2021-08-19 Nr. AB-16532-4-44-3-00099-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3799-261/2021

Teisminio proceso Nr. 4-44-3-00099-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant vertėjams Nur Mohamed Adi, Salar Mahmood,

(duomenys neskelbtini) piliete N. K. prisistačiusiam asmeniui,

užsienietės atstovei advokatei A. A.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui A. Č.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliete N. K. prisistačiusio asmens apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. birželio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl N. K. sulaikymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) piliete N. K. prisistačiusį asmenį Centre iki 2021 m. rugsėjo 30 d., bet ne ilgiau nei kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

2. Centras paaiškino, kad užsienietė buvo sulaikyta 2021 m. birželio 13 d. naktį, kartu su didele grupe asmenų, ji su savimi neturėjo asmens tapatybę bei pilietybę patvirtinančių dokumentų. Užsienietė pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priėmė minėtą prašymą, tačiau 2021 m. birželio 18 d. rašte išreiškė nuomonę, kad prieglobsčio prašytoja piktnaudžiauja migracine sistema, nes ji nesiekė nustatyta tvarka kreiptis dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, į Lietuvą atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, o nelegaliai kirtusi valstybės sieną, ji nepateikė asmens tapatybę bei pilietybę patvirtinančių dokumentų; manytina, kad, siekdama išvengti tikėtino išsiuntimo iš Lietuvos, užsienietė gali pasislėpti ar, nelaukdama galutinio sprendimo dėl jos teisinės padėties, išvykti iš Lietuvos į kitas Šengeno valstybes. Centro vertinimu, kadangi užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, jos kelionės tikslas nėra aiškus, laikytina, kad ji nelinkusi bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis.

3. (duomenys neskelbtini) piliete N. K. prisistatęs asmuo teismo posėdyje nesutiko su Centro teikimu. Teigė, kad ji išvyko iš (duomenys neskelbtini), nes ten teroristai persekiojo, prievartavo moteris. Ji buvo susitarusi dėl kelionės į Vokietiją, tačiau yra patenkinta ir Lietuvoje. Ji nežino, kur jos dokumentai, juos paėmė kelionės organizatoriai.

4. Užsienietės atstovas teismo posėdyje prašė svarstyti galimybę jos nesulaikyti.

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai 2021 m. birželio 30 d. sprendimu tenkino Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą, t. y. nusprendė sulaikyti (duomenys neskelbtini) piliete N. K. prisistačiusį asmenį Centre iki 2021 m. rugsėjo 13 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio suteikimo.

6. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) piliete N. K. prisistatęs asmuo buvo sulaikytas Lietuvos Respublikoje 2021 m. birželio 13 d. kartu su kitais asmenimis, neteisėtai kirtusi Baltarusijos-Lietuvos valstybės sieną. Ji neturėjo su savimi jokių asmens tapatybę, pilietybę ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Užsienietė pateikė prašymą suteikti prieglobstį. Ji 2021 m. birželio 3 d. buvo sulaikyta Centre ne ilgiau kaip 48 val. Užsienietė šiuo metu yra prieglobsčio prašytoja, galutinis sprendimas dėl jos prašymo nėra priimtas, prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas skubos tvarka.

7. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą. Pažymėjo, kad užsienietė neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, jos asmenybė nėra nustatyta. Prašymo suteikti prieglobstį motyvai nėra išaiškinti, nes tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti. N. K. neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja siekiant nustatyti jos tapatybę, neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika. Taigi, nagrinėjamu atveju egzistuoja Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas)113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punkte numatyti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai. Teismas pažymėjo, kad šiuo metu nėra pagrindo taikyti alternatyvias sulaikymo priemones, nes tokios priemonės taikomos tais atvejais, kai, be kita ko, nustatyta užsieniečio tapatybė. Kadangi užsienietė faktiškai buvo sulaikyta 2021 m. birželio 13 d., sulaikymo terminas nustatytas iki 2021 m. rugsėjo 13 d.

III. 8. (duomenys neskelbtini) piliete N. K. prisistatęs asmuo apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. birželio 30 d. sprendimą ir skirti jai alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

9. N. K. tvirtina, jog nėra ginčo, kad jos prašymo suteikti prieglobstį motyvai dar nėra išaiškinti, tačiau vien šios sąlygos nepakanka tam, kad būtų galima sulaikyti prieglobsčio prašytoją. Sulaikius užsienietę, jai buvo apribotos priemonės gauti ir pateikti paso nuotrauką, šis dokumentas pridedamas prie apeliacinio skundo. Esant nustatytai užsienietės asmens tapatybei ir Centrui nepateikus duomenų, pagrindžiančiu įtarimus apie užsienietės tikėtinus bandymus pasislėpti, siekiant išvengti grąžinimo ar išsiuntimo, nėra pagrindo taikyti jai sulaikymą. Be to, pabrėžta, kad užsienietė yra neraštinga, kalba tik gimtąja kalba, todėl abejotina dėl jos galimybių išvykti ir keliauti savarankiškai. Nėra duomenų, sudarančių pagrindą manyti, jog užsienietė kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

10. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti N. K. apeliacinį skundą.

11. Centras pakartotinai apžvelgia ginčo aplinkybes, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Centro nuomone, užsienietės pateiktas dokumentas negali būti laikomas jos tapatybę patvirtinančiu dokumentu, kadangi nėra galimybės įsitikinti jo autentiškumu. Vadovaujantis duomenimis Užsieniečių registre, užsienietės tapatybė nėra nustatyta. Be to, atvykimas į užsienio valstybę be jokio asmens tapatybės dokumento, nenuoseklus savo anketinių duomenų pateikimas negali būti vertinamas kaip bendradarbiavimas su valdžios institucijomis prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu. Centras teigia, kad užsienietei buvo išaiškintos visos jos teisės ir pareigos, suteikta galimybė susisiekti su giminaičiais ir draugais, kurie galėtų atsiųsti jos dokumentus. Iš ilgalaikės praktikos migracijos procese matyti, kad savarankiškai keliaujančių ir tik gimtąją kalbą mokančių arba neraštingų užsieniečių skaičius yra tapatus kelias užsienio kalbas mokančių ir savarankiškai keliaujančių užsieniečių skaičiui, ir vieni, ir kiti sėkmingai pasiekia bet kurią pasaulio šalį. Pati apeliantė sėkmingai atvyko į Lietuvą, nors teigia nemokanti užsienio kalbų. Taigi jos argumentai apie ribotą galimybę keliauti dėl kalbos barjero atmestini. Be to, Centras atkreipia dėmesį į tai, kad užsienietė per Lietuvą vyko tranzitu, keliaudama pas Vokietijoje gyvenantį savo vyrą, todėl manytina, kad, suteikus jai laisvo judėjimo galimybę, iškils rizika, jog užsienietė, nesulaukusi galutinio sprendimo, išvyks iš Lietuvos Respublikos, siekdama išvengti tikėtino išsiuntimo į kilmės šalį.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 12. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl užsieniečio judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimo – sulaikymo teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas teikime išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina egzistuojant pagrindą sulaikyti (duomenys neskelbtini) piliete N. K. prisistačiusį asmenį Centre. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose numatyti pagrindai sulaikyti užsienietę ir nėra priežasčių pritaikyti jai alternatyvią sulaikymui priemonę. Apeliaciniame skunde užsienietė tvirtina, kad ji bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, jos asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas pateikiamas teismui, todėl alternatyvios sulaikymui priemonės pritaikymas labiau atitiktų teisingumo ir proporcingumo kriterijus. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta tikslinga tik papildyti teismo sprendimo motyvus, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus.

15. Akcentuotina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (paskutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4927-662/2016).

16. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalį, prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

17. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos, be kita ko, šios aplinkybės: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.); 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais; 11) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos.

18. Akcentuotina, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę (Įstatymo 115 str. 1 d.). Viena iš tokių alternatyvių priemonių – užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (Įstatymo 115 str. 2 d. 5 p.). Šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę (Įstatymo 115 str. 5 d.).

19. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad (duomenys neskelbtini) piliete N. K. prisistatęs asmuo nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei anksčiau nepateikė valstybės institucijoms jokių savo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Užsienietė prie apeliacinio skundo pridėjo nuskenuotą poros paso lapų kopiją (b. l. 33), tačiau nepateikė teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinto šio dokumento vertimo į lietuvių kalbą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 9 str. 2 d.) bei neįvardijo konkrečių kliūčių šį ar kitus dokumentus pateikti anksčiau, todėl, atsižvelgiant į šios nutarties 13 pastraipoje pateiktus išaiškinimus, atsisakytina priimti ir tirti šį dokumentą.

20. Užsienietė Lietuvos valstybės sieną kirto su didele grupe asmenų, naktį, neleistinoje vietoje. Ji prašymą suteikti prieglobstį pateikė jau būdama sulaikyta, o ne savanoriškai atvykusi į pasienio kontrolės punktą (Valstybinės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės Puškų pasienio užkardos 2021 m. birželio 13 d. tarnybinis pranešimas, Centro byla, b. l. 1–2). Apklausos metu užsienietė paaiškino, jog ji nori važiuot į Vokietiją, kurioje gyvena jos vyras (Migracijos departamento Prieglobsčio skyriaus 2021 m. birželio 18 d. raštas, Centro byla, b. l. 9). Centro byloje taip pat yra asmens dokumentų kopijos su jų turinio vertimu į anglų kalbą, Valstybės sienos apsaugos tarnybai pateiktos 2021 m. rugpjūčio 10 d. (dokumentai, Centro byla, b. l. 23–25; tarnybinis pranešimas dėl asmens dokumentų kopijų gavimo, Centro byla, b. l. 26–27), tačiau šie dokumentai buvo gauti po bylos išnagrinėjimo iš esmės pirmosios instancijos teisme ir bet kokiu atveju nelaikytini oficialiais dokumentais, patvirtinančiais asmens tapatybę.

21. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai akcentavo ir tai, kad byloje nėra duomenų apie N. K. socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika. Šios faktinės aplinkybės yra reikšmingos vertinant riziką, kad užsienietis gali bandyti pasislėpti ar išvykti iš Lietuvos Respublikos, tokiu būdu sudarydamas kliūtis priimti sprendimą dėl jo teisinės padėties ir tokį sprendimą įvykdyti, taip pat sukeldamas nelegalią migraciją Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant aptartoms aplinkybėms (ypač atsižvelgiant į užsienietės paaiškinimus, kad jos vyras gyvena Vokietijoje ir ji siekia nuvykti pas jį), pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog egzistuoja poreikis nustatyti užsienietės tapatybę ir pagrindas manyti, kad užsienietė gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, todėl tenkino Centro teikimą dėl užsienietės sulaikymo ir atsisakė skirti jai alternatyvią sulaikymui priemonę. Apeliacinio skundo argumentai, kad užsienietės apgyvendinimas Centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje būtų labiau suderinamas su teisingumo ir proporcingumo principais, yra abstraktūs, deklaratyvaus pobūdžio ir todėl atmestini.

22. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, užsienietės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliete N. K. prisistačiusio asmens apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė