų apsiginti ir apginti draugÄ J. (Y. O.), paneigia nukentėjusiųjų J. M. ir V. Č. parodymai, liudytojų parodymai, įvykio vietos vaizdo įraÅ¡ai.

18. Nukentėjusysis J. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog jam su draugais jau ketinant lipti į žmonos automobilį, prie jų pribėgo V. H. su Y. O. ir M. D., prasidėjo ginčas, V. H. dÅ«rė tyčia, stovėdamas ir eidamas į jį iÅ¡ priekio. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog pirmiausia V. H. iÅ¡sitraukė peilį, ir tik po to prasidėjo grumtynės (t. 1, b. l. 37-39). Nukentėjusysis V. Č. parodė, kad nepažįstamieji asmenys jiems kažkÄ sakė, pasiÅ«lė prieiti, o priėjus, užsimojo ir bandė smogti, nors nepavyko, tarp jų prasidėjo muÅ¡tynės. MuÅ¡tynių eigos neatsimena, atsimena, tik kad vienas iÅ¡ asmenų smogė jam aÅ¡triu daiktu, po to, tuo daiktu užsimojo ant J.

M. (t. 1, b. l. 103-105). Liudytoja D. M. parodė, kad jai atvažiavus pasiimti vyro su draugais, prie jų priėjo mergina ir pradėjo „kabinėtis“, tuomet iÅ¡ tolo pamatė ateinančius du vyrus, kurie ėjo labai agresyviai nusiteikę, ji taip nusprendė, nes „kai eina žmogus ramiai, kur neskubėdamas, o čia matosi, kad eina žmogus agresyviai nusiteikęs“. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nurodė analogiÅ¡kas aplinkybes, t. y., kad priėjo mergina, tuomet du vyrai agresyviai nusiteikę, jie pradėjo kalbėtis, paskui stumdytis ir visi vyrai pradėjo tarpusavyje muÅ¡tis, priėjusi mergina irgi ėmė tempti jos vyrÄ tolyn ir daužyti jį (t. 1, b. l. 192-194).

Liudytojas V. S. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atėję į stotelę, kur juos turėjo pasiimti J. M. žmona, pamatė, kad link jų eina du vyrai, agresyviai nusiteikę, jie rusiÅ¡kai pasakė „kÄ jÅ«s, ach...li“ ir pradėjo stumdytis, kariauti, paskui kažkas pradėjo rėkti „peilis“. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad, jiems atėjus į aikÅ¡telę, į tÄ pačiÄ aikÅ¡telę atėjo anksčiau matytų asmenų kompanija, vyriÅ¡kiai keikėsi ir buvo agresyviai nusiteikę, minėti vyriÅ¡kiai pradėjo stumdytis ir pulti juos kumščiais (t. 1, b. l. 136-139).

19. Tuo tarpu kaltinamasis V. H., duodamas parodymus teisme teigė, jog jis nusprendė paklausti kompanijos, kodėl Å¡ie sumušė J., M. nuėjo prie kompanijos aiÅ¡kintis. Kai priėjo prie stotelės, pamatė jog ji jau kalbasi su kompanija, jis taip pat nusprendė iÅ¡siaiÅ¡kinti, tačiau spėjo tik paklausti, kai vienas iÅ¡ žmonių pradėjo bėgti į jį ir nustÅ«mė, o jis praradęs pusiausvyrÄ nukrito. Bandė stotis, tačiau jam neleido atsikelti, jį mušė, nežinodamas ko tikėtis toliau iÅ¡sitraukė peilį iÅ¡ Å¡ortų kiÅ¡enės, kad galėtų apsiginti, manė, jog vien peilio vaizdas gali sustabdyti kompanijÄ nuo smurtinių veiksmų.

Peilio niekas nepastebėjo, jis jį iÅ¡tiesė prieÅ¡ais save, kad galėtų apsiginti, tačiau tyčia nenorėjo nieko sužaloti ir nieko specialiai nemušė. Kai kažkokiu bÅ«du jam pavyko atsikelti, kažkas iÅ¡ kompanijos pamatė peilį, suÅ¡uko „ peilis“ ir jie, atsiradus galimybei, pabėgo. Anksčiau aptarti nukentėjusiųjų bei liudytojų V. Č., D. M., V. S., parodymai, kurie viso proceso metu dėl esminių įvykio aplinkybių buvo nuoseklÅ«s, Å¡iÄ nuteistojo versijÄ paneigia.

20. Liudytojas Y. O., parodydamas apie konflikto pradžiÄ prie stotelės, nurodė, jog jis priėjo prie stotelės, kur buvo M. D. ir V. H. ir paklausė, kodėl jie paliko jį, pasakė, kad tie vaikinai jį sumušė. V. H. pasiÅ«lė nueiti, ir paklausti, kodėl jie taip su juo pasielgė ir jie nuėjo link stotelės prie tų vaikinų. Kai jie prie tų priėjo, vienas iÅ¡ vaikinų jo paklausė: „ar tau buvo mažai“? Jis pasakė, jog apsieitų be muÅ¡tynių, bet tuo metu, tas vaikinas, kuris jį mušė prieÅ¡ tai, sudavė jam į smilkinį, į akies sritį ir jis pargriuvo.

Matė, kad V. mosikavo prieÅ¡ tuos du vaikinus peiliu ir, kai jis (Y. O.) atsikėlė, vienas iÅ¡ jų jau gulėjo, po to matė, kad V. H. tiesiog stovėjo su peiliu, gali bÅ«ti, kad smÅ«giai tuo metu jau buvo suduoti, nes tas vyras jau gulėjo, tačiau jo veiksmus vertina kaip savigynÄ . Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis pasakė draugams, kad prieÅ¡ jį smurtavo, todėl V. nuėjo prie kompanijos iÅ¡siaiÅ¡kinti, dėl kokių priežasčių jį sumušė. Jis nuėjo V. iÅ¡ paskos, M.

ėjo paskui jį. Kai priėjo prie tos kompanijos, jis pakėlė rankas, sakydamas, kad tik nereikia jokių muÅ¡tinių, bet iÅ¡ karto jam tas pats vyriÅ¡kis sudavė smÅ«gį kumščiu į deÅ¡inę akį, dėl ko patyrė akies traumÄ , atsirado stipri kraujosruva. Dėl peilio panaudojimo momento nurodė, kad prasidėjo sumaiÅ¡tis, riksmai. Prie jų liko trys vyriÅ¡kiai, kiti jų kompanijos vyriÅ¡kiai buvo kiek toliau. Po to pamatė, kad V. stovi iÅ¡sitraukęs minėtÄ peilį ir juo mojavo prieÅ¡ais tuos vyriÅ¡kius, netrukus pamatė, kad vienas vyriÅ¡kis nukrito, nes buvo susiėmęs už pilvo ir, kaip suprato, V. panaudojo peilį, bet jis pats nematė paties veiksmo, kaip jis dÅ«rė (t. 2, b. l. 166-169).

Papildomos apklausos metu liudytojas Y. O. nurodė, kad praneÅ¡us apie prieÅ¡ jį panaudotÄ smurtÄ , V. pasakė, kad reikia iÅ¡siaiÅ¡kinti ir kodėl jie taip pasielgė ir nuėjo prie tos kompanijos. Jis bandė atkalbėti V., kad neitų ir nesiaiÅ¡kintų. M. ir V. nuėjo prie tos kompanijos, kurie stovėjo kitoje stotelėje. M. ir V. nuėjo toliau, jis liko už jų. Girdėjo, kad V. tos kompanijos paklausė, už kÄ jie jį sumušė. KÄ darė ar sakė M., jis nematė. Po to, kai V. jų paklausė, jie visi pajudėjo link jų (t. 2, b. l. 170-172).

Apklaustas papildomai, liudytojas nurodė, jog kai jie pradėjo eiti į jiems reikiama stotelę, tie lietuviai pradėjo sakyti, kad „kÄ jiems mažai“ ir pradėjo agresyviai elgtis jų atžvalgiu. Atsimena, kad tas pats vaikinas su baltos spalvos marÅ¡kinėliais priėjo prie jo ir sudavė jam smÅ«gi į smilkinį, nuo jo suduoto smÅ«gio jis nukrito ant žemės, jam pradėjo bėgti kraujas. Kai jis atsikėlė, jis pastebėjo, kad ant žemės netoli jo guli lietuvis vyriÅ¡kis, netoli jo buvo V., kurio rankose buvo peilis (t. 3, b. l. 60-61).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas pripažino, jog patys priėjo prie vyrų grupės paklausti, kodėl vaikinai jį sumušė. Nors liudytojas Y. O. teigia, jog V. H. veikė gindamasis, tačiau, kaip ir nukentėjusieji, nurodė, jog peiliu mosikavo jau stovėdamas, ir nors nematė konkretaus smÅ«gio, tačiau nurodė, jog V. bemosikuojant peiliu, vienas iÅ¡ vyrų nukrito susiėmęs už pilvo, ir jis (Y. O.) suprato, jog V. H. jį padÅ«rė. Ä®lipdamas pas M. D. į automobilį, jai pasakė, kad „V. kažkÄ papjovė“.

21. Kaip matyti iÅ¡ aptartų tiek nukentėjusiųjų, liudytojų parodymų taip pat vaizdo įraÅ¡o, smurtinius veiksmus muÅ¡tynių metu nuteistasis atliko ne gulėdamas, o stovėdamas. Apklaustas iÅ¡kart po įvykio, nuteistasis nurodė, kad jog jie iÅ¡girdo Y. O. Å¡Å«ksnį, grįžo atgal, pamatė kompanijÄ ir už jos J., ir iÅ¡ karto vietoje prasidėjo aiÅ¡kinimasis ir pradėjo visi konfliktuoti. Vienas iÅ¡ vyrų pastÅ«mė jį ir jis krito ant žemės. Prasidėjo muÅ¡tynės, didelė sumaiÅ¡tis ir kadangi jis turėjo minėtÄ peiliukÄ arbÅ«zui pjaustyti, iÅ¡sitraukė ir juo pradėjo mojuoti į visas puses.

Bemojuodamas jis nepastebėjo, kuriam vyriškiui galėjo pataikyti su tuo peiliu ir sužaloti. Nematė, kad kas nors iš jų būtų nukritęs ant žemės, bet konfliktas baigėsi, jo nebepuolė, todėl jis nuėjo link ežero (t. 3, b. l.106-109). Teisiamojo posėdžio metu V. H. parodė, jog konfliktas prasidėjo iš karto, tik pasirodžius nukentėjusiesiems ir Y. O., nors iš nukentėjusiųjų bei V. Č., D. M. ir V. S. parodymų nustatyta, kad jie jau ruošėsi išvažiuoti, kai pasirodė priekaištaujanti mergina ir po to du agresyvūs vyrai, jie priėjo prie nukentėjusiojo žmonos automobilio, prie kurio jie tuo metu stovėjo.

V. H. nenurodė, jog buvo nukritęs ir negalėjo atsikelti, kad buvo bejėgiškoje padėtyje ir dėl to išsitraukė peilį, o priešingai, nurodė, jog išsitraukus peilį, juo mosavo, kai kažkas pamatė ir pradėjo šaukti – „peilis“, muštynės baigėsi ir jis tiesiog nuėjo link ežero. Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu jau nurodė, jog jie patys nuėjo prie nukentėjusiojo žmonos automobilio, kur buvo lietuvių kompanija, pradėjo aiškintis, jį pastūmė, nukritus jam neleido atsikelti, tuomet jis išsitraukė peilį, pradėjo juo mosikuotis ir peilį laikydamas rankoje atsikėlė.

Atsikėlęs, taip pat mosavo peiliu, bet niekam tyčia nedÅ«rė (t. 3, b. l. 110-111). Taigi vėlesniuose parodymuose nuteistasis nurodė, jog jis gulėjo ant žemės, tačiau apeliaciniame skunde jau nurodo, jog ant asfalto sėdėjo. Taip pat apeliaciniame skunde nurodė, jog jie ketino tik iÅ¡sivesti M., kuri kalbėjosi su vaikinais, visų ankstesnių apklausų metu teigė, jog ir patys ėjo klausti, kodėl buvo sumuÅ¡tas Y. O.. Liudytoja M. D. parodė, kad jie nuėjo iki stotelės ir pamatė ten vaikinus, sumuÅ¡usius J., todėl nusprendė jų paklausti, kodėl jie taip pasielgė, tačiau minėti vaikinai puolė ant jų su žodžiais J., viskas vyko labai greitai, vaikinai artėjo link jų, ji iÅ¡sigando, užsidengė veidÄ rankomis.

Ji girdėjo, kad vyko susistumdymas, kažkas kažkam sudavė, kažkas nuvirto. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja taip pat nurodė, jog kita asmenų kompanija pradėjo eiti link jų, o kaip viskas vyko ji neatsimena. Kaip matyti iš nukentėjusiųjų ir liudytojų V. Č., D. M., V. S. parodymų, mergina (M. D.) pirma priėjo aiškintis situacijos, tuomet priėjo abu vaikinai, o ne vaikinų grupė ėjo link jų (t. 2, b. l. 81-83). Papildomai apklausta liudytoja M. D. nurodė, jog ji su V.

H. ir Y. O. pradėjo eiti link vaikinų, paklausti, kodėl sumušė J., jiems dar einant V. H. sušuko, kodėl jie sumušė jį, tuomet minėti vaikinai pradėjo eiti link jų, pradėjo šaukti „ar dar maža?“, Y. O. stovėjo ištiesęs rankas, kad nesumuštų, tačiau prasidėjo muštynės, ji išsigando apsisuko ir užsidengė (t. 2, b. l. 84-85, t. 3, b. l. 79-80). Taigi priešingai nei teigia liudytoja M. D., ne vaikinų kompanija artėjo prie jų, o šie priėjo prie pat vaikinų kompanijos, kurie jau ruošėsi sėstis į automobilį.

Peilio panaudojimo momento liudytoja teigė nemačiusi, nes buvo nustumta ir pasitraukė į kitÄ kelio pusę, įsėdo į taksi automobilį. Vis dėl to, iÅ¡ liudytojos D. M. parodymų matyti, kad mergina (M. D.) pradžioje taip pat bandė dalyvauti konflikte, tampyti jos vyrÄ . Å iuos liudytojos parodymus patvirtina ir įvykio vietos vaizdo įraÅ¡as.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant ar buvo bÅ«tinosios ginties situacija, reikÅ¡mingi į bylÄ pateikti vaizdo įraÅ¡ai. IÅ¡ liudytojos S. Å . pateikto vaizdo įraÅ¡o, kurio trukmė 21 sek., matyti, kad aplink automobilį vaikÅ¡to vyriÅ¡kiai Å¡Å«kauja. Kažkas surėkia „peilis“, po to pasigirsta moters riksmas. Matosi, kad tarp vaikščiojančių asmenų vyriÅ¡kis, apsirengęs pilkos spalvos marÅ¡kinėliais ir tamsios spalvos Å¡ortais, suduoda smÅ«gį kitam vyriÅ¡kiui, kuris apsirengęs tamsiai pilkos spalvos marÅ¡kinėliais ir tamsiais Å¡ortais, vyriÅ¡kis kuriam buvo suduotas smÅ«gis nukrenta ant žemės. Vaizdo įraÅ¡o pabaigoje girdisi žodžiai „kviesk mentus“. (2 t., b. l. 8-9, 10-11).

UAB „Gelsva“ pateiktame vaizdo įraše užfiksuota, jog įvykio vietoje 23:34 val. privažiuoja baltos spalvos „BMW“ automobilis, apsisuka aikštelėje ir nuvažiuoja žemyn. Apačioje matosi sankryžoje stovintys tris vyriškiai, prie jų privažiuoja baltos spalvos tas pats „BMW“ automobilis ir sustoja. Iš automobilio vairuotojo vietos išlipa žmogus. Prie anksčiau išvardintų asmenų prieina dar du vyriškiai. Matosi, kaip prie automobilio prieina juodai apsirengusi moteris, jai iš paskos prie automobilio prieina du vyriškiai.

Vaizdo įraÅ¡e matosi, kad prie maÅ¡inos stovintys žmonės pradeda mosikuoti rankomis, stumdytis, įvyksta konfliktas ir muÅ¡tynės. Nustatyti kas sudavė pirmÄ smÅ«gį ir konkrečiai, kokie asmenys vaizduojami vaizdo įraÅ¡e, nėra galimybės, nes atstumas nuo kameros iki įvykio vietos yra pakankamai didelis atstumas, tačiau, analizuojant visų įvykio dalyvių parodymus dėl atliktų veiksmų, galima suprasti esminėms faktinėms aplinkybėms nustatyti reikÅ¡mingus asmenų atliekamus veiksmus.

Vaizdo įraše matyti, kaip galimai vyksta muštynės, asmenys pasiskirsto į dvi grupes, viena stovi arčiau, kiti asmenys stovi toliau, po ko matosi kaip vienas vyriškis eina link „BMW“ automobilio ir nukrenta ant žemės. Netrukus atvažiuoja greitosios pagalbos automobilis. Vaizdo įrašas patvirtina, jog nukentėjusieji jau ruošėsi važiuoti namo, atvažiavo automobilis jų paimti. Tuomet prieina mergina (laiku 23.37.24), neužilgo (laikas 23.37.43) matosi kaip ateina dar du vyrai, kaip ir nurodė liudytojai, matosi, jog žingsniai ir eisena skubi ir ryžtinga, kaip nurodė – agresyvi.

Vienas iÅ¡ vyrukų pakeliui nusiimÄ kuprinę, kas taip pat leidžia spręsti, jog buvo pasiruošę ne taikiai kalbėtis ar tiesiog pasiimti merginÄ su savimi, kam kuprinė esanti ant peties nebÅ«tų trukdžiusi. Priėję vyrai pirmi pradeda skėsčioti rankas, vyksta intensyvus pokalbis. Kaltinamasis atėjęs vienÄ rankÄ laiko už nugaros, po to, abi rankas laiko priekyje, tačiau nesimato konkrečiai, kas jose, nes vaizdÄ užstoja automobilis ir kiti esantys asmenys. Vis dėl to akivaizdžiai matosi, jog prasidėjus aktyviems konflikto veiksmams, V.

H. suduoda smÅ«gį nukentėjusiajam J. M. (laikas 23.38.03) ir toliau mosikuoja rankomis prieÅ¡ais kitus vyrus, kol (laikas 23.38.10) nukrenta, ir jo atžvilgiu vykstant smurtiniams veiksmams, (laikas 23.38.18) atsistoja. Atsistojęs dar mosikuoja rankomis, tačiau veiksmui aprimus, pasiima kuprinę ir (laikas 23.38.47) iÅ¡eina ta pačia kryptimi, kuria atėjo. Teisėjų kolegijai taip pat nekyla abejonių, vertinant vaizdo įraÅ¡Ä kartu su kitais bylos duomenimis, jog vaizdo įraÅ¡e asmuo, atliekantis judesį ranka, savo pobÅ«džiu atitinkantį smÅ«giavimÄ peiliu yra užfiksuotas V.

H..

23. Teiginiai, jog pirmieji nuteistÄ jį, M. D. ir Y. O. užpuolė nukentėjusieji ir su jais buvę asmenys, paneigti nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, taip pat įvykio vietos vaizdo įraÅ¡u. V. H. gynybinė versija, jog jis gulėjo (ar sėdėjo) ant asfalto, peržiÅ«rėjus vaizdo įraÅ¡Ä taip pat yra visiÅ¡kai paneigta, kadangi savo smurtinius veiksmus, naudodamas peilį jis pradėjo dar prieÅ¡ nukrisdamas. Aplinkybė, jog V. H. buvo nukritęs ant žemės ir dėl sužalojimų pateikta iÅ¡vada, tačiau, byloje nustatyta, jog jis nugriuvo jau po to, kai nukentėjusiesiems buvo suduoti smÅ«giai.

Pastebėtina, jog ir savo apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, jog peilį iÅ¡sitraukė tik tam, kad galėtų atsistoti, nes jam neleido, tačiau iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, jog V. H. tik 8 sekundes pabuvęs ant žemės, atsikėlęs toliau juo mosavo (per atstumÄ ). Nors nuteistasis teigia, jog iÅ¡ karto, atsiradus galimybei, atsistojo ir pabėgo, tačiau, iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad jis iÅ¡eina tik po pusės minutės. Nustatyta, jog įvykio metu V. H. buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡i aplinkybė iÅ¡ esmės lėmė nuteistojo iÅ¡kreiptÄ situacijos vertinimÄ , kėsinimÄ si suvokiant kaip pavojingesnį, nei Å¡is iÅ¡ tiesų buvo, t. y., neadekvačiai vertino situacijÄ ir nebandydamas iÅ¡ esmės jokiais kitais bÅ«dais gintis ar iÅ¡vengti konflikto, sÄ moningai panaudojo peilį prieÅ¡ nukentėjusiuosius.

Taigi, nuteistojo atsakomieji veiksmai aiškiai neatitiko nukentėjusiųjų veiksmų pobūdžio ir kėsinimosi pavojingumo.

24. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, aptariamÄ situacijÄ pirmosios instancijos teismas pagrįstai prilygino muÅ¡tynėms, o ne pavojingam kėsinimuisi, nes atliktų veiksmų pobÅ«dis, intensyvumas, jų sužalojimų laipsnis, neduoda pagrindo iÅ¡vadai, kad V. H. turėjo teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad muÅ¡tynėse paprastai besiginančiųjų nėra, abi pusės dažniausiai bÅ«na puolančiosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2011, Nr. 2K-273/2012, Nr. 2K-501/2013).

MuÅ¡tynėms, skirtingai nuo pavojingo kėsinimosi, bÅ«dinga, kad abi pusės vadovaujasi agresyviais, puolamais interesais, smurtÄ naudoja ne gynybos, o puolimo tikslais, dėl to muÅ¡tynėse nėra besiginančiųjų; muÅ¡tynių metu teisė į bÅ«tinÄ jÄ gintį nekyla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylos Nr. 2K- 501/2013, Nr. 2K-25-942/2015). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria skundžiamame nuosprendyje padarytai iÅ¡vadai, kad nagrinėjamu atveju, nukentėjusiojo ir nuteistojo veiksmai neatitiko tų sÄ lygų, kurios reikalingos nustatant baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančiÄ aplinkybę – bÅ«tinÄ jÄ gintį.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti V. H. veikos objektyvieji požymiai rodo, kad jis, bÅ«damas suaugęs, nors ir neblaivus, tačiau suvokdamas savo veiksmų esmę ir prasmę, turintis pakankamai gyvenimiÅ¡kos patirties, suprato, jog suduodamas nukentėjusiajam J. M. peiliu du smÅ«gius į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no vietÄ (pilvÄ ), kur yra iÅ¡sidėstę svarbÅ«s žmogaus gyvybiniai organai, gali sukelti nukentėjusiojo sveikatai sunkias pasekmes, V. Č. smÅ«giuodamas į rankÄ , gali sukelti sveikatos sutrikdymÄ , ir nors jų nenorėjo, bet leido joms atsirasti. Taigi, nuteistasis savo veiksmais nukentėjusiajam J. M. sveikatÄ sutrikdė sunkiai, o V. Č. – nežymiai, veikdamas netiesiogine tyčia. Dėl paskirtos bausmės 26. Nuteistasis taip pat praÅ¡o sutrumpinti bausmės laikÄ . Nurodo, kad nuosprendis yra neteisingas ir nepagrįstai griežtas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas paskyrė V. H. teisingÄ bausmę, jÄ Å¡velninti nėra pagrindo.

27. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnio nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Å ių tikslų visuma sudaro vieningÄ bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimÄ , kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir skiriama bausmė bÅ«tų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamÄ veikÄ atitiktų tos veikos pavojingumo pobÅ«dį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

28. Skirdamas bausmę V. H., pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį ir pavojingumÄ (padarytas vienas sunkus ir vienas nesunkus nusikaltimai), abi veikos yra baigtos, smurtinės, padarytos tyčia, panaudojant peilį. Taip pat teismas įvertino, jog nebuvo nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikÄ padarė bÅ«damas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

29. BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rÅ«Å¡is – laisvės atėmimas iki 10 metų. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos kelios alternatyvios bausmės rÅ«Å¡ys, maksimali bausmė – 3 metai laisvės atėmimo. Ä®vertinusi nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nusikalstamų veikų pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančiÄ asmenybę ir lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ , teisėjų kolegija sprendžia, jog apylinkės teismas teisingai V.

H. paskyrė laisvės atėmimo bausmes, jos dydžius nustatydamas mažesnius, nei straipsnių sankcijose numatyti bausmių vidurkiai, subendrinta galutinė laisvės atėmimo bausmė nėra aiÅ¡kiai per griežta, todėl jÄ Å¡velninti nėra jokio pagrindo. Dėl proceso iÅ¡laidų 30. Vilniaus apygardos teismui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos finansų skyrius pateikė pažymÄ dėl 240 Eur iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ V. H. dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų iÅ¡laidų už byloje teiktÄ valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ .

31. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam bÅ«na paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka.

Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Å ioje byloje nuteistajam gynėjas buvo paskirtas BPK 322 straipsnio 1 dalies bei BPK 51 straipsnio 7 dalies pagrindu, t. y., siekiant įgyvendinti teisę į gynybÄ , gynėjo dalyvavimas buvo bÅ«tinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, be to, nuteistasis yra suimtas, todėl Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos nepriteistinos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Nuteistojo V. H. apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 25 d. nuosprendį palikti nepakeistÄ . Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Audrius Cininas Jurgita Mačionytė Mindaugas Povilanskas