2ec73028-e756-445f-a76e-1f039e6cf9cb · Å iaulių apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr Baudžiamoji byla Nr. 1A-78-354/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37369-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.1; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.9.7; 1.2.26.2; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.6; 2.1.15.3.3.2; 2.2.2.3.1.1; 2.2.2.3.1.2; 2.4.6.1. ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. kovo 23 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Vidmanto Mylės, Laisvydo Zederštremo, sekretoriaujant Neringai Tolvaišaitei-Aleksienei, Raimondai Katiliūtei, dalyvaujant prokurorei Olgai Alibajevai (nuotoliniu būdu), nukentėjusiajam I.

R., gynėjui advokatui Mindaugui Klemeniui, nuteistajam M. Å ., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. Å . apeliacinį skundÄ dėl TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2022 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio, kuriuo M. Å . pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje, ir nuteistas laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams be intensyvios priežiÅ«ros, įpareigojant per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai iÅ¡dirbti 120 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, M. Å . skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 Eur) įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , įpareigojant jÄ sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Å iaulių teritorinei ligonių kasai priteista iÅ¡ M. Å . 46,34 Eur gydymo iÅ¡laidų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1.

M. Å . nuteistas už tai, kad vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir taip sutrikdė visuomenės rimtį, o bÅ«tent: 2021 m. spalio 17 d., apie 2 val. 15 min., vieÅ¡oje vietoje ? Mažeikių mieste, ties (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, be jokios priežasties, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui kairės rankos kumščiu sudavus nukentėjusiajam I. R. vienÄ kartÄ Ä¯ deÅ¡inę veido pusę, ko pasėkoje jis nukrito ant žemės, po to, nukentėjusiajam besikeliant, vienÄ kartÄ deÅ¡ine koja spyrus nukentėjusiajam į deÅ¡inę veido pusę ir, nukentėjusiajam nukritus ant žemės, deÅ¡inės rankos kumščiu sudavus vienÄ kartÄ Ä¯ deÅ¡inę veido pusę, M.

Å ., pribėgęs prie nukentėjusiojo I. R., kuris kėlėsi nuo žemės, deÅ¡ine koja vienÄ kartÄ spyrė nukentėjusiajam į veidÄ , tokiais bendrais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam I. R. deÅ¡iniojo skruosto sumuÅ¡imus, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ . II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. Å . praÅ¡o panaikinti TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2022 m. lapkričio 29 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – jį (apeliantÄ ) iÅ¡teisinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 2.1. Pirmosios instancijos teismas jo (M. Š.) kaltę grindė nukentėjusiojo ir liudytojų D. B. bei P. P. parodymais, kurie yra prieštaringi ir nenuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu P. P. parodė, kad vienas ir tas pats asmuo smogė nukentėjusiajam ir, jam nukritus, spyrė. Tuo tarpu teisminio nagrinėjimo metu liudytojas jau teigė, kad smogė ir spyrė apeliantas. 2.2. Liudytojo D. B. parodymai šališki, iš esmės vien tik jo parodymais jis (M.

Å .) ir kaltinamas. Liudytojo P. P. parodymai yra „pritempti“ prie veikos taip, kad atitiktų kaltinimÄ ir jame nurodytas aplinkybes. 2.3. Teismas nuosprendyje visiÅ¡kai nepasisakė dėl to, kad parodymas atpažinti atliktas, pažeidžiant BPK normas, nes liudytojui D. B. pateikta atspausdinta nuotrauka su atspausdintu tekstu, kur jau nurodyta pavardė. 2.4. Vaizdo įraÅ¡e nesimato asmens, kuris spyrė nukentėjusiajam, ir jokie duomenys nepatvirtina, kad tÄ padarė jis (apeliantas). IÅ¡ vaizdo įrašų matyti, kad praeina liudytojas M.

V., kuris patvirtino, jog kalbėjo su juo (M. Å .) apie muÅ¡tynes ir išėjo pažiÅ«rėti. Apelianto nuomone, nuosprendyje nepagrįstai konstatuota, kad jo (M. Å .) ir liudytojo M. V. parodymai nesutampa. M. V. patvirtino, kad ėjo kartu su juo (apeliantu) pažiÅ«rėti, o liudytojo D. B. nepažįsta ir nematė. 2.5. Pirmosios instancijos teismo nurodyti įrodymai nesudaro pagrindo teigti, kad jis (M. Å .) padarė inkriminuojamÄ nusikaltimÄ ir turi bÅ«ti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Apkaltinamasis nuosprendis gali bÅ«ti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas yra visiÅ¡kai ir besÄ lygiÅ¡kai įrodytas, o teismo iÅ¡vados apie kaltinamojo kaltumÄ grindžiamos teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais įrodymais.

Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, spėjimais – kiekviena versija, visi prieÅ¡taravimai byloje turi bÅ«ti patikrinti ir įvertinti teismo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-363/2013, Nr. 2K-476/2013, Nr. 2K- 283-746/2015, Nr. 2K-496-746/2015). Europos Žmogaus Teisių Teismas irgi ne kartÄ yra konstatavęs, jog abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai (Barber, Messegué and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kiti). 2.6.

Nuteistasis nurodo, kad jo kaltė grindžiama nukentėjusiojo parodymais, kuris teigia nieko neatsimenÄ s, atsipeikėjo tik Priėmimo skyriuje. Pasak nuteistojo, nukentėjusysis niekaip negalėjo ir negali patvirtinti, kas ir kuris asmuo jam trenkė bei spyrė. Liudytojo P. P. parodymai prieÅ¡taringi ir duoti tik siekiant jį (M. Å .) apkaltinti, tačiau ne nustatyti tiesÄ . Apelianto nuomone, paties nukentėjusiojo ir liudytojo P. P. elgesys buvo prieÅ¡ingas teisei ir bÅ«tent jie sutrikdė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , tačiau to nei prokuroras, nei teismas nevertino.

Kita vertus, vienas nenustatyto asmens smÅ«gis, kuriuo jis (apeliantas) kaltinamas, nesudaro pagrindo teigti, kad bÅ«tent tas vienas smÅ«gis sutrikdė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir rimtį. 2.7. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino esmines bylos aplinkybes, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatas, reglamentuojančias įrodymų tyrimÄ , pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, neteisingai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . ApkaltinamÄ jį nuosprendį teismas grindė ne objektyviais duomenimis, ne įrodymų visuma, o prielaidomis ir abejonėmis, neįvertinęs ir neiÅ¡tyręs visų įrodymų.

Apeliantas nurodo, kad teismas pažeidė BPK 1 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnio 1, 5 dalis, 44 straipsnio 6 dalies nuostatas. 2.8. Teismas neįvertino kiekvieno įrodymo atskirai ir jų visumos, neatsižvelgė į galimÄ liudytojo D. B. suinteresuotumÄ ir prieÅ¡iÅ¡kumÄ jo (apelianto) atžvilgiu, liudytojo P. P. parodymų prieÅ¡taringumÄ , nevertino nukentėjusiojo ir liudytojo P. P. veiksmų, neįvertino gynybai svarbių ir aktualių įrodymų, todėl, apelianto nuomone, nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas dėl įrodymų vertinimo spragų. 2.9.

Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu (BPK 44 straipsnio 6 dalis), kaltininko kaltė turi bÅ«ti nustatyta dėl kiekvienos nusikalstamos veikos, kaltinamasis neprivalo įrodinėti savo nekaltumo ir jam negalima perkelti įrodymų naÅ¡tos, bet kokios abejonės turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Esant nepaÅ¡alintų abejonių dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių, draudžiama priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį. Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, patikimai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, Nr. 2K-205/2012, Nr. 2K-232/2014, Nr. 2K-7-173/2014, Nr. 2K-317-719/2018). 2.10.

Apeliantas nurodo, kad skundžiamas nuosprendis grindžiamas prielaidomis, o ne patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltė bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados, o kaltinimui prieštaraujantys duomenys turi būti paneigti. Nuteistasis pažymi, kad remiantis in dubio pro reo principu, galima konstatuoti, jog byloje nesurinkta neginčijamų įrodymų, kad jis (M. Š.) padarė nusikalstamus veiksmus, numatytus BK 284 straipsnyje.

Visos abejonės ir neaiškumai turi būti aiškinami jo (nuteistojo) naudai, todėl skundžiamas nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtas naujas – išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

3. Apygardos teismo posėdyje nuteistasis M. Å . ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė ir nukentėjusysis I. R. prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados, argumentai ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas 4. Nuteistojo M. Å . apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliaciniame skunde teigiama, kad, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, pirmosios instancijos teismas neiÅ¡samiai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, tarp jų – asmens atpažinimo pagal nuotraukÄ rezultatus, anonimiÅ¡kai gauto vaizdo įraÅ¡e užfiksuotus duomenis, ir dėl to netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , t. y. nepagrįstai pripažino M. Å . kaltu pagal BK 284 straipsnį. Apelianto nuomone, skundžiamas nuosprendis grindžiamas prielaidomis ir abejonėmis, todėl buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas (BPK 44 straipsnio 6 dalis), in dubio pro reo principas bei BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatos.

6. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį, Å¡iuos apeliacinio skundo teiginius pripažįsta iÅ¡ dalies pagrįstais.

7. Ä®rodymų vertinimo taisyklės nustatytos BPK 20 straipsnio 5 dalyje, kurioje nurodyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Å i baudžiamojo proceso įstatymo norma nustato iÅ¡skirtinę bylÄ nagrinėjančio teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų turi įrodomÄ jÄ vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiÅ«lymų atmetimas savaime nėra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieÅ¡taravimų.

8. Esminiu pažeidimu pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas gali būti pripažįstami atvejai, kai teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-74-976/2017, Nr. 2K-211-628/2022).

9. Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu, nepagrįstai vadovavosi nukentėjusiojo I. R. ir liudytojų P. P. bei D. B. parodymais, kurie yra prieštaringi ir nenuoseklūs, o D. B. parodymai, pasak apelianto, dar ir šališki; pirmosios instancijos teismas rėmėsi šiais įrodymais, tinkamai nepatikrinęs jų patikimumo.

10. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos, M. Å . kaltu neprisipažino nei teisminio nagrinėjimo metu, nei vykstant ikiteisminiam tyrimui. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis parodė, kad nukentėjusiojo neužpuolė ir prieÅ¡ jį nesmurtavo, jokių sužalojimų jam nepadarė. Ä®vykio vakarÄ buvo bare „(duomenys neskelbtini)“ su M. V.. Išėjo parÅ«kyti, kairėje pusėje vyko kažkoks konfliktas, stumdėsi daug žmonių. Jis su pažįstamu rÅ«kė ar kokteilį gėrė, buvo su M. V.. Po to, ar grįžo į barÄ , ar išėjo vėl, tiksliai pasakyti negali, bet ėjo žiÅ«rėti, kas dar lauke dedasi, nes tuo metu bare sumažėjo žmonių. Išėjęs iÅ¡ baro, lauke matė policijos pareigÅ«nus ir greitosios medicinos pagalbos automobilį; iki tos vietos, kur vyko muÅ¡tynės, net nebuvo nuėjęs, tiesiog pasižiÅ«rėjo iÅ¡ Å¡ono.

11. Nukentėjusysis I. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2021 m. spalio mėnesį su draugu P. P. atėjo į barÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, vėliau prie jų prisijungė pažįstami su draugėmis – tai buvo P. draugai. Išėjęs iÅ¡ klubo į laukÄ su viena iÅ¡ merginų, pamatė, kaip vienas iÅ¡ prie jų prisijungusių asmenų grÅ«mėsi su kitu vaikinu – M. V. (jo vardÄ ir pavardę sužinojo ikiteisminio tyrimo metu); apsaugos darbuotojas bandė juos iÅ¡skirti, po to, pareiÅ¡kęs, kad baro viduje konfliktų nebus, liepė iÅ¡eiti.

Jie, pasiėmę striukes, išėjo į laukÄ . Du vaikinai, kurie prie jų prisijungė, ir jų draugės užėjo už baro „(duomenys neskelbtini)“, taip bandydami iÅ¡vengti konflikto, ten atsistojo, laukė taksi. Tuo metu iÅ¡ baro pasipylė minia. Supratę, kas vyks, su draugu taip pat užbėgo už baro. Tuos du vaikinus, kurie buvo prie jų prisijungę bare, ir jų drauges buvo apstoję žmonės. Prasidėjo grumtynės, muÅ¡tynės, mušė P. P.. Kai P. mušė, jis bandė skirti besimuÅ¡ančius, buvo nusiėmęs dirÅ¾Ä , mėgino puolusius vaikinus nuginti nuo P. MuÅ¡tynės kaip ir pasibaigė, bet tuomet vienas asmuo jam smogė į galvÄ kumščiu, bandė spirti.

Nuo smÅ«gio į galvÄ parklupo ant žemės ir tada jam koja kažkas spyrė į galvÄ . Prarado sÄ monę, atsipeikėjo tik ligoninėje. To asmens, kuris jam spyrė, nematė, nes buvo parklupęs ir jo žvilgsnis buvo nukreiptas į žemę. SmÅ«gis į galvÄ kumščiu buvo suduotas iÅ¡ priekio, o jau kai parklupo, iÅ¡ už nugaros buvo spyris. Abejoja, kad tas pats asmuo, kuris smÅ«giavo kumščiu, galėjo jam spirti, nes smÅ«giai buvo suduoti iÅ¡ karto vienas po kito. M. Å . nepažįsta.

Po įvykio jis (nukentėjusysis) buvo iÅ¡vežtas į ligoninės priimamÄ jį, po apžiÅ«ros iÅ¡leistas gydytis ambulatoriÅ¡kai.

12. Nuteistasis skunde nurodo, kad jo kaltė grindžiama nukentėjusiojo parodymais, kuris teigia nieko neatsimenÄ s, atsipeikėjo tik ligoninės Priėmimo skyriuje. Pasak M. Å . nukentėjusysis niekaip negalėjo ir negali patvirtinti, kas ir kuris asmuo jam trenkė bei spyrė.

13. Teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iais skundo teiginiais, nes iÅ¡ I. R. parodymų teisme matyti, kad sÄ monę jis prarado ne iki spyrio koja į galvos sritį, kai dėl prieÅ¡ tai atliktų jo atžvilgiu smurtinių veiksmų buvo parklupęs ant žemės, o jau po to. Nukentėjusysis nei teisme, nei apklausiamas liudytoju vykstant ikiteisminiam tyrimui (1 t., b. l. 50–51), nei apklausiamas kaip pareiÅ¡kėjas (liudytojas) skundo, praneÅ¡imo, pareiÅ¡kimo apie įvykį pateikimo metu (1 t., b. l. 44–46) nenurodė, jog aplinkybių, kuriomis buvo sužalotas, neprisimena, nes buvo netekęs sÄ monės. Tai, kad nukentėjusysis teisme parodė nematęs to asmens, kuris jam, klÅ«pančiam ant žemės, spyrė koja, nereiÅ¡kia, kad byla negali bÅ«ti iÅ¡spręsta teisingai, kad joje negali bÅ«ti priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

Tokias atvejais bÅ«tina analizuoti visų baudžiamojoje byloje esančių įrodymų visumÄ ir spręsti, ar Å¡ių įrodymų visuma patvirtina kaltinamojo kaltę.

14. D. B., 2021 m. lapkričio 10 d. apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021 m. spalio 16-osios vakare nuėjo į barÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, buvo išėjęs į laukÄ ir matė tarp nukentėjusiojo I. R. ir kitų asmenų vykusį konfliktÄ . Netoli jo (D. B.) stovėjo jam iÅ¡ matymo pažįstamas M. Å ., kuris irgi stebėjo konfliktÄ . Kai Å¡is konfliktas baigėsi, M. Å . staiga pribėgo prie suklupusio I. R. ir spyrė jam į galvÄ . Po smÅ«gio I. R. apsivertė ant nugaros ir tiesiog gulėjo (1 t., b. l. 81–82) (teisiamajame posėdyje nuteistojo gynėjo praÅ¡ymu Å¡ie liudytojo parodymai buvo perskaityti, vadovaujantis BPK 276 straipsniu).

Akistatos su įtariamuoju M. Å . metu (2022 m. balandžio 25 d. akistatos protokolas; 2 t., b. l. 1–4) D. B. nurodė, jog matė už baro „(duomenys neskelbtini)“ vykusias muÅ¡tynes, o po jų matė, kaip I. R. „gavo į galvÄ â€œ gal nuo dviejų ar trijų vaikinų; po suduotų smÅ«gių I. R. nukrito ant žemės, o tada M. Å . priėjo prie ant žemės gulinčio I. R. ir koja vienÄ kartÄ spyrė jam į galvos sritį. Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojas D. B. nurodė tokias pačias aplinkybes, kaip ir ankstesnio proceso metu.

Taip, D. B. teisme parodė, jog konflikto, vykusio tarp nenustatyto skaičiaus asmenų prie baro ,,(duomenys neskelbtini)“, metu netoli jo stovėjęs M. Å . pribėgo prie parklupusio I. R. ir spyrė jam į galvÄ . Nukentėjusysis spyrio metu buvo parklupęs dėl to, kad jam prieÅ¡ tai smogė kažkokie du ar trys vaikinai. Kaip matyti iÅ¡ aptartų D. B. parodymų, liudytojas nuosekliai viso proceso metu tvirtino, kad suklupusiam dėl prieÅ¡ tai panaudoto fizinio smurto nukentėjusiajam vienÄ kartÄ spyrė bÅ«tent M.

Š.. Nesivadovauti šiais D. B. parodymais pagrindo nėra. Nors skunde teigiama, kad D. B. parodymai yra šališki, tačiau jokių konkrečių aplinkybių, kuo tas šališkumas pasireiškia, apeliantas skunde nenurodo. Pirmosios instancijos teisme M. Š. parodė, kad D. B. pažįsta, yra su juo bendravęs, abu buvo (duomenys neskelbtini); D. B., pasak nuteistojo, nelabai sekdavosi, tuo tarpu jis (nuteistasis) „visur eidavo į priekį“, o D. B. likdavo „už borto“, todėl gali būti, kad jis (liudytojas) jam (nuteistajam) pavydi ir dėl to galėjo apkalbėti.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ie teiginiai yra deklaratyvÅ«s ir negali paneigti vienodų ir nuoseklių liudytojo D. B. parodymų procese apie nuteistojo atliktų prieÅ¡ nukentėjusįjį veiksmų pobÅ«dį. Liudytojo D. B. parodymai atitinka ir liudytojo P. P. teisiamajame posėdyje nurodytas aplinkybes. Liudytojas P. P. teisme parodė, jog matė, kad aukÅ¡tas, Å¡viesiais rÅ«bais vilkintis vaikinas spyrė I. R. koja. Pribėgęs prie nukentėjusiojo, jis (P. P.) pamatė, kad Å¡is guli ant žemės be sÄ monės. Å alia I. ant žemės buvo diržas.

Pakėlęs tÄ dirÅ¾Ä , paklausė minios: „Kas tai padarė?“. Išėjo žmogus (teisiamajame posėdyje liudytojas parodė į kaltinamÄ jį M. Å .) ir pasakė, kad čia jo darbas, pagrasino, kad tuoj ir jis atsidurs Å¡alia I. PrieÅ¡ M. Å . suduotÄ smÅ«gį, kitas asmuo, kurio jis neatpažintų, sudavė kelis smÅ«gius I., bet tas asmuo pasiÅ¡alino. I. nuo to kito asmens suduotų smÅ«gių klÅ«pojo ant kelių, ant kojų nestovėjo, tada M. Å . spyrė klÅ«pančiam nukentėjusiajam į galvÄ .

15. Sutiktina su apeliacinio skundo teiginiu, kad yra tam tikrų neatitikimų tarp P. P. ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 93–95) duotų parodymų bei jo parodymų teisme. 2022 m. sausio 21 d. apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu P. P. nurodė, kad vienas ir tas pats asmuo, kurį liudytojas apibÅ«dino kaip (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Å«gio vaikinÄ , (duomenys neskelbtini) plaukų, smogė nukentėjusiajam I. R. ranka, o po to, nukentėjusiajam nukritus, spyrė. Tačiau tokie liudytojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu nepaneigia ir savaime nedaro nepatikimais P. P. parodymų teisme, nes ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nenurodė, kad M.

Å . įvykyje, kurio metu buvo sužalotas I. R., iÅ¡ viso nedalyvavo ir jokių smurtinių veiksmų prieÅ¡ nukentėjusįjį neatliko. Teisiamajame posėdyje, minėta, P. P. patvirtino, kad nuteistasis spyrė nukentėjusiajam koja, kai Å¡is klÅ«pėjo ant žemės nuo kito asmens suduoto smÅ«gio, Å¡ios liudytojo nurodytos aplinkybės atitinka liudytojo D. B. parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. P. atpažino pagal nuotraukÄ M. Å ., kaip tÄ asmenį, kuris įspyrė nukentėjusiajam, jau gulinčiam ant žemės, ir kuris, jam (liudytojui) paklausus:

„Kas tai padarė?“, išėjo iš minios ir ėjo jo (liudytojo) pusėn (1 t., b. l. 125–127).

16. Apeliaciniame skunde ginčijamas asmens atpažinimo pagal nuotraukÄ rezultatų patikimumas. Nors nuteistasis šį proceso veiksmÄ (jo rezultatų patikimumÄ ) skundžia tik dėl liudytojo D. B., nurodydamas, kad D. B. atpažinimo metu buvo pateikta atspausdinta nuotrauka su atspausdintu tekstu, kur jau buvo nurodyta jo (M. Å .) pavardė, tačiau teisėjų kolegija patikrino ir asmens (nuteistojo) atpažinimÄ pagal nuotraukÄ , kur atpažįstantis asmuo – P. P..

17. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ apklausto asmens parodymams apie tam tikrÄ asmenį, daiktÄ ar kitokį materialų objektÄ patikrinti gali bÅ«ti daromas parodymas atpažinti. Atpažįstantis asmuo pirmiau turi bÅ«ti apklaustas apie aplinkybes, kuriomis jis matė ar kitaip įsidėmėjo atpažintinÄ asmenį, daiktÄ ar kitokį objektÄ , taip pat apie žymes ir ypatybes, pagal kurias jis gali atpažinti tÄ asmenį, daiktÄ ar kitokį objektÄ (BPK 191 straipsnis). Pagal BPK 192 straipsnio nuostatas asmens parodymas atpažinti yra atliekamas dviem bÅ«dais:

1) atpažintinas asmuo parodomas atpažįstančiajam drauge su kitais tos pačios lyties asmenimis, pagal iÅ¡orę kuo panaÅ¡esniais į atpažintinÄ (1 dalis);

2) atpažinimas daromas pagal nuotraukÄ , jeigu parodyti asmens negalima arba kai to reikia liudytojo ar nukentėjusiojo saugumui užtikrinti (6 dalis). AtpažinimÄ darant pagal nuotraukÄ , nekeliamas reikalavimas tokius veiksmus fotografuoti ar kitaip vizualiai užfiksuoti. BPK 192 straipsnio 5 dalis įtvirtina reikalavimÄ fotografuoti ar kitaip vizualiai užfiksuoti tik parodomų asmenų grupę. Kita vertus, BPK 194 straipsnio 3 dalis įtvirtina nuostatÄ , jog parodymo atpažinti iÅ¡ kolekcijų ar kartotekų eiga turi bÅ«ti fotografuojama ar kitaip fiksuojama. 18. 2022 m. gegužės 9 d. parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ metu liudytojas P. P. iÅ¡ 5 jam pateiktų nuotraukų atpažino nuteistÄ jį M.

Å ., nurodydamas, kad Å¡is asmuo 2021 m. spalio mėnesį, tikslios datos neprisimena, prie baro „(duomenys neskelbtini)“ įspyrė jo draugui I., jau gulinčiam ant žemės. ir kuris, jam (liudytojui) paklausus: „Kas tai padarė?“, išėjo iÅ¡ minios ir ėjo jo (liudytojo) pusėn (1 t., b. l. 125–127). Atpažįstantis asmuo P. P. pirmiausiai buvo apklaustas apie įvykio aplinkybes, kuriomis matė ar kitaip įsidėmėjo atpažintÄ asmenį, taip pat apie žymes ir ypatybes, pagal kurias jis galėtų atpažinti tÄ asmenį.

Minėta, kad 2022 m. sausio 21 d. apklausiamas liudytoju, P. P. apibÅ«dino smurtavusį prieÅ¡ I. R. asmenį, t. y. nurodė, jog tai buvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Å«gio vaikinas, (duomenys neskelbtini) plaukų (1 t., b. l. 93–95). Koks konkretus asmuo įspyrė gulinčiam ant žemės nukentėjusiajam, nesant nustatytų įtariamųjų, nebuvo žinomas nei liudytojui P. P., nei ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams, todėl atpažinimas buvo atliekamas, parodant liudytojui P. P. atpažinti asmenį pagal jo nuotraukÄ (BPK 192 straipsnio 6 dalis).

Teisėjų kolegijos vertinimu, asmens atpažinimo procesinis veiksmas atitiko BPK 191 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus. Vien tai, kad šio proceso veiksmo protokole nenurodytas techninių priemonių naudojimas (bylos duomenimis, atpažinimo eiga buvo fotografuojama), nedaro atpažinimo neteisėtu. Minėta, kad P. P. patvirtino teismo posėdyje, kad pirmiau nurodytus veiksmus atliko būtent M. Š..

19. IÅ¡ bylos matyti, kad 2021 m. gruodžio 2 d. parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ metu liudytojas D. B. iÅ¡ 4 jam pateiktų nuotraukų atpažino nuteistÄ jį M. Å ., nurodydamas, kad Å¡is asmuo 2021 m. lapkričio 17 d. Mažeikiuose, (duomenys neskelbtini), prie baro „(duomenys neskelbtini)“, spyrė koja į galvÄ suklupusiam asmeniui. Liudytojas nurodė, kad M. Å . atpažino kaip jam iÅ¡ matymo pažįstamÄ asmenį (1 t., b. l. 112–114). Atpažįstantis asmuo D. B. pirmiausiai buvo apklaustas apie įvykio aplinkybes, kuriomis matė ar kitaip įsidėmėjo atpažintÄ asmenį, taip pat apie žymes ir ypatybes, pagal kurias jis galėtų atpažinti tÄ asmenį.

D. B., 2021 m. lapkričio 10 d. apklaustas liudytoju, parodė apie įvykio aplinkybes, nurodydamas, kad jam iÅ¡ matymo pažįstamas M. Å . pribėgo prie suklupusio I. R. ir spyrė jam tiesiai į galvÄ (1 t., b. l. 81–82). Parodymo atpažinti metu neturint nustatytų įtariamųjų, atpažinimas buvo atliekamas, parodant liudytojui D. B. atpažinti asmenį pagal jo nuotraukÄ (BPK 192 straipsnio 6 dalis). Å io proceso veiksmo eiga buvo fotografuojama tarnybiniu telefonu „Samsung”. IÅ¡ asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo priedo – fotolentelės (1 t., b. l. 115–116) matyti, kad visos pateiktos atpažinti asmenų nuotraukos yra Å¡io protokolo antrajame lape; atpažinimui pateiktas atspausdintas protokolo antras lapas su asmenų nuotraukomis; protokolo apatinė dalis (į jÄ Ä¯raÅ¡omi atpažįstančiojo, pasiÅ«lius pagal nuotraukas nurodyti asmenį, apie kurį jis davė parodymus, pareiÅ¡kimai) uždengta popieriaus lapu.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad fotolentelė, kurioje užfiksuoti D. B. asmens parodymo atpažinimo veiksmai, padaryta jau po asmens atpažinimo (atpažintas asmuo – M. Å .) ir po protokolo suraÅ¡ymo. Toks atpažinimo procesinis veiksmas neatitinka BPK 191 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų. Å is pažeidimas, teisėjų kolegijos vertinimu, lemia asmens parodymo atpažinti iÅ¡ nuotraukos neteisėtumÄ , todėl atliekant šį ikiteisminio tyrimo veiksmÄ gauti duomenys negali bÅ«ti pripažįstami įrodymu, nes jie nėra gauti įstatymo nustatyta tvarka (BPK 20 straipsnio 1–2, 4 dalys).

20. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nors aptartu liudytojui D. B. parodyto atpažinti asmens pagal nuotraukÄ protokolu M. Å . kaltės grįsti nebuvo galima, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad jo kaltės įrodymu negali bÅ«ti laikomi pirmiau aptarti teisiamajame posėdyje liudytoju apklausto D. B. parodymai, kuriuos jis, minėta, patvirtino ir akistatos su nuteistuoju metu, t. y. neabejodamas tiek akistatos metu, tiek teisme tvirtino, jog klÅ«pančiam nukentėjusiajam į galvÄ spyrė bÅ«tent M. Å .. D. B. ir nuteistasis M. Å . buvo pažįstami iki įvykio, bendravo, Å¡iÄ aplinkybę teisme patvirtino ir pats nuteistasis. Todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad D. B., teisme ir ikiteisminio tyrimo metu nurodydamas, jog įvykio metu nukentėjusiajam koja spyrė bÅ«tent M. Å ., klydo dėl smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį naudojusio asmens (nuteistojo M. Å .) tapatybės.

21. Nagrinėjamoje byloje buvo atliktas tiek M. Å . kaltę grindžiančių įrodymų, tiek jį teisinančių duomenų vertinimas. Byloje nuteistojo ir jo gynėjo praÅ¡ymu liudytoju buvo apklaustas M. V.. Pagal Å¡io liudytojo parodymus jis su M. Å . buvo išėjęs iÅ¡ baro į laukÄ parÅ«kyti. RÅ«kė su nuteistuoju lauke, kai keli asmenys mušėsi. M. nėjo prie žmonių. Baigęs rÅ«kyti, nuteistasis, pagal liudytojo parodymus, įėjo į klubÄ ,,(duomenys neskelbtini)“, o jis (M.

V.) pasiliko rÅ«kyti. Pamatė, kad atvažiavo policija, du greitosios medicinos pagalbos automobiliai. Sutiko draugÄ R., su juo įėjo į barÄ ir ten pasakė M., kad atvažiavo policija, turbÅ«t, dėl muÅ¡tynių. Vėl visi išėjo pasižiÅ«rėti, nuėjo, bet ten jau buvo daug žmonių, kažkas klykavo. Ä®vertinus Å¡iuos liudytojo M. V. parodymus, matyti, kad jie neatitinka liudytojų D. B. ir P. P. nurodytų aplinkybių teisme, kitų bylos duomenų. Nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu aiÅ¡kino, kad ėjo pasižiÅ«rėti, kas vyksta baro ,,(duomenys neskelbtini)“ kieme, ir net buvo nuėjęs už klubo kampo (1 t., b. l. 188–191), teisme jau tvirtino, kad muÅ¡tynes stebėjo iÅ¡ tolo.

Pagal M. V. parodymus, M. nėjo prie žmonių, parÅ«kęs, įėjo į barÄ . AntrÄ kartÄ Ä¯ laukÄ su nuteistuoju iÅ¡ baro išėjo jau į muÅ¡tynių vietÄ atvykus policijai, medikams. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡iuos liudytojo M. V. parodymus laikė nepatikimais, neatitinkančiais kitų byloje surinktų ir teismo iÅ¡tirtų įrodymų. Pirmosios instancijos teisme liudytojais apklausti G. T., K. M., M. V. nurodė paties įvykio nematę. Liudytojas D. J. teisme parodė muÅ¡tynių nematęs, nes buvo nusisukęs, o kai atsisuko, matė ant žemės gulintį asmenį.

Žmogaus, kuris sudavė smÅ«gį ant žemės gulinčiam vaikinui, pagal policijoje jam pateiktÄ vaizdo įraÅ¡Ä nepažino, negali tvirtinti, kad tai buvo M. Å ..

22. Apeliantas skunde ginčija anonimiÅ¡kai gautame vaizdo įraÅ¡e užfiksuotų duomenų vertinimÄ , nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Å¡iuo įraÅ¡u, jame nesimato asmens, kuris spyrė nukentėjusiajam.

23. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad vaizdo įraÅ¡o, gauto policijos komisariate anonimiÅ¡kai, apžiÅ«ros protokole užfiksuota, jog asmuo, kuriam buvo suduoti smÅ«giai, yra suklupęs, bando atsistoti ir staiga (duomenys neskelbtini) Å«gio jaunuolis, vilkintis Å¡viesios spalvos kelnes, avintis Å¡viesios spalvos avalynę, spiria jam į galvÄ . Po smÅ«gio į galvÄ asmuo virsta ant nugaros ir nejuda. Nuosprendyje pažymėta, kad teismo posėdyje apklausti liudytojai nurodė, kad M. Å . tÄ vakarÄ vilkėjo Å¡viesiais rÅ«bais;

Å¡iÄ aplinkybę nurodė ir pats kaltinamasis. 24. 2021 m. gruodžio 6 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokole yra užfiksuota anonimo pateikto DVD disko, kuriame yra 32 sekundžių apimties filmuota medžiaga, apžiÅ«ra. Protokole nurodyta, kad vaizdo įraÅ¡as darytas tamsiu paros metu, kokybė prasta. Vaizdo įraÅ¡e matomi asmenys, kurie tarpusavyje konfliktuoja. Ä®raÅ¡e matyti dvi merginos (viena iÅ¡ jų vilki Å¡viesios spalvos paltÄ , kita mergina Å¡viesiais rÅ«bais, tamsiais plaukais, mėgina laikyti vyrÄ , vilkintį tamsios spalvos rÅ«bais), taip pat matomi vyrai; vienas iÅ¡ jų vilki tamsios spalvos kelnes, raudonos spalvos džemperį; matyti vyras, apsirengęs visiÅ¡kai tamsiai, taip pat tarp vyrų matomas vienas aukÅ¡tesnio Å«gio asmuo, kuris vilki Å¡viesios spalvos kelnes, tamsios spalvos, galimai, striukę, kuri yra iÅ¡ dalies atitraukta, matyti Å¡viesios spalvos palaidinės dalis, aukÅ¡tesnio Å«gio vyras avi Å¡viesios spalvos batus.

Tarp asmenų matomas vyriÅ¡kis, avintis tamsios spalvos avalynę, dėvintis tamsios spalvos rÅ«bus, virÅ¡utinė dalis, galimai striukė, yra atitraukta, matomos Å¡viesios detalės. Tarp visų asmenų matomas taip pat dar vienas jaunuolis, kuris avi Å¡viesios spalvos batus, dėvi tamsios spalvos, galimai, striukę, džemperį. Protokole užfiksuota, jog ties 9-Ä ja įraÅ¡o sekunde matyti, kaip prieÅ¡ tai apibÅ«dintas vyras smÅ«giuoja į veido sritį ranka asmeniui, kuris vilki tamsios spalvos rÅ«bais, virÅ¡utinė dalis, galimai, striukė, atitraukta, matomos Å¡viesios detalės. Po smÅ«gio tas asmuo pargriÅ«na ant grindinio.

Pargriuvus ant grindinio, tas pats vyras, kuris prieÅ¡ tai smÅ«giavo rankomis, spiria jau ant grindinio esančiam vyrui. Vienas iÅ¡ jaunuolių, kuris avi tamsios spalvos batus ir dėvi tamsios spalvos kelnes, vilki Å¡viesios spalvos džemperį ir ant jo matoma tamsios spalvos liemenė, tiesia rankÄ konfliktavusių vyrų pusėn, nueidinėja. Tuo tarpu asmuo, kuriam buvo suduoti smÅ«giai, yra suklupęs, bando atsistoti ir staiga (duomenys neskelbtini) Å«gio jaunuolis, vilkintis Å¡viesios spalvos kelnes, avintis Å¡viesios spalvos avalynę, spiria Å¡iam asmeniui į galvÄ .

Po smÅ«gio į galvÄ asmuo virsta ant nugaros ir nejuda. Matyti, kaip prie nejudančio vyro, kuris guli ant nugaros, prieina ir priklaupia įraÅ¡o pradžioje matyta mergina, vilkinti Å¡viesios spalvos paltÄ ; įraÅ¡as baigiasi (1 t., b. l. 131–133, fotolentelė, b. l. 134–138).

25. Teisėjų kolegija iÅ¡tyrė šį byloje esantį vaizdo įraÅ¡Ä . IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o negalima daryti neginčytinos ir vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, kad bandančiam atsistoti nuo grindinio asmeniui (nukentėjusiajam I. R.) spyrė bÅ«tent M. Å ., nes įraÅ¡e matyti tik kojos dalis ir smÅ«gis koja. Tačiau, nors aptartu vaizdo įraÅ¡u M. Å . kaltės grįsti ir nebuvo galima, tačiau jo kaltei konstatuoti pakanka kitų pirmosios instancijos teismo įrodymais pripažintų duomenų, anksčiau aptartų ir Å¡ioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje, t. y. teisme liudytojais apklaustų liudytojų D.

B. ir P. P. parodymų, iÅ¡ dalies – ir paties nukentėjusiojo I. R. nurodytų aplinkybių apie jo atžvilgiu naudotÄ fizinį smurtÄ , akistatos tarp D. B. ir M. Å . protokole, P. P. parodymo atpažinti protokole užfiksuotų aplinkybių, taip pat ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Å iaulių skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų. Pagal specialisto iÅ¡vadÄ I. R. padarytas sužalojimas – deÅ¡iniojo skruosto sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs minkÅ¡tųjų audinių sutinimu – galėjo bÅ«ti padarytas tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek nugriuvus, galimai nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku, ir dėl Å¡io sužalojimo I.

R. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 68–69). Å ių įrodymų visuma, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neabejotinai patvirtina, kad M. Å . koja vienÄ kartÄ spyrė nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens suduotų smÅ«gių nugriuvusiam ant žemės ir besikeliančiam nukentėjusiajam į veidÄ , taip bendrais veiksmais padarydamas I. R. deÅ¡iniojo skruosto sumuÅ¡imus, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Taigi, nors pirmosios instancijos teismas, kaip pirmiau nurodyta Å¡ioje nutartyje, ir darė klaidų dėl įrodymų turinio (nepagrįstai pripažino įrodymu D.

B. atliktÄ asmens (nuteistojo) atpažinimÄ pagal nuotraukÄ ; nepagrįstai sprendė, kad vaizdo įraÅ¡e užfiksuotam mėginančiam atsikelti nuo grindinio asmeniui spiria nuteistasis), nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad taip buvo padaryti esminiai BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimai. Kartu nėra pagrindo pripažinti, kad nuteistojo kaltė grindžiama prielaidomis ir kad pažeista nekaltumo prezumpcija, in dubio pro reo principas ar BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatos.

26. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Veikos kvalifikavimÄ pagal BK 284 straipsnį nulemia Å¡ie objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobÅ«dis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį turi bÅ«ti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas.

Å ie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar vieÅ¡oje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis, ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė Å¡iuos padarinius, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. Nr. 2K-141-507/2015, Nr. 2K-310-942/2016, Nr. 2K-367-511/2018, Nr. 2K-19-511/2020 ir kt.).??? Å ių padarinių konstatavimas kartu reiÅ¡kia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-697/2019). ?? 27.

Å ioje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nusikalstama veika buvo padaryta vieÅ¡oje vietoje (automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje), be aiÅ¡kios motyvacijos, naudojant smurtinius veiksmus (spiriant koja nukentėjusiajam į veido sritį), nuo Å¡ių smurtinių nuteistojo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens veiksmų (Å¡io nenustatyto asmens nukentėjusiajam ranka ir koja suduotų smÅ«gių) I. R. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nusikalstama veika buvo padaryta matant kitiems asmenims, kilo sumaiÅ¡tis, į nusikaltimo vietÄ buvo iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nai bei greitosios medicinos pagalbos medikai.

Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes M. Š. baudžiamasis įstatymas – BK 284 straipsnis pritaikytas tinkamai.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimÄ , nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog M. Å . padarė vienÄ nesunkų tyčinį nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 3 dalis), anksčiau neteistas (1 t., b. l. 165–166), tačiau baustas administracine tvarka, taip pat ir už nedidelį vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 167–171), dirbantis (1 t., b. l. 172), jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Ä®vertinęs visa tai, apylinkės teismas už padarytÄ nusikaltimÄ skyrė M. Å . BK 284 straipsnio sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – laisvės apribojimÄ 1 metams 6 mėnesiams be intensyvios priežiÅ«ros, įpareigodamas per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai iÅ¡dirbti 120 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė savo rÅ«Å¡imi ir dydžiu yra teisinga, ne per griežta, tinkamai individualizuota, atitinka nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobÅ«dį ir pavojingumÄ bei kitas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimÄ ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimÄ . Nuteistajam pagrįstai paskirta ir bausmės paskirtį padėsianti įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 Eur) įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , įpareigojant jÄ sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis).

Pripažinęs nuteistÄ jį kaltu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino Å iaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį dėl iÅ¡laidų, patirtų nukentėjusiojo gydymui, atlyginimo (1 t., b. l. 75–76) ir priteisė Å iaulių teritorinei ligonių kasai iÅ¡ M. Å . 46,34 Eur gydymo iÅ¡laidų.

29. Apibendrindama tai, kas anksčiau iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog naikinti apkaltinamÄ jį TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2022 m. lapkričio 29 d. nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl M. Å . apeliacinis skundas atmetamas. Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,  n u t a r i a :  nuteistojo M. Å . apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Nijolė Matuzevičienė Vidmantas Mylė Laisvydas ZederÅ¡tremas