2016-12-21 Nr. AB-24137-3-64-3-02200-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-1021-261/2016

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02200-2016-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 63.3.1; 63.3.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „SODBETA“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „SODBETA“ skundą atsakovui Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Šiaulių teritoriniam skyriui, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant uždarajai akcinei bendrovei „AUSNĖ“ dėl pažymos panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „SODBETA“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „SODBETA“) 2016 m. spalio 13 d. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 2-5), prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus 2016 m. rugpjūčio 25 d. Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymą Nr. 15IP2-155043, išduotą trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „AUSNĖ“.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 21 d. nutartimi (b. l. 19-20) pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 2 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 1 dalies, 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos Energetikos įstatymo, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 1-261 patvirtinto Energetikos valstybinės kontrolės ir vartotojų energetikos įrenginių kontrolės tvarkos aprašo, Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos viršininko 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 1V-95 patvirtinto Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos atstovų dalyvavimo statybos užbaigimo komisijose ir pažymų apie energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimą išdavimo tvarkos aprašo nuostatomis, nustatęs, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus 2016 m. rugpjūčio 25 d.

Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymą Nr. 15IP2-155043, kurioje pažymėta, kad kooperacijos uždaroji akcinė bendrovė „AUSNĖ“ (duomenys neskelbtini) sumontuoti ir išbandyti elektros tinklai ir jų priklausiniai (0,4 kV įvadas, paskirstymo skydelis) pagal UAB „Elektros tiltas“ projektą atitinka projekto, norminių teisės aktų reikalavimus bei gali būti naudojami pagal paskirtį, pareiškėjas nesutinka su šia Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma dėl to, kad ji sukėlė teisines pasekmes – UAB „AUSNĖ“ nusitiesė ir įteisino požeminį kabelį sklype (duomenys neskelbtini), pareiškėjo teigimu, kabelis paklotas nesilaikant nustatytų reikalavimų, o atsakovas Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Šiaulių teritorinis skyrius pažymą išdavė nepareikalavęs iš UAB „AUSNĖ“ visų reikalingų žemės darbų leidimų, pagal nesuderintą su pareiškėju projektą, vertino, kad pareiškėjo ginčijama Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma yra tik tarpinis konstatuojamojo pobūdžio dokumentas, ji išduodama atlikus energetikos objektų ir įrenginių tinkamumo naudoti pagal paskirtį patikrinimą, joje tik užfiksuojama, kad pažymoje nurodyti energetikos įrenginiai atitinka projekto ir norminių teisės aktų reikalavimus bei gali būti naudojami pagal paskirtį, pažymoje nėra jokių privalomųjų nurodymų, kurie sukeltų pareiškėjui teisines pasekmes.

Nurodytuose teisės aktuose nėra numatyta galimybė skųsti tokio pobūdžio dokumentą, Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka gali būti skundžiami tik Valstybinės energetikos inspekcijos pareigūnų priimti sprendimai. Iš pareiškėjo pateiktų dokumentų taip pat teismas nustatė, kad Valstybinės energetikos inspekcijos Šiaulių teritorinis skyrius (VEI) 2016 m. rugsėjo 13 d. rašte Nr. 2R-2656 UAB „SODBETA“ nurodė, kad paduoti skundą administracinių ginčų komisijai arba teismui gali asmuo, nesutinkantis su Valstybinės energetikos inspekcijos atsakymu arba jeigu per nustatytą terminą atsakymas neišsiųstas.

Teismas pažymėjo, kad administracinės bylos nagrinėjimo dalykas gali būti tik toks reikalavimas, kuriuo siekiama išspręsti administracinį ginčą ir kurio patenkinimas reikštų pažeistų asmens teisių ar interesų apsaugą, o nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė, kokias materialines teisines pasekmes jam sukels skundžiamos 2016 m. rugpjūčio 25 d. Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymos panaikinimas, todėl pareiškėjo skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

Be to, teismas pažymėjo, jog iš skundo turinio matyti, kad ginčas faktiškai yra kilęs tarp pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „SODBETA“ ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „AUSNĖ“ dėl to, kad UAB „AUSNĖ“, „klodamas elektros kabelį“, nesilaikė Statybos techninio reglamento STR 1.07.02:2005 „Žemės darbai“ nuostatų, tokiu būdu pažeidė pareiškėjo, kuriam valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu „priklauso elektros transformatorinė, visi vandentiekio, nuotekų tinklai bei elektros tinklai“, interesus. Matyti, kad kilusiame ginče vyrauja civiliniai teisiniai santykiai, todėl pareiškėjo keliamo klausimo vertinimas galėtų būti sprendžiamas civilinėje byloje bendrosios kompetencijos teisme, jei pareiškėjas mano, kad yra pažeidžiamos jo valdymo teisės.

III. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „SODBETA“ pateikė atskirąjį skundą (b. l. 22-24), kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartį ir skundą priimti.

Nurodo, kad skundžiama pažyma, kuri yra ir Valstybinės energetikos inspekcijos sprendimas, yra analogiška Valstybinės komisijos priimti pastatytą statinį aktui. Tiesiamas elektros kabelis pagal Lietuvos teisę yra kilnojamasis turtas, jam tiesti statybos leidimas nereikalingas. Tačiau nutiestas kabelis priimamas būtent skundžiama pažyma, kurios išdavimas sukelia daugybę teisinių pasekmių.

Pažymi, kad ši pažyma yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.136 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytas administracinis aktas, kuris sukuria teises ir pareigas. Trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „AUKSNĖ“ jis sukūrė teisę sudaryti sutartį dėl elektros energijos tiekimo su viešuoju tiekėju ir tokia sutartis buvo sudaryta. Pareiškėjui ji sukelia pareigą taip prižiūrėti savo infrastruktūrą tame sklype, kad netrukdytų eksploatuoti nutiestą UAB „AUKSNĖ“ kabelį.

Teigia, jog statybos reglamentai numato daugybę teisių požeminės infrastruktūros turėtojui, kai tiesiamas naujas kabelis; taip pat numatyta pareiga suderinti kabelio projektą su „tinklus teritorijoje eksploatuojančia įmone“. Su pareiškėju projektas nesuderintas, o atsakovas tokio derinimo nereikalavo ir išdavė aktą apie tai, kad kabelis paklotas teisėtai ir gali būti prijungtas prie bendrųjų tinklų.

Atkreipia dėmesį į tai, kad yra pareiškęs ieškinį dėl valdymo tvarkos pažeidimo (bylos Nr. 2-70-3-07221-2016-3, 2-8643-251/2016) UAB „AUSNEI“, tačiau būtent šia pažyma UAB „AUSNĖ“ civilinėje byloje įrodinėja, kad kabelis nutiestas teisėtai, ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 197 straipsnio 2 dalį ši pažyma turi „didesnę įrodomąją galią“, ir būtent ji yra pagrindinis UAB „AUSNĖ“ įrodymas, kad kabelį ji paklojo teisėtai, ir įstatymas draudžia paneigti tokį įrodymą liudytojų parodymais. Taigi, ši pažyma yra administracinis aktas, su kuriuo įstatymas sieja teisių (UAB „AUSNEI“) ir pareigų (pareiškėjui) atsiradimą, bei tai yra įrodymas, kurio negalima paneigti liudytojų parodymais. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad ši pažyma yra tik tarpinis konstatuojamojo pobūdžio dokumentas, kuris pareiškėjui nesukels teisinių pasekmių, yra nepagrįstas.

Pabrėžė, jog šis administracinis aktas paneigia pareiškėjo, kaip požeminių komunikacijų savininko, teisę derinti kitų asmenų norus kloti naujas požemines komunikacijas. Pažyma sukūrė daiktinę teisę – pripažino teisėtu UAB „AUKSNĖ“ paklotą kabelį ir pripažino šiam juridiniam asmeniui kabelio nuosavybę – o daiktinės teisės turi absoliutų ir imperatyvų pobūdį; jų subjektas – teisių turėtojas – turi absoliučią teisę, t. y. teisę prieštarauti bet kam, kas trukdo teise naudotis; taip pat ir UAB „SODBETAI“. Daiktinė teisė įpareigoja absoliučiai visus asmenis gerbti daikto (šiuo atveju kilnojamo) nuosavybę. Kadangi pažyma teigia, kad kabelis atitinka projektų ir norminių teisės aktų reikalavimus, todėl pareiškėjui atsiranda tokios pat pareigos, kylančios iš Statybos techninių reglamentų, kai jis prižiūrės ar kasinės savo kabelius, kurias pareiškėjas nurodė teismui, gindamas savo teises. Todėl iš pažymos pareiškėjui kyla visos Statybos techniniuose reglamentuose nurodytos pareigos gerbti kabelio savininko teises.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo argumentai apie tai, kad esą įstatymas nenumato tokių pažymų apskundimo galimybės, yra visiškai niekiniai. Pareiškėjo teisės kyla ne iš poįstatyminių teisės aktų, ne iš administracinių raštų, net ne iš teismo leidimo ar neleidimo, tačiau iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio, CPK 5 straipsnio bei ABTĮ 5 straipsnio, garantuojančių teisę kreiptis į teismą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo reikalavimus ir argumentus, t. y. skundo dalyką ir pagrindą, nustatė, kad pareiškėjo prašoma panaikinti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus 2016 m. rugpjūčio 25 d. Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma Nr. 15IP2-155043, išduota trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „AUSNĖ“, yra tik tarpinis konstatuojamojo pobūdžio dokumentas, ji išduodama atlikus energetikos objektų ir įrenginių tinkamumo naudoti pagal paskirtį patikrinimą, joje tik užfiksuojama, kad pažymoje nurodyti energetikos įrenginiai atitinka projekto ir norminių teisės aktų reikalavimus bei gali būti naudojami pagal paskirtį, pažymoje nėra jokių privalomųjų nurodymų, kurie sukeltų pareiškėjui teisines pasekmes. Taip pat teismas pažymėjo, jog teisės aktai (iš esmės Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 1-261 patvirtintas Energetikos valstybinės kontrolės ir vartotojų energetikos įrenginių kontrolės tvarkos aprašas, Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos viršininko 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 1V-95 patvirtintas Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos atstovų dalyvavimo statybos užbaigimo komisijose ir pažymų apie energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimą išdavimo tvarkos aprašas) nenumato galimybės skųsti tokio pobūdžio dokumentą. Be to, teismas pabrėžė, jog faktiškai yra kilęs civilinis ginčas tarp pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „AUSNĖ“ dėl valdymo teisės, todėl pareiškėjo keliamo klausimo vertinimas galėtų būti sprendžiamas civilinėje byloje bendrosios kompetencijos teisme, jei pareiškėjas mano, kad yra pažeidžiamos jo valdymo teisės.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais iš dalies nesutinka.

Pirmiausia, atkreiptinas teismo dėmesys į tai, kad iš administracinių teismų praktikos matyti, jog pagal bendrą principą, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje nevertina, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir neturi teisės atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar teisę kreiptis į teismą asmuo realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-140/2012).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog teisė paduoti skundą ir teisė į skunde iškeltų reikalavimų patenkinimą yra dvi skirtingos sąvokos. Skundo priėmimo ir bylos iškėlimo stadijoje nėra ir negali būti patikrinama, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, turi materialiąją teisę į skundą (prašymą), t. y. negalima atsisakyti priimti skundo (prašymo) dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų – materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu.

Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011), tačiau ne skundo priėmimo stadijoje. Todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismo argumentai dėl to, kad pareiškėjo skundžiama pažyma jam jokių teisinių paskelimų nesukelia, t. y. jis nenurodė, kokias materialines teisines pasekmes jam sukels skundžiamos 2016 m. rugpjūčio 25 d.

Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymos panaikinimas, nepagrįsti, kadangi jie susiję su pareiškėjo materialiosios reikalavimo teisės (ne)turėjimo klausimu. Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo skundo turinio matyti, jog iš tikrųjų teisę paduoti skundą teismui dėl savo galimai pažeistų teisių ir interesų jis turi, kadangi jo skundžiama pažyma konstatuota, jog pažymoje nurodyti trečiojo suinteresuoto asmens UAB „AUSNĖ“ energetikos įrenginiai (pratiestas elektros kabelis ir jo priklausiniai) atitinka projekto ir norminių teisės aktų reikalavimus bei gali būti naudojami pagal paskirtį, nors, pareiškėjo manymu, UAB „AUSNĖ“, „klodamas elektros kabelį“, nesilaikė Statybos techninio reglamento STR 1.07.02:2005 „Žemės darbai“ nuostatų, tokiu būdu pažeidė pareiškėjo, kuriam valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu „priklauso elektros transformatorinė, visi vandentiekio, nuotekų tinklai bei elektros tinklai“, interesus.

Be to, teisėjų kolegija nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus 2016 m. rugpjūčio 25 d. Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma Nr. 15IP2-155043 yra tik tarpinis konstatuojamojo pobūdžio dokumentas, jo apskundimo galimybės nenumato teisės aktai. Pirmiausia, atkreiptinas dėmesys, kad pačioje pažymoje konstatuota UAB „AUSNĖ“ sumontuotų ir išbandytų elektros tinklų bei jų priklausinių ne tik atitiktis projekto, norminių teisės aktų reikalavimams, bet ir galimybė naudoti juos pagal paskirtį, lemia šio administracinio akto galutinumą. Tai reiškia, jog minėtiems energetikos įrenginiams, kaip savarankiškiems tam tikrų techninio pobūdžio darbų pagrindu sukurtiems, įrengtiems ar pagamintiems objektams, eksploatuoti jokie kiti administracinio pobūdžio teisės aktai (leidimai ir pan.) nebebus išduodami (juo labiau, kaip nurodo ir pareiškėjas, UAB „AUSNĖ“ šiuo pagrindu turi teisę sudaryti ir sudarė su viešuoju elektros tiekėju elektros energijos tiekimo sutartį, siekdama šiuos įrenginius eksploatuoti). Be to, Energetikos įstatymo 341 straipsnio 5 dalies, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 1-261 patvirtinto Energetikos valstybinės kontrolės ir vartotojų energetikos įrenginių kontrolės tvarkos aprašo 33 punkto nuostatos numato, jog Valstybinės energetikos inspekcijos pareigūnų sprendimai, tarp kurių ir šio aprašo 8.6 punkte numatyta energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma, gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka. Tokiu būdu, šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus 2016 m. rugpjūčio 25 d. Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma Nr. 15IP2-155043 apskritai yra tarpinio pobūdžio administracinis aktas, kuris nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių bei pagal teisės aktus nėra skųstinas administraciniam teismui, t. y. egzistuoja neigiama procesinė prielaida, kuriai esant ginčo nagrinėjimas administraciniame teisme apskritai yra negalimas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme.

Tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju yra kilęs civilinis ginčas tarp pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „AUSNĖ“ dėl valdymo teisės, kadangi, pareiškėjo nuomone, UAB „AUSNĖ“, „klodamas elektros kabelį“, nesilaikė Statybos techninio reglamento STR 1.07.02:2005 „Žemės darbai“ nuostatų, tokiu būdu pažeidė pareiškėjo, kuriam valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu „priklauso elektros transformatorinė, visi vandentiekio, nuotekų tinklai bei elektros tinklai“, interesus.

Kaip nurodė pats pareiškėjas ir matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenų, pareiškėjas yra pareiškęs ieškinį dėl valdymo tvarkos pažeidimo UAB „AUSNEI“. Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8643-251/2016 ieškovo UAB „SODBETA“ ieškinys įpareigoti atsakovą UAB „AUSNĖ“ išmontuoti požeminę elektros perdavimo liniją, įrengtą į (duomenys neskelbtini), esančias UAB „AISNĖ“ naudojamas patalpas, ir atstatyti žemės sklypą į iki elektros perdavimo linijos įrengimo buvusią padėtį, atmestas.

Pareiškėjas UAB „SODBETA“ ieškinyje Šiaulių apylinkės teismui, be kita ko, buvo nurodęs, kad atsakovas, įrengdamas požeminę elektros kabelių liniją per žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriuo be kitų fizinių ir juridinių asmenų valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu naudojasi ir ieškovas (UAB „SODBETA“), į atsakovo naudojamas negyvenamąsias patalpas, pažeidė statybos techninio reglamento STR 1.07.2:2005 „Žemės darbai“ 4.3. punktą, nes žemės darbų aprašas ir schema nebuvo suderinti su ieškovu, taip pat to paties techninio reglamento 12. punktą, nes požeminis elektros kabelis buvo nutiestas suformuojant mažiausiai 6 sankirtas su ieškovui priklausančiais kabeliais, vandentiekio ir dujų vamzdynais, neišlaikant teisės aktuose nustatyto minimalaus atstumo iki statinių pamatų, ir atsakovas nesikreipė į ieškovą dėl leidimo vykdyti žemės darbus giliau kaip 0,3 m ir lyginti gruntą požeminių elektros kabelių linijų apsaugos zonose.

Dėl atsakovo veiksmų yra suvaržyta ieškovo teisė naudoti žemės sklypą pagal paskirtį, nes tiksliai neapibrėžtoje teritorijoje esant atsakovo kabeliui ateityje kiltų sunkumų remontuojant ieškovui priklausančias komunikacijas, tiesiant naujas požemines komunikacijas, atsiranda atsakovo kabelio pažeidimo rizika, kabelis kelia pavojų darbus atliekantiems asmenims, gali būti sugadintos ieškovo komunikacijų linijos. Atsakovas UAB „AUSNĖ“ būtent Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus 2016 m. rugpjūčio 25 d.

Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma Nr. 15IP2-155043 šioje civilinėje byloje rėmėsi, teigdamas, kad kabelis nutiestas teisėtai. Šioje civilinėje byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, taip pat dalyvavo ir Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, prašydama priimti sprendimą teismo nuožiūra ir nurodydama, kad ieškovo keliami reikalavimai nėra inspekcijos kompetencijos sritis.

Įvertinus tiek Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-8643-251/2016 pateikto ieškovo UAB „SODBETA“ ieškinio turinį, tiek šioje administracinėje byloje pareiškėjo UAB „SODBETA“ pateikto skundo turinį, matyti, jog jų faktinis pagrindas (t. y. skundo argumentai, nurodytos aplinkybės) sutampa, t. y. pareiškėjas nurodo, kad jo teises ir teisėtus interesus pažeidžia tai, kad įrengdama požeminę elektros kabelių liniją per žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriuo be kitų fizinių ir juridinių asmenų valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu naudojasi ir UAB „SODBETA“, UAB „AUSNĖ“ pažeidė statybos techninio reglamento STR 1.07.2:2005 „Žemės darbai“ 4.3. punktą, nes žemės darbų aprašas ir schema nebuvo suderinti su pareiškėju UAB „SODBETA“, taip pat to paties techninio reglamento 12. punktą, nes požeminis elektros kabelis buvo nutiestas suformuojant mažiausiai 6 sankirtas su pareiškėjui priklausančiais kabeliais, vandentiekio ir dujų vamzdynais, neišlaikant teisės aktuose nustatyto minimalaus atstumo iki statinių pamatų, ir UAB „AUSNĖ“ nesikreipė į pareiškėją dėl leidimo vykdyti žemės darbus giliau kaip 0,3 m ir lyginti gruntą požeminių elektros kabelių linijų apsaugos zonose, todėl pareiškėjui atsiranda pareiga taip prižiūrėti savo infrastruktūrą, kad netrukdytų eksploatuoti UAB „AUSNĖ“ nutiestą kabelį, tiksliai neapibrėžtoje teritorijoje esant UAB „AUSNĖ“ kabeliui ateityje kiltų sunkumų remontuojant pareiškėjui priklausančias komunikacijas.

Iš esmės skiriasi tik ieškinio civilinėje byloje bei skundo administracinėje byloje dalykas (t. y. materialinis teisinis reikalavimas). Civilinėje byloje pareiškėjas UAB „SODBETA“ ieškinio pagrindą (nurodytas faktines aplinkybes ir savo argumentus) sieja su savo valdymo teisės gynimu, o administracinėje byloje – su Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus 2016 m. rugpjūčio 25 d. Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymos Nr. 15IP2-155043 teisėtumu ir pagrįstumu.

Vadinasi, pareiškėjo keliamas ginčas, kurį iš esmės ir nagrinėjo Šiaulių apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-8643-251/2016, yra dėl pareiškėjo valdymo teisės gynimo, statybos teisinių santykių, kurie priskirtini būtent bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 str.) (šiuo atveju Šiaulių apylinkės teismui). Pareiškėjo reikalavimas panaikinti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus 2016 m. rugpjūčio 25 d. Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymą Nr. 15IP2-155043, siejamas su analogiškais argumentais, išdėstytais jo ieškinyje Šiaulių apylinkės teismui, vien dėl to, kad minėta pažyma yra administracinis teisės aktas, negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme, jei, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, jis teismingas bendrosios kompetencijos teismui (t. y.

Šiaulių apylinkės teismui) ir jau yra pradėtas nagrinėti šiame teisme. Vadovaujantis tiek ABTĮ 22 straipsnio 2 dalimi, tiek Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalimi, byla nagrinėjama administraciniame arba bendrosios kompetencijos teisme, jei esant mišriam teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdžiui, byloje vyrauja atitinkamai administracinis arba civilinis teisinis santykis. Tokiu būdu, kadangi šiuo atveju ginče vyraujant civiliniam teisiniam santykiui ginčas jau yra nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, todėl ir administracinio teisinio pobūdžio reikalavimas – šiuo atveju susijęs su Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus 2016 m. rugpjūčio 25 d.

Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymos Nr. 15IP2-155043 teisėtumu ir pagrįstumu, nagrinėtinas taip pat šiame bendrosios kompetencijos teisme (šiuo atveju Šiaulių apylinkės teisme), atsižvelgiant, be kita ko, ir į proceso ekonomiškumo, koncentruotumo reikalavimus. Pažymėtina, jog Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-8643-251/2016 dar nėra įsiteisėjęs, ginčas iki galo dar neišnagrinėtas, todėl tokiu būdu pareiškėjo galimybė šioje civilinėje byloje pareikšti jo interesus atitinkantį administracinio teisinio pobūdžio materialinį reikalavimą, nėra apribota.

Įvertinus šiuos argumentus, spręstina, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-8643-251/2016, kurioje, be kita ko, dalyvauja ir Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, pagal pareiškėjo ieškinį atsakovui UAB „AUSNĖ“ iš esmės dėl to paties teisinio ginčo, turėjo atsisakyti priimti pareiškėjo skundą tuo pagrindu, kad teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (ABTĮ 33 str. 2 d. 6 p.), tačiau ne todėl, kad jis nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis keistina iš dalies, pakeičiant nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytą pareiškėjo skundo atsisakymo pagrindą – skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), į ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytą skundo atsisakymo pagrindą – teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „SODBETA“ atskirojo skundo netenkinti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartį pakeisti iš dalies.

Atsisakyti priimti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „SODBETA“ skundą, kadangi teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas