Legislator Case Law & Legislation
2ec93745-16a6-41ed-ad72-8f12bbfac28e AI generated

2ec93745-16a6-41ed-ad72-8f12bbfac28e · Kauno apylinkės teismas

Case Number 2ec93745-16a6-41ed-ad72-8f12bbfac28e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

yra kitokių raÅ¡ytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų; sandorio sudarymo faktÄ patvirtinantys raÅ¡ytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl Å¡alies kaltės;

Legislator headnote

AI generated

2ec93745-16a6-41ed-ad72-8f12bbfac28e · Kauno apylinkės teismas: IeÅ¡kovas dėl atsakovo pateiktų garso įrašų nurodo, kad jo vertinimu, tai yra atsakovo monologas, ieÅ¡kovas tik kai kur įsiterpia, apie kokius skaičius ten kalbama, jis negali pasakyti, tai gali reikÅ¡ti daug kÄ . IeÅ¡kovo atstovas nurodė, kad Å¡ių įrašų negalima pripažinti įrodymais, kadangi jie daryti slapta ir pažeidžia ieÅ¡kovo privatų gyvenimÄ .CPK 177 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kuriÄ Ä¯rodinėjimo priemonėmis gali bÅ«ti nuotraukos, vaizdo bei garso įraÅ¡ai, padaryti nepažeidžiant įstatymų.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr                                                                      Civilinė byla Nr. 2-745-848/2015                                                                                        Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02119-2013-9                                                                                      Procesinio sprendimo kategorija:35.1;35.2; (S)                                                                 35.3.6;35.5;36.1;99.3.;116.1.

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS                                                SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. vasario 17 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja Eglė KriaučiÅ«nienė, sekretoriaujant Mildai Laukytei, dalyvaujant ieÅ¡kovui S. K., ieÅ¡kovo atstovui advokato padėjėjui Nerijui Žvingilai, atsakovų R. V. P. ir K. P. atstovei advokatei Rasai Užkuraitienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo S. K. ieÅ¡kinį atsakovams R.

V. P. ir K. P. dėl skolos priteisimoc ir n u s t a t ė: IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (b.l. 3-6) praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovų R. V. P. ir K. P. solidariai 70 900,00 Lt skolÄ , 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje bei teismo posėdžio metu nurodė, kad 2004-04-04 su atsakovais sudarė paskolos sutartį, kuria atsakovams paskolino po 5000 Lt, kuriuos atsakovai įsipareigojo grÄ Å¾inti iki 2004-05-18, taip pat sutartimi buvo aptartos netesybos. 2004-08-27 paskolos sutartimi ieÅ¡kovas atsakovams suteikė dar po 30 000 Lt paskolÄ , kuriÄ atsakovai įsipareigojo grÄ Å¾inti iki 2004-12-27.

Atsakovai ieÅ¡kovui skolos negrÄ Å¾ino, todėl praÅ¡o teismo priteisti pagal pirmÄ jÄ sutartį 10 000 Lt skolÄ ir 900 Lt sutartas netesybas už 180 dienų, pagal antrÄ jÄ paskolos sutartį – 60 000 Lt, viso 70 900 Lt skolÄ ir 5 procentus metinių palÅ«kanų (b.l.3-6).Atsakovai teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo skolinosi nurodytas sumas, tačiau jas grÄ Å¾ino mokėdami dalimis, mokėjo ieÅ¡kovui, ieÅ¡kovo sutuoktinei, ieÅ¡kovo motinai, tačiau tai patvirtinančių raÅ¡ytinių įrodymų neturi, pasitikėjo ieÅ¡kovu.

IeÅ¡kinys tenkintinas Byloje nustatyta, kad 2004-04-04 ieÅ¡kovas S. K. ir atsakovai R. V. P. ir K. P. sudarė paskolos sutartį, kuria atsakovams paskolino po 5 000 Lt (viso 10 000 Lt). PaskolÄ grÄ Å¾inti įsipareigojo iki 2004-05-18 bei numatė netesybas po 5 Lt už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ (b.l.107). 2004-08-27 paskolos sutartimi ieÅ¡kovas atsakovams suteikė paskolÄ kiekvienam po 30 000 Lt (viso 60 000 Lt). PaskolÄ atsakovai įsipareigojo grÄ Å¾inti iki 2004-12-27 (b.l.108-110).Ä®statyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 str. 1 d.).

Fizinių asmenų paskolos sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, jeigu paskolos suma virÅ¡ija du tÅ«kstančius litų (CPK 6.871 str. 1 d.). PalÅ«kanų už naudojimÄ si paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarkÄ nustato Å¡alys susitarimu (CPK 6.872 str. 1 d.). Paskolos gavėjas privalo grÄ Å¾inti gautÄ paskolÄ paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 str. 1 d.).Å alys 2004-04-04 ir 2004-08-27 sudarytų paskolų sutarčių neginčija. Atsakovai sutinka su tuo, kad minėtų paskolų sutarčių pagrindu iÅ¡ ieÅ¡kovo gavo 70 000,00 Lt, tačiau nesutinka, jog Å¡ios sumos nėra grÄ Å¾inę.Civiliniame procese galioja rungimosi principas, pagal kurį kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12 str., 178 str.).Atsakovai savo atsikirtimus į ieÅ¡kinį įrodinėjo faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuriame pateikta darytų telefonu ir diktofonu trijų pokalbių įraÅ¡ai (2011-03-31, 2011-11-02 ir trečias įraÅ¡as be datos) bei liudytojos P. K. parodymais.

Atsakovas R. V. P. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad skola ieÅ¡kovui yra grÄ Å¾inta pilnai. Nuo 2000 metų atsakovas ieÅ¡kovui yra grÄ Å¾inęs apie 168 000 – 170 000 litų, tiksliai pasakyti negali. Nuo 2004 metų gegužės mėnesio iki 2008 metų gegužės mėnesio kas mėnesį mokėdavo po 1760 Lt ir 2007-2008 metais buvo pilnai su juo atsiskaitęs, t. y. sumokėjęs jam sumÄ lygiÄ suteiktai paskolai, tačiau vis dar mokėjo nuo 2008 metų birželio iki 2012 metų po 1320 Lt, nes ieÅ¡kovas yra savo lėšomis prisidėjęs prie bendro verslo, kurios taip pat ieÅ¡kovui buvo grÄ Å¾intos.

IeÅ¡kovui pasakius, kad atsakovas baigia verslÄ , ieÅ¡kovas pradėjo arÅ¡iai iÅ¡ atsakovo reikalauti pinigų ir tada atsakovas padarė slaptus įraÅ¡us. Pinigus ieÅ¡kovui mokėdavo kas mėnesį aukščiau nurodytomis sumomis, tai buvo ir palÅ«kanos ir skola. Pinigus veždavo tai pačiam atsakovui, tai jo žmonai, motinai. RaÅ¡telio, kad dalimis grÄ Å¾ina skolÄ nepraÅ¡ydavo, pasitikėjo ieÅ¡kovu. Paskolos sutarčių reikalavo iÅ¡ ieÅ¡kovo jau nuo 2007-2008 metų, bet jis vis iÅ¡sisukinėjo.

K. P. patvirtino sutuoktinio parodymus, nurodydama, kad dažnai pinigus veždavo ieÅ¡kovui ir ji, kartais pinigus perduodavo ieÅ¡kovo žmonai ar motinai. Tai atsakovų teigimu įrodo, kad paskolos yra pilnai grÄ Å¾intos.IeÅ¡kovas, atsikirsdamas į atsakovo motyvus, neigia jog paskola jam buvo grÄ Å¾inta, nurodo, kad kažkiek palÅ«kanų gal ir gavo iÅ¡ atsakovų, tačiau jai ir gavo, tai labai nedaug, galėjo bÅ«ti pora Å¡imtų litų, bet ne daugiau kaip 1 000 litų. PalÅ«kanų iÅ¡ atsakovo nereikalavo, bet jau prašė, kad grÄ Å¾intų skolÄ , nes jam buvo reikalingi pinigai.

Kad atsakovai pinigus grÄ Å¾indavo ir jo žmonai ar mamai, jam nėra žinoma, nes su mama santykių nepalaiko. Kai praÅ¡ydavo grÄ Å¾inti paskolÄ , atsakovas sakydavo, kad netrukdytų, nes jam rÅ«pi milijonai, o ne tie keli ieÅ¡kovo tÅ«kstančiai. IeÅ¡kovas teigia, kad paskola negrÄ Å¾inta įrodo tai, jog paskolos sutartys yra likę pas ieÅ¡kovÄ , atsakovas neturi raÅ¡ytinio įrodymo, kad skolÄ grÄ Å¾ino, tai, ieÅ¡kovo manymu, patvirtina, kad atsakovas prievolės grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui paskolÄ neįvykdė.Kaip minėta atsakovas mano, kad pateikti byloje telefonu 2011-03-31 ir 2011-11-02 daryti įraÅ¡ai ir diktofono įraÅ¡as be datos patvirtina paskolos grÄ Å¾inimo faktÄ (b.l.63-66).

IeÅ¡kovas dėl atsakovo pateiktų garso įrašų nurodo, kad jo vertinimu, tai yra atsakovo monologas, ieÅ¡kovas tik kai kur įsiterpia, apie kokius skaičius ten kalbama, jis negali pasakyti, tai gali reikÅ¡ti daug kÄ . IeÅ¡kovo atstovas nurodė, kad Å¡ių įrašų negalima pripažinti įrodymais, kadangi jie daryti slapta ir pažeidžia ieÅ¡kovo privatų gyvenimÄ .CPK 177 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kuriÄ Ä¯rodinėjimo priemonėmis gali bÅ«ti nuotraukos, vaizdo bei garso įraÅ¡ai, padaryti nepažeidžiant įstatymų.

Apie tai, ar garso įraÅ¡as yra leistina įrodinėjimo priemonė, turi bÅ«ti sprendžiama individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgiant į įraÅ¡o padarymo aplinkybes, fiksavimo bÅ«dÄ , priemones ir pan. Teismas nagrinėjamoje byloje pripažįsta garso įraÅ¡us leistinu įrodymu, nors jie daryti ir be kitos Å¡alies sutikimo, kadangi Å¡alis siejo paskolos santykiai, skolininkas teigia, jog skolÄ yra grÄ Å¾inęs, tačiau Å¡ios aplinkybės kita Å¡alis nepripažįsta. Garso įraÅ¡o darymas to ginčo teisiÅ¡kai reikÅ¡mingoms aplinkybėms teisingai nustatyti, kai pokalbyje dėl skolos grÄ Å¾inimo dalyvauja abi sandorio Å¡alys, teismų jurisprudencijoje nepripažįstamas neteisėtu įrodymų rinkimu, nes dviejų privačių asmenų civilinio ginčo aplinkybės nelaikytinos Å¡ių asmenų privataus gyvenimo aplinkybėmis, be to jis darytas vieÅ¡oje aplinkoje.

Tokiu atveju garso įrašai pripažintini leistina įrodinėjimo priemone, nes jie padaryti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje įtvirtinto žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo principo. Teismui vertinant garso įrašus bei jų išklotines konstatuotina, jog juose kalbama apie bylai nereikšmingas aplinkybes ir tik keliose vietose kalbama apie skaičius, vienoje vietoje apie pinigus, tačiau neaišku apie kokius pinigus ar skaičius kalbama, jeigu kalbama apie pinigus gautus pagal paskolos sutartis, tai įraše tai neužfiksuota.

Pažymėtina, jog atsakovo teigimu įraÅ¡as buvo daromas todėl, kad ieÅ¡kovas jį „arÅ¡iai spaudė duoti pinigų“, todėl abejonių kelia tas faktas, kad darant įraÅ¡Ä atsakovas tiksliai nenurodo apie kokius skaičius ar pinigus kalbama, nefiksuoja pokalbio metu konkrečių faktų, nekalbama apie konkrečias paskolos sutartis, pokalbiai nekonkretÅ«s ir neaiÅ¡kÅ«s, be to vieno pokalbio data iÅ¡ vis nėra nurodyta. Abejones sustiprina tai, jog atsakovas Å¡iais įraÅ¡ais įrodinėjo ir 2000 metais iÅ¡ ieÅ¡kovo gautas ir negrÄ Å¾intas paskolas, tai jog atsakovas duoda nenuoseklius parodymus, vienu metu teigdamas jog įraÅ¡us darė specialiai, vėliau teigė, kad visi įraÅ¡ai padaryti netyčia.

Atsižvelgiant į tai teismas sprendžia, kad nei iÅ¡ garso įrašų turinio, nei iÅ¡ garso įrašų iÅ¡klotinių, kurias padarė atsakovas, negalima padaryti iÅ¡vados, kad atsakovai ieÅ¡kovui paskolas grÄ Å¾ino. CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad paprasta raÅ¡ytine forma turi bÅ«ti sudaromi fizinių asmenų sandoriai, kai sandorio suma sudarymo metu yra didesnė kaip penki tÅ«kstančiai litų, iÅ¡skyrus sandorius, kurie ir įvykdomi sudarymo metu, o paskolos sutarties atveju – dviejų tÅ«kstančių litų (CK 6.871 straipsnio 1 dalis).

Å ioje byloje yra reikÅ¡minga Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika dėl sandorio įvykdymo tuo atveju, kai Å¡alys nesilaiko raÅ¡ytinės sandorio formos reikalavimų, nustatytų įstatyme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija iÅ¡aiÅ¡kino, kad sandorio Å¡alys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti jį raÅ¡ytine forma, kartu prisiima rizikÄ dėl sandorio įvykdymo įrodinėjimo kilus ginčui. Paskolos sutarties atveju yra svarbu tai, kad tiek sutarties sudarymas, tiek jos įvykdymas yra sandoriai, todėl sutarties (prievolės) įvykdymui patvirtinti galioja tie patys, kaip ir tos rūšies sutarčiai sudaryti, formos reikalavimai ir jos nesilaikymo teisiniai padariniai, todėl pagal įstatyme (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6.65 straipsnis) nustatytÄ reglamentavimÄ ir formuojamÄ teismų praktikÄ atsakovui tenka rizika įrodyti sandorio įvykdymÄ .

CK 1.93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įstatymų reikalaujamos paprastos raÅ¡ytinės formos nesilaikymas atima iÅ¡ Å¡alių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktÄ Ä¯rodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Å¡io straipsnio 2 dalies nuostatų teismas gali netaikyti, jeigu tai prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams, bÅ«tent kai:

1) yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų;

2) sandorio sudarymo faktÄ patvirtinantys raÅ¡ytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl Å¡alies kaltės;

3) atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma sandorio įforminti raštu;

4) atsižvelgiant į Å¡alių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams.Nagrinėjamu atveju atsakovai nepateikė raÅ¡ytinės formos dokumento, kuris patvirtintų paskolos sutarties įvykdymo dviÅ¡alį sandorį bei prašė teismo apklausti liudytojus nurodydami, jog yra įstatyme numatyta iÅ¡imtis, pagal kuriÄ teismui suteikta teisė netaikyti draudimo remtis liudytojų parodymais, kai konstatuojama esminė sÄ lyga – „jeigu tai prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams“.

Tačiau iÅ¡klausius liudytojos parodymų konstatuotina, jog nenustatytos aplinkybės, nurodytos CK 1.93 straipsnio 6 dalyje, kuomet liudytojų parodymais galima remtis įrodinėjant paskolos sandorio grÄ Å¾inimo aplinkybes, atsakovai savo praÅ¡ymo taip pat nepagrindė reikÅ¡mingomis aplinkybėmis, kodėl reikėtų daryti įrodinėjimo iÅ¡imtį, todėl teismas konstatuoja jog nenustatyti pagrindai, kurie leistų nukrypti nuo kasacinio teismo pirmiau nurodytos normos aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos ir liudytojos P. K. parodymus laiko neleistina įrodinėjimo priemone, todėl jais nesivadovauja.Vertindamas atsakovų nurodytus argumentus dėl tariamai grÄ Å¾intos paskolos ieÅ¡kovui, teismas sprendžia, kad jie neįrodo, jog atsakovai prievolę įvykdė, kadangi byloje nustatyta, kad 2004-04-04 ir 2004-08-27 paskolos sutartys, suraÅ¡ytos paprasta raÅ¡ytine forma, ir patvirtintos atsakovų paraÅ¡ais, yra pas ieÅ¡kovÄ (b.l.107-110).

Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus atsakovų argumentus dėl prievolės įvykdymo ieÅ¡kovui visų byloje surinktų įrodymų kontekste, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovai Å¡ioje byloje neįrodė paskolos grÄ Å¾inimo fakto, todėl ginčo paskola priteistina teismo sprendimu (CK 6.123 str. 3 d., 6.200 str., 6.256 str. 1 d., CPK 176 str., 177 str., 185 str.).Atsakovų atstovė nurodė, kad paskolos sutartimis buvo forminamas ieÅ¡kovo dalyvavimas atsakovo versle, sutartys neatitiko faktinių aplinkybių, buvo apsimestiniai sandoriai, todėl teismas ex officio turi patikrinti, ar sutartis neprieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms.

Å ias aplinkybes atsakovų atstovė nurodė tik baigiamosiose kalbose, jos nebuvo bylos nagrinėjimo metu iÅ¡samiai tiriamos, akcentuojamos, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais prieÅ¡ieÅ¡kinio atsakovai nepareiÅ¡kė, atvirkščiai, viso nagrinėjimo metu atsakovų buvo teigiama, kad buvo gauta paskola, kuri yra grÄ Å¾inta, todėl teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta sandorių negaliojimo pagrindų ir teismas dėl Å¡ių atsakovų atstovės argumentų plačiau nepasisako.2004-04-04 sutartimi Å¡alys susitarė dėl netesybų – mokėti 5 litus už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ Â (b.l.107).

Å alių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus. Å alių teisė iÅ¡ anksto susitarti dėl netesybų reiÅ¡kia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iÅ¡ anksto nustatytais bÅ«simais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali bÅ«ti pripažinti minimaliais nuostoliais. Taigi, sutartinės netesybos apibrėžia Å¡alių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymÄ sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktÄ .

Å iuo konkrečiu atveju konstatavus, jog prievolė liko neįvykdyta atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1.125 str. 5 d. 1 p. numato reiÅ¡kiamiems reikalavimams dėl pažeistos teisės į netesybas senatį, taikomas sutrumpintas Å¡eÅ¡ių mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas, iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovui priteistina 261 Eur (900 Lt) netesybų (1,45 Eur x 180 d = 261 Eur (atitinkamai 5 Lt x 180 d = 900 Lt)) (CK 6.71 str., 6.75 str.).Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.210 str. numato, jog terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, todėl iÅ¡ atsakovų solidariai ieÅ¡kovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo priteistos sumos nuo 20 534,06 EUR (70 900 Lt) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2014-01-23 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų IeÅ¡kinį patenkinus, iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovo naudai priteistinas ieÅ¡kovo sumokėtas žyminis mokestis (b.l.7), kitos bÅ«tinos ir pagrįstos iÅ¡laidos (ieÅ¡kovo patirtos iÅ¡laidos už suteiktÄ teisinę pagalbÄ â€“ b.l.77-78, 138-139) (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 9 p., 93 str. 1 d.).IÅ¡ atsakovų valstybei lygiomis dalimis priteistinos teismo turėtos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1d.).

Kauno apylinkės teismo 2014-01-27 nutartimi atsakovo R. V. P. ir K. P. turtui taikytos civilinėje byloje Nr. 2-745-848/2015 laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti teismo sprendimo vykdymui užtikrinti. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 150 str. 3 d., 259 - 270 str., teismas n u s p r e n d ž i a: Ieškinį patenkinti visiškai.             Priteisti ieškovui S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), solidariai iš atsakovų R. V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)ir K.

P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 20 273,40 Eur (dvidešimt tūkstančių du šimtus septyniasdešimt tris eurus 40 ct) (atitinkamai 70 000 Lt) skolos, 261 Eur (du šimtai šešiasdešimt vienas euras) (atitinkamai 900 Lt) netesybų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (20 534,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2014-01-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas - 616,02 Eur (šešis šimtus šešiolika eurų 02 ct) (atitinkamai 2127 Lt) žyminio mokesčio, 837,16 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt septynis eurus 16 ct) (atitinkamai 2890,56 Lt) teisinės pagalbos išlaidų.             Priteisti valstybei iš R.

V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ir K. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ kiekvieno po 7,81 Eur (septynis eurus 81 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Å i suma turi bÅ«ti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sÄ sk. Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660.Kauno apylinkės teismo 2014-01-27 nutartimi taikytas atsakovo R.

V. P. ir K. P. turtui laikinÄ sias apsaugos priemones palikti galioti teismo sprendimo vykdymui užtikrinti. Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                                          Eglė KriaučiÅ«nienė