2ecfbeff-0be7-4912-aa98-17fb29082adc · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI2-5379-583/2022 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00699-2022-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 55.1.3 REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsėjo 26 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėjas Remigijus Arminas, 2022 m. rugsėjo 12 d. vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Voxon“ skundÄ atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybei, atstovaujamai Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja uždaroji akcinė bendrovė „Voxon“ (toliau – ir pareiÅ¡kėja, Bendrovė) kreipėsi su skundu į teismÄ praÅ¡ydama iÅ¡ atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės, atstovaujamos Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, Administracija) priteisti 300,00 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimÄ bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. PareiÅ¡kėja teigia, kad 2022 m. sausio 21 d. Administracijai pateikė praÅ¡ymÄ pakeisti jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (toliau – ir Žemės sklypas), kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagrindinę naudojimo paskirtį iÅ¡ žemės Å«kio į kitÄ paskirtį, nustatant naudojimo bÅ«dÄ â€“ pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos.

Atsakovė 2022 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. (5.1.27 E) A5-861 „Dėl žemės sklypo pagrindinės naudojimo paskirties keitimo“ (toliau – ir Sprendimas) atsisakė tenkinti Bendrovės praÅ¡ymÄ . PareiÅ¡kėja nesutikdama su minėtu Administracijos sprendimu, pateikė skundÄ Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriui (toliau – ir Komisija). Komisija 2022 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. 21R2-(AG2-31/16-2022) tenkino pareiÅ¡kėjos skundÄ , panaikino Administracijos 2022 m. vasario 11 d. sprendimÄ ir jÄ Ä¯pareigojo iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos 2022 m. sausio 21 d. praÅ¡ymÄ .

Pažymi, kad atsakovė Komisijos 2022 m. kovo 18 d. sprendimo neskundė ir jį įvykdė. Bendrovė paaiÅ¡kino, kad skundÄ Komisijai surašė ir pateikė advokato padėjėjas Visvaldas Petryla, jam už teisinę pagalbÄ buvo sumokėta 300,00 Eur, todėl jai atsirado turtinė žala dėl Administracijos veiksmų, kuriuos Komisija pripažino neteisėtais. Nurodo, kad teisės aktai nenumato galimybės prisiteisti ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, todėl Bendrovė turėtas iÅ¡laidas, Komisijai nagrinėjant jos skundÄ iÅ¡ankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka laiko patirta turtine žala ir jÄ priteisti iÅ¡ atsakovės yra visos bÅ«tinosios sÄ lygos.

Žala, atsiradusi dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iÅ¡ savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas.

Tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu.

Komisija, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos skundÄ dėl Administracijos atsisakymo pakeisti Žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, pripažino, jog jos veiksmai buvo neteisėti ir nustatė teisės aktų pažeidimus. PareiÅ¡kėjos nuomone tai leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovė neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti Å¡i institucija bei jos valstybės tarnautojai, todėl jos veiksmų neteisėtumas įrodytas. Kaip ir anksčiau minėta, Bendrovė sumokėjo advokato padėjėjui 300,00 Eur už teisinę pagalbÄ suraÅ¡ant ir pateikiant skundÄ Komisijai.

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, asmuo, patyręs iÅ¡laidų ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo institucijoje, kai byla teisme nebuvo nagrinėjama, gali Å¡ias iÅ¡laidas vertinti kaip turėtÄ turtinį nuostolį ir dėl Å¡ios žalos atlyginimo kreiptis į teismÄ , vadovaudamasis CK nuostatomis. Pabrėžia, kad teisinės pagalbos teikimas pagal savo pobÅ«dį tiesiogiai sietinas su anksčiau nurodytais neteisėtais Administracijos veiksmais, nes jei nebÅ«tų priimtas nepagrįstas sprendimas, pareiÅ¡kėjai nebÅ«tų kilusi bÅ«tinybė jį skųsti teisės aktų nustatyta tvarka ir patirti su tuo susijusias iÅ¡laidas.

Konstatuotina, kad egzistuoja priežastinis ryÅ¡is tarp skunde nurodytų atsakovės neteisėtų veiksmų ir pareiÅ¡kėjos patirtų nuostolių, todėl PareiÅ¡kėja turi teisę į Å¡ių nuostolių atlyginimÄ . Atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės atstovė Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ nurodė, kad nesutinka su jame keliamais reikalavimais, prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja Administracijos veiksmų neteisėtumo įrodymÄ grindžia Komisijos 2022 m. kovo 18 d. sprendimu panaikinti 2022 m. vasario 11 d. sprendimÄ .

Atsakovė nesutinka su tokia Bendrovės pozicija, nurodo, kad vertinant administracinio akto panaikinimo reikÅ¡mę vieÅ¡osios atsakomybės atsiradimui, svarbu nustatyti, ar paÅ¡alinus pažeidimus (administracinio akto panaikinimo pagrindas), bÅ«tų priimtas kitoks sprendimas. Administracija nagrinėdama pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl Žemės sklypo pagrindinės naudojimo paskirties ir bÅ«do pakeitimo ir priimdama sprendimÄ praÅ¡ymo netenkinti vykdė jai teisės aktais paskirtas funkcijas. Komisijai 2022 m. kovo 18 d. sprendimu panaikinus Administracijos 2022 m. vasario 11 d. sprendimÄ kaip neatitinkantį individualaus administracinio akto reikalavimų (teisinio ir faktinio pagrindimo trÅ«kumai, sprendimo motyvai), atsakovė Bendrovės praÅ¡ymÄ iÅ¡nagrinėjo pakartotinai, tačiau sprendimas liko toks pat – praÅ¡ymas netenkintas.

Akcentuoja, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog administravimo subjekto priimto administracinio akto panaikinimas teismine tvarka pats savaime nėra pagrindas konstatuoti, kad administravimo subjekto veiksmai yra neteisėti ir dėl to kyla civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį. kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atsižvelgiama į priežastis, dėl kurių administracinis aktas buvo panaikintas. ginčijamo administracinio akto panaikinimas, būdamas reikšminga aplinkybe, nėra pagrindas savaime konstatuoti, kad visi viešojo administravimo subjekto veiksmai, susiję su ginčijamo sprendimo priėmimu, buvo neteisėti.

Pažymi, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali bÅ«ti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas. Atsakovės nuomone vien tai, kad Administracijos sprendimas buvo panaikintas, negali bÅ«ti pripažįstama neteisėtais veiksmais, todėl nenustačius vienos iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų civilinei atsakomybei kilti – Administracijos neteisėtų veiksmų – nėra pagrindo vertinti kitų sÄ lygų buvimÄ (CK 6.271 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, mano, kad pareiÅ¡kėjos skundo reikalavimas priteisti turtinės žalos atlyginimÄ atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja UAB „Voxon“ kreipėsi su skundu į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti turtinę žalÄ , jos teigimu, atsiradusiÄ dėl neteisėtų Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos tarnautojų veiksmų. Bendrovė skunde praÅ¡o iÅ¡ Klaipėdos rajono savivaldybės, atstovaujamos Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos, priteisti 300,00 turtinės žalos atlyginimÄ .

Žala, kilusi dėl neteisėtų valdžios institucijų pareigÅ«nų veiksmų, atlyginama remiantis CK 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iÅ¡ savivaldybės biudžeto nepasydama savo darbuotojų kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad Å¡iame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

CK 6.271 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus.

CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda, esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ . Pažymėtina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas veiksmų neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu. IÅ¡ teismui pateiktų dokumentų turinio nustatyta, kad bendrovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

PareiÅ¡kėja 2022 m. sausio 21 d. kreipėsi į atsakovę su praÅ¡ymu pakeisti žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį iÅ¡ žemės Å«kio į kitÄ , nustatant naudojimo bÅ«dÄ â€“ pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Administracija, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos 2022 m. sausio 21 d. praÅ¡ymÄ , 2022 m. vasario 11 d. priėmė sprendimÄ , kuriuo atsisakė pakeisti žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį bei naudojimo bÅ«dÄ . Bendrovė, nesutikdama su sprendimu, pateikė skundÄ komisijai. minėtame skunde pareiÅ¡kėja prašė komisijos panaikinti sprendimÄ ir įpareigoti atsakovė iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti jos 2022 m. sausio 21 d. praÅ¡ymÄ .

Komisija iÅ¡nagrinėjusi bendrovės skundÄ 2022 m. kovo 18 d. priėmė sprendimÄ Nr. 21r2-(ag2-31/16-2022), kuriuo nusprendė skundÄ tenkinti – panaikino sprendimÄ ir įpareigojo administracijÄ pakartotinai iÅ¡nagrinėti 2022 m. sausio 21 d. praÅ¡ymÄ . Komisija sprendime nurodė, kad atsakovė netinkamai iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ , nesusiejo aktualių faktinių aplinkybių su Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniais, jis priimtas nesilaikant gero vieÅ¡ojo administravimo, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principų, nėra tinkamai motyvuotas. konstatavo, kad sprendimas prieÅ¡tarauja Lietuvos respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimams, todėl naikintinas.

Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad Administracija bÅ«tų apskundusi Komisijos sprendimÄ teismui, todėl darytina iÅ¡vada, kad Komisijos 2022 m. kovo 18 d. sprendimas yra įsiteisėjęs ir proceso Å¡alims sukelia teisines pasekmes. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Å iuo aspektu svarbu pažymėti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartÄ pažymėjęs, jog administravimo subjekto priimto administracinio akto panaikinimas teismine tvarka pats savaime nėra pagrindas konstatuoti, kad administravimo subjekto veiksmai yra neteisėti ir dėl to kyla civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį. Kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti atsižvelgiama į priežastis, dėl kurių administracinis aktas buvo panaikintas. Civilinės atsakomybės už tariamai padarytÄ Å¾alÄ klausimas sprendžiamas dėl kiekvieno subjekto individualiai, kuriam toks reikalavimus pareikÅ¡tas, t. y. turi bÅ«ti nustatomi to asmens atlikti arba neatlikti veiksmai, teisės požiÅ«riu vertintini kaip neteisėti, žalos faktas bei jos dydis, priežastinis ryÅ¡ys tarp nustatytų veiksmų ir atsiradusių padarinių (žalos).

Teismo atliekama tariamų neteisėtų veiksmų patikra valstybės deliktinės atsakomybės kontekste yra ne aplinkybių konstatavimas, bet atitinkamų faktinių ir teisinių aspektų vertinimas. Tokia kontrolė gali būti atlikta nekvestionuojant nustatytų faktų ir jų įvertinimo kitoje byloje, o aplinkybių, nagrinėtų kitoje byloje, teisinis vertinimas CK 6.246 ir 6.271 straipsnių kontekste nelaikytinas šio sprendimo prejudicinės ir (arba) res judicata galios paneigimu. Taigi ginčijamo administracinio akto panaikinimas, būdamas reikšminga aplinkybe, nėra pagrindas savaime konstatuoti, kad visi viešojo administravimo subjekto veiksmai, susiję su ginčijamo sprendimo priėmimu, buvo neteisėti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 25 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-116/2008, 2009 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1155/2009, 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1337/2010, 2011 m. birželio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2265/2011, 2011 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-3034/2011).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje neteisėtų veiksmų samprata aiÅ¡kinama plačiai: valstybės institucijų neteisėtais veiksmais pripažįstami ne tik aiÅ¡kiai prieÅ¡ingi teisės nuostatoms veiksmai, atitinkami materialiųjų arba procedÅ«rinių normų pažeidimai, bet ir nepateisinamai aplaidus, pavirÅ¡utiniÅ¡kas elgesys, bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai nevykdymas. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį neteisėti veiksmai konstatuojami neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A756-34/2012, 2012 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1950/2012, 2013 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013). Bet kokiu atveju neteisėti veiksmai, sprendžiant valstybės deliktinės atsakomybės klausimÄ , turi bÅ«ti aiÅ¡kinami taip, kad nebÅ«tų paneigtas iÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies kylantis imperatyvas – valdžios įstaigos privalo tarnauti žmonėms bei asmens pasitikėjimas valstybe ir valdžios įstaigomis (žr. pvz., Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A62-1119/2011). Kaip ir anksčiau minėta, Komisija Administracijos 2022 m. vasario 11 d. sprendimÄ panaikino motyvuodama ta aplinkybe, kad jis neatitinka individualiems administraciniams aktams keliamų reikalavimų, prieÅ¡tarauja gero vieÅ¡ojo administravimo principui t. y.

Administracijos 2022 m. vasario 11 d. sprendimas yra neaiÅ¡kus, nemotyvuotas, nepagrįstas teisės aktų nuostatomis ir aktualiomis faktinėmis aplinkybėmis. Atsakovė atsiliepime į skundÄ iÅ¡ esmės neneigia, kad 2022 m. vasario 11 d. sprendimas turėjo trÅ«kumų, tačiau laikosi pozicijos, kad Sprendimo motyvacijos trÅ«kumai neturėjo sutrukdyti Bendrovei suprasti jo esmės. Akcentuoja, kad įvykdžius Komisijos 2022 m. kovo 18 d. sprendimÄ ir pakartotinai iÅ¡nagrinėjus 2022 m. sausio 21 d. praÅ¡ymÄ buvo priimtas naujas sprendimas, kurio galutinis rezultatas buvo analogiÅ¡kas – pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas netenkintas.

Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėja Komisijai skundė ir pakartotinį sprendimÄ , tačiau Komisija 2022 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. 21R2-(AG2-62/15-2022) nusprendė Bendrovės skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir paliko galioti Administracijos sprendimÄ . Teismas įvertinęs minėtas aplinkybes konstatuoja, kad atsakovė nei Komisijai, nei teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nenurodė jokių priežasčių jai objektyviai kliudžiusiu priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį individualų administracinį aktÄ .

Aplinkybė, kad pakartotinai iÅ¡nagrinėjus pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ pakeisti Žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį bei naudojimo bÅ«dÄ buvo priimtas analogiÅ¡kas sprendimas ir Komisija padarė iÅ¡vada, kad jis yra pagrįstas bei teisėtas, neÅ¡alina fakto, kad Administracija pirmÄ jį kartÄ nagrinėdama praÅ¡ymÄ nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai ir jos neteisėti veiksmai yra laikytini įrodytais. Dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo Kaip jau paminėta, pareiÅ¡kėja praÅ¡o iÅ¡ Klaipėdos rajono savivaldybės, atstovaujamos Administracijos, priteisti 300,00 Eur turtinės žalos atlyginimÄ .

Nurodo, kad dėl neteisėtų Administracijos veiksmų buvo priversta ginti savo teises skundžiant neteisėtÄ Administracijos atsisakymÄ pakeisti Žemės sklypo naudojimo paskirtį ir bÅ«dÄ , buvo bÅ«tina kvalifikuota teisinė pagalba rengiant skundÄ Komisijai. Dėl Å¡ių priežasčių patyrė 300,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas Komisijoje. Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 5 dalis reglamentuoja, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija ir jos teritoriniai padaliniai, nagrinėdami skundus (praÅ¡ymus), nei žalos, nei bylos Å¡alių turėtų iÅ¡laidų atlyginimo klausimų nesprendžia.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad asmuo, patyręs iÅ¡laidų ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo institucijoje (Vyriausiojoje administracinių ginčų komisijoje), kai byla teisme nebuvo nagrinėjama, gali Å¡ias iÅ¡laidas vertinti kaip turėtÄ turtinį nuostolį ir dėl Å¡ios žalos atlyginimo kreiptis į teismÄ , vadovaudamasis Civilinio kodekso nuostatomis (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje A-502-1269/2009; 2019 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3085-624/2019; 2021 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr.eA-1940-789/2021 ir kt).

Atsižvelgiant į minėtÄ teisminę praktikÄ konstatuotina, jog pareiÅ¡kėja dėl Komisijoje patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo turi teisę kreiptis į teismÄ dėl Å¡ios turtinės žalos atlyginimo priteisimo. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai.

Jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Vertintina, kad bendrausiÄ prasme įstatymų leidėjas asmens iÅ¡laidas, kurias jis patyrė dėl tam tikrų neteisėtų veiksmų, traktuoja kaip turtinę žalÄ . Pažymėtina, jog tam, kad bÅ«tų priteista pareiÅ¡kėjo patirta turtinė žala, teismui turi bÅ«ti pateikti įrodymai, patvirtinantys tokios žalos atsiradimo faktÄ ir jos dydį. Kitaip tariant, iÅ¡ byloje pateiktų įrodymų turi bÅ«ti aiÅ¡ku, jog pareiÅ¡kėjas patyrė žalÄ dėl atitinkamų policijos pareigÅ«nų veiksmų, ir atitinkamai, įmanoma nustatyti tokios žalos dydį.

PareiÅ¡kėja turtinės žalos atsiradimÄ sieja su 300,00 Eur iÅ¡laidomis už advokato padėjėjo teisines paslaugas nagrinėjant administracinę bylÄ Komisijoje. CK 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. PareiÅ¡kėjos nurodomi nuostoliai susiję su kvalifikuotos teisinės pagalbos teikimu administracinėje byloje pagal savo pobÅ«dį tiesiogiai sietini su anksčiau nurodytais neteisėtais Administracijos veiksmais, nes jei nebÅ«tu priimtas sprendimas atsisakyti iÅ¡duoti statybos leidimÄ , pareiÅ¡kėjai nebÅ«tu kilusi bÅ«tinybė jį skųsti teisės aktų nustatyta tvarka ir patirti su tuo susijusias iÅ¡laidas.

Ä®vertinus minėtas aplinkybės darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja priežastinis ryÅ¡is tarp skunde nurodytų neteisėtų veiksmų ir pareiÅ¡kėjos patirtų nuostolių nagrinėjant bylÄ Komisijoje. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 40 straipsnio 5 dalis numato, jog proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai iÅ¡laidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimÄ pagalbai apmokėti patirtos iÅ¡laidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo bÅ«tinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso Å¡aliai.

Atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalų dydį reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

PareiÅ¡kėja patirtÄ turtinę žalÄ grindžia 2022 m. vasario 17 d. atstovavimo sutartimi Nr. 50, 2022 m. vasario 17 d. sÄ skaita už teisines paslaugas Nr. 2022-017 ir 2022 m. vasario 18 d. mokėjimo nurodymu Nr.

6. Minėti dokumentai patvirtina, jog pareiÅ¡kėja advokato padėjėjui V. Petrylai už skundo dėl Administracijos Sprendimo panaikinimo parengimÄ Komisijai sumokėjo 300,00 Eur. Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių).

Remiantis Komisijos administracinėje byloje esančiais dokumentais nustatyta, kad pareiÅ¡kėja skundÄ Komisijai pateikė 2022 m. vasario 21 d. (2022 m. II ketvirtis), todėl bylai aktualÅ«s yra 2021 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis brutto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių). Vadovaujantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2021 m. III ketvirtį vidutinis mėnesinis brutto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) siekė 1598,1 Eur. Pažymėtina, jog Rekomendacijų 5 punktas reglamentuoja, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų Å¡ių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio.

Atkreiptinas dėmesys, kad Rekomendacijose nėra reglamentuotas maksimalaus priteistino užmokesčio dydis tais atvejais, kai byla iÅ¡nagrinėta Ä®statymo nustatyta tvarka, tačiau priimtas sprendimas nebuvo skųstas apygardos administraciniam teismui. Teismo vertinimu nagrinėjamu atveju turėtų bÅ«ti taikomas Rekomendacijų 8.1 punktas, kuris numato, jog už pareiÅ¡kimo spręsti ginÄÄ ne teisme, jeigu toliau byla nagrinėjama teisme parengimÄ maksimalus priteistinas užmokesčio dydis – 0.3. Ä®vertinus minėtas aplinkybes konstatuotina, jog maksimalus priteistinas užmokesčio dydis už skundo parengimÄ siekia 383,54 Eur (1598,1 * 0,3 * 0,8).

PareiÅ¡kėja už skundo Komisijai parengimÄ advokato padėjėjui sumokėjo 300,00 Eur, t. y. Å¡i suma nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus priteistino užmokesčio dydžio. Vadovaujantis anksčiau minėtomis aplinkybėmis darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjos praÅ¡omos priteisti turtinės žalos dydis atitinka Rekomendacijose keliamus reikalavimus, todėl pareiÅ¡kėjos skundas tenkintinas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo priteisimo PareiÅ¡kėja taip pat praÅ¡o iÅ¡ atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės, atstovaujamos Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos, priteisti jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas – 300,00 Eur.

Patirtos iÅ¡laidos yra grindžiamos 2022 m. balandžio 24 d. sÄ skaita už teisinę pagalbÄ ir 2022 m. balandžio 22 d. mokėjimo nurodymu Nr.

5. Nurodyti dokumentai patvirtina, jog pareiÅ¡kėja advokato padėjėjui V. Petrylai už skundo dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo parengimÄ sumokėjo 300,00 Eur. Rekomendacijų 8.2 punkte numatyta, kad už ieÅ¡kinį, prieÅ¡ieÅ¡kinį, atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ar prieÅ¡ieÅ¡kinį taikomas 2,5 koeficientas. Skundas teismui pateiktas 2022 m. balandžio 25 d. (2022 m. II ketvirtis), todėl nagrinėjamu atveju aktualÅ«s yra 2022 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių).

Vadovaujantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2021 m. IV ketvirtį vidutinis mėnesinis brutto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) siekė 1679,3 Eur. Kaip ir anksčiau minėta už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų Å¡ių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio, todėl maksimalus priteistinas užmokesčio dydis už skundo parengimÄ siekia 3358,6 Eur (1679,3 * 2,5 * 0,8). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes konstatuotina, kad praÅ¡oma priteisti suma už skundo parengimÄ yra mažesnė nei Rekomendacijose nurodytas maksimalus dydis.

Vadovaujantis minėtomis aplinkybėmis pareiÅ¡kėjos UAB „Voxon“ praÅ¡ymas priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas tenkintinas ir jos naudai iÅ¡ atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės, atstovaujamos Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos, priteistinos 300,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos rengiant teismui skundÄ dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Voxon“ skundÄ tenkinti. Priteisti pareiÅ¡kėjai uždarajai akcinei bendrovei „Voxon“ iÅ¡ atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės, atstovaujamos Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 300,00 Eur turtinės žalos atlyginimÄ . Priteisti pareiÅ¡kėjai uždarajai akcinei bendrovei „Voxon“ iÅ¡ atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės, atstovaujamos Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 300,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mus. Teisėjas Remigijus Arminas