2ece8e9b-b8a6-4c52-bb36-d55299ff582f · Klaipėdos apylinkės teismas

?Civilinės bylos Nr. e2-460-965/2022 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06100-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4; 2.6.10; 2.6.10.2; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2; 2.6.10.5.2.8; 2.6.39.2.5.1.1; 3.1.7.6; 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.2.6.14 (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 29 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėja Erika TamoÅ¡aitienė, sekretoriaujant Danguolei Gedvilaitei, dalyvaujant ieÅ¡kovės atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei, atsakovės įgaliotai atstovei Ingai Vasiliauskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovei akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“ dėl turtinės žalos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, „If P&C Insurance AS“, veikianti per filialÄ , uždaroji akcinė bendrovė „Paslaugos bÅ«stui“.

Teismas nustatė:

1. ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės 593,49 Eur turtinės žalos atlyginimo, 33,46 Eur kompensacinių palÅ«kanų, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad 2018 m. rugsėjo 3 d. vandeniu buvo supiltas butas, esanti (duomenys neskelbtini), kuris įvykio metu buvo apdraustas bÅ«sto draudimu. Ä®vykis buvo pripažintas draudžiamuoju, ieÅ¡kovė patalpų draudėjui iÅ¡mokėjo dėl namų turto sugadinimo kilusiÄ 635 Eur žalÄ . IeÅ¡kiniu praÅ¡oma atlyginti 593,49 Eur žalÄ , atsižvelgiant į 41,51 Eur nusidėvėjimÄ . PaaiÅ¡kino, kad butas buvo užlietas atsakovei AB „Klaipėdos vanduo“ keičiant vandens skaitiklį ir pažeidus vamzdynÄ . Atsakovei buvo iÅ¡siųsta pretenzija apmokėti reikalaujamÄ sumÄ , tačiau atsakovė iki Å¡iol žalos neatlygino.

2. Atsakovė AB „Klaipėdos vanduo“ pateikė atsiliepimÄ , nurodo, kad ji yra sudariusi civilinės atsakomybės sutartį su draudimo bendrove „If P&C Insurance AS“, todėl su ieÅ¡kiniu nesutinka, nes jis pareikÅ¡tas netinkamam atsakovui.

3. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, „If P&C Insurance AS“, veikianti per filialÄ , pateikė atsiliepimÄ ; nurodo, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti, kadangi atsakovės darbuotojui statant vandens apskaitos prietaisÄ , trÅ«kęs vamzdis priklauso ne buto savininkui, o priskiriamas prie butų savininkų bendrojo naudojimo objektų. Atsakovei atliekant darbus nulūžo vamzdis prieÅ¡ vandens uždarymo ventilį, o vamzdis, kuris buvo paslėptas sienoje, nulūžo dėl vamzdyno korozijos, todėl atsakovės atsakomybė dėl Å¡io įvykio nekyla, o dėl žalos atlyginimo ieÅ¡kovė turėjo kreiptis į namo administratorių, be to, buto savininkas (ieÅ¡kovo draudėjas), pasiraÅ¡ydamas Vandens apskaitos prietaisų nuėmimo-įrengimo aktÄ , įsipareigojo prieÅ¡ pradedant darbus informuoti tiekėjo (atsakovės) atstovus apie vidaus tinklų bÅ«klę, galinčiÄ sukelti avarijÄ , bei įsipareigojo nereikÅ¡ti pretenzijų, jei dėl netvarkingos vandens tiekimo sistemos, slaptų vamzdynų ar įrangos defektų įvyks avarija.

4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinio reikalavimus jame išdėstytais argumentais bei motyvais. Papildomai paaiškino, kad atsakovės veikla, keičiant skaitiklius, pripažintina didesnės rizikos veikla. Avarija įvyko dėl to, kad atsakovės darbuotojas, keisdamas skaitiklį, mechaniškai pažeidė vamzdį, todėl aplinkybė, kam priklausė trūkęs vamzdis, neturi reikšmės ir neeliminuoja atsakovės atsakomybės.

5. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytas aplinkybes, prašė ieÅ¡kinį atmesti. Papildomai nurodė, kad atsakovė yra apdraudusi savo civilinę atsakomybę, apie tai iÅ¡ karto, tik gavusi pretenzijÄ , informavo ieÅ¡kovę, todėl reikalavimas turėtų bÅ«ti reiÅ¡kiamas ne atsakovei, bet jos civilinės atsakomybės draudikui. Teismas k o n s t a t u o j a :

6. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 3 d. įvyko įvykis, kurio metu buvo supiltas ieškovės draudėjo Ž. K. butas, esantis (duomenys neskelbtini). Nurodytas turtas įvykio metu buvo apdraustas būsto draudimu AB „Lietuvos draudimas“ (draudikas). 7. 2018 m. rugsėjo 5 d. ieškovės eksperto surašytame turto sugadinimo, sunaikinimo akte iš draudėjo paaiškinimų užfiksuota, kad 2018 m. rugsėjo 3 d. įvykio metu, atsakovės darbuotojui keičiant vidaus karšto vandens skaitiklį, trūko sriegis, po ko vandeniu buvo užlietas koridorius, virtuvė ir miegamasis.

IeÅ¡kovė, remdamasi Å¡iuo aktu, apskaičiavo 635 Eur draudimo iÅ¡mokÄ ir jÄ iÅ¡mokėjo Ž. K. 8. 2018 m. rugsėjo 24 d. atsakovė gavo ieÅ¡kovės 2018 m. rugsėjo 19 d. pretenzijÄ dėl 635 Eur žalos atlyginimo. AB „Klaipėdos vanduo“ 2018 m. sudarė su „If P&C Insurance AS“ filialu bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį Nr. 00016499, serija BCA, pagal kuriÄ Draudimo objektu pagal draudimo apsaugos sÄ lygÄ Nr. 201 laikoma draudėjo civilinė atsakomybė dėl žalos trečiųjų asmenų turtui, sveikatai, gyvybei, padarytos vykdant veiklÄ (vandens apskaitos prietaisų ir vandens uždarymo ventilių montavimas ir keitimas).

Sutartis galiojo nuo 2018 m. kovo 12 d. iki 2019 m. kovo 11 d. 2018 m. rugsėjo 4 d. atsakovė informavo savo draudikÄ â€“ trečiÄ jį asmenį „If P&C Insurance AS“ filialÄ apie ginčo įvykį. Ä® ieÅ¡kovės 2018 m. rugsėjo 19 d. pretenzijÄ atsakovė atsakė 2018 m. spalio 2 d. raÅ¡tu „Dėl informacijos pateikimo“ ir nurodė, jog AB „Klaipėdos vanduo“ yra sudariusi bendrosios civilinės atsakomybės sutartį su draudimo bendrove „If P&C Insurance AS“, todėl visus klausimus, susijusius su nuostolių atlyginimu dėl įvykusios vandentiekio tinklų avarijos adresu, (duomenys neskelbtini), reikia spręsti su draudimo bendrove. 2018 m. spalio 3 d. ieÅ¡kovė elektroniniu paÅ¡tu kreipėsi į trečiÄ jį asmenį „If P&C Insurance AS“ dėl aptariamo įvykio, pastaroji informavo ieÅ¡kovę, kad trÅ«kęs vamzdis priklauso ne buto savininkui, o priskiriamas prie butų savininkų bendrojo naudojimo objektų.

9. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė (draudikas), atlyginusi draudėjui žalÄ , subrogacijos tvarka reiÅ¡kia ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo atsakovei, motyvuodama tuo, jog butas buvo užlietas atsakovės atstovui keičiant vandens skaitiklį, ieÅ¡kovės apdraustam turtui atsirado žala, todėl atsakovė privalo atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . Atsakovė savo kaltės dėl žalos padarymo neneigia, tačiau su ieÅ¡kiniu nesutinka, kadangi ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti reiÅ¡kiamas tiesiogiai atsakovės civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, nagrinėjamu atveju trečiajam asmeniui „If P&C Insurance AS“.

Trečiasis asmuo mano, kad atsakovė nėra atsakinga dėl kilusios žalos (ginčija atsakovės, kaip draudėjos, civilinę atsakomybę), todėl įvykis negali bÅ«ti pripažintas draudžiamuoju. Ginčo dėl padarytos žalos fakto byloje nėra, tačiau keliamas klausimas dėl už žalÄ atsakingo asmens. Dėl tinkamo atsakovo 10. Draudimo sutarties esmė – neigiamų turtinių padarinių, galinčių kilti draudėjui dėl jo (kito asmens) atliekamos veiklos (neveikimo) ar aplinkos veiksnių, atsiradimo rizikos perkėlimas trečiajam asmeniui – draudikui.

Ä®vykus draudžiamajam įvykiui, kurio metu savo civilinę atsakomybę apdraudęs asmuo padaro žalos trečiajam asmeniui, pastarasis įgyja teisę reikalauti žalos atlyginimo ne tik iÅ¡ žalÄ padariusio asmens (draudėjo pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį) (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis), bet ir tiesiogiai reikalauti, kad jÄ atlygintų Å¡io asmens civilinės atsakomybės draudikas – trečiasis asmuo (trečiojo asmens pateiktų Bendrųjų civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 010 10 punkto c) papunktis), taip pat ir kelti pretenzijas jiems abiem bendrai, kadangi savanoriÅ¡kojo draudimo atvejais draudimo apsauga priklauso nuo draudikų siÅ«lomų standartinių sutarčių sÄ lygų, todėl gali bÅ«ti ribojama nedraudžiamaisiais įvykiais, kitomis draudimo apsaugÄ mažinančiomis sÄ lygomis ir ne visada yra pakankama visiÅ¡kai atlyginti žalÄ .

11. Nukentėjusio asmens reikalavimo teisės į atsakingÄ už žalÄ asmenį ir draudikÄ atsiranda dviem savarankiÅ¡kais pagrindais, atitinkamai delikto ir civilinės atsakomybės draudimo sutarties. Lietuvos Respublikos Draudimo įstatymo 111 straipsnyje įtvirtinta nukentėjusio trečiojo asmens teisė tiesiogiai reikalauti, kad draudikas, apdraudęs atsakingo už žalÄ asmens civilinę atsakomybę, iÅ¡mokėtų draudimo iÅ¡mokÄ .

12. Prievolių teisės požiÅ«riu, savanoriÅ¡ko draudimo sutarties sudarymas nereiÅ¡kia, kad taip atsakingas už žalÄ asmuo (draudėjas) perkelia skolÄ draudikui, iÅ¡vengdamas savo prievolės nukentėjusiajam (trečiajam asmeniui) ar kaip nors kitaip apribodamas Å¡io asmens teisę gauti žalos atlyginimÄ iÅ¡ kaltininko.

13. SavanoriÅ¡ko civilinės atsakomybės draudimo atveju kreditoriaus reikalavimai įgyja solidariųjų skolininkų daugetui bÅ«dingÄ procesinę iÅ¡raiÅ¡kÄ â€“ kreditorius turi teisę ieÅ¡kinyje reikalauti, kad žalÄ atlygintų tiek abu skolininkai bendrai, tiek bet kuris jų skyrium, tiek jas visas, tiek ir dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Kiekvieno iÅ¡ reikalavimų pagrįstumas bei apimtis sprendžiami pagal jų pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-701/2016, 28 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

14. Pažymėtina ir tai, kad civilinės atsakomybės draudimas dar neužtikrina, jog nebus pagrindo reikÅ¡ti reikalavimų ir pačiam už žalÄ atsakingam asmeniui arba kartu jam ir civilinės atsakomybės draudikui. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusio asmens teisės reikÅ¡ti reikalavimÄ draudikui pagrindas yra civilinės atsakomybės draudimo sutartis, Å¡ios sutarties sÄ lygos ir ypatumai, pvz., sutartyje įtvirtinta sÄ lyga dėl iÅ¡skaitos ir jos dydžio, kitos draudimo sutarties sÄ lygos ar kitos aplinkybės, susijusios su draudimo sutarties įgyvendinimu, gali lemti poreikį reikalavimÄ reikÅ¡ti ir pačiam už žalÄ atsakingam asmeniui.

15. Nors nagrinėjamu atveju atsakovė įvykio metu buvo apsidraudusi savo civilinę atsakomybę, todėl mano, kad ieÅ¡kovė, kaip nukentėjusio asmens draudėja, turėjo tenkinti savo reikalavimÄ pareikÅ¡dama jį tiesiogiai atsakovės draudikui, tačiau, kaip jau minėta, nurodytas teisinis reglamentavimas nedraudžia ieÅ¡kovei reikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo atsakovei (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Draudimo įstatymo 111 straipsnyje įtvirtinta nukentėjusio asmens teisė, bet ne pareiga reikalauti, kad draudikas, apdraudęs atsakingo už žalÄ asmens civilinę atsakomybę, iÅ¡mokėtų draudimo iÅ¡mokÄ , be to, draudikas byloje dalyvauja kaip trečiasis asmuo.

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimÄ bei teismų praktikÄ , civilinės atsakomybės draudiko ir žalÄ padariusio asmens prievolė atlyginti žalÄ yra solidari (visa reikalavimo apimtimi arba iÅ¡ dalies), todėl ieÅ¡kovė turėjo teisinį pagrindÄ ieÅ¡kinio reikalavimus reikÅ¡ti už žalÄ atsakingam asmeniui, o jos draudikas byloje dalyvauja trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų. Dėl atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygų 16. Žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas.

Tai reiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovė privalo įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, žalÄ ir priežastinį ryšį tarp jų.

17. Atsakovė, savo ruožtu, privalo įrodyti, jog ji nėra kalta dėl atsiradusios žalos. Vykdydama Å¡iÄ pareigÄ atsakovė be kita ko nurodė, jog nesutinka, kad vamzdis trÅ«ko dėl jos darbuotojų netinkamo darbo, mano, kad vamzdis buvo pažeistas korozijos. Jos veiksmuose nėra kaltės, o nesant kaltės, nekyla atsakomybė. Atsakovės draudikas trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, nurodo, kad trÅ«kęs vamzdis priklauso ne buto savininkui, o priskiriamas prie butų savininkų bendrojo naudojimo objektų. Be to, vamzdis, kuris buvo paslėptas sienoje, nulūžo dėl vamzdyno korozijos, o abonentas (ieÅ¡kovės draudėjas) įsipareigojo prieÅ¡ pradedant darbus informuoti tiekėjo (atsakovo) atstovus apie vidaus tinklų bÅ«klę, galinčiÄ sukelti avarijÄ , bei įsipareigojo nereikÅ¡ti pretenzijų, jei dėl netvarkingos vandens tiekimo sistemos, slaptų vamzdynų ar įrangos defektų įvyks avarija.

18. Ä®vertinus byloje dalyvaujančių asmenų argumentus, pažymėtina, kad bet koks nukentėjusio asmens atsisakymas reikÅ¡ti pretenzijas ar reikalauti žalos atlyginimo negalioja, kaip prieÅ¡taraujantis imperatyvioms įstatymo nuostatoms bei ribojantis asmens teisę į teisminę gynybÄ , kuri negali bÅ«ti ribojama. Todėl tokie trečiojo asmens argumentai atmestini, kaip nepagrįsti.

19. Taip pat trečiasis asmuo akcentavo, jog trÅ«kęs vamzdis buvo bendro naudojimo objektas ir yra namo administratoriaus atsakomybė, todėl namo administratoriui tinkamai neprižiÅ«rėjus namo inžinerinės sistemos, atsakovės neteisėti veiksmai nenustatomi. Pažymėtina, jog trečiasis asmuo be pagrindo suabsoliutino ir iÅ¡skirtinai prioritetiÅ¡kai vertina aplinkybę, kad trÅ«kęs vamzdis priklauso ne buto savininkui, o priskiriamas prie butų savininkų bendrojo naudojimo objektų. Teismo vertinimu, Å¡ios aplinkybės iÅ¡ tiesų nustato ir apibrėžia bendrojo naudojimo objektų administratoriaus ir konkretaus turto savininko nuosavybės teisės ribas ir atsakomybę; taip pat užkerta keliÄ ginčams, kas turi keisti susidėvėjusį vamzdynÄ , jį prižiÅ«rėti ir eksploatuoti bei kam tenka avarijos padarinių likvidavimas bei atsakomybė, tačiau tik tuomet, kai, pavyzdžiui, sprogsta vamzdynas, dėl netinkamos priežiÅ«ros atsiranda erozija ir pan.

Tačiau šios bylos nagrinėjimo metu aktuali ta aplinkybė, kad vamzdis trūko ne dėl savaiminės korozijos, slėgio svyravimo ar pan., o nuo mechaninio poveikio.

20. CK 6.264 str. nustatyta, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Pagal šį straipsnį darbuotojais laikomi asmenys, atliekantys darbÄ darbo sutarties arba civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikia atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami. Atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti bÅ«tina kaltė, tačiau įrodžius, kad atsakovės darbuotojai atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimÄ , jų kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

Paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ turi atsakovė (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas). Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas pagal CK 6.246 straipsnį yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas. Taigi neteisėti veiksmai gali bÅ«ti tiek veikimas, tiek neveikimas, bet abiem atvejais jie turi bÅ«ti neteisėti – prieÅ¡tarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobÅ«džio pareiga elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai).

21. Byloje nėra ginčo, kad atsakovės darbuotojui, montuojant vandens skaitiklį, buvo pažeistas vamzdynas, vamzdis buvo veikiamas jėgos, t. y. lūžo atsakovės darbuotojui keičiant skaitiklį. Ä® bylÄ pateiktas atsakovės darbuotojo V.B. paaiÅ¡kinimas, kad, statant (karÅ¡to) vandens apskaitos prietaisÄ , lūžo vamzdis prie alkÅ«nės; pradedant darbus, korozijos nebuvo matyti. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė nurodė, kad avarijos Å¡alinimo darbus, tikėtina, atliko atsakovės darbuotojai, jokių įvykio vietos ar trÅ«kusio vamzdžio nuotraukų nebuvo padaryta.

Nėra duomenų, kad Å¡alinti padariniams buvo kviesta avarinė tarnyba ar praneÅ¡ta namo administratoriui. Be to, atsakovės atstovė posėdžio metu negalėjo nurodyti, ar prieÅ¡ keičiant apskaitos prietaisÄ buvo užsuktas vandens padavimas, darbus atlikusio darbuotojo apklausti neprašė. Trečiojo asmens teiginius, kad vamzdis buvo paveiktas korozijos, paneigia atsakovės darbuotojo paaiÅ¡kinimas, kad pradedant darbus, korozijos nebuvo matyti. Kitų Å¡iuos teiginius patvirtinančių įrodymų nei atsakovė, nei trečiasis asmuo nepateikė.

Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu sutiko, kad skaitiklio keitimas yra rizikingas, nes gali kilti avarija, todėl atsakovė ir draudžia savo civilinę atsakomybę. Be to, visais atvejais pareiga įvertinti vamzdžių bÅ«klę prieÅ¡ atliekant apskaito prietaisų keitimo darbus tenka atsakovei; jos darbuotojai turi galimybę nekeisti skaitiklio bei suraÅ¡yti aktÄ , tačiau Å¡iuo atveju jie vykdė darbus. Atsiradusi žala (užliejimas) kilo ne dėl seno vamzdyno nepriežiÅ«ros ir / ar erozijos (kaip minėta, pats darbuotojas patvirtino, kad korozijos nebuvo matyti), o dėl neatsakingai atliekamų atsakovės darbuotojo veiksmų.

Akivaizdu, kad atsakovės veiksmai neatitiko tos srities profesionalui keliamo elgesio standarto ir buvo neteisėti civilinės atsakomybės prasme. Todėl laikytina, jog priežastinis ryšys taip pat yra tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių.

22. Apibendrinant konstatuotina, jog atsakovė neįrodė, jog ji nėra kalta dėl kilusios žalos, o teismas nustatė visas deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygas atsakovės atsakomybei kilti. Dėl žalos dydžio 23. IeÅ¡kovė, remdamasi 2018 m. rugsėjo 5 d. jos eksperto suraÅ¡ytu turto sugadinimo, sunaikinimo aktu ir jame užfiksuotu nuostolių dydžiu, nustatė, kad 2018 m. rugsėjo 3 d. įvykio metu, atsakovės darbuotojui keičiant vidaus karÅ¡to vandens skaitiklį, trÅ«ko sriegis, po ko vandeniu buvo užlietas koridorius, virtuvė ir miegamasis, ir pagal lokalinę sÄ matÄ apskaičiavo 635 Eur draudimo iÅ¡mokÄ ir jÄ iÅ¡mokėjo Ž. K. IeÅ¡kiniu praÅ¡oma atlyginti žala, atsižvelgiant į 41,51 Eur nusidėvėjimÄ , sudaro 593,49 Eur.

24. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė neginčijo aplinkybių dėl ieškovės draudėjui nuosavybės teise priklausančiam butui padarytos žalos fakto. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu deklaratyviais teiginiais iš esmės nesutiko su ieškovės prašomu priteisti žalos dydžiu, motyvuodama, kad buto apgadinimai nėra tokie dideli.

25. Pažymėtina, kad įstatymas pareigÄ Ä¯rodyti žalos padarymo faktÄ bei tokios žalos (turėtų nuostolių) dydį nustato ieÅ¡kovui (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas Å¡iÄ teisės normÄ , yra nurodęs, kad Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata, jog, jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, reiÅ¡kia, kad, kai Å¡alys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų Å¡alių pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008).

26. Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės taikymo atveju gali bÅ«ti turto sugadinimas. Žala (nuostoliais) gali bÅ«ti pripažįstamos turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios yra patirtos, jei remontas atliktas, taip pat bÅ«simo remonto kaÅ¡tai (sÄ naudos), jei remontas nėra atliktas. BÅ«tina įvertinti tai, kad visais atvejais lėšų panaudojimas turi bÅ«ti susijęs su sugadinimų paÅ¡alinimu, todėl Å¡alis gali remtis kaip įrodymu turto sugadinimo paÅ¡alinimo darbų bei medžiagų sÄ mata.

Žalos dydis tokiuose ginčuose kaip nagrinėjamu atveju gali bÅ«ti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sÄ matomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001, 2009 m. balandžio 14 d., nutartis Nr. 3K-3-166/2009). IeÅ¡kovė savo reikalavimus dėl padarytos žalos dydžio grindžia turto remonto sÄ mata.

27. Atkreiptinas dėmesys, jog, pagal Civilinio proceso kodekso 179 straipsnio 1 dalį, jeigu pateiktų į bylÄ Ä¯rodymų neužtenka, teismas gali pasiÅ«lyti Å¡alims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminÄ jiems pateikti. Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ Å¡i nuostata, kad teismas turėtų pasiÅ«lyti Å¡alims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus, taikytina tais atvejais, kai įrodymų apskritai nėra arba jų akivaizdžiai neužtenka.

Kitais atvejais tai yra teismo teisė (ne pareiga). Teismas nėra įrodinėjimo pareigos subjektas, tokia našta pagal Civilinio proceso kodekso nuostatas tenka šalims (CPK 178 straipsnis). Todėl Civilinio proceso kodekso 179 straipsnio 1 dalies norma negali būti aiškinama kaip atimanti teismui galimybę konstatuoti, jog tam tikros bylos aplinkybės yra neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo, jei byloje nenustatoma aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo rungtyniškumo principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009).

Nagrinėjamu atveju byla dėl žalos atlyginimo nepatenka tarp tų kategorijų bylų, kuriose teismas turi bÅ«ti aktyvus ir pagal Civilinio proceso kodekso nuostatas turi teisę ex officio rinkti įrodymus. Pažymėtina, kad atsakovė duomenų apie bÅ«tino remonto kaÅ¡tus neteikė. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, teismas remiasi tik tais įrodymais, kurie yra pateikti į bylÄ .

28. IÅ¡ byloje pateiktų duomenų matyti, jog turtui atkurti į iki įvykio buvusiÄ padėtį, sÄ naudos pagal pateiktus skaičiavimus sudarytų 635 Eur (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis). Atsakovė, nesutikdama su ieÅ¡kovės pateiktais duomenimis apie buto atkÅ«rimo iÅ¡laidas, nepagrindė, kokios ieÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos yra nepagrįstos ir / ar per didelės, nesutikimo motyvų su pateiktais skaičiavimais nepateikė (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

29. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iÅ¡tirtus įrodymus, teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys yra pagrįstas ir tenkintinas, todėl ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina 593,49 Eur (atėmus 41,51 Eur nusidėvėjimo sumÄ ) žalos atlyginimo.

30. IeÅ¡kovė taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 33,46 Eur palÅ«kanų. Skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminÄ , privalo mokėti už termino praleidimÄ sutarčių ar įstatymų nustatytas palÅ«kanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atsiradusi regresinė prievolė neapibrėžta konkrečiu terminu, todėl pagal CK 6.53 straipsnio 2 dalį tampa privalomai vykdytina tik po pareikalavimo jÄ vykdyti iki ieÅ¡kinio priėmimo dienos (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis). IeÅ¡kovė paskaičiavo 33,46 Eur kompensacines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teismui dienos, atsakovė Å¡ių palÅ«kanų neginčijo, todėl ieÅ¡kovės praÅ¡ymas tenkintinas ir iÅ¡ atsakovės priteistina 33,46 Eur palÅ«kanų suma.

31. IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 6 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo ieÅ¡kinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo. Ä®statymas numato, kad, kai abi sutarties Å¡alys yra verslininkai ar privatÅ«s juridiniai asmenys, tai už termino praleidimÄ mokamos Å¡eÅ¡ių procentų dydžio metinės palÅ«kanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). CK 6.37 straipsnio dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Ä®vertinus nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 32. Patenkinus ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistinos raÅ¡ytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi iÅ¡laidos, kurias sudaro 17 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atstovavimo iÅ¡laidas patvirtinančių įrodymų ieÅ¡kovė nepateikė, todėl Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas nusprendžia: ieškinį tenkinti. Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ 593,49 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt tris eurus 49 ct) žalos atlyginimo, 33,46 Eur (trisdešimt tris eurus 46 ct) palūkanų, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos 626,95 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. rugsėjo 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 17 Eur (septyniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus. Teisėja Erika Tamošaitienė