2ec6cac3-cb99-4837-bcd5-cccd8c202fc9 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1313-555/2019 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03800-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.1; 3.1.10.7; 3.3.1.18.3; (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 8 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dianos Labokaitės, Mindaugo Å imonio ir Egidijaus TamaÅ¡ausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės S. V. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2252-962/2019 pagal ieÅ¡kovės S. V. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonei Turto bankui, dėl termino kreditoriaus reikalavimams pareikÅ¡ti atnaujinimo, skolos priteisimo, tretieji asmenys R.

Č., O. I., V. S., R. K., akcinė bendrovė „SEB“ bankas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė S. V. kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama atnaujinti įstatymo nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ reikalavimui dėl 13 174,66 Eur skolos iÅ¡ E. Č. teisių ir pareigų perėmėjo VÄ® ,,Turto bankas“ priteisimo pareikÅ¡ti, kaip praleistÄ dėl svarbių priežasčių; priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VÄ® Turto banko, 12 450,61 Eur skolÄ už laikotarpį nuo 2008 m. birželio 25 d. iki 2015 m. kovo 8 d.; 724,05 Eur skolÄ už sumokėtÄ avansÄ ; 6 412,75 Eur skolÄ už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2018 m. gruodžio 13 d., priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad, 2008 m. gegužės 6 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, ji ir E. Č. lygiomis dalimis (po ½ dalį) įgijo 47,28 kv. m. bendro ploto butÄ /patalpÄ â€“ butÄ su rÅ«siu (5,25 kv. m, pažymėtu (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Butas buvo perkamas už 48 221,73 Eur (166 500,00 Lt), iÅ¡ kurių dalis (1 882,53 Eur (6 500,00 Lt)) buvo sumokėta pardavėjai prieÅ¡ sutarties pasiraÅ¡ymÄ .

Dalį Å¡io avanso sumos – 1 448,10 Eur (5 000,00 Lt), 2008 m. balandžio 8 d. sumokėjo ieÅ¡kovė, o likusi suma sumokėta AB SEB bankui suteikus kreditÄ bÅ«sto įsigijimui. 2008 m. gegužės 22 d. butui įregistruotas juridinis faktas – hipoteka, kadangi 2008 m. balandžio 21 d. ieÅ¡kovė ir E. Č. su AB SEB banku sudarė Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 46 454,91 Eur (160 000,00 Lt) kredito buto pirkimui suteikimo. Kredito sutarties 9.6. punktu sutarties Å¡alys susitarė, jog „bankas turi teisę nuraÅ¡yti įmokas kredito dengimui nuo abiejų kredito gavėjų sÄ skaitų“, t. y. ieÅ¡kovė ir E. Č. buvo solidarÅ«s skolininkai, tačiau grÄ Å¾inamo kredito įmokas ir palÅ«kanas nuo pat kredito sutarties sudarymo dienos mokėjo vien tik ieÅ¡kovė.

Ji buvo pardavusi butÄ , dirbo, turėjo pinigų, todėl viena mokėjo banko paskolÄ , taip pat prašė ir E. Č. prisidėti, tačiau jis pinigų neduodavo. E. Č. dirbo (duomenys neskelbtini), iÅ¡važiuodavo 2,5 mėn. laikotarpiui, grįžęs parsiveždavo pinigų ir sakydavo, kad čia dar ne visi, gyveno gerai. IeÅ¡kovė ir E. Č. įsigytame bute kartu darė kosmetinį remontÄ . Laikotarpiu nuo 2008 m. birželio 25 d. iki 2015 m. kovo 8 d. ieÅ¡kovė sumokėjo 11 020,95 Eur grÄ Å¾inamo kredito įmokų ir 13 880,27 Eur palÅ«kanų, t. y. iÅ¡ viso 24 901,22 Eur sumÄ , kurios ½ dalį, t. y. 12 450,61 Eur privalėjo mokėti E. Č..

E. Č. (duomenys neskelbtini) mirė. Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registro 2017 m. gruodžio 4 d. duomenimis, Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo (testatoriaus) sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų. Po E. Č. mirties ieÅ¡kovė ne kartÄ kreipėsi į Kauno miesto 12 notarų biurÄ dėl kreditorinio reikalavimo pareiÅ¡kimo, tačiau buvo nurodoma laukti, nei vienam iÅ¡ įstatyminių įpėdinių nepriimant palikimo. Neatsiradus įstatyminių įpėdinių, t. y. 2017 m. gruodžio 4 d., ieÅ¡kovės atstovas kreipėsi į VÄ® Turto bankÄ , praÅ¡ydamas inicijuoti palikimo, atsiradusio po palikėjo E. Č. priėmimo procedÅ«rÄ , pažymėdamas, kad palikimÄ atsakovas privalo priimti iki 2018 m. kovo 8 d., nes atstovaujamoji ketina E. Č. teisių perėmėjui, reikÅ¡ti kreditorinį reikalavimÄ .

Laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2018 m. gruodžio 13 d. ieÅ¡kovė sumokėjo 9 054,91 Eur grÄ Å¾inamo kredito įmokų ir 3 770,60 Eur palÅ«kanų, t. y. iÅ¡ viso 12 825,51 Eur sumÄ , nors ½ dalį, t. y. 6 412,75 Eur privalėjo sumokėti atsakovė kaip E. Č. teisių perėmėja. Be to, ieÅ¡kovė perkant butÄ , asmeniÅ¡kai sumokėjo 1 448,10 Eur (5 000,00 Lt) dydžio avansÄ , kurio ½ dalį (724,05 Eur) bendraturtis jai privalėjo grÄ Å¾inti. IeÅ¡kovė nurodė, kad trijų mėn. terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, kadangi ieÅ¡kovė ne kartÄ kreipėsi į notarę, tačiau jai buvo sakoma laukti, kadangi niekas nepriėmė palikimo.

Ä®siskolinimas už butÄ buvo akivaizdus, kadangi VÄ® Registrų centro iÅ¡raÅ¡e visada buvo matoma įregistruota hipoteka, ko pasėkoje palikimo nepriėmė nei mirusiojo dukra, nei seserys. Nors atsakovė yra E. Č. teisių ir pareigų perėmėja, tačiau jai nėra iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas į ½ dalį buto, t. y. ji nėra iÅ¡vieÅ¡inusi turimos nuosavybės teisės, kuri jai priklauso nuo (duomenys neskelbtini) Atitinkamai nuo Å¡ios datos atsakovei kyla pareiga, kaip E. Č.

įpėdinei, vykdyti jo prievoles, tame tarpe ir mokėti kredito grÄ Å¾inimo bei palÅ«kanų įmokas pagal kredito sutartį. IeÅ¡kovė įrodinėjo, kad po E. Č. mirties pasikeitė ieÅ¡kovės bendraskolis pagal kredito sutartį, todėl nuo (duomenys neskelbtini) įvykdžius solidariÄ prievolę, ieÅ¡kovė, vadovaujantis CK 6.9 straipsniu, turi teisę regresinį reikalavimÄ reikÅ¡ti atsakovei, iÅ¡ kurios reikalavo grÄ Å¾inti 6 412,75 Eur sumÄ .

3. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama VÄ® Turto banko, nurodė, kad E. Č. mirė (duomenys neskelbtini) todėl Å¡i diena laikytina palikimo atsiradimo diena, nuo kurios skaičiuotinas trijų mėnesių terminas, todėl terminas kreditoriniams reikalavimams pareikÅ¡ti pasibaigė 2015 m. birželio 9 d. Iki Å¡io termino ieÅ¡kovė nėra kreipusis į įpėdinį, todėl yra praleidusi terminÄ kreditoriniams reikalavimams pareikÅ¡ti. Atsakovė teigė, kad ieÅ¡kovės nurodoma termino praleidimo priežastis nesudaro pagrindo atnaujinti praleistÄ CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ .

IeÅ¡kovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė savo teiginių, t. y. nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių, jog ji bÅ«tų kreipusis į notarų biurÄ . IeÅ¡kovė ir palikėjas palaikė fiduciarinius santykius, todėl ieÅ¡kovei neabejotinai buvo žinoma apie palikėjo E. Č. mirtį. IeÅ¡kovė turėjo galimybę savo kreditorinį reikalavimÄ palikėjo įpėdiniams iÅ¡vieÅ¡inti įstatyme numatytu terminu ir tvarka, praÅ¡ydama patvirtinti atitinkamo dydžio reikalavimo pareiÅ¡kimo faktÄ .

Atsakovė taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovė į atsakovę raÅ¡tu kreipėsi tik 2017 m. gruodžio 4 d., kuriuo ji buvo informuota tik apie palikėjo mirtį bei jam priklausantį butÄ , apie ketinimÄ reikÅ¡ti reikalavimÄ , bet jame nebuvo nurodoma, kokio dydžio bei kokiu pagrindu kreditorinis reikalavimas reiÅ¡kiamas, todėl ieÅ¡kovė nėra tinkamai pareiÅ¡kusi kreditorinio reikalavimo. IeÅ¡kovė į teismÄ kreipėsi tik 2018 m. kovo 9 d., t. y. paskutinę dienÄ iki sueinant trejų metų naikinamajam terminui.

IeÅ¡kovė nebuvo pakankamai atidi ir sÄ Å¾ininga, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai ir aplaidžiai. IeÅ¡kovė aktyvius veiksmus atliko praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo palikėjo mirties, todėl toks termino praleidimas Å¡ios bylos kontekste nėra nei protingas, nei sÄ Å¾iningas, nei pagrįstas. Å ioje situacijoje, dėl kurios kalta yra pati ieÅ¡kovė (jos neapdairumas ir neatidumas) negali bÅ«ti pripažinta svarbia priežastimi termino kreditoriniam reikalavimui pareikÅ¡ti atnaujinti. Atmetus ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl termino atnaujinimo, teisiÅ¡kai nebeaktualus tampa klausimas dėl skolos priteisimo.

Be to, ieÅ¡kovė yra praleidusi deÅ¡imties metų senaties terminÄ reikalavimui dėl skolos priteisimo pareikÅ¡ti.

4. Trečiasis asmuo V. S. prašė ieÅ¡kinį atmesti ir nurodė, kad mirusysis E. Č. buvo jos brolis, o ieÅ¡kovė jį Å¡meižia ir teigia netiesÄ . E. Č. buvo labai rÅ«pestingas, daug dirbo, mokėjo visus mokesčius, ilgÄ laikÄ dirbo (duomenys neskelbtini), už savo lėšas suremontavo butÄ . BÅ«tent jo yra didžiausias indėlis įdėtas į butÄ , o ieÅ¡kovė jį iÅ¡naudojo. IeÅ¡kovei po E. Č. mirties liko visas brolio turtas, o ji pati net prie laidotuvių neprisidėjo ir nedalyvavo.

Dar neradus dingusio E. Č. kÅ«no, į butÄ jau atsivedė kitÄ vyrÄ , kas sudarė pagrindÄ manyti, jog žinojo, kad brolis negrįš. Be to, ieÅ¡kovė neįrodė, jog yra praleidusi terminÄ dėl svarbių priežasčių. Tuo tarpu ieÅ¡kovės 2017 m. gruodžio 9 d. kreipimasis yra tik praÅ¡ymas priimti palikimÄ , tačiau toks praÅ¡ymas neatitinka praneÅ¡imo apie kreditorinį reikalavimÄ sÄ vokos. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ vos viena diena prieÅ¡ sueinant naikinamajam terminui.

5. Trečiasis asmuo R. K. prašė ieÅ¡kinį atmesti ir nurodė, kad jos brolis E. Č. su ieÅ¡kove susipažino 2001 m., jie apsigyveno jos mamos bute ir gyveno iki 2008 m., kol pasiėmė paskolÄ ir įsigijo butÄ . Brolis dirbo (duomenys neskelbtini), gerai uždirbo, butÄ suremontavo, atsirado buitinės technikos, ieÅ¡kovė bei jos dukra pradėjo gražiau rengtis. Nors ieÅ¡kovė taip pat visada dirbo, tačiau nepagrįstai teigia, jog E. Č. neprisidėjo prie Å«kio.

6. Trečiasis asmuo AB SEB bankas prašė dėl ieÅ¡kinio reikalavimų spręsti teismo nuožiÅ«ra ir nurodė, kad tarp banko bei ieÅ¡kovės ir E. Č. buvo sudaryta kredito sutartis, nurodyta vieno iÅ¡ solidarių skolininkų sÄ skaita, nuo kurios visada buvo nuraÅ¡omos lėšos, t. y. nuo ieÅ¡kovės banko sÄ skaitos. Å iuo metu yra likusi viena skolininkė – ieÅ¡kovė S. V.. Priėmęs palikimÄ asmuo bÅ«tų atsakingas už skolos grÄ Å¾inimÄ . Tuo tarpu kol palikimas nepriimtas, ieÅ¡kovė privalo vykdyti prievolę visa apimtimi.

Jei ieÅ¡kovė mokėtų tik pusę paskolos, bankas nutrauktų sutartį ir parduotų turtÄ iÅ¡ varžytinių. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 2 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: atnaujino ieÅ¡kovei trijų mėnesių terminÄ pareikÅ¡ti kreditoriniam reikalavimui E. Č., mirusio (duomenys neskelbtini) teisių ir pareigų perėmėjui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VÄ® Turto banko; priteisė iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VÄ® Turto banko, ieÅ¡kovės naudai 6 963,71 Eur skolos; likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmetė; iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai priteisė 714,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų; iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybės naudai priteisė 84,11 Eur antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų; 90,80 Eur žyminio mokesčio bei 10,78 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų, viso 101,58 Eur;

8. Dėl termino atnaujinimo. Teismas nustatė, kad nuo pat skolos atsiradimo momento vieÅ¡ajame registre buvo registruotas juridinis faktas – hipoteka. Teismas vertino, kad aplinkybė, jog nors reikalavimo apimtis nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡e nebuvo atskleista, tai, jog hipoteka įregistruota buto pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, kurios vykdymo pagrindu ieÅ¡kovė ir kildina skolÄ , negali bÅ«ti pagrindu konstatuoti, kad ieÅ¡kovė savo pareigÄ informuoti apie mirusio E. Č. skolÄ bei jos dydį įvykdė netinkamai.

BÅ«tent Å¡i aplinkybė sÄ lygojo įpėdinių apsisprendimÄ nepriimti palikimo po E. Č. mirties. Be to, ir Å¡iai dienai atsakovei-valstybei dar nėra iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas o nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos pareikÅ¡ti reikalavimus E. Č. teisių ir pareigų perėmėjui ieÅ¡kovės buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl teismas jį atnaujino.

9. Dėl senaties termino. IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti skolÄ už laikotarpį nuo 2008 m. birželio 25 d., o į teismÄ su pradiniu ieÅ¡kiniu kreipėsi 2018 m. kovo 9 d., todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog bendras deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminas nėra praleistas.

10. Dėl skolos priteisimo. Teismas iÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų, liudytojo parodymų nustatė, kad ieÅ¡kovė ir E. Č. dar nuo 2001 m. gyveno kartu, vedė bendrÄ Å«kį, t. y. buvo sugyventiniai. Gyvendami kartu įgijo butÄ , įregistravo lygiomis dalimis – po ½ dalį, 2008 m. balandžio 21 d. su AB SEB banku sudarė kredito sutartį dėl 46 454,91 Eur kredito buto pirkimui suteikimo, tapo solidariais skolininkais, todėl teismas sprendė, kad yra pagrindas pripažinti, kad tarp jų buvo susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės), sukuriant bendrÄ dalinę nuosavybę (CK 6.969 straipsnis).

11. Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog kredito įmokos buvo nuskaitomos nuo ieÅ¡kovės sÄ skaitos, nesudaro pagrindo spręsti, jog E. Č. Å¡ios prievolės – ½ kredito įmokų mokėjimo nevykdė, t. y., jog jis nedengė savo dalies kredito, byloje taip pat nėra įrodymų, jog ieÅ¡kovė bÅ«tų reiÅ¡kusi jam pretenzijas dėl kredito įmokų nemokėjimo už jam priklausančiÄ buto dalį. Atsižvelgdamas į tai, jog ieÅ¡kovė bei E. Č. buvo sugyventiniai, vedė bendrÄ Å«kį, kredito sutartimi prisiėmė vykdyti prievolę solidariai, teismas vertino, kad asmeninės E. Č. skolos susidarymo faktas tuo laikotarpiu, kai jie gyveno kartu ir vedė bendrÄ Å«kį yra neįrodytas, todėl Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinį teismas atmetė.

12. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovei nuo (duomenys neskelbtini) kyla pareiga kaip E. Č. įpėdinei, vykdyti jo prievoles, tame tarpe ir mokėti kredito grÄ Å¾inimo bei palÅ«kanų įmokas pagal kredito sutartį. Po E. Č. mirties pasikeitė ieÅ¡kovės bendraskolis pagal kredito sutartį, todėl ieÅ¡kovė, nuo (duomenys neskelbtini) įvykdžiusi solidariÄ prievolę, vadovaujantis CK 6.9 straipsniu, turi teisę regresinį reikalavimÄ reikÅ¡ti atsakovei. Teismas, įvertinęs E. Č. mirties aplinkybes, padarė iÅ¡vadÄ , kad prievolės bankui E. Č. negalėjo vykdyti ir nevykdė ne nuo jo mirties datos, bet nuo to laiko, kai dingo, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) todėl skolÄ ieÅ¡kovei priteisė skaičiuojant nuo jo dingimo dienos, prie praÅ¡omos priteisti sumos už laikotarpį nuo E. Č. mirties iki 2018 m. gruodžio 13 d.

– 6 412,75 Eur, pridedant kredito įmokas, ieÅ¡kovės sumokėtas 2015 m. sausio mėn. ir vasario mėn. – 550,96 Eur (275,48*2), ir ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteisė 6 963,71 Eur skolos. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 13. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė S. V. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. sprendimÄ panaikinti dalyje, kuria atmesti ieÅ¡kinio reikalavimai ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 1.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, nesiaiškino esminių aplinkybių, būtinų susitarimo dėl jungtinės veiklos santykiams tinkamai kvalifikuoti. Tokiu būdu buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. 1.2. Šiuo atveju jokie esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai nustatyti nebuvo – pirmosios instancijos teismas nenustatė kokie palikėjo E. Č. turtiniai, intelektualiniai ar darbiniai ištekliai (įnašai) neva buvo kooperuoti šioje jungtinėje veikloje.

Atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie E. Č. pajamas ar santaupas, kurios būtų investuotos jungtinėje veikloje. Atsakovė taip pat neįrodė, jog tarp ieškovės ir sugyventinio E. Č. egzistavo susitarimas ir įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti. Ieškovė su palikėju kartu gyveno kaip sugyventiniai, tačiau jų turtas, tame tarpe ir pajamos, buvo atskiri, sugyventiniai jų nekooperavo ir nepretendavo vienas į kito pajamų dalį. 1.3. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nustatė, jog ieškovė ir E. Č. buvo sudarę jungtinės veiklos sutartį.

Atsakovė, siekdama atsikirsti į ieÅ¡kinio reikalavimus, turėjo įrodyti ne tik kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių iÅ¡teklių (įnašų) kooperavimÄ , įsipareigojimÄ , naudojant kooperuotus iÅ¡teklius bendrai veikti, bendrÄ dalyvių tikslÄ ir interesus, bet ir pateikti įrodymus, jog tarp Å¡alių buvo sudaryta notarinė jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis. Tokie įrodymai nebuvo pateikti. Dėl to teismas neturėjo pagrindo pripažinti, kad ieÅ¡kovę ir E. Č. siejo jungtinės veiklos sutartis, kurios pagrindu ieÅ¡kovės mokėtos kredito įmokos laikytinos bendrÄ ja daline sugyventinių nuosavybe ir regreso tvarka iÅ¡ E. Č., kaip solidaraus skolininko, teisių perėmėjo nepriteistinos. 1.4.

Akivaizdu, kad ginčo situacijoje bendraskolių (ieÅ¡kovės ir E. Č.) dalys solidariojoje prievolėje yra lygios, nes panaudojus kredito sutartimi suteiktÄ kreditÄ , bendraskoliai įgijo po ½ dalį buto. Å iuo atveju ieÅ¡kovė pagrįstai reikalauja regreso tvarka iÅ¡ E. Č. ½ dalį iki jo dingimo sumokėtų kredito įmokų ir palÅ«kanų – 11 899,65 Eur ir ieÅ¡kovės asmeniÅ¡kai perkat butÄ sumokėto 1 448,10 Eur (5 000,00 Lt) dydžio avanso ½ dalies (724,05 Eur).

14. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama VÄ® Turto banko, pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės S. V. apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 2.1. IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad ieÅ¡kovė ir E. Č. buvo sugyventiniai, o byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai neabejotinai patvirtina ieÅ¡kovės ir E. Č. siekį kartu įsigyti nekilnojamÄ jį turtÄ , vėliau jį remontuoti, kartu Å¡iame nekilojamajame turte gyventi, kartu jį valdyti, naudoti ir juo disponuoti žodinio susitarimo dėl jungtinės veiklos pagrindu. 2.2.

Byloje esatys įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovė ir E. Č. kartu gyveno beveik keturiolika metų: nuo 2001 m. iki pat E. Č. mirties. Nors ieÅ¡kovė ir E. Č. kartu gyveno neįregistravę santuokos, tačiau vedė bendrÄ Å«kį, turėjo bendrÄ buitį, kartu sprendė visus gyvenimo klausimus, iÅ¡laikė ir palaikė vienas kitÄ , todėl yra pagrindas pripažinti, kad tarp jų buvo susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės), sukuriant bendrÄ dalinę nuosavybę. 2.3. Byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovė ir E. Č. siekė pelno, bet prieÅ¡ingai, kartu gyvenantys asmenys bendromis pastangomis siekė įgyti nekilnojamÄ jį turtÄ ir jį rekonstruoti, t. y. turėjo bendrÄ tikslÄ ir vienodÄ interesÄ , todėl yra pagrindas vertinti, kad Å¡alys sudarė konsensualinę paprastosios partnerystės (asociacijos) sutartį. 2.4.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesutiko su ieÅ¡kovės argumentais, kad vien tai, jog kredito įmokos buvo nuskaitomos nuo jos sÄ skaitos, sudaro pagrindÄ spręsti, jog E. Č. Å¡ios prievolės – ½ kredito įmokų mokėjimo nevykdė, nes jam Å¡i dalis pripažintina remiantis jų jungtine veikla, vadovaujantis CK 6.970 straipsnio 2 dalyje nustatytu jungtinės veiklos dalyvių įnašų lygumo principu. Byloje duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovė E. Č. bÅ«tų reiÅ¡kusi pretenzijas dėl įmokų už gautÄ kreditÄ nemokėjimo, nėra.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 15. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kinio reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovės 12 450,61 Eur skolÄ už laikotarpį nuo 2008 m. birželio 25 d. iki 2015 m. kovo 8 d.; 724,05 Eur skolÄ už sumokėtÄ avansÄ ; 6 412,75 Eur skolÄ už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2018 m. gruodžio 13 d. faktiniu pagrindu nurodytos tokios aplinkybės: kad 2008 m. gegužės 6 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu ji-ieÅ¡kovė ir E. Č. lygiomis dalimis (po ½ dalį) įgijo 47,28 kv. m. bendro ploto butÄ /patalpÄ â€“ butÄ su rÅ«siu (5,25 kv. m, pažymėtu (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) už 48 221,73 Eur (166 500,00 Lt), iÅ¡ kurių dalis 1 882,53 Eur (6 500,00 Lt) buvo sumokėta pardavėjai prieÅ¡ sutarties pasiraÅ¡ymÄ .

Dalį Å¡io avanso sumos –1 448,10 Eur (5 000,00 Lt) sumokėjo ieÅ¡kovė 2008 m. balandžio 8 d., o likusiÄ sumÄ pirkėjai sumokėjo AB SEB bankui suteikus kreditÄ bÅ«sto įsigijimui. 2008 m. balandžio 21 d. ieÅ¡kovė ir E. Č. su AB SEB banku sudarė Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 46 454,91 Eur (160 000,00 Lt) kredito Buto pirkimui suteikimo. Kredito sutarties 9.6. punktu sutarties Å¡alys susitarė, jog „bankas turi teisę nuraÅ¡yti įmokas kredito dengimui nuo abiejų kredito gavėjų sÄ skaitų“, t. y. ieÅ¡kovė ir E. Č. tapo solidariais skolininkais.

IeÅ¡kovė bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad sumokėjo avanso dalį bei nuo pat Kredito sutarties sudarymo dienos ji viena mokėjo įmokas kredito padengimui. E. Č. mirė (duomenys neskelbtini) IeÅ¡kovė teigė, kad ji sumokėjo 1 448,10 Eur avansÄ , o laikotarpiu nuo 2008 m. birželio 25 d. iki 2018 m. gruodžio 13 d. sumokėjo 20 075,86 Eur grÄ Å¾inamo kredito įmokų bei 17 650,87 Eur palÅ«kanų, t. y. iÅ¡ viso 39 174,83 Eur sumÄ , todėl ½ dalį, t. y. 19 587,41 Eur, privalėjo mokėti E. Č..

Kadangi, Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registro 2017 m. gruodžio 4 d. duomenimis, Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo (testatoriaus) sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų, todėl ieÅ¡kovė laikė, kad VÄ® Turto bankas, kaip E. Č. teisių perėmėjas, turi grÄ Å¾inti jos sumokėtas sumas.

16. Pagal CPK 320 straipsnio, apibrėžiančio bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas, pirmosios dalies nuostatÄ , bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas; apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

17. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal CPK 320 straipsnį apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali iÅ¡plėsti apeliacinio skundo argumentų sÄ raÅ¡o ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Lietuvos kuras“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-7-19/2006).

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kinio reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo reikalaujamÄ sumÄ bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisiÅ¡kai kvalifikavęs kaip kreditoriaus (ieÅ¡kovės) reikalavimÄ palikėjo įpėdiniui (atsakovei), nusprendė atnaujinti ieÅ¡kovei trijų mėnesių terminÄ pareikÅ¡ti kreditoriniam reikalavimui palikėjo E. Č. teisių ir pareigų perėmėjui ir pripažino, kad palikimÄ perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias, tiek ir po jo mirties esančias prievoles. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovė viena vykdė prievolę bankinei įstaigai, iÅ¡ E. Č. įpėdinio priteisė ieÅ¡kovės už laikotarpį nuo palikėjo dingimo iki 2018 m. gruodžio 13 d. sumokėtas sumas.

19. Pirmosios instancijos teismo sprendimÄ skundžia tik ieÅ¡kovė, apeliaciniame skunde iÅ¡dėstydama argumentus, kodėl ji nesutiko su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl priteistos sumos dydžio. Kadangi atsakovė teise skųsti teismo sprendimÄ apeliacine tvarka nesinaudojo, teisėjų kolegija nepasisako tiek dėl pirmosios instancijos argumentų, kurių pagrindu nuspręsta atnaujinti ieÅ¡kovei trijų mėnesių terminÄ pareikÅ¡ti kreditoriniam reikalavimui palikėjo E. Č. teisių ir pareigų perėmėjui, tiek dėl teismo argumentų, kad įpėdinis (atsakovė) paveldėto turto ribose yra atsakingas už palikėjo prievoles nuo jo dingimo momento iki 2018 m. gruodžio 13 d.

20. Jau minėta šios nutarties motyvų 15 punkte, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl solidariojo skolininko, įvykdžiusio prievolę, atgręžtinio reikalavimo teisės. Ieškovė jos reikalaujamas priteisti sumas grindžia tuo, jog ji iš savo asmeninių lėšų sumokėjo avanso dalį bei viena įvykdė įsipareigojimus bankinei įstaigai.

21. Prievolės solidarumas reiÅ¡kia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas iÅ¡lieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės Å¡alis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vienÄ bendrÄ skolÄ ir visi (abu), iki bus grÄ Å¾inta visa skola, turi pareigÄ jÄ grÄ Å¾inti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011 ir 2018 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-313/2018 32 punktÄ bei Å¡iose nutartyse nurodytÄ praktikÄ ).

22. Taigi, bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (CK 6.6 straipsnio 6 dalis). Kai solidariÄ jÄ prievolę visiÅ¡kai įvykdo vienas iÅ¡ skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 7 dalis). Tačiau toks vieno skolininko atsiskaitymas su kreditoriumi nereiÅ¡kia, kad kiti skolininkai apskritai atleidžiami nuo prievolės vykdymo. SolidariÄ jÄ pareigÄ Ä¯vykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iÅ¡ kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, kÄ jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančiÄ dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis).

Bendraskoliui reikalavimas pereina regreso tvarka pagal įstatymÄ (CK 6.114 straipsnio 3 punktas – kai asmuo įvykdo prievolę, kuriÄ jis turėjo vykdyti su kitais skolininkais), todėl nereikalingi papildomi bendraskolių susitarimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2009).

23. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes ieÅ¡kovei pateikus įrodymus, jog ji įvykdė pradiniam kreditoriui-bankui prisiimtus įsipareigojimus, solidaraus skolininko įpėdiniui neteikiant jokių įrodinėjimo priemonių, kad bendraskolis (E. Č.) taip pat vykdė kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, padarė bylos įrodymais nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad kredito įmokų nuskaitymas nuo ieÅ¡kovės banko sÄ skaitos nesudaro pagrindo teigti, jog E. Č. nedengė savo dalies.

24. Bendroji įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus įrodinėti turinčias reikÅ¡mės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalykÄ ) yra Å¡alių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014).

25. Nagrinėjamos bylos atveju apeliantė turėjo įrodyti, kad ji įvykdė solidariÄ jÄ prievolę ir tai atleido kitÄ skolininkÄ (E. Č. ir jo įpėdinį) nuo jos vykdymo pradiniam kreditoriui (bankui). Byloje, kolegijos vertinimu, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis-raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta (CPK 197 straipsnis), kad ieÅ¡kovė 2008 m. balandžio 8 d. rankpinigių sutartimi (elektroninės bylos t. 1, b. l.

23) buto pardavėjai perdavė 1 448,10 Eur (5 000,00 Lt) sumÄ , o bankinės įstaigos sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai (elektorinės bylos t. 1, b. l. 33-51, t. 2, b. l. 195-198, t. 3, b. l. 115-167) taip pat patvirtina, kad Kredito sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) prisiimti solidariųjų skolininkų-ieÅ¡kovės ir E. Č. įsipareigojimai buvo įvykdyti iÅ¡ bankinėje įstaigoje ieÅ¡kovei priklausančios sÄ skaitos. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė neginčijo ieÅ¡kovės nurodomų aplinkybių, jog ieÅ¡kovė sumokėjo avansinės įmokos dalį bei, kad prievolė pradiniam kreditoriui-bankui buvo įvykdyta iÅ¡ lėšų, buvusių ieÅ¡kovės sÄ skaitoje.

26. Pagal kasacinio teismo praktikÄ vienam iÅ¡ skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iÅ¡ buvusių solidariųjų skolininkų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-313/2018, 33 punktas). Ginčo atveju tai reiÅ¡kia, kad bendraskolis, siekdamas paneigti ieÅ¡kovės reikalavimo teisę, turėjo pagal CPK 178 straipsnį įrodyti faktÄ , kad jis yra įvykdęs prievolę pradiniam kreditoriui arba yra atsiskaitęs su prievolę įvykdžiusius bendraskoliu.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dėl ½ dalies avansinės įmokos bei sumokėtų lėšų už laikotarpį nuo 2008 m. birželio 25 d. iki palikėjo dingimo momento ((duomenys neskelbtini) priteisimo atmetė iÅ¡ esmės apsiribojęs byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad ieÅ¡kovė bei E. Č. buvo sugyventiniai, vedė bendrÄ Å«kį ir, kad Kredito sutartimi prisiėmė vykdyti prievolę solidariai. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas tiesiog preziumavo, kad tarp Å¡alių galimai buvo susitarimas dėl jungtinės veiklos.

Byloje nesant solidaraus skolininko įpėdinio reikalavimo ieÅ¡kovės sumokėtas sumas pripažinti bendrÄ ja daline ieÅ¡kovės ir E. Č. nuosavybe bei neteikiant įrodinėjimo priemonių dėl ieÅ¡kovės sumokėtų lėšų teisinio rėžimo, padaryta iÅ¡vada, kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad E. Č. nedengė savo dalies kredito.

28. Pagal kasacinio teismo praktikÄ , skirtingai nei susituokusių asmenų atveju, kai galioja įstatymu įtvirtinta bendrosios jungtinės nuosavybės turto režimo prezumpcija, pagal kuriÄ sutuoktinių turto dalys yra lygios, jungtinės veiklos sutarties tarp nesusituokusių asmenų atveju taikomos dalinės nuosavybės teisės normos ir partnerių dalys nustatomos atsižvelgiant į jų susitarimÄ . Sutarties turinys, jos sÄ lygos yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos nustatant kiekvienai iÅ¡ jos Å¡alių tenkančias bendrosios dalinės nuosavybės dalis.

Pažymėtina, kad netgi sutuoktiniai, kurių turtui taikomas įstatyminis teisinis režimas, įstatymų nustatytais atvejais gali įgyti tam tikrÄ turtÄ asmeninės nuosavybės teise. Juolab tokia teise turtÄ Ä¯gyti gali kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys. AiÅ¡kinimas, kad visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu partnerio turimas turtas, tame tarpe ir piniginės lėšos, savaime pripažintinas bendrÄ ja daline nuosavybe, teisėjų kolegijos vertinimu, pažeistų sutarčių laisvės principÄ , nes taip bÅ«tų paneigta Å¡alių laisva valia susitarti dėl savo bÅ«simų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L.

M. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-134/2011).

29. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovės reikalavimas bendraskoliui (įpėdiniui) dėl ½ dalies avansinės įmokos bei sumokėtų lėšų už laikotarpį nuo 2008 m. birželio 25 d. iki palikėjo dingimo momento ((duomenys neskelbtini) priteisimo yra neįrodytas, yra padaryta pažeidžiant CPK normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ . Byloje pakanka duomenų, kokia prievolės dalis įvykdyta pagal kredito sutartį, todėl ieÅ¡kovė turi teisę gauti prievolės vykdymÄ iÅ¡ atsakovės (palikėjo įpėdinio) tokiomis sÄ lygomis, kokiomis jis, kaip solidarusis bendraskolis, privalėjo vykdyti prievolę bankui.

Teisėjų kolegijai nustačius, kad ieÅ¡kovė Å¡ioje byloje įrodė, kad ji iÅ¡ asmeninių lėšų įvykdė prievolę pradiniam kreditoriui – bankui (sumokėjo 1 448,10 Eur avansÄ ir laikotarpiu nuo 2008 m. birželio 25 d. iki 2018 m. gruodžio 13 d. sumokėjo 20 075,86 Eur grÄ Å¾inamo kredito įmokų bei 17 650,87 Eur palÅ«kanų, t. y. iÅ¡ viso 39 174,83 Eur sumÄ ), darytina iÅ¡vada, jog ji turi teisę iÅ¡ atsakovės, kaip solidariojo skolininko įpėdinio, paveldėto turto ribose, reikalauti sumokėti bendraskolio neįvykdytos prievolės dalį.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ tenkinti, dėl ko Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. sprendimas keistinas, iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai priteista suma didinama iki 19 587,41 Eur (½ dalis 39 174,83 Eur sumos) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme perskirstymo ir apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo 30.

Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį patenkinus visiÅ¡kai, perskirstytinas pirmosios instancijos teisme Å¡alių turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Å iuo atveju ieÅ¡kinį tenkinus visiÅ¡kai, ieÅ¡kovė įgijo teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , turėtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

31. Ieškovė pirmosios instancijos teisme turėjo 1 050,00 Eur bylinėjimosi išlaidų – 50,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio (elektroninės bylos t. 1, b. l. 56), bei 1 000,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų (elektroninės bylos t. 2, b. l. 49-52). Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 4 d. ir 2019 m. sausio 17 d. nutartimis ieškovei atidėtas 390,00 Eur žyminio mokesčio mokėjimas (elektroninės bylos t. 1, b. l. 58-59, 3 t., b. l. 1-2). Įvertinus tai, kad ieškovės ieškinys buvo patenkintas visiškai, didintina Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. sprendimu iš atsakovės ieškovės naudai priteista 714,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma iki 1 050,00 Eur sumos.

32. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad trečiajam asmeniui atsakovės pusėje V. S. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. spalio 1 d. sprendimu (elektroninės bylos t. 2, b. l. 26-27) yra teikiama 100 procentų apmokama valstybės garantuojama teisinė pagalba, kurios išlaidos pirmosios instancijos teisme sudarė 262,86 Eur (elektroninės bylos t. 3, b. l. 172). Be to, pirmosios instancijos teismas turėjo 33,70 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ieškovės ieškinys buvo tenkintas tik iš dalies, proporcingai atmestų reikalavimų daliai iš ieškovės valstybės naudai priteisė 84,11 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 90,80 Eur žyminio mokesčio ir 10,778 procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys yra tenkinamas visiÅ¡kai, ieÅ¡kovė laikytina bylÄ laimėjusiÄ ja Å¡alimi, todėl Å¡ioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

33. Patenkinus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , ji įgijo teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovė iki bylos apeliacinės instancijos teisme iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos pateikė teismui jos apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro 1 000,00 Eur už apeliacinio skundo parengimÄ . Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d.

įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) 8.9 punktu, sprendžia, kad ieÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos nevirÅ¡ija nustatytų maksimalių dydžių, todėl yra priteistinos iÅ¡ atsakovės (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). IeÅ¡kovė už apeliacinį skundÄ taip pat yra sumokėjusi 100,00 Eur žyminį mokestį, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi yra atleista nuo likusios žyminio mokesčio mokėjimo dalies (elektroninės bylos t. 4, b. l. 40-42).

Taigi, ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ patenkinus, jai iÅ¡ atsakovės taip pat priteistina 100,00 Eur jos sumokėto žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. sprendimÄ pakeisti. IeÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai. Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. sprendimu iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, j. a. k. 112021042, ieÅ¡kovės S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteistÄ 6 963,71 Eur (Å¡eÅ¡ių tÅ«kstančių devynių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt trijų eurų 71 ct) skolos sumÄ padidinti iki 19 587,41 Eur (devyniolikos tÅ«kstančių penkių Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt septynių eurų 41 ct) sumos.

Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. sprendimu iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, j. a. k. 112021042, ieÅ¡kovės S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteistÄ 714,00 Eur (septynis Å¡imtus keturiolika eurų 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ padidinti iki 1 050,00 Eur (vieno tÅ«kstančio penkiasdeÅ¡imt eurų 00 ct) sumos. Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. sprendimo dalį, kuria iÅ¡ ieÅ¡kovės S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteista 84,11 Eur (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt keturi eurai 11 ct) antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, 90,80 Eur (devyniasdeÅ¡imt eurų 80 ct) žyminio mokesčio ir 10,78 Eur (deÅ¡imt eurų 78 ct) procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų.

LikusiÄ Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . IÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, j. a. k. 112021042, ieÅ¡kovės S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 1 100,00 Eur (vienÄ tÅ«kstantį vienÄ Å¡imtÄ eurų 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Diana Labokaitė Mindaugas Å imonis Egidijus TamaÅ¡auskas