2ec47e85-1007-4ca2-bdca-a16925f2e6c1 · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-73-988/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-61525-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.26.2; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 6 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų AuÅ¡ros Bielskės, Audriaus Cinino ir Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Aistei Bareikei, dalyvaujant prokurorui Marijui Normantui, nuteistojo P. T. gynėjui advokatui Mykolui GirdiuÅ¡ui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo P. T. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 22 d. nuosprendžio, kuriuo P. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį ir jam paskirta 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant nuo 23 val. 00 min. iki 6 val. 00 min. bÅ«ti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi.

Å iuo nuosprendžiu A. E. (A. E.) civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies. IÅ¡ P. T. priteista A. E. naudai 170,00 Eur (vienas Å¡imtas septyniasdeÅ¡imt eurų 00 ct) neturtinei žalai atlyginti. Likusi civilinio ieÅ¡kinio dalis atmesta. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys tenkintas visiÅ¡kai. IÅ¡ P. T. priteista 33,56 Eur (trisdeÅ¡imt trys eurai 56 ct) turtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. P. T. nuteistas už tai, kad įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , o bÅ«tent: jis 2018 m. gruodžio 30 d., apie 19 val. 30 min., vieÅ¡oje vietoje – koncertų salės „Compensa“, esančios (duomenys neskelbtini), rÅ«binėje, necenzÅ«riniais žodžiais įžeidinėjo rÅ«binės darbuotojas, stumdė A. E., kuris žodinio konflikto metu gynė rÅ«binės darbuotojas, ir ne mažiau kaip tris kartus kumščiu sudavė A.

E. į veido bei kaklo sritį, taip jam sukėlė fizinį skausmÄ ir padarė muÅ¡tinę žaizdÄ deÅ¡inio antakio srityje, odos nubrozdinimus deÅ¡inės akies virÅ¡utiniame voke, kaklo deÅ¡inėje pusėje, tokiu bÅ«du nežymiai sutrikdė jo sveikatÄ , tokiais įžūliais veiksmais pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Å iais savo veiksmais P. T. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje. II. Apeliacinio skundo argumentai ir praÅ¡ymai 2.

P. T. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 22 d. nuosprendžio dalį, kuria iÅ¡ P. T. priteista A. E. naudai 170,00 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat praÅ¡o sumažinti jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės trukmę. 2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad, nors 2019 m. rugsėjo 9 d. teisiamajame posėdyje A. E. nurodė, kad 2018 m. gruodžio 30 d. jis nedirbo apsaugos darbuotoju koncertų salėje „Compensa“, o buvo žiÅ«rovas, taip pat jo versijÄ patvirtino jo draugas 2019 m. rugsėjo 30 d. teisiamajame posėdyje, tačiau ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-61525-18 medžiaga nustatyta, kad apsaugos darbuotojas A.

E. 2018 m. gruodžio 30 d. dirbo koncertų salėje „Compensa“. A. E. nepagrįstai iÅ¡vengė baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį. 2.2. Apeliaciniame skunde apeliantas pažymi, kad jis nesutinka atlyginti A. E. 170,00 Eur dydžio neturtinę žalÄ , kadangi A. E. neteisėtai smurtavo prieÅ¡ P. T. panaudodamas dujas keletÄ kartų ir P. T. esant bejėgiÅ¡kos bÅ«klės. 2.3. Apeliantas nurodė, kad jis iÅ¡laiko du mažamečius vaikus ir savo sugyventinę negaudamas jokių iÅ¡mokų.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. Teismo posėdyje nuteistojo P. T. gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokuroras – atmesti.

4. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados Nuteistojo P. T. apeliacinis skundas atmetamas 5. Šioje byloje apeliaciniu skundu ginčijamas P. T. paskirtos galutinės bausmės dydis ir nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos pagrįstumas. Atsižvelgiant į tai, ir nenustačius byloje padarytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, teisėjų kolegija pasisako tik apeliacinio skundo ribose.

6. Skirdamas bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Å ių tikslų visuma sudaro vieningÄ bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimÄ , kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir bÅ«tų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobÅ«dį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamÄ sias priemones.

7. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . Be to, teismas skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymÄ atsižvelgia į teistumÄ (BK 97 straipsnio 1 dalis).

8. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pagal šio straipsnio 3 dalį nustatant įstatyme numatytos bausmės vidurkį, sudedamas minimalus ir maksimalus straipsnio sankcijoje numatytas bausmės dydis ir gautas rezultatas padalijamas pusiau.

Jeigu straipsnio sankcijoje minimalus bausmės dydis už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ nenurodytas, nustatant bausmės vidurkį, vadovaujamasi tos rÅ«Å¡ies bausmės minimaliu dydžiu. Pažymima, kad pagal BK 50 straipsnio 2 dalį terminuoto laisvės atėmimo bausmė gali bÅ«ti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvideÅ¡imties metų. Jeigu skiriama bausmė pagal Å¡io kodekso 64 straipsnį, kai neatlikus bausmės padaromas naujas nusikaltimas, gali bÅ«ti paskirta iki dvideÅ¡imt penkerių metų laisvės atėmimo bausmė.

9. Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ių reikalavimų nepažeidė ir nuteistajam P. T. paskyrė teisingÄ bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

10. P. T. padarė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje, kuris vertinamas kaip pavojingas tiek pagal pavojingumo pobÅ«dį ir laipsnį, tiek pagal konkrečias (žemiau apraÅ¡ytas) padarymo aplinkybes.

11. BK 284 straipsnyje numatytas nusikaltimas įvykdytas vieÅ¡oje vietoje – koncertų salės rÅ«binėje, stebint kitiems paÅ¡alinimas asmenims bei darbuotojams, tokiu bÅ«du sutrikdant visuomenės rimtį bei tvarkÄ . Pažymima, kad P. T. sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip tris smÅ«gius, be kita ko, į jautrias kÅ«no vietas (veido ir galvos sritis). NusikalstamÄ veikÄ P. T. padarė veikdamas tiesiogine tyčia, suvokė pavojingÄ jos pobÅ«dį, norėjo taip veikti, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo.

12. P. T. anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Apylinkės teismas pagrįstai motyvavo kodėl nuteistajam negali bÅ«ti paskirtos Å¡velnesnės bausmės rÅ«Å¡ys nei laisvės apribojimas – bauda ar vieÅ¡ieji darbai. Nustatyta, kad P. T. niekur nedirba, o pats teigė, kad yra iÅ¡ dalies darbingas. Å ios aplinkybės aukÅ¡tesnės instancijos teismui taip pat neleidžia daryti iÅ¡vados, kad bauda ar vieÅ¡ieji darbai nuteistajam bÅ«tų teisingesnė ar labiau pagrįsta bausmės rÅ«Å¡is. Juo labiau, kad nuteistasis apeliaciniame skunde praÅ¡o sutrumpinti paskirtÄ laisvės apribojimo bausmę, o ne skirti Å¡velnesnę jos rūšį.

13. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje byloje nėra nustatyta P. T. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, taip pat atkreipia dėmesį, kad savo nusikalstamais veiksmais jis padarė turtinės ir neturtinės žalos.

14. Pažymima, jog P. T. paskirta laisvės apribojimo bausmė yra pakankamai ženkliai mažesnė už baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytÄ Å¡ios bausmės vidurkį. Å iuo atveju P. T. skundžiamu nuosprendžiu paskirta aÅ¡tuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, tai yra mažesnė, nei vidurkis (1 metai 1 mėnuo 15 dienų).

15. Skiriant mažesnę nei vidurkis bausmę, buvo vertintos visos aplinkybės, charakterizuojančios tiek nuteistÄ jį, tiek jo padarytÄ veikÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, parenkant ženkliai mažesnę nei vidurkis bausmę, didesnė reikÅ¡mė buvo teikiama P. T. ir jo padarytÄ veikÄ teigimai charakterizuojančioms aplinkybėms.

16. Pažymima, kad savo nusikalstamais veiksmais P. T. padarė turtinę ir neturtinę žalÄ kitiems asmenims, kuri priteista tenkinus civilinius ieÅ¡kinius. P. T. nesutinka, kad jis padarė 170 Eur neturtinę žalÄ nukentėjusiajam A. E..

17. Sprendžiant nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pažymėtina tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ tenka teismui. Vienas iÅ¡ pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtakÄ Å¾mogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, Å¡eimyniniams santykiams.

18. Taip pat pažymėtina, jog, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala bÅ«tų atlyginta visiÅ¡kai, tačiau bÅ«tinai atsižvelgiama ir į žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Protingumo principas reiÅ¡kia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje bÅ«tina vertinti pagal apdairaus, rÅ«pestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etalonÄ (CK 1.5.). Å ie kriterijai teismo sprendime turi bÅ«ti ne tik formaliai iÅ¡dėstyti, bet ir iÅ¡nagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikÅ¡mę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui.

19. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

20. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimÄ .

Tačiau tuo pačiu bÅ«tina pažymėti, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartÄ yra pažymėta ir tai, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifikÄ , t. y. Å¡is dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai bÅ«na skirtingas (kasacinė byla Nr. 2K-266/2013) ir kt.).

Tačiau tuo pačiu bÅ«tina pažymėti, kad, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi bÅ«ti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, vien pasekmių sureikÅ¡minimas, visiÅ¡kai nevertinat arba stipriai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymÄ , taikymas.

21. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nustatė aplinkybes, kurių apeliacinis teismas detaliai nekartoja, tačiau trumpai apžvelgia ir sutinka, kad dėl įvykusio nusikaltimo nukentėjusysis neabejotinai patyrė skausmÄ , stresÄ , nepatogumus, kÅ«no sumuÅ¡imo fizines pasekmes. Å ios aplinkybės pagrįstai įvertintos kaip nukentėjusiojo patirta neturtinė žala.

22. Apylinkės teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, nenukrypo nuo teismų praktikoje esančių neturtinės žalos nustatymo kriterijų, pagrįstai atsižvelgė į teismų praktikoje nurodytas neturtinės žalos dydžio nustatymo ribas, taip pat į kilusias pasekmes nukentėjusiojo sveikatai. Apygardos teismas papildomai atkreipia dėmesį, kad nusikaltimas buvo padarytas tyčine kaltės forma, vertinami ir nuteistojo turtinė padėtis, jį charakterizuojantys duomenys (turi mažamečių vaikų) ir galimybės dirbti bei gauti pajamas, padarytos turtinės žalos dydis. Taip pat atsižvelgiama į kasacinio teismo praktikÄ , sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymima, kad byloje nėra duomenų, jog P. T. nusikalstamam elgesiui įtakos turėjo nukentėjusiojo elgesys ar kad P. T. tuo metu, kaip jis teigia apeliaciniame skunde, buvo bejėgiÅ¡kos bÅ«klės.

23. Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, apygardos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas nuspręsdamas, jog nukentėjusysis A. E. patyrė 170 Eur dydžio neturtinę žalÄ , iÅ¡ esmės nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, o teisingai ir pagrįstai įvertino visas reikÅ¡mingas aplinkybes.

24. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl A. E. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 235 straipsnį dėl neva jo duotų melagingų parodymų apie tai, kad įvykio metu jis nedirbo apsaugos darbuotoju. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, kad A. E., bÅ«damas koncertų salėje, atliko apsaugos darbuotojo pareigas. PrieÅ¡ingai, liudytoja M. A. (kuri įvykio metu buvo koncertų salės „Compensa“ projektų vadove) parodė, kad A. E. įvykio metu nedirbo, tačiau yra dirbęs pas juos anksčiau, todėl salės darbuotojai galėjo suprasti, kad ir tÄ vakarÄ dirbo (b. l. 124-125).

Taigi viena vertus nesant pagrįstų duomenų apie A. E. nurodytas melagingas aplinkybes, nėra pagrindo atskira nutartimi informuoti prokurorÄ apie galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Kita vertus, P. T. manant, kad vis tik A. E. padarė nusikalstamÄ veikÄ , jis turi teisę kreiptis į prokuratÅ«rÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Å i aplinkybė negali bÅ«ti laikoma pagrindu keisti ar naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

25. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 22 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas – P. T. paskirta bausmė už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ nėra per griežta, o nustatytas neturtinės žalos dydis nėra aiÅ¡kiai per didelis ar nepagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo P. T. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai AuÅ¡ra Bielskė Audrius Cininas Darius Pranka