2ec5ddaa-818e-42b2-9b98-5101062bceda · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-395-1122/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32777-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.7.9; 1.1.8.14; 1.2.4.6.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 10 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja AuÅ¡ra Dambrauskienė, sekretoriaujant Ramintai BraÅ¡kienei, dalyvaujant prokurorui Linui Silevičiui, kaltinamajam V. V., nukentėjusiajai I. Č., jos atstovei advokatei Daivai DereÅ¡kevičienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbanti, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas:

1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. kovo 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį 4 MGL dydžio bauda;

2) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. spalio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) galutine 70 parų arešto bausme (bausmė atlikta);

3) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 24 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį 14 MGL dydžio bauda;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8 punktais, atidėtas 3 metams, įpareigojant jį pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo (2019 m. gegužės 13 d. iÅ¡registruotas iÅ¡ probuojamųjų asmenų duomenų registro), kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas n u s t a t ė : V. V. muÅ¡damas nežymiai sužalojo žmogų, o bÅ«tent: jis 2019 m. rugpjūčio 2 d. apie 00.33 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,33 promilių neblaivumas), žodinio konflikto metu, ne mažiau nei tris kartus trenkė kumščiu nukentėjusiajai I. Č. į galvÄ ir į veido sritį, taip pat ne mažiau nei keturis kartus į nugarÄ ir Å¡onus bei vienÄ kartÄ Ä¯ pilvo sritį, taip padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį poodinėmis kraujosruvomis veido kairėje, deÅ¡iniame Å¡one, nugaros kairėje, rankose.

Tokiais veiksmais V. V. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis V. V. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies, t. y. kad padarė nukentėjusiajai mėlynę ant rankos, ir paaiÅ¡kino, kad 2019 m. gal (duomenys neskelbtini) mėnesį dirbo pas draugÄ sode, o I. Č. jam nedavė ramybės, skambinėjo telefonu. Nukentėjusioji skambino ir prašė, kad jis pataisytų jai lovÄ . Nuvyko pas jÄ Ä¯ namus, buvo iÅ¡gėręs, bet nurodė, kad viskÄ pamena.

Ar nukentėjusioji buvo iÅ¡gėrusi negalėjo pasakyti. Atsinešė du butelius alaus po litrÄ , iÅ¡ kurių vienÄ nupirko nukentėjusiajai, kitÄ â€“ sau. Tarp jų įvyko konfliktas, nes jis paprašė, kad nukentėjusioji grÄ Å¾intų jam telefonÄ . Ji pasakė, kad telefonas pas motinÄ kambaryje, kraunasi. Kaltinamojo teigimu, motina jos neįleidžia į kambarį, nes jos bijo. PaaiÅ¡kino, kad I. visÄ laikÄ sakydavo, jog jos telefonas sugedęs ir klausė, gal jis turi kokį telefonÄ . Jis nukentėjusiajai buvo davęs telefonÄ ir atėjęs pas jÄ pamatė, kad ji turi savo telefonÄ , todėl paprašė, kad atiduotų jo.

Ji atsisakė atneÅ¡ti telefonÄ , todėl jis jÄ sugriebė už deÅ¡inės rankos, o ji savo rankÄ iÅ¡traukė ir su telefonu iÅ¡bėgo į laiptinę. I. galvojo, jog jis jÄ muÅ¡, todėl bėgo iÅ¡ namų, atsidarė duris ir trenkėsi į jas. Inesa girta griuvinėja. Dėl sumuÅ¡imo teigė, kad Inesa nebuvo taip muÅ¡ama, kaip nurodyta, jog jis InesÄ mušė laiptinėje. Kaimynai bÅ«tų iÅ¡girdę, kaip ji rėkė, o jų niekas neapklausė. Pažymėjo, kad nukentėjusioji geria alų, vynÄ ir tabletes nuo (duomenys neskelbtini), ne vienÄ kartÄ yra gulėjusi (duomenys neskelbtini).

Ji geria, vemia, laiptinėje yra net juodos dėmės. Kiek kartų yra drabužius iÅ¡metusi per langÄ , prisigeria ir griuvinėja. Ji dienÄ prieÅ¡ buvo girta, tačiau įvykio dienÄ jis nematė pas nukentėjusiÄ jÄ mėlynių. Buvo iÅ¡gėręs ir nepamena, ar pas jÄ buvo mėlynių. Pats nukentėjusiajai padarė tik mėlynę ant rankos. Nurodė, kad kai I. Č. iÅ¡bėgo, jis liko sėdėti kambaryje ir laukė policijos, kuriÄ tikriausiai iÅ¡kvietė Inesa, iÅ¡bėgusi į laiptinę.

Iki įvykio su nukentėjusiÄ ja santykiai buvo normalÅ«s. Po įvykio ji jam vėl skambinėjo, pas jį nakvojo dvi paras. Paskui, kai motina jÄ iÅ¡varė, ji vėl nakvojo pas jį. Su nukentėjusiÄ jÄ yra draugai, susitikinėjo, tačiau nėra sugyventiniai. Civilinį ieÅ¡kinį pripažįsta iÅ¡ dalies, t. y. pripažįsta Ligonių kasų ieÅ¡kinį, su juo sutinka, jį apmokės. Nesutinka su nukentėjusiosios civiliniu ieÅ¡kiniu, kur ji praÅ¡o priteisti neturtinę žalÄ . Sutinka sumokėti ne daugiau 1 000 Eur, nurodė, kad gali dalimis kažkiek sumokėti, yra bedarbis, turi 90 metų motinÄ .

Nurodė, kad paskutinį kartÄ oficialiai dirbo prieÅ¡ 5 metus. Užimtumo tarnyboje registruotas jau seniai, gauna tik socialinę paÅ¡alpÄ . Teismo posėdyje atsiprašė nukentėjusiosios. Nukentėjusioji I. Č. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra jos pažįstamas. PraeitÄ vasarÄ V. V. prašė pagalbos, kad padarytų atramÄ lovai. Kaltinamasis įvykio dienÄ jai paskambino dienos metu, paprašė patikslinti iÅ¡matavimus ir pasakė, jog padarys ir vakare atveÅ¡.

Kaltinamasis vakare skambino daug kartų, nuo 22 val. prasidėjo skambučiai, kurių buvo gal keturi. IÅ¡ balso ji suprato, kad jis neblaivus, ir siÅ«lė susitikti kitÄ dienÄ , kai pailsės ir iÅ¡simiegos. Pati tÄ dienÄ buvo blaivi. Jis sakė, kad vis tiek atvažiuos. Atvažiavo ir atvežė lovai atramÄ , buvo labai girtas, jai pasirodė labai keistos bÅ«klės, nesuprato, kas jam darosi. Kiek jai buvo žinoma, jis vartoja tik alkoholį, bet tÄ vakarÄ atrodė kažkoks keistas. Vėliau ji nuėjo Å¡ildyti sriubos, bet jis buvo nepatenkintas, kad ne taip gamina, ne tokia sriuba ir taip prasidėjo konfliktas.

Jis paklausė, kur telefonas. Jai telefonas nebuvo reikalingas, nes tai senas modelis ir jau turėjo savo telefonÄ , bet telefonas tuo metu buvo pas mamÄ kambaryje. Nurodė, kad mama geria vaistus, yra blogos sveikatos ir turi įprotį, kai iÅ¡geria vaistus, užsirakinti, be to, labai nemėgsta V. V. Staiga jis jÄ pradėjo muÅ¡ti, sugriebė už rankos, o ji bandė iÅ¡trÅ«kti iÅ¡ jo, ji pasimetė ir nubėgo į virtuvę. Tai pirmas kartas, kai V. V. buvo toks agresyvus. Jis virtuvėje jÄ tampė už plaukų, trenkė į veidÄ , buvo priversta skambinti policijai.

Atidarė duris, iÅ¡bėgo į laiptinę, bėgdama į duris neatsitrenkė. IÅ¡bėgo į laiptinę, V. V. bandė iÅ¡plėšti telefonÄ jai iÅ¡ rankų. Laiptinėje smurtas tęsėsi. Laiptinėje ji neÅ¡aukė balsu, tik skambino į policijÄ . Policijai skambino tris kartus. Ji buvo Å¡oko bÅ«senos, buvo pasimetus ir nežinojo, kÄ daryti. Po kiek laiko atvažiavo policija ir iÅ¡ paskos greitoji pagalba. Nurodė, kad jai bėgo kraujas per veidÄ , labai skaudėjo. Atėję pareigÅ«nai paklausė, kas nutiko, viskÄ papasakojo.

Tada jÄ nuvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę, darė nuotraukas. Medikai įtarė, kad galėjo bÅ«ti smegenų sutrenkimas arba lūžiai. Jau buvo kažkur apie 1 val. nakties, ji grįžo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) klinikų ir į jos namus atvyko tyrėjas. Atvažiavęs tyrėjas ilgai buvo, nes darė nuotraukas, viskÄ apžiÅ«rėjo, davė siuntimÄ Ä¯ Teismo medicinos tarnybÄ , davė siuntimÄ , kur buvo nurodytas laikas, kada atvykti. Atsikėlus po įvykio viskÄ skaudėjo, negalėjo pajudėti, todėl pati nuvažiavo į Greitosios pagalbos ligoninę ((duomenys neskelbtini) g.), ten jÄ apžiÅ«rėjo, lūžių nebuvo, suleido nuskausminamuosius ir liepė sumuÅ¡tas vietas tepti tepalu.

Skausmas aprimo, bet ant Å¡ono negalėjo miegoti ir skausmas buvo gana aÅ¡trus, todėl užsirašė pas savo Å¡eimos gydytojÄ , pas kuriÄ kreipėsi rugpjūčio 20 d. Nurodė, kad kai išėjo iÅ¡ Teismo medicininės tarnybos, buvo kavinėje ir tuo metu jai paskambino kaltinamasis, iÅ¡ karto pasakė, kad atsiimtų ieÅ¡kinį. Jam atsakė, kad pirma reikėtų atsipraÅ¡yti, o jis pasakė, kad sėdėjo areÅ¡tinėje dvi paras. Tada padėjo ragelį, nes neturėjo, kÄ kalbėti su žmogumi.

Dėl patirtų sužalojimų savo civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti palaikė. Nurodė, kad patyrė moralinę nuoskaudÄ . Jos specialybė yra buhalterė ir dėl patirtų sužalojimų ir jų likusių žymių teko praleisti daug pokalbių dėl darbo. Sužalojimai matėsi gana ilgÄ laikÄ , juos maskavo, ant veido tepė pudrÄ , kad paslėptų sužalojimus. Kadangi buvo vasara, teko atsisakyti atvirų palaidinių ir slėpti kÅ«nÄ dėl sužalojimų. Nurodė, kad iki įvykio niekur nebuvo susižeidusi, V.

V., kai vartoja alkoholį, kurį labai mėgsta, tampa agresyvus. Pati yra gulėjusi psichiatrinėje ligoninėje (duomenys neskelbtini) g., tai buvo pakankamai seniai. Ji pati vartoja alkoholį, tačiau kaip dažnai, pasakyti negali. Iki posėdžio jos kaltinamasis nebuvo atsiprašęs, tačiau posėdžio metu iÅ¡girstas kaltinamojo atsipraÅ¡ymas yra ne atsipraÅ¡ymas, jis jai nereikalingas. Ä® namus V. V. įsileido, kadangi Å¡is užsispyręs, kad nekeltų triukÅ¡mo. Å iuo metu niekur nedirba. Paskutinį kartÄ dirbo 2017 m., Užimtumo tarnyboje neregistruota.

Å iuo metu gyvena pas draugę, anksčiau gyveno pas mamÄ . Kaltinamasis V. V. 2019 m. rugpjūčio 2 d. apklaustas įtariamuoju parodė, jog praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ gavo, esmę supranta. Psichiatrinėje, narkologo įskaitose registruotas nėra, priklausomybių centre nesigydė. 2019 m. rugpjūčio 1 d. dienos metu jį I. Č. telefonu paskambinusi pakvietė į svečius, kad jis jai pataisytų lovÄ . Jis negalėjo iÅ¡ karto atvykti, nes darbavosi pas draugÄ , tačiau baigęs darbus, vakare jis jai paskambino ir pasakė, kad atvažiuos dabar pas jÄ .

Tai buvo apie 22.30 val. I. sutiko. Vykdamas pas jÄ Ä¯ butÄ , esantį adresu: (duomenys neskelbtini), paėmė porÄ butelių alaus. PrieÅ¡ tai pas draugÄ irgi iÅ¡gėrė alkoholinių gėrimų. Jam atvykus pas I. į butÄ , ji buvo neblaivi, tačiau jie gėrė ne kartu. I. gyvena kartu su motina, kuri tÄ vakarÄ buvo namuose, tačiau užsidariusi savo kambaryje. BÅ«nant pas jÄ namuose, tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl jo telefono, kurį jai buvo paskolinęs. I. pasakė, kad jis dabar pas motinÄ , kuri jau miega savo kambaryje.

Tai buvo jau nakties metas 2019 m. rugpjūčio 2 d., tikslaus laiko neprisimena. Jie buvo I. kambaryje. Jis jai kaire ranka sugriebė jos deÅ¡inę rankÄ už alkÅ«nės ir pasakė, kad atneÅ¡tų jo telefonÄ . Å ie jo veiksmai jai galėjo sukelti fizinį skausmÄ . Daugiau jis jai nieko nedarė, kumščiais jos galvos, veido srities, nugaros, pilvo ar Å¡onų nemušė, kaip raÅ¡oma įtarime. I. labai iÅ¡sigando, galbÅ«t dėl telefono, kad reiks jam jį gražinti, ir pradėjo bėgti iÅ¡ savo kambario.

Bėgdama dar atsitrenkė į savo kambario duris, kuria vieta, nežino. Tada iÅ¡bėgo į laiptinę ir kvietė policijos pareigÅ«nus. Tuo metu jis irgi buvo išėjęs į laiptinę, parÅ«kė ir grįžo į butÄ laukti policijos pareigÅ«nų. I. dažnai iÅ¡geria, per dvi savaites kokias keturias dienas geria. IÅ¡gėrusi dažnai griuvinėja, todėl ant jos kÅ«no bÅ«na mėlynių. I. vartoja alkoholį kartu su vaistais, gydėsi (duomenys neskelbtini) adresu: (duomenys neskelbtini). Jis labai gailisi, kad sugriebė jai už rankos ir dėl to ji patyrė fizinį skausmÄ (b. l. 52–54).

Kaltinamasis V. V. 2019 m. lapkričio 4 d. įteikus galutinį praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir apklausus įtariamuoju parodė, kad laikosi parodymų, duotų 2019 m. rugpjūčio 2 d. apklausos metu, daugiau nieko papildyti neturi (b. l. 63–64). Liudytoja ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. rugpjūčio 2 d. apklausta I. Č. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Gyvena viena. Maždaug prieÅ¡ savaitę ji paprašė savo pažįstamo V. V., gimusio (duomenys neskelbtini) m., kad sutaisytų jos lovÄ . 2019 m. rugpjūčio 1 d. apie 22.00 val. jai paskambino V. ir pasakė, kad nori atvažiuoti pas jÄ sutvarkyti lovÄ .

I. Č. pasakė, kad jau vėlu ir paprašė, kad atvažiuotų dienos metu. Po kelių minučių jis vėl paskambino, pradėjo įkalbinėti jÄ , kad jį priimtų. IÅ¡ balso suprato, kad V. neblaivus, pasakė jam, kad nenori jo matyti girto, ir pasakė, kad pas save neįleis. Maždaug prieÅ¡ vidurnaktį V. vėl paskambino jai, paklausė, kur jis yra, V. pasakė, kad (duomenys neskelbtini), Å¡iuo skambučiu V. įkalbėjo jÄ , kad ji priimtų pas save. 2019 m. rugpjūčio 2 d. apie 00.00 val.

V. atvažiavo pas jÄ , ji jį įleido į namus. V. buvo stipriai neblaivus, jis vis burbuliavo, viskuo buvo nepatenkintas. Maždaug apie 00.30 val. ji jam pasiÅ«lė pavalgyti sriubos. Jis pradėjo priekaiÅ¡tauti, kad jos sriuba neskani, pasidarė agresyvus ir virtuvėje jÄ užsipuolė, pradėjo jai smÅ«giuoti kumščiais į įvairias kÅ«no vietas. Ji negalėjo apsiginti ir iÅ¡bėgo į laiptinę, pasiėmusi mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , paskambino skubios pagalbos telefonu. V. nubėgo paskui jÄ ir pasivijęs laiptinėje, penktame aukÅ¡te, toliau jai smÅ«giavo į įvairias kÅ«no vietas, viskas įvyko labai greitai, tiksliai, kiek sudavė smÅ«gių virtuvėje ir kiek smÅ«gių laiptinėje, ji neatsimena, tačiau iÅ¡ viso jis jai sudavė 2-3 kartus į veido ir galvos sritį, 3-4 smÅ«gius į Å¡onkaulius ir nugarÄ , 1 kartÄ Ä¯ pilvÄ .

Nuo visų smÅ«gių ji jautė stiprų fizinį skausmÄ . Ji nubėgo į laiptinės trečiÄ aukÅ¡tÄ ir pro langÄ pamatė, kad privažiavo kažkoks automobilis, suprato, kad tai policijos pareigÅ«nai. IÅ¡ kaimynų niekas iÅ¡bėgęs į laiptinę nebuvo. Kai policijos pareigÅ«nai pakilo, V. jau buvo grįžęs namo, jis sėdėjo ant sofos ir jau buvo apsirengęs su batais ir striuke. Ji prie jo nėjo, pareigÅ«nai nuėjo į kambarį ir sulaikė V. ir iÅ¡vežė. Vėliau pas juos atvyko greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, kurie jÄ apžiÅ«rėjo ir iÅ¡vežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę.

Ligoninėje jai nustatė veido sumuÅ¡imus ir davė siuntimÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) ligoninę. Su V. jie yra tik pažįstami, kartu negyvena, jokio bendro Å«kio neturi ir neveda, artimi ryÅ¡iai jų nesieja. Dėl Å¡io įvykio jai padaryta fizinė ir moralinė žala. Daugiau apie įvykį nieko papasakoti neturi (b. l. 6–7). Liudytoja I. Č. ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. lapkričio 4 d. papildomai apklausta parodė, kad dėl civilinio ieÅ¡kinio Å¡iuo metu nėra apsisprendusi, praÅ¡o leisti jai pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį teisme. 2019 m. rugpjūčio 2 d. kada buvo minėtas įvykis, ji paaiÅ¡kino, kad buvo blaivi.

Specialistui apžiÅ«rėjus jos sužalojimus, buvo nustatytos poodinės kraujosruvos rankose. Sužalojimai rankose galėjo atsirasti dėl to, kad V. V. buvo suėmęs jai už rankų, taip pat ir smÅ«giavo į rankas. Be to, jis bandė atimti jos telefonÄ iÅ¡ rankų, kad neiÅ¡kviestų policijos pareigÅ«nų. V. V. smÅ«giuojant kumščiais į jÄ , ji atsitrenkė virtuvėje į palangę. Pamena, kad tuo metu skaudėjo nugarÄ . ŽastÄ ir alkÅ«nę galėjo susimuÅ¡ti, kai V. V. jÄ laiptinėje stÅ«mė į sienÄ , Å¡iuo metu jau tiksliai nenupasakos įvykio nuoseklios sekos, nes viskas įvyko labai staigiai, ji buvo Å¡oko bÅ«senos (b. l. 27–28).

BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės duomenimis, 2019 m. rugpjūčio 2 d. 00.33 val. Bendrajam pagalbos centrui pranešėja Č. nurodė, jog sugyventinis jÄ muÅ¡a, vaikų nėra, greitosios medicinos pagalbos nereikia, laukia (b. l. 5). IÅ¡ 2019 m. rugpjūčio 2 d. pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 2 d. buvo priimtas pareiÅ¡kimas, atlikta liudytojo apklausa, įvykio vietos apžiÅ«ra bei daiktų ir dokumentų pateikimas.

Atliekant apžiÅ«rÄ buvo apžiÅ«rima laiptinė daugiabučio namo penktame aukÅ¡te. Laiptinės penktame aukÅ¡te standartiÅ¡kai iÅ¡dėstyti keturių butų durys. Laiptinėje smurtinių ar grumtynių pėdsakų neaptikta. Laiptinė vaizdo stebėjimo kameromis nefilmuojama. Užėjus į butÄ Nr. (duomenys neskelbtini), tiesiai matomas praėjimas į virtuvę. Virtuvėje grindys paklotos linoleumu, virtuvėje yra virtuviniai baldai, dujinė viryklė. Virtuvėje yra stalas, dvi kėdės, ant vienos kėdės stovi televizorius.

Virtuvėje bendra tvarka nepažeista, smurtinių ar grumtynių pėdsakų neaptikta. ApžiÅ«ros metu jokių pėdsakų ar daiktų, galinčių padėti iÅ¡tirti Å¡iÄ bylÄ , nerasta. Butas vaizdo stebėjimo kameromis nefilmuojamas. Pridėtos fotonuotraukos (b. l. 6–15). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 5-ojo bÅ«rio vyriausiosios patrulės I. K. 2019 m. rugpjūčio 2 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodoma, kad 2019 m. rugpjūčio 2 d. apie 00.39 val. patruliuojant kartu su Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyriausiuoju patruliu A G. ir vyriausiuoju patruliu E. K. iÅ¡ Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – ir OVS) budėtojų buvo gautas praneÅ¡imas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjÄ muÅ¡a sugyventinis.

Nuvykus nurodytu adresu, paaiÅ¡kėjo, kad konfliktas kilo tarp pranešėjos I. Č., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini) (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)), ir V. V., gimusio (duomenys neskelbtini), kuris, kaip paaiÅ¡kėjo, minėtu adresu kartu su pranešėja negyvena, tik buvo atėjęs pas jÄ Ä¯ svečius. Dėl neaiÅ¡kių priežasčių kilus konfliktui, vyras pradėjo muÅ¡ti pranešėjÄ , kelis kartus trenkė į galvÄ ir veidÄ , bei trenkė į pilvÄ ir Å¡onus.

Ant moters veido kairės pusės matėsi patinimas. Įvykio vietoje iš moters nebuvo priimtas pareiškimas, nes ji buvo stipriai susijaudinusi ir po pirminės medikų apžiūros dėl sumušimų kartu su GMP0827 buvo išvežta į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Apie 01.15 val. V. V. buvo sulaikytas, o vėliau pristatytas į Vilniaus apskrities VPK OVS. Pristatymo metu specialiosios priemonės naudotos nebuvo (b. l. 18). Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu I.

Č. pripažinta nukentėjusiÄ ja (b. l. 19). 2019 m. rugpjūčio 5 d. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G.2658/2019 (01) nurodoma, kad I. Č. padaryta poodinės kraujosruvos veido kairėje, deÅ¡iniame Å¡one, nugaros kairėje, rankose, paveikus kietu buku daiktu (daiktais). Sužalojimai padaryti mažiausiai dvylika trauminių poveikių. Poodinės kraujosruvos nugaros kairėje pusėje, deÅ¡inio žasto užpakaliniame pavirÅ¡iuje ir kairėje alkÅ«nėje galėjo bÅ«ti padarytos griÅ«nant ir atsitrenkiant į kitÄ bukÄ pavirÅ¡ių.

Poodinė kraujosruva veido kairėje galėjo bÅ«ti padaryta smÅ«giniu kieto buko daikto poveikiu. Nustatyti sužalojimai padaryti prieÅ¡ 3-6 paras iki apžiÅ«ros. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 23–24). VÅ¡Ä® Vilniaus universiteto ligoninės (duomenys neskelbtini) klinikos 2019 m. rugpjūčio 2 d. medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡e nurodyta, kad pacientė kreipėsi dėl skausmo kairės pusės skruosto srityje. Teigia, kad buvo sumuÅ¡ta, pasak pacientės, sÄ monės praradusi nebuvo, nepykino, nevėmė.

Apžiūros rezultatai parodė, kad veidas asimetriškas dėl patinimo kairės pusės skruosto dalyje, išsižiojimas laisvas, skausmingas, veido sumušimui būdingas vaizdas. Stacionarinis gydymas neindikuotinas, tačiau skirtos rekomendacijos: šaltis sumušimo vietoje, esant skausmui – nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, būklei negerėjant, tikslinga pakartotinė burnos, veido-žandikaulių chirurgo konsultacija, neurochirurgo konsultacija dėl įtariamos galvos smegenų traumos bei traumatologo konsultacija dėl įtariamo šonkaulių lūžimo (b. l. 25). 2019 m. spalio 22 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūrimas vaizdo įrašas iš įvykio vietos (duomenys neskelbtini), pateiktas pareigūnų, kuriame fiksuotas pokalbis tarp pareigūno ir nukentėjusiosios.

PareigÅ«nui papraÅ¡ius papasakoti, nukentėjusioji nurodė, kad atėjo jos draugas, o ji gamino valgyti, draugas sakė, kad pavargo, dvi paras nemiegojo, o ji jam atsakė, kad nereikėjo važiuoti pas jÄ , ji jam sakė, kad atvažiuotų rytoj, nes iÅ¡ balso girdėjo, kad kažkas ne taip, sriuba nepatiko ir kilo konfliktas, draugas pradėjo jÄ daužyti kumščiais į veidÄ , į krÅ«tinę, į pilvÄ , į Å¡onÄ , kur papuldavo (b. l. 38–39). 2019 m. lapkričio 18 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad buvo apžiÅ«rėti keturi skambučiai, susiję su įvykiu, kurie 2019 m. rugpjūčio 2 d. buvo užregistruoti Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje, ir iÅ¡ kurių matyti, jog moteris, prisistačiusi I.

Č., kviečia policijÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini), kadangi atėjęs draugas (sugyventinis) muÅ¡asi, daužo jÄ , fone girdimas triukÅ¡mas bei vyro balsas, kuris įsakmiai sako, kad padėtų telefonÄ , girdimi vyro keiksmažodžiai, moteris nurodo, kad greitosios medicinos pagalbos reikia, laukia laiptinėje (b. l. 42–43). IÅ¡ alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 2 d. 01.39 val. V. V. nustatytas 2,33 promilių neblaivumas (b. l. 65). Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2019 m. spalio 23 d. pateiktame ieÅ¡kinyje dėl žalos atlyginimo praÅ¡oma priteisti iÅ¡ kalto asmens Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžetui padarytÄ 61,16 Eur žalÄ dėl nukentėjusiosios I.

Č. gydymo (b. l. 34–35). I. Č. pateiktame civiliniame ieÅ¡kinyje nurodyta, kad praÅ¡oma priteisti iÅ¡ V. V. padarytÄ 3 000 Eur neturtinę žalÄ (b. l. 119–121). Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai Pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvÅ«s, todėl pakanka bent vieno iÅ¡ jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

IÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio nustatyta tvarka, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo V. V. kaltė padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta. Nors tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies, nurodydamas, kad sugriebė tik nukentėjusiajai už deÅ¡inės rankos ir dėl to padarė mėlynę, o kitus inkriminuojamus veiksmus – ne mažiau nei tris kartus trenkė kumščiu nukentėjusiajai į galvÄ ir į veido sritį, taip pat ne mažiau nei keturis kartus į nugarÄ ir Å¡onus bei vienÄ kartÄ Ä¯ pilvo sritį, neigė padaręs, tačiau jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ patvirtina nukentėjusiosios I.

Č. parodymai, pareigÅ«nės tarnybinis praneÅ¡imas, specialisto iÅ¡vada, medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡ai, vaizdo, garso įrašų apžiÅ«ros bei kita raÅ¡ytinė bylos medžiaga. Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu nuosekliai teigė, kad kaltinamasis 2019 m. rugpjūčio 2 d. tarp jų įvykus žodiniam konfliktui staiga jÄ užpuolė, pradėjo muÅ¡ti, sugriebė už rankos, tampė už plaukų, ne vienÄ kartÄ smÅ«giavo į veidÄ , į įvairias kÅ«no vietas (Å¡onkaulius, nugarÄ , pilvÄ ), dėl ko ji juto stiprų fizinį skausmÄ .

Å ias nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtina ir byloje esanti specialisto iÅ¡vada, kurioje nustatyta, kad I. Č. padaryta poodinės kraujosruvos veido kairėje, deÅ¡iniame Å¡one, nugaros kairėje, rankose, paveikus kietu buku daiktu (daiktais); sužalojimai padaryti mažiausiai dvylika trauminių poveikių; poodinė kraujosruva veido kairėje galėjo bÅ«ti padaryta smÅ«giniu kieto buko daikto poveikiu; sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. AnalogiÅ¡kas įvykio aplinkybes bei konkrečius kaltinamojo veiksmus nukentėjusioji nurodė ir atvykusiems policijos pareigÅ«nams, kuriuos ji iÅ¡kvietė ir kurie patvirtino, jog atvykus į įvykio vietÄ ant moters veido kairės pusės matė patinimÄ .

Kilusius dėl kaltinamojo padarytos veikos padarinius – nežymų nukentėjusiosios sužalojimÄ , patvirtina ne tik pačios nukentėjusiosios parodymai, policijos pareigÅ«nų tarnybinis praneÅ¡imas, specialisto iÅ¡vada, bet ir tai, kad įvykio metu buvo iÅ¡kviesta greitosios medicinos pagalba, kuri nuvežė nukentėjusiÄ jÄ Ä¯ ligoninę, kur buvo diagnozuoti jai padaryti sužalojimai, taip pat kiti byloje esantys medicininiai dokumentai, kuriuose nurodyti analogiÅ¡ki nukentėjusiajai padyti sužalojimai.

Kaltinamasis nepripažindamas to, kad sudavė nukentėjusiajai smÅ«gius į veidÄ , į kitas kÅ«no vietas, teigė, jog nukentėjusioji įvykio metu buvo neblaivi, bėgdama iÅ¡ buto į laiptinę pati atsitrenkė į duris, galimai griuvinėjo, be to, neatmetė galimybės, jog sužalojimai (mėlynės) buvo atsiradę anksčiau. Tačiau Å¡i jo versija laikytina gynybine kaltinamojo pozicija, kuriÄ paneigia nukentėjusiosios parodymai, specialisto iÅ¡vada bei kita byloje surinkta medžiaga. Nukentėjusioji nuosekliai teigė, jog įvykio metu buvo blaivi, iki įvykio niekur susižeidusi nebuvo, o įvykio metu į duris neatsitrenkė.

Kaip nurodyta specialisto iÅ¡vadoje, nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), mažiausiai dvylika trauminių poveikių, poodinė kraujosruva veido kairėje galėjo bÅ«ti padaryta smÅ«giniu kieto buko daikto poveikiu, ir tik poodinės kraujosruvos nugaros kairėje pusėje, deÅ¡inio žasto užpakaliniame pavirÅ¡iuje ir kairėje alkÅ«nėje galėjo bÅ«ti padarytos griÅ«nant ir atsitrenkiant į kitÄ bukÄ pavirÅ¡ių. Kaip patvirtino pati nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu, poodinės kraujosruvos rankose kai galėjo atsirasti dėl to, kad kaltinamasis buvo suėmęs jai už rankų, taip pat ir smÅ«giavo į rankas, o jam smÅ«giuojant kumščiais į jÄ , ji atsitrenkė virtuvėje į palangę, dėl ko tuo metu skaudėjo nugarÄ , žastÄ ir alkÅ«nę galėjo susimuÅ¡ti, kai kaltinamasis jÄ laiptinėje stÅ«mė į sienÄ .

Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog prieÅ¡ingai, pats kaltinamasis įvykio metu buvo stipriai neblaivus (jam nustatytas 2,33 promilių neblaivumas), dėl ko, teismo nuomone, galėjo neįvertinti bei neprisiminti visų įvykio aplinkybių, nors teismo posėdžio metu ir teigė, kad viskÄ prisiminė. Atsakydamas į klausimÄ , ar įvykio metu matė ant nukentėjusiosios kÅ«no anksčiau iki to laiko atsiradusias kraujosruvas, pats pripažino, jog buvo iÅ¡gėręs ir nepamena, ar pas jÄ buvo mėlynių.

Teismas Å¡iuo atveju nemato pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais, kadangi, kaip matyti, jie yra neprieÅ¡taringi, nuoseklÅ«s, atitinka kitus byloje surinktus įrodymus ir juose užfiksuotas bylos aplinkybes, nenustatyta, jog nukentėjusiosios ir kaltinamojo santykiai iki įvykio buvo konfliktiÅ¡ki, dėl ko nukentėjusioji turėtų tikslÄ Å¡iuo atveju tyčia apkalbėti kaltinamÄ jį. Pats kaltinamasis teismo posėdžio metu jų iki tol buvusius santykius apibÅ«dino kaip normalius, netgi nurodė, jog po įvykio nukentėjusioji jam vėl skambinėjo, pas jį nakvojo.

Taigi aptarti įrodymai yra nuoseklÅ«s, neprieÅ¡taringi, vienas kitÄ papildo, gauti įstatymų nustatyta tvarka bei iÅ¡tirti teisiamo posėdyje ir jų visuma leidžia daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis V. V. nežymiai sužalojo nukentėjusiÄ jÄ I. Č., kai 2019 m. rugpjūčio 2 d. apie 00.33 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,33 promilių neblaivumas), žodinio konflikto metu, ne mažiau nei tris kartus trenkė kumščiu nukentėjusiajai į galvÄ ir į veido sritį, taip pat ne mažiau nei keturis kartus į nugarÄ ir Å¡onus bei vienÄ kartÄ Ä¯ pilvo sritį, taip padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį poodinėmis kraujosruvomis veido kairėje, deÅ¡iniame Å¡one, nugaros kairėje, rankose.

Minėti kilę padariniai – nežymus nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymas, neabejotinai priežastiniu ryÅ¡iu susiję su minėtais kaltinamojo veiksmais, kuriuos jis atliko veikdamas tiesiogine tyčia. Atsižvelgus į tai, kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje. Bausmės skyrimo motyvai Už Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymÄ nustatytos alternatyvios bausmės: vieÅ¡ieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Skirdamas bausmę kaltinamajam V. V., teismas pirmiausia, vadovaudamasis BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dį ir laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos stadijÄ , t. y. kad Å¡iuo atveju padarytas baigtas nesunkus tyčinis nusikaltimas žmogaus sveikatai. Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, t. y. kad V. V. yra nevedęs, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 75–77), per vienerius metus keturis kartus baustas administracine tvarka (b. l. 72–74), teistas keturis kartus, du kartus už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimus, o paskutinį kartÄ už nusikaltimÄ Å¾mogaus sveikatai (sunkų sveikatos sutrikdymÄ ) (b. l. 70–71), duomenų apie gydymÄ psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra.

Galiausiai teismas atsižvelgia į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ pagrindas konstatuoti atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimÄ yra tada, kai asmuo prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, t. y. bÅ«tinas abiejų Å¡ių sÄ lygų iÅ¡pildymas, tačiau kaltinamasis V. V. Å¡iuo atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino iÅ¡ dalies. Jo atsakomybę sunkina tai, kad veikas padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai, kaip minėta, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Ä®vertinęs visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti V. V. už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ paskyrus sankcijoje numatytÄ ir prokuroro pasiÅ«lytÄ bausmės rūšį – laisvės apribojimÄ , kurio dydis nustatytinas mažesnis nei Å¡ios rÅ«Å¡ies bausmės vidurkis, t. y. 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę (BK 48 str. 2 d.), įpareigojant kaltinamÄ jį visu laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu bÅ«ti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, jo paieÅ¡ka ar gydymusi sveikatos priežiÅ«ros įstaigose, bei uždraudžiant jam visu laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu vartoti alkoholį, kadangi tokie įpareigojimai bei draudimai, teismo nuomone, darytų teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamojo elgesiui (BK 48 str. 6 d. 1 p., 7 d.).

Pažymėtina, kad prokuroras baigiamųjų kalbų metu prašė kaltinamajam skirti įpareigojimÄ be institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog tokia pareiga, vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalies 1 punktu, yra bendroji visiems asmenims, nuteistiems laisvės apribojimo bausme, kartu su pareigomis vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus (BK 48 str. 3 d. 2, 3 p.), todėl ji atskirai, kaip individualus teismo įpareigojimas, neskirtina, Å¡ios pareigos V.

V. privalės laikytis bet kuriuo atveju. Teismo vertinimu, veiksmingesnė šiuo atveju papildoma poveikio priemonė kaltinamajam būtų draudimas vartoti alkoholį laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu, kadangi bylos duomenimis nustatyta, jog kaltinamojo smurtinio pobūdžio veiksmai bei agresyvus elgesys pasireiškė būtent pavartojus alkoholį. Kaltinamasis V. V. Baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. 01.15 val. iki 2019 m. rugpjūčio 2 d. 14.04 val. (viena diena) (b. l. 45, 55).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, V. V. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas įskaitytinas į bausmę, vienÄ laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ dienÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (b. l. 58–59) – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę panaikintina. Dėl civilinių ieÅ¡kinių ir kitų klausimų Baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.

Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamÄ ja byla. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Å¡io kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių Å¡is kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.250 straipsnyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK 6.283 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimÄ sveikatos sužalojimo atveju, 1 dalyje numatyta, jog jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ .

To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu jo sveikata nebÅ«tų sužalota, ir su sveikatos grÄ Å¾inimu susijusios iÅ¡laidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiÅ«ros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo iÅ¡laidos bei kitos sveikatos grÄ Å¾inimui bÅ«tinos iÅ¡laidos). Remiantis civilinės atsakomybės kompensacine funkcija ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nukentėjusiam asmeniui turi bÅ«ti atlyginama ta nuostolių dalis, kurios nekompensuoja iÅ¡mokos pagal socialinių draudimų įstatymus.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiÅ¡kė 61,16 Eur dydžio civilinį ieÅ¡kinį, kadangi po įvykio, kurio metu buvo sužalota I. Č., nukentėjusiosios sveikatos priežiÅ«ros paslaugos buvo apmokėtos iÅ¡ PSDF lėšų (b. l. 34). Kartu su civiliniu ieÅ¡kiniu pateiktas nukentėjusiosios I. Č. gydymo paslaugų apskaitos iÅ¡raÅ¡as (b. l. 35). Minėtas dokumentas patvirtina civiliniame ieÅ¡kinyje nurodytas nukentėjusiajai suteiktų gydymo paslaugų iÅ¡laidas, jų sumÄ . Teismas vertina, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys yra pagrįstas, įrodytas byloje pateiktais duomenimis, su juo sutiko ir kaltinamasis V.

V., todėl jis tenkintinas ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai 61,16 Eur dydžio žalos atlyginimas priteistinas iÅ¡ kaltinamojo. Taip pat nukentėjusioji I. Č. teisminio bylos nagrinėjimo metu pateikė civilinį ieÅ¡kinį dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kuriame nurodo, jog dėl jai padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo patyrė didelį stresÄ bei Å¡okÄ dėl netikėto ir nelaukto pažįstamo žmogaus agresyvaus elgesio. Po pirminės apžiÅ«ros įvykio naktį (duomenys neskelbtini) klinikose, kentėjo didelius skausmus, todėl dar tÄ pačiÄ dienÄ pati kreipėsi į VÅ¡Ä® Vilniaus universitetinę ligoninę, kur jai buvo suteikta pagalba, daugiau nei savaitę laiko vartojo nuskausminamuosius vaistus ir vengė iÅ¡eiti iÅ¡ namų, o dar po daugiau nei dviejų savaičių dėl skausmo kreipėsi pas savo Å¡eimos gydytojÄ .

Civiliniame ieÅ¡kinyje nukentėjusioji nurodo, jog dėl iÅ¡puolio jautėsi labai nesaugi, atrodė, kad vėl bet kuriÄ akimirkÄ gali kas nors užpulti. Jautėsi bejėgė ir pažeminta. Sužalojimai dar savaitę ir ilgiau matėsi veido srityje, todėl buvo nejauku iÅ¡eiti į žmonių susibÅ«rimo vietas, nes jautė, kad atkreipia kitų dėmesį ir smalsumÄ . Buvo nepatogu ir gėda prieÅ¡ kaimynus. Nors sužalojimai iÅ¡orinių pasekmių nepaliko, tačiau moraliniai iÅ¡gyvenimai persekioja iki Å¡iol.

Dar ir dabar negali be jaudulio kalbėti apie buvusį nemalonų įvykį. Toks įvykis jos gyvenime pirmasis, todėl buvo, yra ir dar ilgai bus sukrėsta dėl jo. Ir dabar dar kalbant apie įvykį jai sunku tramdyti aÅ¡aras. Ji labai sunkiai iÅ¡gyveno Å¡iÄ situacijÄ ir nežino, ar kada nors patirti iÅ¡gyvenimai pasimirÅ¡. Ji yra labai jautrus žmogus, jos savivertė aukÅ¡ta, niekad gyvenime nepatyrė jokio smurto, niekam neleido prieÅ¡ save kelti rankos. AÅ¡ labai jautriai iÅ¡gyvenu Å¡iÄ situacijÄ .

Nors Å¡iuo nusikaltimu jai yra padaryta ir turtinė žala, tačiau dėl jos pretenzijų nereiÅ¡kia, kadangi neturi iÅ¡saugojusi tai patvirtinančių dokumentų. Dvasinus iÅ¡gyvenimus jaučia iki Å¡iol, praėjus po įvykio jau daugiau nei pusei metų, įvykio kaltininkas neatsiprašė jos, gydymosi metu nepasidomėjo jos sveikatos bÅ«kle. Jai padarytÄ neturtinę žalÄ sveikatai ir didelius emocinius iÅ¡gyvenimus vertina 3 000 Eur. Pridedami medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡ai (b. l. 119–128).

Minėta, neturtinės žalos dydį kiekvienÄ kartÄ nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikÅ¡mingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotÄ teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose. Kasacinės instancijos teismas, aiÅ¡kindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimÄ , yra ne kartÄ pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti pritaikytas visa apimtimi.

Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus reiÅ¡kia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį sielvartÄ , fizinį skausmÄ , kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2009).

Nagrinėjamu atveju nustatant nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į visumÄ bendrųjų Å¡iam dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų aplinkybių, kartu ir į specifines, Å¡iai konkrečiai situacijai reikÅ¡mingas aplinkybes. Teismas atsižvelgia į tai, kad žala nukentėjusiajai padaryta smurtiniu tyčiniu nesunkiu nusikaltimu, jÄ padarė prieÅ¡ tai jai pažįstamas asmuo – kaltinamasis, taip pat į veikos pobÅ«dį – ne mažiau nei tris kartus kumščiu suduotus smÅ«gius į galvÄ ir į veido sritį, taip pat ne mažiau nei keturis kartus į nugarÄ ir Å¡onus bei vienÄ kartÄ Ä¯ pilvo sritį, taip pat kilusius padarinius – nežymų nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymÄ , dėl kurio, akivaizdu, ji jautė stiprų fizinį skausmÄ .

Kaip nurodo nukentėjusioji civiliniame ieÅ¡kinyje bei patvirtino teismo posėdžio metu, fizine prasme kilusias pasekmes (skausmÄ sužalojimo vietose) ji juto dar kurį laikÄ po įvykio, dėl to pakartotinai savo iniciatyva vyko į ligoninę, kur taip pat diagnozuotas veido sumuÅ¡imas, abiejų alkÅ«nių, dilbių Å¡viežios kraujosruvos, kairio skruosto kraujosruva, deÅ¡inės pusės krÅ«tinės skausmas, rekomenduota naudoti Å¡altį lokaliai, tausojantį režimÄ , kreiptis į Å¡eimos gydytojÄ ; vėliau pirminės sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje jai diagnozuota pirminė kitų sÄ narių (plaÅ¡takos) artrozė, juosmens ir kryžmens nervų Å¡aknelių sutrikimai, vidinis kelio sÄ nario pažeidimas, po kelių savaičių kreipdamasi dėl buvusių sužalojimų skundėsi stipriu kosuliu, skausmais nugaroje, atlikta krÅ«tinės lÄ stos rengenograma (b. l. 123–127).

Nukentėjusioji civiliniame ieÅ¡kinyje teigia, jog dėl jai padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo patyrė ne tik fizinį, tačiau ir dvasinį skausmÄ , pažeminimÄ . Ji patyrė didelį stresÄ bei Å¡okÄ dėl netikėto ir nelaukto pažįstamo žmogaus agresyvaus elgesio, po to daugiau nei savaitę laiko vengė iÅ¡eiti iÅ¡ namų, dėl iÅ¡puolio jautėsi labai nesaugi, bejėgė, sužalojimai dar savaitę ir ilgiau matėsi veido srityje, todėl buvo nejauku iÅ¡eiti į žmonių susibÅ«rimo vietas, buvo nepatogu ir gėda prieÅ¡ kaimynus, moraliniai iÅ¡gyvenimai persekioja iki Å¡iol, dar ir dabar jaudinasi apie tai kalbėdama, toks įvykis jos gyvenime pirmasis, todėl buvo, yra ir dar ilgai bus sukrėsta dėl jo, ji labai sunkiai ir jautriai iÅ¡gyveno Å¡iÄ situacijÄ .

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji I. Č. taip pat nurodė, kad patyrė moralinę nuoskaudÄ , o kadangi jos specialybė yra (duomenys neskelbtini), dėl patirtų sužalojimų ir jų likusių žymių teko praleisti daug pokalbių dėl darbo. Sužalojimai matėsi gana ilgÄ laikÄ , ji juos maskavo, atsisakė atvirų palaidinių ir slėpė kÅ«nÄ . Teismo vertinimu, nukentėjusiosios nurodyti tiek fiziniai, tiek moraliniai iÅ¡gyvenimai dėl įvykio neabejotinai turėjo neigiamos įtakos jos savijautai, gyvenimui tam tikrÄ laikÄ po įvykio, tačiau Å¡iuo atveju nenustatyta, jog neigiami sveikatos padariniai nukentėjusiajai yra ilgalaikiai ar iÅ¡liekantys visam jos gyvenimui, dėl sveikatos sutrikdymo atsirado negatyvÅ«s pasikeitimai įvairiose jos gyvenimo srityse, t. y. prarado darbingumÄ , suprastėjo gyvenimo kokybė, iki Å¡iol ribojama įprasta veikla, Å¡iuo metu patiria fizinį skausmÄ , kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo ir t. t.

Kaip minėta, atsižvelgtina ir į tai, jog prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ buvo padarytas smurtinis tyčinis nesunkus nusikaltimas, kuriuo jai buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas, kurį padarė jai pažįstamas kaltinamasis, tai buvo jai netikėtas užpuolimas, suduotas ne vienas smÅ«gis į įvairias kÅ«no vietas, po įvykio ji jautė nemaÅ¾Ä moralinį sukrėtimÄ . Pažymėtina ir tai, kad nors kaltininko turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikÅ¡mės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui, tačiau nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį į tokias aplinkybes turi bÅ«ti atsižvelgiama ir kaltininko interesai neturi bÅ«ti ignoruojami.

Å iuo atveju nustatyta, jog kaltinamasis V. V. nedirba, paskutinį kartÄ oficialiai dirbo prieÅ¡ 5 metus, registruotas Užimtumo tarnyboje, gauna socialinę paÅ¡alpÄ , dėl sveikatos bÅ«klės negali dirbti sunkaus fizinio darbo (kelti daugiau nei 15 kg) bei dirbti lauko sÄ lygomis (b. l. 75–77, 129, 130), teisiamojo posėdžio metu jis nurodė, jog galėtų atlyginti ne daugiau 1 000 Eur ir galėtų mokėti kažkiek dalimis. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ir siekiant iÅ¡laikyti pusiausvyrÄ tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimÄ Ä¯gyvendinimo ir žalÄ padariusio asmens teisėtų interesų, kad pareiga atlyginti neturtinę žalÄ bÅ«tų realiai įgyvendinama, atsižvelgiant į teismų praktikoje priteistinus neturtinės žalos atlyginimo dydžius panaÅ¡aus pobÅ«džio baudžiamosiose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-347-976/2018 ir joje nurodytÄ ankstesnę teismų praktikÄ (16 p.)), konstatuotina, kad iÅ¡dėstytų neturtinės žalos piniginės iÅ¡raiÅ¡kos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų aplinkybių pagrindu nukentėjusiajai atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatytinas – 800 Eur.

Teismo vertinimu, bÅ«tent tokia suma neturtinei žalai atlyginti labiausiai atitiks ne tik aptartas Å¡iam dydžiui nustatyti reikÅ¡mingas aplinkybes, bet ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su įraÅ¡u, pridėtas prie baudžiamosios bylos virÅ¡elio, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje. Teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio, Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. kovo 9 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų teikiant valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ nukentėjusiajai I.

Č. Å¡ioje baudžiamojoje byloje apskaičiavimo. Atsižvelgiant į tai, kad pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti, tačiau tokių duomenų teisiamojo posėdžio metu neturėjo, taip pat su jais nebuvo supažindinti proceso dalyviai, teismas Å¡iuo atveju nuosprendyje dėl valstybės patirtų iÅ¡laidų advokatės, teikusios valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ nukentėjusiajai I.

Č., paslaugoms apmokėti nepasisako, kadangi tai spręs atskira nutartimi. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : V. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visu laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu bÅ«ti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, jo paieÅ¡ka ar gydymusi sveikatos priežiÅ«ros įstaigose, bei uždraudžiant jam visu laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu vartoti alkoholį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikÄ Ä¯skaityti V. V. vienÄ laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ dienÄ nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. 01.15 val. iki 2019 m. rugpjūčio 2 d. 14.04 val., Å¡iÄ dienÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. V. V. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę panaikinti. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Civilinio ieÅ¡kovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteisti iÅ¡ V. V. 61,16 Eur (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ Å¡eÅ¡iolika centų) turtinės žalos atlyginimÄ . Jį pervesti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 191351679) sÄ skaitÄ AB „Swedbank“ banke Nr. LT217300010002484333, mokėjimo paskirtyje nurodant: „žala PSDFV už I. Č. gydymÄ â€œ.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės I. Č. civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies ir I. Č. naudai priteisti iÅ¡ V. V. 800 Eur (aÅ¡tuonių Å¡imtų eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ . Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diskÄ su įraÅ¡u, pridėtÄ prie baudžiamosios bylos virÅ¡elio, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje. IÅ¡aiÅ¡kinti V. V., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo atvykti į probacijos tarnybÄ per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo ar Å¡aukimo gavimo. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir bausmę vykdančios institucijos nustatytu periodiÅ¡kumu atsiskaityti jai už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymÄ .

Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieÅ¡ septynias dienas praneÅ¡ti Å¡iÄ bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamÄ gyvenamosios vietos pakeitimÄ . Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, Å¡i bausmė jam keičiama areÅ¡tu. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja AuÅ¡ra Dambrauskienė