2023-03-08 Nr. AB-5579-3-61-3-04292-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Lifosa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Lifosa“ skundą atsakovui Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2023-03-08 Nr. AB-5579-3-61-3-04292-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 10 d. nutartimi nusprendė netenkinti pareiškėjo prašymo ir neatnaujinti termino skundui dėl FNTT 2022 m. liepos 20 d. Įsakymo Nr. V-174 paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
Full text
Administracinė byla Nr. eAS-147-492/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04292-2022-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1; 43.5.6
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2023 m. kovo 8 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Lifosa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Lifosa“ skundą atsakovui Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Lifosa“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) 2022 m. liepos 20 d. įsakymą Nr. V-174 „Dėl juridiniam asmeniui ar kitoms organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, nuosavybės teise priklausančio arba kontroliuojamo subjekto, kuriam taikomos sankcijos, sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-174); 2) įpareigoti FNTT išbraukti AB „Lifosa“ iš jos interneto tinklapyje https://www.fntt.lt/lt/tarptautines-finansines-sankcijos/4166 skelbiamo „Informacija apie fizinių ir (ar) juridinių asmenų sąsajas su subjektais, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos“ sąrašo; 3) kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl preliminaraus sprendimo ir į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą skundui dėl Įsakymo Nr. V-174 paduoti.
Pareiškėjas skunde, be kita ko, nurodė, kad jam neaišku, kokiu teisiniu ir faktiniu pagrindu FNTT 2022 m. balandžio 28 d. įtraukė pareiškėją į sankcionuotų įmonių sąrašą, apie šiuos veiksmus pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo informuotas. Pareiškėjui pradėjus domėtis, kodėl pareiškėjas apskritai buvo nurodytas FNTT sąraše, praėjus 83 dienoms po neteisėto ir nepagrįsto įtraukimo į FNTT sąrašą ir visiško pareiškėjo veiklos suvaržymo, FNTT 2022 m. liepos 20 d. priėmė skundžiamą Įsakymą Nr. V-174, kuriuo patvirtino Juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, nuosavybės teise priklausančių arba kontroliuojamų subjektų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą (toliau – ir Sąrašas). Pareiškėjo įtraukimas į sąrašą iš esmės apriboja pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, ūkinę veiklą, teisę disponuoti turtu, lėšomis; padaryta reputacinė žala. Skundu pareiškėjas siekia panaikinti jam nuo 2022 m. liepos 20 d. nepagrįstai taikytas ir taikomas ribojamąsias priemones. Pareiškėjo išbraukimo iš Sąrašo klausimas turi būti išspręstas iš esmės (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 2 d., 94 str.), siekiant išvengti situacijos, kuomet net ir panaikinus skundžiamą FNTT Įsakymą Nr. V-174, pareiškėjas liktų Sąraše ir toliau patirtų nepagrįstus ribojimus.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 10 d. nutartimi nusprendė netenkinti pareiškėjo prašymo ir neatnaujinti termino skundui dėl FNTT 2022 m. liepos 20 d. Įsakymo Nr. V-174 paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. sausio 4 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 10 d. nutartį panaikino, atnaujino terminą skundui dėl FNTT Įsakymo Nr. V-174 panaikinimo paduoti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. sausio 9 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 6 punktais atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
Teismas nustatė, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. spalio 14 d. įsakymo Nr. V-222 „Dėl juridinių asmenų ar kitų organizacijų, neturinčių juridinio asmens statuso, kurios nuosavybės teise priklauso arba yra kontroliuojamos subjekto, kuriam taikomos sankcijos, sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-222) 3 punktu Įsakymas Nr. V-174 pripažintas netekusiu galios. Teismo vertinimu, šiuo atveju neliko ginčo dėl Įsakymo Nr. V-174 teisėtumo ir pagrįstumo.
Buvo pažymėta, kad pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Teismas darė išvadą, kad nelikus viešojo administravimo srities ginčo, skundas dėl reikalavimo panaikinti Įsakymą Nr. V-174 nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, todėl reikalavimą panaikinti Įsakymą Nr. V-174 atsisakė priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra inicijavęs administracinę bylą Nr. eI2-2391-1161/2023, kurioje vienu iš reikalavimų taip pat prašo įpareigoti FNTT išbraukti AB „Lifosa“ iš jos interneto tinklapyje https://www.fntt.lt/lt/tarptautines-finansines-sankcijos/4166 skelbiamo „Informacija apie fizinių ir (ar) juridinių asmenų sąsajas su subjektais, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos“ sąrašo. Teismas pažymėjo, kad minėtoje administracinėje byloje dalyvauja tos pačios šalys, kaip ir šioje byloje, t. y. pareiškėjas, atsakovas –FNTT, trečiasis suinteresuotas asmuo – Tarptautinių sankcijų koordinavimo komisija.
Atsižvelgęs į tai, teismas reikalavimą, kuriuo pareiškėjas prašė įpareigoti FNTT išbraukti AB „Lifosa“ iš interneto tinklapyje https://www.fntt.lt/lt/tarptautines-finansines-sankcijos/4166 skelbiamo „Informacija apie fizinių ir (ar) juridinių asmenų sąsajas su subjektais, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos“ sąrašo, atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtintu pagrindu.
III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 9 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo kitos sudėties pirmosios instancijos teismui.
Pareiškėjas pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas jau antrą kartą nepagrįstai atsisako priimti pareiškėjo skundą, byla nepradedama nagrinėti, be to, skundžiama nutartimi skundą atsisakyta priimti dėl skundo padavimo dieną neegzistavusių aplinkybių. Akcentuodamas proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus, pareiškėjas tvirtina, kad yra pažeidžiama jo teisė į teisminę gynybą, pirmosios instancijos teismas atsisako priimti pareiškėjo skundą tik dėl to, kad pareiškėjas vėliau (t. y. 2022 m. gruodžio 20 d.) padavė kitą skundą dėl vėliau priimto FNTT 2022 m. spalio 14 d. Įsakymo Nr. V-222.
Pareiškėjo įsitikinimu, skundžiama nutartis atvėrė kelią FNTT piktnaudžiauti procesu bei valdžia, panaikinant seną ir priimant naują įsakymą dėl FNTT Sąrašo, ir taip grubiai riboti tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų garantuojamą teisę į veiksmingą teisminę gynybą. Pažymima, kad skundžiamas įsakymas ir vėlesnis FNTT Įsakymas Nr. V-222 iš esmės niekuo nesiskiria, o Įsakymas Nr. V-174 buvo panaikintas tik dėl to, kad sutrukdytų administracinės bylos eigą.
Pareiškėjas pažymi, kad teismų praktikoje pripažinta, kad Įsakymas Nr. V-174 yra administracinis sprendimas (ne norminis aktas), pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje nepagrįstai nustatė, kad ginčas nenagrinėtinas teisme, teismas nevertino, ar institucija turėjo teisę pati panaikinti savo priimtą administracinį aktą. Įsakymo Nr. V-174 neteisėtumas ir nepagrįstumas galėjo būti vertinamas tik išnagrinėjus bylą iš esmės, o ne skundo priėmimo stadijoje. FNTT 2022 m. liepos 20 d. Įsakymas Nr. V-174 nėra panaikintas nuo jo priėmimo dienos, kaip neteisėtas ir nepagrįstas, todėl nebuvo jokio pagrindo teismo išvadai, kad neliko viešojo administravimo srities ginčo. Taigi, teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčas nenagrinėtinas teisme ir tuo pagrindu neteisėtai atsisakė priimti skundą.
Pareiškėjas nurodo, kad kita jo inicijuota administracinė byla dėl FNTT 2022 m. spalio 14 d. Įsakymo Nr. V-222 panaikinimo nėra tapati šiai bylai, todėl reikalavimai pašalinti pareiškėją iš Sąrašo yra netapatūs, t. y. nebuvo pagrindo atsisakyti priimti šį skundo reikalavimą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu.
Šioje byloje ir kitoje, vėlesnėje, byloje pareiškėjas skundžia skirtingus FNTT įsakymus, kurie apėmė skirtingą laikotarpį ir kuriais pareiškėjas buvo įtrauktas du kartus į Sąrašą, skiriasi skundo pagrindas. Pabrėžiama, kad reikalavimas įpareigoti FNTT pašalinti pareiškėją iš Sąrašo yra neatsiejamas nuo konkretaus FNTT įsakymo, kurio pagrindu pareiškėjas į Sąrašą buvo įtrauktas, ginčijimu (t. y. reikalavimas susijęs arba su Įsakymu Nr. V-174, arba su Įsakymu Nr. V-222). Aptariami įsakymai skirtingais laikotarpiais varžė pareiškėjo teisės. Pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą įpareigoti FNTT pašalinti pareiškėją iš Sąrašo, siekė išvengti situacijos, kuomet panaikinus skundžiamą įsakymą FNTT galėtų teigti, kad teismo sprendimas neįpareigoja FNTT pašalinti pareiškėją iš sąrašo, o FNTT toliau galėtų tęsti nepagrįstą pareiškėjo teisių ribojimą. Pareiškėjo neišbraukus, jis ir toliau patirtų esamus nepagrįstus ribojimus (finansinius ir nuosavybės suvaržymus), nepaisant to, kad Įsakymas Nr. V-174 būtų panaikintas ir būtų nustatyta, kad FNTT veikė neteisėtai. Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr. 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-662-556/2022) reikalavimas pašalinti pareiškėją iš Sąrašo yra savarankiškas reikalavimas, FNTT internetiniame puslapyje skelbiamas Sąrašas yra kur kas savo turiniu platesnis nei pats skundžiamas įsakymas. Taigi, teismas nagrinėdamas skundą dėl Įsakymo Nr. V-174 panaikinimo, turėtų klausimą išspręsti iš esmės – įpareigoti FNTT išbraukti pareiškėją iš Sąrašo, kad būtų pašalinti neteisėtų veiksmų padariniai.
Pareiškėjas nurodo argumentus, kad atskirasis skundas turėtų būti skirtas nagrinėti skubos ar prioritetine tvarka, o panaikinus skundžiamą nutartį, skundo priėmimo (nagrinėjimo) klausimas turėtų būti grąžintas kitos sudėtis pirmosios instancijos teismui.
Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2023 m. kovo 2 d. gauti pareiškėjo paaiškinimai, kuriuose atkreipiamas dėmesys į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-109-968/2023 ir pažymima, kad joje pateikti ir nagrinėjamam atvejui aktualūs išaiškinimai.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Apeliacijos pagal atskirąjį skundą dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktais, nutarta atsisakyti priimtai pareiškėjo skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Įsakymo Nr. V-174 panaikinimo konstatavęs, kad ginčijamas administracinis aktas pripažintas netekusiu galios, todėl sprendė, kad neliko ginčo viešojo administravimo srityje, t. y. byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Taip pat teismas atsisakė priimti kitą pareiškėjo skundo reikalavimą – įpareigoti FNTT išbraukti pareiškėją iš Sąrašo, padaręs išvadą, kad teisme yra nagrinėjamas tapatus ginčas (ABTĮ 33 str. 2 d. 6 p.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.
Iš suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009 ir kt.). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia teismui apskųsti FNTT direktoriaus 2022 m. liepos 20 d. Įsakymą Nr. V-174, kuriuo patvirtintas juridinių asmenų ar kitų organizacijų, neturinčių juridinio asmens statuso, kurios nuosavybės teise priklauso arba yra kontroliuojamos subjekto, kuriam taikomos sankcijos, sąrašas. Iš minėto įsakymo turinio matyti, kad pareiškėjas į Sąrašą įtrauktas 7-uoju numeriu. FNTT direktoriaus 2022 m. liepos 20 d. Įsakymas Nr. V-174 priimtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 11 straipsnio 4 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 535 patvirtinto Tarptautinių sankcijų įgyvendinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 13.2 papunkčiu.
ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus.
Tarptautinių sankcijų įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos koordinuoja, prižiūri ir užtikrina finansinių sankcijų (apribojimų disponuoti lėšomis ir ekonominiais ištekliais) įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje. Užtikrindama finansinių sankcijų įgyvendinimą, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atlieka šiame straipsnyje nurodytas kompetentingos institucijos funkcijas, įskaitant informacijos, kurią pagal kompetenciją yra išsiaiškinusi analizuodama fizinių ir (ar) juridinių asmenų sąsajas su subjektais, kuriems paskirtos tarptautinės sankcijos, teikimą finansines sankcijas įgyvendinantiems subjektams.
Aprašo 13 punkte nustatyta, kad FNTT įgyvendindama Įstatymo [Tarptautinių sankcijų įstatymo] 11 straipsnio 1 dalyje nurodytas kompetentingos institucijos funkcijas, koordinuoja, prižiūri ir užtikrina finansinių sankcijų (apribojimų disponuoti lėšomis ir ekonominiais ištekliais) įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje, be kita ko, savo iniciatyva arba užsienio valstybių kompetentingų institucijų, Lietuvos Respublikos finansų įstaigų ar kitų subjektų pateiktos informacijos pagrindu, pagal tarptautines sankcijas reglamentuojančiuose dokumentuose nustatytus kriterijus nustačiusi, kad juridinis asmuo ar kita organizacija, neturinti juridinio asmens statuso, nuosavybės teise priklauso arba yra kontroliuojama subjekto, kuriam taikomos sankcijos, priima įsakymą, kuriuo nustatoma, kad finansinės sankcijos turi būti taikomos ir tam nuosavybės teise priklausomam ar kontroliuojamam juridiniam asmeniui ar kitai organizacijai, neturinčiai juridinio asmens statuso. Priimtų įsakymų pagrindu sudarytas arba atnaujintas juridinių asmenų ar kitų organizacijų, neturinčių juridinio asmens statuso, kurios nuosavybės teise priklauso arba yra kontroliuojamos subjekto, kuriam taikomos sankcijos, sąrašas per 2 darbo dienas nuo atitinkamų įsakymų priėmimo, viešai paskelbiamas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos interneto svetainėje ir pateikiamas valstybės registrų ir valstybės informacinių sistemų tvarkytojams (Aprašo 13.2 p.).
Įvertinus ginčijamo akto turinį, jo priėmimo teisinį pagrindą, aptartą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad pareiškėjo siekiamo apskųsti Įsakymo Nr. V-174 teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas administraciniame teisme, o byla pagal suinteresuoto asmens skundą dėl minėto pobūdžio administracinio akto priskirtina administracinių teismų kompetencijai.
Dėl skundžiamos nutarties motyvų, kad panaikinus ketinamą ginčyti administracinį aktą, neliko ginčo viešojo administravimo srityje, teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Vadovaujantis ABTĮ 3 straipsniu, administraciniam teismui vykdant viešojo administravimo subjektų kontrolę bylose dėl administracinių aktų panaikinimo, yra sprendžiama, ar administracinis aktas buvo teisėtas jo priėmimo metu. Administracinio akto, buvusio jo priėmimo metu, teisėtumo patikrinimas suponuoja išvadą, kad faktinės padėties pasikeitimas ar teisinio reguliavimo pasikeitimas nedaro įtakos administracinio sprendimo teisėtumui, tačiau sudaro pagrindą priimti naują administracinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-133/2014; 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1172-602/2015; 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5189-602/2019; kt.).
Taigi, nors po ketinamo apskųsti FNTT Įsakymo Nr. V-174 priėmimo faktinė padėtis pasikeitė (t. y. vėlesniu FNTT įsakymu Įsakymo Nr. V-174 buvo pripažintas netekusiu galios), tačiau vien ši aplinkybė nepaneigia administracinio teismo pareigos patikrinti viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo (veiksmo) teisėtumą, pagal faktines ir teisines aplinkybes, buvusias jo priėmimo metu. Akcentuotina, kad kitų motyvų, kodėl skundas dėl FNTT direktoriaus 2022 m. liepos 20 d. Įsakymo Nr. V-174 panaikinimo nenagrinėtinas administraciniame teisme, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė.
Apibendrinus išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti skundo pirmąjį reikalavimą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, todėl ši nutarties dalis naikintina kaip nepagrįsta.
Dėl atskirojo skundo argumentų, kad nebuvo teisinio ir faktinio pagrindo atsisakyti priimti ir antrąjį skundo reikalavimą, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti skundą, jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (iki 2016 m. liepos 1 d. – teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (ABTĮ 37 str. 2 d. 5 p.).
Šis atsisakymo priimti skundą pagrindas paaiškinamas tuo, jog pareiškėjas, iškėlęs bylą, laikomas jau įgyvendinusiu savo teisę kreiptis į teismą ir todėl praradusiu teisę kreiptis į teismą pakartotinai su tapačiu skundu (žr., pvz., 2005 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS10-308/2005).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodyta, kad aptariamu pagrindu skundą atsisakytina priimti išsiaiškinus, jog teisme yra iškelta byla pagal tapatų (identišką) pareiškėjo skundą, t. y. būtina išsiaiškinti, ar paduotas naujas skundas yra tapatus nagrinėjamam kitoje byloje (žr., pvz., 2009 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-190/2009; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-897-520/2016). Aptartam atsisakymo priimti skundą pagrindui taikyti turi egzistuoti trys būtinosios prielaidos, kurios yra kumuliatyvios (t. y. turinčios egzistuoti kartu), t. y. byla dėl ginčo turi būti tarp tų pačių [ginčo] šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (žr., pvz., 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-209/2012; 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-682-756/2021). Tapačiais skundais gali būti pripažinti tik tuomet, kai yra tapatūs visi trys elementai – šalys, skundo dalykas ir skundo pagrindas (žr., pvz., 2008 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-54/2008, kuri cituojama, pvz., 2022 m. kovo 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-230-756/2022).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota ir tai, kad, spręsdamas dėl skundo dalyko ir pagrindo tapatumo, teismas vertina, ar pareiškėjas inicijuoja ginčą teisme dėl tapačių teisinių santykių ir siekia iš esmės tapačių teisinių pasekmių (žr., pvz., 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-425-438/2021; 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-568-815/2021). Aplinkybė, kad pareiškėjas nurodo naujas esmines aplinkybes ir pateikia su tuo susijusius papildomus įrodymus, tam tikrais atvejais gali būti vertinama kaip skundo nauju pagrindu pateikimas. Tačiau būtina atsižvelgti į konkrečios bylos aplinkybes (ar ginčijamas tas pats administracinis aktas, ar tariamas pareiškėjo teisių pažeidimas yra tęstinis ir kt.) (žr., pvz., 2014 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS662-605/2014 ir joje nurodytą praktiką; 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-748-1062/2017; 2020 m. birželio 3 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-3774-602/2020 77 p.). Teismas turi nustatyti ne tik tai, kad yra identiškos bylos šalys ir skundo dalykas, bet ir privalo įsitikinti dėl skundo pagrindo tapatumo, t. y. privalo tinkamai (detaliai ir sistemiškai) įvertinti kiekvienos skundo argumentų grupės pakartotinumą, kad dėl jo išvadų nekiltų pagrįstų abejonių (žr., pvz., 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS748-1062/2017, kuri cituojama, pvz., 2021 m. gegužės 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-300-815/2021; 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-39-502/2019; 2022 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-230-756/2022). Taigi sprendžiant dėl atsisakymo priimti skundą tuo pagrindu, kad teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, būtina išsiaiškinti, ar pareiškėjo skundo pagrindas yra tapatus skundo, kuris nagrinėjamas kitoje byloje, pagrindui (žr., pvz., 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-39-502/2019; 2022 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-230-756/2022).
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. eI2-2391-1161/2023 priimtas nagrinėti pareiškėjo skundas atsakovui FNTT, kuriuo prašoma panaikinti FNTT 2022 m. spalio 14 d. Įsakymą Nr. V-222 ir įpareigoti atsakovą išbraukti pareiškėją iš jos interneto tinklapyje https://www.fntt.lt/lt/tarptautines-finansines-sankcijos/4166 skelbiamo „Informacija apie fizinių ir (ar) juridinių asmenų sąsajas su subjektais, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos“ sąrašo.
Minėta, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (išbraukti pareiškėją iš Sąrašo) konstatavęs, kad tapatus (lingvistiškai identiškas) skundo reikalavimas priimtas nagrinėti kitoje administracinėje byloje. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju vien tai, kad paminėtuose pareiškėjo skunduose vienas iš reikalavimų sutampa, per se (savaime) nereiškia, kad yra pagrindas taikyti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punktą. Pažymėtina, kad pareiškėjas, nagrinėjamu atveju, reikalavimą jį išbraukti iš Sąrašo siejo su FNTT direktoriaus 2022 m. liepos 20 d. Įsakymo Nr. V-174 neteisėtumu bei tuo, kad jis siekia panaikinti jam nuo 2022 m. liepos 20 d. taikomus apribojimus. Kitoje inicijuotoje administracinėje byloje pareiškėjas, be kita ko, reikalavimą jį pašalinti iš sąrašo siejo ir su FNTT 2022 m. spalio 14 d. Įsakymo Nr. V-222 neteisėtumu, t. y. su kitu priimtu administraciniu sprendimu. Taigi, ar bus tenkinamas pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, bus sprendžiama įvertinus skirtingų ginčijamų įsakymų teisėtumą ir pagrįstumą, o tai reiškia, kad nagrinėjama ir kita administracinė byla nėra tapačios, nesutampa skundo dalykas ir pagrindas (šiuo aspektu taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-109-968/2023).
Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nesant faktinio ir teisinio pagrindo atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl įpareigojimo FNTT išbraukti pareiškėją iš Sąrašo, todėl ir iš ši skundžiamos nutartie dalis naikintina.
Dėl pareiškėjo prašymo panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį perduoti skundo priėmimo klausimą nagrinėti kitos sudėties pirmosios instancijos teismui, teisėjų kolegija pažymi, kad administracinio teismo sudėtis reglamentuojama ABTĮ 43 straipsnyje, o ABTĮ neįtvirtina, kad perduotą nagrinėti iš naujo skundo priėmimo klausimą iš naujo nagrinėtų kitos sudėties teismas (ABTĮ 43 str. 5 d.). Pažymėtina, kad pareiškėjas turi teisę pareikšti nušalinimą teisėjui (teisėjams) ABTĮ 45 straipsnio nustatyta tvarka.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktų pagrindu. Pareiškėjo atskirasis skundas yra tenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo akcinės bendrovės „Lifosa“ atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 9 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ernestas Spruogis
Dalia Višinskienė
Virginija Volskienė