2024-08-28 Nr. AB-12249-3-61-3-01814-2024-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2071-602/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01814-2024-5

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugpjūčio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. A. (I. A.) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. birželio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. A. (I. A.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Girteka“) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas I. A. (I. A.) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. 24S104237 (toliau – ir Sprendimas). Taip pat pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis, ketindamas dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Trasis“ (toliau – ir Bendrovė), pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Atsakovas 2023 m. rugsėjo 20 d. priėmė sprendimą Nr. 23S156334 išduoti asmeniui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, kuris galiojo iki 2025 m. rugsėjo 27 d. Pareiškėjo teigimu, su Bendrove buvo susitarta, kad jam bus mokamas vieną kartą per mėnesį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas minimalus atlyginimas ir komandiruotpinigiai. Jis turėjo teisę atvykti į Lietuvą ir dirbti Bendrovėje. Pareiškėjas skubos tvarka baigė motorinių transporto priemonių, kroviniams vežti vairuotojų mokymo programą pradinei kvalifikacijai įgyti, turėjo reikiamos kvalifikacijos, vairuotojo pažymėjimą, todėl buvo pasirengęs dirbti Bendrovėje, tačiau atvykus į Bendrovę, jam buvo pareikšta, kad darbo nėra. Dėl šios priežasties pareiškėjas pradėjo ieškoti kito darbdavio ir šiuo metu jį yra susiradęs (UAB „Integre Trans“).

3. Pareiškėjas nežinojo, kad nebuvo įdarbintas Bendrovėje, todėl dėl jos kaltės negavo atlyginimo. Kita vertus, pasak pareiškėjo, jį ir Bendrovę siejo darbo teisiniai santykiai, todėl pareiškėjas turi teisę į atlyginimą. Jis pragyvenimui turi lėšų asmeninėje banko sąskaitoje.

4. Pareiškėjo vertinimu, jei skundžiamas Sprendimas bus paliktas galioti, pareiškėjas patirs neigiamas pasekmes, žalą, t. y. turės išvykti iš šalies, tai paveiks jo darbinę veiklą bei asmeninį gyvenimą. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, pareiškėjo manymu, neatsižvelgė į tai, kad jis Bendrovėje nedirbo ne dėl savo kaltės.

5. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu. Vadovaujantis jo ir darbdavio pateiktais dokumentais buvo išduotas leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu, t. y. pareiškėjo tikslas - darbas Lietuvoje, o darbdavys įsipareigojo, kad jis bus įdarbintas ne trumpesniam nei 6 mėn. laikotarpiui. Visgi, atlikus patikrinimą, paaiškėjo, kad gavęs leidimą laikinai gyventi darbo Bendrovėje pagrindu, pareiškėjas ten dirbo tik nuo 2023 m. spalio 27 d. iki 2024 m. sausio 17 d., tačiau nei vieną mėnesį negavo prašyme ir tarpininkavimo rašte sulygto atlyginimo. Šios faktinės aplinkybės patvirtino, kad, teikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir nurodydamas, kad ketina dirbti Bendrovėje pagal darbo sutartį ir jo pragyvenimo lėšų šaltinis bus darbo užmokestis, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės. Užsieniečiui teikiant prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, Migracijos departamentui nebuvo pateikti duomenys, kad užsienietis dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas mažesnis darbo užmokestis nei nurodytas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir tarpininkavimo rašte.

7. Leidimas laikinai gyventi išduodamas konkrečiam darbui ir konkrečiam darbdaviui. Būtent pareiškėjui numatyta pareiga informuoti apie pasikeitusias aplinkybes (užsienietis atleidžiamas iš darbo). Šiuo atveju, atlikus tyrimą, paaiškėjo ne tik faktas, kad pareiškėjas gavo ne visą prašyme nurodytą bei tarpininkavimo rašte atlyginimą, bet ir tai, kad minėto atlyginimo dydis nėra pakankamas ir reguliarius, be to, su užsieniečiu darbo sutartis buvo nutraukta. Iš ginčijamo Sprendimo matyti, kad Migracijos departamentas vadovavosi duomenimis iš kitos valstybinės institucijos (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV)).

8. Atsakovo vertinimu, ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Ginčijamame Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl, atsakovo manymu, ginčijamas Sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatas, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus.

II. 9. Regionų administracinis teismo Vilniaus rūmai 2024 m. birželio 17 d. sprendimu pareiškėjo I. A. skundą atmetė.

10. Teismas nustatė šias ginčui svarbias aplinkybes:

10.1. 2023 m. rugsėjo 7 d. Migracijos departamentas priėmė asmens prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje), kuriame jis nurodė, kad ketina dirbti Bendrovėje (UAB „Trasis“) vairuotoju (profesija, kuri įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašus) ir jo pragyvenimo lėšų šaltinis Lietuvoje bus darbo užmokestis. Prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi ir Bendrovės tarpininkavimo rašte dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo įsipareigotas mokėti mėnesinis darbo užmokestis buvo nurodytas 1 414,46 Eur.

10.2. 2023 m. rugsėjo 27 d. pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760292346, kuris galiojo iki 2025 m. rugsėjo 27 d.

10.3. Migracijos departamentas, vykdydamas užsieniečių kontrolę, patikrino VSDFV informacinėje sistemoje esančius duomenis ir nustatė, kad užsienietis į Bendrovę buvo įdarbintas nuo 2023 m. spalio 27 d. iki 2024 m. sausio 17 d. Patikrinimo metu nustatyta, kad nei vieną mėnesį nebuvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 1 414,46 Eur, už 2023 m. spalio mėn. išmokėta 67,84 Eur, už 2023 m. lapkričio mėn. – 0 Eur, už 2023 m. gruodžio mėn. – 678,40 Eur, už 2024 m. sausio mėn. – 120,21 Eur.

10.4. Bendrovė 2024 m. sausio 18 d. Migracijos departamentui pateikė pranešimą Nr. 2401-PRNŠ-2542 apie pasikeitusius užsieniečio duomenis, kuriame nurodė, kad 2024 m. sausio 17 d. darbo sutartis su užsieniečiu buvo nutraukta.

10.5. Migracijos departamentas nustatė, jog pareiškėjas nuo 2024 m. sausio 31 d. vykdo individualią veiklą. Tačiau, patikrinus Licencijų informacinę sistemą, nenustatyta, kad asmeniui būtų išduota licencija.

10.6. Atsižvelgus į tai, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, kad 2024 m. sausio 17 d. darbo sutartis su užsieniečiu nutraukta, nuo 2024 m. sausio 31 d. jis vykdo individualią veiklą, Migracijos departamentas konstatavo, kad, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi, asmuo pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, todėl yra pagrindas panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Tokiu būdu, Migracijos departamentas, išnagrinėjęs surinktą informaciją ir vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais, 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais, priėmė sprendimą pareiškėjui panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi, nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

11. Teismas pažymėjo, jog Sprendimo priėmimo metu pareiškėjas Bendrovėje nebedirbo ir apie tai, kad darbo sutartis nutraukta, atsakovo neinformavo, nors Įstatyme būtent pareiškėjui numatyta pareiga informuoti atsakovą apie pasikeitusias aplinkybes. Taigi pareiškėjas teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų patvirtinančių, kad ginčijamo Sprendimo metu pareiškėjas faktiškai dirbo Bendrovėje, ar jo darbo sutarties nutraukimas buvo pripažintas neteisėtu. Šiuo atveju nustatyta priešingai, t. y., jog darbo sutartis buvo nutraukta dėl pareiškėjo kaltės (šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo). Pareiškėjas, kreipdamasis su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus darbo užmokestis, gaunamas iš Bendrovės, sudarantis 1 414,46 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 punktą, nustatytas pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – viena minimali mėnesinė alga. Nustatyta, jog 2023 m. minimalus atlyginimas buvo 840 Eur, o 2024 m. minimalus atlyginimas yra 923 Eur. Pakankamas pragyvenimo lėšų dydis Lietuvos Respublikoje yra 1 MMA. Tačiau patikrinimo metu atsakovas remdamasis VSDFV duomenimis nustatė, kad tuo metu, kai pareiškėjas dirbo Bendrovėje, jam nei vieną mėnesį nebuvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mokėtas mėnesinis darbo užmokestis (1 414,46 Eur).

12. Teismas atkreipė dėmesį, jog, nors pareiškėjas skunde nurodė, jog jis vykdo individualią veiklą ir pragyvenimui turi lėšų asmeninėje banko sąskaitoje, tačiau jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų šiuos jo teiginius, nei atsakovui, nei teismui nepateikė. Atsižvelgęs į tai, teismas sutiko su atsakovo Sprendime padaryta išvada, jog duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, darbo sutartis su juo yra nutraukta.

13. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, jog Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais, Sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Teismo vertinimu, tai, kad pareiškėjas šiuo metu yra susiradęs darbą UAB „Integre Trans“, nekeičia išvados dėl ginčijamo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Įstatyme būtent pareiškėjui numatyta pareiga informuoti atsakovą apie pasikeitusias faktines aplinkybes arba, pasikeitus aplinkybėms, kreiptis į atsakovą dėl naujo leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo.

III. 14. Pareiškėjas I. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. birželio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti ir panaikinti Sprendimą. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog jam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas susitarus dėl darbo tarptautinio krivinių vežimo vairuotoju. Su Bendrove buvo susitarta, kad jam bus mokama minimali mėnesinė alga ir komandiruotpinigiai. Atvykus dirbti, jam buvo pareikšta, kad darbo nėra, todėl jis pradėjo ieškoti kito darbdavio ir šiuo metu yra susiradęs naują darbdavį. Taigi jis darbo, kartu ir darbo užmokesčio, negavo dėl ne savo kaltės, bet jis turėjo savo asmeninių lėšų pragyvenimui.

16. Įsigaliojus skundžiamam Sprendimui, pareiškėjas turės išvykti, kas paveiks jo darbinę veiklą ir asmeninį gyvenimą. Be to, priimant Sprendimą, Migracijos departamentas neįvertino visų aplinkybių ir neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas Bendrovėje nedirbo ne dėl savo kaltės.

17. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

18. Atsakovas nurodo, kad aplinkybė, jog pareiškėjas susirado kitą darbdavį, neturi jokios reikšmės sprendžiant dėl ginčijamo Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, nes leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu išduodamas konkrečiam darbui ir konkrečioje bendrovėje. Užsieniečiui teikiant prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, Migracijos departamentui nebuvo pateikti duomenys, kad užsienietis dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas mažesnis darbo užmokestis, nei nurodytas prašyme ir tarpininkavimo rašte. Pareiškėjas prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodė, kad jo pragyvenimo šaltinis darbo užmokestis. Jokių kitų pajamų, reikalingų pragyventi Lietuvoje pareiškėjas nenurodė. Jis nepateikė duomenų apie gaunamas pajamas, kurios patvirtintų, jog visais mėnesiais yra pakankamos, o tuo labiau reguliarios. Leidimas laikinai gyventi išduodamas konkrečiam darbui ir konkrečiam darbdaviui. Būtent pareiškėjui numatyta pareiga informuoti apie pasikeitusias aplinkybes.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. 24S104237, kuriuo panaikintas pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo.

20. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Migracijos departamentas tinkamai pritaikė Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktų, 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktų nuostatas, Sprendimas yra priimtas išnagrinėjus individualią faktinę pareiškėjo situaciją, paremtas galiojančių teisės aktų analize, konstatavo, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

21. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad jis buvo susitaręs su Bendrove dėl darbo tarptautinio krivinių vežimo vairuotoju, tačiau darbo negavo, todėl susirado naują darbdavį. Pareiškėjo teigimu, atsakovas neįvertino visų reikšmingų faktinių aplinkybių, todėl priėmė neteisingą Sprendimą.

22. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

23. Teisėjų kolegija nustatė, kad Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais, 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais, priėmė Sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, motyvuodamas tuo, kad: 1) duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; 2) pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 3) nutraukta darbo sutartis.

24. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė (2 punktas); neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Šio Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu atveju išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui taip pat atsisakoma, jeigu užsienietis neturi pakankamai lėšų studijoms ir grįžimo kelionės išlaidoms apmokėti (5 punktas). Pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktą leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.

25. Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir ginčo dėl šių aplinkybių nėra, kad pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 23 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad Bendrovėje ketina dirbti profesiją, kuri yra įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju) Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Migracijos departamentas 2023 m. rugsėjo 20 d. priėmė sprendimą Nr. 22S156334 išduoti leidimą laikinai gyventi galiojantį iki 2025 m. rugsėjo 27 d. Byloje yra pateiktas UAB „Trasis“ tarpininkavimo raštas Nr. 20230818-1555238, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju bus įdarbintas nuo 2024 m. sausio 18 d. pagal neterminuotą darbo sutartį. Numatomas mėnesinio darbo užmokesčio dydis – 1 414,46 Eur.

26. Iš skundžiamo Migracijos departamento Sprendimo turinio matyti, kad jis, patikrinęs duomenis apie pareiškėją VSDFV informacinėje sistemoje, nustatė, kad jis Bendrovėje dirbo nuo 2023 m. spalio 27 d. iki 2024 m. sausio 17 d. ir nei vieną mėnesį jam nebuvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 1 414,46 Eur (už 2023 m. spalio mėn. išmokėta 67,84 Eur darbo užmokesčio, už 2023 m. lapkričio mėn. – 0 Eur, už 2023 m. gruodžio mėn. – 678,40 Eur, už 2024 m. sausio mėn. – 120,21 Eur). Tyrimo metu Migracijos departamentas taip pat nustatė, kad pareiškėjas nuo 2024 m. sausio 31 d. vykdo individualią veiklą, o 2024 m. sausio 18 d. Bendrovė informavo Migracijos departamentą, kad 2024 m. sausio 17 d. darbo sutartis su pareiškėju nutraukta.

27. Akcentuotina, kad pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, – 1 MMA (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 p.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimo Nr. 1014 Nr. „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ 1 punktu patvirtinta, kad 2023 metais (nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.) taikoma MMA – 840 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ 1 punktą, 2024 metais taikoma MMA – 924 Eur.

28. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjui nebuvo mokamas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo bei tarpininkavimo rašte nurodytas darbo užmokestis, o gautos pajamos nesudarė 1 MMA, kurios galėtų būti laikomos pakankamomis pragyventi Lietuvoje, be to, 2024 m. sausio 17 d. darbo sutartis su pareiškėju buvo nutraukta, darytina išvada, jog atsakovas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais, 50 straipsnio 1 dalies 2, 6 punktais, teisėtai ir pagrįstai ginčijamu Sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.

29. Teisėjų kolegija pažymi, jog Įstatymo 50 straipsnyje yra įtvirtinti savarankiški imperatyvūs leidimo lakinai gyventi panaikinimo pagrindai. Nustačius bent vieną šių pagrindų, atsakovas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas, kaip užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi.

30. Teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad teismas laikėsi ABTĮ nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių, ir tinkamai surinko bei įvertino byloje surinktus įrodymus bei skundo argumentus. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, yra motyvuotas ir pagrįstas, pareiškėjas neįrodė, kad jis nepažeidė teisės aktų. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus galbūt vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

31. Dėl kitų ginčo šalių argumentų pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

32. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

33. Atmetus apeliacinį skundą, netenkinamas pareiškėjo prašymas priteisti jam bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo I. A. (I. A.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan