2013-06-11 Nr. AB-2345-3-63-3-00297-2012-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A143-805/2013

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00297-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija 16.1; 59 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens E. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. M. prašymą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims E. K., R. K. dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja L. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su prašymu (b. l. 3–6), kurį patikslino (b. l. 17–21, 29–31), į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas) viršininko 2012 m. birželio 13 d. įsakymą Nr. 30-V-578 „Dėl atrankos į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato Kriminalinės policijos poskyrio viršininko pareigas rezultatų paskelbimo negaliojančiais“, taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 104).

Pareiškėja nurodė, kad, siekdama užimti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato Kriminalinės policijos poskyrio viršininko pareigas, 2012 m. gegužės 29 d. dalyvavo atrankos į laisvas aukštesnes Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų pareigas komisijos posėdyje ir iš trijų atrankoje dalyvavusių pretendentų surinko didžiausią atrankos komisijos narių balsų kiekį. Pažymėjo, kad 2012 m. gegužės 29 d. protokolo sprendimu buvo nuspręsta, jog atranką į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato Kriminalinės policijos poskyrio viršininko pareigas laimėjo ji. Tvirtino, jog tiek prieš atrankos komisijos posėdį, tiek atrankos komisijos posėdžio metu niekas nereiškė jokių pretenzijų dėl atrankos neteisėtumo, todėl ji pagrįstai tikėjosi būti paskirta į laimėtas pareigas. Tačiau 2012 m. birželio 18 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato raštu Nr. 30-S-7552 buvo informuota apie ginčijamą atsakovo 2012 m. birželio 13 d. įsakymą Nr. 30-V-578, kuriuo atrankos rezultatai paskelbti negaliojančiais. Pareiškėjos nuomone, neskiriant jos į pareigas, į kurias vykusioje atrankoje buvo įvertinta geriausiai, buvo pažeisti konstituciniai teisėtų lūkesčių, skaidrumo, asmenų lygybės principai. Pažymėjo, kad ginčijamas įsakymas priimtas remiantis Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkės R. K. 2012 m. gegužės 31 d. raštu Nr. LP17-87(12), kuriame atrankos komisijos narė tvirtino, jog jai nebuvo laiku suteikti pretendentų pateikti dokumentai, pretendentai neatitiko pareigybei keliamų reikalavimų, pareigybei keliami per žemi sveikatos reikalavimai. Teigė, kad R. K., veikdama kaip profesinės sąjungos atstovė ir įgyvendindama Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, viršijo savo įgaliojimus. Nurodė, kad kita pretendentė į pareigas trečiasis suinteresuotas asmuo E. K. (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, apeliantė) yra profesinės sąjungos tarybos narė, todėl kyla abejonių R. K. nešališkumu. Teigė, jog ginčijamas įsakymas yra nemotyvuotas, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, todėl prašė jį panaikinti kaip nepagrįstą.

Atsakovas atsiliepimu į prašymą (b. l. 59–60) prašė atmesti prašymą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad 2012 m. birželio 1 d. Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas gavo Lietuvos policijos profesinės sąjungos 2012 m. gegužės 31 d. raštą Nr. LP17-87(12) „Dėl atrankos į aukštesnes pareigas“. Šiame rašte Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė R. K., kuri buvo ir atrankos komisijos narė, tvirtino, kad su pretendentų pateiktais dokumentais susipažino likus 10 minučių iki atrankos komisijos posėdžio pradžios, nors Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 1V-334 patvirtinto Atrankos į laisvas aukštesnes pareigūno pareigas tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 22 punktas nustato, jog pretendentų dokumentai komisijos nariams susipažinti pateikiami likus ne mažiau kaip vienai dienai iki komisijos posėdžio dienos. Teigė, kad, įvertinęs paminėtame rašte nurodytas pastabas, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas pagrįstai priėmė 2012 m. birželio 13 d. įsakymą Nr. 30-V-578.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į prašymą (b. l. 25–28, 44–45) prašė atmesti prašymą kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad ginčijamas įsakymas priimtas teisėtai, kadangi atrankos į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato Kriminalinės policijos poskyrio viršininko pareigas metu buvo padaryta procedūrinių pažeidimų, t. y. pažeisti Aprašo 4, 15 ir 22 punktai. Tvirtino, jog atrankos komisijos nariams nebuvo pateiktas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato Kriminalinės policijos poskyrio viršininko pareigybės aprašymas, be to, pretendentų dokumentai atrankos komisijos nariams susipažinti pateikti likus iki posėdžio tik 10 min., todėl atrankos komisijos nariams buvo apribotos galimybės nustatyti būtent toms pareigoms, dėl kurių organizuojama atranka, užimti tinkamiausią pretendentą. Pažymėjo, kad R. K. turėjo teisę kreiptis į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininką, tiek veikdama kaip Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė, tiek veikdama kaip atrankos komisijos narė. Teigė, jog pareiškėjos nurodyti argumentai dėl R. K. šališkumo yra klaidinantys ir nepagrįsti jokiomis objektyviomis aplinkybėmis.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimu (b. l. 112–117) patenkino pareiškėjos prašymą. Teismas panaikino Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2012 m. birželio 13 d. įsakymą Nr. 30-V-578.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamo administracinio ginčo esmė – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2012 m. birželio 13 d. įsakymo Nr. 30-V-578 teisėtumas ir pagrįstumas. Nurodė, kad ginčo santykius, susijusius su asmenų perkėlimu į laisvas aukštesnes pareigas, reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas (toliau – Statutas) bei Aprašas. Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, kaip viešojo administravimo institucija, savo veikloje taip pat privalo vadovautis Viešojo administravimo įstatymu.

Ginčijamas atsakovo 2012 m. birželio 13 d. įsakymas Nr. 30-V-578 laikytinas administraciniu aktu, todėl jam taikomi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje keliami reikalavimai. Teismas atsižvelgė į Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas. Teismo nuomone, turinio aspektu analizuojant 2012 m. birželio 13 d. įsakymą Nr. 30-V-578 matyti, kad priimtas sprendimas paskelbti atrankos rezultatus negaliojančiais yra neargumentuotas. Nors 2012 m. birželio 13 d. įsakyme Nr. 30-V-578 nurodyta, jog jis priimtas atsižvelgiant į Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkės R.

K. 2012 m. gegužės 31 d. raštą Nr. LP17-87(12), tačiau toks nurodymas nepagrindžia ginčijamame įsakyme padarytos išvados – atrankos rezultatų panaikinimo. Teismas nustatė, kad, pasinaudodama Aprašo 42 punkte suteikta teise, atrankos komisijos narė, Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė R. K., apskundė 2012 m. gegužės 29 d. vykusios atrankos į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato Kriminalinės policijos poskyrio viršininko pareigas rezultatus. Tačiau iš ginčijamo administracinio akto turinio akivaizdu, kad atsakovas R.

K. 2012 m. gegužės 31 d. rašte Nr. LP17-87(12) nurodytų aplinkybių nevertino, t. y. nenustatė, ar šiame rašte nurodyti Aprašo 4, 15 ir 22 punktų pažeidimai iš tikrųjų buvo padaryti, nenurodė, kokių teisės aktų normų pagrindu nusprendė atrankos rezultatus paskelbti negaliojančiais. Viešojo administravimo įstatymo 22 straipsnis reikalauja, kad gavus asmens skundą būtų pradėta administracinė procedūra, t. y. atliekama skunde nurodytų aplinkybių analizė, nustatomos faktinės aplinkybės bei priimamas teisės aktų normomis pagrįstas administracinės procedūros sprendimas.

Kadangi Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2012 m. birželio 13 d. įsakymas Nr. 30-V-578 nėra pagrįstas administracinės procedūros metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei ginčo teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis, teismas padarė išvadą, kad toks administracinis aktas negali būti laikomas atitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Teismas, spręsdamas dėl Aprašo normų pažeidimų, įvertino Aprašo 2, 4, 14 punktus. Teismo nuomone, įvertinus Aprašo 4 punktą visų Aprašo normų kontekste, akivaizdu, kad šis punktas skirtas ne atrankos komisijai, o įstaigos personalo tarnybai, kuri ir įvertina, ar pareigūnas gali dalyvauti atrankoje.

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato personalo tarnyba, leisdama pareiškėjai dalyvauti atrankoje į laisvas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato Kriminalinės policijos poskyrio viršininko pareigas, pažeidė Aprašo 4 punkto reikalavimus. Teismas įvertino Aprašo 15 punktą. Atsižvelgęs į R. K. 2012 m. gegužės 31 d. raštą Nr. LP17-87(12), teismas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 21 d.

įsakymu Nr. 1V-380/V-618 patvirtinto Sveikatos būklės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, pageidaujantiems mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, kitose švietimo įstaigose vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo siuntimu, bei vidaus tarnybos sistemos pareigūnams sąvado (toliau – Sąvadas) II skiltis taikoma asmenims, kurių pareigybių aprašymuose nurodomos funkcijos, daugiausia susijusios inter alia su ikiteisminio tyrimo atlikimu, vykdant operatyvinės veiklos funkcijas, o Sąvado III skiltis taikoma asmenims, kurių pareigybių aprašymuose nurodomos funkcijos, daugiausia susijusios su ikiteisminio tyrimo atlikimu, nevykdant operatyvinės veiklos funkcijų.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2012 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 30-V-181 patvirtintame Neringos policijos komisariato Kriminalinės policijos poskyrio viršininko pareigybės aprašyme nebenumatyta, jog paminėtas pareigas einantis asmuo vykdo operatyvinę veiklą, todėl akivaizdu, jog pagal Sąvado nuostatas tokiai pareigybei nebegali būti taikomi Sąvado II skilties reikalavimai. Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2006 m. liepos 3 d. pasitarime aprobuoto „Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinimo“ nuostatomis dėl specialiųjų pareiginių reikalavimų.

Teismas nustatė, kad byloje nekyla ginčas dėl to, kad, kaip reikalauja Aprašo II skyrius, apie atranką buvo paskelbta „Valstybės žinių“ informaciniame leidinyje „Informaciniai pranešimai“ bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos interneto puslapyje, nurodant Aprašo 7–8 punktuose reikalaujamą informaciją. Teismas konstatavo, kad specialusis reikalavimas – atitikti sveikatos būklės reikalavimus, nustatytus Sąvado III skiltyje, buvo žinomas iš anksto visiems pretendentams, aiškus ir bendras. Todėl nėra pagrindo teigti, jog organizuojant ir vykdant atranką buvo pažeistas Aprašo 15 punktas.

Spręsdamas dėl Aprašo 22 punkto pažeidimo, teismas nustatė, kad atrankos komisija buvo sudaryta likus 5 dienoms iki atrankos komisijos posėdžio, t. y. 2012 m. gegužės 24 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymu Nr. 30-V-506, ir, kaip teismo posėdžio metu patvirtino atsakovo atstovas, visi komisijos nariai buvo informuoti apie atrankos posėdžio datą ir laiką. Todėl teismas vertino, kad atrankos komisijos nariams nebuvo jokių kliūčių nustatytu terminu susipažinti su pretendentų pateiktais dokumentais.

Be to, atrankos komisijos nariams imperatyvo susipažinti su pateiktais dokumentais nenustato joks Aprašo punktas. Įvertinęs 2012 m. gegužės 29 d. Pretendentų į laisvas pareigūno pareigas atrankos protokolo Nr. 30-2-P13-9 turinį, teismas nustatė, jog atrankos komisijos narė R. K. su protokolu sutiko, jį pasirašė, jokių pastabų nenurodė. Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A14-416/2005, kuriame aptartas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymas.

Teismas konstatavo, kad nors atrankos komisijos narė R. K. su pretendentų pateiktais dokumentais nebuvo supažindinta Aprašo 22 punkte nustatytu terminu, šis pažeidimas nelaikytinas esminiu ir nesudaro pagrindo naikinti atrankos rezultatus. Teismas, vadovaudamasis Aprašo 29 punktu, atsižvelgdamas į rašytinius bylos įrodymus, padarė išvadą, kad pretendentai buvo įvertinti ir atrankos laimėtojas nustatytas tiksliai laikantis Aprašo 26–35 punktų reikalavimų. Jokių aplinkybių, patvirtinančių, jog pretendentai buvo įvertinti neobjektyviai, nenustatyta.

Teismas akcentavo ABTĮ 89 straipsnį. Teismas, konstatavęs, kad atrankos į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato Kriminalinės policijos poskyrio viršininko pareigas metu nebuvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai, tačiau pripažinęs Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2012 m. birželio 13 d. įsakymą Nr. 30-V-578 neatitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, pareiškėjos patikslintą prašymą laikė pagrįstu ir tenkintinu.

Teismas, spręsdamas dėl prašymo priteisti iš atsakovo pareiškėjos naudai 2 000 Lt patirtų bylinėjimosi išlaidų, vadovavosi ABTĮ 44 straipsnio 1 dalimi, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS822-668/2011. Nustatęs, kad pateiktas prašymas dėl išlaidų atlyginimo nėra detalizuotas, teismas pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo nesprendė. Išaiškino, jog, vadovaujantis ABTĮ 45 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę paduoti prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

III. Trečiasis suinteresuotas asmuo apeliaciniu skundu (b. l. 120–122) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjos prašymą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Neaišku, kuo remdamasis teismas teigė, kad atsakovas nevertino profesinės sąjungos rašte nurodytų aplinkybių. Lietuvos policijos profesinės sąjungos raštas nelaikytinas asmens skundu pagal Viešojo administravimo įstatymo prasmę (2 str. 15 d.). Jame išdėstyti motyvai, dėl kurių, profesinės sąjungos nuomone, įvykusi atranka negalėjo būti vykdoma, o atrankos rezultatai nėra objektyvūs, todėl naikintini. Įstaigos vadovas rėmėsi profesinės sąjungos rašte išdėstytomis aplinkybėmis ir, prieš priimdamas skundžiamą įsakymą, įsitikino, kad jame nurodytos aplinkybės yra pagrįstos. Tokiu atveju profesinės sąjungos raštas laikytinas sudedamąja (motyvuojamąja) skundžiamo įsakymo dalimi. Atkreiptinas dėmesys į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1380/2011, 2011 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-3044/2011.

2. Teismas privalėjo išsiaiškinti, ar tikrai buvo pakeistas ankstesnis pareigybės aprašymas nauju Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymu. Senajame pareigybės aprašyme buvo reikalavimas turėti patirties vykdant operatyvinę veiklą (vien tam, kad Kriminalinės policijos viršininkas turės vadovauti operatyvinę veiklą vykdantiems pareigūnams), o pareiškėja tokios patirties neturėjo, todėl personalo tarnyba nepagrįstai nesilaikė Aprašo 4 punkto. Teismo argumentai dėl Aprašo 22 punkto pažeidimo yra neišsamūs, išdėstyti neatsižvelgiant į aplinkybių visumą. Dokumentas, kuris įvardijamas kaip Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2012 m. vasario 14 d. įsakymas Nr. 30-V-181, buvo surašytas (pasirašytas) jau po to, kai įvyko atranka. Teismas nepašalino šios abejonės ir ignoravo netiesioginius įrodymus. Atkreiptinas dėmesys į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A5-800/2006.

Pareiškėja atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 127–130) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja nurodo, kad ginčijamas įsakymas priimtas atsižvelgiant į Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkės R. K. 2012 m. gegužės 31 d. raštą Nr. LP17-87(12), tačiau nemotyvuojant. Atsakovas pripažino vienintelį Aprašo 22 punkto pažeidimą. Pagal skundžiamą įsakymą negalima pasakyti, į kokius konkrečiai motyvus atsižvelgė atsakovas. Teigti, kad atranka negalėjo būti vykdoma pagal tariamai neegzistuojantį pareigybės aprašymą, nėra jokio pagrindo. Apie tai, kada įvyks atrankos komisijos posėdis, R. K. turėjo būti žinoma iš anksto, nes posėdyje ji dalyvavo. R. K. nei prieš posėdžio pradžią, nei posėdžio metu neišreiškė pretenzijų, kad nespėjo susipažinti su pretendentų pateiktais dokumentais, dalyvavo posėdyje, vertino pretendentus, pasirašė posėdžio protokole, todėl tai nesutrukdė jai, kaip atrankos komisijos narei, vykdyti savo funkcijas. Teigia, jog Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas paskelbė ir organizavo atranką pagal Aprašo reikalavimus. Atsižvelgtina ir į teismų praktiką, jog ne kiekvienas formalus procedūros pažeidimas laikomas esminiu. Pažymi, jog, žinodama atrankos rezultatus, turėjo pagrįstą pagrindą tikėtis būti paskirta į pretenduotas pareigas. Buvo pažeisti konstituciniai teisėtų lūkesčių, skaidrumo, asmenų lygybės principai. Ji turi operatyvinės veiklos patirtį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš pareiškėjos skundžiamo atsakovo 2012 m. birželio 13 d. įsakymo matyti, kad juo buvo pripažinti negaliojančiais 2012 m. gegužės 29 d. vykusios atrankos rezultatai. Šiame įsakyme (ABTĮ taikymo požiūriu administraciniame sprendime) nėra nurodyti nei teisiniai jo priėmimo pagrindai, nei faktinės aplinkybės, kurios sudarė pagrindą pripažinti negaliojančiais paminėtos atrankos rezultatus. Jame nurodyta tik tai, kad jis yra priimtas, atsižvelgiant į Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkės R. K. 2012 m. gegužės 31 d. raštą Nr. LP17-87(12) „Dėl atrankos į aukštesnes pareigas“ (toliau – ir Raštas). Todėl, sprendžiant šio atsakovo įsakymo (administracinio sprendimo) teisėtumo ir pagrįstumo klausimus, pirmiausia yra būtina nustatyti Rašto teisinę reikšmę tokiam administraciniam sprendimui priimti.

Iš Rašto matyti, kad jis yra adresuotas atsakovo vadovui, surašytas paminėtos profesinės sąjungos vardu, jame yra išdėstyti argumentai dėl paminėtos atrankos metu (įskaitant ir stadiją, kai būsimieji atrankos dalyviai buvo pripažinti tinkamais pretendentais dalyvauti šioje atrankoje), profesinės sąjungos manymu, padarytų Aprašo 4, 15 ir 22 punktų pažeidimų ir prašymas panaikinti šios atrankos rezultatus. Iš jo taip pat matyti, kad teisiniu jo surašymo pagrindu jame nurodyti Aprašo 42 punktas bei Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnio 1 ir 2 dalys (b. l. 62-66). Todėl kolegija pripažįsta būtina pasisakyti dėl šių teisės normų aiškinimo ir taikymo byloje nagrinėjamoje situacijoje.

Aprašo 42 punkte nurodyta, kad veiksmai, neveikimas ir (ar) sprendimai, kuriais pažeidžiamos aprašo nuostatos, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo komisijos posėdžio dienos gali būti skundžiami atranką organizavusios vidaus reikalų įstaigos vadovui, taip pat Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka teismui. Iš šios teisės normos matyti, kad ji yra skirta užtikrinti Aprašo nustatytos atrankos į laisvas aukštesnes pareigūno pareigas tvarkos laikymąsi. Joje nėra nurodyti skundo padavimo subjektai.

Todėl darytina išvada, kad skundą dėl atrankos metu tariamai padarytų Aprašo pažeidimų gali paduoti atranką organizavusios vidaus reikalų įstaigos vadovui visi turintys tam tikrą suinteresuotumą dėl šios atrankos rezultatų subjektai. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal Profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnio 4 dalį (1994-05-24 įstatymo Nr. I-474 redakcija), profesinės sąjungos atstovauja profesinės sąjungos nariams santykiuose su darbdaviu, jo įgaliotuoju atstovu. Profesinės sąjungos gina savo narių darbo ir ekonomines socialines teises bei interesus.

Lietuvos policijos profesinės sąjungos teisė atstovauti policijos įstaigų darbuotojų interesus santykiuose su darbdaviu yra įtvirtinta ir šios profesinės sąjungos įstatų 4 straipsnio 1 punkte (b. l. 77-88). Tai reiškia, kad Aprašo 42 punkto taikymo požiūriu Lietuvos policijos profesinė sąjunga (pateikusi Raštą atsakovo vadovui) turi (turėjo) aukščiau nurodytą suinteresuotumą dėl atrankos rezultatų, t. y. buvo tinkamu skundo padavimo subjektu. Todėl, gavęs tokį skundą (Raštą), atsakovo vadovas privalėjo jį išnagrinėti bendra skundų dėl įvykusios atrankos nagrinėjimo tvarka, t. y.

Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Taigi konstatuotina, jog aplinkybė, kad tokį skundą (Raštą) padavė ne atrankos dalyvis, o profesinė sąjunga, jokios išskirtinės reikšmės šiam skundui nesuteikia. Tokios išskirtinės reikšmės profesinės sąjungos skundui (kreipimuisi į darbdavį) nesuteikia ir Rašte nurodytas Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnis, pagal kurį profesinės sąjungos turi teisę reikalauti iš darbdavio panaikinti jo sprendimus, kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymų numatytas darbo, ekonomines ir socialines profesinių sąjungų narių teises (1 d.);

šiuos reikalavimus darbdavys turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 10 dienų, dalyvaujant juos pateikusios profesinės sąjungos atstovams (2 d.). Kalbant apie pastarąją teisės normą, pastebėtina, kad ir joje yra aiškiai nurodytas būtinumas išnagrinėti profesinės sąjungos atitinkamą reikalavimą.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, taip pat pritardama pirmosios instancijos teismo šiuo klausimu išsakytiems argumentams, kolegija sutinka su teismo padaryta išvada, kad pareiškėjos skundžiamas atsakovo įsakymas yra visiškai nemotyvuotas ir tuo neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nustatytų individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Tuo pačiu konstatuotina, kad Rašto (jame nurodytų aplinkybių) tyrimo procedūra atsakovo nebuvo atlikta. ABTĮ taikymo požiūriu, to pakanka pripažinti pareiškėjos skundžiamą atsakovo sprendimą (paminėtą įsakymą) neteisėtu (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.).

Pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo ištirtų Rašte nurodytų aplinkybių, kolegija pažymi, kad teisminis tokio pobūdžio ginčo nagrinėjimas negali atstoti viešojo administravimo subjekto neatliktos skundo (Rašto) nagrinėjimo administracinės procedūros arba būti laikomas viešojo administravimo subjekto pradėtos bei netinkamai atliktos administracinės procedūros dalimi (jos tąsa), nes teismo užduotis yra kitokia – patikrinti ir teisės taikymo požiūriu įvertinti jau priimto administracinio sprendimo (tuo pačiu ir šio sprendimo priėmimo procedūros) teisėtumą ir pagrįstumą. Todėl nagrinėjamoje situacijoje teismui nebuvo būtina vertinti iš esmės Rašte nurodytas aplinkybes. Dėl šios priežasties trečiojo suinteresuoto asmens apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad teismas neišsamiai ištyrė bylai reikšmingas aplinkybes, kolegijos pripažintinas nepagrįstu.

Taigi konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisingas ir pagrįstas (ABTĮ 86 str.).

Tenkinti trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Pasisakydama dėl pareiškėjos atsiliepime į apeliacinį skundą pateikto prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kolegija, konstatuodama tai, kad šis prašymas savo turiniu neatitinka ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų (prašyme nėra nurodytas išlaidų apskaičiavimas ir jų pagrindimas), šioje nutartyje šio klausimo nesprendžia. Kartu kolegija pažymi, kad pareiškėjos patirtų išlaidų klausimas gali būto išspręstas vėliau ABTĮ 45 straipsnio nustatyta tvarka.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, o trečiojo suinteresuoto asmens E. K. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis

Veslava Ruskan