2ecd8d77-54dc-41b3-99be-fb4d05587d36 · Plungės rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-171-669/2012Proceso Nr. 2-3-33-00008-2012-4Procesinio sprendimo kategorija 44.5.2.5; 44.2.4.1; 44.2.4.2; 116.1 (S) PLUNGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 15 d.Plungė Plungės rajono apylinkės teismo teisėjas Vaidas GasiÅ«nas,sekretoriaujant G. B.,dalyvaujant ieÅ¡kovui M. V., jo atstovui advokatui O. D.,atsakovės atstovui prokurorui B. R.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo M. V. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Generalinės prokuratÅ«ros ir policijos departamentui prie LR Vidaus reikalų ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ir n u s t a t ė : ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 2000Lt turtinės žalos ir 20000Lt neturtinės žalos atlyginimo bei priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kinyje nurodoma, kad 2010-12-17 TelÅ¡ių apskrities VPK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 86-1-00743-10 dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 183 str. 1 d. IeÅ¡kovas buvo įtariamas tuo, kad 2010-11-23 d. apie 21.30 min., iÅ¡važiuodamas bei vėliau automobilio negrÄ Å¾indamas ir taip pradėjęs elgtis su juo kaip su savo turtu, pasisavino jam patikėtÄ , D. J. priklausantį turtÄ - automobilį "BMW X5", v/n (duomenys neskelbtini) tuo padarydamas D. J. turtinę žalÄ . Tačiau ikiteisminis tyrimas nutrauktas LR BPK 212 str. 2 p. pagrindu, nes nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių ieÅ¡kovo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 183 str. 1 d., padarymo.

Ieškovas nurodo, kad 2011-01-19 buvo neteisėtai laikinai sulaikytas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus Autotransporto priemonių grobimų tyrimo poskyrio viršininko. Minimame nutarime nurodoma, kad ieškovas sulaikomas, nes: "gali slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, trukdys procesui bei darys kitus nusikaltimus". Mano, kad esant duomenims, kad automobilį "BMW X5", v/n (duomenys neskelbtini), kurį įsigijo iš D. J. rašytine pirkimo-pardavimo sutarties forma, registravo savo vardu, nesuteikė pareigūnui pagrindo taikyti jam procesines prievartos priemones.

IeÅ¡kovas nurodo, kad 2011 m. spalio mėn. jis atsitiktinai sužinojo, kad jo asmeninis automobilis "BMW X5", v/n (duomenys neskelbtini) yra įtrauktas į paieÅ¡komų automobilių registrÄ , tai reiÅ¡kia, kad jam be jokio teisinio pagrindo yra apribotos nuosavybės teisės į jo turtÄ . IeÅ¡kovas mano, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmai atliekant ikiteisminį tyrimÄ , reiÅ¡kiant įtarimus ieÅ¡kovui ir taikinat jam procesinio poveikio priemones, buvo neteisėti dėl Å¡ių priežasčių:1) ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pažeidžiant BPK (galiojusios redakcijos) 166 str. 1 d. 2 p. reikalavimus, kadangi prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas gali pradėti ikiteisminį tyrimÄ tik nustačius nusikalstamos veikos požymius.

Kadangi nebuvo patikimų duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovas padarė nusikalstamÄ veikÄ , nebuvo pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimÄ .2) IeÅ¡kovas sulaikymo metu buvo vedęs, jo žmona buvo nėščia, gyveno Å¡eimoje, turėjo nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , pastovų darbÄ , todėl nebuvo jokių LR BPK 121 str., 122 str. nustatytų suėmimo pagrindų, tai reiÅ¡kia, kad nebuvo pagrindo laikinai jį sulaikyti pagal LR BPK 140 str. dviem paroms.3) Ikiteisminio tyrimo institucijos be pagrindo ieÅ¡kovÄ Ä¯traukė į žinybinį registrÄ (LR VRM 2005-09-13d.

Ä®sakymas Nr. IV - 291 „Dėl Ä®tariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybinio registro įsteigimo bei jo nuostatų patvirtinimo ").4) Nors ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas, iki Å¡iol ieÅ¡kovo turtas yra suvaržytas ir jo asmeninis automobilis "BMW X5", v/n (duomenys neskelbtini) yra paieÅ¡komų sÄ raÅ¡e. IeÅ¡komų kelių transporto priemonių iÅ¡raÅ¡e nurodoma, kad paieÅ¡ka ieÅ¡kovo automobiliui paskelbta 2010-11-24 d. 01:26 val., o paieÅ¡kos galiojimo pabaiga nurodoma 2020-11-24 d. 00:00 val.5) Kad ir padarius prielaidÄ , jog tariamojo nukentėjusiojo parodymai yra teisingi, buvo akivaizdu, kad Å¡ie teisiniai santykiai turi civilinį pobÅ«dį ir net teoriÅ¡kai negalima buvo įžvelgti ieÅ¡kovo veiksmuose nusikaltimo sudėties.Todėl ieÅ¡kovas teigia dėl neteisėto laisvės suvaržymo patyrė neturtinę žalÄ , nes žmonai besilaukiant kÅ«dikio, jos pergyvenimai galėjo atsiliepti vaiko sveikatai, jis pats negalėjo skirti tinkamo dėmesio sutuoktinei, jų bendravimas buvo įtemptas.

IeÅ¡kiniu neturtinę žalÄ Ä¯vertina 20000Lt. Kadangi ikiteisminio tyrimo metu jam buvo teikiama teisinė pagalba (gynyba), jis sumokėjo advokatui ir jo padėjėjui 2000Lt, todėl praÅ¡o priteisti Å¡iÄ turtinę žalÄ bei Å¡ios bylos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Teisminio nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas ir jo atstovas palaikė ieÅ¡kinio reikalavimus visa apimtimi.Plungės rajono apylinkės prokuratÅ«ros atstovas, atstovaujantis atsakovę ir atstovaudamas Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratÅ«rÄ , atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutiko ir siÅ«lo teismui ieÅ¡kinį atmesti, kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepdama pareiÅ¡kė, kad ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų apie ikiteisminį tyrimÄ atlikusių pareigÅ«nų neteisėtus veiksmus. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmai ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo atlikti nepažeidžiant nustatytų BPK taisyklių ir grindžiami institucijų procesiniais sprendimais, kurie nėra panaikinti. Byloje nėra jokio procesinio sprendimo, konstatuojančio ikiteisminio tyrimo ir prokuratÅ«ros veiksmų neteisėtumÄ ir nepagrįstumÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu.

Atsiliepime vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika civilinėse bylose, kad baudžiamosios bylos nutraukimas, savaime nėra besÄ lyginis pagrindas pripažinti, kad visi ikiteisminio tyrimo metu atlikti procesiniai veiksmai ir priimti procesiniai sprendimai yra neteisėti, jeigu jie buvo priimti laikantis procesinių normų. IeÅ¡kovas savo reikalavimÄ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo grindžia neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmais, kurie pasireiÅ¡kė neteisėtu ikiteisminio tyrimo pradėjimu jo atžvilgiu, neteisėtu ieÅ¡kovo laikinu sulaikymu, neteisėtu ieÅ¡kovo įtraukimu į žinybinį registrÄ bei neteisėtu ieÅ¡kovo turto suvaržymu, tačiau nepateikė jokių įrodymų, dėl neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų ir nepateikė jokių įtikinamų argumentų turtinei ir neturtinei žalai pagrįsti.

Mano, kad ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės, kad neteisėto sulaikymo metu, jo žmonai esant nėščiai, jos iÅ¡gyvenimai dėl vyro sulaikymo galėjo sukelti rimtas pasekmes nėštumo eigai, o gal bÅ«t vienokiu ar kitokiu bÅ«du atsiliepti vaiko sveikatai, nėra pagrįstos jokiai įrodymais. Todėl nesant vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų CK 6.272 straipsnyje įtvirtintos deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygų, nėra pagrindo nustatinėti kitos civilinės atsakomybės sÄ lygos - ieÅ¡kovui padarytos žalos.Teisminio nagrinėjimo metu atstovas palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ .Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija atstovaudama atsakovę, atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Savo atsiliepimÄ grindė tuo, kad Å¡ioje byloje, Teisingumo ministerija, kaip atsakovę atstovaujanti institucija, yra įvardijama nepagrįstai. Pagal CK 6.273 straipsnio 1 dalies nuostatas bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalÄ privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001-07-26 nutarimu Nr. 932 įgaliojo atstovauti valstybei bylose dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymus žalÄ privalo atlyginti valstybė, tas valstybės institucijas, dėl kurių arba dėl kurių pareigÅ«nų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado tokia žala.

Teisingumo ministerija yra įgaliota atstovauti valstybei tik tada, kai žala atsirado dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų. Kadangi ieškinyje nurodoma, kad žala Ieškovui atsirado dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, todėl pagal minėtų teisės aktų nuostatas, teismo sprendimas atsakovui negali sukurti jokių pareigų. Ieškovas nepateikia motyvų, dėl kurių mano, kad byloje valstybei turi atstovauti ir Teisingumo ministerija. Atsakovę atstovaujanti atstovė pažymėjo, kad žala, padaryta teisėsaugos institucijų ar pareigūnų veiksmais baudžiamojo proceso srityje atlyginama pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį.

Kas pasireiÅ¡kia tuo, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija ar jos pareigÅ«nas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado bÅ«tent dėl Å¡ių subjektų neteisėtų veiksmų. Civilinės atsakomybės rÅ«Å¡is ypatinga tuo, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ar teismo kaltės įrodinėti nereikia, kadangi valstybei deliktinė civilinė atsakomybė atsiranda nepaisant Å¡ių asmenų kaltės, jeigu nustatomos kitos civilinės atsakomybės sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.247 straipsnis);

2) žala ir jos dydis (CK 6.249 -6.250 straipsniai);

3) priežastinio ryÅ¡io buvimas tarp žalos ir neteisėtų veiksmų (CK 6.247 str.). Jeigu delikto sudėtyje nėra bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų atsakomybė pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį negalima. Visų Å¡ių sÄ lygų buvimÄ privalo įrodyti IeÅ¡kovas (CPK 178 straipsnis). Mano, kad vien tai, kad IeÅ¡kovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu jam buvo paskirtos procesinės prievartos priemonės nėra pagrindu konstatuoti, kad buvo atlikti neteisėti veiksmai, nes ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.Atstovė mano, kad ieÅ¡kovo pretenzijos dėl netesėtai pradėto ikiteisminio tyrimo yra nepagrįstos, nes BPK 166 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas:

1) gavus skundÄ , pareiÅ¡kimÄ ar praneÅ¡imÄ apie nusikalstamÄ veikÄ ;

2) jei prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas patys nustato nusikalstamos veikos požymius ir suraÅ¡o tarnybinį praneÅ¡imÄ . Pagal BPK 166 straipsnio 2 dalį Å¡io kodekso nustatytais atvejais ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas. Savo nuomonę grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje teismas yra nurodęs, kad ikiteisminis tyrimas paprastai pradedamas vien gavus skundÄ , pareiÅ¡kimÄ ar praneÅ¡imÄ apie nusikalstamÄ veikÄ , o faktų patikrinimo galimybės BPK numatytomis priemonėmis nepradėjus ikiteisminio tyrimo yra ribotos (LAT BBS iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2010-11-18 nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-336/2010).

Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 86-1-00743-10 buvo pradėtas pagal nukentėjusiojo pareiÅ¡kimÄ (BPK 166 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nurodytoje baudžiamojoje byloje taip pat buvo ir liudytojo O. Å . parodymai, kuriuose nurodyta apie galimai padarytÄ nusikaltimÄ . Nukentėjusiojo pareiÅ¡kime, liudytojo parodymuose buvo nurodytos aplinkybės, kurias ikiteisminio tyrimo pradžios metu vertinti, kaip akivaizdžiai neteisingas, pareigÅ«nai negalėjo.Tam, kad bÅ«tų atskleistas galimai padarytas nusikaltimas, apie kurį pranešė nukentėjusysis asmuo, ikiteisminio tyrimo institucija privalėjo pradėti ikiteisminį tyrimÄ bei nustatyti visas reikÅ¡mingas aplinkybes.

Todėl ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagrįstai ir teisėtai, atsižvelgiant į turimÄ informacijÄ bei vadovaujantis BPK nuostatomis.BPK nustatyti galimi laisvės ribojimo ir kitų procesinės prievartos priemonių taikymo pagrindai ir tvarka siejami su teisingumo vykdymu baudžiamojoje byloje nuo jos iÅ¡kėlimo iki nuosprendžio (nutarties) priėmimo. Procesinių prievartos priemonių tikslas - užtikrinti tinkamÄ proceso eigÄ baudžiamojoje byloje ir iÅ¡tirti nusikaltimÄ . Tai, kad buvo sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis ir transporto priemonė buvo jau įregistruota IeÅ¡kovo vardu savaime negalėjo bÅ«ti pagrindu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ , nesiimti priemonių turtinių teisių suvaržymui.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėse bylose suformuotÄ praktikÄ baudžiamosios bylos nutraukimas ar iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimas savaimę nereiÅ¡kia iki tol buvusių baudžiamųjų procesinių sprendimų neteisėtumo, jeigu jie buvo priimti laikantis procesinių normų (LAT CBS teisėjų kolegijos 2001-01-23 nutartis byloje P. N. v. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, bylos Nr, 3K-3-34, Teismų praktika 15, p. 169; LAT CBS teisėjų kolegijos 2003-10-01 nutartis byloje M.

B. v. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra, bylos Nr. 3K-3-895).IÅ¡ pateiktų su ieÅ¡kiniu dokumentų, daro iÅ¡vadas, kad ieÅ¡kovas buvo sulaikytas pagal baudžiamajame procese įtvirtintas procedÅ«ras, tuo metu pagrįstai įtariant ieÅ¡kovÄ padarius inkriminuojamÄ nusikaltimÄ , Å¡ie procesiniai veiksmai buvo grindžiami atitinkamų institucijų procesiniais sprendimais, kurie nėra panaikinti (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 1 dalies c papunktis, 5 straipsnio 4 dalis).

Byloje nėra jokio procesinio sprendimo, konstatuojančio ikiteisminio tyrimo ir prokuratÅ«ros veiksmų neteisėtumÄ ir nepagrįstumÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu.Kadangi jokių neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovo atžvilgiu atlikta nebuvo, reikalavimas dėl žalos atlyginimo turėtų bÅ«ti atmestas.Atstovės nuomone, ieÅ¡kovas reikalauti žalos, kuriÄ neva patyrė, turėtų iÅ¡ asmens kurio veiksmų pasėkoje žala kilo. Jeigu IeÅ¡kovas laikosi pozicijos, kad jis buvo apÅ¡meižtas nukentėjusiojo asmens ir buvo paskleista trikovės neatitinkanti informacija gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigÄ dėl tokios informacijos paskleidimo bei reikalauti žalos iÅ¡ asmens, kuris tokiÄ informacijÄ paskleidė.

Tik tarp jų veiksmų ir ieÅ¡kovui galimai padarytos žalos yra galimas priežastinis ryÅ¡ys. PrieÅ¡ingu atveju atsakovės atstovė priežastinio ryÅ¡io neįžvelgia.Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atstovaudama atsakovę, apie teismo posėdį informuota tinkamai, į posėdį neatvyko, pateikė praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atstovaudamas atsakovę atsiliepimu prašė ieÅ¡kinį atmesti, kadangi ieÅ¡kovas neįrodė visų sÄ lygų deliktinei atsakomybei kilti.

Mano, kad neįrodytas pareigÅ«nų neapdairumas, neįrodyta, kad pareigÅ«nai veikė aiÅ¡kiai nekvalifikuotai ar nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Mano, kad baudžiamasis procesas byloje nebuvo pernelyg užsitęsęs, baudžiamasis procesas byloje vyko protingÄ laikotarpį. Atstovas neįžvelgė ieÅ¡kinyje įvardijamų konkrečių neteisėtų prokuratÅ«ros, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų procesinių veiksmų. Daro iÅ¡vadas, kad ieÅ¡kovas buvo laikinai sulaikytas įvertinus konkrečias bylos aplinkybes ir procesinių nacionalinės ar tarptautinės teisės reikalavimų nepažeidė.

IeÅ¡kovo sulaikymÄ ikiteisminio tyrimo metų traktuoja ne kaip teisėtÄ asmens pripažinimÄ kaltu, tačiau teisėtu suėmimu. Suėmimo taikymas yra pirmasis žingsnis baudžiamajame procese siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar įtariamas asmuo iÅ¡ tiesų padarė nusikaltimÄ . Todėl mano, kad tam, jog bÅ«tų galima pateisinti asmeniui taikytas kardomÄ sias priemones bei laikinÄ sulaikymÄ , įtarimo pagrįstumas gali bÅ«ti ne tokio paties lygio, koks reikalingas pripažinti asmenį kaltu nusikaltimo padarymu, todėl faktai, keliantys tokį įtarimÄ , neturi bÅ«ti tokie pat įtikinantys, kokie turėtų bÅ«ti vėlesnėse baudžiamojo proceso stadijose.

IeÅ¡kovas neįrodė, kad procesinių pagrindų sulaikymui nebuvo ir neįgyvendino CPK 178 str. reikalavimų. Atstovo nuomone, taip pat nepateikta įrodymų dėl patirtos žalos – dėl sveikatos pablogėjimo, kokių nors pasekmių turėjimo ir pan., todėl ieÅ¡kinys atmestinas.Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovaudamas atsakovę, apie teismo posėdį informuotas tinkamai, į posėdį neatvyko, iÅ¡reiÅ¡kė praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

IeÅ¡kinys atmestinas. Å alių paaiÅ¡kinimais, byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 86-1-00743-10 duomenis nustatyta, kad 2010-12-17 TelÅ¡ių apskrities VPK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 183 str. 1 d. vada pradėti ikiteisminį tyrimÄ buvo pareiÅ¡kėjo protokolas – pareiÅ¡kimas (ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 86-1-00743-10, b.l. 3). IeÅ¡kovui 2011-01-19 taikytos procesinės prievartos priemonės – laikinas sulaikymas, o procesinė prievartos priemonė nutraukta 2011-01-20.

PraneÅ¡imas apie įtarimÄ Ä¯teiktas ieÅ¡kovui 2011-01-19 praneÅ¡ant jam apie įtarimÄ , kad jis įtariamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK183 str. 1 d. LR CK 6.272 str. 1 d. numato, jog žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, atlygina valstybė visiÅ¡kai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės (objektyvioji atsakomybė, t.y. atsakomybė be kaltės).

Civilinė atsakomybė, bÅ«dama teisinės atsakomybės rÅ«Å¡imi, gali atsirasti tik tada, kai asmens veiksmai nesiderina su teisės nustatytu elgesio standartu. Tai reiÅ¡kia, jog civilinė atsakomybė atsiranda tik jeigu žalÄ padariusio asmens elgesys yra neteisėtas, pasireiÅ¡kiantis neteisėtais aktyviais veiksmais (veikimu) arba neteisėtu pasyviu elgesiu (neveikimu). Neteisėtumas, kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga, nėra preziumuojamas, todėl jį privalo įrodyti reikalavimÄ reiÅ¡kiantis suinteresuotas asmuo - ieÅ¡kovas.

Valstybei, kaip ir bet kuriam kitam asmeniui, yra taikoma bendro pobÅ«džio rÅ«pestingumo pareiga, įtvirtinta LR CK 6.263 str. 1 d., kuri reiÅ¡kia, kad valstybė, įgyvendindama savo funkcijas per atitinkamas valstybės institucijas ir pareigÅ«nus, privalo užtikrinti, kad valstybės institucijos ir pareigÅ«nai veiktų teisėtai.Deliktinė civilinė valstybės atsakomybė LR CK 6.272 str. pagrindu, t.y. atsakomybė be kaltės, atsiranda, jeigu yra konstatuojamos bÅ«tinosios sÄ lygos: neteisėti atitinkamų institucijų (pareigÅ«nų) veiksmai, žala bei priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios turtinės ir/ar neturtinės žalos (atsakomybė atsiranda ir be kaltės).

Neteisėti veiksmai LR CK 6.272 str. 1 d. prasme yra suvokiami, kaip atitinkamu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (nuosprendžiu, nutartimi ir pan.) ar kito kompetentingo pareigÅ«no įstatymų nustatyta tvarka nustatyti LR BPK ar LR ATPK pažeidimai, kuriuos padarė atitinkamų institucijų pareigÅ«nai, priimdami sprendimÄ sulaikyti, suimti, nuteisti asmenį ir pan., o pagrindas žalai atlyginti yra dėl Å¡ių neteisėtų veiksmų atsiradusi turtinė ar/ir neturtinė žala. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas valstybės atsakomybės už ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro neteisėtais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ taikymo klausimas.

CK 6.272 straipsnio 1 dalies normos esmė yra ta, kad žala atlyginama tuo atveju, jeigu ji padaryta neteisėtais minėtų pareigÅ«nų veiksmais. Nors ieÅ¡kovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rÅ«Å¡ies žalÄ , neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigÅ«nai, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jam tenka pareiga įrodyti kitas tris bÅ«tinÄ sias Å¡ios civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ies sÄ lygas: pareigÅ«nų neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalÄ (nuostolius).

Neįrodžius bent vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-319/2008). CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku.Nagrinėjant civilinę bylÄ , tikrintini baudžiamojo proceso veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normomis nustatyta tvarka (BPK 122 straipsnis) ir taip užtikrinant civilinio proceso įrodinėjimo taisyklę, nustatančiÄ , kad civilinės bylos nagrinėjimo metu baudžiamojo proceso veiksmų teisėtumas turi bÅ«ti tikrinamas visų pirma baudžiamojo proceso teisės Å¡akos normų nustatyta tvarka.

Kaip faktinį savo ieÅ¡kinio pagrindÄ ieÅ¡kovas nurodo neteisėtus ikiteisminio tyrimo institucijų, prokuratÅ«ros veiksmus baudžiamojo proceso metu, kurie pasireiÅ¡kė neteisėtu ieÅ¡kovo sulaikymu, neteisėtu įtraukimu į žinybinį registrÄ , turtinių teisių suvaržymÄ , dėl kurių ieÅ¡kovas patyrė 2000 Lt turtinę ir 20000 Lt neturtinę žalÄ , todėl tikslinga aptarti atskirai kiekvienÄ iÅ¡ Å¡ių ieÅ¡kinio pagrindų:Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo: BPK 166 str. 1 d. 1 p. numatytos dvi ikiteisminio tyrimo pradėjimo vados – tai skundo, pareiÅ¡kimo ar praneÅ¡imo apie nusikalstamÄ veikÄ gavimas ir prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius.

BPK 168 str. 1 d., numato dvi iÅ¡imtis – prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ tik esant vienai iÅ¡ dviejų įstatymo leidėjo numatytų alternatyvių sÄ lygų – kai skunde, pareiÅ¡kime ar praneÅ¡ime apie nusikalstamÄ veikÄ nurodyti faktai yra akivaizdžiai neteisingi arba yra aiÅ¡kios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Tuo atveju, kai iÅ¡ gauto skundo, pareiÅ¡kimo ar praneÅ¡imo nėra galimybės patikimai nuspręsti, ar nusikalstama veika iÅ¡ tikrųjų buvo padaryta, ikiteisminis tyrimas turi bÅ«ti pradėtas.

Tačiau pažymėtina, kad proceso pradėjimas nesant tam pagrindo galėtų bÅ«ti vertinamas kaip neleistinas žmogaus teisių varžymas. Todėl, jei nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, baudžiamasis procesas negali bÅ«ti pradedamas, o pradėtas turi bÅ«ti nutrauktas. Nagrinėtinoje byloje, ikiteisminis tyrimas pradėtas protokolo - pareiÅ¡kimo pagrindu. Asmuo pranešęs apie nusikalstamÄ veikÄ buvo pareigÅ«nų įspėtas dėl atsakomybės už žinomai melagingos informacijos pateikimÄ (ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 86-1-00743-10, b.l. 3).

Kadangi vada pradėti ikiteisminį tyrimÄ buvo pagrįsta, parneÅ¡imas savo turiniu nekėlė abejonių faktų netikrumu, todėl ieÅ¡kovo argumentas dėl pažeidimų pradedant ikiteisminį tyrimÄ atmestinas, kaip nepagrįstas.Papildomai pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo atlikimas yra įstatymais numatyta valstybės organų veikla, siekiant Å¡alyje įtvirtinti ir palaikyti įstatymais grindžiamÄ tvarkÄ . Ikiteisminis tyrimas ir baudžiamojo persekiojimo veiksmai yra valstybėje ir bet kurioje žmonių visuomenėje bÅ«tina teisėta veikla.

Ji negali bÅ«ti vertinama kaip neteisėta vien dėl to, kad proceso numatytais pagrindais pasibaigė be asmens nubaudimo baudžiamÄ ja tvarka. Vadinasi, tyrimo pabaigimo faktas, nenubaudus asmens, savaime nedaro ikiteisminio tyrimo ir teismo veiksmų neteisėtų. Ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo teisėti tiek, kiek jie buvo atlikti pagal įstatyme numatytus pagrindus, jo nustatytas procedÅ«ras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos, o neteisėti tiek, kiek Å¡ių reikalavimų nesilaikyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z.

B. ir kt. v. Teisingumo ministerija ir kt., bylos Nr. 3K-3-181/2002). Dėl procesinės prievartos priemonės – ieÅ¡kovo sulaikymo taikymo. IeÅ¡kovas nurodė, kad nebuvo pagrindų jį sulaikyti – jis buvo vedęs, jo žmona buvo nėščia, gyveno Å¡eimoje, turėjo nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , pastovų darbÄ .BPK 140 str. 1 d. numatyta, kad prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas ar kiekvienas asmuo gali sulaikyti asmenį, užkluptÄ darant nusikalstamÄ veikÄ ar tuoj po jos padarymo. Å io straipsnio 2 d. numatyta, kad laikinas sulaikymas, neužklupus asmens nusikalstamos veikos padarymo vietoje ar tuoj po nusikalstamos veikos padarymo, galimas prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no nutarimu tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai yra visos Å¡ios sÄ lygos: paaiÅ¡kėja, kad yra Å¡io Kodekso 122 straipsnyje numatyti suėmimo skyrimo pagrindai ir sÄ lygos;

2) tuoj pat bÅ«tina suvaržyti asmeniui laisvę siekiant Å¡io Kodekso 119 straipsnyje numatytų tikslų (siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ ikiteisminį tyrimÄ , bylos nagrinėjimÄ teisme ir nuosprendžio įvykdymÄ , taip pat siekiant užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms); nėra galimybės Å¡io Kodekso 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka itin skubiai kreiptis į teismÄ dėl suėmimo skyrimo. Å io straipsnio 4 d. numatyta, kad laikinas sulaikymas negali trukti ilgiau, negu tai bÅ«tina asmens tapatybei nustatyti ir bÅ«tiniems proceso veiksmams atlikti, o maksimalus laikino sulaikymo terminas yra keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonios valandos.

Kaip matyti iÅ¡ ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 86-1-00743-10, 2010-12-17 TelÅ¡ių apskrities VPK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 183 str. 1 d. TelÅ¡ių apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo skyriaus Autotransporto priemonių grobimų tyrimo poskyrio virÅ¡ininkas V. M. 2011-01-19 priėmė nutarimÄ laikinai sulaikyti ieÅ¡kovÄ dėl įtarimo nusikaltimo padarymu, t. y. dėl to, kad jis 2010-11-23 d. apie 21.30 min., iÅ¡važiuodamas bei vėliau automobilio negrÄ Å¾indamas ir taip pradėjęs elgtis su juo kaip su savo turtu, pasisavino jam patikėtÄ , D.

J. priklausantį, turtÄ - automobilį "BMW X5", v/n (duomenys neskelbtini) tuo padarydamas D. J. turtinę žalÄ . Nutarime nurodyta, kad asmenį bÅ«tina sulaikyti, kadangi paaiÅ¡kėjo BPK 122 str. nustatyti suėmimo pagrindai ir sÄ lygos: bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo, trukdys procesui, darys naujus nusikaltimus (ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 86-1-00743-10, b.l. 73). Teismui pateiktoje ikiteisminio tyrimo byloje esantys faktiniai duomenys, patvirtina, kad tyrimo objektas nebuvo pateiktas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams, todėl manytina, kad procesinis sprendimas laikinai sulaikyti ieÅ¡kovÄ , atsižvelgiant į tikėtinumÄ , kad įtariamasis trukdys nustatyti tiesÄ , nepaneigtinas.

IeÅ¡kovas teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad prieÅ¡ jį sulaikant, jis pareigÅ«nams atsisakė nurodyti, kur yra ikiteisminio tyrimo objektas – automobilis BMW X5", v/n (duomenys neskelbtini) IÅ¡ jo apklausos protokolo matyti, kad jis, dalyvaujant advokatui, taip pat neatsakė į tyrėjų klausimus (ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 86-1-00743-10, b.l. 77), todėl pagrindas manyti, kad bÅ«damas laisvas gali paslėpti tyrimo objektÄ , taip trukdydamas tyrimui, buvo visiÅ¡kai pagrįstas. Duomenys iÅ¡ VRM IDB apie ieÅ¡kovo teistumÄ taip pat bylojo, kaip apie asmenį, galintį daryti nusikalstamas veikas ar slėptis nuo tyrimÄ atliekančių pareigÅ«nų.

Tas aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu apklaustas ikiteisminio tyrimo įtaigos pareigÅ«nas V. M., nutaręs ieÅ¡kovÄ sulaikyti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo pirmosios ieÅ¡kovo, kaip įtariamojo apklausos, procesiniuose ikiteisminio tyrimo veiksmuose, kartu su įtariamuoju dalyvavo gynėjas, tačiau nei ieÅ¡kovo, nei jo gynėjo iniciatyva toks procesinis sprendimas, kaip sulaikymas nebuvo panaikintas (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. 1 d. c p., 5 str. 4 d.), bei nėra duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų skundęs jo atžvilgiu atliktÄ procesinį veiksmÄ baudžiamojo proceso įstatymų nustatyta instancine tvarka, byloje nėra jokio procesinio sprendimo, konstatuojančio ikiteisminio tyrimo veiksmų neteisėtumÄ ir nepagrįstumÄ sulaikant ieÅ¡kovÄ .

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir EŽTT formuojamÄ praktikÄ faktai ir informacija pakankami pradėti baudžiamÄ jį persekiojimÄ ir skirti procesines prievartos priemones, neturi bÅ«ti tokie įtikinantys, kokie turėtų bÅ«ti vėlesnėse baudžiamojo proceso stadijose ar nustatyti teismo nuosprendžiu. Kitaip tariant, teismui priėmus iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį nereiÅ¡kia, kad nebuvo pagrindo atlikti ikiteisminį tyrimÄ ir taikyti įstatymo numatytas prievartos priemones.

Taip pat pasisakytina, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 1 dalies c punkto prasme įtarimo padarius nusikaltimÄ pagrįstumas tam, kad bÅ«tų galima pateisinti asmens sulaikymÄ (suėmimÄ ), yra ne tokio paties lygio, koks reikalingas pripažinti asmenį kaltu nusikaltimo padarymu. Pagrįstas įtarimas suprantamas, kaip esantys faktai ir informacija, kurie pakankami objektyviam stebėtojui susidaryti nuomonę, jog asmuo gali bÅ«ti padaręs nusikalstamÄ veikÄ . Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiÅ¡kindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 1 dalies c punktÄ , dėl „pagrįsto įtarimo“ yra nurodęs, kad tas faktas, jog pareiÅ¡kėjui nebuvo pateikta kaltinimų arba jis nebuvo perduotas teismui, nebÅ«tinai reiÅ¡kia, kad suėmimo tikslas neatitiko Konvencijos nuostatos (Europos Žmogaus Teisių Teismo2000 m. balandžio 6 d. sprendimas priimtas byloje Labita v.

ItalijÄ , 1997 m. spalio 22 d. sprendimas byloje Erdagöz v. Turkey, 1998 m. lapkričio 29 d. sprendimas byloje Brogan and Others v. the United Kingdom). Å is teismas taip pat nurodė, kad tam, jog bÅ«tų pagrįstas įtarimas, turi bÅ«ti faktų ar informacijos, kurie įtikintų objektyvų stebėtojÄ , kad asmuo gali bÅ«ti padaręs nusikaltimÄ (sprendimai bylose Labita v. ItalijÄ , Erdagöz v. Turkey, 1990 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas byloje Campbell and Hartley v. the United Kingdom). Be to, pagal Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ civilinėse bylose baudžiamosios bylos nutraukimas ar iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nereiÅ¡kia iki tol buvusių baudžiamųjų procesinių sprendimų neteisėtumo, jeigu jie buvo priimti laikantis procesinių normų (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 29 d. nutartis byloje P. N. v.

Teisingumo ministerija, bylos Nr. 3K-3-34, Teismų praktika 15, p. 169, 2003 m. spalio 1 d. nutartis byloje M. B. v. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Generalinė prokuratÅ«ra, bylos Nr. 3K-3-895). Teismas, iÅ¡tyręs nagrinėjamos bylos medžiagÄ , neturi pagrindo sutikti su ieÅ¡kovo argumentais, kad jam per ikiteisminio tyrimo laikotarpį buvo nepagrįstai taikytos procesinės prievartos priemonės. Sulaikymo neteisėtumas įstatymų nustatyta tvarka nekonstatuotas. Laikinai sulaikant asmenį, jo kaltumo klausimas nebuvo sprendžiamas, įrodymai netiriami, o buvo atsižvelgiama į tikėtinumÄ , kad įtariamasis trukdys nustatyti tiesÄ ir Å¡iuo atveju aukščiau iÅ¡keliamas nusikalstamos veikos iÅ¡tyrimo klausimas, nei sukelti laikini įtariamojo nepatogumai.

Tuo klausimu, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasisakęs vertindamas net griežtesnę procesinės prievartos priemonės taikymo teisėtumÄ , byloje H. D. v. Lietuva, kurioje pažymėjo, kad reikia atskirti teiginius, iÅ¡reiÅ¡kiančius nuomonę, jog asmuo yra kaltas, nuo teiginių, kurie tiesiog nusako įtarimo bÅ«klę (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 12 d. nutartis byloje T. L. v. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra, bylos Nr. 3K-3-390).

Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas skundė teisėjo nutartį skirti kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ - baudžiamojo proceso nustatyta tvarka, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2003 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi jo skundas buvo atmestas). Dėl įraÅ¡ymo į „Įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybinį registrÄ â€œ neteisėtumo LR VRM 2005-09-13d. Ä®sakyme Nr. IV - 291 „Dėl Ä®tariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybinio registro įsteigimo bei jo nuostatų patvirtinimo“ bendrųjų nuostatų 6 punkte nurodoma, kad registro objektai yra įtariami, kaltinami ir teisti asmenys. 6.1. punkte nurodoma, kad į registrÄ Ä¯traukiami fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriems įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ (iÅ¡kelta baudžiamoji byla).

Tokius ikiteisminio tyrimo duomenis Registro tvarkymo įstaigai teikia ikiteisminį tyrimÄ atliekančios ikiteisminio tyrimo įstaigos, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra ir teritorinės prokuratÅ«ros (kai atlieka nusikalstamos veikos ikiteisminį tyrimÄ ). Todėl ieÅ¡kovo motyvas, kad ikiteisminio tyrimo institucijos be pagrindo ieÅ¡kovÄ Ä¯traukė į žinybinį registrÄ , yra nepagrįstas.Ä®tariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro nuostatai, reglamentuoja registro paskirtį, jo objektus, registro valdytojÄ ir registro tvarkytojus, duomenų teikėjus, jų teises ir pareigas, registro duomenų ir registro informacijos tvarkymÄ , sÄ veikÄ su kitais registrais ir informacinėmis sistemomis, registro duomenų ir registro informacijos saugÄ , registro finansavimÄ , reorganizavimÄ ir likvidavimÄ .

Dėl turtinių teisių suvaržymo IeÅ¡kovo argumentai, kad nutraukus ikiteisminį tyrimÄ , vis dar yra suvaržytos jo turtinės teisės, t.y. kad jo asmeninis automobilis "BMW X5", v/n (duomenys neskelbtini) yra paieÅ¡komų sÄ raÅ¡e, nėra pagrindas spręsti apie žalos ieÅ¡kovui padarymÄ pareigÅ«nų neteisėtais veiksmais. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2011-05-17 (ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 86-1-00743-10, b.l. 126-127) . Nutraukus ikiteisminį tyrimÄ nustoja galioti ir taikytos procesinės priemonės varžančios, kaip Å¡iuo atveju teigiama, turtines teises.

Teismui nepateikta įrodymų, kad kokių nors nepatogumų ieÅ¡kovas dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo patyrė disponuodamas turtu (transporto priemone) (CPK 178 str.). Keliama retorinė sÄ lyga, kad gal bÅ«t transporto priemonė pasienyje gali bÅ«ti sulaikyta, Å¡iuo atveju nespręstina. Neįrodytas nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ ydingumas, nes nėra sukeltos jokios turtinio pasekmės ar bent jau duomenų teismui apie tai nepateikta. Taip pat pažymėtina, kad ieÅ¡kovas su prokuroro nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimÄ yra susipažinęs. Tačiau ieÅ¡kovas ar jo advokatas neinformavo ikiteisminio tyrimo įstaigų, kad neiÅ¡spręstas jo turtinių teisių suvaržymas, pačių nutarimų neskundė, t.y. neiÅ¡naudojo priemonių savo nurodomai suvaržytai turtinei teisei apginti ne teismine tvarka kreipiantis į ikiteisminio tyrimo institucijas ir, net septynis mėnesius nuo ikiteisminio tyrimo nutraukimo iki civilinės bylos iÅ¡kėlimo, tos teisės nerealizavo.

  Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo: CK 6.272 straipsnyje nustatyta atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų. Pagal CK 6.272 straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda esant Å¡ioms sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų ir atsiradusios žalos. IeÅ¡kovas neįrodė neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų, todėl negalimas priežastinio ryÅ¡io tarp nurodomų neteisėtų atsakovo veiksmų ir žalos atsiradimo faktorius (CPK 178 straipsnis) ir Å¡iuo klausimu teisumas atskirai nepasisako, nes tai nebėra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga, nenustačius neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų.

Teismas, vadovaudamasis LR CPK vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : M. V. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Generalinės prokuratÅ«ros ir policijos departamentui prie LR Vidaus reikalų ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, atmesti.SprendimÄ per 30 dienų nuo jo paskelbimo galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundÄ Plungės rajono apylinkės teisme.  Teisėjas                                                                                           Vaidas GasiÅ«nas