2ec5989d-93a2-4e54-b3ce-e601d0cf7222 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-2292-990/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08248-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.2.; 1.2.13.1.1.; 2.12.1. V I L N I A U S M I E S T O A P Y L I N K Ė S T E I S M A S T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugpjūčio 4 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje I. B., gimęs (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) susituokęs, dirbantis I.

B. personalinėje įmonėje direktoriumi, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 176 straipsnio 1 dalyje.Teismas n u s t a t ė : Nusikalstamos veikos aplinkybės I. B., bÅ«damas I(duomenys neskelbtini)ir bÅ«damas atsakingu už darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ , neužtikrinęs darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės, vadovaujantis darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais nenustatęs dirbančių darbuotojų instruktavimo vidinės tvarkos įmonėje, neinstruktavęs įmonėje dirbančių darbuotojų teisės aktų nustatyta tvarka ir nesupažindinęs jų su saugiais darbo metodais bei visais galimais rizikos veiksniais, neįvertinęs įmonėje profesinės rizikos ir neparengęs priemonių rizikai Å¡alinti ar iÅ¡vengti, neparengęs autotransporto priemonių remonto darbams darbuotojų saugos ir sveikatos vietinių norminių teisės aktų, kuriuose bÅ«tų nurodyta kaip saugiai atlikti autobuso remontÄ , 2017 m. vasario 13 d. apie 09.00 val. organizuodamas darbÄ garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), įmonės mechanikui M.

S. davė žodinį nurodymÄ atlikti autobuso „Setra 315“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto darbus, po ko 2017 m. vasario 13 d. apie 15.00 val. M. S. vykdant I. B. nurodymÄ ir autobuso remonto metu užvedus variklį, M. S. buvo įsuktas į besisukantį mechanizmÄ bei patyrė daugybinius kÅ«no sužalojimus, pasireiÅ¡kusius didele plėštine deÅ¡inės kojos kelio sÄ nario srities žaizda su blauzdos kaulų lūžiais ir pakinklio arterijos sužalojimu, sukėlusius Å«mų kojos kraujotakos sutrikimÄ su magistralinių kojos arterijų užsitrombavimu (okliuzija, nepaisant pakinklio arterijos autoveninio Å¡untavimo) su neiÅ¡vengiama deÅ¡inės kojos amputacija Å¡launies viduriniame trečdalyje; kairio Å¡launikaulio iÅ¡nirimu su gūžduobės kraÅ¡to lūžiu, kairio peties sÄ nario raiščių patempimu ir Å¡irdies bei deÅ¡inio plaučio sumuÅ¡imu, lydimus Å«maus kvėpavimo ir Å¡irdies- kraujagyslių nepakankamumu, t. y.

I. B., turėdamas pareigÄ sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sÄ lygas visais su darbu susijusiais aspektais bei užtikrinti, kad kiekvienas darbuotojas gavęs užduotį bÅ«tų apmokytas ir supažindintas su galinčiais iÅ¡kilti pavojais, to nepadarė ir tai organizaciniu požiÅ«riu turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui kilti, tokiu bÅ«du I. B. pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies ir 27 straipsnio 1 dalies reikalavimus, Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų 1999 m. gruodžio 22 d. (su pakeitimais ir papildymais) Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministrės įsakymu Nr. 102, 8 punkto ir 23.1 punkto reikalavimus.

Įrodymai ir jų vertinimo motyvai Ikiteisminio tyrimo metu I. B. parodė, kad jis yra I. B. (duomenys neskelbtini). Pagrindinė veikla- keleivių pervežimo paslaugos. Įmonėje 2017 m. vasario 13 d. dirbo 4 žmonės- du vairuotojai (M. S. ir S. C.), jis ir jo žmona. Autobusai buvo penki. M. iki nelaimingo atsitikimo dirbo jo įmonėje nuo 2012 metų autobuso vairuotoju, o S. dirbo beveik metus ir taip pat buvo įdarbintas autobuso vairuotoju. Su M. ir S. buvo pasirašytos darbo sutartys. Abu vairuotojai buvo instruktuoti darbų saugos klausimais, jiems buvo pravesti įvadiniai instruktažai ir jie buvo instruktuoti darbo vietoje.

Apie tai liudija jų paraÅ¡ai instruktažų žurnaluose. Jis turi teisę sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sÄ lygas, atlikti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas. Kaip įmonės vadovas jis yra atsakingas už darbų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimų laikymÄ si. Ä®monėje nėra vidaus tvarkos taisyklių, nėra įsakymo, kokia tvarka darbuotojai instruktuojami. Jis darbuotojus instruktavo žodžiu. M. yra auto Å¡altkalvis, daug metų dirbo autobusų parke pagal specialybę.

BÅ«tent ten jis ir susipažino suM.. Kaip vairuotojai M. ir S. vairavo autobusus, į jų pareigas neįėjo sudėtingi remonto darbai, tačiau nesudėtingus, tokius kaip filtrų, tepalų, lempučių, stabdžių kaladėlių keitimas, jie atlikdavo. Ä®monėje yra alkotesteris, vairuotojai tikrinami prieÅ¡ iÅ¡važiuojant į reisÄ , tačiau kai važiuoti nereikia, vairuotojų bÅ«klę jis įvertina vizualiai. 2017 m. vasario 13 d. vairuotojų blaivumas nebuvo tikrintas, tačiau vairuotojų bÅ«klė jam nesukėlė abejonių, kad kuris nors iÅ¡ jų gali bÅ«ti neblaivus.

Jis niekada anksčiau nepastebėjo, kad vairuotojai į darbÄ bÅ«tų atėję neblaivÅ«s arba bÅ«tų vartoję alkoholį darbo metu. 2017 m. vasario 13 d. darbas prasidėjo 09.00 val. pagal iÅ¡ anksto nustatytÄ ir patvirtintÄ darbo grafikÄ . TÄ dienÄ abu vairuotojai gavo jo užduotį patikrinti autobuso „Setra 315“ stabdžių kaladėles. Minimas autobusas jau buvo įvarytas į garaÅ¾Ä , kurio apytikris ilgis 13,5 m, o plotis 5,5 m. Garažas gerai apÅ¡viestas. Kai darbuotojams buvo duota Å¡i užduotis, vairuotojai ne iÅ¡ karto pradėjo jÄ vykdyti, tačiau jie žinojo, kad tÄ dienÄ reikia patikrinti Å¡io autobuso stabdžių kaladėles.

Kitų užduočių vairuotojams jis nedavė, t. y. jiems nebuvo liepta pakeisti kaladėlių ar pakeisti kitų stabdžių detalių. Jis nedavė nurodymo pakeisti trekšlę. Apie 11.00 val. jis išvažiavo įmonės reikalais. Apie 15.15 val. jam paskambino S. ir pasakė, kad įvyko nelaimė, kad M. įsuko. Jis paklausė, ar iškviesta greitoji. S. pasakė, kad medikai jau važiuoja. Jis pasakė, kad greit atvažiuos. Jam grįžus M. jau buvo išvežtas į Lazdynų ligoninę. Kiekvienas, net ir išsilavinimo neturintis suaugęs žmogus turėtų suvokti, kad besisukantys mechanizmai kelia didelį pavojų.

Kodėl M. neįvertino rizikos, kodėl nusprendė kažkÄ atlikti nenusileidęs į duobę, virÅ¡ kurios stovėjo autobusas, jis nežino. 2017 m. vasario 13 d. užduotis vairuotojams nebuvo pirma, jie ir anksčiau tikrino autobusų stabdžius. Elektroakumuliatoriaus keitimas, trekÅ¡lės keitimas priskiriamas prie sudėtingesnių remontų. Ankščiau vairuotojai neatliko tokių remonto darbų. Tokiems darbams atlikti autobusai buvo varomi į servisus. Ä®monėje vairuotojai nėra drausti. Vadovaudamas įmonei jis visa apimtimi nebuvo parengęs darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų, nebuvo nustatyta ir supažindinimo su saugiomis darbo sÄ lygomis tvarka, nebuvo parengtos vairuotojų pareiginės instrukcijos.

Nebuvo įvertinta rizika. Ar jis skambino į Darbo inspekcijÄ , kad sužinotų, kokie reikalavimai, susiję su darbuotojų sauga, turi bÅ«ti ar kokie vidiniai norminiai teisės aktai turėjo bÅ«ti parengti, jis neprisimena. M. S. daug metų dirbo mechaniku, vairavo autobusus ir juos remontavo. M. sakė, kad jis dirbo Vilniaus autobusų parke, kur buvo supažindintas su visomis saugos instrukcijomis. Jo įmonėje tuo metu buvo maždaug 5 autobusai. FaktiÅ¡kai M. buvo priskirtas prie vieno autobuso- „Renault“.

Å is priskyrimas nebuvo dokumentaliai įformintas. Autobusas „Setra“ savo techniniu principu yra panaÅ¡us į autobusÄ â€žRenault“, skiriasi tik apdaila ir forma. M. atlikdavo smulkius autobuso aptarnavimo darbus (tepalų, lempučių, žibintų, filtrų keitimo darbus, padangų keitimo darbus ir panaÅ¡ius nesudėtingus kitus darbus) tiek „Renault“, tiek „Setra“ autobusams ir puikiai žinojo, kokie darbai gali sukelti pavojų. M. buvo instruktuotas, kai buvo priimtas dirbti, M. instruktavo jis pats.

Tuo metu dokumentalių instrukcijų nebuvo. Dabar jau visos instrukcijos yra, profesinės rizikos vertinimas taip pat atliktas. Jis pripažįsta, kad įmonėje nebuvo visų pagal įstatyminius aktus parengtų instrukcijų, taip pat, kad darbuotojai nebuvo tinkamai, kaip numato įstatymas, instruktuoti. Jis kaip įmonės vadovas turėjo pareigÄ paruoÅ¡ti visÄ bÅ«tinÄ dokumentacijÄ , susijusiÄ su darbų sauga, tačiau to nepadarė, kadangi buvo laiko trÅ«kumas, įmonė neturėjo pakankamai pajamų ir įmonėje nebuvo užtektinai lėšų pasisamdyti specialistus, galinčius parengti bÅ«tinus dokumentus, o ir informacijos trÅ«ko.

Jis turėjo įmonėje registracijos žurnalÄ apie darbuotojų supažindinimÄ su darbų sauga, tame žurnale pasirašė tiek M., tiek ir S., pastaruosius jis pats žodžiu instruktavo apie darbų saugÄ . Instruktažas buvo bendro pobÅ«džio, nesiremiant norminiais aktais ar instrukcijomis. Dėl savo poelgio jis nuoÅ¡irdžiai gailisi (b. l. 139-140, 149-150, 154-155).Ikiteisminio tyrimo metu M. S. parodė, kad jis (duomenys neskelbtini)darbo sutarties pagrindu dirba nuo 2012 metų vairuotoju, tačiau atlieka ir auto Å¡altkalvio pareigas, t. y. jis ne tik vairuoja autobusus, bet ir juos remontuoja.

Kai remonto darbai nebÅ«na sudėtingi (dažymas, stabdžių, kaladėlių ar tepalų keitimas ir pan.), Å¡ie atliekami vietoje- (duomenys neskelbtini)garaže, esančiame (duomenys neskelbtini); jei autobusui reikalingas sudėtingas remontas, transporto priemonė varoma į autoservisÄ . Jis turi mechaniko specialybę. Pagal specialybę dirba autoÅ¡altkalviu maždaug nuo 1998 metų. Ä®darbintas jis pasirašė kažkokius dokumentus, tačiau kokius tiksliai, jis neatsimena. Jis neprisimena, ar jam buvo pateiktos kokios nors instrukcijos, susijusios su darbų sauga.

Instruktuotas dėl darbų saugos jis buvo tik vienÄ kartÄ Ä¯sidarbinus. Jis neatsimena, kokio pobÅ«džio instruktažas buvo, tačiau instruktavo jį I. B.. 2017 m. vasario 13 d. darbÄ jis pradėjo nuo 09.00 val. pagal grafikÄ . TÄ dienÄ darbe alkoholio jis nevartojo, tačiau iÅ¡vakarėse buvo iÅ¡gėręs kelis Å¡imtus gramų degtinės ir alaus, bet darbe jautėsi blaivus. Darbo vietoje jo blaivumas buvo tikrinamas alkoholio matuokliu ir prietaisas neparodė, kad jis bÅ«tų apsvaigęs. I. B. davė nurodymÄ patikrinti autobuso „Setra 315HD“ kaladėles, nes nestabdė galiniai ratai, be to buvo gautas nurodymas nustatyti gedimo priežastį ir jÄ paÅ¡alinti.

Minėto autobuso patikra buvo atliekama garaže, esančiame Mechanikų g. 7E, Vilniuje. Garažo ilgis buvo apie 13,5 m, o plotis- 4,5 m. Garaže apÅ¡vietimas buvo geras, grindys nebuvo slidžios ir darbo vieta nebuvo užgriozdinta. TÄ dienÄ darbus jis atliko su kitu vairuotoju-S., kurio pavardės jis neatsimena. Patikrinę minėto autobuso stabdžių kaladėles juodu nustatė, kad Å¡ios nėra sudilusios, todėl pradėję ieÅ¡koti kitų gedimo priežasčių pamatė, jog yra sugedusi stabdžių „treščiotka“ - detalė turėjo laisvumÄ ir nesifiksavo.

Å i detalė tvirtinama ant galinio tilto veleno. Apie „treščiotkos“ gedimÄ jei pranešė direktoriui. Reikėjo Å¡iÄ detalę pakeisti. Darbas nebuvo sudėtingas, todėl buvo nuspręsta detalės keitimÄ atlikti čia pat garaže. Direktoriaus sÅ«nus nupirko naujÄ detalę ir jÄ atvežė jiems. Kieno nurodymu buvo pirkta nauja detalė, jis nežino. Kai nauja detalė buvo atvežta, po pietų jis su S. pradėjo Å¡ios detalės keitimo darbus. Pakeitus detalę buvo užvestas autobusas, kad į sistemÄ bÅ«tų pripumpuota oro.

Kas užvedė autobusÄ , jis neatsimena. Autobusas stovėjo virÅ¡ duobės, galinis ratas buvo nuimtas, o galinis tiltas sukosi. Kadangi reikėjo užfiksuoti „treščiotkę“, jis palindo po galiniu sparnu. Velenas sukosi. Ä® duobę jis nelindo, nes iÅ¡ ten nebuvo priėjimo prie galinio tilto. Jis suprato, kad lįsti po galiniu sparnu, kai sukosi velenas, buvo labai pavojinga, bet jis pagalvojo, kad viskas bus gerai. Besisukantis velenas pastvėrė jo rÅ«bus ir jį įsuko. Kas vyko toliau, jis nelabai prisimena.

Dėl to, kas įvyko, jis pretenzijų niekam neturi, niekas jo nevertė lįsti po galiniu sparnu (b. l. 27-29).Ikiteisminio tyrimo metu M. B. parodė, kad jis dirba tėvo (duomenys neskelbtini) nuo 2017 m. kovo 8 d. vairuotoju. (duomenys neskelbtini) įmonės pagrindinė veikla susijusi su keleivių pervežimu užsakomaisiais reisais. Autobusui sugedus, t. y. esant nereikšmingiems gedimams, šis remontuojamas vietoje, tačiau jei gedimas būna rimtesnis, autobusai gabenami į specializuotus servisus. Apie 2017 m. vasario 13 d. maždaug 15.15 val.

įvykusį nelaimingÄ atsitikimÄ jis žino iÅ¡ tėvo pasakojimo. Tuo metu įmonėje jis dar nedirbo ir įvykus nelaimingam atsitikimui buvo iÅ¡vykęs. 2017 m. vasario mėn. (duomenys neskelbtini) įmonėje dirbo (be tėvo) du žmonės- S. C. ir M. S.. Jis negali pasakyti, kokiose pareigose dirbo minėti darbuotojai. Ä®monėje už darbų saugÄ yra atsakingas tėvas kaip įmonės direktorius. 2017 m. vasario 13 d. maždaug 15.00 val. M. S. jo paprašė nuvažiuoti nupirkti detalę autobusui.

Reikėjo nupirkti trekÅ¡lę- specialiÄ stabdžių sistemos detalę, nes tÄ detalę reikėjo pakeisti autobuse. Pats M. nustatė, kad reikia keisti autobuso „Setra 315“, kuris tuo metu buvo remontuojamas garaže, trekÅ¡lę. Jis nežino, kokį iÅ¡silavinimÄ turi M., tačiau žino, kad anksčiau M. dirbo autobusų parke auto Å¡altkalviu, tai sakė pats M.. Jis nežino, kas nurodė suremontuoti autobusÄ . Jis kaip vairuotojas sugebėtų pakeisti trekÅ¡lę autobuse. Å i detalė yra keičiama be specialių įrankių, nuimant ratÄ , stabdžių bÅ«gnÄ , kuris yra ant rato aÅ¡ies, ir tada keičiama trekÅ¡lė, atsukant ir jÄ prisukant veržlėmis (fiksatoriais).

Pagal saugumo taisykles norint pakeisti bet kokiÄ transporto priemonės detalę transporto priemonė turi bÅ«ti iÅ¡jungtu varikliu. Jis negali pasakyti, dėl kokių priežasčių remonto metu M., veikiant autobuso varikliui ir sukantis galinių ratų aÅ¡iai, kiÅ¡o galvÄ po galiniu sparnu. Ä®vykio metu jo nebuvo vietoje, todėl jis negali pasakyti, kas tiksliai įvyko (b. l. 33-34).Ikiteisminio tyrimo metu S. C. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini)maždaug metus. Jis yra įdarbintas autobuso vairuotoju pasiraÅ¡ius darbo sutartį. (duomenys neskelbtini)jis pasiraÅ¡ytinai buvo supažindintas su visais darbų saugos reikalavimais, jis buvo instruktuotas.

Jį instruktavo pats I. B.. Jo žiniomis įmonėje dirbo tik jis ir M. S.. Žinoma, dirbo ir pats I. B..M. iki jam įsidarbinant jau dirbo I. B. įmonėje. Jis nežino, į kokias pareigas M. buvo įdarbintas, jis girdėjo, kadM. yra mechanikas (auto šaltkalvis). Sugedus autobusui, jei remontas nereikalauja kažkokių ypatingų darbų, šis taisomas vietoje. Tai gali būti stabdžių kaladėlių keitimas, tepalų pakeitimas, žibintų lempučių pakeitimas ir panašūs smulkūs darbai.

Jei gedimas yra rimtas, autobusas varomas į servisÄ , kur ir remontuojamas specialistų. 2017 m. vasario 13 d. darbÄ jis pradėjo apie 09.00 val. M. tokiu pačiu laiku darbÄ pradėjo. Jie dirbo pagal iÅ¡ anksto nustatytÄ ir patvirtintÄ darbo grafikÄ . Atėjus į darbÄ I. B. pasakė, kad reikia patikrinti autobuso „Setra 315“ (12 metrų ilgio) stabdžius. TÄ autobusÄ vairavo visi- jis, M. ir I.. Tam, kad bÅ«tų patikrinti stabdžiai, autobusas buvo įvarytas į garaÅ¾Ä ant duobės. Garažas buvo didelis, ganėtinai platus ir ilgas.

Garaže apÅ¡vietimas buvo geras. Jis nežino, kas autobusÄ Ä¯varė į garaÅ¾Ä . Jis negali pasakyti, ar M. 2017 m. vasario 13 d. buvo vartojęs alkoholį, bet jis asmeniÅ¡kai nepastebėjo, kad M. bÅ«tų buvęs iÅ¡gėręs, nejautė jokio alkoholio kvapo, sklindančio nuo M. ir iÅ¡ viso M. jam nesukėlė abejonių, kad yra blaivus. Jie nėra tikrinami alkoholio matuokliais, vadovas vizualiai įvertina vairuotojų bÅ«klę. Kad bÅ«tų patikrinta autobuso stabdžių sistema, reikėjo autobusÄ užvesti, pripumpuoti oro sistemÄ , nuimti galinį ratÄ , po to nuimti bÅ«gnÄ ir tik tada įmanoma apžiÅ«rėti kaladėlių bÅ«klę.

Atlikus minėtus darbus su M. jie pamatė, kad kaladėlės yra tvarkingos. Turėdami patirties kartu su M. jie nusprendė, kad reikia pakeisti trekÅ¡lę. Jie trekÅ¡lę nuėmė ir tada jis, paėmęs tÄ trekÅ¡lę, nuėjo pas M., kurio paprašė, kad Å¡is nuvažiuotų ir nupirktų naujÄ trekÅ¡lę, kÄ pastarasis ir padarė.I. tuo metu buvo kažkur iÅ¡vykęs, darbo vietoje buvo tik jis ir M.. Kai M. iÅ¡važiavo, su M. jis pamatė, kad per energoakumuliatorių iÅ¡eina oras, buvo girdimas tylus Å¡nypÅ¡timas.

Jie nusprendė, kad reikia pakeisti ir Å¡iÄ detalę. Energoakumuliatorius yra tvirtinamas prie galinio vedamo tilto, kur yra montuojamos ir trekÅ¡lės. Energoakumuliatorių nuiminėjo jis, tada nuėjo prie nuraÅ¡yto autobuso ir nuėmė gerÄ energoakumuliatorių, kurį kartu su M. pritvirtino prie remontuojamo autobuso. Grįžo M., padavė naujÄ trekÅ¡lę ir išėjo. Jis trekÅ¡lę uždėjo ant valo (kuris yra ant vedamo galinio tilto). TrekÅ¡lę jis tik uždėjo, bet nepritvirtino. Jie su M. nuėjo pietauti.

Po pietų apie 15.00 val. jie tęsė darbus. M. užvedė autobusÄ , kadangi reikėjo pripumpuoti oro į stabdžių sistemÄ . Neužvedus autobuso tai padaryti bÅ«tų sudėtinga. Kai M. užvedė autobusÄ , jis nuėjo į kitÄ garaÅ¾Ä , nes reikėjo atsineÅ¡ti raktÄ , kurio Å¡itame garaže nebuvo. BÅ«damas kitame garaže, kuris nuo garažo, kuriame su M. remontavo autobusÄ , buvo apie 20 metrų atstumu, jis iÅ¡girdo M. Å¡auksmÄ . Ä®bėgęs į garaÅ¾Ä , iÅ¡ kur Å¡aukė M., jis pamatė, kad tarp arkos ir bÅ«gno įsuktas M..

Jis nesuprato, kas tiksliai atsitiko ir kokiu bÅ«du M. ten atsidÅ«rė, bet suprato, kad galinis autobuso tiltas sukasi. Jis nubėgo į autobuso priekį, bandė užgesinti variklį, bet kadangi nebuvo pakankamai pripumpuota oro, autobuso variklis neužgeso, jam reikėjo atidaryti kapotÄ ir priverstinai atjungti užvedimo mechanizmÄ . Tik po to autobuso variklis užgeso. Jis iÅ¡kvietė greitÄ jÄ , apie įvykį informavo I.. Dėl kokių priežasčių M. kiÅ¡o galvÄ po galinio remontuojamo rato arka kai veikė autobusas, jis negali atsakyti (b. l. 37-38).Ikiteisminio tyrimo metu A.

U. parodė, kad jis pažįsta I. B., tai jo senelis. Jis gyvena su seneliu I., mama R., močiute S. ir dėde M.. Jie visi gyvena nuosavame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Minimo namo priestate yra autobusų garažas. Garaže būna autobusai, ten juos kartais taiso vairuotojai. Jo senelis užsiima veikla, susijusia su autobusais. Senelis kartais padeda taisyti autobusus, kartais dirba prie popierių. Jis nežino, kuo konkrečiai užsiima senelis. Vairuotojai, kurie taiso minėtame garaže autobusus, dirba pas senelį.

Pas senelį dirba maždaug keturi vairuotojai. Jis tų vairuotojų nepažįsta asmeniškai, bet mato juos dirbančius garaže, todėl ir žino, kad jie yra vairuotojai, kurie dirba pas senelį. Jis iš matymo pažįsta M., kurio pavardės nežino. Gali būti, kad M. pavardė- S..M. buvo vairuotojas ir mechanikas- taisė autobusus minėtame garaže. Jis M. dažnai matydavo garaže. M. pastoviai dirbo pas senelį. Jis prisimena įvykį, kai buvo sužalotas M.. Tiksliai kuri diena tai buvo, jis neatsimena, bet buvo vasaris, gal 13 diena.

Tada jis grįžo iÅ¡ mokyklos. Tai buvo apie 14.00 val. Apie 15.00 val. pas jį atėjo draugas E. Å .. Jie iÅ¡ anksto buvo susitarę, kad E. ateis pas jį. Kai E. atėjo, jie kartu senelio darbo kabinete darė namų darbus. Senelio darbo kabineto langas yra didelis, ant lango kabo dieninės užuolaidos. Ä®vykio dienÄ užuolaidos buvo pusiau užtrauktos, bet per jas gerai matėsi. Kabineto langas iÅ¡eina į garažo patalpas, kur taiso autobusus. Senelio darbo kabinetas yra aukÅ¡tai, vaizdas per langÄ matosi iÅ¡ virÅ¡aus į apačiÄ .

Per tÄ langÄ galima matyti visÄ garažo patalpÄ . Namų darbus jie darė senelio darbo kabinete, nes reikėjo spausdintuvo, kuris yra tik senelio darbo kambaryje. Darydamas namų darbus jis iÅ¡girdo Å¡auksmÄ . Jis nesuprato kas Å¡aukia. PrieÅ¡ tai jis nematė, kas buvo garaže, negirdėjo, kad garaže vyktų kažkokie remonto darbai. Kabineto langas buvo uždarytas. IÅ¡girdęs Å¡auksmÄ ir pribėgęs prie lango jis pamatė, kad garaže priekiu į kabineto langÄ stovi autobusas. Autobusas stovėjo maždaug ties garažo viduriu (ties lango viduriu).

Ä®važiavimas į garaÅ¾Ä yra prieÅ¡ais kabineto langus. Pažvelgęs pro langÄ jis pamatė, kaip ties galiniu ratu deÅ¡inėje pusėje (stovint prieÅ¡ais įvažiavimÄ Ä¯ garaÅ¾Ä ir žiÅ«rint į garažo įvažiavimÄ pro langÄ ) sukasi žmogaus kÅ«nas. Tai vyko apie 2,5 m atstumu nuo jo. Garažas buvo apÅ¡viestas gerai ir jis viskÄ gerai matė. Tai, kad ten sukosi žmogus, jis suprato, nes matė žmogaus kÅ«no dalis, pilvÄ . Be to tas žmogus garsiai Å¡aukė. Kad ten buvo M. jis iÅ¡ karto nesuprato.

Tada jis pamatė, kaip į garaÅ¾Ä Ä¯bėga kitas vairuotojas S.. Iki tol jis garaže nieko nematė, iÅ¡skyrus besisukantį ties galiniu ratu žmogų. S. greitai įlipo į autobuso vairuotojo kabinÄ , kurios durys buvo deÅ¡inėje pusėje kaip ir tas besisukantis žmogus. Tai, kad autobuso variklis veikė, jis suprato, nes girdėjosi variklio garsas. Jis tiksliai nematė, kÄ veikė S. autobuso kabinoje, bet iÅ¡ pastarojo judesių jis suprato, kad S. bando užgesinti variklį. Autobuso variklis negeso.

Tada S. nubėgo prie galinės autobuso dalies. Jis nematė kÄ S. ten darė, bet netrukus autobuso variklis užgeso, po ko S. greitai iÅ¡ po galinio rato arkos iÅ¡traukė prieÅ¡ tai besisukusį žmogų. Tada jis pamatė, kad tai buvo M.. Garaže, iÅ¡skyrus S. ir M., daugiau nieko nebuvo. Kas vyko garaže prieÅ¡ tai, kai iÅ¡girdo Å¡auksmÄ , jis nežino ir nematė, nes iki tol nebuvo priėjęs prie lango (b. l. 48-50).Ikiteisminio tyrimo metu E. Å . parodė, kad jis pažįsta A. U. maždaug aÅ¡tuonerius metus.

A. yra jo pusbrolis ir su mama, seneliais bei dėde gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini). Jis draugauja su A. ir dažnai lankosi pastarojo name. I. B.- A. senelis, yra jo dėdė (jo mamos brolis). Jis prisimena įvykį, kai A. senelio garaže įvyko atsitikimas. Kada tai buvo jis neatsimena, atsimena tik, kad buvo žiema. Galėjo bÅ«ti, kad įvykis buvo vasario 13 dienÄ . Jo dėdė I. B. užsiima tuo, kad autobusais vežioja keleivius. Jis matė, kad I. B. kieme esančiame garaže buvo remontuojami autobusai.

VairuotojÄ M. jis matė iki įvykio, jis žino, kad M. buvo dėdės vairuotojas. Jam teko anksčiau matyti ir kitus vairuotojus, jis žino, kad ten dirbo vairuotojas M. ir vairuotojas S., kuriuos ne kartÄ matė iki įvykio. Å ie du vairuotojai remontavo autobusus dėdės garaže ir anksčiau. Ä®vykio dienÄ jis paskambino A., nes reikėjo daryti namų darbus. Jiedu sutarė, kad jis ateis pas A. namo apie 15.00 val. Namų darbus jie darė svetainėje- darbo kabinete, kur yra kompiuteris. Kambaryje yra du langai: vienas langas iÅ¡eina į garažo patalpas, o kitas- į kiemÄ .

Garažas yra namo priestatas. Ant lango, iÅ¡einančio į garaÅ¾Ä , buvo užuolaidos. Jam bÅ«nant kambaryje, užuolaidos buvo užtrauktos. Tai buvo dieninės baltos užuolaidos, per jas gerai matėsi vaizdas. Langas buvo uždarytas. Jam tik įėjus į kambarį, kuriame jie ruošėsi daryti namų darbus, A. paprašė paimti popierių, gulėjusį netoli lango, vedančio į garaÅ¾Ä . Paėmęs popierių jis žvilgtelėjo pro šį langÄ ir pamatė dėdę M., kuris tuo metu lipo į garaže stovinčio autobuso vairuotojo kabinÄ .

Vairuotojo kabina buvo kiek kairiau lango, prie kurio jis stovėjo. Vaizdas per langÄ matosi iÅ¡ virÅ¡aus į apačiÄ . Autobusas stovėjo kiek žemiau jo matymo lauko, bet vis tiek jis gerai viskÄ matė. Jis matė, kaip dėdė M. įlipo į autobuso kabinÄ ir užvedė autobusÄ . Vairuotojo kabina nuo lango, prie kurio jis stovėjo, buvo maždaug 2,5 m atstumu. Garaže Å¡viesos nedegė, bet ten buvo langas (garaže), pro kurį sklindančios Å¡viesos pilnai užteko matomumui. Prie lango jis užtruko gal dvi minutes.

Jis matė, kaip M. kabinoje užvedė autobuso variklį. Jis nematė, kaip M. pasuka raktelį, bet kai M. įlipo į vairuotojo kabinÄ , autobusas užsivedė, todėl jis suprato, kad M. užvedė autobusÄ . Garaže kitų žmonių, iÅ¡skyrus M., nebuvo. Kai variklis buvo užvestas M. nuėjo prie autobuso galo, kur tuo metu buvo nuimtas ratas ir ties ta vieta- ties nuimto rato arka M. atsitÅ«pė. Tada jis nuėjo prie kompiuterio. Praėjus kelioms minutėms jis iÅ¡girdo Å¡auksmÄ , sklindantį iÅ¡ garažo.

Su A. pribėgęs prie lango jis pamatė, kaip į garaÅ¾Ä iÅ¡ lauko įbėga dėdė S.. Jis matė, kad ties autobuso galinio rato arka yra sukamas žmogus- tai buvo dėdė M..S. nubėgo prie vairuotojo kabinos, tada greit nubėgo į autobuso galÄ . Autobuso variklis užgeso, nes prieÅ¡ tai variklis veikė. Kai variklis buvo užgesintas S. IÅ¡traukė M. (b. l. 42-44).Ä®vykio vietos- namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad priestatas- garažas prastai apÅ¡viestas.

Garažo viduje stovi autobusas „Setra 315 (duomenys neskelbtini) Autobuso kairės pusės galinis ratas nuimtas. Prie minėtos vietos ant grindų guli įrankiai. Matyti, kad galiniai ratai yra pakelti keltuvu. Ties minėta vieta ant grindų pribarstyta smėlio. Garažas iÅ¡ vidaus ir iÅ¡orės nestebimas vaizdo kamerų (b. l. 21-25).VÅ¡Ä® Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės pažymoje nurodyta, kad M. S. nustatytas sveikatos sužalojimas, vadovaujantis Sunkių pakenkimų sveikatai klasifikacinių požymių sÄ raÅ¡u, priskiriamas prie sunkių (b. l. 7).Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G1154/2017(01) konstatuota, jog remiantis apraÅ¡ytais pateiktų M.

S. medicinos dokumentų duomenimis pastarajam nustatyta didelė plėštinė deÅ¡inės kojos kelio sÄ nario srities žaizda su blauzdos kaulų lūžiais pakinklio arterijos sužalojimu, sukėlusiu Å«mų kojos kraujotakos sutrikimÄ su magistralinių kojos arterijų užsitrombavimu (okliuzija, nepaisant pakinklio arterijos autoveninio Å¡untavimo) su neiÅ¡vengiama deÅ¡inės kojos amputacija Å¡launies viduriniame trečdalyje; kairio Å¡launikaulio iÅ¡nirimas su gūžduobės kraÅ¡to lūžiu, kairio peties sÄ nario raiščių patempimas ir Å¡irdies bei deÅ¡inio plaučio sumuÅ¡imas, lydimas Å«maus kvėpavimo ir Å¡irdies - kraujagyslių nepakankamumo.

Sužalojimai padaryti kietais, tikėtina bukais judančiais (besisukančiais) daiktais ne už ilgo prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Keliais trauminiais poveikiais buvo padaryti kūno sužalojimai tiksliai nustatyti (esamais medicininiais duomenimis) negalima. Tikėtina, kad tai galėjo būti padaryta vienu tęstiniu trauminiu poveikiu. Pagal 2003 m. įsigaliojusias Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles sužalojimų pavojingumas gyvybei nevertinamas. (M. S. patirti kūno sužalojimai: dešinės kojos pakinklio arterijos sužalojimas su kojos kraujotakos sutrikimu- netekimu, širdies ir plaučio sumušimas (be intensyvaus reanimacinio ir operacinio gydymo) galėjo baigtis mirtimi.

M. S. nustatytas kÅ«no sužalojimas vertinamas visumoje ir dėl pakinklio arterijos sužalojimo, ir dėl to amputuotos kojos atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymÄ (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.12 ir 6.11. punktai). Savo ranka tokių sužalojimų M. S. pasidaryti negalėjo. Jo patirti sužalojimai kritimui iÅ¡ aukÅ¡tumos ir atsitrenkimui į kietus pavirÅ¡ius (daiktus) taip pat nebÅ«dingi (b. l. 60-62).Specialisto iÅ¡vadoje Nr. T-A 1487/2017(01) konstatuota, kad M. S. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,45 promilės etilo alkoholio (b. l. 113).Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau- VSDFV) Vilniaus skyriaus praneÅ¡ime Nr. 2017-RO1-I-1023311 nurodoma, jog Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo iÅ¡mokų gavėjų registro duomenimis, M.

S. už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 13 d. iki 2017 m. kovo 8 d. yra iÅ¡duoti elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai, tačiau M. S. dėl ligos paÅ¡alpos skyrimo į VSDFV Vilniaus skyrių nesikreipė, nelaimingo atsitikimo darbe aktas ir tyrimo medžiaga nepateikta. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6,290 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalÄ padariusį asmenį, iÅ¡skyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalÄ padaręs asmuo. 6.264 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau- VSDÄ®) 4 straipsnio, numatančio asmenis, draudžiamus valstybiniu socialiniu draudimu, 1 dalimi, ir 5 straipsnio, numatančio socialinio draudimo įmokų mokėjimo prievolę, 1 dalimi, draudėjai už asmenis, dirbančius pagal darbo sutartis, privalo mokėti socialinio draudimo įmokas.

Pagal VSDĮ 2 straipsnio 2 dalį, draudėjais laikomi visi juridiniai asmenys bei jų filialai ir jų atstovybės, taip pat fiziniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka privalo mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas. Remiantis išdėstytomis teisės normomis, nustačius, kad dėl nelaimingo atsitikimo atsakingas yra darbdavys, t. y. asmuo už nukentėjusįjį mokėjęs socialinio draudimo įmokas, socialinio draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos į nukentėjusiojo darbdavį regreso teisės neįgyja, todėl VSDFV Vilniaus skyrius civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nereikš (b. l. 66-67).2017 m. kovo 29 d.

Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 17-1 konstatuota, kad nelaimingo atsitikimo priežastimi tapo: darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės nepakankamumas. I. B., bÅ«damas įmonės vadovu, vadovaujantis darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais, neįvertino profesinės rizikos įmonėje, neturėdamas autobuso gamintojo instrukcijos, neparengė autotransporto priemonių remonto darbams, darbuotojų saugos ir sveikatos vietinių norminių teisės aktų, kur bÅ«tų nurodyta kaip saugiai atlikti autobuso remontÄ , nebuvo įmonėje parengtos priemonės rizikai Å¡alinti ar iÅ¡vengti, dėl ko M.

S., autobuso rato remonto metu užvedus variklį, buvo įsuktas į besisukantį mechanizmÄ ir patyrė sunkiÄ traumÄ darbe. Tuo I. B. pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies ir Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų 1999 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės įsakymu Nr. 102, 8 punkto reikalavimus. Darbo atlikimas neinstruktavus asmens. Ä®monės vadovas I. B. nenustatė įmonėje darbuotojų instruktavimo vidinės tvarkos bei nurodė M.

S. atlikti autobuso ratų remonto darbus, kuris nebuvo instruktuotas darbo vietoje teisės aktų nustatyta tvarka, nukentėjusysis nebuvo supažindintas su saugiais darbo metodais bei su visais galimais rizikos veiksniais. Tuo I. B. pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies reikalavimus (b. l. 78-79).2017 m. liepos 4 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-1026(17) konstatuota, kad tiriamuoju atveju nelaimingo atsitikimo priežastis ir pagrindinė sÄ lyga yra tai, kad atliekant autobuso techninį aptarnavimÄ , autobuso variklis veikė ir kairio galinio rato stebulė sukosi tuo metu, kai darbuotojas buvo pavojingoje zonoje (po autobuso galiniu sparnu).

Tai, kad M. S. nebuvo supažindintas su autobuso Naudojimo instrukcija, arba kitu dokumentu, kuriame bÅ«tų nurodyta kaip saugiai atlikti autobuso techninį aptarnavimÄ , organizaciniu požiÅ«riu, turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui kilti. Tiriamo nelaimingo atsitikimo pavojingu veiksniu yra M. S. įtraukimas (įsukimas) ir suspaudimas tarp autobuso dalių (arkos ir bÅ«gno), o tokio pavojingo veiksnio Å¡altiniu yra veikiančio autobuso besisukanti stebulė. Tiriamuoju atveju nelaimingas atsitikimas nurodytomis aplinkybėmis nebÅ«tų įvykęs, jeigu tuo metu, kai darbuotojas pavojingoje zonoje vykdė remonto darbus, stebulė nesisuktų (autobuso variklis bÅ«tų iÅ¡jungtas).

Tai, kad M. S. buvo pavojingoje zonoje (po autobuso galiniu sparnu) tuo metu, kai kairio galinio rato stebulė sukosi, turėjo įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui. Nenustačius tiksliai, kokius veiksmus atliko M. S. (prieÅ¡ingai nurodomos įvykio aplinkybės dėl autobuso variklio įjungimo) negalima nustatyti ar jo veiksmai lėmė nelaimingo atsitikimo kilimÄ . Tiriamo nelaimingo atsitikimo darbe metu vykdyti autobuso remonto darbai neatitiko Nuostatų [3] 1 priedo 2.13 p. reikalavimo, kad įrenginio techninį aptarnavimÄ ar remontÄ turi bÅ«ti įmanoma atlikti tik tada, kai įrenginys yra iÅ¡jungtas.

Tai, kad instruktavimo metu M. S. nebuvo supažindintas su autobuso instrukcija, arba kitu dokumentu, kuriame bÅ«tų nurodyta kaip eksploatuoti autobusÄ ir saugiai atlikti jo remontÄ , neatitiko Nuostatų [3] 23.1 p. reikalavimo, jog darbdavys privalo užtikrinti, kad kiekvienas darbuotojas, gavęs užduotį naudotis darbo įrenginiu, bÅ«tų apmokytas ir supažindintas su galinčiais iÅ¡kilti pavojais, naudojant darbo įrenginį (b. l. 129-133).Å ie duomenys yra gauti teisėtais bÅ«dais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais.

Pagrindo netikėti Å¡iais įrodymais nėra, jie yra neprieÅ¡taringi, papildo vieni kitus. Å ių įrodymų pakanka iÅ¡vadai, kad I. B., bÅ«damas I. B. personalinės įmonės direktoriumi ir bÅ«damas atsakingu už darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ , neužtikrinęs darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės, vadovaujantis darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais nenustatęs dirbančių darbuotojų instruktavimo vidinės tvarkos įmonėje, neinstruktavęs įmonėje dirbančių darbuotojų teisės aktų nustatyta tvarka ir nesupažindinęs jų su saugiais darbo metodais bei visais galimais rizikos veiksniais, neįvertinęs įmonėje profesinės rizikos ir neparengęs priemonių rizikai Å¡alinti ar iÅ¡vengti, neparengęs autotransporto priemonių remonto darbams darbuotojų saugos ir sveikatos vietinių norminių teisės aktų, kuriuose bÅ«tų nurodyta kaip saugiai atlikti autobuso remontÄ , 2017 m. vasario 13 d. apie 09.00 val. organizuodamas darbÄ garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), įmonės mechanikui M.

S. davė žodinį nurodymÄ atlikti autobuso „Setra 315“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto darbus, po ko 2017 m. vasario 13 d. apie 15.00 val. M. S. vykdant I. B. nurodymÄ ir autobuso remonto metu užvedus variklį, M. S. buvo įsuktas į besisukantį mechanizmÄ bei patyrė daugybinius kÅ«no sužalojimus, pasireiÅ¡kusius didele plėštine deÅ¡inės kojos kelio sÄ nario srities žaizda su blauzdos kaulų lūžiais ir pakinklio arterijos sužalojimu, sukėlusius Å«mų kojos kraujotakos sutrikimÄ su magistralinių kojos arterijų užsitrombavimu (okliuzija, nepaisant pakinklio arterijos autoveninio Å¡untavimo) su neiÅ¡vengiama deÅ¡inės kojos amputacija Å¡launies viduriniame trečdalyje; kairio Å¡launikaulio iÅ¡nirimu su gūžduobės kraÅ¡to lūžiu, kairio peties sÄ nario raiščių patempimu ir Å¡irdies bei deÅ¡inio plaučio sumuÅ¡imu, lydimus Å«maus kvėpavimo ir Å¡irdies- kraujagyslių nepakankamumu, t. y.

I. B., turėdamas pareigÄ sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sÄ lygas visais su darbu susijusiais aspektais bei užtikrinti, kad kiekvienas darbuotojas gavęs užduotį bÅ«tų apmokytas ir supažindintas su galinčiais iÅ¡kilti pavojais, to nepadarė ir tai organizaciniu požiÅ«riu turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui kilti, tokiu bÅ«du I. B. pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies ir 27 straipsnio 1 dalies reikalavimus, Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų 1999 m. gruodžio 22 d. (su pakeitimais ir papildymais) Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministrės įsakymu Nr. 102, 8 punkto ir 23.1 punkto reikalavimus.

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai I. B., bÅ«damas I. B. personalinės įmonės direktoriumi ir bÅ«damas atsakingu už darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ , neužtikrinęs darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės, vadovaujantis darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais nenustatęs dirbančių darbuotojų instruktavimo vidinės tvarkos įmonėje, neinstruktavęs įmonėje dirbančių darbuotojų teisės aktų nustatyta tvarka ir nesupažindinęs jų su saugiais darbo metodais bei visais galimais rizikos veiksniais, neįvertinęs įmonėje profesinės rizikos ir neparengęs priemonių rizikai Å¡alinti ar iÅ¡vengti, neparengęs autotransporto priemonių remonto darbams darbuotojų saugos ir sveikatos vietinių norminių teisės aktų, kuriuose bÅ«tų nurodyta kaip saugiai atlikti autobuso remontÄ , 2017 m. vasario 13 d. apie 09.00 val. organizuodamas darbÄ garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), įmonės mechanikui M.

S. davė žodinį nurodymÄ atlikti autobuso „Setra 315“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto darbus, po ko 2017 m. vasario 13 d. apie 15.00 val. M. S. vykdant I. B. nurodymÄ ir autobuso remonto metu užvedus variklį, M. S. buvo įsuktas į besisukantį mechanizmÄ bei patyrė daugybinius kÅ«no sužalojimus, pasireiÅ¡kusius didele plėštine deÅ¡inės kojos kelio sÄ nario srities žaizda su blauzdos kaulų lūžiais ir pakinklio arterijos sužalojimu, sukėlusius Å«mų kojos kraujotakos sutrikimÄ su magistralinių kojos arterijų užsitrombavimu (okliuzija, nepaisant pakinklio arterijos autoveninio Å¡untavimo) su neiÅ¡vengiama deÅ¡inės kojos amputacija Å¡launies viduriniame trečdalyje; kairio Å¡launikaulio iÅ¡nirimu su gūžduobės kraÅ¡to lūžiu, kairio peties sÄ nario raiščių patempimu ir Å¡irdies bei deÅ¡inio plaučio sumuÅ¡imu, lydimus Å«maus kvėpavimo ir Å¡irdies- kraujagyslių nepakankamumu, t. y.

I. B., turėdamas pareigÄ sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sÄ lygas visais su darbu susijusiais aspektais bei užtikrinti, kad kiekvienas darbuotojas gavęs užduotį bÅ«tų apmokytas ir supažindintas su galinčiais iÅ¡kilti pavojais, to nepadarė ir tai organizaciniu požiÅ«riu turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui kilti, tokiu bÅ«du I. B. pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies ir 27 straipsnio 1 dalies reikalavimus, Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų 1999 m. gruodžio 22 d. (su pakeitimais ir papildymais) Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministrės įsakymu Nr. 102, 8 punkto ir 23.1 punkto reikalavimus, taigi I.

B. veika teisingai kvalifikuota kaip atitinkanti nusikaltimo, numatyto BK 176 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai Prokurorė siÅ«lo baudžiamÄ jį procesÄ baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir I. B. skirti 90 minimalių gyvenimo lygių (toliau- MGL), t. y. 3 389,40 Eur dydžio baudÄ , vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti I. B. galutinę 60 MGL dydžio, t. y. 2 259,60 Eur dydžio baudÄ . I. B. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 176 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymÄ numatyta baudos arba laisvės atėmimo bausmė.

Å ia nusikalstama veika žala buvo padaryta, tačiau nukentėjusysis M. S. parodė, kad pretenzijų niekam neturi. 2017 m. balandžio 4 d. pastarajam iÅ¡aiÅ¡kinta civilinio ieÅ¡kinio pateikimo tvarka. M. S. ikiteisminio tyrimo metu ieÅ¡kinio nepareiÅ¡kė, be to, Vilniaus teritorinės ligonių kasos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba informavo, kad civilinio ieÅ¡kinio nereikÅ¡. I. B. neprieÅ¡tarauja, kad baudžiamasis procesas bÅ«tų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siÅ«lomos bausmės rÅ«Å¡imi ir dydžiu, praÅ¡o paskirtos baudos mokėjimÄ iÅ¡dėstyti dalimis (b. l. 164-165).

Teismas konstatuoja, kad nėra kliūčių baudžiamÄ jį procesÄ baigti teismo baudžiamuoju įsakymu.I. B. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymÄ numatyta baudos arba laisvės atėmimo iki aÅ¡tuonerių metų bausmė. I. B. yra neteistas. I. B. prisipažino padaręs jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taigi I.

B. skirtina Å¡velniausios rÅ«Å¡ies baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalyje numatyta bausmė- bauda. Prokurorės siÅ«lomas skirti baudos dydis yra adekvatus baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintiems bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams. BaudÄ Ä¯pareigotina sumokėti per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. Procesinės prievartos priemonės Ikiteisminio tyrimo metu I. B. skirta kardomoji priemonė- raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (b. 1. 156-157), kuri paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus naikintina.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

Pripažinti I. B. kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 90 MGL, t. y. 3 389,40 Eur dydžio baudÄ .Bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti I. B. galutinę 60 MGL, t. y. 2 259,60 Eur dydžio baudÄ .Ä®. I. B. 2 259,60 Eur dydžio baudÄ per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokėti į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801.

Ä®mokos kvitÄ (-us) bÅ«tina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.Ä®spėti I. B., kad nustatytu laiku nesumokėta bauda bus iÅ¡ieÅ¡kota priverstinai.I. B. skirtÄ kardomÄ jÄ priemonę- raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.IÅ¡aiÅ¡kinti I. B., kad:1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui praÅ¡ymÄ reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimÄ teisme.2.

Padavus praÅ¡ymÄ reikalaujant surengti bylos nagrinėjimÄ teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.3. IÅ¡nagrinėjus bylÄ teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautÄ praÅ¡ymÄ , teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naujÄ bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimÄ teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.5. Ä®siteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas. Teisėjas                                                                                                                     Mindaugas Ražanskas