2ecb9be9-5dfb-4c35-bb57-a0f9bbb3fc0e · Vilniaus regiono apylinkės teismas

?Baudž Baudžiamoji byla Nr. 1-15-405/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20833-2019-1 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.5.1; (S) 1.1.7.2.3; 1.1.7.2.5; 1.1.8.7.1; 1.1.8.7.9; 1.1.8.10.1; 1.1.8.11; 1.1.10.1; 1.2.4.4.2.8; 2.1.15.3.3.1; 2.1.16.1.9; 2.3.2.2.8; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.4.1; 2.3.6.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 25 d. Švenčionys Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėja Nijolė Lisauskienė, sekretoriaujant Vilmai Vilkoicienei, dalyvaujant prokurorams Borisui Poltoržickiui (Borisas Poltoržicki), Irinai Kurilo, nukentėjusiajam V.

K. (V. K.), kaltinamiesiems O. K. (O. K.), V. K. (V. K.), V. S. (V. S.), gynėjams – adv. Rimutei Giruckienei, adv. Romanui Bareikai, vertėjoms Lenai Zavirinai, Valentinai Nevcetnajai, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje O. K. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs vidurinį iÅ¡silavinimÄ , nevedęs, nedirbantis, nuteistas keturis kartus, paskutinį kartÄ Å venčionių rajono apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu vieniems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams, pritaikius BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas vieniems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams; 2006 n. spalio 31 d. iÅ¡brauktas iÅ¡ įskaitos Å venčionių r. pataisos inspekcijoje – teistumas iÅ¡nykęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) , kaltinamas pagal LR BK 180 str. 1 d., 138 str. 2 d. 9 p.;

V. K. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) ., Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs pagrindinį iÅ¡silavinimÄ , nevedęs, nedirbantis, nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu pagal LR BK 1992 str. 1 d. 138 MGL (5197,08 Eur) dydžio bauda (bauda nesumokėta) – teistumas neiÅ¡nykęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) , kaltinamas pagal LR BK 180 str. 1 d., 138 str. 2 d. 9 p.; V. S. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) ., Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs pagrindinį iÅ¡silavinimÄ , nevedęs, nedirbantis, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) , kaltinamas pagal LR BK 180 str. 1 d., 138 str. 2 d. 9 p. Teismas n u s t a t ė :

Kaltinamieji O. K., V. K., V. S. pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ : 2019 m. gegužės 19 d. apie 9 val., veikdami bendrai, vieÅ¡ojoje vietoje – Å venčionių r. sav. Pabradės m. Vilniaus gatvėje, ties pastatu Nr. 60, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai – kaltinamasis V. S., pribėgęs prie nukentėjusiojo V. K. iÅ¡ nugaros pusės ir jį atsukęs į save, sudavė nukentėjusiajam ranka smÅ«gį į kairės pusės žandikaulį ir užlaužė rankas už nugaros, pribėgus kaltinamajam V.

K., kaltinamieji V. S. ir V. K., laikydami nukentėjusįjį už rankų, sudavė nukentėjusiajam ne mažiau deÅ¡imties smÅ«gių rankomis ir kojomis į įvairias kÅ«no vietas, pribėgęs kaltinamasis O. K. sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip vienÄ smÅ«gį galva į nosį ir ne mažiau kaip vienÄ kartÄ spyrė į alkÅ«nkaulį, padarydamas nukentėjusiajam nosies kaulų lūžį bei kairiojo alkÅ«nkaulio virÅ¡utinio trečdalio kÅ«no lūžį, ir nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį, tuo O.

K., V. K. ir V. S. sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarkÄ . Å iais veiksmais kaltinamieji padarė nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 284 str. Taip pat kaltinamasis O. K. nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatÄ dėl chuliganiÅ¡kų paskatų: 2019 m. gegužės 19 d. apie 9 val., darydamas aukščiau nurodytÄ nusikalstamÄ veikÄ , tyčia suduodamas V. K. mažiausiai du smÅ«gius į nosį ir alkÅ«nkaulį, padarė jam nosies kaulų ir kairiojo alkÅ«nkaulio virÅ¡utinio trečdalio kÅ«no lūžius ir tuo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatÄ dėl chuliganiÅ¡kų paskatų.

Å iais veiksmais kaltinamasis O. K. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 138 str. 2 d. 8 p. Dėl kaltės. Kaltinamasis V. S. kaltę pripažino iÅ¡ dalies. PaaiÅ¡kino, kad jis kartu su V. K. buvo V. K. kieme. Pas V. K. kaimynus buvo atėjęs O. K.. V. K. jam papasakojo apie tai, kad prie V. K. sesers prieÅ¡ kelias dienas kibo neblaivus vyriÅ¡kis. Po 5-10 min. gatve ėjo vyriÅ¡kis, V. K. pasakė, kad tai tas pats vyriÅ¡kis, kuris parduotuvėje kibo prie jo sesers. Tai buvo nukentėjusysis V. K., kuris, pamatęs juos, ėmė stabdyti pravažiuojančius automobilius, vienÄ automobilį sustabdė ir norėjo įsėsti į jį, tačiau prie automobilio pribėgo V.

K. ir iÅ¡traukė V. K. iÅ¡ automobilio. Jie ėmė bartis. Tuo metu V. K. su V. K. buvo apie 200 m atstumu nuo jo (kaltinamojo V. S.). Jis norėjo apginti V. K. seserį, todėl, priėjęs prie nukentėjusiojo, kuris barėsi su V. K., sudavė jam vienÄ kartÄ ranka į kairės pusės kaklo sritį. Sudavęs vienÄ smÅ«gį, nuėjo atgal į V. K. namus. Nukentėjusiojo už rankų nelaikė, kitų smÅ«gių jam nesudavė. Nuo jo smÅ«gio negalėjo sulūžti nukentėjusiojo nosis ar alkÅ«nkaulis.

Jokių daiktų iÅ¡ nukentėjusiojo jis neėmė, daiktų nematė. Jis negirdėjo, kÄ besibardami vienas kitam sakė V. K. ir V. K., manė, kad jie barasi dėl V. K. sesers. Jis nebuvo susitaręs su V. K. ar O. K. paauklėti nukentėjusįjį, kad Å¡is nekibtų prie V. K. sesers. O. K. prie V. K. ir V. K. priėjo praėjus maždaug 10-15 min. nuo įvykio pradžios. Kaltinamasis V. K. kaltę pripažino iÅ¡ dalies, paaiÅ¡kino, kad iki įvykio prieÅ¡ penkias dienas ar prieÅ¡ mėnesį, tikslaus laiko neprisimena , sesuo jam papasakojo, kad į parduotuvę, kurioje ji dirba, atėjęs V.

K. norėjo be eilės susimokėti už butelį degtinės, seseriai pareiÅ¡kus jam dėl to pastabÄ , V. K. jÄ apÅ¡aukė, pasakė, kad gali jai suduoti į veidÄ . Sesuo nežinojo V. K. nei vardo, nei pavardės, tačiau jį jam (kaltinamajam) parodė. Tuo metu jis nukentėjusįjį pažinojo, nes jo (kaltinamojo) dėdė O. K. mokėsi kartu su nukentėjusiuoju. TÄ dienÄ V. K. ėjo pro juos (kaltinamuosius), juos pamatęs sustabdė automobilį ir bandė pasprukti. Tuo metu nukentėjusysis buvo apie 200 m atstumu nuo jų.

Jis (kaltinamasis) priėjo prie automobilio ir iÅ¡traukė V. K. iÅ¡ automobilio. Prie jų priėjęs V. S. sudavė V. K. vienÄ kartÄ , po to atbėgo O. K., kuris taip pat sudavė nukentėjusiajam. Nukentėjusysis meluoja, kad kaltinamieji jam sulaužė rankÄ . Jis V. K. nemušė, pinigų ir daiktų nevogė. Kaltinamasis O. K. kaltę pripažino iÅ¡ dalies. PaaiÅ¡kino, kad tÄ dienÄ svečiavosi pas pažįstamus, jų kaimynystėje buvo V. K. ir V. S.. Sėdėdamas namo verandoje, iÅ¡girdo balsus už krÅ«mų, priėjo arčiau ir pamatė stovinčius V.

K. ir V. S., tarp jų – V. K.. Jie stovėjo ir kalbėjosi, jis nematė, kad V. K. ir V. S. bÅ«tų mušę nukentėjusįjį ar jį laikę. Nukentėjusysis keikėsi, jis (kaltinamasis) suprato, kad keikiasi jo atžvilgiu, todėl supyko ir galva sudavė nukentėjusiajam smÅ«gį į galvÄ . Jokių kitų priežasčių suduoti smÅ«gį nebuvo. Dėl Å¡io smÅ«gio galėjo bÅ«ti sulaužyta nukentėjusiojo nosis. Prisimena, kad norėjo įspirti V. K. į kojÄ ir spyrė, tačiau į kuriÄ â€“ neprisimena, galėjo bÅ«ti, kad įspyrė.

Galėjo bÅ«ti, kad dėl smÅ«gio lūžo nukentėjusiojo alkÅ«nės kaulas. Po smÅ«gio V. K. pabėgo, o jie liko trise įvykio vietoje, po to visi kartu iÅ¡ įvykio vietos išėjo. Kiekvienas sugrįžo ten, kur iki tol buvo – jis nuėjo pas pažįstamÄ , V. K. ir V. S. sugrįžo pas V. K.. Suduodamas smÅ«gius jis nežinojo apie nukentėjusiojo konfliktÄ su V. K. seserimi. V. K. pažįsta, nes mokėsi su juo vienoje mokykloje. Kaltinamieji savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies, tačiau jų kaltė padarius nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 284 str., ir O.

K. kaltė ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 2 d. 8 p., padarymo įrodyta nukentėjusiojo V. K. parodymais, kitais byloje gautais įrodymais. Nukentėjusysis V. K. paaiÅ¡kino, kad gyvena ir dirba užsienyje. Ä®vykio metu atostogavo ir buvo atvykęs į Pabradės m. Norėjo nusipirkti skalbimo maÅ¡inÄ , iÅ¡ bankomato prieÅ¡ dienÄ ar dvi iki įvykio buvo iÅ¡siėmęs pinigų. 2019 m. gegužės 19 d., ketindamas nusipirkti skalbimo maÅ¡inÄ , ėjo Pabradės m. Vilniaus g. į parduotuvę.

Ėjo pro parduotuvę „IÅ¡tisa para“. Eidamas Vilniaus gatve matė vieno namo kieme ant laiptų sėdinčius kaltinamuosius, kurie vartojo alkoholį. Su jais nebendravo, jokio konflikto nebuvo. Nuėjus apie 50 m nuo namo, kuriame gyvena kažkuris K., jį pasivijo kaltinamieji ir sumušė. Pirmiausia prie jo iÅ¡ nugaros pribėgo V. S., atsuko jį ir, nieko nesakęs, sudavė jam į kairės pusės žandikaulį, po to užsuko rankas už nugaros. Tuo metu iÅ¡ priekio pribėgo V. K. ir sudavė jam per veidÄ , mušė rankomis ir kojomis, o V.

S. tuo metu jį laikė užsukęs rankas. Vėliau ir jis (V. S.), viena ranka jį laikydamas, kita mušė, o V. K. tuo metu laikė kitÄ jo rankÄ ir taip pat jį mušė. Tuo metu atbėgęs O. K. galva sudavė jam į nosį ir jÄ sulaužė, taip pat sudavė kelis smÅ«gius rankomis. O. K. stovėjo prieÅ¡ jį. Jam (nukentėjusiajam) pavyko iÅ¡traukti rankas. Jis bandė ranka užsidengti nuo kažkurio kaltinamojo smÅ«gio koja, kaltinamasis spirdamas pataikė į alkÅ«nę ir jÄ sulaužė.

Jam suklupus ant kelių, mušė ir spardė toliau, kol jam pavyko iÅ¡silaisvinti ir pabėgti. Bėgo į miesto centro pusę iki gėlių parduotuvės. Ten nusiprausė ir iÅ¡kvietė policijÄ . Tuomet pasigedo kiÅ¡enėje buvusių daiktų ir pinigų. Dingo piniginė su pinigais, leidimai gyventi ir dirbti Olandijoje. Maždaug po 7 min. sugrįžo tuo pačiu keliu, kuriuo bėgo nuo kaltinamųjų, tačiau savo daiktų nerado. Jam pabėgus, kaltinamieji dar kurį laikÄ pabuvo įvykio vietoje, o po nuėjo į namus.

TÄ vietÄ matė iÅ¡ toliau, be kaltinamųjų kitų asmenų nebuvo. MuÅ¡amas nepastebėjo, kuris iÅ¡ kaltinamųjų – V. S. ar V. K. – iÅ¡traukė iÅ¡ kelnių kiÅ¡enės piniginę. Kaltinamasis O. K. to nepadarė, nes stovėjo prieÅ¡ jį ir jis matė, kad O. K. jo piniginės neėmė. Negali tiksliai pasakyti, kiek smÅ«gių kaltinamieji jam sudavė, smÅ«gių buvo daug, daugiau nei trys. Jam buvo sulaužyta nosis, ranka ir padaryti sumuÅ¡imai. TÄ dienÄ jis buvo blaivus, gėrė alaus iÅ¡varakėse.

Kaltinamuosius pažįsta nuo vaikystės, tačiau su jais nebendrauja, tik pažįsta. Įvykio metu jis necenzūrinių žodžių nevartojo, neprisimena, ar kaltinamieji keikėsi, tik V. S. ar V. K. jam grasino, kad Pabradės m. jis negyvens. Jam padaryta 585 Eur dydžio turtinė žala. Įvykio metu dingo jo 5 Eur vertės piniginė, joje buvę 500 Eur, leidimas gyventi Nyderlanduose, kainuojantis 30 Eur, leidimas gyventi Norvegijoje, kainuojantis 20 Eur, laisvų rankų įranga, kainuojanti 30 Eur. Dirba Olandijoje, todėl reikėjo visus dokumentus padaryti iš naujo, be to, dėl sužalojimų negalėjo dirbti tris mėnesius.

V. K. sesers nepažįsta, jokių konfliktų parduotuvėje nebuvo. Automobilių įvykio dienÄ nestabdė, niekur važiuoti neketino. Netikėti nukentėjusiojo V. K. parodymais nėra pagrindo, kadangi nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje iÅ¡ esmės vienodai aiÅ¡kino nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Jis iÅ¡ karto po įvykio iÅ¡kvietė policijÄ , pareiÅ¡kime (t. I, b. l. 5), be kita ko, nurodė, kad jį sumušė trys iÅ¡ matymo pažįstami vyriÅ¡kiai.

Ä®vykio dienÄ apklausiamas kaip liudytojas (t. 1, b. l.

29) V. K. taip pat nurodė, kad jį sumušė O. K., V. K. ir vyriškis, kurio vardo ir pavardės nežino. Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. gegužės 29 d. papildomai apklausiamas kaip liudytojas (t. 1, b. l.

32) nukentėjusysis nurodė tokias pačias aplinkybes, jas patikslindamas ir sukonkretindamas suduotų smÅ«gių skaičių – nurodė, kad iÅ¡ pradžių jam buvo suduotas vienas smÅ«gis į veidÄ , po to du vyriÅ¡kiai, tame tarpe O. K. sÅ«nus ar sÅ«nėnas, sudavė ne mažiau deÅ¡imties smÅ«gių rankomis ir kojomis į įvairias kÅ«no vietas, pribėgęs trečias vyriÅ¡kis, t. y. O. K., galva sudavė jam į nosį, jam iÅ¡trÅ«kus iÅ¡ jį laikančių vyriÅ¡kių, kažkuris kaltinamasis įspyrė jam į kairės rankos alkÅ«nkaulį.

Be to, nukentėjusysis savo parodymus patvirtino ir 2019 m. rugpjūčio 29 d. vykusios akistatos su kaltinamuoju O. K. metu. Nukentėjusiojo paaiškinimai pagrindžiami byloje gautais objektyviais duomenimis. Iš 2019 m. birželio 17 d. apžiūros protokole (t. 1, b. l. 58-59) esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados nustatyta, kad, pagal medicininius dokumentus, V. K. nustatytas nosies kaulų ir kairiojo alkūnkaulio viršutinio trečdalio kūno lūžiai, kurie padaryti kietu buku daiktu (daiktais), prieš kreipiantis medicinos pagalbos.

Konstatuota, kad sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Specialisto iÅ¡vadoje nurodoma, kad neatmetama galimybė, kad kairiojo alkÅ«nkaulio kÅ«no lūžis galėjo bÅ«ti padarytas griÅ«nant, t. y. atsitrenkiant į kietÄ , bukÄ pavirÅ¡ių, tačiau byloje nustatyta, kad minėtas sužalojimas padarytas kaltinamajam O. K. spiriant nukentėjusiajam į kojÄ ir, pastarajam nuo smÅ«gio užsidengus ranka, įspyrus į alkÅ«nę. Pažymėtina, kad kaltinamasis O. K. teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu neneigė, kad spyrė nukentėjusiajam į kojÄ ir galėjo pataikyti į alkÅ«nę, be to, nei vienas kaltinamasis nenurodė, kad nukentėjusysis buvo pargriuvęs iki jam suduodant smÅ«gius ar nuo smÅ«gių, ar po įvykio pabėgdamas nuo jų.

Iš byloje esančios epikrizės (t. 1, b. l.

45) matyti, kad po įvykio 10.28 val. nukentėjusysis jau buvo pristatytas į Å venčionių rajono ligoninę, todėl nėra pagrindo manyti, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti iki į įvykio vietÄ atvykstant policijos pareigÅ«nams ar medikams, juo labiau, kad kaltinamieji nenurodė, kad nukentėjusysis bÅ«tų buvęs neblaivus ir griuvinėjęs. Vertinant nukentėjusiojo parodymus atsižvelgiama ir į tai, kad byloje nenustatyta, kad nukentėjusiojo ir kaltinamųjų santykiai iki įvykio bÅ«tų buvę konfliktiÅ¡ki, taip pat nenustatyta jokių aplinkybių, kurių pagrindu bÅ«tų galima vertinti, kad nukentėjusysis turėtų pagrindo apkalbėti kaltinamuosius.

Nustatant įvykio aplinkybes vadovautis vien kaltinamųjų paaiÅ¡kinimais nėra pagrindo, kadangi kaltinamieji nevienodai nurodė esmines įvykio aplinkybes – kaltinamasis V. S. teigia, kad tuo metu, kai jis sudavė smÅ«gį nukentėjusiajam, Å¡alia nukentėjusiojo stovėjo tik V. K., kaltinamojo O. K. nebuvo, be to, teigia, kad, sudavęs nukentėjusiajam vienÄ smÅ«gį, jis iÅ¡ įvykio vietos išėjo, tuo tarpu kaltinamasis O. K. nurodo, kad tuo metu, kai jis priėjo prie nukentėjusiojo, nukentėjusysis stovėjo tarp kaltinamųjų V.

K. ir V. S., po jo (O. K.) nukentėjusiajam suduotų smÅ«gių nukentėjusysis iÅ¡ įvykio vietos pabėgo, o įvykio vietoje liko visi trys kaltinamieji, kurie, dar Å¡iek tiek pabuvę įvykio vietoje, kartu sugrįžo ten, iÅ¡ kur išėjo – jis nuėjo pas pažįstamus, V. K. ir V. S. sugrįžo į V. K. kiemÄ . Be to, atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis O. K. ikiteisminio tyrimo pradžioje nepripažino spyręs nukentėjusiajam, šį smÅ«gį pripažino tik akistatos su nukentėjusiuoju, vykusios 2019 m. rugpjūčio 29 d., metu.

Dėl veikų kvalifikavimo. Byloje kaltinamieji O. K., V. K. ir V. S. kaltinami padarę nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 180 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 9 p. Jie kaltinami pagrobę svetimÄ turtÄ panaudodami fizinį smurtÄ : 2019 m. gegužės 19 d. apie 9 val. prie namo, esančio Å venčionių r. sav. Pabradės m. Vilniaus g. 60, bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami kartu, sudavę mažiausiai du smÅ«gius kojomis ir rankomis V. K. į nosį ir alkÅ«nkaulį, padarydami V. K. nosies kaulų ir kairiojo alkÅ«nkaulio virÅ¡utinio trečdalio kÅ«no lūžius, iÅ¡ V.

K. kelnių kiÅ¡enės pagrobę pastarajam priklausantį 585 Eur vertės turtÄ â€“ 50 Eur vertės piniginę, kurioje buvo pinigai – 500 Eur kupiÅ«romis po 50 Eur, dokumentus – 30 Eur vertės leidimÄ gyventi Olandijoje, 20 Eur vertės leidimÄ gyventi Norvegijoje ir 30 Eur vertės laisvų rankų įrangos ausinukÄ , ir tuo padarę nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 180 str. 1 d. Taip pat kaltinami nesunkiai sužaloję žmogų dėl savanaudiÅ¡kų paskatų: nurodytu laiku ir aplinkybėmis, veikdami kartu, bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, dėl savanaudiÅ¡kų paskatų – turėdami tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , sudavę V.

K. mažiausiai du smÅ«gius kojomis ir rankomis į nosį ir alkÅ«nkaulį, tuo padarydami jam nosies kaulų ir kairiojo alkÅ«nkaulio virÅ¡utinio trečdalio kÅ«no lūžius, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, ir iÅ¡ kelnių kiÅ¡enės pagrobę V. K. priklausantį turtÄ , tuo padarę nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 str. 2 d. 9 p. Pagal BK 180 str. 1 d. atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtÄ ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui prieÅ¡intis pagrobė svetimÄ turtÄ .

Objektyviajai plėšimo pusei bÅ«dinga tai, kad turtas užvaldomas panaudojant smurtÄ arba grasinant tuoj pat jį panaudoti. Pagal teismų praktikÄ , kaltininko veiksmai turi bÅ«ti kvalifikuojami kaip plėšimas tais atvejais, kai jis turtui pagrobti panaudoja fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį, plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimÄ turtÄ . Byloje nenustatyta, kad kaltinamieji pagrobė nukentėjusiajam priklausantį 585 Eur vertės turtÄ â€“ 50 Eur vertės piniginę su 500 Eur kupiÅ«romis po 50 Eur, dokumentus – 30 Eur vertės leidimÄ gyventi Olandijoje, 20 Eur vertės leidimÄ gyventi Norvegijoje ir 30 Eur vertės laisvų rankų įrangos ausinukÄ .

Remiantis nukentėjusiojo parodymais galima manyti, kad nukentėjusysis turėjo piniginę su jo nurodoma pinigų suma bei dokumentais ir laisvų rankų įrangÄ , tačiau objektyviais duomenimis Å¡i aplinkybė nepatvirtinama. Taip pat byloje nėra patikimų įrodymų, kuriais bÅ«tų patvirtinama, kad nukentėjusysis daiktų ir dokumentų neteko dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų. Nukentėjusysis nepatvirtino, kad jam priklausantį turtÄ pagrobė kaltinamieji – iÅ¡ nukentėjusiojo parodymų nustatyta, kad jis nematė, kuriuo metu iÅ¡ jo buvo pagrobti daiktai, ir nematė, kuris iÅ¡ kaltinamųjų Å¡iuos daiktus pagrobė, kaltinamasis O.

K. paimti daiktų negalėjo, nes įvykio metu stovėjo prieÅ¡ais nukentėjusįjį. Nukentėjusysis nenurodė, kad kaltinamieji bÅ«tų jį apieÅ¡koję ar reikalavę atiduoti pinigus ar daiktus. Nukentėjusiojo nurodomi daiktai, pinigai ir dokumentai ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surasti nei sulaikant kaltinamuosius, nei atliekant kratas jų gyvenamosiose vietose (t. 1, b. l. 107, 156, t 2, b. l. 16). Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, kuri padaroma tik tiesiogine tyčia, tuo tarpu byloje negauta jokių įrodymų apie tai, kad kaltinamųjų tyčia buvo nukreipta pagrobti nukentėjusiajam priklausantį turtÄ ir fizinį smurtÄ kaltinamieji panaudojo siekdami tokio tikslo – kaltinamieji neigia turėję tokį tikslÄ , kitų įrodymų nėra.

BK 2 str. 4 d. įtvirtinta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytÄ nusikalstamos veikos sudėtį. Teismų praktikoje pažymima, kad nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiÅ¡kumai, kurių nėra galimybės paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamų asmenų naudai. LR BK 284 str. nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vieÅ¡ojoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

Nukentėjusiojo parodymais, specialisto iÅ¡vadoje, įvykio vietos apžiÅ«ros protokole esančiais duomenimis patvirtinama, kad kaltinamieji, veikdami bendrai, įžūliu elgesiu pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir žmonių rimtį. Įžūlus elgesys reiÅ¡kia agresyvų, moralės požiÅ«riu nepriimtinÄ , aplinkinius Å¡okiruojantį veikimÄ ar neveikimÄ , kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar vieÅ¡oji tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-369/2012, 2K-429/2012). BK 284 str. 1 d numatyto nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai yra veika, jos padariniai, priežastinis ryÅ¡ys, veikos padarymo vieta ir bÅ«das.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo ar ne. Kaltinamieji smurtavo prieš nukentėjusįjį viešojoje vietoje – gatvėje. Byloje nustatyta, kad kaltinamieji, įžūliai elgdamiesi, t. y. be aiškios priežasties, viešojoje vietoje – Švenčionių r. sav. Pabradės m. Vilniaus g., ties Pabradės Žeimenos gimnazija (kitoje kelio pusėje) (2019 m. gegužės 19 d.

įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, 1 t., b. l. 11-19), panaudojo prieÅ¡ nukentėjusįjį fizinį smurtÄ â€“ kaltinamasis V. S., pirmas pribėgęs prie nukentėjusiojo iÅ¡ nugaros ir jį atsukęs į save, sudavė nukentėjusiajam ranka smÅ«gį į kairės pusės žandikaulį ir užlaužė rankas už nugaros, pribėgus kaltinamajam V. K., abu kaltinamieji – V. S. ir V. K., laikydami nukentėjusįjį, sudavė jam ne mažiau deÅ¡imties smÅ«gių rankomis ir kojomis į įvairias kÅ«no vietas, pribėgęs kaltinamasis O.

K. sudavė nukentėjusiajam V. K. ne mažiau kaip vienÄ smÅ«gį galva į nosį ir ne mažiau kaip vienÄ kartÄ spyrė į alkÅ«nkaulį, padarydamas nosies kaulų lūžį bei kairiojo alkÅ«nkaulio virÅ¡utinio trečdalio kÅ«no lūžį, ir nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį. Kaltinamieji vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ pažeidė bendrais veiksmais – nėra objektyvių įrodymų apie tai, kad kaltinamieji veikė iÅ¡ anksto susitarę, tačiau akivaizdu, kad kaltinamųjų susitarimas bendrai daryti nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡reikÅ¡tas jų bendrais veiksmais.

Kiekvienas kaltinamasis suvokė, kad dalyvauja bendrai su kitais kaltinamaisiais darant nusikaltimÄ â€“ iÅ¡ pradžių vieÅ¡ojoje vietoje kaltinamieji V. S. ir V. K. sudavė smÅ«gius nukentėjusiajam, vėliau prie jų prisidėjo kaltinamasis O. K., kuris taip pat sudavė smÅ«gius nukentėjusiajam pažeisdamas vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Kaltinamieji V. S. ir V. K. teigė, kad siekė nukentėjusįjį „paauklėti“ dėl neva buvusio jo konflikto su V. K. seserimi, kaltinamasis O. K. nurodė, kad smÅ«gius sudavė manydamas, kad nukentėjusysis jį keikia necenzÅ«riniais žodžiais, tačiau byloje negauta objektyvių duomenų apie tai, kad tokios aplinkybės bÅ«tų buvusios, o netgi ir esant tokioms aplinkybėms, kaltinamųjų nurodomos priežastys bÅ«tų vertinamos kaip menkavertės. Kaltinamieji dėl, jų manymu, netinkamų nukentėjusiojo veiksmų turėjo kreiptis į atitinkamas institucijas, o ne panaudoti fizinį smurtÄ siekdami pasirodyti, pademonstruoti savo virÅ¡enybę.

Kaltinamieji, vieÅ¡ai suduodami nukentėjusiajam smÅ«gius be aiÅ¡kios priežasties, demonstruodami nukentėjusiajam niekinamÄ požiÅ«rį į jį ir į elementarias moralės bei elgesio normas, t. y. iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmÄ ir nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį, kuris dėl kaltinamųjų veiksmų pasijuto pažemintas. Tokiais įžūliais veiksmais kaltinamieji demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , todėl jų veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 284 str., sudėtis.

Kaltinamųjų veika iÅ¡ BK 180 str. 1 d. perkvalifikuojama į BK 284 str. Nenustačius, kad kaltinamųjų veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 180 str. 1 d. sudėtis, nėra pagrindo kaltinamųjų veikÄ kvalifikuoti pagal 138 str. 2 d. 9 p., kadangi kaltinamieji nukentėjusiajam smÅ«gius sudavė ne siekdami savanaudiÅ¡kų tikslų, t. y. ne dėl nukentėjusiajam priklausančio turto užvaldymo. Nustatyta, kad kaltinamasis O. K., suduodamas nukentėjusiajam V. K. mažiausiai du smÅ«gius į nosį ir alkÅ«nkaulį, padarė nukentėjusiajam nosies kaulų ir kairiojo alkÅ«nkaulio virÅ¡utinio trečdalio kÅ«no lūžius, dėl kurių nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, smÅ«gius kaltinamasis sudavė dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, todėl kaltinamojo O.

K. veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 138 str. 2 d. 8 p., sudėtis. Minėti nukentėjusiojo sužalojimai inkriminuojami ir kaltinamiesiems V. K. bei V. S.. Pagal BK 24 str. 1 d., bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ , todėl bendrininkavimo bÅ«tini subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ .

Nustatyta, kad visi kaltinamieji sudavė nukentėjusiajam smÅ«gius, tačiau kaltinamieji V. K. ir V. S. nurodo, kad jie neketino sužaloti nukentėjusįjį, norėjo jį tik „paauklėti“, V. S. teigia, kad nuo jo suduoto smÅ«gio negalėjo atsirasti tokios pasekmės, iÅ¡ nukentėjusiojo parodymų nustatyta, kad nosies ir alkÅ«nės sužalojimai nukentėjusiajam padaryti dėl kaltinamojo O. K. suduotų smÅ«gių, Å¡ios aplinkybės iÅ¡ esmės neneigia ir kaltinamasis O. K.. Teismų praktikoje pasisakoma, kad net tais atvejais, kai visi kaltininkai suduoda smÅ«gius ar atlieka kitokius smurtinius veiksmus, tačiau sunkiausi padariniai kyla nuo vieno ar kelių atskirų smÅ«gių (smurtinių veiksmų), baudžiamosios atsakomybės klausimas sprendžiamas nustatant kiekvieno iÅ¡ smurtÄ naudojusių asmenų kaltės (tyčios) turinį.

Pavyzdžiui, jei ne visi asmenys turėjo tyčiÄ sukelti atsiradusius padarinius, tai pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , numatantį baudžiamÄ jÄ atsakomybę pagal sunkiausius atsiradusius padarinius, atsako tik tas ar tie bendrininkai, kurie sudavė padarinius sukėlusius smÅ«gius (atliko tokius padarinius sukėlusius smurtinius veiksmus). Apie bendrininkų susitarimo padaryti nusikalstamÄ veikÄ buvimÄ , kaip ir apie kitus subjektyviuosius nusikaltimo sudėties ar bendrininkavimo požymius, sprendžiama ne vien tik iÅ¡ Å¡ių asmenų parodymų, bet atsižvelgiama ir į objektyviai nustatytas aplinkybes, pavyzdžiui, veiksmų bendrumÄ , jų suderintÄ atlikimÄ (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-67-511/2016).

Byloje nustatyta, kad kaltinamieji turėjo tyčiÄ sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarkÄ bei demonstruoti nepagarbÄ aplinkiniams, tačiau nenustatyta, kad buvo iÅ¡ankstinis kaltinamųjų susitarimas muÅ¡ti nukentėjusįjį. Nukentėjusysis patvirtino, kad kaltinamasis O. K. prie jo pribėgo gerokai vėliau nei kaltinamieji V. S. ir V. K. ir iÅ¡ karto sudavė galva smÅ«gį į nosį, jam iÅ¡silaisvinus iÅ¡ kaltinamųjų V. S. ir V. K., kaltinamasis O. K. spyrė jam į kojÄ ir pataikė į alkÅ«nę.

Byloje nustatyta, kad dėl kaltinamųjų V. S. ir V. K. smÅ«gių nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, nukentėjusiojo sveikata nesunkiai buvo sutrikdyta dėl kaltinamojo O. K. suduotų smÅ«gių. Kaltinamieji V. S. ir V. K. neturėjo tyčios sukelti nukentėjusiajam atsiradusias pasekmes – nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , kaltinamieji nebuvo susitarę dėl fizinio smurto panaudojimo, padarinius sukėlusius smÅ«gius sudavė tik kaltinamasis O. K., todėl kaltinamieji V. S. ir V. K. pagal BK 138 str. 2 d. 9 p. iÅ¡teisinami, nes nepadarė veikos, turinčios minėto nusikaltimo požymių.

Nustatyta, kad kaltinamieji V. K. ir V. S., suduodami nukentėjusiajam smÅ«gius, sukėlė jam fizinį skausmÄ , tačiau teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vieÅ¡ojoje vietoje atlikti smurto veiksmai, kuriais žmogui sukeliamas fizinis skausmas, atskirai pagal BK 140 str. 1 d. nekvalifikuojami, nes Å¡ioje normoje numatytÄ veikÄ ir jos padarinius apima vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo sudėtis (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-122/2008, 2K-116-895/2015, 2K-7-404/2014). Byloje nustatyta, kad kaltinamųjų V.

K. ir V. S. veiksmais buvo pažeista vieÅ¡oji tvarka, kaip minėta, tokiais atvejais vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas apima fizinio skausmo sukėlimÄ , todėl jų veika kvalifikuojama tik pagal BK 284 str. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam nesunkius kÅ«no sužalojimus padarė kaltinamasis O. K., tačiau veikÄ padarė ne siekdamas savanaudiÅ¡kų tikslų, o dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, todėl jo veika Å¡ioje dalyje perkvalifikuojama iÅ¡ BK 138 str. 2 d. 9 p. į BK 138 str. 2 d. 8 p. Dėl bausmių ir civilinio ieÅ¡kinio.

Skiriant kiekvienam kaltinamajam bausmę už padarytus nusikaltimus atsižvelgiama į kaltinamųjų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ â€“ vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas padarytas centrinėje miesto gatvėje, nukentėjusiajam buvo suduoti smÅ«giai, kuriais sukeltas fizinis skausmas ir nesunkiai sutrikdyta jo sveikata, visi kaltinamieji padarė nesunkų nusikaltimÄ , o kaltinamasis O. K. – ir apysunkį, taip pat atsižvelgiama į tai, kad kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nėra, jų atsakomybę sunkinančios aplinkybės tai, kad veikÄ , numatytÄ BK 284 str., padarė bendrininkų grupė ir nusikalstamas veikas padarė bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, kai Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Skiriant bausmes atsižvelgiama į kiekvieno kaltinamojo asmenybę. Nustatyta, kad kaltinamasis V. S. teisiamas pirmÄ kartÄ , galiojančių administracinių nuobaudų neturi, kaltinamasis V. K. nuteistas vienÄ kartÄ , teistumas neiÅ¡nykęs, administracine tvarka nebuvo nubaustas, kaltinamasis O. K. buvo nuteistas, bet teistumas iÅ¡nykęs, turi vienÄ galiojančiÄ administracinę nuobaudÄ , visi kaltinamieji nedirba. Kaltinamasis V. S. kaltę pripažino iÅ¡ dalies, teisiamas už nesunkų nusikaltimÄ , kaip minėta, anksčiau nebuvo nuteistas, sakydamas paskutinį žodį atsiprašė nukentėjusiojo dėl vieno suduoto smÅ«gio, todėl, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas aplinkybes, manoma, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės apribojimÄ .

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitomas laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. gegužės 20 d. iki 2019 m. gegužės 21 d. (dvi dienos) (t. 1, b. l. 132-134, 161-162). Kaltinamasis V. K. nurodė, kad kaltę pripažįsta iÅ¡ dalies, tačiau nepripažino sudavęs nukentėjusiajam smÅ«gius, nusikalstamÄ veikÄ padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, sakydamas paskutinį žodį atsiprašė dėl padarytos veikos, teisiamas už nesunkų nusikaltimÄ , todėl, atsižvelgiant ir į kitas nustatytas aplinkybes, kaltinamajam paskiriama bausmė – laisvės apribojimas.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitomas kaltinamojo laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. gegužės 20 d. iki 2019 m. gegužės 21 d. (dvi dienos) (1 t., b. l. 76-77, 121). Nustatyta, kad kaltinamasis Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu pagal LR BK 1992 str. 1 d. 138 MGL (5197,08 Eur) dydžio bauda. Pagal BK 64 str., jeigu nuteistasis naujÄ nusikalstamÄ veikÄ padaro bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, teismas, paskyręs bausmę už naujÄ nusikaltimÄ , bausmes subendrina. Kaltinamasis nusikalstamÄ veikÄ , už kuriÄ teisiamas, padarė neatlikęs 2018 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, todėl paskirta bausmė subendrinama su minėtu nuosprendžiu paskirta bausme – bauda.

Bauda nekeičiama ir vykdoma atskirai (BK 65 str. 2 d.). Skiriant bausmę kaltinamajam O. K. atsižvelgiama į tai, kad jis teisiamas už nesunkų ir apysunkį nusikaltimus, kaltę pripažino iÅ¡ dalies, taip pat atsižvelgiama į kitas minėtas aplinkybes, ir manoma, kad yra pagrindo paskirti kaltinamajam laisvės atėmimÄ . bausmės laikÄ Ä¯skaitomas kaltinamojo laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. gegužės 19 d. iki 2019 m. gegužės 21 d. (trys dienos) (t 2, b. l. 20). Kaltinamasis paskutiniame žodyje nukentėjusiojo atsiprašė, buvo nuteistas, tačiau teistumas iÅ¡nykęs, paskutinį kartÄ nuteistas 2004 m., kaltinamojo 2019 m. padarytas administracinis nusižengimas nesusijęs su vieÅ¡osios tvarkos pažeidimu, todėl manoma, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas vieniems metams.

Nukentėjusysis V. K. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 585 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad kaltinamieji pagrobė iÅ¡ jo 50 Eur vertės piniginę, kurioje buvo pinigai – 500 Eur kupiÅ«romis po 50 Eur, ir dokumentai – 30 Eur vertės leidimas gyventi Olandijoje, 20 Eur vertės leidimas gyventi Norvegijoje, taip pat pagrobė 30 Eur vertės laisvų rankų įrangos ausinukÄ . Kaltinamieji su ieÅ¡kiniu nesutiko. Byloje nenustatyta, kad kaltinamieji padarė BK 180 str. 1 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ (plėšimÄ ), jų veika perkvalifikuota į BK 284 str., taip pat nenustatyta, kad kaltinamieji kitais bÅ«dais pagrobė nukentėjusiajam priklausantį turtÄ (atviroji vagystė, vagystė), todėl nukentėjusiojo civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas kaltinamiesiems, atmetamas (CPK 115 str. 3 d. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 115, 303-305, 307 str., n u s p r e n d ž i a : O. K. (O. K.) pripažinti kaltu pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. ir nubausti laisvės atėmimu septyniems mėnesiams, – pripažinti kaltu pagal LR BK 284 str. ir nubausti laisvės atėmimu keturiems mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinus jas apimant, paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimÄ septyniems mėnesiams. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikino sulaikymo laikÄ nuo 2019 m. gegužės 19 d. iki 2019 m. gegužės 21 d. (tris dienas).

Vadovaujantis LR BK 75 str., bausmės vykdymÄ atidėti vieniems metams, paskirti nuteistajam įpareigojimÄ â€“ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, ir baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (250 Eur) dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ . KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

V. K. (V. K.) pripažinti kaltu pagal LR BK 284 str. ir nubausti laisvės apribojimu Å¡eÅ¡iems mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir tris mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje. V. K. pagal LR BK 138 str. 2 d. 9 p. iÅ¡teisinti. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1, 2 d., paskirtÄ bausmę subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 218 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu V. K. paskirta bausme jas visiÅ¡kai sudedant ir paskirti V.

K. galutinę bausmę – laisvės apribojimÄ Å¡eÅ¡iems mėnesiams, įpareigojant V. K. bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tris mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir 138 BNBD – 5197,08 Eur – dydžio baudÄ , kuri vykdoma atskirai. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikino sulaikymo laikÄ nuo 2019 m. gegužės 19 d. iki 2019 m. gegužės 20 d. (dvi dienas). KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

V. S. (V. S.) pripažinti kaltu pagal LR BK 284 str. ir nubausti laisvės apribojimu Å¡eÅ¡iems mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir tris mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje. V. S. (V. S.) pagal LR BK 138 str. 2 d. 9 p. iÅ¡teisinti. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikino sulaikymo laikÄ nuo 2019 m. gegužės 19 d. iki 2019 m. gegužės 20 d. (dvi dienas) KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

V. K. civilinį ieÅ¡kinį atmesti. Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos, gali bÅ«ti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Å venčionių rÅ«mus. Teisėja Nijolė Lisauskienė