2ecd1421-92f8-4052-beac-781a67238299 · Plungės rajono apylinkės teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. A2.6.-506-363/2011Proceso Nr. 4-33-3-00407-2011-8Procesinio sprendimo kategorija (S) 45.4.3.; 52.3. PLUNGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S2011 m. rugpjūčio 26 d.Plungė Plungės rajono apylinkės teismo teisėja Irena Å eÅ¡kauskienė,sekretoriaujant Daivai Akavickienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam K. G., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi K. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv (duomenys neskelbtini), Plungės r., administracinio teisės pažeidimo bylÄ , n u s t a t ė :

K. G., 2011 m. birželio 4 d., 1643 val., (duomenys neskelbtini), Plungėje, vairavo automobilį Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis (3,38 promilės), nepasirinko saugaus atstumo nuo priekyje važiavusio automobilio, dėl ko atsitrenkė į jo galÄ . Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadinti du automobiliai. Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 132 ir 133 p. reikalavimus.Teismo posėdžio metu atsakomybėn traukiamas K.

G. savo kaltės nepripažino, nurodydamas, kad įvykio dienÄ gėrė su draugu (duomenys neskelbtini) gatvėje. Paskui iÅ¡sikvietė R. V., kuris atvažiavo su R. K.. R. V. matė, kaip R. K. atsisėdo į maÅ¡inÄ už vairo, kuri laikÄ važiavo jiems iÅ¡ paskos, o paskui pasuko į parduotuvę. Automobilį vairavo R. K., pats nebÅ«tų vairavęs, nes buvo iÅ¡gėręs. Nežino kodėl liudytojas ir nukentėjusioji nurodo, kad vairavo jisai. Po autoįvykio nukentėjusiosios automobilis dar pavažiavo į priekį ir nukentėjusioji jo nematė, nes jie iÅ¡kart sustojo, o ji dar pavažiavo į priekį ir tarp jų buvo atstumas.

Nurodo, kad nukentėjusioji galėjo suklysti, kadangi sėdėjo iÅ¡gėręs, gal cigarečių norėjo pasiimti. PraÅ¡o teismo administracinio teisės pažeidimo bylÄ jo atžvilgiu nutraukti.Nukentėjusioji D. S. parodė, kad įvykio dienÄ iÅ¡važiavo iÅ¡ „Cento“ parduotuvės, važiavo Laisvės gatve, parodė posÅ«kį norėdama sukti į Statybininkų gatvę, nes ji gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje. Parodė posÅ«kį, stabtelėjo norėdama praleisti maÅ¡inÄ ir pajuto didelį smÅ«gį.

Sustojo, iÅ¡lipo ir priėjo prie vairuotojo, kuris buvo akivaizdžiai neblaivus. Jis siÅ«lė jai pavažiuoti į Å¡onÄ , gal norėjo tartis, bet ji niekur nevažiavo. Prašė jo telefono, nes ji savo neturėjo. Tada priėjo K. V.. Jis padėjo jai iÅ¡kviesti policijÄ , nes ji buvo iÅ¡sigandusi, jos vaikai sėdėjo automobilio gale. Nurodo, kad už vairo sėdėjo K. G.. Tame automobilyje, kuris į jÄ Ä¯puolė, buvo du žmonės, t.y. K. G. ir jo draugas. Kai policininkai atvažiavo, jie abu jau buvo iÅ¡ maÅ¡inos iÅ¡lipę.

Nurodo, kad automobilį vairavo bÅ«tent K. G., jokio tikslo jo apkalbėti neturi, jį mato pirmÄ kartÄ . Jis siÅ«lė tartis, sakė „gal pavažiuojame į Å¡onÄ â€œ, kadangi matė, kad jis yra neblaivus, todėl ir nebandė su juo tartis.Liudytojas K. V. parodė, kad jis gyvena Å¡alia eismo įvykio vietos. Tame gatvės posÅ«kyje nuolat įvyksta įvykiai. TÄ dienÄ jis darbavosi kieme ir iÅ¡girdęs smÅ«gio garsÄ , išėjęs pamatė vienÄ automobilį su vairuotoju ir keleiviu, o kitÄ automobilį jau pasukusį į Statybininkų gatvę.

Moteris jau buvo iÅ¡lipusi iÅ¡ automobilio, kuriame buvo ir vaikai. Priėjęs prie Audi 100 automobilio vairuotojo, akivaizdžiai įtarė, kad jis gali bÅ«ti iÅ¡gėręs, nes judesiai buvo nekoordinuoti ir kiek matė jis nesėkmingai bandė užvesti automobilį. Tada moteriai pasakė, kad reikia kviesti policijÄ . Su savimi telefono neturėjo, nukentėjusioji moteris irgi neturėjo ir, kad automobilis nepavažiuotų iÅ¡ įvykio vietos, jis užėjo už automobilio priekio ir pasakė, kad nebandytų pavažiuoti.

Kol laukė atvažiuojančios policijos, tuo metu K. G. ir R. K. susikeitė vietomis. Keleivis iÅ¡lipo ant Å¡aligatvio, vairuotojas susirinkęs dokumentus padavė keleiviui ir pasakė, kad keleivis vairavo, o jis pats atsisėdo į keleivio vietÄ . Nurodo, kad betarpiÅ¡kai visÄ laikÄ matė įvykį, matė, kad K. G. sėdėjo už automobilio vairo. Kai išėjo iÅ¡ kiemo, automobilį matė iÅ¡ galo nedideliu atstumu, gal 15-20 metrų. Nuo jo išėjimo iÅ¡ kiemo vartų buvo kokie 25 metrai, truko 10 sekundžių iÅ¡eiti iÅ¡ kiemo.

Liudytojas R. K. parodė, kad įvykio dienÄ pas jį atvažiavo R. V. ir paprašė, kad parvarytų K. G. maÅ¡inÄ . Nuvažiavus sėdo už K. G. maÅ¡inos vairo, o R. V. kurį laikÄ važiavo iÅ¡ paskos. Važiuojant ta gatve, laikėsi mažo atstumo ir nukentėjusiai stabtelėjus, nespėjo sustabdyti, ir atsitrenkė į priekyje važiavusiÄ maÅ¡inÄ . MaÅ¡inÄ vairavo jis, kai įpuolė, staigiai iÅ¡Å¡oko iÅ¡ maÅ¡inos, nuėjo prie nukentėjusiosios moters pažiÅ«rėti kaip viskas yra.

K. G. pasiÅ«lė telefonÄ , kad iÅ¡sikviesti policijÄ . Moteris nematė kas vairavo, nes jie greit iÅ¡ maÅ¡inos iÅ¡lipo. Liudytojas K. V. visko nematė, jis matė tik tai, kas vyko po Å¡io įvykio. Nurodo, kad K. G. buvo atsisėdęs prie vairo kad jam paduoti dokumentus, kai buvo iÅ¡lipę. Nukentėjusioji moteris taip pat nematė kas vairavo, gal apsiriko, kai matė K. G. jį bÅ«nant trumpam prie vairo, nes jis buvo truputį prie vairo priėjęs. Apsikeisti negalėjo, nes yra žmogus, kuris jį atvežė ir matė, kaip jis už vairo iÅ¡važiavo iÅ¡ kiemo.

Nurodo, kad norėjo po autoįvykio maÅ¡inÄ patraukti į Å¡onÄ , tačiau liudytojas K. V. neleido jos užvesti. Liudytojas G. T. parodė, kad gavo iÅ¡kvietimÄ , jog (duomenys neskelbtini) gatvėje yra eismo įvykis. Nuvažiavus į minėtÄ vietÄ , ten stovėjo du automobiliai: VW Passat ir Audi 100. AiÅ¡kinantis įvykio aplinkybes VW Passat vairuotoja paaiÅ¡kino, kad suko į Statybininkų gatvę ir iÅ¡ paskos jai į galÄ atsitrenkė automobilis Audi 100. Dar vairuotoja paaiÅ¡kino, kad Audi 100 vairuotojas bandė tartis, kad nebÅ«tų forminamas įvykis ir nebÅ«tų kviečiama policija.

Matė, kad automobilio Audi 100 vairuotojas akivaizdžiai yra iÅ¡gėręs. Buvo paimti iÅ¡ vairuotojų paaiÅ¡kinimai, liudytojų paaiÅ¡kinimai. Automobilis, bei asmuo, kuris vairavo automobilį, buvo pristatyti į policijos komisariatÄ . Automobilis buvo nutemptas į „Palska“ saugojimo aikÅ¡telę. Nurodo, kad R. K. jiems pasakė jog, automobilio nevairavo, o sėdėjo keleivio pusėje, todėl nuo paaiÅ¡kinimo atsisakė. Tai buvo paminėta ir tarnybiniame praneÅ¡ime. R. K. siÅ«lė važiuoti į policijos komisariatÄ , bet jis atsisakė motyvuodamas, kad neturi ko pasakyti.

R. K. paaiÅ¡kinimo nepaėmė, nes jis tai daryti atsisakė, be to nemanė esant reikalinga apklausti R. K., nes yra liudytojai, kurie nurodė kas vairavo ir visi faktai sutampa. VW Passat vairuotoja nurodė, kad K. G. vairavo, todėl abejonių nekilo. Liudytojas R. V. parodė, kad jam paskambino K. G. ir prašė nuvažiuoti iki R. K.. R. K. nuvežė į TelÅ¡ių gatvę pas R. R.. Kieme kartu parÅ«kė, jis įsėdo į savo maÅ¡inÄ , K. G. į savo, R. K. sėdo už vairo, o K. G. sėdėjo Å¡alia ir jie iÅ¡važiavo.

Matė, kad jie pasuko link turgaus. Jis važiavo iki 19 parduotuvės prie turgaus, jie pasuko link turgaus, jis nuvažiavo tiesiai į miestÄ , iÅ¡ jų paskos pavažiavo tik kokia 20 metrų. Nurodo, kad K. G. jo prašė R. K. atvežti todėl, jog sakė, kad yra iÅ¡gėręs. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų.

Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ . Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ yra bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.Pagal ATPK straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigÅ«nai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalimi nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Todėl teismas negali teikti pirmenybės atitinkamiems įrodymams. Be to, konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.Ištyrus byloje esančius įrodymus, nustatyta, kad K. G. kaltė dėl inkriminuoto pažeidimo padarymo įrodyta neabejotinai. Tai, kad K. G. būdamas neblaivus vairavo automobilį ir įvykdė eismo įvykį, patvirtina byloje esantis administracinio teisės pažeidimo protokolas, eismo įvykio vietos fotonuotraukos, eismo įvykio schema, asmens blaivumo testas, G.

T. tarnybinis praneÅ¡imas, nukentėjusiosios D. S., liudytojo K. V., policijos pareigÅ«no G. T. parodymai. Kaip matyti iÅ¡ įvykio dienÄ duotų paaiÅ¡kinimų policijoje bei liudijimo teismo posėdyje, nukentėjusioji D. S. ir liudytojas K. V. vieningai, nuosekliai patvirtino tapačias aplinkybes, jog susidÅ«rus automobiliams aiÅ¡kiai matė kad administracinėn atsakomybėn traukiamas K. G. sėdėjo už vairo, vėliau apsikeitė vietomis su keleiviu. Policijos pareigÅ«nas G. T. tiek tarnybiniame praneÅ¡ime, tiek teismo posėdžio metu patvirtino, jog atvykus į eismo įvykio vietÄ , čia buvę paminėtieji liudytojai tuojau pat nurodė, jog įvykį sukėlusį automobilį vairavo K.

G.. Su juo kartu automobilyje važiavęs R. K. atsisakė raÅ¡yti paaiÅ¡kinimÄ , nurodydamas, jog automobilio jis nevairavo, o sėdėjo keleivio pusėje, todėl nuo paaiÅ¡kinimo atsisakė. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiosios D. S., liudytojo K. V., policijos pareigÅ«no G. T. parodymais, kadangi jie yra nuoseklÅ«s, neprieÅ¡taraujantys tarpusavyje. Taipogi pastebėtina ir tai, jog byloje nėra jokių duomenų, kad liudytojas K. V. bÅ«tų pažįstamas su K. G. ir suinteresuotas duoti jam nepalankius parodymus ar kaip nors susijęs interesais su bylos baigtimi.

Teismo manymu, liudytojo R. K. parodymai, duoti policijos pareigÅ«nui eismo įvykio vietoje ir bylos nagrinėjimo metu, prieÅ¡tarauja patys sau ir byloje esantiems objektyviems duomenims, todėl atmestini. R. K. yra K. G. draugas, todėl gali bÅ«ti suinteresuotas padėti K. G. iÅ¡vengti atsakomybės. Nors K. G. ir neigia padaręs šį teisės pažeidimÄ , tačiau teismas tai vertina kaip asmens siekimÄ iÅ¡vengti gręsiančios administracinės atsakomybės bei pasirinktÄ gynybinę versijÄ . Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad K.

G. padaryta veika atitinka LR ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį.K. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rÅ«Å¡ies teisės pažeidimÄ , už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda (LR ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Skiriant nuobaudÄ pažeidėjui teismas vadovaujasi bendromis nuobaudų skyrimo taisyklėmis, numatytomis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: K. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam administracinę nuobaudÄ 4600 Lt (keturių tÅ«kstančių Å¡eÅ¡ių Å¡imtų litų) baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams.SulaikytÄ transporto priemonę Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei jos registracijos liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), gražinti savininkui ar teisėtam jo valdytojui, paskelbus nutarimÄ BaudÄ patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudÄ Ä¯teikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimÄ -ne vėliau kaip per 40 dienų nuo praneÅ¡imo apie skundo nepatenkinimÄ dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sÄ skaitÄ Nr. LT (duomenys neskelbtini), banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 57868.

Ä®rodymÄ apie sumokėtÄ baudÄ privalu pateikti Plungės rajono apylinkės teismui į 3 kabinetÄ (Vytauto 2, Plungė), prieÅ¡ingu atveju, pasibaigus baudos mokėjimo 40 dienų laikotarpiui, bauda bus iÅ¡ieÅ¡koma priverstinai.Atsižvelgdamas į patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, asmens raÅ¡ytiniu praÅ¡ymu teismas ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimÄ iÅ¡dėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį.Nutarimas per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                            (parašas)                                             Irena Šeškauskienė