2ed10d7d-d3c2-4c02-bb0d-78c2fbf97fa8 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Irma Čuchraj                                    Civilinė byla Nr. 2A-807-513/2012Teisėja Aušra Volskytė                                  (Proceso Nr. 2-33-3-01443-2011-7)                                                                                                 Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                   38; 44.5.2.16; 121.14; 121.18; 121.21                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                         KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS 2012 m. birželio 21 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Eugenijos Morkūnienės ir Žydrūno Bertašiaus, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo A.

B. apeliacinį skundÄ dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ieÅ¡kinį atsakovui A. B. dėl žalos atlyginimo, nustatė: ieÅ¡kovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašė priteisti iÅ¡ atsakovo A. B. 15 658,55 Lt ieÅ¡kovo patirtai turtinei žalai atlyginti dėl kompensacijos iÅ¡mokėjimo pareigÅ«nui V. V.. Nurodė, kad atsakovas 2010-07-16 pasiprieÅ¡ino TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato kelių policijos poskyrio patruliui V.

V.. Atsakovui vengiant paklusti tarnybines pareigas atliekančiam pareigÅ«nui, stengiantis iÅ¡trÅ«kti, pareigÅ«nas V. V. panaudojo prieÅ¡ atsakovÄ kovinius veiksmus ir susižalojo. V. V. diagnozuotas deÅ¡inės kojos čiurnos raiščių plyÅ¡imas, V. V. nuo 2010-07-17 iki 2010-09-07 buvo nedarbingas ir gydėsi. LR VRM medicinos centro centrinė medicinos ekspertizės komisija 2011-01-05 nustatė, kad tarp fizinio veiksnio, įvykusio 2010-07-16, ir pareigÅ«no sveikatos sutrikdymo yra tarpusavio ryÅ¡ys, pareigÅ«nui padarytas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymas.

R. V. tarnybos statuto 40 str. 3 d., Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus, ryÅ¡ium su tarnyba sÄ lygomis, TelÅ¡ių apskrities VPK virÅ¡ininko 2011-03-09 įsakymu pareigÅ«nui pavesta iÅ¡mokėti 14 722,97 Lt dydžio kompensacija, kuri 2011-05-06 mokėjimo pavedimu iÅ¡mokėta pareigÅ«nui. PareigÅ«nui iÅ¡mokėta 8 mėnesinių vidutinio darbo užmokesčių dydžio kompensacija.

PareigÅ«nas V. V. buvo sužalotas dėl atsakovo A. B. neteisėtų veiksmų, dėl kurių atsakovas 2010-07-22 Plungės r. apylinkės teismo nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187 straipsnio 1 dalį. IeÅ¡kovas, iÅ¡mokėjęs pareigÅ«nui kompensacijÄ , įgijo atgręžtinio reikalavimo (regreso) teisę į žalÄ padariusį asmenį atsakovÄ A. B.. Plungės rajono apylinkės teismas 2011-12-27 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino. Priteisė ieÅ¡kovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 15 658,55 Lt žalos atlyginimo iÅ¡ atsakovo A.

B.. Teismas nurodė, kad atsakovo veiksmus ir pareigÅ«no sveikatos sutrikdymÄ sieja priežastinis ryÅ¡ys, iÅ¡mokėta kompensacija pareigÅ«nui yra susijusi su policijos pareigÅ«nui atsakovo padaryta žala, todėl atsakovas privalo jÄ atlyginti. PareigÅ«nui kompensacija apskaičiuota ir iÅ¡mokėta pagal Vidaus tarnybos statuto 40 str. 3 d., Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ryÅ¡ium su tarnyba sÄ lygas. Civilinė atsakomybė atsakovui atsirado dėl jo veiksmų, nepaklusus teisėtiems policijos darbuotojo reikalavimams, t.y. neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (CK 6.246 str. 1 d., Policijos veiklos įstatymo 16 str. 2 d.).

Dėl to atsakovas yra atsakingas už pasekmes, atsiradus sužalojus policijos darbuotojÄ , atsakovas turėjo numatyti tokias pasekmes, t.y. kad jam specialiųjų įstatymų pagrindu gali atsirasti pareiga atlyginti žalÄ .Apeliaciniu skundu atsakovas A. B. praÅ¡o panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2011-12-27 sprendimÄ bei priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, kad teismas sprendime nenurodė, kokias neteisėtais veiksmais ieÅ¡kovui buvo padaryta žala. Administracinėje byloje nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187 straipsnio 1 dalį už pasiprieÅ¡inimÄ policijos pareigÅ«nui, bet ne už jo sužalojimÄ .

Byloje apklausti liudytojai nurodė, kad aktyvių veiksmų, nukreiptų prieÅ¡ policijos pareigÅ«nus nesiėmė, jo nusižengimas padarytas neveikimu, o kovinis veiksmas buvo panaudotas jam bandant pasitraukti nuo pareigÅ«nų. Nei administracine, nei baudžiamÄ ja tvarka nėra baustas už asmens sužalojimÄ , todėl nėra įrodyta, jog nesunkiai sutrikdė pareigÅ«no sveikatÄ . Jo kaltė dėl pareigÅ«no sveikatos sužalojimo nepasireiÅ¡kė nei tyčia, nei neatsargumu. IÅ¡ pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad tiesioginė žalos atsiradimo priežastis yra ne, kaip nurodė teismas, jo veiksmai prieÅ¡inantis pareigÅ«nams, bet paties pareigÅ«no V.

V. veiksmai. Å is liudytojas prisipažino, jog traumÄ sÄ lygojo gruntas. Taigi, traumos priežastis buvo ne kontaktas su atsakovu, todėl priežastinio ryÅ¡io Å¡iuo atveju nėra. PareigÅ«nas pats nulėmė žalos atsiradimÄ , todėl vien Å¡iuo pagrindu privalėjo bÅ«ti mažinamas atlygintinos žalos dydis ir taikoma CK 6.282 straipsnio 1 dalis. Tai, jog sveikatos sutrikdymas yra priežastiniame ryÅ¡yje su tarnyba, neįrodo, kad tas priežastinis ryÅ¡ys apima atsakovo veiksmus. Priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovo ir pareigÅ«no traumos be pagrindo laikytas įrodytu VRM medicinos ekspertizės komisijos 2011-01-05 dokumentu.

Apylinkės teismas pažeidė proceso normas, kadangi nesilaikė CPK 163 straipsnyje nustatytos pareigos privalomai sustabdyti bylÄ , kai yra kreipimasis į Konstitucinį TeismÄ . Neeliminavus abejonių dėl CPK 6.290 str. 1 d. ir 3 d. nuostatų konstitucingumo ir pritaikius jas byloje kyla grėsmė pažeisti atsakovo teises bei teisėtus interesus.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariatas praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-03-31 sprendimÄ nepakeistÄ .

Apeliacinis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Byloje nustatyta, kad Plungės raj. PK kelių policijos pareigūnas V.

V. 2010-07-16 buvo sužalotas tarnybos metu, vykdant tarnybines pareigas, jog tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojingumu ir rizika. Atsakovas A. B. nepakluso Plungės raj. PK pareigūnams, vedamas į tarnybinį automobilį priešinosi, stumdamas pareigūnus rankomis. VRM medicinos centro centrinė medicinos ekspertizės komisija 2011-01-05 nustatė, kad tarp fizinio veiksnio, įvykusio 2010-07-16 ir pareigūno sveikatos sutrikdymo yra tarpusavio ryšys ir padarytas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymas.

Policijos pareigÅ«nui ir TelÅ¡ių apskrities VPK virÅ¡ininko įsakymu buvo sumokėta 8 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygas (CK 6.246–6.250 straipsniai): atsakovas sužalojo policijos pareigÅ«nÄ tarnybos metu jam einant tarnybines pareigas, Å¡is dėl atsakovo veiksmų patyrė sveikatos sutrikdymÄ ; atsakovo kaltės forma – tyčia; atsakovo veiksmus ir pareigÅ«no sveikatos sutrikdymÄ sieja priežastinis ryÅ¡ys.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, CPK 178 straipsnį, Å¡alis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį, bet jeigu negali to padaryti, tai jų dydį nustato teismas. Taigi žala nepreziumuojama. Žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė. PareiÅ¡kęs reikalavimÄ iÅ¡mokėtos sumos dydžiu žalÄ padariusiam asmeniui ieÅ¡kovas turi tokiÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ , nes, iÅ¡mokėjęs kompensacijÄ , draudimo iÅ¡mokÄ ar iÅ¡mokÄ už nedarbingumo laikotarpį žalÄ patyrusiam policijos pareigÅ«nui, įgijo tokias pat teises, kokias turėjo pradinis kreditorius.

Jeigu atsakovas nesutinka su ieškovo nurodytu žalos dydžiu, tai turi įrodyti aplinkybę, kad žalos dydis apskaičiuotas neteisingai, nes pagal CPK 178 straipsnį šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Apeliantas nepaneigė ieškovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Telšių apskrities VPK pateiktų įrodymų dėl patirtų nuostolių dydžio.

Pateikti įrodymai taip pat patvirtina, kad kompensacijos suma buvo apskaičiuota pagal specialių teisės aktų normas – Vidaus statuto 40 str. 3 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-12-05 nutarimo Nr. 530 normas. Duomenų, kad kompensacija, draudimo išmoka, išmoka už nedarbingumo laikotarpį, privalomi mokėjimai į biudžetus buvo išmokėti be pagrindo ar buvo apskaičiuoti pažeidžiant teisės normų nuostatas byloje nėra. Tokių argumentų nenurodo ir apeliantas.Byloje nustatyta, kad kompensacija policijos pareigūnui buvo sumokėta būtent dėl dešinės čiurnos išorinių raiščių plyšimo, kuris buvo įvertintas kaip lengvas kūno sužalojimas, patirtas tarnybos metu, šių aplinkybių atsakovas neginčija.

Civilinėje byloje surinkti įrodymai vertintini pagal teismo vidinį įsitikinimÄ bei vadovaujantis tikimybės principu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiÅ¡kai įvertino bei atmetė atsakovo iÅ¡keltÄ versijÄ apie tai, kad tiesioginė žalos atsiradimo priežastis buvo paties policijos pareigÅ«no sulaikymo metu atlikti veiksmai bei rėmėsi liudytojų parodymais apie įvykio faktines aplinkybes.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad civilinė atsakomybė atsakovui atsirado dėl jo veiksmų nepaklusus teisėtiems policijos darbuotojo reikalavimams, t. y. neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, Policijos veiklos įstatymo 16 straipsnio 2 dalis).

Dėl to jis turi bÅ«ti atsakingas už pasekmes, atsiradusias sužalojus policijos darbuotojÄ , ir turėjo numatyti tokias pasekmes, t. y. kad jam specialiųjų įstatymų pagrindu gali atsirasti pareiga atlyginti žalÄ . Kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali bÅ«ti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti atmestas (CK 6.282 straipsnio 1 dalis).

Nors atsakovas teigia, kad aktyvių veiksmų, nukreiptų prieÅ¡ policijos pareigÅ«nÄ nesiėmė, jo nusižengimas padarytas neveikimu, pripažintina, kad tokie apeliacinio skundo argumentai prieÅ¡tarauja sprendime aptartai įrodymų visumai, argumentai nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais ir įtikinamais argumentais. Todėl atmestini kaip prielaidos ir nepagrįsti apelianto samprotavimai (CPK 178 straipsnis). Å iuo atveju pareigÅ«nas sužalojimÄ patyrė vykdydamas pareigÄ atlikti kovinius veiksmus vykdydamas savo, kaip statutinio valstybės tarnautojo funkcijas, o ne dėl pareigÅ«no laisvo apsisprendimo elgtis konkrečiu bÅ«du savo nuožiÅ«ra.

Savo funkcijoms įgyvendinti policijos pareigÅ«nai turi teisę panaudoti įvairius kovinius veiksmus atsižvelgiant į susidariusiÄ situacijÄ . Nėra pagrindo pripažinti, kad, pasirinkdamas konkretų kovinį veiksmÄ , V. V. galėjo pasielgti neatsargiai ar virÅ¡yti jam suteiktus įgaliojimus. CK 6.282 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalÄ padariusio asmens sunkiÄ turtinę padėtį, iÅ¡skyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia.

Ta aplinkybė, jog atsakovui nebuvo inkriminuotas kaltinimas baudžiamojoje byloje dėl pasiprieÅ¡inimo pareigÅ«nui, nepanaikina jo veiksmų neteisėtumo sprendžiant apie atsakovo deliktinę atsakomybę. Atsakovo veiksmai vertinami kaip pažeidimas bendro pobÅ«džio pareigos elgtis apdairiai ir rÅ«pestingai. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė atsakovo neteisėtus veiksmus, jų pasekmes – sužalojimÄ , priežastinį ryšį tarp veiksmų ir pasekmių bei atsakingo asmens kaltę – visas civilinės atsakomybės sÄ lygas.Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012-04-18 nutarimu pripažinta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-12-05 nutarimu Nr. 530 „Dėl Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryÅ¡ium su tarnyba sÄ lygų“ patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryÅ¡ium su tarnyba sÄ lygų 26 punktas (2002-12-23 redakcija;

Žin., 2002, Nr. 124-5662) tiek, kiek jame nustatyta, kad policijos įstaigos, iÅ¡mokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalÄ padariusius juridinius ir fizinius asmenis Civilinio kodekso nustatyta tvarka, neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi CPK 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Plungės rajono apylinkės teismo 2011-12-27 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                   Irma Čuchraj Kolegijos teisėjai                                                                   ŽydrÅ«nas BertaÅ¡ius                                                                                                                      Eugenija MorkÅ«nienė                                                                                                              Â