2023-06-21 Nr. AB-12556-3-61-3-01059-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-608-552/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01059-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 39; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Brikman“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Brikman“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Brikman“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI, Inspekcija) 2022 m. vasario 11 d. nutarimą Nr. NUĮPBJ 20269 (toliau – ir Nutarimas) ir administracinę bylą nutraukti.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Nutarime nurodoma, kad pareiškėjas pažeidė informavimo apie įdarbintus arba atsiųstus laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsieniečius tvarką, t. y. pažeidžiant imperatyvius, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 62 straipsnio 7 dalies, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V-401/EV-281/V-395 „Dėl informacijos apie Lietuvos dirbančius užsieniečius pateikimo“ (2021 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. V-26/EV-19/V-32 redakcija) patvirtinto „Informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo tvarkos aprašo“ (toliau – Aprašas) 4.1 ir 7 punktų reikalavimus, ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki užsieniečio įdarbinimo, pateikti per EDAS sistemą Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos privalomus pranešimus (LDU forma), nes: A. A. ir D. T. dirbti pradėjo 2021 m. lapkričio 25 d., o LDU pranešimai pateikti 2021 m. gruodžio 17 d.; H. K. dirbti pradėjo 2021 m. lapkričio 19 d., o LDU pranešimas pateiktas 2021 m. lapkričio 22 d.; I. P. dirbti pradėjo 2021 m. spalio 29 d., o LDU pranešimas pateiktas tą pačią dieną; A. B. dirbti pradėjo 2021 m. gruodžio 6 d., o LDU pranešimas pateiktas tą pačią dieną.

2.2. Nutarime taip pat buvo konstatuota, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o lengvinanti aplinkybė yra tai, jog juridinis asmuo pripažino padarytą pažeidimą, padėjo atlikti patikrinimą, todėl pareiškėjui skirtina 200 Eur bauda.

2.3. Nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes nors UAB „Brikman“ veiksmuose yra tik administracinio pažeidimo objektyviosios pusės požymiai, t. y. pareiškėjas formaliai pavėlavo pateikti informaciją apie Lietuvoje įdarbintą užsienietį Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai, t. y. pavėluotai užpildė LDU pranešimą ir jį pateikė per EDAS, tačiau nėra subjektyviosios pusės požymių, nes pareiškėjas neturėjo tyčios laiku nepateikti informacijos. Klaida (pavėluotas dokumentų pateikimas) įvyko todėl, kad tuo metu įmonėje keitėsi darbuotojos, atsakingos už dokumentų pateikimą ir įvyko nesusikalbėjimas, lėmęs pavėlavimą.

2.4. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje nurodytas pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, jog pažeidžia informavimo apie įdarbintus užsieniečius tvarką ir sąmoningai to siekia bei nori taip elgtis, o to nagrinėjamu atveju nebuvo, todėl Nutarimas turi būti panaikintas.

2.5. Jei teismas spręstų, kad pareiškėjo padaryta veika turi visus administracinio pažeidimo, nustatyto Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje požymius, ji laikytina mažai pavojinga, todėl nėra pagrindo pareiškėjo traukti administracinėn atsakomybėn. Pareiškėjas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir padėjo tai išaiškinti, administraciniu pažeidimu nėra padaryta turtinė žala, nenustatyta nė viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, informacija yra pateikta atsakovui.

3. Atsakovas VDI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Pareiškėjas, įdarbindamas trečiosios šalies piliečius, ir žinodamas trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarką, įskaitant ir nuostatas dėl LDU pranešimų pateikimo tvarkos, jos lengvabūdiškai nesilaikė.

4.2. Pranešimus apie socialinio draudimo pradžią pareiškėjas pateikė teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. ne mažiau kaip likus vienai darbo dienai iki nustatytos darbo pradžios. Tokia pati tvarka galioja ir pateikiant LDU pranešimus, tačiau pareiškėjas šios tvarkos nesilaikė, nors, būdamas pakankamai rūpestingu, pranešimus galėjo ir turėjo pateikti tuo pačiu metu.

4.3. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ir ANK) nėra normos, analogiškos įtvirtintajai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 16 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią asmuo baudžiamas už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymą dėl neatsargumo tik šio kodekso specialiojoje dalyje atskirai nustatytais atvejais. ANK specialiosios dalies straipsniuose, skirtingai nei BK specialiosios dalies straipsniuose, atskiri atvejai, kai veika yra administracinis nusižengimas tik tais (arba ir tais) atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo, nenustatyti, todėl atsakovas pagrįstai pareiškėjui skyrė minimalią įstatymų leidėjo nustatytą baudą.

4.4. Dėl to paties pažeidimo administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas ir pareiškėjo vadovui A. J. kaip fiziniam asmeniui. Vadovas pažeidimą pripažino bei paskirtą baudą sumokėjo.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias faktines aplinkybes:

6.1. 2022 m. sausio 25 d. VDI vyriausiasis darbo inspektorius surašė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą juridiniam asmeniui Nr. UĮPPJ 1419-0007, kuriame nurodė, kad pareiškėjas, atstovaujamas direktoriaus A. J., pažeidė informavimo apie įdarbintus arba atsiųstus laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsieniečius tvarką, laiku nepateikė privalomų pranešimų (LDU formų). Protokole inspektorius konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalies nuostatas.

6.2. VDI, ištyrusi faktines bylos aplinkybes, 2022 m. vasario 11 d. Nutarimu konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes, patikrinus Inspekcijos duomenų bazę nustatyta, kad LDU pranešimai buvo pateikti, tačiau dalis jų – pavėluotai. Nutarimu pareiškėjui paskirta 200 Eur ekonominė sankcija.

7. Teismas, apžvelgęs Įstatymo nuostatas (62 str. 7 d.), Užimtumo įstatymo nuostatas (57 str. 2 d., 3 d.), Aprašo nuostatas (7 p.), nurodė, kad pagal Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalį, šio įstatymo 57 ir 58 straipsniuose nustatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria VDI, Šie pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai surašomi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis (su būtinais, atitinkamais pakeitimais) vadovaujantis ANK.

8. Teismas, įvertinęs ANK nuostatas (5 str., 7 str., 8 str., 9 str.) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pažymėjo, kad visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma, todėl pareiškėjo argumentus, kad Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje nustatytas pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, teismas atmetė.

9. Teismas pažymėjo, kad teisiškai nėra reikšmingi pareiškėjo nurodyti argumentai, kad pareiškėjas neturėjo tikslo sąmoningai nepateikti informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius, o pareiškėjo dėstomos aplinkybės apie tai, kad įmonėje keitėsi darbuotojos, atsakingos už dokumentų pateikimą, todėl LDU pranešimai buvo pateikti pavėluotai dėl nesusikalbėjimo, nesudaro pagrindo atleisti pareiškėją nuo administracinės atsakomybės, nes netinkamas bendrovės vidaus valdymas, administravimas negali būti pagrindu išvengti administracinės atsakomybės ir nesilaikyti teisės aktuose nustatytų pareigų. Pareiškėjas, įdarbindamas trečiosios šalies piliečius ir žinodamas jų įdarbinimo tvarką, įskaitant ir nuostatą dėl LDU pranešimų pateikimo tvarkos, jos nesilaikė, taip padarydamas Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje nurodytą pažeidimą.

10. Teismas, įvertinęs ANK nuostatas (12 str. 1 d., 22 str. 2 d. 1 p.), nurodė, kad nurodyto straipsnio nuostatos gali būti taikomos asmeniui padarius jame nurodytą administracinių nusižengimų požymių turinčią veiką. Pareiškėjo padaryta veika (Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalis) nepatenka į pirmiau nurodytas veikas, dėl kurių administracinio nusižengimo teisenos galima nepradėti ir (ar) pareikšti asmeniui žodinę pastabą, todėl teismas pareiškėjo argumentus dėl atleidimo nuo atsakomybės atmetė.

11. Teismas nurodė, kad Nutarimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikoma poveikio priemonė (ekonominė sankcija) yra motyvuota, atitinka Užimtumo įstatymo ir ANK nuostatas, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

III. 12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

13. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

13.1. Teismas vertino tik pareiškėjo veikos atitikimą Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje nurodytai formaliai pažeidimo sudėčiai, bet nevertino ar toks pažeidimas apskritai yra pavojingas. Vadovaujantis ANK, tiriant ir nagrinėjant Užimtumo įstatymo 57 straipsnyje numatytus pažeidimus turi būti įvertinta ar veika, formaliai atitikti Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimo sudėtį, yra pavojinga.

13.2. Teismas neįvertino, kad teisės aktuose nustatyto LDU pranešimų pateikimo termino tikslas – palengvinti užsieniečių nelegalaus darbo nustatymo atvejus ir užsieniečių darbo pradžios momentą, t. y. jeigu tuo atveju, kai VDI atlieka patikrinimą ir darbo vietoje randa dirbantį užsienietį, apie kurį neužpildytas LDU pranešimas, konstatuojamas nelegalaus darbo faktas.

13.3. Teismas neįvertino, kad pareiškėjas, nors ir pavėluotai, tačiau dar iki VDI patikrinimo pradžios užpildė LDU pranešimo formas ir jas pateikė per EDAS apie pas pareiškėją dirbančius užsieniečius bei nurodė tikslius (faktinius) jų darbo pradžios momentus, nieko nenuslėpdamas. Šios aplinkybės vienareikšmiškai patvirtina, jog pareiškėjas neturėjo jokio ketinimo nuslėpti užsieniečių darbo fakto ar pradžios momento nuo valstybės institucijų, o tai įvyko dėl žmoniškos klaidos. Pareiškėjo darbuotojų klaida, įvykusi dėl tuo metu įmonėje vykusios atsakingų už informacijos pateikimą per EDAS darbuotojų kaitos ir savalaikio nesusikalbėjimo, ir nulėmė pavėluotą informacijos pateikimą, tačiau pavėluotas informacijos pateikimas nesukėlė apskritai jokio grėsmės užsieniečių teisinei padėčiai ar užimtumo sistemai Lietuvos Respublikoje.

13.4. Pareiškėjo padaryta veika pavėluotai pateikiant informaciją apie Lietuvoje įdarbintus užsieniečius VDI pagal savo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, taip pat atsižvelgiant į jos padarymo situaciją, nepasižymi UĮ 57 straipsnio 2 dalyje nurodytam pažeidimui būdingu pavojingumu.

14. Atsakovas VDI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

15. Atsakovas kategoriškai nesutinka su apeliacinio skundo motyvais, pakartoja teismo sprendime išdėstytus motyvus ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo šią bylą bei pagrįstai pripažino Nutarimą teisėtu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Nutarimo, kuriuo pareiškėjui už Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimą skirta 200 Eur bauda, pagrįstumo ir teisėtumo.

17. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Nutarimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikoma poveikio priemonė (ekonominė sankcija) yra motyvuota, atitinka Užimtumo įstatymo ir ANK nuostatas, pareiškėjo skundą atmetė.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pareiškėjas, nors ir pavėluotai, tačiau dar iki VDI patikrinimo pradžios užpildė LDU pranešimus ir juos pateikė per EDAS apie pas pareiškėją dirbančius užsieniečius, be to, pareiškėjo padaryta veika pavėluotai pateikiant informaciją nepasižymi UĮ 57 straipsnio 2 dalyje nurodytam pažeidimui būdingu pavojingumu.

19. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Dėl to ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. Byloje nustatyta, kad Nutarimu pareiškėjas pripažintas pažeidusiu Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalį. Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad informavimo apie įdarbintus arba atsiųstus laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsieniečius tvarkos pažeidimu laikomi tokie darbdavio arba įmonės, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, veiksmai, kai nesilaikoma Įstatymo 62 straipsnio 7 dalyje ar 103 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų.

21. Įstatymo 62 straipsnio 7 dalis nustato, kad darbdavys arba įmonė, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, informaciją apie įdarbintą arba atsiųstą laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsienietį teikia Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinę sistemą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka.

22. Aprašo 7 punkte numatyta, kad darbdavys, įdarbinęs Aprašo 4.1 punkte nurodytą užsienietį, privalo užpildyti LDU pranešimą ir pateikti per EDAS ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki užsieniečio įdarbinimo dienos.

23. Byloje nustatyta, kad A. A. ir D. T. dirbti pradėjo 2021 m. lapkričio 25 d., LDU pranešimai pateikti 2021 m. gruodžio 17 d., H. K. dirbti pradėjo 2021 m. lapkričio 19 d., LDU pranešimas pateiktas 2021 m. lapkričio 22 d., I. P. dirbti pradėjo 2021 m. spalio 29 d., LDU pranešimas pateiktas tą pačią dieną, A. B. dirbti pradėjo 2021 m. gruodžio 6 d., LDU pranešimas pateiktas tą pačią dieną. Teisėjų kolegija nurodo, kad šios faktinės aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas sistemiškai pažeidinėjo šios Nutarties 20–22 punktuose nurodytas nuostatas.

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad jo įvykdyti pažeidimai negali būti laikomi pavojingais, nes pavėluotas informacijos pateikimas nesukėlė apskritai jokios grėsmės užsieniečių teisinei padėčiai ar užimtumo sistemai Lietuvos Respublikoje. Atsakydama į šiuos teiginius, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas nurodė, jog LDU pranešimų pateikimas ypač svarbus, užtikrinant Įstatymo 571 straipsnio įgyvendinimą, todėl negalima vertinti, jog pareiškėjo pažeidimai, sistemingai laiku nepateikiant LDU pranešimų , gali būti vertinami kaip nepavojingi. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aptartą teisinį reguliavimą ir byloje esančius rašytinius įrodymus, priėjo prie pagrįstos išvados, kad pranešimo apie įdarbintus užsieniečius nepateikimas nustatytu terminu yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog pažeidimas buvo padarytas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde neginčija paskirtos baudos dydžio, todėl teisėjų kolegija šiuo aspektu nepasisako.

25. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Brikman“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius

Veslava Ruskan