2ecae930-e400-42ed-80c4-bc0f25225e90 · Kauno apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-17997-945/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13759-2014-2Procesinių sprendimų kategorijos: (S) 34.3; 116.1; 128.2KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 12 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėjas Marius Bartninkas, sekretoriaujant Agnei SinkevičiÅ«tei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos M. A. atstovei advokatei D. Ž., nedalyvaujant pareiÅ¡kėjai M. A., suinteresuotiesiems asmenims V. A., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos M.

A. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiesiems asmenims V. A., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, ir n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po P. A., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 2007 m. lapkričio 10 d. atsiradusį palikimÄ , t.y. 1/2 dalį jam priklausiusio buto su rÅ«siu, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priėmė įstatyminė įpėdinė- sutuoktinė M.

A., a.k. (duomenys neskelbtini) faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu. PareiÅ¡kėja ir jos atstovė nurodė, kad suinteresuotasis asmuo V. A. yra pareiÅ¡kėjos ir palikėjo sÅ«nus, su kuriuo santykiai nuo 2011 metų nėra normalÅ«s. Su P. A. pareiÅ¡kėja susituokė 1964 m. rugsėjo 3 d. Gyvenant kartu, 1992 metų kovo 20 d. pirkimo - pardavimo sutartimi įsigijo 3-jų kambarių 65,86 kv.m. bendro ploto su rÅ«siu butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Nors butas įregistruotas pareiÅ¡kėjos vardu, tačiau pagal įstatymÄ jis priklausė junginės nuosavybės teise jai ir sutuoktiniui. Jokio kito nekilnojamojo ar registruotino turto P. A. mirties dienÄ neturėjo. PareiÅ¡kėja, kaip palikėjÄ pergyvenusi sutuoktinė, turėtų teisę paveldėti 1/4 dalį sutuoktinio palikimo su pirmos eilės įpėdiniais, jeigu įpėdinių yra ne daugiau kaip trys. Prie pirmos eilės įpėdinių yra priskiriami palikėjo vaikai. Suinteresuotasis asmuo V.

A. yra vienintelis sÅ«nus, todėl pareiÅ¡kėja turėtų teisę pagal įstatymÄ paveldėti su juo. PareiÅ¡kėjai atitinkamai priklausytų tik 1/4 dalis P. A. palikimo tuo atveju, jeigu V. A. įstatymo nustatyta tvarka bÅ«tų priėmęs palikimÄ po tėvo mirties, tačiau jis jo nepriėmė. Kad pareiÅ¡kėja po vyro mirties priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti, patvirtina tai, kad Å¡iame bute, kuriame pareiÅ¡kėjos gyvenamoji vieta deklaruota kaip ir mirusiojo sutuoktinio nuo 1976 m. gruodžio 30 d., po vyro mirties toliau liko gyventi Å¡iame bute, nes kitos gyvenamosios vietos neturi.

Gyvenant bute iki 2011 m. kovo mėn. pilnai mokėjo ir toliau moka visus mokesčius už komunalines paslaugas. Å iame bute pareiÅ¡kėja pastoviai gyveno iki 2011 metų rudens ir visÄ turtÄ po vyro mirties valdė kaip savo. 2011 metais buvo sÅ«naus V. A. sumuÅ¡ta. Nuo 2011 m. gruodžio 14 d. iki 2011 m. gruodžio 20 d. pareiÅ¡kėja buvo gydoma Kauno klinikinės ligoninės I-ame vidaus skyriuje, iÅ¡ kur buvo perkelta į VÅ¡Ä® Kauno Panemunės slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninę. Joje buvo gydoma bei slaugoma iki 2012 m. balandžio 29 d.

Dėl sumuÅ¡imo net tam tikrÄ laikÄ buvo tik dalinai orientuota. Buvo reikalinga kito asmens pagalba bei pastovi priežiÅ«ra, nes nebevaldo kojų, blogai valdo rankas, labai blogai mato. Nuo 2012 m. vasario 27 d. iki 2015 m. vasario 5 d. pripažinta neįgalia dėl fizinių sveikatos sutrikimų, tačiau psichikos problemų neturi. Nuo 2012 m. balandžio 30 d. slaugos paslaugas teikia VÅ¡Ä® „Edjuva“, todėl Å¡iuo metu randasi Å¡ioje įstaigoje, esančioje (duomenys neskelbtini) gyvenantis suinteresuotasis asmuo V.

A. nemokėjo ir Å¡iuo metu nemoka jokių mokesčių, todėl nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2014 m. liepos 1 d. susidarė 12.475 Lt skola už šį butÄ vien tik AB „Kauno energija“. Skola yra ir AB „Lesto“ ir kitoms komunalinėms įmonėms. Kad tik pareiÅ¡kėja rÅ«pinasi visu butu ir mirusiajam sutuoktiniui priklausiusia buto dalimi, patvirtina ir tai, kad su AB „Kauno energija“ per savo įgaliotÄ asmenį pareiÅ¡kėja pasirašė taikos sutartį dėl skolos iÅ¡dėstymo.

Palikimas priimamas aktyviais įpėdinio veiksmais. Vien tai, kad V. A. tik gyvena ginčo bute, bet niekada butu nesirÅ«pino, nemokėjo jokių mokesčių už jį po tėvo mirties, kad ir Å¡iuo metu nesirÅ«pina skolų iÅ¡mokėjimu ir pan., turėtų sudaryti teismui pagrindÄ pripažinti, kad jis įstatymų nustatyta tvarka nėra priėmęs palikimo po savo tėvo mirties. V. A. per 3 mėnesius nuo tėvo mirties neatliko jokių aktyvių veiksmų, nukreiptų paveldėti turtÄ , todėl pareiÅ¡kėja teismo turėtų bÅ«ti pripažinta vienintele paveldėtoja po savo sutuoktinio mirties.

Suinteresuotasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime nurodė, kad dėl pareiÅ¡kėjos reikalavimų neprieÅ¡tarauja, teismas turi imtis visų bÅ«tinų priemonių, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai iÅ¡aiÅ¡kintos bylos aplinkybės, t.y. turi bÅ«ti aktyvus. PraÅ¡o bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant.Liudytoja J. S. teismo posėdžio metu patvirtino pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes.PareiÅ¡kimas tenkintinas iÅ¡ dalies.Teismas nustatė, kad P. A., miręs 2007 m. lapkričio 10 d. (b. l. 13), buvo pareiÅ¡kėjos M.

A., sutuoktinis, santuoka sudaryta 1964 m. rugsėjo 3 d. (b. l. 11). IÅ¡ byloje esančio VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o nustatyta, jog santuokos metu pareiÅ¡kėjos M. A. vardu yra registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 12). Ä®statymas numato, jog paveldėtojai palikimÄ gali priimti jį faktiÅ¡kai pradėję valdyti arba padavę palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.). Ä®pėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pinasi kaip savo turtu (CK 5.51 str. 1 d.).Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ .

Po P. A. mirties pareiÅ¡kėja liko įstatymine įpėdine (CK 5.13 str/), tačiau į notarų biurÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo CK 5.50 straipsnyje nustatytu terminu nesikreipė. Byloje esantis 2014 m. liepos 10 d. notaro D. G. liudijimas patvirtina, jog po P. A. mirties Kauno m. 18-ajame notarų biure paveldėjimo byla neužvesta (b. l. 8). Suinteresuotieji asmenys V. A. ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos byloje prieÅ¡taravimų dėl praÅ¡omo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nepateikė.

Bylos duomenimis kitų potencialių įpėdinių, be pareiškėjos M. A. ir suinteresuotųjų asmenų, nėra. Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos M. A. atstovės paaiškinimų, liudytojos J. S. parodymų teismo posėdžio metu, civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad pareiškėja M. A. po savo sutuoktinio P. A. mirties iki 2011 metų kovo mėn. gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kurį prižiūrėjo, mokėjo už jį mokesčius (b. l. 18-21, 48-55).

Akcentuotina ir tai, jog pareiÅ¡kėjai teises į aptariamÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ (jos idealiÄ jÄ dalį) įgyvendina ir nuosavybės teisių pagrindu. Byloje nesant kitokių įrodymų teismui nėra pagrindo abejoti dėl praÅ¡omo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Aplinkybė, jog pareiÅ¡kėja nuo 2011 m. kovo mėn. gyvena kitur, negali bÅ«ti vertinama kaip turinti reikÅ¡mės nustatinėjamam juridinę reikÅ¡mę turinčiam faktui, kadangi reikÅ¡mingu Å¡iuo atveju laikytinas trijų mėnesių po palikėjo mirties laikotarpis, per kurį palikimas turėjo bÅ«ti priimtas. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėja M.

A. po sutuoktinio P. A. mirties atsiradusį palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti, todėl yra pagrindas nustatyti palikimo priėmimo pradėjus turtÄ faktiÅ¡kai valdyti faktÄ , kuris sukels pareiÅ¡kėjai teisines pasekmes (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).Kartu akcentuotina, kad pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ ypatingosios teisenos tvarka reikÅ¡dama reikalavimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Dėmesys atkreiptinas į tai, jog nustatinėdamas juridinę reikÅ¡mę turintį palikimo priėmimo faktÄ teismas nesprendžia klausimo dėl palikimÄ sudarančio turto apimties.

Teismas tesprendžia, ar įpėdinis faktiÅ¡kai perėmė turtines palikėjo teises ir pareigas. Dėl nurodytos priežasties nustatant atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje negali bÅ«ti nurodomas konkretus pareiÅ¡kėjo paveldėtas turtas. PrieÅ¡inga iÅ¡vada sukurtų logiÅ¡kai nepateisinamÄ situacijÄ , kai, į bylÄ esant pateiktiems duomenims tik apie dalį palikimÄ sudarančio turto, bÅ«tų, pažeidžiant CK 5.50 straipsnio 1 dalies nuostatas, patvirtinamas dalies palikimo priėmimas.

Toks pažeidimas, iÅ¡ vienos pusės, sukurtų galimybę įpėdiniui, pasinaudojant teismu, kaip teisingumÄ vykdančia institucija, pasirinkti, kurios palikėjo teisės ir pareigos perimamos, o kurių perėmimo įpėdinis iÅ¡vengia, iÅ¡ kitos pusės, nulemtų ir paties pareiÅ¡kėjo teisių suvaržymus tuo atveju, jeigu paaiÅ¡kėtų, jog pareiÅ¡kėjui pareiÅ¡kimo pateikimo metu nebuvo žinoma apie egzistuojantį papildomÄ palikėjui priklausantį turtÄ (konstatavus, jog buvo priimtas tik konkretus objektas, o ne visas palikimÄ sudarantis turtas, naujų teisių ar prievolių paaiÅ¡kėjimo atveju teismo sprendimas taptų daliniu, turėtų bÅ«ti pakartotinai keliamas klausimas dėl to, ar buvo priimtas ir teismo sprendime nenurodytas turtas).

Nurodyta aplinkybė sukuria pagrindÄ spręsti, kad pareiÅ¡kėjos pateiktas praÅ¡ymas ta apimtimi, kuria praÅ¡oma teismo sprendime nurodyti, kokį konkretų turtÄ pareiÅ¡kėja priėmė faktiniu valdymu, yra nepagrįstas. Nepagrįsta pripažintina ir pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kime bei pareiÅ¡kėjos atstovės teismo posėdžio metu iÅ¡dėstyta pozicija, jog nagrinėdamas bylÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, kad pareiÅ¡kėja priėmė palikimÄ faktiniu valdymu, nustatymo teismas kartu turėtų konstatuoti, jog palikimo nepriėmė suinteresuotasis asmuo V.

A.. Esant keliems tos pačios eilės įpėdiniams (ar pergyvenusiam sutuoktiniui, kuris turi teisę priimti palikimÄ kartu su atitinkamos eilės įpėdiniais), kiekvieno iÅ¡ jų palikimo priėmimas vertintinas kaip savarankiÅ¡kas juridinis faktas. Aplinkybė, jog vienas įpėdinis priėmė palikimÄ , savaime nelaikytina kliÅ«timi pripažinti, jog palikimÄ priėmė ir kitas įpėdinis. Ä®statyme nėra nustatytos imperatyvios nuostatos, kuri draustų spręsti, jog palikimÄ keli įpėdiniai priėmė kartu pradėdami turtÄ faktiÅ¡kai valdyti.

Nagrinėjamu atveju, iÅ¡ vienos pusės, pareiÅ¡kime nėra suformuluoto reikalavimo nustatyti faktÄ , jog suinteresuotasis asmuo V. A. nepriėmė palikimo. IÅ¡ kitos pusės, akcentuotina, jog toks reikalavimas net ir negalėtų bÅ«ti pareiÅ¡kiamas, kadangi atitinkamas faktas negali bÅ«ti laikomas juridiniu CPK 444 straipsnio prasme. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, suinteresuotasis asmuo per įstatyme nustatytÄ terminÄ Ä¯ notarÄ nesikreipė, pats teismine tvarka neiniciavo klausimo dėl palikimo priėmimo fakto patvirtinimo nagrinėjimo, todėl Å¡iuo metu nėra pagrindo spręsti, kad suinteresuotasis asmuo pretenduoja į palikimÄ , įgyvendina kokias nors savo, kaip įpėdinio, teises, kurias paneigti teisinį suinteresuotumÄ turėtų pareiÅ¡kėja.

Nagrinėjamoje byloje suinteresuotasis asmuo turėjo teisę ginčyti faktÄ , jog palikimÄ priėmė pareiÅ¡kėja (Å¡ia teise jam nepasinaudojus, teismo sprendimo įsiteisėjimo atveju klausimas dėl to, ar pareiÅ¡kėja priėmė palikimÄ , pakartotinai negalės bÅ«ti keliamas), taip pat turėjo teisę reikÅ¡ti savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad palikimÄ faktiniu valdymu priėmė suinteresuotasis asmuo. Suinteresuotajam asmeniui pasinaudojus pastarÄ ja teise, bÅ«tų pagrindas vertinti suinteresuotojo asmens veiksmus, nukreiptus į palikimo priėmimÄ , o kartu ir pareiÅ¡kėjos argumentus, jog suinteresuotasis asmuo tokių veiksmų neatliko.

Nesant pareikÅ¡to atitinkamo reikalavimo, jo faktinį pagrindÄ sudarančių aplinkybių vertinimas sÄ lygotų išėjimÄ už bylos nagrinėjimo ribų. PareiÅ¡kėjos dėmesys kartu atkreiptinas į tai, jog fakto, kad pareiÅ¡kėja priėmė palikimÄ , nustatymas, net ir nekonstatavus aplinkybės, kad palikimo faktiniu valdymu nepriėmė suinteresuotasis asmuo, sukurs jai, kaip palikimÄ priėmusiam asmeniui, visas su palikimo priėmimu susijusias teises. Nesant teisinio patvirtinimo, jog palikimÄ priėmė ir suinteresuotasis asmuo, pareiÅ¡kėja bus laikoma vienintele palikėjo įpėdine.

Tuo tarpu pareiÅ¡kėjos argumentai, susiję su tuo, jog suinteresuotasis asmuo palikimo nepriėmė, taps reikÅ¡mingais ir galės bÅ«ti vertinami tik tuo atveju, jeigu suinteresuotasis asmuo kreipsis į teismÄ su reikalavimu konstatuoti faktÄ , kad ir jis priėmė palikimÄ pradėdamas turtÄ faktiÅ¡kai valdyti. Valstybė Å¡ioje byloje patyrė 17,67 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos valstybės naudai iÅ¡ pareiÅ¡kėjos M. A. (CPK 88 str. 1 d. 3 p., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d.

įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“).Teismas, vadovaudamasis CK 5.50, 5.51 straipsniais, CPK 259 – 270, 442 – 448 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kimÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimÄ , atsiradusį po sutuoktinio P. A., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2007 m. lapkričio 10 d., mirties, faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti.Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos M.

A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 17,67 Lt (septyniolika litų 67 ct) (5,12 Eur) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. IÅ¡ieÅ¡kotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                             Marius Bartninkas