2ec401ca-039c-42cb-85b5-5920161c028d · Kauno apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr.Proceso Nr.2-5380-717 (S) 2-21-3-00921-2012-5/2013m.Procesinių sprendimų kategorija: 21.4.2.; 112; 113.8; 113.9; KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m.lapkričio 19 d.Kaunas             Kauno apylinkės teismo teisėja Ona Valentukevičiūtė, sekretoriaujant Vaidai Birštonaitei,dalyvaujant: ieškovo „Swedbank“, AB atstovui, advokatui Daliui Baranauskui, atstovaujančiam pagal teisinės pagalbos sutartį Nr. 185,atsakovės A.

K. atstovei, advokatei Laurai Daumantaitei, atstovaujančiai pagal atstovavimo sutartį t.3, b.l. 118 bei atsakovų: E. S., E. D. ir S. D. atstovui, advokatui Dariui Matulevičiui, atstovaujančiam pagal atstovavimo sutartis t.1, b.l. 142, 143,nedalyvaujant atsakovams: A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) E. D., a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. D., a.k. (duomenys neskelbtini),vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo „Swedbank“, AB ieÅ¡kinį atsakovams:

A. K., E. S., E. D. ir S. D. dėl sandorių nuginčijimo (actio Paulina) ir n u s t a t ė:IeÅ¡kovas savo ieÅ¡kiniu ir jo atstovas teismo posėdyje prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2010-09-20 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 7KV-4025, kuria atsakovė A. K. perleido nuosavybės teisę į butÄ (duomenys neskelbtini) atsakovei E. S.; taikyti restitucijÄ A. K. gražinant nuosavybės teisę į nurodytÄ jį butÄ , grÄ Å¾inti turtÄ ir nukreipti į šį turtÄ iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal „Swedbank“, AB reikalavimÄ .Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2010-09-16 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 7KV-3979, kuria atsakovė A.

K. perleido nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini)esančius 36 žemės sklypus, kurių unikalÅ«s numeriai yra: (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės nuosavybės teise atsakovams E. D. ir S. D.; taikyti restitucijÄ atsakovei A. K. grÄ Å¾inant nuosavybės teisę į nurodytuosius 36 žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) ir nukreipti į šį turtÄ iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal „Swedbank“, AB reikalavimÄ bei priteisti iÅ¡ atsakovų visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovas nurodė, kad tarp jo ir atsakovės A.

K. 2007-07-25 buvo sudaryta kredito sutartis dėl 492 354,03 EUR kredito suteikimo. Galutinis kredito grÄ Å¾inimo terminas buvo 2010-07-25. Kredito sutarties įvykdymo užtikrinimui Å¡i atsakovė bankui įkeitė jai nuosavybės teise priklausantį butÄ (duomenys neskelbtini), kurio vertė įkeitimo metu buvo apie 2,5 mln. litų. Sutartu terminu atsakovė A. K. skolos bankui negrÄ Å¾ino. Ji prašė banko atidėti skolos grÄ Å¾inimÄ . Bankas, savo ruožtu, paprašė, kad atsakovė įkeistų daugiau turto, t.y. turimus 36 žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini).

Atsakovė A. K. su žemės sklypų įkeitimu sutiko, tačiau 2010 metų rudenį nutraukė bent kokius kontaktus su banku. Nesulaukęs sutarties įvykdymo ir atsakovės bendradarbiavimo, 2010-12-13 bankas kreipėsi į Hipotekos skyrių dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ A. K. įkeisto turto. Teismo 2011-02-03 nutartimi buvo nuspręsta iÅ¡ieÅ¡koti bankui 542 463,47 EUR skolÄ su delspinigiais, baudomis ir palÅ«kanomis bei įkeistÄ turtÄ parduoti iÅ¡ varžytynių. Å i nutartis įsiteisėjo 2011-04-15.

Nutarties vykdymo pradžioje iÅ¡ieÅ¡kotina skola sudarė jau 568 330,71 EUR arba 1 962 332,28 Lt, o įkeisto turto vertė pagal 2011-09-08 turto rinkos vertės nustatymÄ sudarė 1 070 000 Lt. Ä®keisto turto nepakako skolos dengimui. Pardavus įkeistÄ turtÄ , A. K. neįvykdyti įsipareigojimai sudaro 892 332,28 Lt.Jau 2009 metų pavasarį ieÅ¡kovas pradėjo domėtis kitu atsakovei A. K. nuosavybės teise priklausančiu turtu, sužinojo, kad ji turi butÄ (duomenys neskelbtini) ir 36 žemės sklypus (duomenys neskelbtini).

Pradėjus skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ir įsitikinus, kad įkeisto turto nepakanka skolos dengimui, bankas pasidomėjo kitu A. K. priklausančiu turtu ir nustatė, kad 2010-09-20 ji pardavė atsakovei E. S. butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) bei 2010-09-16 pardavė atsakovams D. jai priklausančius 36 žemės sklypus (duomenys neskelbtini). Kadangi tik kreipusis dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo paaiÅ¡kėjo, kad įkeisto turto neužtenka skolai grÄ Å¾inti, ieÅ¡kovas, nepraleisdamas 1 metų ieÅ¡kinio senaties termino, kreipėsi su actio Paulina ieÅ¡kiniu į teismÄ , mano kad vienerių metų termino nepraleido, nes bÅ«tinybė ginti pažeistÄ teisę atsirado nuo to momento, kai sužinojo, jog nepakanka įkeisto turto skolos dengimui, t.y. 2011-09-08.IeÅ¡kovui yra žinomos aplinkybės, kad atsakovė A.

K. 2010-11-30 kreipėsi į Didžiosios Britanijos Jorko grafystės teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, kad 2011-11-30 atsakovė yra atleista nuo bankroto. Pagal teismo iÅ¡vadÄ â€žatleista nuo bankroto“ ieÅ¡kovas supranta, kad atsakovė A. K. yra atleista nuo bankroto procedÅ«ros, o ne nuo skolinių įsipareigojimų, todėl mano, kad šį ieÅ¡kinį jai reiÅ¡kia pagrįstai, t.y. turi reikalavimo teisę. IeÅ¡kovo atstovas pripažino, kad bankroto administratorius jį ragino pateikti procedÅ«rinius dokumentus dėl kreditorinių reikalavimų, tačiau bankas į turto administratorių su savo kreditoriniais reikalavimais nesikreipė.

Mano, kad jis savo teises gynė kitokiu bÅ«du – pareiÅ¡kė actio PaulinÄ ieÅ¡kinį, bandydamas skolÄ iÅ¡siieÅ¡koti iÅ¡ skolininkės neteisėtai perleisto turto tretiesiems asmenims. Kadangi atsakovė A. K., imdama paskolÄ banke be įkeistojo turto turėjo ir laisvo nuo suvaržymų turto bei už gautÄ paskolÄ Ä¯sigijo 36 žemės sklypus (duomenys neskelbtini), vėliau šį turtÄ perleido kitiems Å¡ios bylos atsakovams, o su banku pilnai neatsiskaitė, skolininkė bankÄ apgavo, siekdama iÅ¡vengti skolos sugrÄ Å¾inimo.

Dėl to mano, kad turėtų bÅ«ti panaikinti tarp atsakovų sudaryti turto perleidimo sandoriai, pritaikyta restitucija, nepagrįstai perleistas turtas sugrÄ Å¾intas atsakovei A. K., kad bankas galėtų nukreipti į jį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ likusiai neatlygintai skolos daliai, nes A. K. bankroto byloje buvo deklaruojama, kad ji kito turto neturi.Tai, kad atsakovė A. K. žadėjo bankui papildomai įkeisti 36 žemės sklypus, o vėliau Å¡io ketinimo atsisakė, žemės sklypus ir kitÄ neįkeistÄ turtÄ pardavė atsakovams, tuo sumažindama savo mokumÄ , pardavus turtÄ su banku neatsiskaitė, rodo jos nesÄ Å¾iningumÄ , siekiant iÅ¡vengti prievolės bankui įvykdymo.

Laikoma, kad sudarytais su atsakovais sandoriais pažeidžiamos kreditoriaus teises, dėl ko skolininkas tampa nemokus, Esant neįvykdytai prievolei, bankas pagrįstai reiÅ¡kia actio Paulina ieÅ¡kinį. IeÅ¡kovo reikalavimas atitinka visus CK 6.66 straipsnio 1 dalies požymius, t.y. ieÅ¡kovas turi realiÄ reikalavimo teisę atsakovei A. K., ginčijami sandoriai pažeidžia ieÅ¡kovo, kaip kreditoriaus teises. Ä®vykužius priverstinį įkeisto turto pardavimÄ , tik 2011 metų rugsėjo mėnesį ieÅ¡kovas sužinojo, kad įkeisto turto nepakanka atlyginti skolÄ , todėl ieÅ¡kovas, nepraleisdamas vienerių metų termino, 2012 m. balandžio mėnesį kreipėsi į teismÄ su actio Paulina ieÅ¡kiniu.

Be to, pirminį actio Paulina ieÅ¡kinį ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė dar 2011-09-21 Vilniaus miesto 1-jam apylinkės teismui ir nuo to momento vyko ginčai dėl teismingumo iki ieÅ¡kinys buvo priimtas nagrinėti 2012 m. balandžio mėnesį Kauno rajono apylinkės teisme. Skolininkė neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių, ji suprato ir buvo sutikusi, kad su turimu neįkeistu turtu papildomai laiduos skolinius įsipareigojimus bankui, tačiau to nepadarė, siekdama iÅ¡vengti skolos mokėjimo, pasielgė nesÄ Å¾iningai, perleisdama neįkeistÄ turtÄ tretiesiems asmenims, tuo sumažindama savo mokumÄ ir kreditoriaus teises.

Gi, turto įgijėjai, atsakovė E. S. ir E. bei S. D., sudarydami turto pirkimo-pardavimo sandorius su atsakove A. K. taip pat buvo nesÄ Å¾iningi, jie žinojo apie A. K. skolinius įsipareigojimus bankams, nes kartu užsiiminėjo nekilnojamojo turto perpardavimu, tačiau, siekdami padėti A. K. iÅ¡vengti skolinių įsipareigojimų bankui, sutiko iÅ¡ A. K. įsigyti laisvÄ nuo įkeitimo turtÄ . Kad Å¡ie turto įgijėjai buvo nesÄ Å¾iningi, rodo ir tai, kad už įgyjama turtÄ buvo mokama ganėtinai maža kaina, o E. S. už įsigytÄ turtÄ sumokėjo vertybiniais popieriais - vekseliais.

Atsakovė A. K. ir jos atstovė prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip neįrodytÄ arba bylÄ nutraukti, konstatavus, kad ieÅ¡kovas, bankrutavus atsakovei A. K., neteko reikalavimo teisės.Atsakovė A. K. savo atsiliepime į ieÅ¡kinį (t.2, b.l. 13-18) prašė nubausti ieÅ¡kovÄ už piktnaudžiavimÄ teise, nes jis, žinodamas, kad jos gyvenamoji vieta yra Didžiojoje Britanijoje, ieÅ¡kinyje gyvenamÄ jÄ vietÄ nurodė (duomenys neskelbtini). Dėl to ji negavo teismo procesinių dokumentų, o apie bylos nagrinėjimÄ pavėluotai sužinojo perskaičiuosi skelbimÄ internete.

Be to, ieÅ¡kovas praleido vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ kreiptis su actio Paulina ieÅ¡kiniu. Ji 2010-11-30 kreipėsi į Jorko apygardos teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, o 2011-11-30 buvo pripažinta bankrutavusia. Bankroto administratorius ieÅ¡kovÄ ragino pareikÅ¡ti savo teises į bankrutuojančio asmens turtÄ , tačiau ieÅ¡kovas į tokį administratoriaus paraginimÄ nereagavo, todėl mano, kad jis prarado teisę į bankrutavusio asmens turtÄ ir dėl to negali reikÅ¡i jam reikalavimų dėl skolinių įsipareigojimų įvykdymo.

Pagal 2000-05-29 ES Tarybos reglamento Nr. 1346/2000 18 straipsnį likvidatorius pagal savo įgaliojimus gali veikti ir kitose ES narėse, kÄ ir darė A. K. bankroto administratorius. Bankroto administratorius dėl bankrutuojančio asmens turto valdymo ir administravimo priima visus reikiamus sprendimus, kurie turėtų bÅ«ti naudingi visiems kreditoriams, tačiau patys kreditoriai be bankroto administratoriaus žinios negali atlikti jokių veiksmų, susijusių su bankroto administratoriaus valdomu ir administruojamu turtu.

Dėl to kreditorius, turintis reikalavimo teisę į skolininkÄ , savo reikalavimo teisę gali įgyvendinti, ne tiesiogiai reikÅ¡damas reikalavimÄ teisme, o per oficialiai paskirtÄ bankroto administratorių.Atsakovė A. K. taip pat nurodė, jog ieÅ¡kovas neįrodė ieÅ¡kinio reikalavimo pagal visas 7 actio Paulina sÄ lygas., t.y. kad nepakanka įkeisto turto skolos padengimui, o dėl to ieÅ¡kovas turi reikalavimo teisę iÅ¡siieÅ¡koti skolÄ . Atsakovė A. K. turėjo ir kitų kreditorių. Ji mano, kad pirmumo teisė patenkinti kreditorinius reikalavimus yra iÅ¡ įkeisto turto, o iÅ¡ kito turto kreditoriniai reikalavimai tenkinami bendra tvarka.

Ji atsakovui E. D. buvo skolinga 200 000 Lt. Pinigus skolinosi tikslu bendrai vystyti 36 žemės sklypų paskirties pakeitimo, jų pardavimo projektus. Ä®vykus ekonominei krizei bei sumažėjus nekilnojamojo turto pardavimo galimybei, ji už D. skolÄ perleido jam 36 žemės sklypus. IeÅ¡kovė už šį turtÄ grynųjų pinigų negavo, todėl neturėjo galimybės sumokėti skolÄ bankui. IÅ¡ atsakovės E. S. atsakovė pasiskolino 95 000 Lt, tačiau dėl paminėtų priežasčių neiÅ¡galint atlyginti skolos, ji Å¡iai atsakovei perleido butÄ (duomenys neskelbtini).

Esant ir kitų kreditorių, atsakovė A. K. turėjo pareigÄ ir tuo pačiu teisę sudaryti kitus santorius, o tai reiÅ¡kia, kad ji nepažeidė ieÅ¡kovo kaip kreditoriaus interesų. Be to, ieÅ¡kovas neįrodė, jos 2010 m. rugsėjo mėnesį atsakovei A. K. buvo žinoma, jog nepakanka įkeisto turto kreditorinių įsipareigojimų įvykdymui, todėl laikytina, kad ieÅ¡kovas neįrodė Å¡ios atsakovės nesÄ Å¾iningumo. Kad actio Paulino ieÅ¡kinys yra pagrįstas, turi bÅ«ti įrodytos visos 7 sÄ lygos pagal CK 6.66 straipsnio dispozicijÄ .Atsakovė A.

K. atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė praÅ¡ymÄ nubausti ieÅ¡kovÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, tačiau jo atstovė teismo posėdžiuose Å¡io reikalavimo nepalaikė.Atsakovės A. K. atstovė teismo posėdžiuose praÅ¡ydama netenkinti ieÅ¡kinio, nurodė analogiÅ¡kas aplinkybes kaip ir atsakovė savo atsiliepime. Atstovė taip pat paaiÅ¡kino, kad suteikiant paskolÄ buvo patikrintas A. K. mokumas, kreditorinių reikalavimų įvykdymui buvo įkeista pakankamai turto. Mano, kad jeigu ieÅ¡kovas bÅ«tų nevilkinęs kreditorinių reikalavimų įvykdymo iÅ¡ įkeistojo turto, Å¡is nebÅ«tų taip nuvertėjęs; ieÅ¡kovui savalaikiai paėmus įkeistÄ turtÄ , jo bÅ«tų pakakę kreditorinių reikalavimų įvykdymui.

Atsakovė paskolÄ iÅ¡ banko ėmė tam, kad galėtų įsigyti žemės sklypÄ , pakeisti jo paskirtį, suskirstyti žemės sklypÄ Ä¯ namų valdoms tinkamus žemės sklypus ir juos parduoti. Å iai veiklai ji taip pat skolinosi pinigų iÅ¡ E. D. ir E. S.. E. D. ir savo darbu buvo prisidėjęs prie verslo nekilnojamuoju turtu.IeÅ¡kovas neįrodė nei A. K., nei E. S. ir S. bei E. D. nesÄ Å¾iningumo parduodant jiems butÄ (duomenys neskelbtini). Å ie atsakovai buvo A. K. kreditoriai, todėl jie turėjo reikalavimo teisę į Å¡ių reikalavimų įvykdymÄ , o A.

K. turėjo pareigÄ Å¡iuos kreditorinius reikalavimus įvykdyti. Ji, įvykdydama kreditorinius reikalavimus kitų atsakovų atžvilgiu, nepažeidė galiojančių įstatymų ir ieÅ¡kovo teisių, nes tuos kreditorinius reikalavimus įvykdė iÅ¡ neįkeisto turto. IeÅ¡kovas Å¡iuo atveju buvo lygiavertis kreditorius su kitais kreditoriais, Å¡ios bylos atsakovais, todėl negalėjo bÅ«ti teikiama ieÅ¡kovui tam tikrų privilegijų tenkinant kreditorinius reikalavimus.IeÅ¡kovui dar 2010 metais buvo žinoma, kad A.

K. Didžiojoje Britanijoje kreipėsi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Bankroto administratorius du kartus ragino ieÅ¡kovÄ pateikti apie save, kaip apie galimÄ kreditorių, duomenis (pareikÅ¡ti kreditorinį reikalavimÄ ), tačiau bankas į Å¡iuos paraginimus nereagavo. NepareikÅ¡damas kreditorinių reikalavimų, bankas prarado teisę į kreditorinių reikalavimų patenkinimÄ iÅ¡ administratoriaus surasto A. K. turto. IÅ¡ bankroto administratoriaus pateiktų duomenų seka, kad tokio turto, į kurį buvo galima pareikÅ¡ti kreditorinius reikalavimus buvo.

IÅ¡kėlus bankroto bylÄ fiziniam asmeniui, visi kreditoriniai reikalavimai gali bÅ«ti sprendžiami tik per turto administratorių. IeÅ¡kovas, nepasinaudodamas teise ginti savo turtinius interesus per bankroto administratorių, prarado reikalavimo teisę tenkinti jo kreditorinius reikalavimus kitokia tvarka, tame tarpe ir ginti teise actio Paulina pagrindu. IÅ¡ to seka, kad ieÅ¡kovas nėra tinkama Å¡alis reikÅ¡ti actio Paulina ieÅ¡kinį atsakovei A. K. ir kitiems atsakovams. Didžiosios Britanijos Jorko apygardos teismo 2011-11-30 sprendimu atsakovė A.

K. buvo atleista nuo bankroto, o vadovaujantis Didžiosios Britanijos Bankroto akto nuostatomis nuo Å¡io momento ji atleidžiama nuo visų kreditorinių įsipareigojimų. Pagal anglų teisę sÄ voka „atleista nuo bankroto“ reiÅ¡kia, kad bankrutavęs asmuo yra laisvas nuo visų kreditorinių įsipareigojimų. Sprendime apie atsakovės bankrotÄ nėra nuorodų įvykdyti kreditorinį reikalavimÄ ieÅ¡kovui, todėl laikytina, kad jis neturi teisės reikalauti neįvykdytos dalies kreditorinių reikalavimų įvykdymo.

Atsakovė A. K. yra sÄ Å¾ininga ieÅ¡kovo kaip kreditoriaus atžvilgiu, nes ji tinkamai ir pakankamai užtikrino paskolos grÄ Å¾inimÄ , pranešė bankroto administratoriui apie ieÅ¡kovo kreditorinius reikalavimus. Mano, kad ieÅ¡kovas praleido vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ kreiptis su actio Paulina ieÅ¡kiniu, nes apie A. K. nemokumÄ jam buvo žinoma 2010 metų rugsėjo mėnesį, o ieÅ¡kinį jis pareiÅ¡kė tik 2012 m. balandžio mėnesį. Atsisakymas priimti ieÅ¡kinį teisme nesustabdo ieÅ¡kinio senaties.

Atsakovė E. S., E. D. ir S. D. į teismo posėdį neatvyko. Jie savo atsiliepime į ieÅ¡kinį ir jų atstovas teismo posėdyje prašė ieÅ¡kinį atmesti arba civilinę bylÄ nutraukti.Atsakovai atsiliepime (t.1, b.l. 148-151) nurodė, kad ieÅ¡kovas neįrodė jų nesÄ Å¾iningumo, sudarant turto pardavimo sutartis su A. K.. Atsakovai, nekilnojamojo turto pirkėjai neturėjo galimybės gauti informacijos apie galimÄ Â ieÅ¡kovo kaip kreditoriaus teisių pažeidimÄ . Nurodytos informacijos atsakovai negalėjo gauti ir žinoti dėl objektyvių priežasčių, t.y. dėl to, kad banko informacija yra konfidenciali.

Ä®rodinėdamas pirkėjų nesÄ Å¾iningumÄ ieÅ¡kovas turėtų įrodyti aplinkybes, susijusias su buto (duomenys neskelbtini) verte, jo nuvertėjimu, tačiau tokių įrodymų ieÅ¡kovas nepateikė netgi teismui. Aplinkybė, kad bute (duomenys neskelbtini) po jo pardavimo gyveno A. K. uoÅ¡vis, negali bÅ«ti vertinamas kaip nesÄ Å¾iningumo įrodymas. E. S. buvo suinteresuota, kad Å¡ildymo sezono metu bÅ«tų asmuo, kuris mokėtų už komunalinius patarnavimus. AnalogiÅ¡kai vertintinas ir E. D. bei S. D. elgesys įsigyjant 36 žemės sklypus.

Å ie atsakovai norėjo gauti savo kreditorinių reikalavimų pagal vekselius įvykdymÄ , kas buvo svarbu ekonominės krizės metu. Tiek buto, tiek žemės sklypų vertė , nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyse, jų pardavimo metu buvo reali.Atsakovai mano, kad ieÅ¡kovas yra praleidęs vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikÅ¡ti actio Paulina ieÅ¡kinį ir praÅ¡o jį taikyti. Å is terminas pradėtinas skaičiuoti nuo to momento, kai kreditorius sužinojo apie jo teises pažeidžiančių sandorių sudarymÄ .

Tas terminas galėtų bÅ«ti 2010 metai. IeÅ¡kovas, teikdamas, kad tik antstoliui pradėjus iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ įkeisto turto, t.y. jį realizavus, sužinojo, kad įkeisto turto nepakanka prievolės įvykdymui ir dėl to nuo Å¡io momento turėtų bÅ«ti pradedamas skaičiuoti vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas, įrodo, kad taip pat ir atsakovai, sudarydami sandorius negalėjo žinoti, jog nepakaks įkeisto turto banko kreditoriniam reikalavimui įvykdyti, todėl negalėtų jų laikyti nesÄ Å¾iningais.

IeÅ¡kinio pareiÅ¡kimas pažeidžiant teismingumo taisykles ir teismui atsisakius tokį ieÅ¡kinį priimti negali bÅ«ti laikoma pateisinama priežastimi praleisti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .Atsakovų: E. S., E. D. ir S. D. atstovas nurodė, kad Jis visiÅ¡kai sutinka su atsakovės A. K. atstovės iÅ¡sakyta pozicija dėl ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dėl to, kad ieÅ¡kovas Å¡ioje byloje nėra tinkama Å¡alis, t.y. kad jis neturi reikalavimo teisės. Nurodė, kad ieÅ¡kovas, žinodamas, jog A. K. Didžiojoje Britanijoje yra iÅ¡kelta bankroto byla, vadovaudamasis šį bankrotÄ reglamentuojančiais teisės aktais bei ES 2000-05-29 Reglamentu, savo kreditorinius reikalavimus privalėjo pateikti bankroto administratoriui.

Fizinio asmens bankrotÄ reglamentuojančių įstatymų ieÅ¡kovas nepaisė ir jų nustatyta tvarka savo kreditorinių reikalavimų dėl A. K. skolų nepateikė. Tokiu bÅ«du jis neteko pagrindo ginti savo teisių bankrutavusio asmens atžvilgiu. Be to, ieÅ¡kovas neįrodė nei pardavėjos, nei pirkėjų nesÄ Å¾iningumo įgyjant butÄ (duomenys neskelbtini). Turtas buvo parduotas už realias to laikotarpio kainas. IeÅ¡kovas apie parduotÄ ginčo butÄ ir žemės sklypus sužinojo 2010-10-01, o su ieÅ¡kiniu į teismÄ kreipėsi tik 2012 m. balandžio mėnesį, todėl praleido vienerių metų terminÄ ginti savo teises actio Paulina pagrindu.

IeÅ¡kovas Å¡io termino atstatyti neprašė. Byloje yra pateikti duomenys apie tai, kad bankroto administratorius praneÅ¡a apie jam perduotÄ valdyti A. K. turtÄ , tačiau ieÅ¡kovas į šį turtÄ kreditorinių reikalavimų nepareiÅ¡kė. IeÅ¡kinys atmestinas.Byloje nustatytos faktinės aplinkybės:IeÅ¡kovas su actio Paulina ieÅ¡kiniu kreipėsi 2012-04-27 (t.1, b.l. 1). IeÅ¡kovas teigia, kad jis 2007-07-25 sudarė su atsakove A. K. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir jai suteikė 492 354,03 EUR kreditÄ .

Kredito grÄ Å¾inimo prievolės užtikrinimui atsakovė įkeitė butÄ (duomenys neskelbtini). Atsakovė šį kreditÄ privalėjo grÄ Å¾inti 2010-07-25 (t.4, b.l. 143-146). Paskola buvo duodama nekilnojamojo turto pirkimui. Å alys taip pat pripažino faktÄ , kad paskolos vertė 2007 metais sudarė apie 1,5 mln. Lt, o įkeisto turto vertė – 2,5 mln. Lt. Sutartyje nustatytu terminu atsakovė skolos bankui negrÄ Å¾ino. Kaip nurodė Å¡ios atsakovės atstovė žodžiu teismo posėdyje, A. K. prašė banko atidėti arba iÅ¡dėstyti paskolos grÄ Å¾inimÄ ilgesniam laikui, o bankui Å¡io praÅ¡ymo nesutikus patenkinti, ji prašė, kad bankas perimtų jos įkeistÄ turtÄ .

Bankas nė su vienu iÅ¡ Å¡ių pasiÅ«lymų nesutiko, jis 2010 metų rugpjūčio mėnesį pasiÅ«lė atsakovei A. K. įkeisti daugiau turto paskolos įvykdymo užtikrinimui, pateikė Å¡io pasiÅ«lymo posėdžio iÅ¡raÅ¡Ä (t.1, b.l. 12-15).Atsakovė A. K. su banko pasiÅ«lymu įkeisti daugiau turto nesutiko. Å i atsakovė turimÄ neįkeistÄ turtÄ â€“ 36 žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) 2010-09-16 už 200 000 Lt pardavė E. D. ir S. D. (t.3, b.l. 138-190). Ji 2010-09-20 taip pat E. S. pardavė už 99000 Lt butÄ (duomenys neskelbtini) (t.3, b.l. 131-137).

Kaip nurodė atsakovių atstovai, už šį parduodamÄ turtÄ buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais ir vertybiniais popieriais – neprotestuotinais paprastaisiais vekseliais. Pagal Å¡iuos vekselius A. K. buvo skolinga E. S. 95 000 Lt (t.2, b.l. 32, 33), o E. D. – 200 000 Lt (t.2, b.l. 28-31). E. S. nusipirktÄ butÄ savo vardu įregistravo, registracijos įraÅ¡as galioja nuo 2010-09-21 (t.1, b.l. 16-18). Žemės sklypai po pirkimo-pardavimo sandorio patvirtinimo buvo įregistruoti E. D. ir S. D. vardu. Ä®raÅ¡as galioja nuo 2010-09-24 (t.1, b.l. 19-90).Kaip matyti iÅ¡ Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-02-03 nutarties (t.1, b.l. 92-93), pagal ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ 2010-12-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus nutartimi įkeistas bankui nekilnojamasis turtas buvo areÅ¡tuotas.

Minėta nutartimi buvo nutarta iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ A. K. 480 552,02 EUR negrÄ Å¾intos paskolos, 823,63 EUR nesumokėtų palÅ«kanų, 60 993,44 EUR delspinigių už laiku nesumokėtÄ paskolÄ , 94,38 EUR delspinigių už laiku nesumokėtas palÅ«kanas, iÅ¡ viso 542 463,47 EUR bei 133,00 Lt žyminio mokesčio, 6 mėn. EURIBOR+2,0 procentų marža sutartinių metinių kintamų palÅ«kanų nuo 2011-01-25 iki 2011-07-25, nustatyta palÅ«kanų norma 3,211 procentų nuo negrÄ Å¾intos kredito sumos (480 552,02) bei 5 procentai įstatyminių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ (542 463,47 EUR), skaičiuojant palÅ«kanas nuo pakartotinio praÅ¡ymo gavimo dienos, t.y. nuo 2011-02-02 iki visiÅ¡ko skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, nukreipiant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įkeistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ .

Privertinai parduoti iÅ¡ varžytynių butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos teismo 2011-04-15 nutartimi (t.1, b.l. 94-97) pirmosios instancijos teismo nutartis palikta galioti.Ä®keistasis turtas 2011-09-08 buvo įvertintas 1 070 000 Lt (t.1, b.l. 106).IÅ¡ bankroto nutarties skolininkės praÅ¡ymu (t.1, b.l. 107) seka, kad byla nagrinėjama pagal skolininkės A. K. 2010-11-30 paduotÄ praÅ¡ymÄ . IÅ¡nagrinėjus praÅ¡ymÄ ir finansinę ataskaitÄ , nusprendžiama pripažinti A. K. [...] bankrutavusia.

Teismas nustatė, kad taikomi ES reglamentai, o Å¡i byla yra pagrindinė vadovaujantis reglamento 3 straipsniu. Data: 2010-11-30, laikas: 13:00 val. Svarbi informacija dėl bankroto: Oficialus Å¡io teismo paskirtas administratorius yra turto administratorius ir valdytojas, nurodyta administratoriaus buveinė ir darbo laikas. Å i nutartis yra patvirtinta Apostille (t.1, b.l. 108-110 taip pat t.2, b.l. 22-24), t.y. turi oficialaus dokumento statusÄ .IeÅ¡kovas pateikė įrodymus, kad jis su actio Pauliana ieÅ¡kiniu į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismÄ kreipėsi 2011-09-26, tačiau jo ieÅ¡kinį buvo atsisakyta priimti, motyvuojant tuo, kad ieÅ¡kiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamÄ jį turtÄ teismingi nekilnojamojo daikto ir pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui.

Didesnioji ginčo turto dalis buvo Kauno rajone (t.1, b.l. 115). Å i pirmosios instancijos teismo nutartis 2012-03-28 Vilniaus apygardos teismo nutartimi (t.1, b.l. 116-118) buvo palikta galioti.Nors ieÅ¡kovui buvo žinoma, kad atsakovė A. K. yra iÅ¡vykusi į DidžiajÄ BritanijÄ , minėtoje Å¡ios Å¡alies nutartyje dėl bankroto buvo nurodyta jos registracijos ir faktinė buvimo vieta, ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje Å¡ioje byloje jos gyvenamÄ jÄ vietÄ nurodė Vilniaus mieste, tuo sÄ moningai klaidindamas teismÄ . Tik teismui patikrinus Gyventojų registro tarnybos duomenis, 2012-05-23 buvo nustatyta, kad 2010-07-21 A.

K. iÅ¡vyko į Jungtinę Karalystę (t.1, b.l. 138). Tokie ieÅ¡kovo veiksmai rodo jo nesÄ Å¾iningumÄ bei vengimÄ greitai, ekonomiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡nagrinėti bylÄ .Bankroto administratorius 2010 m. Nr. 536 raÅ¡tu (t.2, b.l. 34-35) bei analogiÅ¡ku raÅ¡tu (t.2, b.l. 152-155) ieÅ¡kovui pranešė, kad jam yra pavesta administruoti A. K. priklausantį turtÄ . Administratorius taip pat pranešė, kad jam yra žinoma, jog bankas yra turto (duomenys neskelbtini) įkaito turėtojas. Å i nuosavybė sudaro dalį bankrutuojančio asmens turto.

Bankroto administratorius bankÄ informavo, kad jam priklauso bankrutuojančio asmens turto iÅ¡pirkimo teisė. Tuo pagrindu jis prašė banko nurodyti jo teisę visuose su turtu susijusiuose įraÅ¡uose arba pridėti šį praneÅ¡imÄ prie nuosavybės teisės aktų ir dokumentų. Å iame raÅ¡te taip pat nurodoma: „Jei žinote ar sužinotumėte apie bet kokius sandorius ar bandymus sudaryti sandorius dėl turto, praÅ¡au nedelsiant mane informuoti, nes tai gali turėti įtakos mano kaip administratoriaus teisėms“.

Kaip matyti iÅ¡ byloje nustatytų faktinių aplinkybių, bankas Å¡ių bankroto administratoriaus reikalavimų nesilaikė, jis kreipėsi į teismo Hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto, pareiÅ¡kė actio Paulina ieÅ¡kinį. Byloje iÅ¡ ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimo taip pat nustatyta, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ įkeisto turto yra įvykdytas. Bankroto administratoriaus praneÅ¡imu kreditoriams (t.2, b.l. 122-123) ieÅ¡kovas buvo informuotas apie bankrutuojančio asmens turtÄ ir įsiskolinimus, nurodoma:

„PraÅ¡ome atkreipti dėmesį, kad reikalavimas nebus patenkintas“. Bankroto administratorius 2010 metais ieÅ¡kovÄ informavo, kad 2010-11-30 A. K. iÅ¡duotas bankroto orderis ir prašė bankroto administratoriui praneÅ¡ti ar pradėtas bet koks teisminis procesas dėl nuosavybės teisės, informuoti apie bent kokį turimÄ garantÄ ir praneÅ¡ti žinomÄ informacijÄ apie bet kokias kitas paskolas su įkeitimu (t.3, b.l. 58-59). Taip pat 2011-01-10 raÅ¡tu (t.4, b.l. 86-87) pateikė bakui informacijÄ apie bankroto procedÅ«ras, kreditorinio iÅ¡ieÅ¡kojimo galimybę (tiksliau nebuvimÄ galimybės iÅ¡siieÅ¡koti iÅ¡ rasto turto).

Bankas 2011-05-04 raÅ¡tu (t.4, b.l. 29-30) pranešė bankroto administratoriui apie tai, kad A. K. jam yra skolinga 553 645,40 EUR, apie tai, kad jis siÅ«lė skolininkei įkeisti 36 žemės sklypus, tačiau ji to nepadarė, kad vykdo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ įkeisto turto. RaÅ¡te nurodė, jog bankas patvirtina, kad informacijos apie 36 žemės sklypus Kauno rajone, kuriuos 2010 m. rugsėjo 16 d. A. K. pardavė ir apie butÄ adresu (duomenys neskelbtini), kurį pardavė 2010 m. rugsėjo 20 d. yra oficiali ir nurodyta LR Nekilnojamojo turto registre.

Atsižvelgiant į tai, kad Å¡is nekilnojamasis turtas buvo parduotas 2 mėnesiai prieÅ¡ pradedant bankroto bylÄ prieÅ¡ A. K., prašė įvertinti ar Å¡ios aplinkybės atitinka jų įstatymus, reglamentuojančius fizinio asmens bankrotÄ . Jeigu tokiam tyrimui reikia papildomų įrodymų, bankas nurodė, kad yra pasiruošęs bendradarbiauti visais reikÅ¡mingais aspektais ir pateikti visus turimus įrodymus. Savo 2012-03-01 raÅ¡tu Nemokumo tarnyba patvirtino, kad A. K. buvo atleista nuo bankroto bylos 2011 m. lapkričio 30 d. pagal 1986 m.

Nekilnojamojo akto (pagal pakeitimus) skyrių Nr. 279. Aiškinamajame rašte (t.4, b.l.

97) nurodoma, kad kai bankrutavęs asmuo yra atleidžiamas nuo bankroto, jis yra atleidžiamas nuo jo bankroto skolų ir gali pradėti prekiauti vėl arba bÅ«ti bendrovės direktoriumi be apribojimų, paminėtų anksčiau. Atsakovė A. K. bankroto administratorių informavo apie jos iÅ¡duotus neprotestuotinus vekselius E. D. ir E. S. (t.3, b.l. 62-73).Kauno rajono apylinkės teismo 2012-11-03 nutartimi (t.2, b.l. 71-72) trečiuoju asmenim į bylÄ buvo įtrauktas bankroto administratorius, jam iÅ¡siųsti iÅ¡versti į anglų kalbÄ bylos procesiniai dokumentai (t.2, b.l. 75-77, 78-91).

Teismo 2013-09-25 nutartimi nutarta bankroto administratoriaus nelaikyti byloje trečiuoju asmenim (t.4, b.l. 109).Jorko grafystės Bankroto orderiu dėl skolininko praÅ¡ymo A. K. yra pripažinta bankrutavusia (t.2, b.l. 133).Ä®keistas ieÅ¡kovui A. K. turtas – butas (duomenys neskelbtini) 2010-12-15 buvo areÅ¡tuotas, o areÅ¡tas įregistruotas Turto areÅ¡to aktų registre (t.3, b.l. 74-75). Ä®keistojo turto vertė pasiraÅ¡ant kreditavimo sutartį 2007-06-15 buvo nustatyta 2 600 000 Lt, o likvidacinė jo vertė – 1 820 000 Lt (t.4, b.l. 115); pagal VÄ® Registrų centro įkainavimÄ Å¡io turto vidutinė rinkos vertė 2007-06-15 laikotarpiui sudarę 3 500 000 Lt (t.4, b.l. 128).

Nurodytas turtas iÅ¡ varžytynių buvo parduotas už 836 033 Lt (t.4, b.l. 26). Antstolė B. P. 2013-04-09 raÅ¡tu pranešė iÅ¡ieÅ¡kotojui ir skolininkės atstovams, kad siÅ«lo iÅ¡ieÅ¡kotojui, hipotekos kreditoriui „Swedbank“, AB bei trečios eilės iÅ¡ieÅ¡kotojui paimti neparduotÄ iÅ¡ varžytynių turtÄ â€“ butÄ (duomenys neskelbtini) (t.4, b.l. 6-7). Nekilnojamojo turto ekspertai 2013-02-15 ekspertizės aktu nustatė, kad iÅ¡ varžytynių parduodamo turto vertė yra 1 100 000 Lt (t.4, b.l. 21-22).

Varžytynių metu už parduodamÄ turtÄ buvo pasiÅ«lyta 836033 Lt (t.4, b.l. 26). Patvarkymu paskirstyti iÅ¡ieÅ¡kotas lėšas 2013-06-12 (t.4, b.l. 99-100) nurodoma, kad bankui skolos dengimui paskirta 836 033,00 Lt. Bankroto administratorius teismÄ informavo, kad A. K. 2010 m. lapkričio 30 d. paskelbtas bankrotas, o 2011 m. lapkričio 30 d. jos bankrotas buvo atÅ¡auktas (t.3, b.l. 128). Å iame praneÅ¡ime taip pat nurodyta, kad Jungtinėje Karalystėje bankrotas trunka 12 mėnesių nuo bankroto nutarties dienos.

Suėjus pirmosioms bankroto nutarties paskelbimo metinėms, bankroto atvejais taikomi apribojimai nebegalioja. P. K. atveju tai reiÅ¡kia, kad jai nebegalioja bankroto atvejais taikomi apribojimai, taip nuspręsta 2011 m. lapkričio 30 d. nutartimi Jungtinėje Karalystėje.E. S. atstovas pateikė teismui Registrų centro duomenų apie butÄ (duomenys neskelbtini) peržiÅ«rÄ . IÅ¡ Å¡io iÅ¡raÅ¡o seka, kad bankas įraÅ¡ais apie butÄ domėjosi 2010-08-17, 2010-08-24, 2010-10-04, 2010-10-21, 2011-03-16, 2011-03-22 ir 2011-09-13, t.y. daugiau nei prieÅ¡ metus laiko iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo (t.4, b.l. 38-39, 40-42).

Atitinkamai dėl E. D. parduotų žemės sklypų banko darbuotojai VÄ® Registrų centre domėjosi: 2010-08-24, 2011-03-30, 2011-09-15 (t.4, b.l. 43-50). Taikytina teisė.Kreditas atsakovei A. K. buvo suteiktas Lietuvos Respublikoje; Å¡ioje respublikoje skolininkė paskolos įvykdymo užtikrinimui įkeitė asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtÄ . Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, kreditoriniai reikalavimai buvo sprendžiami pagal Lietuvos Respublikos teisę.Atsakovei A. K. iÅ¡vykus į DidžiÄ jÄ BritanijÄ ir ten iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , bankroto procedÅ«ra buvo vykdoma pagal Å¡ios Å¡alies teisę.

IÅ¡ to kyla klausimas kokia teise turėtų vadovautis teismas, spręsdamas kreditorinių reikalavimų pareiÅ¡kimo klausimus bankroto byloje, nes ieÅ¡kovas aiÅ¡kina, kad jis savo teisę actio Paulina ieÅ¡kiniu gynė pagal jam suteiktÄ nacionalinę teisė. Nustačius, kad ieÅ¡kovas savalaikiai nepareiÅ¡kė kreditorinių reikalavimų (kaip tai numatyta pagal Lietuvos nacionalinę teisę), turėtų bÅ«ti laikoma, kad jis prarado teisę ginti savo kreditorinius įsipareigojimus, o dėl to negali bÅ«ti tinkamas ieÅ¡kovas Å¡ioje byloje, kitaip sakant – prarado teisę reikalauti panaikinti sandorius, sudarytus tarp jo skolininkės ir trečiųjų asmenų.Bankroto teisinius santykius ES reglamentuoja Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1346/2000, priimtas 2000-05-29.

Å is Reglamentas taikomas tiek juridinių, tiek fizinių asmenų bankrotų atvejais ES priklausančiose Å¡alyje su atitinkamomis iÅ¡imtimis Danijai (Reglamento 9 p. ir 33 p.). Reglamentas skirsto bylas į pagrindines ir Å¡alutines. Reglamento 12 punktas nustato, kad Å¡alutinės bylos gali bÅ«ti keliamos tik dėl toje valstybėje esančio skolininko turto. IeÅ¡kovo atstovas ginčija Didžiosios Britanijos sprendimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsakovei A. K., motyvuodamas tuo, kad Å¡is sprendimas nebuvo aprobuotas Lietuvos Respublikoje.

Å is ieÅ¡kovo atstovo motyvas yra nepagrįstas, nes Reglamento 22 p. nustato, kad Å¡is reglamentas turėtų numatyti, kad teismo sprendimai dėl Å¡iuo Reglamentu reglamentuojamų bankroto bylų iÅ¡kėlimo, eigos ir užbaigimo bei teismo sprendimai, tiesiogiai susiję su bankroto bylomis, bÅ«tų pripažįstami nedelsiant. AutomatiÅ¡kas pripažinimas turėtų reikÅ¡ti, kad pagal valstybės narės, kurioje buvo iÅ¡kelta byla teisę, bylos nagrinėjimo pasekmės turės tokiÄ pat teisinę galiÄ visose kitose valstybėse narėse (Reglamento 16 straipsnio 1 dalis); 23 p. nustato, kad jeigu nenustatyta kitaip, turėtų bÅ«ti taikoma valstybės narės, kurioje iÅ¡kelta byla teisė (lex concursus).

Å i kolizinė taisyklė turėtų galioti pagrindinėms ir vietinėms byloms; lex concursus sÄ lyga bankroto bylų procesines ir materialines – pasekmes asmenims ir susijusiems teisiniams santykiams. Ji reglamentuoja visas bankroto bylų iÅ¡kėlimo, eigos ir užbaigimo sÄ lygas. Teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kovas yra teisus ta prasme, kad jis gali ginti savo teises pagal pradėtas bankroto procedÅ«ras Å¡alyje narėje, kurioje pagrindinė reikalavimo teise, nes Reglamento 24 p. nustato, kad automatiÅ¡kas bankroto bylų, kurioms paprastai taikoma valstybės narės, kurioje iÅ¡kelta byla, teisė, pripažinimas gali susidurti su taisyklėmis, pagal kurias kitose valstybėse narėse turi bÅ«ti vykdomi sandoriai.

Siekiant apsaugoti teisinius lÅ«kesčius ir tikrumÄ dėl kitose valstybėse narėse sudarytų sandorių, nei ta valstybė narė, kurioje iÅ¡kelta byla, reikėtų priimti tam tikras bendrosios taisyklės iÅ¡imtis; 25 p. sukonkretina, nurodydamas: „Todėl deliktinę teisę turinčiam asmeniui reikėtų palikti galimybę toliau ginti savo teisę į atskirÄ bylos nagrinėjimÄ arba atskirÄ Ä¯kaito garantijos iÅ¡sprendimÄ . Reglamento 28 straipsnis nustato, kad Å¡alutinėms byloms turi bÅ«ti taikoma valstybės narės, kurios teritorijoje iÅ¡kelta bankroto byla, teisė.Didžiojoje Britanijoje priimtas sprendimas apie tai, kad atsakovė A.

K. pripažinta bankrutavusia yra teisėtas ir galiojantis. IeÅ¡kovas jos atžvilgiu negalėtų reikÅ¡ti kreditorinių reikalavimų pagal kredito sutartį, apie kuriÄ informavo bankroto bylÄ nagrinėjusį teismÄ ir bankroto administratorių, nes pagal Didžiosios Britanijos fizinių asmenų bankroto nuostatų esmę, - asmenį pripažinus bankrutavusiu, jis atleidžiamas nuo visų buvusių kreditorinių įsipareigojimų. Jeigu actio Paulina pagrindu pareikÅ¡tas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys bÅ«tų patenkintas ir pritaikyta restitucija – panaikinus sandorius turtas sugrÄ Å¾intas ieÅ¡kovei, pagal Didžiosios Britanijos fizinių asmenų bankroto principus, ieÅ¡kovas neturėtų teisės iÅ¡ Å¡io turto gauti savo kreditorinio atlyginimo, t.y. pritaikyta restitucija nesukeltų ieÅ¡kovui pageidaujamų pasekmių.Kadangi teismas netenkina ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio, laikydamas, kad Å¡is reikalavimas yra nepagrįstas ir neįrodytas, todėl pasisakys apie visas actio Paulina ieÅ¡kinio reikalavimui bÅ«tinas nustatyti sÄ lygas.CK 6.66 straipsnio 1 dalis nustato, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Paulina).

Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba bÅ«damas nemokus pirmenybę suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės; 2-ji Å¡io straipsnio dalis nustato, kad dviÅ¡alį sandorį pripažinti negaliojančiu Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas, t.y. turėjo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises.

Neatlygintinis sandoris gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sÄ Å¾iningumo ar nesÄ Å¾iningumo. Tarp atsakovų sudaryti sandoriai, kuriuos ginčija ieÅ¡kovas buvo atlygintiniai, todėl pagal nurodyto įstatymo reikalavimus Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas privalėjo įrodyti trečiųjų asmenų nesÄ Å¾iningumÄ . IeÅ¡kovas trečiųjų asmenų nesÄ Å¾iningumÄ motyvavo tuo, kad jie kartu su atsakove A. K. užsiiminėjo nekilnojamojo turto pirkimu ir jo perpardavimu, todėl turėjo žinoti, kad A.

K. yra paėmusi iÅ¡ banko paskolÄ , kad nepakanka jos įkeisto turto paskolai sugrÄ Å¾inti. Å iÄ aplinkybę ieÅ¡kovas pateikia kaip „tretieji asmenys turėjo žinoti“, tačiau nepateikė objektyvių, nenuginčijamų įrodymų, kad jie tikrai visas Å¡ias aplinkybes žinojo. Ginčijamo turto pirkėjai teigia, kad jie žinojo apie atsakovės A. K. vykdomÄ nekilnojamojo turto pirkimÄ ir perpardavimÄ , tačiau patys buvo skolinę jai pinigų ar savo intelektualine ar kitokia veikla prisidėję prie turto pagerinimo, jo rekonstravimo, iÅ¡skaidymo (į atskirus žemės sklypus).

Jie patys buvo kreditoriai A. K. atžvilgiu, kÄ rodo jų iÅ¡duoti vekseliai. Teismas priima turto įgijėjų atstovų motyvus apie tai, kad banko duomenys apie kreditorinius reikalavimus nėra vieÅ¡i, todėl jiems nebuvo galimybės įsitikinti A. K. mokumu bankui. Kita vertus, jie, kaip kreditoriai patys buvo suinteresuoti gauti savo kreditorinių reikalavimų patenkinimÄ , todėl negalima jų kaltinti dėl to, kad iÅ¡ A. K. jie priėmė savo kreditorinių reikalavimų patenkinimÄ . IeÅ¡kovas, teikdamas, kad atsakovai – turto įgijėjai buvo nesÄ Å¾iningi, prieÅ¡tarauja pats sau.

Jis nurodo, kad iki to momento, kol įkeistas turtas nebuvo parduotas iÅ¡ varžytynių, bankui nebuvo žinoma ar jo pakaks skolos dengimui (dėl to jis iki to momento nesikreipė su actio Paulina ieÅ¡kiniu į teismÄ ). Jeigu bankui nebuvo žinoma ar pakaks įkeisto turto skolos padengimui – tai tuo labiau atsakovams, turto įgijėjams negalėjo bÅ«ti žinoma ar įkeisto turto pakaks skolos dengimui. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo jų laikyti nesÄ Å¾iningais turto įgijėjais.

Teismas taip pat nelaiko, kad atsakovė A. K. nesÄ Å¾iningai elgėsi banko, kaip kreditoriaus atžvilgiu, nes už suteiktÄ paskolÄ Ä¯keistasis turtas daugiau kaip du kartus virÅ¡ijo suteiktÄ kredito sumÄ . Jeigu bankas bÅ«tų nevilkinęs skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, už įkeistÄ turtÄ jis galėjo gauti žymiai didesnę sumÄ , negu jÄ gavo parduodamas iÅ¡ varžytynių 2013 metais. Be to, bankas aplaidžiai gynė savo teises, iÅ¡kėlus A. K. bankroto bylÄ , jis buvo neapdairus suteikdamas kreditÄ labai trumpam laiko tarpui.Nors atsakovų atstovai prašė pripažinti, kad ieÅ¡kovas praleido vienerių metų senaties terminÄ kreiptis į teismÄ su actio Paulina ieÅ¡kiniu, teismas Å¡io jų praÅ¡ymo netenkina.

Viena iÅ¡ kreipimosi su actio Paulina ieÅ¡kiniu sÄ lygų yra tai, kad kreditorius turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę; antroji sÄ lyga, kad sudarytas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. Akivaizdu, kad iki to momento, kol buvo parduotas įkeistasis turtas, kreditoriui nebuvo žinoma ar jo pakaks skolos padengimui. Aplinkybė, kad įkeisto turto nepakaks skolos padengimui paaiÅ¡kėjo po turto pardavimo iÅ¡ varžytynių, t.y. 2013 m. Su ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas į teismÄ kreipėsi 2012-04-27, todėl vienerių metų termino nepraleido.Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas.Atmetus ieÅ¡kinį, netenkinamas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas priteisti jam iÅ¡ atsakovų bylos vedimo iÅ¡laidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Be to valstybei iÅ¡ atsakovo priteistinos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnis). Atsakovų atstovai bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti neprašė.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268-270 straipsniais,n u s p r e n d ž i a:IeÅ¡kovo „Swedbank“, AB, juridinio asmens kodas 112029651, sÄ skaita (duomenys neskelbtini) atsakovams A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) E. D., a.k. (duomenys neskelbtini), S. D., a.k. (duomenys neskelbtini) dėl sandorių panaikinimo ir restitucijos taikymo atmesti.Priteisti valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo „Swedbank“, AB, juridinio asmens kodas 112029651, sÄ skaita (duomenys neskelbtini) 172,42 Lt (vienas Å¡imtas septyniasdeÅ¡imt du Lt 42 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ .

TeisėjaOna Valentukevičiūtė